LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 220
STENOGRAMA
2018 m. spalio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF*). Pradedame, kolegos, vakarinį posėdį. Kviečiu registruotis. (Gongas) Bijau aš jus išgąsdinti.
Ačiū, kolegos. Užsiregistravo 42 Seimo nariai.
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2684 (pateikimas)
Pradedame mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkę. 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2684. Prašau finansų viceministrą D. Sadecką.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė šių metų spalio 10 dieną pritarė ir pateikė Seimui 2017 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su rinkiniu yra teikiama informacija ir apie valstybės skolą. Trumpai apie rinkinį.
Teikiamas Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys. Jis paremtas atlikus centrinės valdžios subjektų ir visų valdžios valdymo lygių – tai yra ir centrinių, ir vietinių, ir socialinių bei kitų fondų, subjektų ataskaitų konsolidavimo procedūras. Iš viso yra 3 tūkst. 712 subjektų. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas bei sąnaudas. Apibendrinant visas 2017 metų konsoliduotas turtas sudarė 53,3 mlrd. eurų ir buvo 1,1 mlrd. eurų, arba 2 %, didesnis negu 2016 metais. Įsipareigojimai sudarė 21,9 mlrd. eurų ir, palyginus su 2016 metais, išaugo 2,6 mlrd. eurų, arba 14 %.
Per 2017 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė sumažėjo 6 % ir ataskaitinių metų pabaigoje sudarė 25,6 mlrd. eurų, arba 48 % viso viešojo sektoriaus turto vertės. Pagrindinė priežastis, kodėl sumažėjo grynojo turto vertė ir kodėl padidėjo įsipareigojimai: tam įtakos turėjo apskaitoje užregistruotas Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir giluminio atliekyno įrengimo atidėjinys, jis buvo padarytas praeitais metais ir sudarė 2,63 mlrd. eurų. Kaip minėjau pristatymo pradžioje, prie Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio yra pridedama informacija ir apie valstybės skolą, tai trumpai apie ją.
Valstybės skola 2017 metų pabaigoje buvo lygi 16,6 mlrd. eurų ir sudarė 39,7 % bendrojo vidaus produkto. Per 2017 metus skolos santykis su BVP sumažėjo 0,4 procentinio punkto, tačiau žiūrint į nominaliąją išraišką 2017 metais valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 7,2 %, tačiau tą padidėjimą lėmė tai, kad 2017 metais kaupėme lėšas, tai yra konkrečiai 1,3 mlrd. eurų, euroobligacijos emisijai išpirkti 2018 metais vasario mėnesį. Eliminavus šią sumą, valstybės skolos lygis nuo BVP sudarytų ne 39,7 %, o 36,6 % BVP.
Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybės skolinimosi kaštai nuo 2014 metų nuosekliai mažėja: 2014 metais sudarė 622 mln., o 2017 metais sudarė 534 mln. eurų. Jeigu lygintume su 2016 metais, skolos priežiūros išlaidos šiek tiek išauga, tačiau tas augimas yra nedidelis – 5,5 mln. eurų. Iš esmės tai buvo dėl to, kad 2016 metais turėjome vienkartinį poveikį, gavome premiją išleisdami vidaus vertybinius popierius ir tai sumažino mūsų skolos aptarnavimo išlaidas 2016 metais. Taip pat pažymėtina, kad nuo 2011 metų vidutinė svertinė palūkanų norma už skolą valstybės vardu ėmė mažėti ir 2017 metais sudarė 3,3 %, o palyginkime, 2016 metais sudarė 3,6 %.
Trumpai apie savivaldybių nekonsoliduotą skolą. Savivaldybių nekonsoliduota skola per 2017 metus sumažėjo 55 mln. eurų ir 2017 metų pabaigoje sudarė beveik 578 mln. eurų. „Sodros“ nekonsoliduota skola 2017 metais sumažėjo 211 mln. eurų ir 2017 metų pabaigoje sudarė beveik 3,7 mlrd. eurų. Primenu, kad 2018 m. sausio 1 d., vadovaujantis 2018 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, visa 2017 metų pabaigoje susidariusi „Sodros“ skola, visos paskolos ir priskaičiuotos palūkanos buvo perkeltos į valstybės iždą, dėl to šitas perėjimas nepakeitė konsoliduoto valstybės skolos dydžio, tačiau techniškai „Sodra“ neliko skolinga.
Valstybės kontrolė atliko Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę, kurią iš esmės lėmė duomenų iškraipymas žemesnio konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose. Primenu, kad tų subjektų buvo beveik 4 tūkst.
Finansų ministerija, siekdama įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, yra parengusi ir suderinusi su Valstybės kontrole veiksmų ir priemonių planą, kuris apima siekį praplėsti konsoliduojamų viešojo sektoriaus subjektų aprėptį iki valdžios sektoriaus. Būtų atliekama analizė ir, kiek tai įmanoma, būtų artinami tiek viešojo sektoriaus, tiek valdžios sektoriaus subjektai, siekiant visų valstybėje įsteigtų fondų ataskaitų rinkinių aiškumo ir palyginimo, būtų siekiama kiek įmanoma suvienodinti. Taip pat numatoma atitinkamai peržiūrėti įvairius teisės aktus, kad būtų atlikti šie pakeitimai. Taigi prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Kolegos, noriu informuoti, kad pagal Seimo statuto 225 straipsnio 3 dalį, kai pateikiami rinkiniai ir ataskaitos, užsirašyti klausti negalima, bet komitetuose bus galima pranešėjų paklausti.
Taip pat kviečiu į tribūną valstybės kontrolierių Audrių Misevičių. Prašom.
A. MISEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, Seimo nariai, ponai ir ponios. Pristatome aukščiausiosios audito institucijos išvadas dėl septynių valstybės išteklių fondų ir Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Laukiame 2019 metų biudžeto projekto ir ruošiamės jį svarstyti. Į pabaigą eina 2018 metai, o mes šiandien pristatome 2017 metų vertinimo rezultatus. Ar ne per vėlu 2018 metų rudenį kalbėti apie 2017 metus? Vyriausybė už šiuos metus atsiskaitė pavasarį, tačiau be duomenų apie valstybės finansų būklę, tai yra be metinių finansinių ataskaitų. Toks atsiskaitymas nebūtų suprantamas nei EBPO valstybėse, nei privačiame sektoriuje, kur akcininkai gauna kartu su veiklos ataskaitomis ir finansines ataskaitas. Kviečiame jus keisti iki šiol galiojusią atsiskaitymo tradiciją, suderinti atsiskaitymo Seimui terminus, kad kartu su Vyriausybės pasiektais rezultatais būtų pateikiami ir finansiniai duomenys, ir, aišku, audito institucijos vertinimai.
Tai – rytojaus sprendinys, o šiandien, manau, teisinga, kad 2019 metų biudžeto svarstymus pradėsite tik išklausę informacijos, kuri yra atrama jūsų sprendimams ir Lietuvos žmonių ateičiai. Dar daugiau, matome poreikį ir interesą ne tik teikti nešališkus vertinimus, bet ir būti aktyviais jūsų patarėjais dėl biudžeto valdysenos sprendinių. Todėl šiemet kartu su išvadomis pristatome ir naują produktą – biudžeto valdysenos brandos vertinimą. Iš keturių biudžeto valdysenos brandos lygių mes kol kas dar nesame iškopę iš pirmojo – taisyklėmis grįstos valdysenos. Vis dar kyla sunkumų įvairiuose etapuose – nuo politikos formavimo ir veiklos prioritetų nustatymo iki atsiskaitymo už tuos rezultatus ir šios informacijos panaudojimo formuojant ateinančių laikotarpių biudžetus. Tačiau pirmojo lygio pasiekimus reikia vertinti teigiamai, nes tai įgyta tinkama veiklos patirtis. Ji yra būtina. Taigi pristatome išvadą dėl 2017 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.
Kaip finansų viceministras minėjo, tai rinkinys, apimantis 3 tūkst. 700 subjektų, kurių bendra turto vertė – daugiau nei 53 mlrd. eurų. Dėl jo teisingumo reiškiame sąlyginę nuomonę, tai reiškia, kad jame yra reikšmingų klaidų. Jas, kaip ir ankstesniais metais, lėmė iškraipymai žemesnio lygio ataskaitose.
Ne pirmą kartą džiaugėmės, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri viešojo sektoriaus apskaitą tvarko pagal tarptautinių standartų principus. Tai turėjo pagerinti valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, leisti gauti išsamią ir objektyvią informaciją, kuri užtikrintų priimamų sprendimų pagrįstumą ir kokybę. Ar šiuos tikslus pasiekėme? Manome, dar ne.
Nacionaliniame finansinių ataskaitų rinkinyje konsoliduoti beveik 4 tūkst. viešojo sektoriaus subjektų duomenys, tačiau manome, kad jame dar trūksta informacijos apie 140 valstybės valdomų įmonių būklę. Taigi rinkinys nėra išsamus, nes jis neparodo tikrosios valstybės viešųjų finansų būklės. Kodėl to reikia? Kaip pavyzdį pateiksiu valstybės nekilnojamojo turto valdymo situaciją. Sausio mėnesį paskelbėme audito ataskaitą, šiuo metu įsibėgėja administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimas Turto bankui, tačiau jo finansiniai duomenys nėra konsoliduojami Nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinyje. Taigi kuo daugiau turto perduosime Turto bankui, tuo daugiau jo išnyks tokioje ataskaitoje kaip šiuokart svarstomoje. Ar galime sau leisti turėti nacionalinį balansą be šio turto?
Kitas pavyzdys. Praėjusiais metais daug diskutavome apie gryno turto rodiklį kaip vieną iš valstybės mokumo įvertinimo kriterijų. Ar teisingas bus rodiklis, jei Nacionalinio rinkinio duomenys bus neišsamūs? Ar tokiu atveju apskritai įmanomi teisingi šios srities sprendimai? Jeigu trumpai – ne.
Apie valstybės skolą taip pat trumpai. 2017 metų ekonomikos augimas teigiamai veikė valdžios sektoriaus skolos dinamiką, palyginti su 2016 metais, ji sumažėjo 0,4 % BVP. Tačiau dar tikimės Finansų ministerijos veiksmų įgyvendinant aukščiausios audito institucijos rekomendacijas, kurios turėtų teigiamą poveikį skolos ir valstybės piniginiams ištekliams, jų valdymui.
Baigdamas apie Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, patikinu jus, kad būsime aktyvūs siekdami teiktų rekomendacijų įgyvendinimo, ir tikiuosi, kad dar šiai Vyriausybei pavyks pateikti išsamų Nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Gerbiami kolegos, kaip sakiau, pagal Statutą užduoti klausimų galimybė nenumatyta, kai pateikiamas ataskaitų rinkinys, tai gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Nereikia? Sako, nereikia. Atsiprašau, tada tik išklausėme. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – gal visi komitetai ir planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2683 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2683. Prašom, viceministre.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Rinkinį sudaro Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir Valstybės finansinių ataskaitų rinkinys. Trumpai apie kiekvieną iš jų.
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro 2017 metų pajamų ir išlaidų plano vykdymo ataskaitos ir aiškinamasis raštas. Pagrindiniai 2017 metų valstybės biudžeto vykdymo rodikliai.
Į valstybės biudžetą iš viso surinkta beveik 6,4 mlrd. eurų pajamų be Europos Sąjungos paramos, tai yra 13,1 mln. eurų mažiau, nei buvo planuota. Planas įvykdytas 99,8 %. Jeigu lygintume su 2016 metais, 2017 metais pajamų surinkta 5,4 % daugiau. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 1,4 mlrd. eurų, tai yra pajamų planas įvykdytas 67,7 %. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį, kaip įprasta, sudarė pridėtinės vertės mokestis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą po šešerių metų pertraukos pridėtinės vertės mokesčio surinkimo planas viršijo 100 %. Nemažą įtaką tam darė Valstybinės mokesčių inspekcijos tiek kontrolės priemonės, tiek įdiegta išmanioji mokesčių administravimo sistema. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad dėl 2017 metais galiojusių keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas neteko apie 1,3 mlrd. eurų pajamų.
Valstybės biudžeto išlaidos sudarė apie 8,1 mlrd. eurų, iš jų Europos Sąjungos paramos išlaidos sudarė gana ženklią dalį, tai yra 1,3 mlrd. eurų, buvo išleista 1,1 mlrd. eurų mažiau, negu planuota. Didžiausią dalį nepanaudotų lėšų – apie 804 mln. eurų – sudarė nepanaudotos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos nepanaudotos lėšos.
Apibendrinsiu. Valstybės biudžeto išlaidos 2017 metais viršijo gautas pajamas 449 mln. eurų, o valstybės biudžete buvo nustatytas rodiklis – 558,5 mln. eurų. Taigi valstybės biudžeto deficitas buvo 100 mln. eurų mažesnis, negu buvo planuota. Valstybės kontrolė atliko 2017 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų auditą ir pateikė besąlyginę nuomonę.
Dabar trumpai apie 2017 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį. Jis yra parengtas konsolidavus tik centrinės valdžios institucijų finansines ataskaitas, tai yra iš viso 663 subjektų. Kaip minėta anksčiau dėl Nacionalinio ataskaitų rinkinio, šiame ataskaitų rinkinyje yra įtraukta informacija apie grynąjį turtą, veiklos rezultatus ir pinigų srautus 2017 metais. Visas valstybės konsoliduotas turtas sudarė 47,9 mlrd. eurų ir buvo 2 % didesnis negu 2016 metais. Įsipareigojimai sudarė 21,3 mlrd. eurų ir buvo 17 % didesni negu 2016 metais. Pagrindinė priežastis buvo minėta kalbant apie Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį – tai Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir giluminio atliekyno įrengimo atidėjinys, kuris buvo 2,6 mlrd. eurų.
Kaip ir minėta anksčiau, Valstybės kontrolė atliko ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir pateikė sąlyginę nuomonę dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dėl Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, tai yra dėl netikslumų žemesniojo konsolidavimo lygio viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkiniuose.
Kaip minėta, Finansų ministerija yra parengusi ir su Valstybės kontrole suderinusi veiksmų ir priemonių planą, kaip toliau tobulinti minėtas ataskaitas.
Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimą dėl 2017 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Kviečiame valstybės kontrolierių A. Misevičių.
A. MISEVIČIUS. Pradedu nuo svarbiausio – biudžeto valdysenos pertvarkos. Vyriausybė ėmėsi to, šiandien jau matomi pirmieji pokyčiai, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar nėra. Suprantama, kad sisteminiai pokyčiai reikalauja ilgesnio jų įgyvendinimo laiko, tačiau jau dabar kviečiu diskutuoti apie valstybės prioritetus ir nustatyti tikslus atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Tikimės, kad įgyvendinus strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemų pertvarką naujos kokybės biudžetą turėsime 2021–2023 metams.
Toliau apie valstybės ataskaitų rinkinius. Įvertinę beveik 700 įstaigų duomenis, šiemet dėl 2017 metų valstybės konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę. Kaip ir ankstesniais metais, reikšmingiausi trūkumai išliko trijose pagrindinėse srityse: dar nėra tiksli laisvos žemės vertė, dėl neištaisytų informacinių sistemų trūkumų nepatikimi mokesčių pajamų duomenys, dalis muziejinių vertybių dar neįvertintos tikrąja verte. Šie procesai nors ir palengva, tačiau juda į priekį. Dar šiemet Nacionalinė žemės tarnyba planuoja atlikti žemės vertės tikslinimo darbus, Valstybinė mokesčių inspekcija – pabaigti informacinių sistemų trūkumų šalinimą, kultūros vertybių pervertinimo procesą laipsniškai planuoja įgyvendinti iki 2020 metų.
Piniginiu principu paremtas atsiskaitymas už valstybės biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi. Dėl 2017 metų ataskaitų rinkinio, kuriame nurodyta 7,8 mlrd. eurų valstybės biudžeto įplaukų ir 8,1 mlrd. eurų valstybės biudžeto išlaidų, teikiame besąlyginę nuomonę. Manome, kad, tiek vertinant ankstesnių laikotarpių biudžetų vykdymą, tiek ieškant geresnių sprendimų būsimų laikotarpių biudžetams, pirmiausia reikia imtis priemonių spręsti sistemines problemas, kurias įvardijome veiklos audituose. Pavyzdžiui, viešuosius pirkimus Lietuvoje vykdo apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų. Jiems skiriamos lėšos prilygsta 12 % šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau ar sukurta viešųjų pirkimų sistema, kurios sąnaudos kasmet siekia apie 100 mln. eurų, funkcionuoja efektyviai? Audito rezultatai rodo, kad tam pakankamos sąlygos dar nesudarytos. Esame konstatavę, kad šalyje nėra nustatyta, kiek ir kokio turto reikia, kad tam tikroms funkcijoms atlikti jis būtų tinkamas, kokį turtą reikia nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Panašu, jog procesai valstybės turto valdymo srityje pajudėjo. Seimui pateiktas įstatymo projektas, numatantis pozityvius turto valdymo pokyčius. Kviečiame pokyčiams ir kitose srityse: verslo priežiūros konsolidavimo, teisėkūros, energijos vartojimo efektyvumo valdymo, ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo sistemų. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2… A, kaip pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomi visi. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2687 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2687. Kviečiu viceministrę L. Jaruševičienę.
L. JARUŠEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Sveikatos apsaugos ministerija parengė ir teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Pristatydama projekto esmę, norėčiau akcentuoti tris aspektus: Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas, išlaidas ir rezervą.
Dėl pajamų. 2017 metais iš viso buvo surinkta 1,64 mlrd. eurų PSDF biudžeto pajamų. Pajamų planas įvykdytas 104 %. Gauta beveik 66 mln. eurų daugiau, nei planuota.
Dėl antro klausimo – dėl išlaidų. Praėjusių metų biudžeto išlaidos sudarė 1,56 mlrd. eurų. Išlaidų planas įvykdytas 97 %. PSDF biudžeto išlaidų struktūra 2017 metais iš esmės išliko tokia pati, kokia ir ankstesniais metais. Daugiausia lėšų teko asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti bei sveikatos programoms plėtoti. 2017 metais prisiimti įsipareigojimai neviršijo patvirtintų išlaidų plano.
Trečias aspektas – PSDF rezervas. 2017 metų pradžioje PSDF biudžeto rezervą sudarė 75,6 mln. eurų, per metus buvo skirta ir panaudota 30,6 mln. eurų rezervo lėšų. Daugiausia šių lėšų – 24,6 mln. eurų buvo skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms didinti 2017 metų antrąjį pusmetį, taip siekiant gydymo įstaigoms sudaryti galimybes gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir šias lėšas naudoti jų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. 6 mln. eurų iš PSDF biudžeto rezervo buvo skirta centralizuotai apmokamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tad 2017 metų pabaigoje PSDF biudžeto rezervo likutis sudarė 45 mln. eurų. Priėmus šį projektą visuomenei bus žinoma detali informacija apie 2017 metų PSDF biudžeto vykdymą. Prašome teikiamam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiame valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių. Prašau.
Dar kartą, kolegos, sakau, klausti… Kai yra pateikiamos ataskaitos, yra tik išklausoma, čia pagal 225 straipsnio 3 dalį.
A. MISEVIČIUS. Pristatome išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Dėl šio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teikiame besąlygines nuomones. Tai pozityvus signalas, tačiau neseniai atliktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės auditas rodo, kad dar reikia nemažai padirbėti, kad pacientams teikiamos paslaugos duotų geriausią tikėtiną rezultatą, kad žinotume, kiek mums kainuoja sveikatos priežiūra. Viena vertus, tai esame konstatavę ir ankstesnių auditų metu, kad vis dar neišgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis ir aiškiai nenustatyta šio draudimo garantuojamų paslaugų apimtis. Sveikatos draudimo lėšomis yra vykdomi valstybės prisiimti įsipareigojimai, kurie savo esme turi socialinės paramos požymių. Ne visais atvejais draudimo įmokos valstybės biudžeto pinigais prilygsta kitų apdraustųjų įmokų lygiui. Kita vertus, valstybė gydymo įstaigoms neatlygintinai suteikia ligoninių pastatus, biudžeto lėšomis perka medicinos įrangą, kitą turtą. Žinodami realias fondo finansines galimybes, galėtume pereiti prie objektyviomis sąnaudomis grįstos, periodiškai perskaičiuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Ir dar.
Privalomojo sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondų atskirumas ir savarankiškumas neatleidžia nuo prievolės ieškoti jų išteklių naudojimo sinergijos. Ką turime mintyje? Gal teisingiau suteikti brangesnę inovatyvią sveikatos priežiūros paslaugą, tačiau sutaupyti ilgesnio gulėjimo ligoninėje ar ligos išmokos mokėjimo sąskaita. Iššūkių daug ir nelengvų, aktualių kiekvienam gyventojui. Sveikatos apsaugos ministerija turi įgyvendinti mūsų institucijos teiktas rekomendacijas, o mes ir toliau nagrinėsime asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės temą. Lapkričio mėnesį bus pristatytas dar vienas šios srities auditas, o šiemet kasmetinėje aukščiausiosios audito institucijos organizuojamoje valstybės tvarios plėtros konferencijoje „Signals“ kviečiame su geriausiais srities profesionalais diskutuoti apie kokybiškos sveikatos priežiūros kūrimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kaip pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomi – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo “ projektas Nr. XIIIP-2688 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo “ projektas Nr. XIIIP-2688. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Prašau, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 10 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro VSDF 2017 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir VSDF 2017 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys.
Aktualiausi 2017 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektai yra šie. 2017 metais priskaičiuotos pajamos siekė 3 mlrd. 792,6 mln. eurų ir, palyginti su 2016 metais, pajamos didėjo 353,8 mln., arba 10,3 %. Didžiausią pajamų dalį – 96 %, arba 3 mlrd. 639,6 mln. eurų, sudarė draudėjų ir apdraustųjų įmokos, kurios, palyginti su 2016 metais, padidėjo 8,9 %. Pajamų didėjimą lėmė didesnis apdraustųjų skaičius bei didesnės vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų buvo priskaičiuota 76,9 mln. eurų, ir tai yra 10,1 % mažiau negu 2016 metais.
2017 metais priskaičiuotos išlaidos siekė 3 mlrd. 685,9 mln. eurų ir, palyginti su 2016 metais, išlaidos padidėjo 249,1 mln. eurų, arba 7,2 %. Išlaidos pagal draudimo rūšis pasiskirstė taip. Didžiausią dalį, tai yra 71,2 % visų fondo išlaidų, sudarė pensijos. Joms išmokėti 2017 metais buvo skirta 2 mlrd. 448 mln. eurų. Kas mėnesį pensijas vidutiniškai gavo 1 mln. 55 tūkst. asmenų, iš jų 590,5 tūkst. senatvės pensijų gavėjų, 200 tūkst. netekto darbingumo pensijų gavėjų ir 251,8 tūkst. našlių ir našlaičių pensijų gavėjų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2017 metų gruodžio mėnesį buvo 301,89 euro ir, palyginti su 2016 metais, padidėjo 9,4 %.
Ligos išmokoms 2017 metais išleista 258,1 mln. eurų, tai yra 10,2 %, arba 23,8 mln. eurų, daugiau negu 2016 metais. Šios draudimo rūšies įmokos tarifas, kuris sudaro 1,2 %, nepadengė šioms išmokoms reikiamos sumos, todėl 2017 metais buvo išleista 116,3 mln. eurų daugiau, nei surinkta įmokų. Ligos išmokos sudarė apie 7 % visų fondo išlaidų.
Motinystės išmokoms 2017 metais išleista 291,7 mln. eurų, tai yra 13,6 %, arba 35 mln. eurų, daugiau negu 2016 metais. Išmokos tarifas nepadengė šioms išmokoms reikiamos sumos, todėl 2017 metais buvo išleista 31,5 mln. eurų daugiau, negu surinkta įmokų. Motinystės išmokos sudarė 7,9 % visų išlaidų.
Nedarbo draudimo išmokoms išlaidų priskaičiuota 132,2 mln. eurų, tai yra 16 %, arba 17 mln. eurų, daugiau negu 2016 metais. Vidutinė nedarbo išmoka buvo 174,8 euro, ją gavo 42,6 tūkst. asmenų. Nedarbo draudimo išmokos sudarė 3,3 % visų fondo išlaidų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokoms priskaičiuota 25,5 mln. eurų. Šiai draudimo rūšiai panaudota 7,8 mln. eurų, arba 43,5 %, daugiau nei 2016 metais ir buvo išleista 3 mln. eurų daugiau, nei surinkta įmokų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išmokos sudarė 0,7 % visų fondo išlaidų.
Į pensijų fondus buvo pervesta 172,9 mln. eurų, tai sudarė 4,7 % visų fondo išlaidų. Kaupiamųjų pensijų įmokos buvo pervedamos už 1 mln. 268,1 tūkst. asmenų, arba 95,3 % apdraustųjų, tačiau iš jų 401,3 tūkst. asmenų neturėjo draudžiamųjų pajamų.
Fondo veiklos sąnaudos sudarė 182,5 mln. eurų, tai yra 5 % viso fondo išlaidų, ir buvo 10 %, arba 20,3 mln. eurų, mažesnės negu 2016 metais. Iš jų palūkanų ir paskolų administravimo mokesčiai sudarė 110 mln. eurų, administravimo įstaigų sąnaudos – 67,8 mln. eurų, iš jų 45,6 mln. sudarė darbo užmokestis su socialinėmis draudimo įmokomis, ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – 4 mln. eurų.
„Sodros“ skola 2017 metų pabaigoje sudarė 3 mlrd. 682,3 mln. eurų ir ši skola nuo 2018 m. sausio 1 d. perkelta į valstybės biudžetą. „Sodros“ biudžeto metų rezultatas yra teigiamas. Pajamos 106,7 mln. eurų viršijo išlaidas. „Sodros“ ataskaitų rinkinių auditą atliko Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolė pareiškė sąlyginę nuomonę dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitos ir sąlyginę nuomonę dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinio. Valstybės kontrolės numatytos priemonės audito metu nustatytiems pažeidimams šalinti vykdomos. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam „Sodros“ konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui. Prašom pritarti Seimo nutarimo projektui ir patvirtinti šį ataskaitų rinkinį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas. Prašom, pone Kęstuti.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, jūs teisus esate, kad negalima nesivadovauti Statutu, tačiau jūs turite visas teises apriboti, pavyzdžiui, laiku, kad penkios minutės arba keturios minutės.
PIRMININKAS. Taip ir yra.
K. GLAVECKAS (LSF). Nes dabar išeina kaip kokiais senais laikais, kai žmonės vieni skaityti nemoka, kiti moka skaityti. Nes visi tie dokumentai yra elektroniniu pavidalu. Visi gali persiskaityti. Mes visą valandą skirsime tik tam, kad kartotume tai, kas parašyta. Iš tikro tai nevisiškai protinga. Siūlau apriboti tą laiką iki penkių minučių arba dviejų minučių, nes niekas neklauso.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Labai geras pasiūlymas. Buvo dešimt minučių. Mes padarėme iki septynių minučių. Jeigu Seimas apsisprendžia, galime daryti penkias minutes. Dėl penkių minučių tinka? Pranešėjams visiems… ne, mažiau negalime, deja. Yra pranešėjai, nieko nepakeisi.
Ačiū, ministre. Kviečiu valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių pristatyti.
A. MISEVIČIUS. Dėl 2017 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų, rinkinių teisingumo reiškiame sąlygines nuomones. Suprasdami ir džiaugdamiesi, kad iš šiandien apžvelgiamų šis fondas yra vienintelis, kuris taiko pažangų kaupimo apskaitos metodą, turime konstatuoti, kad mūsų išvadą lėmė vis dar daromos klaidos, nenuoseklus kaupimo principo taikymas, dėl to metiniai rezultatai dviejuose ataskaitų rinkiniuose esmingai iškraipyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, sutaupėte laiko.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis komitetas bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2012 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2012. Kviečiu ministrą Ž. Vaičiūną. Prašom, ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinį. Šio fondo steigėja yra Vyriausybė, valdytoja – Energetikos ministerija. 2017 metais fondą administravo valstybės įmonė „Energetikos agentūra“.
Fondo ataskaitų rinkinį sudaro 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir Lėšų sąmatos vykdymo ataskaita. Pagrindiniai ataskaitos rodikliai yra šie: fondo lėšų likutis 2017 m. sausio 1 d. sudarė 2 mln. 212 tūkst. eurų įplaukas. 2017 metais įplaukos sudarė 1 mln. 884 tūkst. eurų, iš kurių didžioji dalis buvo Ignalinos atominės elektrinės parduotas turtas. Per 2017 metus bendra fondo išlaidų suma sudarė 3 mln. 723 tūkst. eurų. Iš jų panaudota lėšų: pirma, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo techniniams projektams įgyvendinti 198 tūkst. eurų, Ignalinos atominės elektrinės sustabdytų blokų priežiūrai ir fizinei saugai užtikrinti – 2 mln. 708 tūkst. eurų, neigiamiems socialiniams ir ekonominiams valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniams šiame regione sušvelninti – 740 tūkst. eurų ir eksploatavimo nutraukimo fondui administruoti – 73 tūkst. eurų. Kitos išlaidos – 5 tūkst. eurų.
Lėšų likutis 2017 metų pabaigoje sudarė 373 tūkst. eurų. Šis finansinių ataskaitų rinkinys laiku ir nustatytais terminais buvo pateiktas Vyriausybei ir Finansų ministerijai. Dėkojame Valstybės kontrolei už glaudų bendradarbiavimą. Atlikus šias procedūras buvo konstatuota, kad fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais ir teisėtumo bei naudojimo įstatymų nustatytais tikslais pažeidimų nenustatyta.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui. Kviečiu valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių pristatyti. (Balsai salėje)
A. MISEVIČIUS. Teikiame išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių ir pažymime, kad mūsų teikiamos nuomonės yra besąlyginės. Esame teikę pastabas, kad reikalavimas sudaryti atskirą fondo metinių ataskaitų rinkinį yra perteklinis. Mūsų nuomone, fondo duomenis pakaktų nurodyti Energetikos ministerijos finansinių ataskaitų rinkinyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už labai trumpą pristatymą. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2691 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2691. Kviečiu socialinių reikalų ir darbo ministrą L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinį. Garantinio fondo lėšų likutis 2017 m. sausio 1 d. sudarė 34,5 mln. eurų, 2017 metų įplaukos sudarė 19,9 mln. eurų, iš jų didžiausią dalį sudarė darbdavių mokamos 0,2 % dydžio įmokos, tai yra 18,6 mln. eurų. 2017 metų išlaidos sudarė 8,6 mln. eurų, išmokos darbuotojų reikalavimams 2017 metais sudarė 8,3 mln. eurų. Išlaidos Garantinio fondo administravimui sudarė 236,7 tūkst. eurų. Garantinio fondo likutis 2018 m. sausio 1 d. sudarė 45,8 mln. eurų. Valstybės kontrolė, atlikusi Garantinio fondo auditą, reikšmingų iškraipymų bei fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymu nustatytais tikslais pažeidimų nenustatė. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamam Garantinio fondo ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir Seime.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiami kolegos, jeigu galima, tyliau, nes pristato mūsų kolegos. Prašyčiau valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių pristatyti dėl Garantinio fondo. (Balsai salėje)
A. MISEVIČIUS. Teikiame išvadą dėl Garantinio fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teisingumo, kurioje pareiškėme besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Garantinio fondo ataskaitų rinkinyje neatskleistas gautinų įmokų nuvertėjimas, kuris, mūsų vertinimu, sudarė daugiau negu 17 % vertės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Audito komitetas, Ekonomikos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2692 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2692. Ministras L. Kukuraitis. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiame Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir 2017 metų lėšų sąmatos vykdymo ataskaita. Ilgalaikio darbo išmokų fondas veiklą pradėjo 2017 m. liepos 1 d. Aktualiausi fondo biudžeto vykdymo aspektai yra šie: per 2017 metus surinkta 15 mln. 474 tūkst. eurų darbdavių įmokų, tuo tarpu išlaidos sudarė 108,5 tūkst. eurų, iš jų 80,6 tūkst. eurų – išmokos darbuotojams, 25,1 tūkst. eurų – fondo administravimo išlaidos. Lėšų likutis 2017 metų pabaigoje sudarė 15 mln. 365 tūkst. eurų. Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkinio auditą atliko Valstybės kontrolė ir pažeidimų nenustatė. „Sodros“ taryba yra pritarusi šiam ataskaitų rinkiniui. Kviečiame pritarti ir Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kviečiame valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių.
A. MISEVIČIUS. Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2017 metų ataskaitų rinkinių teisingumo, kurioje pareiškėme besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo rinkinių ir sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinių. Priežastis ta pati kaip ir Garantinio fondo atveju, tai yra neįvertintas nusidėvėjimas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2685 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2685. Gerbiami kolegos, paskutinis klausimas. Ir išklausyti kviečiame… Finansų viceministras D. Sadeckas. Prašau.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Vyriausybė teikia Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Finansinių ataskaitų rinkinys ir Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.
Labai trumpai apie skaičius. 2017 metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 163, 2 mln. eurų ir, palyginus su 2016 metais, padidėjo 37,3 mln. eurų. Tai yra dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, aukcione parduoto nekilnojamojo turto pajamų, taip pat pajamų, gautų pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, bei lėšų, gautų privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, būtent mano minėta pajamų dalis buvo pervesta į Rezervinį (stabilizavimo) fondą.
2017 metais fondo valdymo išlaidos sudarė kiek daugiau negu pusę milijono eurų. Valstybės kontrolė tiek dėl Finansinių ataskaitų rinkinio, tiek dėl Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pateikė išvadas ir besąlyginę nuomonę. Prašyčiau priimti svarstyti Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2017 metų ataskaitų rinkinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Kviečiame pristatyti valstybės kontrolieriaus pavaduotoją A. Misevičių.
A. MISEVIČIUS. Pateikiame paskutinę išvadą. Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkiniai yra teisingi ir atspindi tikrąją šio fondo būklę, todėl audito nuomonės yra besąlyginės. Šis fondas yra pagrindinė taupyklė, kurią naudotume finansinei krizei užklupus. Ekonomika kaista, tačiau esamas ir artimiausiu metu planuojamas sukaupti sankaupų dydis tebus lygus 0,6 BVP, vargu ar būtų pakankamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pagrindinis komitetas bus Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 20 dieną.
15.47 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638 (pateikimas)
Šiek tiek sutaupėme laiko, kviečiu pristatyti rezervinį klausimą – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1638. Kolegė A. Papirtienė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbo sudėtingumą ir svarbą, didelį darbo krūvį formuojant valstybinės kalbos politiką, siūloma šią komisiją įrašyti į 6 punkte išvardintas Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko paskirtąsias institucijas. Šalia Konkurencijos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Lietuvos kultūros tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įrašyti taip pat ir Valstybinės lietuvių kalbos komisiją, tuo parodant šios komisijos svarbą ir ją išbraukiant iš kitų institucijų bevardžio sąrašo, kuris yra minėto įstatymo 8 punkte. Įrašius į 6 punktą šalia išvardintų komisijų, bus padidintas pareiginės algos koeficientas komisijos narių ir darbuotojų.
Lietuvos Respublikos Seimas neseniai patvirtino vieną iš svarbiausių lietuvių valstybinės kalbos politikos dokumentų, tai yra Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires. Gairėse yra išvardinti valstybinės kalbos politikos uždaviniai. Vienas iš svarbių uždavinių taip pat yra ir stiprinti už valstybinės kalbos politikos vykdymą, mokslo tyrimus bei plėtrą atsakingas institucijas, taip pat ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Tai yra vienas iš svarbių argumentų šio teikiamo įstatymo pakeitimo projekto.
Kitas argumentas. Labai svarbu sulyginti visų Seimo paskirtų institucijų pareiginės algos koeficientus. Nesunku suprasti, kodėl 6 punkte išvardintos komisijos, tarnybos, tarybos, jų pirmininkai, pavaduotojai, nariai uždirba daugiau nei kitų tokių pat Seimo, bet neišvardytų, neįvardytų komisijų darbuotojai. Aiškinantis su Valstybine lietuvių kalbos komisija dėl to, ar papildomi biudžeto asignavimai bus reikalingi, išsiaiškinta, kad tikrai nebus reikalingi, kad jiems užteks vidinių resursų, jiems užteks esamo biudžeto. Labai prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia A. Gumuliauskas. Prašau, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Jūs čia minėjote, kad užteks vidinių resursų. Sakykite, ar tikrai yra tokie skaičiavimai ir ar tikrai nereikės prašyti papildomų sumų iš biudžeto?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Šiuo metu komisijos metų biudžetas yra 867 tūkst. eurų. Valdymui skirta 431 tūkst., programoms – 436 tūkst., rezervas būtų numatytas būtent iš programų. Tam reikėtų papildomai daugiausia 15 tūkst. eurų, bet kadangi nėra šiuo metu pavaduotojo, užtektų ir 7 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolega J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs sakote, kad reikės mažinti programų finansavimą. Ar tai reiškia, kad yra kokių nors nelabai reikalingų programų? Ar vis dėlto nebus nuostolių tai sričiai, kai mes didiname atlyginimus, bet mažiname programų finansavimą? Kiekvienoje srityje, turbūt sutiksite, yra atlyginimų lyginimas su kitais to sektoriaus atlyginimais. Dėl to galbūt energetikos srities atlyginimų lygis yra vienoks, kalbos specialistų yra kitoks. Jeigu imame atlyginimus institutų darbuotojų, kurie dirba toje srityje, ar šiuo atveju tos proporcijos bus išlaikytos, lyginant komisijos darbuotojų atlyginimus su kitų to sektoriaus specialistų atlyginimais?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Pradėsiu nuo antro klausimo. Visos išvardintos komisijos, nesvarbu, kurio sektoriaus būtų, yra paskirtos Seimo, tikrai nėra privačios, todėl turbūt atlyginimų sieti nereiktų. Aš manau, kad Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svarbos tikrai nereikėtų ginčyti. Primenu, vis dėlto dabar buvo susirūpinta lietuvių kalbos reikalais ir Seimas priėmė kalbos politikos dokumentą – gaires.
O dėl to, ar tikslinga mažinti finansavimą, aš dar kartą paminėsiu, kad tai tikrai nėra dideli pinigai ir ne apie mažinimą galbūt ten būtų kalbama, gal ten ką nors optimizuoti galima, peržiūrėti, perskirstyti, bet valandinis atlygis komisijos narių išaugtų per metus tik 371 euru, tai tikrai nebūtų kokie nors didžiuliai pinigai, kad reikėtų iš kur nors labai daug paimti.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji kolege, vis tiek man nesuprantamas jūsų noras perkelti į tam tikrą lygį. Galbūt sureikšminti tą komisiją norite ar iš tikrųjų kokie nors kiti motyvai. Aš suprasčiau, jeigu būtų finansavimo motyvai, atlyginimo dydžio motyvai, bet, kiek suprantu iš jūsų atsakymų, tą galima įgyvendinti ir kai kitoje pozicijoje įrašyta Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Iš tikrųjų pagrindinė esmė? Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai nenoriu sureikšminti komisijos. Dar kartą kartoju, jinai turi būti deramo lygio lyginant su visomis kitomis komisijomis, o ne nugrūsta kur nors į paraštes. Tiesiog sulyginama su visų kitų komisijų darbuotojų koeficientais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, šiek tiek norėjau paklausti jūsų, kodėl dabar iš jūsų frakcijos išeina jau kelintas panašus projektas? Ir kolega R. Karbauskis yra pateikęs savo matymus. Gal būtų galima visas institucijas sutvarkyti vienu ypu dabar imant biudžetą, nekvestionuojant Lietuvių kalbos komisijos, bet ir kitų, kurių statusą reikėtų tvarkyti?
Čia tų projektų užregistruotas ne vienas. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto reikėtų didesnės koordinacijos, nes mes vis po vieną mėginsime spręsti ir nieko neišspręsime, kadangi galime sugriauti visą sistemą?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš tikrai nemanau, kad mes sugriausime sistemą, o štai komisijai tikrai turi būti derama vieta vien dėl minėtų priimtų Kalbos politikos gairių.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai džiugu, kad jūs ruošiatės atitaisyti tokią komisijų nelygybę. Kaip jūs galėtumėte dar papildomai argumentuoti, kodėl Lietuvių kalbos komisija neturi būti žemiau kitų komisijų?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Manau, kad į šį klausimą jau atsakiau, tai yra tikrai ypač didelis šios komisijos darbo sudėtingumas. Ypač dabar atsiranda didelė atsakomybė, dar kartą kartoju, priėmus Kalbos politikos gaires, būtent stiprinti šią komisiją, kuri tikrai atsakinga už daugelį dalykų mūsų kalbos politikos formavimo procese.
PIRMININKAS. Kolega K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, aš tokius labai trumpus klausimus. Kiek tai kainuos biudžetui? Antras dalykas, mes algas mokame ne už tai, kad žmogus turi tas pareigas, bet už tai, kad atlieka darbą. Mūsų visa sistema yra aukštyn kojom apversta. Bus kur kas protingiau panaudoti Jungtinių Amerikos Valstijų patirtį, kai valdininkams, priklausomai nuo biudžeto rezultatų, įvedamas vadinamasis „Silvestras“. Jeigu neįvykdomas biudžetas arba nesurenkama tokių pajamų, tai atitinkamai už tą dienų skaičių, kuris nedarinktas, valdininkams nemokami atlyginimai. Tokio reikia ieškoti ryšio tarp valdininko padaryto darbo ir atlyginimo ir nekalbėti vien tik apie atlyginimus be darbo. Tai visiškai logikos neturintis dalykas arba tokią atvirkščią logiką, kuri rodo, kad reformos nedaromos. Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl pirmo klausimo. Papildomų biudžeto asignavimų nereikės, aš jau minėjau, tai yra iš vidinių rezervų. (Balsas salėje: „Ką reiškia iš vidinių?“) Taip. O dėl jūsų pasisakymo. Atsiprašau, neišgirdau klausimo, nes buvo daugiau pasisakymas. Tikrai pagal darbo rezultatus reikėtų visas komisijas apkarpyti ar ką nors padaryti. Nežinau, jūs galite tokius pasiūlymus tikrai teikti.
K. GLAVECKAS (LSF). Bet jūs teikiate siūlymą. Kadangi taip išėjo, kad nežinote, tai atsiprašau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Paskutinis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, stebuklų nebūna, čia tik katinas Bazilijus sakė, kad kai paimti auksinį, užkasi po medžiu, tai ryte daug auksinių pasirodo ant medžio. Kai parašote, kad biudžeto lėšų nereikės ir iš vidinių resursų, tai pažiūrėsime, kai šiais metais mes tvirtinsime biudžetą, kaip nereikės prokuratūrai, STT, žvalgybai, kurioms irgi praeitais metais nereikėjo, o šitais metais jau reikia pakankamai daug, nežinau, ar užteks.
Bet mano klausimas dėl to. Jūs sakote, kad kažkokia Lietuvių kalbos komisija paraštėse ir ją reikia pakelti į aukštesnį lygį. Bet ar jūs žinote, kiek iš viso komisijų ir ar tokie siūlymai nesukelia visų kitų komisijų nepasitenkinimo, nes mes turime tris kategorijas komisijų, jeigu žiūrėtume pagal darbo užmokestį?
PIRMININKAS. Prašom, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Tikrai negaliu atsakyti dėl sukelto ar nesukelto nepasitenkinimo, o kai tvirtinsime biudžetą, tai ten aiškiai matysime, kad komisija koeficientams pakelti tikrai jokių papildomų pinigų neprašo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, motyvai prieš. Motyvai už – A. Gumuliauskas. Prašom. Gerbiamas kolega, motyvai už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Nepaisydamas kritiškų žodžių pateikėjai, vis dėlto aš manau, kad tai yra logiškas žingsnis, nes ši komisija iš tikrųjų atlieka labai reikšmingą darbą, kuris vis dėlto siejamas su mūsų tapatybės klausimu. Būtų neteisinga, kaip sakė pateikėja, kad vis dėlto ši komisija liktų kažkur paraštėse, todėl aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir motyvai prieš – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai būčiau balsavęs už, tačiau yra vienas „bet“. Visuomet pripraskime į aiškinamąjį raštą įrašyti, kiek reikės biudžeto lėšų. Mes jau taip tarsi aksiomą įsirašome visą laiką – biudžeto lėšų nereikės. Aš tai visą laiką skaitau ir skaitau, ir skaitau. Reikės biudžeto lėšų, kokie vidiniai rezervai? Jei mes ją įrašome į kitą eilutę, kur yra didesni komisijų atlyginimai, tai, be abejonės, turėsime vykdyti šią pareigą. Jeigu būtų pranešėja įrašiusi, kad reikės biudžeto lėšų tiek ir tiek, aš tikrai būčiau balsavęs už. Tai yra tiesa. Bet dabar susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame, nes nuomonės išsiskyrė. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-1638? Balsuojame.
Ačiū, kolegos, balsavo 97: už – 54, prieš – 4, susilaikė 39. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl papildomo komiteto nėra prašymo. Planuojama svarstyti gruodžio 13 dieną. Ačiū jums. Kolega, atsiprašau. Prašom, A. Sysas per šoninį mikrofoną.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi tai yra Seimo narių projektas ir tai tikrai reikalaus papildomų lėšų, prašyčiau Vyriausybės išvados. Taip parašyta mūsų Statute.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti dėl Vyriausybės išvados, nes iš karto bus su biudžetu? Galima. Ačiū, kolegos.
16.02 val.
Vyriausybės pusvalandis
Susisiekimo ministro R. Masiulio pranešimas dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis, kaip ir numatyta pagal Seimo statutą. Šiandien pas mus svečiuojasi susisiekimo ministras R. Masiulis. Prašom.
R. MASIULIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien per pusvalandį norėčiau jums pristatyti situaciją, susijusią su Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programa, su bendromis tendencijomis, su ateities planais.
Pirmiausia, įvertinę bendras sumas, kiek Lietuvoje yra skiriama ir bus skiriama kelių priežiūrai, matome, kad jau šiais metais mes pasiekėme prieškrizinį lygį. Jei pažiūrėtume, 2009 metais programa buvo 200, čia man kažkaip ekrane užšoko, buvo 524 mln. iš viso skirta, o šiais metais – 517 mln. Iš esmės identiška suma. Taigi pasiekėme prieškrizinį lygį ir kitais metais įvertinę, kad akcizų surinkimas didėja, pagal prognozuojamą akcizų surinkimą ir pagal prognozuojamas europines lėšas matome, kad viršysime, pirmą kartą po prieškrizinio lygio jį viršysime. Numatome, kad bus skirta 578 mln. eurų.
Dar kas svarbiau, kad ši suma bus pasiekta įvertinus labai reikšmingą europinių lėšų mažėjimą. 2009 metais turėjome beveik 200 mln. europinių lėšų, o kitais metais turėsime viso labo tik 41 mln. ir ta tendencija bus tęsiama toliau. Todėl daugiausia Lietuvoje turėsime remtis savo KPP lėšomis, tai yra tuo procentu, kuris yra skaičiuojamas nuo akcizų.
Čia aš jums pateikiu planuojamą 2019 metų sąmatą. Šiandien Vyriausybė pritarė biudžeto projektui ir įvertinę tą, kam buvo pritarta, mes pabandėme greitai paskaičiuoti planuojamą 2019 metų sąmatą. Iš KPP lėšų, įvertinus tai, kad numatoma skirti 48 % akcizo keliams, kaip ir buvo praėjusiais metais, iš viso susidarys 477 mln. suma. Toliau KPP lėšos skirstomos į tikslines lėšas ir skirstomąsias lėšas. Tikslinės lėšos yra panaudojamos pirmiausia iš programos. Vėliau tai, kas liko, yra dalinama valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams. Matome, kad, palyginti su praėjusiais metais, visos tos sumos, galima sakyti, reikšmingai didėja.
Savivaldybėms praėjusiais metais buvo skirta… šiais metais buvo skirta 113 mln., o pagal preliminarų projektą kitais metais turėtų būti skirta 137 mln., aišku, su sąlyga, jeigu priimant Biudžeto įstatymą viršutinė, tai yra tikslinių lėšų, suma nesikeis. Jeigu ji keisis, jeigu bus numatomos papildomos programos ar koreguojamos esamos programos, tai, aišku, automatiškai keisis ir apatinės eilutės.
Kitais metais numatome daugiau lėšų respublikinės reikšmės žvyrkeliams – 80 mln., šiais metais turėjome 50 mln. Šilutės–Rusnės estakadų darbų dalis perkeliama į kitus metus. Taip jau įvyko, kad po keliu buvo rastos durpės ir reikia rasti techninį sprendimą, kaip tas durpes sutvarkyti, reikia kalti polius. Todėl šiais metais to nepavyks padaryti, reikia perkelti darbus į kitus metus.
Kitas labai svarbus valstybei projektas – Islandijos plentas, tai yra vadinamasis Kauno mazgas, labiausiai apkrautas transporto mazgas Baltijos šalyse. Kitais metais skiriama 15 mln., bus statomas naujas tiltas per Nerį. Dabartinis A. Meškinio tiltas vėliau bus griaunamas ir statomas keturių juostų tiltas, kad būtų po keturias juostas į abi puses. Tokiu būdu bus suvaldomas srautas, atskiriamas Kauno srautas nuo tranzitinio srauto. Pagal tą laiką, kiek sugaištama spūstyse ties šiuo mazgu, tai yra vienas greičiausiai atsiperkančių projektų Lietuvoje.
Toliau. Numatome skirti 5 mln. Vilniaus Žirnių ir Liepkalnio sankryžai. Tai yra Minsko plento dalis prie IKEA. Visi matome, kokie ten kamščiai susidaro. Vilniaus miestas turi projektą, Vyriausybė prie to iš dalies prisidės.
Ir su 5 mln. pradedama vietinės reikšmės žvyrkelių programa, kur 50 % prisideda savivaldybės ir 50 % valstybė. Planuojame, kad kitais metais šita suma reikšmingai augs, kad tiek savivaldybės, tiek mes, tiek rangovai įsibėgėtų. Prisipažinsiu, iki biudžeto sudarymo mes turėjome ambicingesnius planus, norėjome bent 15 mln. skirti šiai programai, bet kadangi šis biudžetas daugiau orientuotas į socialinius dalykus ir kadangi apskritai akcizų surinkimas reikšmingai didėja ir todėl keliams skiriama suma didėja, tai vis dėlto pasiliekame prie mažesnio skaičiaus. Bet, kaip minėjau, dar bus diskusijų Seime ir jūs turėsite galimybę dėl šitų skaičių pasisakyti. Tada matysime, kaip vėliau atrodys šis paskirstymas.
Toliau dėl likusių 578… Kad sueitų matematika, čia yra neatskleisti du skaičiai. Mes numatome, kad į kitus metus bus perkelta maždaug tokia pati suma kaip praėjusiais metais, šiek tiek daugiau negu 30 mln., 30–40 mln. iš praėjusių metų, kurie nebus panaudoti, taip pat viršplaninis apie 22 mln. prognozuojamas akcizas, kuris paaiškėja tik kitų metų pradžioje. Taigi jau prognozuodami tas sumas mes matome, kad bendra skirstoma suma bus 578 mln. eurų, iš kurių savivaldybėms 137 mln. ir 420 mln. valstybinės reikšmės.
Rezervas – 21 mln., irgi prognozuojame, bus skirstomas pagal skirtingą metodiką, negu buvo iki šiol. Šiuo metu Vyriausybėje svarstome rezervo skirstymo metodologiją. Jos pagrindinės kryptys būtų tokios, kad 2 % bus skiriama ūkio subjektams savivaldybėse prijungti, tai yra jeigu savivaldybė turi reikšmingą investiciją ir sugeba įtikinti Ūkio ministeriją, kad tai yra reikšminga investicija, tai Ūkio ministerijos teikimu dalis, beveik pusė tos sumos, bus skiriama tiems verslo subjektams prijungti. Kita dalis bus skiriama nuplautiems keliams, jeigu yra stichinė nelaimė, nuplautiems keliams, kur 50 % prisidės savivaldybė, 50 % – Kelių direkcija, ir likusi dalis bus sodininkams. Taigi pradedame darbą su sodininkų bendrijomis, iki šiol tai per nepriklausomybės laikotarpį nebuvo rimtai paliesta. Norime padaryti pradžią, kad sodininkams, jų keliams registruoti ir tvarkyti būtų irgi skirta reikšminga suma. Tai bus pirmasis bandymas. Pažiūrėsime, kaip pavyks. Jeigu pavyks, kitais metais jau tobulinsime ir galbūt plėsime ir tą programą. Bet apie tai dar anksti kalbėti. Kaip tik dabar vyksta derinimas su ministerijomis. Aš tik atskleidžiu, kokie turėtų būti pagrindiniai rezervo skirstymo principai.
Nors atrodė, kad praėjusiais metais visus rezervus išnaudojome (…), ir šie metai mus maloniai nuteikė. Greičiausiai ir toliau pavyksta gerinti konkurenciją per kelių konkursus. Per pastaruosius dvejus metus sutaupėme net 65 mln. eurų vien dėl to, kad padidinome konkurenciją per konkursus.
Aš gal greitai nubėgsiu į pačią pabaigą. Galiu net parodyti, kaip atrodo tie projektai, kur daugiausia sutaupyta. Mes matome, pavyzdžiui, mažų gal neminėsiu. Ne tiek mažų… Pavyzdžiui, Kelmė–Noreišiai–Bubiai – 3 kilometrų ruožas. Projektuotojų kaina buvo 4 mln., reali – 1,4 mln., 64 % mažesnė suma. Taip pat Panevėžio aplinkkelis. Matome dvi sutartis. Vienoje sutaupyta 30 %, kitoje sutaupyta 45 %. Taip, turime projektų, tokių kaip Utenos kelias, dėl kurio buvo pateikti pasiūlymai didesni negu numatytos lėšos, bet iš tiesų tas mitas, kur sako, kad Kelių direkcija nutraukė labai daug konkursų dėl per didelių kainų, yra neteisingas. Kaip matome, čia 2017 metai, bet, matome, ir 2018 metais sutaupymo procentai taip pat yra reikšmingi – 30 %, net 50 % sutaupyta A5 kelyje. Projektuojant žvyrkelius sutaupyta beveik 70 %. Mes dabar jau net esame sutarę su Kelių direkcija, kad skelbsime net ir skaičiuojamąsias kainas, kad rangovai galėtų matyti mūsų skaičiuojamąsias kainas. Nepaisant to, konkurencija vis tiek yra tokia didelė, kad pasiūlymuose teikiamos kainos mažesnės negu skaičiuojamosios.
Galiu pasakyti, kad tas Lietuvos kelių konkursų lūžis vis dėlto įvyko – mes matome labai konkurencingus pasiūlymus, ir kai tai yra sujungta su reikšminga kelių kokybės užtikrinimo programa, tikime, kad ne tik kad daugiau mes kelių sugebėsime nutiesti, nes su šiais sutaupytais eurais mes tikrai galime daugiau kelių nutiesti, bet ir kokybė bus geresnė. Šituo rezultatu mes tikrai nuoširdžiai džiaugiamės.
Žvyrkeliai. Per ketverius metus, iki 2020 metų, mes planuojame išasfaltuoti 1 tūkst. 654 kilometrus respublikinių žvyrkelių. Respublikiniai žvyrkeliai nėra labai didelė problema dėl to, kad jų bendras kilometražas yra apčiuopiamas – 6–7 tūkst. kilometrų. Tokiais tempais mes juos pakankamai greitai turėtume sutvarkyti. Didžioji problema, deja, yra savivaldybių valdomi žvyrkeliai. Jų mes turime beveik 52 kilometrus, įskaitant ir grunto kelius. Šitiems žvyrkeliams mes skiriame apie 50 mln. eurų per metus, o, manau, savivaldybių žvyrkeliams turėtume skirti net ne tokią, bet dar didesnę sumą. Ta programa, kurią mes numatome su savivaldybėmis, turėtų būti prisidedant savivaldybėms: iš pradžių – 50 %, po to galiausiai nukristų iki 20 %.
Multiplikuodami ir savivaldybių pridėdami dalį galbūt tada galėtume tikėtis reikšmingo lūžio dėl savivaldybių žvyrkelių. Taigi, sakyčiau, šios kadencijos Seimas ir šios kadencijos Vyriausybė, palyginti su tuo, kas buvo prieš tai, labai didelį dėmesį skiria žvyrkeliams asfaltuoti. Aš jums pavyzdį galėčiau pasakyti, iki šio laikotarpio (2016 metais) mes viso labo turėjome 49 kilometrus išasfaltuotų žvyrkelių, 2015 metais – 87 kilometrus, o 2014 metais tik 21 kilometrą išasfaltuotų žvyrkelių. Taigi su šiomis sumomis nėra ką lyginti. Tikrai labai reikšmingas akcentas dabartinėse kelių programose žvyrkeliams.
Per šiuos metus turėjome tam tikrų trukdžių. Ir didžiausias, kad vienas rangovas, deja, tiesiog mus apvylė – laimėjo konkursą, 54 kilometrai turėjo būti baigti šiemet, bet atsisakė vykdyti. Vyks teismas, bet tai mūsų negelbėja, tiesiog tie darbai persikels į kitus metus. Taip jau būna, kad rangovai… Tik šiuo atveju labai gaila, kad tikrai daug kilometrų mums iškrito šiais metais. Dėl žvyrkelių reikėtų suprasti vieną faktą, kad nuo pasirašytų sutarčių turi praeiti apie pusantrų metų, kai žvyrkeliai būna sutvarkyti. Šių metų pradžioje kilo didelė diskusija, kad šiais metais bus sutvarkyta mažai žvyrkelių, nes mažai sutarčių pasirašyta. Bet šių metų sutarčių pasirašymo vaisius mes matysime tik kitais metais, tik kitais metais. Panašu, kad tų sutarčių nemažai buvo pasirašyta, nes kitais metais mes prognozuojame didesnį skaičių. O šiais metais skiname praėjusių metų vaisius.
2017 metais buvo gana didelis šuolis dėl žvyrkelių todėl, kad 2016 metais buvo suplanuota 600 kilometrų. Paprastai sakant, visi tie 2016 metų planai perkeliami į 2017 metus, 2017 metų planai perkeliami į šiuos metus, o šių metų planai bus perkelti į kitus metus. Tokia yra programa. Bet iš viso tai, kas buvo suplanuota iki 2020 metų…
PIRMININKAS. Ministre, laikas!
R. MASIULIS. Atsiprašau. Gal tada aš greičiau perbėgsiu, kad dar atsakyčiau į kelis klausimus. „Via Baltica“ labai svarbus projektas. Iš karto pasakau, kad turime sunkumų rasti finansavimą likusiems darbams. Esu įsitikinęs, kad vienaip ar kitaip surasime, tik noriu parodyti, kad tai tikrai mūsų vienas iš sunkiausių projektų, nes labai finansiškai intensyvus, ir europines lėšas ten kreipsime, ir taip toliau.
Dar vienas svarbus akcentas – Kelių direkcijoje pereinama prie metodiško planavimo. Turiu pasakyti, kad iki šiol Kelių direkcija dirbo gana chaotiškai, nebuvo prioritetinių objektų sąrašo, kurį dabar turime. Tvirtinamos aiškios metodikos, kurios mums leis planuoti kelių tiesimą daug metų į priekį. Su rangovais mes dabar organizuojame reguliarius susitikimus. Iš vieno tokio aš kaip tik atėjau tiesiai pas jus. Buvome surinkę visas kelių statybos įmones ir diskutavome, kokius resursus jie turi norint absorbuoti šias sumas, pavyzdžiui, savivaldybių žvyrkelių programos padidėjimas – ar turėtų mūsų rangovai resursų, kad tie darbai būtų padaryti? Viena, duoti pinigus, kita, ar jie realiai gali būti padaryti. Todėl rangovams norime iš anksto, kelis metus į priekį, parodyti, kiek mes prognozuojame darbų, tam, kad jų resursai būtų rezervuoti. Taip pat, aišku, diskutuojame apie labai skaudų klausimą savivaldybėse, kodėl rangovai nedalyvauja konkursuose savivaldybėse, ypač smulkiuose konkursuose. Iš vienos pusės ginčija, kad kelių priežiūros įmonė dalyvauja tuose konkursuose, net apskundė Europos Komisijai, o patys rangovai nedalyvauja. Aišku, yra įvairių nuomonių, sakoma, kad konkursai blogai paruošti, bet paprastai į mažus konkursus nelabai nori eiti. Todėl valstybėje vis dėlto turėtų būti rangovas, kuris į tuos mažus konkursus būtų suinteresuotas eiti, ir tai yra aktuali… Kiek savivaldybių aš aplankiau, visose ta pati problema – niekas neina į savivaldybių smulkius konkursus.
PIRMININKAS. Ministre!
R. MASIULIS. Atsiprašau. Gal net nevardinsiu, kokios programos, metodikos buvo pakeistos Kelių direkcijoje, pasakysiu vienu žodžiu, kad pradėjome metodišką ir sisteminį planavimą Kelių direkcijoje. Taigi laukiu klausimų. Atleiskite, jeigu užėmiau per daug laiko.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Galėsite medžiagą visiems Seimo nariams elektroniniu paštu persiųsti, kad dar galėtų įsigilinti ir pažiūrėti.
Frakcijos vardu pirmasis klausia J. Razma. Kolega Jurgi, jūsų klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jums puikiai žinoma problema dėl gana vėlyvo Kelių priežiūros plėtros programos sąmatos patvirtinimo. Aš esu įregistravęs įstatymo pataisą, kad vis dėlto būtų įpareigojimas, kuris mobilizuotų direkciją, kartu ir jus patvirtinti tą sąmatą iki vasario 1 dienos, kad nebūtų taip, kaip dabar, kai patvirtinama balandžio mėnesį pirkimai dažnai kartu su projektavimu. Projektavimas – pora mėnesių. Realiai darbai prasideda tiktai rudenį, nauji projektai. Ar galima tikėtis, kadangi greičiausiai jūs rengsite Vyriausybės išvadą dėl to projekto, kad ta išvada bus teigiama, kad nebijosite prisiimti konkrečios datos, jeigu ji kažko jums atrodys per daug artima, galbūt pasiūlysite kitą? Ar bus konstruktyvus požiūris į tą iniciatyvą?
R. MASIULIS. Labai ačiū. Tikrai geras klausimas. Mes, net ir nesulaukę pastabos, pasiūlymo, tą darbą jau stengiamės daryti. Pagal dabar galiojančius įstatymus Kelių priežiūros programa turi būti patvirtinta Vyriausybės. Deja, taip išeina, kadangi Vyriausybė turi pritarti, reikia derinti visoms ministerijoms, tai užima laiko ir tikrai balandžio mėnesį galiausiai ta programa ateina. Tai mes dabar numatėme tokį sprendimą: pakeisti teisės aktai, kad be perteklinio akcizo, kurį mes sužinome tik vasario pradžioje, patvirtinsime preliminarią programą, nes tai yra labai nedidelė visos programos suma. Taigi vasario mėnesį tikimės jau turėti vadinamąją preliminarią programą, bet ji bus 99 % visos programos, taip išvengdami to vėlyvo patvirtinimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsakykite kiek įmanoma trumpiau. Frakcijos vardu klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, jūsų pranešime pagrindinis terminas buvo „sutaupėme“. Sutaupėme, sutaupėme tiek, tiek pinigų. Sutaupymas reiškia ne ką kita kaip prieš tai buvusio ministro ir tos visos ministerijos darbo broką, kitaip tariant, jie skelbė tokius konkursus, kur buvo aiškiai padidintos kainos. Vienaip ar kitaip tas turėtų atsispindėti ir vertinant jų darbą, arba, kitaip tariant, tai kvepia labai neskaniais dalykais.
Bet aš noriu paklausti kito dalyko. Taupymas, be abejo, yra sveikintinas dalykas, bet investicijos… Kai mes kalbame apie investicijas, vienas iš brangiausių portfelių yra kaip tik vadinamųjų vartų, arba GPS statymas. 150 mln. ir plius 30 mln. eksploatacijai tam gabalui kelio, kuris yra (…) „Via Baltica“, ar kitam iš tikrųjų yra per didelė prabanga Lietuvai. Būtų galima išsiversti padvigubinus šiuo laikotarpiu arba artimiausiais dvejais trejais metais padvigubinus ar patrigubinus vinjetę.
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Mes surinktume tuos pačius pinigus neišleisdami tokių didžiulių pinigų… skoloje. Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų konkursus organizuoja ne ministerija. Konkursus organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai nuo jų darbo pirmiausia priklauso rezultatas. Aš labai džiaugiuosi, kad dabartiniai Kelių direkcijos vadovai tą darbą gerai atlieka. Dėl vartų sistemos, ponas Glaveckai, duokite man galimybę ateiti į komitetą ir aš jums skaičiais įrodysiu, kad ši programa yra labai naudinga. Mes planuojame, kad papildomi 70 mln. į Kelių fondą bus surinkti tik įvedus šią vartų sistemą, kuri, beje, yra ir teisinga, nes kiekvienas mokės už nuvažiuotą kilometrą. Jeigu didinsime Eurovinjetės kainą, tai net ir tų, kurie važiuoja po kelis kilometrus, sąskaita turėsime surinkti lėšas, tai bus neteisinga. O šita sistema leidžia teisingai ir be pasipriešinimo, nes kelių įmonės, pervežimo įmonės tam nesipriešino. Iš esmės tai bus užsienio subjektai, kurie sumokės tas lėšas. Tikrai, pone Glaveckai, mes ir ryte apie tai kalbėjome, leiskite ateiti, pristatyti. Aš esu įsitikinęs, kad pavyks įtikinti ir jus, kad tai yra protingiausias sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Frakcijos vardu klausia J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš iš anksto užsisakau pakvietimą, kad galėtumėte pristatyti, ir mūsų frakcijoje galėsime pasitarti.
Bet mano klausimas dėl žvyrkelių programos, kuri ypač jaudina mūsų regiono gyventojus. Sukėlė nerimą jūsų, man atrodo, ir Kelių direkcijos pasakymas, kad yra suplanuota už 20 mln. darbų, bet jie niekada nebus atlikti. Jei čia ne jūsų, tai tikrai buvo Kelių direkcijos dabartinio vadovo pasakymas, kad jie atseit suplanuoti, bet nebus daromi. Žmonės tikėjosi, kad jie bus daromi. Man tenka nemažai važiuoti po Lietuvą, jie sako: mes žinome, kad ši atkarpa yra suplanuota, bet išgirdome, kad nieko nebus daroma. Jūsų pateikti skaičiai – 335 kilometrai šiais metais nėra ambicingi. Kažkada mes darėme ir 400 kilometrų, man atrodo, 2008 ar 2007 metais.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip jūs galvojate susitvarkyti su tuo dideliu atstumu, kurį reikia vis dėlto sutvarkyti? Ačiū.
R. MASIULIS. Dėl planų. Tikrai man sunku atsakyti, apie kuriuos kelius čia kalbame. Gal galėsime pakalbėti atskirai, išsiaiškinsime, apie kuriuos kelius kalbame. Čia greičiausiai Suvalkijoje. Tikrai reiktų pasiaiškinti. Jei Kelių direkcija buvo pasakiusi, kad jie yra prioriteto tvarka išdėlioti ir turi būti padaryti, tai jie eina metodiškai pagal tai, kas išdėliota. Nebent kažkas kažkur kažkam pasakė. Nežinau. Gal negaiškime laiko. Atsakysiu aš atskirai.
Dėl ambicijų. Kaip ir rodžiau, pagal Vyriausybės programą iki 2020 metų turime padaryti 1 tūkst. 600 kilometrų. Mano nuomone, tai gana ambicinga. Vien planas, kai 2016 metais buvo 600, tokio kiekio, kiek aš atsimenu, istorijoje nėra buvę.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega A. Dumbrava. Prašom. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, Zarasų miestui tikrai labai aktualus aplinkkelis. Tikrai daug darbų jau yra padaryta, išpirktos žemės, visi teismai baigti, viskas lyg ir gerai, bet suprantate, kai nueini į direkciją, yra prioritetai, galbūt jie man nelabai aiškūs, ir tas mūsų aplinkkelis vis tolsta ir tolsta nuo įvykdymo darbų. Lyg ir atsiranda vis naujų darbų. Tikrai norėčiau jūsų paprašyti, kad galbūt nors techniniai projektai būtų parengti, kad tikrai mes žinotume, nes tikrai įdirbis jau yra labai nemažas. Kokie tie prioritetai? Kaip jūs manote, kokie turėtų būti prioritetai, kad nesikauptų per viršų, nes labai didelis srautas yra per miestą ir pagrindinė gatvė yra sugadinta Zarasuose? Ačiū.
R. MASIULIS. Pone Dumbrava, tikrai žinomas tas klausimas – Zarasų aplinkkelis. Bet Lietuvoje yra gal bent devyni ar dešimt aplinkkelių, kurie yra panašaus svarbumo. Bėda, kad visiems jiems neužtenka lėšų, todėl renkamės pradėti nuo tų, kur yra pats intensyviausias eismas. Mes turime tokių nemažai. Jonavos aplinkkelį turime. Aš net ir čia portfelyje turiu sąrašą aplinkkelių, nepasiėmiau jų tiesiog į tribūną, yra gal devyni ar dešimt aplinkkelių, bet, deja, programa yra tokia, kokia yra. Ji yra ribota. Todėl mes einame metodiškai pagal kelių intensyvumą. Galbūt galėtume atskirai, aš galėčiau Kelių direkcijos paprašyti, kad jie pažiūrėtų, kurioje vietoje pagal intensyvumą yra Zarasai ir kada galima būtų tikėtis, kad jis bus padarytas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kolega V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Palionis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, mano iš kelių klausimų sudarytas, iš dviejų klausimų. Labai daug darbų priklauso nuo to, kaip atliekami vadinamieji namų darbai – tai projektavimas, konkursai, pirkimai ir visi kiti dalykai. Kodėl ta tendencija kartojasi metai iš metų? Pavyzdys. Planuojame kitais metais žvyrkelius asfaltuoti, bet projektavimas bus baigtas galbūt vasario mėnesį, galbūt kovo mėnesį, pirkimai nusitemps į gegužę, į balandį ir kelių asfaltavimas vėl bus nukeltas toliau. Kodėl ta tendencija vis nekinta? Pavyzdys: 2017 metais turėjome išasfaltuoti 600 kilometrų, išasfaltavome tik per 400, turėjo būti perkelta į šiuos metus, šiais metais turėjo būti 450, bet sumažėjo iki 335. Kaip panaikinti tą tendenciją, kad tuos darbus anksčiau paruoštų ir tam tikru tempu būtų vykdomi visi darbai?
Ir antras klausimas dėl kelių priežiūros apskritai, tiek asfalto, tiek žvyrkelių, tiek viso kito. Taip pat sulaukėme daug nusiskundimų, kad ta būklė kai kur prastėja, ir vis išgirstama, kad planuose nėra to kelio remonto, nukeliama vis vėliau ir vėliau. Tai du tokie pagrindiniai klausimai.
R. MASIULIS. Labai ačiū. Dėl planavimo, kaip minėjau pradžioje, yra pusantrų metų atidėjimas kiekvieno projekto, nes rangovai nesutinka greičiau tiesti kelių, tai yra minimalus laiko terminas, 18 mėnesių, kai rangovai sutinka pasirašyti sutartį. Kitaip bijo, kad nespės. Todėl tai, ką mes pasirašome šiandien, rodo, kad tik už pusantrų metų tas kelias bus padarytas. Sutinku, kad tie vėlavimai ne tik dėl šito, bet ir dėl pačios disciplinos. Kelių direkcijoje tų vėlavimų buvo, bet dabar, kai mes inventorizavome ir matome 2019 metus, mes jau matome, kad 2019 metais gali būti lėšų trūkumas, palyginti su tuo, kiek jau bus pasirašyta sutarčių ir kiek kelių bus tiesiama. Tai panašu, kad tas planavimas po truputį, po truputį sutvarkomas, metodika tampa vis tvarkingesnė ir ateity, aš manau, tokių dalykų neturėtų būti, kad lėšos būtų nepanaudotos. Išskyrus, aišku, kaip matėme, pavyzdžiui, rangovo atsisakymą. Ką darysi, 54 kilometrai tiesiog iškrito, tai yra reikšmingi skaičiai.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre.
R. MASIULIS. O dėl kelių priežiūros tai žinome, prie šio klausimo dirbame, tikrai ne pirmą kartą tą nusiskundimą girdžiu. Tikrai yra ką tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega A. Palionis. Ruošiasi E. Pupinis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu tris konkrečius klausimus. Vienas klausimas. Jūs teisinatės, kad ne Susisiekimo ministerija vykdo konkursus, o vykdo LAKD’as. Klausimas, kodėl dar iki šiol LAKD’o direktorius yra laikinas, nėra vykdomas konkursas?
Toliau klausimas dėl tų pačių žvyrkelių. Aiškinate, kad pusantrų metų užtrunka visas procesas, bet jeigu sudėtume, kada pradėta Žvyrkelių asfaltavimo programa ir kokie kiekiai, tai šiandien turėtų būti asfaltuota kur kas daugiau kilometrų, negu yra asfaltuota per 2017 ir 2018 metus.
Ir trečias klausimas. Jeigu viena iš įmonių šiemet atsisakė įvykdyti 54 kilometrus žvyrkelio asfaltavimo darbų, kiek prognozuojate, kad šių metų asignavimų bus perkelta į kitus metus ir kiek iš tos sumos sudaro tos įmonės laimėto konkurso suma?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimus. Gal pradėsiu nuo paskutinio. Mes manome, kad nuo 30 iki 40 mln. bus perkelta į kitus metus. Kiek iš jų būtent šios įmonės, aš turiu pasitikslinti, dabar neatsakysiu, galėsiu atsakyti atskirai, pasižymėsiu.
Dėl konkurso. Taip, konkursas vyksta šiuo metu, tiesiog metodiškai vykdomos procedūros. Manau, jau artimiausiu metu vadovą galėsime paskirti.
Ir antras. Atsiprašau, pamiršau, koks buvo. (Balsas salėje) Taip, teisingai. Pagrindinė priežastis ir yra, kad kai kas nenutiesia kelių, o kiti konkursai vykdomi nesėkmingai, tiesiog pateikiamos per aukštos kainos. Matėme, kad maždaug dėl 40 mln. yra neįvykę konkursai, nes per didelės kainos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aišku, jūs turite daug optimizmo, labai viskas gražu, taip pasakojate, čia daug pinigų, tačiau iš esmės darbai nelabai vyksta, net ir tų pačių žvyrkelių. Aš suprantu, bet žmonėms sunku paaiškinti. Gal nereikėtų tiek vilčių suteikti, nes po to atsiranda daug klausimų? Ir premjeras būdamas Utenoje, tarkim, pasakė, kad iki 2020 metų klausimas dėl Utenos kelio bus užmirštas. Suprantu, gal premjeras užmirš, nes jis jau nebus premjeru, bet žmonės laukia. Dabar vėlgi sunku paaiškinti, kad konkursai kažkodėl nevykdomi, darbai neprasideda, tai, ko gero, ir šiemet jie neprasidės, nes tuoj prasidės žiema. Kokia vis dėlto situacija, galbūt reikėtų mažiau optimizmo, daugiau realizmo? Ačiū jums.
R. MASIULIS. Optimizmo žmogui visada reikia. Pesimizmo ir taip per daug yra.
Dėl kelių ir konkursų. Deja, yra objektyvi realybė. Pavyzdžiui, aš įsitikinęs, kad jūs kalbate apie Utenos kelią. Utenos kelias jau dabar turėjo būti pradėtas iki Nemenčinės keturių juostų daryti. Deja, konkursas parodė, kad rangovai pateikė didesnes negu paskaičiuojamos kainos. Dabar konkursas bus suskaidytas į dvi dalis dėl to, kad dėl sankryžos… per didelę sumą pasiūlė už Nemenčinės sankryžos padarymą. Pats kelias atrodė visai neblogai. Ką darysi. Tai yra kasdienybė. O ką darysi, jeigu rangovas pateikė didesnę kainą? Tai vis tiek nesutiksi su didesne kaina. Kaina turi būti teisinga. Aš parodžiau nemažai skaičių, kurie parodė, kad mes turime 65 mln. eurų sutaupymo. Rangovai duoda kainas mažesnes negu paskaičiuojamos. Vadinasi, tai yra pasiekiama. Tą discipliną… Aš tikrai sveikinu, kad Kelių direkcija turi tą discipliną ir bet kokia kaina nedaro kelių. O Utenos… Taip, konkursas šiuo metu vyksta. Yra ne vienas pasiūlymas. Aš tikiuosi, taip, jis, aišku, bus pradėtas kitais metais, nes jau yra per vėlu, bet jau geriau vėliau negu niekad.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiami kolegos, numatytas pusės valandos laikas išseko, šiek tiek net ilgiau kaip šešias minutes užtrukome. Ačiū, gerbiamas ministre, už pranešimą ir už informacijos suteikimą. Informaciją, jeigu galima, Seimo nariams persiųskite.
16.36 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 461, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2675, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2676, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2677, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2678, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-410 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2679, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2680, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2681, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2682 (pateikimas)
Kitas, ministre, pagal mūsų darbotvarkę 2-10 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2675 ir jo lydimieji projektai Nr. XIIIP-2676, Nr. XIIIP-2677, Nr. XIIIP-2678, Nr. XIIIP-2679, Nr. XIIIP-2680, Nr. XIIIP-2681, Nr. XIIIP-2682. Tai Visuomenės informavimo įstatymas ir jo lydimieji teisės aktai. Gerbiamas ministre, prašau pristatyti.
R. MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir susijusių įstatymų, iš viso aštuonių įstatymų pakeitimus, dėl teisės žurnalistams gauti iš Registrų centro informaciją nemokamai. Įstatymo projektą parengti paskatino aplinkybė, kad šiuo metu žurnalistų teisė gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų nėra reglamentuota, nors duomenys praktikoje buvo teikiami iki šiol. Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas žurnalistams laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, tokiu būdu užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją.
Esminės siūlomo naujo reguliavimo nuostatos yra Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, kituose projektuose – Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Kooperatinių bendrovių, Ūkinių bendrijų, Mažųjų bendrijų, Viešųjų įstaigų ir Žemės ūkio bendrovių – siūlomi pakeitimai yra redakcinio pobūdžio tik paminint, kad tokie duomenys duodami nemokamai siekiant suteikti teisę žurnalistams neatlygintinai gauti duomenis iš juridinių asmenų informacinės sistemos dalyvių. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad žurnalistams visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, suteikiama teisė gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai pagal sutartis.
Projekte taip pat numatyti kriterijai ir sąlygos, kada žurnalistams duomenys gali būti teikiami, ir nustatyta, kad duomenų teikimo sąnaudos jų tvarkytojams kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma už registro duomenų teikimą valstybės institucijoms, vykdančioms teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Minėtame projekte taip pat nustatyta, kad informaciją dėl padarytų pažeidimų pagal kompetenciją teiks Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Kai bus sukurta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema, nuo 2019 m. lapkričio 1 d. informaciją apie viešuosius informacijos rengėjus jau galėsime matyti internete. Pats registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas jau galės matyti.
Informaciją apie teistumą atsižvelgiant į tai, kokia informacija yra priskirtina prie asmens duomenų registro valstybės informacinės sistemos tvarkytojų, visais atvejais turės pateikti pats asmuo ją gavęs iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, nes jis yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkytojas ir valdytojas.
Dar papildomai prie šio pakeitimo noriu informuoti, kad apskritai tikslas yra šituos duomenis ne tik žurnalistams, bet ir visuomenei kada nors atverti, kad būtų galima jais naudotis nemokamai. Šiame etape mes esame jau priėmę įstatymą, kad savivaldybių ir valstybės įstaigų gaunami duomenys iš Registrų centro bus gaunami nemokamai. Dabar priimame sprendimą dėl žurnalistų, o ateityje, aš manau, jau prieisime klausimą prie šių registrų atvėrimo ir plačiajai visuomenei, nes kuo atviresni bus mūsų registrai, tuo greičiau vystysis verslas ir tuo didesnės galimybės bus mūsų valstybei. Seksime pėdomis tų šalių, kurios jau tą yra padariusios, daugiausia Vakarų Europoje. Tikrai siūlyčiau šitiems įstatymų projektams pritarti ir juos svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas. Nematau. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jau šįryt mūsų frakcijoje kalbėjome apie tai, tačiau noriu, kad ir čia, Seimo salėje, visi girdėtų. Mano įsitikinimu, dabartinė situacija su jūsų teikiamu įstatymų paketu yra tokia: jūs teikiate projektus, kurie leis žurnalistams susipažinti su esama šios dienos situacija. Tačiau kadangi čia nėra įtrauktas Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimas, tai lieka tokia situacija, kad žurnalistai gali sužinoti, kad šiandien Petraitis valdo tokį ir tokį nekilnojamąjį turtą, tačiau kada ir iš ko Petraitis įsigijo tą turtą, negalime sužinoti. Na, pavyzdžiui, gali paaiškėti skandalinga situacija, kad Petraitis tą turtą įsigijo iš mafijozo Jonaičio, bet praeities istorinių duomenų nėra. Noriu jūsų įsipareigojimo, kada jūs teiksite Nekilnojamojo turto registro įstatymo pataisą, kuri yra susijusi su istorinių duomenų gavimu?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Problema yra žinoma, einame etapais. Reikia suprasti, kad situacija nėra vienalypė. Dalį informacijos galima gauti šiandien, bet ją reikia įsigyti už pinigus. Tai mes ją padarome žurnalistams nemokamą. Ta informacija, kurią jūs paminėjote, – tai Nekilnojamojo turto registro istoriniai duomenys. Jų šiandien už pinigus nusipirkti negalima, juos gauna teisėsauga ir taip toliau. Jūs visiškai teisus, tie duomenys visuomenės informavimo tikslais, ir mano nuomone, turėtų būti atverti, todėl svarstymo komitetuose metu šį pasiūlymą mes papildomai pateiksime. Manau, kad jis bus išspręstas.
Dar vienas dalykas, kurio jūs nepaminėjote, lygiai tokia pati situacija yra susidariusi ir dėl Juridinių asmenų dalyvių registro, bet tas klausimas sprendžiamas paprasčiau, vieno iš ministrų, tai yra teisingumo ministro, įsakymas tą klausimą gali išspręsti. Taigi mes puikiai žinome, kad čia yra pakopinis sprendimas ir metodiškai išspręsime. Tiesiog situacija nėra jau tokia paprasta ir triviali, kaip iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, dėl tų duomenų atvėrimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kitas nori jūsų paklausti A. Sysas. Ruošiasi J. Razma.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kuo šitas pagrindinis įstatymas, kurį jūs pateikėte dėl informacijos, kurią gali gauti žurnalistai, skiriasi nuo to skandalingo, dėl kurio kilo audra stiklinėje ar, nežinau, kabinete, daug buvo ginčyta, rašyta, sąmokslo teorijomis vadovautasi? Gal galėtumėte paminėti keletą punktų, kuo skiriasi tas, kurį jūs pateikėte pasitarime, nuo to, kurį šiandien teikiate Seime? Ačiū.
R. MASIULIS. Per tą laikotarpį, per tą savaitę nuo pirmo pateikimo iki antro, įvyko tokių pakeitimų, kad pirmiausia su Teisingumo ministerija mes inventorizavome visus įstatymus. Tuo metu mes siūlėme keisti tik vieną įstatymą, dabar, kaip matome, yra keičiami aštuoni įstatymai. Antras svarbus pasikeitimas buvo susijęs su pačios Vyriausybės sprendimo pobūdžiu. Mūsų siūlymas buvo protokolinis sprendimas, o galiausiai po ilgų diskusijų sutarėme, kad tai turėtų būti Vyriausybės nutarimas. Ir, aišku, daugybė visokių smulkesnių pataisymų, bet šitie pagrindiniai skirtumai yra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamasis kolega J. Razma. Prašom. Ruošiasi L. Staniuvienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi tame garsiajame Vyriausybės pasitarime esminis buvo jūsų teikimas, esminis jūsų klausimo svarstymas, kokia jūsų paties pozicija? Ar tokio Vyriausybės pasitarimo medžiaga neturėtų būti paviešinama, tuo labiau kad yra kilęs toks ažiotažas.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Kadangi aš nesu Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas, o jie yra atsakingi už tai, nenorėčiau komentuoti šito klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Kolegė L. Staniuvienė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, nuo šių metų gegužės mėnesio Europos mastu įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriame aiškiai sakoma, kad duomenys apie fizinius asmenis tvarkomi tik jų sutikimu. Nors aiškinamajame rašte deklaruojama žurnalisto teisė gauti informaciją išimtinai tik apie juridinius asmenis, projekte nurodoma bendra teisė gauti duomenis iš visų registrų. Registrų centras valdo ne tik Juridinių asmenų registrą, bet ir kitus registrus, kuriuose kaupiami tokie asmens duomenys kaip asmens kodas, gimimo data, asmenų gyvenamoji vieta, turimas turtas ir panašiai. Siūlyčiau peržiūrėti ir įvertinti, ar žurnalistų teisė tvarkyti asmens duomenis be asmenų sutikimo nėra perteklinis… ir ar neprieštarauja reglamentui? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Kaip ir visais kitais atvejais, tie duomenys, kurie pagal Duomenų apsaugos įstatymą negali būti teikiami, tokie kaip asmens kodas, tokie dalykai ir nebus teikiami. Tik tai, kas neuždrausta pagal įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausia kolegė V. Čmilytė-Nielsen. Kitas, kaip matau, L. Balsys. I. Šimonytės nematau, G. Skaistės nėra, R. Šarknicko nėra. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, viena vertus, noriu pasidžiaugti tuo, kad turite tikslą atverti duomenis kuo platesniam gyventojų ratui. Tačiau visgi norėčiau paklausti, kodėl valstybinė įmonė Registrų centras, reikalaudamas privalomai pateikti duomenis ir dokumentus, savo sistemoje faktiškai yra eliminavęs galimybę naudotis valstybės išduodamame dokumente – asmens kortelėje – esančiu e. parašu? Ir faktiškai naudotojai yra priversti kreiptis į komercines struktūras, į mobiliuosius operatorius ir naudotis jų paslaugomis. Ar jums atrodo, kad tai teisinga situacija?
R. MASIULIS. Seniai ta tema nesidomėjau, aš gal pasidomėsiu, sužinosiu, kokia dabar yra situacija, atsakysiu jums atskirai. Kažkada domėjausi, bet tai buvo seniai. Pasidomėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Atsiprašau, R. Šarknickas, kadangi vieta pakeista. Prašom, Robertai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pakilau. Aš norėčiau pasitikslinti, ar šitas projektas taikomas tik juridiniams asmenims?
R. MASIULIS. Žurnalistų… Man atrodo, kad juridiniams asmenims. Žinokite, reikia pasitikslinti šitą niuansą.
PIRMININKAS. Gerai.
R. MASIULIS. Tiksliau, ne, jis yra taikomas visiems žurnalistams, kuriuos pripažįsta išvardintos institucijos: Žurnalistų sąjunga (tuoj pasitikslinsiu), Žurnalistų etikos inspektorius ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Aš tikiuosi, kad gali būti ir privatūs asmenys. Bet gal pasitikslinsiu dėl to niuanso, kažkaip neatkreipiau dėmesio.
PIRMININKAS. Pasitikslinsite komitetuose. Kolega L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, reikia pripažinti, kad profesinių reikalavimų kartelė žurnalistui yra užkelta į nepaprastai aukštą lygį, jeigu panorės gauti kokios nors paprastutės informacijos apie kokio nors koncerno turimą sklypą. Bet tiek to, galbūt čia būtų galima sakyti, kad dar reikėtų ir psichikos sveikatos pažymą atnešti, kad tas žurnalistas yra sveikas, nes reikalaujama tokių dalykų.
Bet aš norėjau paklausti kitko. 8 punkte rašote, kad tik tiek bus teikiama informacijos, kiek būtina profesinei pareigai atlikti. Kaip jūs nustatysite, jeigu aš būčiau žurnalistas, kiek man tai yra būtina? Ar aš turėsiu pateikti, pavyzdžiui, kokį nors scenarijų ar tekstą, kuriuos reikėtų aprobuoti, įvertinti, ar man tiek, kiek aš noriu, būtina, ar nebūtina? Ar steigsite kokią nors instituciją tų leidimų suteikimo? Kitaip čia tuščia frazė, jeigu nebus mechanizmo. Ačiū.
R. MASIULIS. Gal taip atsakysiu, kad visos tos įstatymo projekto nuostatos buvo derintos ir įvertintos Žurnalistų sąjungos. Tokios problemos jie neįžvelgė, kad gali būti kokių nors kliūčių informacijai gauti. Taigi komitetuose, manau, ir žurnalistai bus išklausyti, bus galima dar kartą tą klausimą įvertinti. Bet aš nemanau, kad čia yra kokia nors kliūtis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausti laikas baigėsi. Motyvai už ir prieš. Už – S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien nieko kito nedarome, tik atkuriame status quo, kaip ir gerbiamas premjeras sakė, kažkas buvo vykdoma nelegaliai, dabar bus vykdoma tiesiog legaliai. Bet nei aš, nei jūs nežinome, ką premjeras sakė, nes įrašas buvo ištrintas, ir premjeras pusvalandį bandė įtikinti, kad įrašas buvo ištrintas teisingai. Bet mes iš premjero, o ypač iš valdančiųjų tikimės, kad ne vien tik bus atkurtas status quo ir legalizuotas žiniasklaidos priėjimas prie registro duomenų, bet jūs proaktyviai demonstruosite, kad žiniasklaidos laisvė, žodžio laisvė, mažumos nuomonės gynimas ir jos reiškimas yra prioritetas šioje visuomenėje. Per pastaruosius dvejus metus mes matėme aibę kitų iniciatyvų, kurios iš esmės silpnino žiniasklaidą, žurnalistus vertė arba mokėti, arba jų turinį cenzūravo, kriminalizavo kai kurią jų veiklą. Ir mes matėme aibę tokių iniciatyvų. Pavyzdžiui, LRT valdymo performavimo iniciatyvos, juridinių asmenų dalykinės reputacijos kriminalizavimas, žiniasklaidos registro sukūrimas, V. Bako pasiūlymai atimti kai kurioms žiniasklaidos priemonėms licencijas, uždraustos pajamos iš alkoholio, vaistų ar kitos reklamos nebuvo kompensuotos, kaip buvo žadama, papildomais pinigais iš biudžeto, buvo pakelti pašto platinimo įkainiai regioninei žiniasklaidai. Mes matėme aibę priemonių, kurios silpnina iš esmės žiniasklaidos prieinamumą. Ir šiandien šis įstatymo pasiūlymas tik įteisina tai, kas buvo status quo. Bet iš esmės mes nematome kryptingos veiklos, kad žiniasklaida ir žodžio laisvė veiktų ir stiprėtų šioje visuomenėje. Per dvejus metus buvo padaryta aibė precedentų tam, kad ji silpnėtų. Aš labai kviečiu po šio įstatymo ir patį premjerą įrodyti, kad tai, ką jis sakė, arba galbūt sakė, arba įtariama, kad sakė, yra lydima gerų intencijų ir gerų įstatymų projektų, nes per pastaruosius dvejus metus tendencijos buvo atvirkštinės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ponas L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia būtų galima kaip nors juokauti, bet juokauti nesinori, nes yra liūdna. Iš vienos pusės kalbama, kad sutvarkysime įstatymiškai ir dabar žurnalistai teisėtai ir laisvai gaus informacijos iš registrų duomenų bazių, tačiau kai pažiūrime, kas šiame projekte parašyta, matome, kad tai yra pasityčiojimas iš žurnalistų. Ir man labai keista girdėti iš ministro lūpų, kad žurnalistai, esą, tam pritarė. Mes pažiūrėsime, ką žurnalistai apie tai parašys, nes tai yra laisvių suvaržymas ir pasunkinimas. Aš jau nekalbu apie kokius nors keistus reikalavimus. Jie ne keisti – būti neteistam, nepadaryti du kartus per metus kokių nors pažeidimų, tačiau visa tai… tas faktas, kad bus reikalaujama tik tiek, kiek būtinai reikia, aš klausiau ministro, jis neatsakė, kas už to slypi. Ir dar pagal pasirašytą sutartį, vadinasi, toje sutartyje kažkas bus numatyta, kokia nors galimybė nutraukti sutartį, neduoti. Žodžiu, numatyta daugybė dalykų, kurie vilkins tą informacijos gavimą, nekalbant apie siūlymą papildyti 9 straipsnį, pagal kurį informaciją apie tą vargšą žurnalistą, kuris norės gauti informaciją apie kokio nors koncerno vėl įsigytą sklypą, turės pateikti daugybė institucijų: ir LRT komisija, ir Etikos komisija. Žodžiu, kol žurnalistas surinks tas visas pažymas arba kol ta informacija pateks, na, tai turbūt niekas niekada tų duomenų taip ir negaus. Įsivaizduokite, yra ne vienas ir ne dešimt žurnalistų, yra turbūt šimtai žurnalistų, kurie nori tokios informacijos, ir tie šimtai žurnalistų turės surinkti visą šitą informaciją, kad jie yra ne kupranugariai, psichiškai sveiki ir taip toliau.
Aš manau, kad čia yra bandymas prisidengti, kad mes kažką darome, nepykite ant mūsų, nesusipratimas buvo su tuo įrašu, štai dabar bus viskas gerai. Man panašu, kad gerai nebus, todėl geriau neturėti jokio įstatymo, negu turėti įstatymą, kuris tyčiojasi iš spaudos laisvės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-2675 ir jo lydimiesiems projektams? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 8.
Dėl Visuomenės informavimo įstatymo pagrindinis komitetas – Kultūros reikalų komitetas, dėl Civilinio kodekso pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kultūros reikalų komitetas, dėl Akcinių bendrovių įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, dėl Kooperatinių bendrovių įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas, dėl Ūkinių bendrijų įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, dėl Mažųjų bendrijų įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, dėl Viešųjų įstaigų įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo pagrindinis – Kultūros reikalų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Taip pat yra gautas Vyriausybės prašymas taikyti ypatingą skubą. Pagal mūsų Seimo statutą apsisprendžia Seimas.
Dėl vedimo tvarkos – kolegė A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl komitetų. Paprastai registrų klausimus sprendžia mūsų komitetas, tai mes visus kitus taip pat kaip papildomas norėtume pasižiūrėti, kad matytume visą paketą, o ne gabalais. Ten, kur nesame pagrindinis, prašau, kad mes būtume papildomas.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl ypatingos skubos, nes yra Vyriausybės prašymas taikyti. (Balsai salėje) Pagal Seimo statutą ypatingos skubos gali prašyti Prezidentė, Vyriausybė ir Seimo Pirmininkas. Taip, gerbiamas kolega. Dėl ypatingos skubos Statuto 164 straipsnis: „Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka.“ Tikrai taip, kolega. Kadangi dirbau opozicijoje, tai Statutą tenka irgi kartais žinoti. Kolegos, vis tiek reikia apsispręsti balsuojant dėl Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame? Ačiū, kolegos. Numatoma svarstyti lapkričio 15 dieną. Pritarta bendru sutarimu.
16.59 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo Nr. XII-791 3, 4, 6, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2623, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2624, Teismų įstatymo Nr. I-480 128 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2625, Civilinio proceso kodekso 626, 628, 629, 668 ir 691 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2626, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2627, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2628, Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2629, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo Nr. I-1093 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2630, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2631, Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2632, Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2633, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2634 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektai Nr. XIIIP-2622, Nr. XIIIP-2623, Nr. XIIIP-2624, Nr. XIIIP-2625, Nr. XIIIP-2626, Nr. XIIIP-2627, Nr. XIIIP-2628, Nr. XIIIP-2629, Nr. XIIIP-2630, Nr. XIIIP-2631, Nr. XIIIP-2632, Nr. XIIIP-2633, Nr. XIIIP-2634, tai yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas ir jo lydimieji teisės aktai. Prašau pristatyti finansų viceministrą D. Sadecką. Prašom.
D. SADECKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir su juo susijusių 12 įstatymų pakeitimo projektus, kurie įgyvendina XVII Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nurodytą vieną iš prioritetinių darbų, tai yra sukurti ir įdiegti valstybinio turto efektyvaus ir centralizuoto valdymo sistemą. Įstatymų projektų pakeitimus galima suskirstyti į tris pagrindines dalis.
Pirmoji yra valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo pokyčiai, antroji dalis – valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinio reguliavimo pokyčiai ir trečioji yra susijusi su savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto teisinio reguliavimo tobulinimais.
Taigi detaliai apie kiekvieną iš jų.
Pirmoji pakeitimo dalis sietina su valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo pokyčiais. Pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonę iki 2020 metų pabaigos visas administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas, tai yra apie 800 tūkst. kv. metrų, numatomas perduoti centralizuotai valdyti vienam centralizuoto turto valdytojui – valstybės įmonei Turto bankui. Šiam turto valdytojui keliamas strateginis tikslas yra optimizuoti administracinio turto apimtį, kad valstybė turėtų tiek turto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms užtikrinti. Remiantis ekspertų prielaidomis, valstybei turėtų pakakti pusės mano minėto turto, ką dabar valdo valstybės institucijos ir įstaigos.
Administraciniam turtui optimizuoti yra reikalingas finansavimas, kurį užtikrins Turto valdymo įstatyme siūlomas įteisinti administracinio turto atnaujinimo institutas, kuris bus taikomas tik centralizuotai valdomam administraciniam turtui. Atnaujinimas apims perkėlimą į kitas veiklai tinkamas ir normatyvus atitinkančias patalpas, taip pat esamų patalpų remontą ir rekonstrukciją, naujo administracinio turto įsigijimą tiek statant, tiek perkant ar įsigyjant nuomos teisėmis, taip pat naudojamo administracinio turto perskirstymą, kad jis būtų maksimaliai išnaudotas.
Įstatymo projekte yra numatyta, kad atnaujinimo finansavimo šaltiniai galės būti tiek parduodamo turto pajamos, tiek nuomos pajamos, tiek skolintos lėšos, tiek valstybės biudžeto lėšos arba privačios lėšos, jeigu naujas administracinis turtas bus įsigyjamas išsimokėtinai arba viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Asignavimai valstybės įstaigoms administraciniam turtui remontuoti ir įsigyti nebebūtų skiriami.
Atnaujinimo projektus, kurių vertė viršytų 10 mln. eurų, tvirtintų Vyriausybė, o mažesnius projektus tvirtintų centralizuoto turto valdytojo valdyba pagal įstatyme siūlomus nustatyti atnaujinimo projekto turiniui taikomus reikalavimus. Būtų nustatytas terminas, biudžetas ir finansavimo šaltiniai, pardavimo pajamos ir atnaujinimo būdas.
Atnaujinimu ir jo finansavimo šaltiniais galės pasinaudoti ne tik administracinio turto turėtojai, tačiau ir specialiosios tarnybos bei teismai, todėl kartu teikiamas ir Teismų įstatymo 128 straipsnio pakeitimas. Administracinio turto valdymas ir priežiūra būtų vykdoma nuomos, o ne panaudos ir turto valdymo ir priežiūros sutarčių pagrindu. Taigi bendroji administracinio turto valdymo ir priežiūros funkcija būtų šimtu procentų konsoliduota. Administracinio turto nuomos kaina būtų reguliuojama Vyriausybės nustatyta tvarka ir priklausytų nuo investicijų poreikio, nuo pardavimo pajamų ir nuo laikotarpio, per kurį būtų sutarta pasiekti optimizavimo lygį.
Kita mano paminėta teisės aktų pakeitimo dalis susijusi su valstybės ir savivaldybių turto panaudos teisinio reguliavimo pokyčiais. Keičiamas ne tik Turto valdymo įstatymas, konkrečiai jo 14 straipsnis, kuris nustato panaudą arba reguliuoja panaudą, bet taip pat dar 12 įstatymų, kuriuose irgi numatyta panauda. Rengiant pakeitimus buvo atsižvelgta į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas, taip pat į Konkurencijos tarybos viešas išvadas ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas.
Turto valdymo įstatyme siūlomas mažinti panaudos subjektų skaičius – iš esamų aštuonių palikti penkis, tai yra konkrečiai biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybių viešąsias įstaigas ir viešąsias įstaigas mokyklas, taip pat asociacijas, labdaros ir paramos fondus, kurie veikia socialinėje srityje, taip pat kitus subjektus, kai tai yra numatyta atskiruose jų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose. Asociacijų, labdaros ir paramos fondų veiklą, priskirtiną socialinei sričiai, siūloma nustatyti įstatyme, o ne kaip šiuo metu yra – Vyriausybės nutarime. Taip pat įteisinama prievolė vertinti konkurencijos sąlygas ir atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams.
Trečioji mano paminėta įstatymų pakeitimo dalis yra susijusi su savivaldybių turto valdymo pokyčiais. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų pagrindu yra keičiamas Turto valdymo įstatymo 12 straipsnis, kad būtų aiškiau reglamentuotas patikėjimo teisės reguliavimas ir turto nuomos reguliavimas.
Iki šiol tas reguliavimas buvo tik dėl valstybės turto, tačiau buvo mažai reguliavimo dėl savivaldybės turto. Taigi būtų nustatomi savivaldybių nuomos be konkurso atvejai, taip pat nuomos tvarkos aprašo turinys bei įteisinamas nuomos e. konkursas, tai yra konkursas, vykdomas elektroninėmis priemonėmis. Taip pat pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas bus nustatomi papildomi reikalavimai savivaldybių prašymams pagrįsi, kai valstybės turtas yra perduodamas tam tikroms savivaldybių prašomoms savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
Kartu su Turto valdymo įstatymu ir Centralizuoto turto valdytojo vykdomomis funkcijomis yra susiję ir kartu teikiami Žemės, Teismų, Civilinio proceso kodekso ir Centralizuoto turto valdymo įstatymų pakeitimai. Šiek tiek detaliau apie tuos pakeitimus. Žemės įstatyme numatoma galimybė aukcionuose parduoti tik nekilnojamąjį turtą, jeigu jam priskirta žemė pagal įstatymus negali būti parduota. Tai lemtų spartesnį valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto aukcionų organizavimą ir sumažintų jų išlaidas, tai yra nebūtų dubliuojamos Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos.
Taip pat Centralizuoto turto valdytojo įstatyme yra tikslinami analogiški Turto valdymo įstatymo pakeitimai ir yra tam tikrų techninių pakeitimų. Yra atsisakoma 5 straipsnio, kuris nustatė įmonės valdymą ir organus, nes įmonės valdymui taikomas bendrasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reguliavimas.
Tai pat Civilinio proceso kodekso pokyčiai yra susiję su tuo, kad būtų išplečiamas ratas subjektų, kurie turėtų teisę realizuoti areštuotą turtą, tai papildomai galėtų būti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu tai būtų susiję su žeme.
Prašyčiau priimti svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų įstatymų projektus ir jiems pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. M. Majausko nematau. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Sveikintina Vyriausybės iniciatyva. Gerbiamas viceministre, norėjau paklausti. Dabar apima įstatymų projektai tiktai administracinį turtą, bet didysis, sakykime, švaistymas arba dubliavimas, arba neefektyvus panaudojimas yra mokymo paskirties, sveikatos paskirties nekilnojamojo turto, nuolat kalbame apie pustuštes mokyklas, universitetus ir taip toliau. Kaip jūs manote, ar šioje kadencijoje dar pateiksime įstatymų projektų, apimančių ir tą turtą, kuris iš tikrųjų ir objektyviai turi būti pasvertas, ir didžiausi sutaupymai įmanomi?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės šiuo metu turime užduotį iki 2020 metų perimti administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą. Tai yra vis dar pakankamai nemažas uždavinys, nes šiuo metu turime tik apie pusę perėmę, tai liko dar pusė ir dar pora metų. Šiuo metu tai yra mūsų prioritetas ir mūsų dėmesio objektas. Tačiau lygiagrečiai, matydami tą proceso pabaigą, mes nesėdime rankų sudėję ir iš tikrųjų rengiame gaires, ką būtent darysime su kitų paskirčių nekilnojamuoju turtu. Tą tikimės padaryti turbūt iki tol, kol perimsime administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, natūralu, tada turbūt ateitume ir su tam tikrais teisės aktų pakeitimais. Šiuos du procesus darome lygiagrečiai, tikimės, kad kokios nors pertraukos, perėmus administracines, nebus, tai yra iš karto imsimės ir to kitų paskirčių nekilnojamojo turto.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Jūsų nori paklausti kolega V. Rinkevičius. Prašau, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl turto valdymo, valstybinio turto valdymo, iš tiesų reikia daryti permainas, nes per visą nepriklausomybės laikotarpį valstybės turtas buvo valdomas tikrai, na, negaliu sakyti, kad netinkamai, bet labai blogai. Jeigu bet koks privatus verslas taip valdytų turtą, seniai būtų bankrutavęs, bet kadangi mūsų valstybė turtinga, tai dar kol kas ji klesti ir gyvena gerai.
Šiuo metu valstybės turtą daugiausia valdo Turto bankas. Bet jo veikla, sakyčiau… Jeigu jam atiduosime daugelį tų turto valdymo funkcijų, tai jis, kaip ir iki šiol, nesusitvarkys su savo funkcijomis. Žinau pavyzdžių, kur tas turtas valdomas tiesiog tragiškai. Ką šiuo atveju jūs galvojate daryti, kas čia administruos ir kaip tai bus daroma? Ar vėl netaps tas turtas toks podukros, pavainikio vietoje ir vietomis sugrius?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Turto bankui toks ganėtinai didelės apimties mano minėtas iššūkis – beveik 800 tūkst. kv. metrų perėmimas yra nemažas pokytis ir jam prisitaikyti prie šio pokyčio nėra lengva. Kaip visada ta pradžia yra pakankamai sunki. Tačiau Turto bankas šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kuris yra orientuotas būtent tiek į kokybės gerinimą, tiek atitinkamai į diegimą informacinių sistemų, kurios palengvintų tą darbą, tiek į darbuotojų kompetencijos didinimą. Tai manome, kad būtent ir šis projektas… Taip pat paminėčiau, kad yra suformuota ir valdyba, kurioje yra nepriklausomi nariai, turintys patirties privačiame versle ir kas susiję su nekilnojamojo turto valdymu, tai tikimės, kad visi šie veiksniai leis Turto bankui vis dėlto sėkmingai pasiekti užsibrėžtų tikslų.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Gerbiamasis kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, iš tiesų, jeigu būtų visas valstybės turtas, kuris išnuomotas profsąjungoms, kitoms organizacijoms, asociacijoms, tai galbūt būtų galima suprasti, jeigu tai būtų Vilnius, Kaunas, kur yra paklausa. Bet daug turto yra provincijoje ir kai kuris nėra paklausus. Šiuo metu bent jau kai kurios asociacijos galbūt ten veikia, kažką daro, vyksta susirinkimai ir panašiai. Tai iš tikrųjų jos bent kai kuriuos amortizacinius kaštus dengia arba dengia išlaikymą. Ar bandėte įvertinti, koks bus balansas, kai tas visas patalpas paprasčiausiai grąžins kai kurios asociacijos, galbūt viena kita politinė partija ar kitos institucijos, iš kurių ruošiatės atimti turtą. Iš tikrųjų ar nebus neigiamas balansas, kai jūs visą išlaikymą sukabinsite, pavyzdžiui, ant Turto banko? Ačiū.
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš esmės panaudos institutas ir lemia tai, kad dažniausiai yra nemokamas tas išlaikymas, yra suteikiama panauda ir šiuo atveju kokia nors nuoma nemokama. Taip, valstybei nekainuoja pats tas išlaikymas. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad jūsų minėtu atveju dėl asociacijų tai reguliavimas iš esmės stipriai yra nekeičiamas. Asociacijos, kurios vykdo veiklą socialinėje srityje, ir toliau galės gauti panaudos teisėmis. Dabar dėl jūsų paminėtų kai kurių atvejų, tai iš tikrųjų tie plotai nėra kažkokie labai dideli. Iš viso ne viešojo sektoriaus subjektams panaudos teise yra suteikta apie 90 tūkst. kv. metrų ploto. Tai iš tikrųjų nėra kažkoks labai labai didelis skaičius, kad daug to nelikvidaus turto būtų paleista į rinką arba jį tektų išlaikyti. Manau, kad su tuo neturėtų būti kokių nors problemų.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Gerbiami kolegos, liko keturi, bet kadangi atsiliekame nuo darbotvarkės, ar labai labai norima paklausti? Labai labai. Supratau. Gerai, kolega K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tas, kuris labai labai norėjo paklausti. Jūsų kalboje… Jūs pasakėte maždaug apie 1 tūkst. žodžių, 50 iš jų buvo „specialiosios tarnybos“, „specialiosios tarnybos“, „specialiosios tarnybos“. Nejaugi ministerija pati, be specialiųjų tarnybų, nesugeba parengti tinkamo įstatymo? Ar jūs čia kartu bandote Seimo narius, kad štai labai geras įstatymas, nes jūs tarėtės su specialiosiomis tarnybomis? Toks jūsų… Jūs susiskaičiuokite po to, kai grįšite. Aš paskaičiavau maždaug, plius minus.
Dabar klausimas, čia buvo pastaba. Dabar klausimas būtų toks. Vis dėlto mes matome, kad partinė sistema patiria vis stipresnius nuostolius ir partinėms struktūroms šiuo metu nebus galima po šito įstatymo priėmimo naudotis panauda. Tai tokiu būdu mes vėl einame į tą kelią, kad naikiname partines struktūras, prisidedame prie to, nes yra daugybė dar ir kitų faktorių. Dabartiniu metu vienos savivaldybės duodavo panaudą…
PIRMININKAS. Laikas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …kitos neduodamo. Kaip jūs tai vertinate? Ar kaip stiprinimą partijų, ar silpninimą?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiamas viceministre!
D. SADECKAS. Pabandysiu greitai atsakyti į abu klausimus. Kiekvienas dirbame savo srityje. Mes dirbame valstybės nekilnojamojo turto valdymo srityje, Specialiųjų tyrimų tarnyba dirba galbūt antikorupcijos srityje. Ji savaip mato tam tikrus procesus. Ir savivaldybėse mes galbūt mažiau galime, turime galimybių analizuoti, kaip vyksta turto valdymas. Jų pastabos mums buvo svarbios, nes jos buvo apie tai, kaip realiai vyksta ir kur jie mato teisinio reguliavimo spragas, kurios galbūt gali sudaryti prielaidas kokiems nors korupciniams reiškiniams. Šiuo atveju mes naudojamės jų ekspertize.
Dėl panaudos galimybių partijoms mes nemanome, kad tai kaip nors galėtų reikšmingai silpninti partinę sistemą, nes ir šiuo metu yra tik penkios partijos, kurios naudojasi ta panauda.
Kitas dalykas, partijos ir šiuo metu gauna finansavimą iš valstybės. Manome, kad jos galėtų būti remiamos šiuo atveju galbūt ne plytomis, o finansais, ir pasirinkti patalpas nebūtinai miesto centre, o pigesnes patalpas kur nors kitur. Manome, kad tai neturėtų reikšmingos įtakos arba kaip nors susilpnintų partinę sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Ąžuolas. Prašom, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis viceministre, šiuo metu Turto banko veikla yra labai sustabarėjusi ir labai sudėtinga. Konkretus pavyzdys. Daugeliui savivaldybių labai trūksta socialinio būsto. Turto bankas turi daug turto, tinkamo socialiniam būstui, bet iš Turto banko gautą turtą panaudoti socialiniam būstui faktiškai misija neįmanoma. Iš tikrųjų labai gaila net dabar žiūrint – miškų įmonė perduoda daug pastatų, kurie kaip būstai galėtų būti naudojami, bet jie turbūt greičiau sugrius, negu bus panaudoti pagal paskirtį ir pagal tikslą. Tai ar šie įstatymo pakeitimai padės tą situaciją išjudinti? Nes analogiška situacija yra ir su žeme. Kai žemę perima Turto bankas, tai misija neįmanoma nei sulaukti aukciono, nei kaip nors ją gauti, disponuoti ar ką nors daryti. Tarsi turi, ant pinigų maišo sėdi, bet niekam neduoda. Tai ar pagerins tą situaciją?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Dėl socialinio būsto arba dėl patalpų, tinkamų jam, šiame įstatyme konkrečiai nėra ko nors keičiama, tačiau kartais yra problema netgi labiau savivaldybių, kurios kartais nenori perimti to turto dėl kokių nors priežasčių. Iš tikrųjų Turto bankas turbūt norėtų nemažą jo dalį atiduoti.
Pabrėžčiau, kad šiais metais, teikdami Vyriausybei 2017 metų valstybės turto valdymo ataskaitą, mes atskirai protokoliniu sprendimu parodėme dėmesį gyvenamosios paskirties patalpoms, kad jos būtų inventorizuotos, padedant visoms ministerijoms, ir kitų metų pirmą ketvirtį jau būtų priimti sprendimai tos inventorizacijos pagrindu, siekiant visą tą gyvenamosios paskirties turtą, kuris būtų tinkamas socialiniam būstui, perduoti savivaldybėms ir vis dėlto išsivalyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš noriu du klausimus paklausti. Pirma, ar visą turtą priims Turto fondas? Būdavo labai sunku atiduoti tam tikrą turtą, kurio nereikia naudoti ministerijai, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijai, bet būdavo per prastas Turto fondui ir jis sakydavo, jį pasilikite. Tai ar dabar šitų apribojimų jūs neturėsite, jau priimsite visą?
Ir antras dalykas. Kitame įstatyme, ne šiame, yra nuostata, kad dalį valstybinio turto perduosite viešosioms įstaigoms. Ar čia nebus tam tikras atpalaidavimas, kai valstybinis turtas gali būti naudojamas ne visai taip, kaip valstybė norėtų? Ačiū už atsakymus.
D. SADECKAS. Labai trumpai. Turto bankas neatsisako, bent jau mano žiniomis, perimti turto, išskyrus galbūt tam tikrus atvejus, kai tas turtas yra visiškai nudėvėtas ir jį teoriškai reikėtų nugriauti. Tuo atveju jis tokio turto, kuris yra tiesiog niekam nebereikalingas ir ten turėtų būti tuščia vieta, neretai nesutinka perimti, nes nėra tikslo perimti, kad jį nugriautų kita institucija.
Dėl viešųjų įstaigų. Mes paliekame šiuo metu esantį reguliavimą, nesudarome naujų sąlygų viešosioms įstaigoms suteikti turtą panaudos pagrindais. Ir šiuo metu yra ta galimybė. Kol kas mes nematome galimybės atsisakyti šio reguliavimo, nes, pavyzdžiui, ligoninės panaudos pagrindais naudoja gautą turtą. Jeigu jis būtų naudojamas kitais pagrindais, tai, tikėtina, paveiktų kainas, kurias apmoka valstybė. Šiuo atveju mes turime atskirai išnagrinėti tą klausimą tam, kad galėtume keisti kaip nors šitą reguliavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – V. Gailius. Prašau, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Teisės departamentas, aš suprantu, pasigailėjo jūsų darbo, įdėto rengiant šį įstatymo projektą, ir nepasisakė dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, tačiau apžvelgė Konstitucinio Teismo doktriną ir Konstitucijos nuostatas, kuriose labai aiškiai apibrėžta, jog dėl valstybinio turto nuomos, panaudos įgalioti subjektai turi būti išvardinti įstatyme, o ne poįstatyminiame akte. Kokia jūsų nuomonė, ar Seimas svarstydamas turėtų atsižvelgti į Konstitucinio Teismo doktriną ir padaryti šį įstatymo projektą neprieštaraujantį Konstitucijai?
D. SADECKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų manome, kad mes kaip tik darėme žingsnius, kad jis labiau atitiktų konstitucinę doktriną. Kaip pavyzdys – šiuo metu socialinės srities veiklos, tai, kas pripažįstama socialinės srities veiklomis, buvo reguliuojama Vyriausybės nutarimu. Tai mes kaip tik šias nuostatas perkeliame į įstatymą tam, kad jos būtų įstatyminiu lygmeniu reguliuojamos. Taip pat, kaip minėjau, iki šiol buvo mažai reguliavimo arba iš viso jo nebuvo dėl savivaldybių turto panaudos arba savivaldybių turto nuomos.
Šiuo atveju mes nustatėme tam tikrą reguliavimą, žinoma, per daug neapribojome savivaldybių tarybų, nes jos turi savo įgaliojimus. Manome, kad kaip tik mes į šį įstatymą įrašėme daugiau, sakykime, tų nuostatų, kurios atitiktų konstitucinę doktriną, tačiau, aišku, dar tuos likusius patobulinimus, manau, bus galima atlikti Seime svarstant komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai už, prieš. Prieš – E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų nelabai įtikino, kad už tuos 90 tūkst. kv. metrų, kurie gali likti, pavyzdžiui, žiemos antroje pusėje nenuomojami, turės mokėti kas nors kitas, o ne tos asociacijos. Manau, bent jau galėtų būti įstatyme numatyta, kad kol bus surastas koks nors nuomininkas, nes bent jau tos asociacijos, tokios kaip profesinės sąjungos, taip pat yra kitų įvardintų institucijų, turinčių socialinės įmonės statusą, jos galbūt vykdo veiklą, faktiškai nuo kitų metų sausio 1 dienos gali būti išvarytos lauk. Manyčiau, bent pakoregavimas galėtų būti, kad jeigu kas nors nesuranda, kam išnuomoti tą turtą, ir (…) arba Turto bankas prisiims sau patalpų išlaikymą ir šildymą, kitus komunalinius kaštus, tai iš tikrųjų iki to laiko gal turėtų būti leidžiama nuomoti. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimu juo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui, prašau balsuoti.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 15. Pritarta Valstybės ir savivaldybių turto naudojimo ir disponavimu juo įstatymui.
Pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Lydimojo Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Žemės įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas; Teismų įstatymo pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Civilinio proceso kodekso pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Odontologų rūmų įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Prekybos pramonės ir amatų rūmų įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Žuvininkystės įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas; Socialinių paslaugų įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Socialinių reikalų ir darbo komitetas; Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Kultūros komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 6 dieną. Ačiū, kolegos.
17.25 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2408(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į rytinę mūsų darbotvarkę. Darbotvarkės 1-10 klausimas. Ar 1-11? Atsiprašau, 1-11 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2408. Kadangi rytinėje darbotvarkėje jau buvo diskutuota, komitetai pristatė, dabar pasiūlymai. Prašau komiteto atstovą Z. Streikų į tribūną.
Atsiprašau, kolega V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos. Prašau. Tuoj, sekundėlę, įjungsiu. Prašau, kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl minimo klausimo norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio. Kolegos, ar?..
Atsiprašau, J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolegos, jūs tyčiojatės? Iki pietų jums nepakako laiko susipažinti, dabar ko jums nepakako? Išminties, proto? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tiesiog, kolega, yra prašymas pagal Statutą. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pritariame, kolegos, greičiau bus. (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Balsuojame? Vis tiek prašote. Gerai, kas už tai, kad būtų pritarta pertraukai iki kito posėdžio?
Ačiū, kolegos. Už balsavo 67, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta pertraukai iki kito posėdžio. Ačiū, kolegos.
17.27 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2585(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame vėl į rytinę darbotvarkę – 1-16.2 klausimas. Tiksliai, kad nesuklysčiau. Taip, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimas. Kviečiu kolegą Z. Streikų. Mes popietinėje darbotvarkėje svarstėme ir pritarėme Seimo nario J. Bernatonio… Vienam yra pritarta, kitam nepritarta. Jeigu kas turite konsoliduotą projektą, tai yra aštuntas puslapis. Dabar devintą puslapį, kolegos, verčiame. Yra Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Buvo pateiktas siūlymas dėl seno įstatymo varianto. Komiteto argumentai: pritarus siūlomai nuostatai iškiltų įgyvendinimo problemų, nes viešuosius ir privačius interesus deklaruoja fiziniai asmenys. Neaišku, kaip tai galėtų padaryti rinkimų komitetas.
Be to, rinkimų komitetas yra steigiamas dėl bendro visuomenės gėrio, sudaryti galimybes platesniam subjektų ratui dalyvauti rinkimų procese, ir tai nesisieja su privačiais interesais.
Atsižvelgiant į tai, kad yra reikalavimas rinkimų komitetui pateikti fizinio ar juridinio asmens sutikimą naudoti jų vardus rinkimų komiteto pavadinime, taip pat deklaruojama ir sąsaja su atitinkamu fiziniu ar juridiniu asmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Nepritarta. Galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kas už tai, kolegos, kad būtų pritarta mūsų kolegos A. Anušausko teikiamam projektui, nes paties kolegos nėra, pristatyti negalime. Prašom balsuoti.
Ačiū, kolegos. Balsavo 72: už – 17, prieš – 33, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – mūsų kolegos P. Urbšio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Atsiprašau, pritarė iš dalies.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Kolega, ar reikalaujate balsuoti, ar sutinkate su komiteto pozicija? Pritariate? Ačiū. Nebesvarstome. Pritarta iš dalies. Kolegos Seimo nario A. Anušausko, tačiau nėra ko svarstyti, nes yra pasiūlymas dėl senos redakcijos. Siūlau net nesvarstyti, nes tokios dalies nėra.
Kitas, kolegos. Dėl 11 straipsnio, 36 straipsnio, 1 dalies pakeitimo yra gautas taip pat kolegos A. Anušausko pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Čia yra dėl dienų – nuo 65 iki 45. Komitetas nepritarė. Prašau, komitetas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentai. Tokia pati nuostata yra Seimo rinkimų įstatyme ir įgyvendinimo problemų nesukelia. Seimo rinkimuose, taip pat kaip ir savivaldybių tarybų rinkimuose, yra ir kandidatų sąrašai, ir vienmandatėse rinkimų apygardose keliami kandidatai. Taip pat projekte siūloma nuostata sudarys galimybes Vyriausiajai rinkimų komisijai efektyviau atlikti reikiamus kandidatų sąrašų ir kandidatų patikrinimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Galime bendru sutarimu nepritarti, nes analogija yra kitame teisės akte? Galime? (Balsai salėje) Galime. Kitas yra kolegos J. Bernatonio pasiūlymas. Jam pritarė iš dalies. Galime jam pritarti, nes nėra kolegos, kad pristatytų? Pritariame bendru sutarimu.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kitas irgi mūsų kolegos J. Bernatonio pasiūlymas dėl 4 dalies 4 punkto papildymo. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
Kitas irgi kolegos J. Bernatonio pasiūlymas dėl 13 straipsnio, arba 40 straipsnio, 1 dalies. Komiteto yra nepritarta. Prašau, komiteto pozicija.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Argumentai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi duomenys, tarp jų ir galutiniai rinkimų rezultatai, skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. Projektu siūloma suvienodinti nuostatas ir kandidatų sąrašus taip pat skelbti interneto svetainėje. Analogiška nuostata yra Seimo rinkimų įstatyme ir įgyvendinimo problemų nesukelia. Taip pat pažymėtina, kad iš pasiūlymo išdėstymo yra neaiškus pasiūlymo turinys.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
15 dieną yra gautas Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymas, komitetas jam pritarė, jis techninio pobūdžio. Galime bendru sutarimu pritarti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dėl 51 straipsnio taip pat yra gautas Europos teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Taip pat vėl yra gautas Europos teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos. Dėl 51 straipsnio 2 dalies yra gautas Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Taip pat yra gautas Seimo nario J. Bernatonio pasiūlymas dėl 17 straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime? Ačiū, kolegos, yra pritarta. Kitas yra dėl 18 straipsnio, 53 straipsnio, 1 dalies Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Čia dėl valandų skirtumo. Prašau, komiteto pozicija.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto pozicija paprasta – siūloma likti prie komiteto pasiūlymo nenustatyti dar vieno papildomo termino, kad nesukeltume painiavos. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Mielieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas, ne darbotvarkės, svarstomo įstatymo… Dėl 64 straipsnio yra gautas J. Bernatonio pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Paskutinis. Dėl 75 straipsnio 2 punkto yra gautas kolegos A. Anušausko pasiūlymas. Komitetas jam pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Yra patikslinta sąvoka. (Balsai salėje) Galime? Ačiū, kolegos.
Svarstymas baigtas. Ačiū, kolega. Po svarstymo dėl motyvų už, prieš nėra užsirašiusių. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta po svarstymo.
17.34 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2586(2) (svarstymas)
Grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. (Balsai salėje) Atsiprašau, mielieji mano, dar lydimasis – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas.
Prašyčiau kolegą Z. Streikų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešimas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2586(2) ir komiteto išvadoms, siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Komiteto pasiūlymai, taip?
PIRMININKAS. Ne, kolega, ačiū, pristatėte išvadą. Diskutuoti užsirašė P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitame įstatyme yra fiksuotas siūlymas leisti sudaryti koalicijas su komitetais. Mes ką tik pritarėme savivaldos tarybos rinkimų įstatymų pakeitimo paketui – būtent tą galimybę sudarėme komitetams savivaldos tarybos rinkimuose.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kolega, ne tą svarstome. Čia kalbame apie Europos…
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, būtent šitame dėl Europos Parlamento rinkimų yra suformuluotas siūlymas leisti sudaryti koalicijas komitetams. Aš tikrai tikiu tuo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri inicijavo pataisas kartu su N. Puteikiu dėl koalicijų sudarymo savivaldos lygmeniu, iš tikrųjų tą dalyką padarė dėl meilės demokratijai, o ne dėl politinio išskaičiavimo. Gerbiamasis profesorius V. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad jis nelabai tiki tuo nuoširdumu ir kad po tuo slypi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos noras paslėpti savo silpnumą. Savivaldos tarybų rinkimuose, jis mano, kai kur valdančioji jėga nesijaučia tvirtai, todėl jai reikia komitetų paramos.
Bet aš manau, kad vis dėlto tas siūlymas buvo suformuluotas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, kaip minėjau, dėl meilės demokratijai, tuo labiau kad R. Karbauskis aiškiai konstatavo: Konstitucinis Teismas jau prieš aštuonerius metus pripažino, jog partijos ir politinės organizacijos, visuomeniniai rinkimų komitetai yra lygiaverčiai rinkimų proceso dalyviai ir tiek vieni, tiek kiti yra būtini demokratiniam rinkimų procesui, ir baigdamas pridūrė: registravau Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios dar labiau užtikrintų šių abiejų rinkimų proceso dalyvių lygiateisiškumą.
Logiška, kad tas lygiateisiškumas turėtų būti įteisintas ir Europos Parlamento rinkimuose. Nebent paaiškės, kad Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partija vis dėlto nesijaučia silpna, tada, be abejo, jiems tie komitetai nėra reikalingi ir tada patikėti, kad jie darė tas pataisas dėl meilės demokratijai – tuo būtų galima suabejoti. Bet aš turiu vilties, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, valdančiąją koaliciją sudarantys socialdemokratai pademonstruos ne politinį išskaičiavimą, bet parodys savo principą įtvirtinant lygiateisiškumą demokratiniuose Europos Parlamento rinkimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu Z. Streikų. Ačiū, kolega. Yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Gautas Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas papildyti 5 straipsnio 2 dalį. Komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Argumentai.
PIRMININKAS. Taip, kolega, argumentai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nuostata derinama su Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis. Siekiant užtikrinti rinkimų agitacijai naudojamų lėšų skaidrumą ir suvienodinti visų politinės kampanijos dalyvių sąlygas, siūloma visuose rinkimų įstatymuose atsisakyti mažareikšmių daiktų naudojimo rinkimų agitacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kadangi nepritarėme rytinėje darbotvarkėje dėl kitų teisės aktų, galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, kolegos.
Kitas pasiūlymas taip pat A. Anušausko: papildyti 10 straipsnio, 38 straipsnio, 6 dalį. Komitetas irgi nepritarė. Prašom, komitetas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Pritarus siūlomai nuostatai iškiltų įgyvendinimo problemų, nes viešuosius ir privačius interesus deklaruoja fiziniai asmenys. Neaišku, kaip tai galėtų padaryti rinkimų komitetas. Be to, rinkimų komitetas yra steigiamas dėl bendro visuomenės gėrio ir tai nesisieja su privačiais interesais. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra reikalavimas rinkimų komitetui pateikti fizinių ar juridinių asmenų sutikimą, naudojant jų vardus rinkimų komiteto pavadinime, kartu deklaruojama ir sąsaja su atitinkamu fiziniu ar juridiniu asmeniu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat kolegos A. Anušausko dėl 4 straipsnio – keičiamo (…) straipsnio 8 punkto. Komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Šis siūlymas buvo dėl seno įstatymo varianto ir šios dalies jau nėra.
PIRMININKAS. Taip, bet kadangi yra pasiūlymas, taip yra. Bendru sutarimu galime pritarti.
Dėl 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto gautas P. Urbšio pasiūlymas. Prašom, kolega. Komitetas nepritarė.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, būtent siūlymas ir yra susijęs su tuo, kad sudarytume galimybę koalicijoms, partijoms ir komitetams, ir įtvirtintume tą demokratijos lygiateisiškumo principą. Man nesuprantama, kodėl komitetas pats sau prieštarauja, nes prieš tai jis tai per savivaldos tarybos rinkimus palaimino. Kai kas sako, čia sukels sumaištį. Tai palaukite, jūs manote, jei rinkėjas paims biuletenį savivaldos tarybos rinkimų metu dėl koalicijos, tai jis bus adekvatus, o jei jis paims jau Europos Parlamento rinkimų metu biuletenį, kur bus koalicija su komitetu sudaryta, tai jis jau sukels sumaištį savo sprendimu?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Motyvai už – N. Puteikis. Prašom, kolega.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai logiškas ir demokratiškas gerbiamo P. Urbšio pasiūlymas, aš siūlau jam pritarti. Jeigu leidžiame savivaldos, kur egzistuoja komitetai, leiskime ir Europos Parlamento. Kadangi Seimo rinkimų įstatyme komitetų nėra, tai ten nėra tokio pasiūlymo. Kolegos, raginu, agituoju pritarti P. Urbšio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi komitetas nepritarė, prašom komitetą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto argumentai: „Rinkimų komitetas, kaip rinkimuose dalyvaujantis subjektas, buvo apibrėžtas siekiant suteikti galimybę rinkėjams, kurie nenori dalyvauti politinių partijų veikloje, tačiau siekia dalyvauti rinkimuose kaip nepriklausomi, nepartiniai kandidatai. Rinkimų komitetai steigiami tik konkretiems rinkimams ir, siekiant atriboti juos nuo politinių partijų, jų teisiniai statusai yra skirtingi. Sudarius koaliciją tarp rinkimų komiteto ir politinės partijos, būtų komplikuotas teisinis reguliavimas ir atsakomybės nustatymas.“
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi komitetas nepritarė, kas už tai, kad būtų pritarta P. Urbšio pasiūlymui?
Ačiū, kolegos. Balsavo 75: už – 15, prieš – 11, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta. Nėra esmės svarstyti kitų pasiūlymų, nes tuo apsisprendėme dėl tolesnės… Replika po balsavimo – kolega P. Urbšys. Prašom, kolega, tuoj įjungsime. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tai ką, gerbiama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, paaiškėjo, kad vis dėlto savivaldos tarybų rinkimų, kurių metu leidote sudaryti komitetus, pataisas darėte iš elementaraus politinio išskaičiavimo, o ne iš meilės demokratijai. Europos Parlamente jums tie komitetai reikalingi kaip šuniui penkta koja, todėl jūs dabar ir sakote, kad komitetų nereikia ir nereikia sumaišties kelti. Gaila, kad jūs reflektuojate kaip eilinė valdžios partija, nors rinkėjams sakėte, kad jūs būsite visai kita alternatyva.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už nuomonę.
Mielieji, kitas pasiūlymas yra dėl 13 straipsnio, 52 straipsnio, 1 dalies. Gautas Europos teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Jau techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū, pritariame. Taip pat gautas dėl 54 straipsnio Europos teisės departamento pasiūlymas. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima.
Taip pat gautas dėl 3 dalies Europos teisės departamento pasiūlymas. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū.
Yra gautas kolegos Seimo nario A. Anušausko dėl 54 straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, bendru sutarimu pritarta.
Dėl P. Urbšio apsisprendėme. Viskas, daugiau pasiūlymų negauta. Ačiū, gerbiamas kolega.
Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Už, prieš dėl motyvų nėra? Ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu? Balsuojame.
Gerai, kas už tai, kad būtų pritarta tam, kad pakeistume Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kuriuos straipsnius?
Ačiū, kolegos. Už balsavo 74, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
17.45 val.
Savivaldybių tarybų įstatymo Nr. I-532 37, 41, 42, 43, 55 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2600(2) (svarstymas)
Kitas mūsų iš rytinės darbotvarkės 1-17 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2600. Prašau, kolega Zenonai Streikau, pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją. Savivaldybių tarybų įstatymo projektas. (Balsai salėje) Taip, atsiprašau, po balsavimo J. Sabatauskas. Ne? Gerai. Kolega Zenonas. Kolega, prašau pristatyti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Aš nerandu komiteto išvados. Yra. Sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2600(2). Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, kadangi čia toks naujas dalykas, kad iš tikrųjų suprastume, suvirškintume, kaip tai dera su tuo atsisakymu dėl Europos Parlamento rinkimų, nepritarti, o čia atvirkščiai – pritarti, tai mums reikėtų pertraukos iki kito posėdžio. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu toks prašymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti, ar balsuojame? (Balsai salėje) Gerai. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.47 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1415 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2638 (pateikimas)
Mieli kolegos, noriu atsiklausti. Mūsų kolega Rimantas Sinkevičius prašo, kad leistume pristatyti 2-15 klausimą, nes turi išvykti. Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo… Atsiprašau, Virgis nori, atsiprašau. Tai ministras. Galime pritarti? Leidžiame ministrui. Prašau, ministre, į tribūną. (Balsai salėje)
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, kolegos, kad leidote pristatyti. (Balsai salėje) Gerai, ačiū, kolegos, kad leidote pristatyti. Iš tiesų tai nedidelis Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas. Tiesiog įsigaliojus naujam Technologijų ir inovacijų įstatymui ir su tuo susijusiems Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, konkursinių MTEP programų ir nacionalinių MTEP programų finansavimas iš biudžeto lėšų turėtų būti tęsiamas ne ilgiau kaip iki biudžetinių metų pabaigos, todėl nutrūksta finansavimas ir iš esmės nutrūksta LMT remiama veikla. Todėl teikiame šią nuostatą, kad vis dėlto įsigaliojus šiai nuostatai nebūtų nutraukta per tūkstantis sutarčių, tai maždaug sudarytų 30–35 mln. eurų, kad jos būtų vis dėlto tęstinės ir pabaigtos iki 2020 metų. Siekiant išvengti tokios situacijos, parengtas įstatymo pakeitimo projektas, leisiantis, kad konkursinių MTEP programų ir nacionalinių programų finansavimas vyktų iki šių programų įgyvendinimo pabaigos, kaip ir yra pradėtos. Seimui priėmus šį pakeitimą būtų užtikrintas konkursinių projektų finansavimas pagal konkursines mokslo programas ir nacionalines mokslo programas. Prašyčiau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, norėčiau tiksliau žinoti, dėl kokių reikalų užsitęsė tos programos? Ar iš tikrųjų čia natūraliai taip buvo, ar yra problemų įgyvendinant mokslinius tyrimus?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Ne, iš tiesų tiesiog rengiant įstatymą, kuris buvo vienas iš tų reforminių įstatymų, didelės apimties, nebuvo sužiūrėta. Tai yra 2014–2020 metų finansavimas ir tie projektai jau yra pradėti, priskaičiuojame 800 su viršum projektų. Sakau, dauguma yra Mokslo tarybos, todėl užtikrinant mūsų mokslininkams veiklos tęstinumą, nenorint skelbti naujų konkursų ir panašiai, reikia to pakeitimo, užtikrinančio tęstinumą ir pabaigą projektų, kurie jau yra pradėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gerbiami kolegos, kadangi ministras pristatė, gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar balsuoti norite? Gerai, balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų po pateikimo pritarta Mokslo ir studijų įstatymo projektui? Ačiū, kolegos.
Balsavo 74 Seimo nariai, 74 – už. Kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 15 dieną. Ačiū, kolegos.
17.50 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2526(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo Nr. XIIIP-2526. Prašau kolegą Z. Streikų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir komiteto sprendimas – pritarti komiteto išvadoms ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2526(2).
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusijos. Užsirašęs J. Sabatauskas. Prašau, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar iškilmingas momentas – mes antrą kartą lipame ant to paties grėblio, kurį ne taip seniai vetavo Respublikos Prezidentė. Tik prieš tai buvo numatyta mažinti referendumo kartelę dėl Konstitucijos 12 straipsnio iki trečdalio visų rinkėjų, tai yra daugiau kaip pusė visų balsavusių, tačiau ne mažiau kaip trečdalis. Prezidentė vetavo, Seimas iškilmingai paplojo katučių ir faktiškai visi drauge pritarėme Prezidentės veto. Dabar sugalvojome kitą naujadarą – daugiau kaip pusė, tačiau ne mažiau kaip du penktadaliai, tai yra 40 %.
Ką tai reiškia? Tokiais bandymais, įvertinus, kaip buvo priimta mūsų Konstitucija, kad balsavime dalyvavo 56 % rinkėjų, 75 % iš jų balsavo už Konstituciją, mes vėl mažiname kartelę dėl Konstitucijos priėmimo. Negana to, pirmajam skirsniui bet kokį precedentą pritaikius, tai yra, tarkim, dabar priimame ne mažiau kaip du penktadalius nuo visų rinkėjų dėl 12 straipsnio, kitą kartą sugalvosime kitą straipsnį.
O kokio norėtumėte, gerbiami kolegos? Pirmajame skirsnyje daug įvairių straipsnių, patiekalų įvairovė yra didžiulė. Pavyzdžiui, 16 straipsnis – „Valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Gal kas nors pasiūlys kokį nors kitą? Arba 17 straipsnis – „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“. O gal norite pakeisti, kad „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ (14 straipsnis) arba vėliavos spalvas gal norėtumėte pakeisti (15 straipsnis)? Ir taip toliau. Mes kiekvieną kartą selektyviai keisime normas: dėl šito straipsnio – du penktadaliai, dėl kito straipsnio trečdalis, galbūt dar kažkokia norma.
Nediskredituokime referendumo, gerbiamieji! Bandydami bet kokiu būdu palengvinti, sumažinti kartelę, mes galime, priešingai, nustatyti tautą prieš šį referendumą. Jūs to norite?
Negana to, su šitokiu įstatymu tiesus kelias į Konstitucinį Teismą. Tiesus! Neabejoju, Konstitucinis Teismas tikrai pasakys, kad prieštarauja Konstitucijai. Niekaip negalima pritarti tokiam siūlymui. Ir nebežaiskite daugiau, nesityčiokite iš Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kolegai. Motyvai už, prieš. Tuoj, sekundėlę! Užsirašęs kolega A. Vinkus. Prašau, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Galima iš vietos?
PIRMININKAS. Prašau, prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia, gerbiami Seimo nariai, problema aktuali, ir atėjo laikas šiai problemai spręsti. Jau svarstome daugiau nei dešimt metų. Kiekvienas išėjęs vis kitą grėblį pristato. Sakykime, pagal paskutinį pasisakymą neutriruokime, nesišaipykime vieni iš kitų, nes Lietuvoje nebėra šeimos, kuri nesusidurtų su migracijos sukeltomis problemomis, todėl reikia baigti diskutuoti ir priimti sprendimą.
Praeitą visą savaitę vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sesija. Kalbėjo labai aukšto lygio specialistai, konstitucinės teisės ir kiti, ir priėmė rezoliuciją. 2018 m. spalio 11 d. pasaulio lietuviai ir Seimo komisija, atkreipdama dėmesį į tai, kad vis dar nėra išspręstas klausimas dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, prašo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Prezidento visomis galimomis priemonėmis kuo greičiau spręsti klausimą dėl gimimu įgytos teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo formos.
Antra. Prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės imtis strateginių veiksmų, kad būtų užtikrintas gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas. Taip pat šviesti ir sutelkti visą visuomenę Lietuvoje ir už jos ribų bei numatyti tinkamą šią veiklą koordinuojančių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų finansavimą, rengiantis numatomam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo.
Todėl mes, Seimo nariai, turime pradėti aktyviai ruoštis, ypač prisidėti prie piliečių kvietimo ateiti į referendumą. Mano samprotavimu, pasaulio lietuvių pozicija yra tvirta, kad einame į referendumą, ir tai daryti reikia suderinus nuomones ir pozicijas su visomis…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …Seimo frakcijomis ir tik tada laimėsime. Pasiruošę eiti į referendumą nesimėtykime.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. VINKUS (LSDDF). Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Tiesiog noriu kolegas informuoti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas balsavo alternatyviai. Pirmas balsavimas buvo 4 už, kad projektas būtų atmestas, (…) už tai, kad būtų pritarta, ir pirmininkės balsas buvo lemiamas. Kadangi dėl klausimo kai kurie Seimo nariai galvoja, kad komitetas nepriėmė… tai vis dėlto pritarė, kad būtų pritarta patobulinimui. Dabar prieš užsirašė… M. Majausko nematau, S. Šedbaro nematau, kolega L. Balsys. Prašau, Linai.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nesitikėjau. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pagalvokite, apie ką mes dabar kalbame. Prisiminkite, kai tapote Seimo nariais, prisiekėte, davėte priesaiką, padėję ranką ant Konstitucijos, prisiekėte saugoti Konstituciją ir ją gerbti. Dabar visa, kas čia vyksta su šiomis įstatymo pataisomis, – Konstitucijos mėsinėjimas ir kastravimas, kad tiktai pavyktų kažkoks referendumas. Tas referendumas nėra nei toks svarbus Lietuvai, nei tiek reikia, kad jis vyktų ar pavyktų, koks bus, toks bus. Jeigu nusprendžiame daryti referendumą, reikia daryti, pirma, gerbiant save, Konstituciją ir savo rinkėjus, kurie turbūt irgi gerbia Konstituciją. Vien dėl to, kad būtų bandoma deramais ir nederamais būdais prastumti norimą referendumo rezultatą, negalima kastruoti Konstitucijos ir gadinti Referendumo įstatymo.
Referendumo įstatymas turi visus saugiklius, kad nebūtų taip, kaip minėjo kolega J. Sabatauskas. Turime būti apsidraudę nuo visokių galimų grėsmių. Dabar ką jūs siūlote? Išoperuoti vieną straipsnį ir tam vienam straipsniui pritaikyti specialias šiltnamio sąlygas. Jeigu nepasitikite savo žmonėmis, nepasitikite, kad jiems tikrai svarbi ši dvigubos pilietybės tema, nešaukite referendumo. Jeigu šaukiate referendumą, eikite aukštai iškėlę galvą ir ginkite savo tiesą referendume.
Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei? Jis pritarė patobulintam variantui.
Ačiū, kolegos. Balsavo 73: už – 6, prieš – 28, susilaikė 39. Komiteto pozicijai nepritarta. Pagal Seimo statuto 153 straipsnį turime tris alternatyvas. Kolegė A. Širinskienė nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi šį klausimą mūsų komitetas jau yra svarstęs ir dabar atsidūrėme tokioje situacijoje, kad projektas kaip ir vetuotas Prezidentės, iš esmės tokios pačios būklės ir turinio, siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą paskirti kaip kitą pagrindinį.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, tokios galimybės dabar nėra pagal Statutą. Yra dvi galimybės: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui, grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės arba projektą atmesti. Kadangi jau kartą buvo, todėl yra tokia nuostata. Taip, kolege, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad iniciatoriai patobulins labai greitai.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? Ačiū, kolegos. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Gerai, kolegos, alternatyviai, todėl aš paklausiau. Balsuojame alternatyviai, kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš, susilaikiusiųjų nėra. Susilaikiusiųjų nėra.
Kolegos, balsavo 73: už – 49, prieš – 24. Siūloma iniciatoriams tobulinti. Per šoninį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai norėčiau pasveikinti daugumos atstovus, kurie priėmė labai išmintingą sprendimą. Man tik belieka pacituoti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekreto vieną sakinį. „Užuot ieškoję abejotino referendumo tvarkos palengvinimo kelių, visi susitelkite į atsakingą referendumo organizavimą, kuris nepriešintų tautai svarbių klausimų sprendimo su Konstitucijos viršenybės apsauga.“ Jeigu šiuo keliu eisime, tikrai nenuvilsime žmonių. O dabar tie patys projektai sukelia nepagrįstų lūkesčių ir demotyvuoja tuos žmones. Ir to referendumo šalininkų aš prašau daugiau to nedaryti.
18.03 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2410(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kitas darbotvarkės klausimas – Notariato įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2410 ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2411. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Kolegė A. Širinskienė. Komiteto išvada dėl Notariato ir Antstolių įstatymų. Galima dėl abiejų iš karto? Prašom. Tuoj, palaukite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). (…) svarstė minėtus teisės aktus. Dėl pirmojo, tai yra Notariato įstatymo projekto Nr. XIIIP-2410, neturėjome jokių pastabų, ir Teisės departamento taip pat. Pritarėme iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir išvadoms: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
Dėl antrojo, Antstolių įstatymo projekto Nr. XIIIP-2411, Teisės departamento pastabų neturėjome, turėjome Antstolių rūmų pastabų, kurioms nepritarėme, nes jos radikaliai prieštaravo Vyriausybės siūlytam projektui, pritarėme kitų komitetų nuomonėms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega V. Rinkevičius. Prašom. Irgi abu, Notariato ir Antstolių, įstatymus.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymų projektus Nr. XIIIP-2410 ir Nr. XIIIP-2411 ir bendru sutarimu jiems pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas. J. Varkalys. Prašom, kolega, dėl Antstolių įstatymo.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2411(2) ir komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 2 – prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Dėl motyvų už, prieš taip pat nėra užsirašiusių.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komitetų išvadoms?
Ačiū, kolegos. Balsavo 67: 55 – už, prieš nėra, susilaikiusių 12. Po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Taip, kolega J. Razma. Prašom per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jei neklystu, dėl panašių klausimų yra ir Prezidentės projektai. Vis dėlto ar komitetas tokiais atvejais negalėtų juos sujungti ir mes matytume iš karto tą visuminį vaizdą? Dabar kažką iš dalies šis Vyriausybės projektas sprendžia, iš dalies – Prezidentės ir mes kažkaip čia… ar statistiką geriname tik taip. Jei norite, vadinkite jungtinį Vyriausybės projektu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pamėginsiu paaiškinti dėl ko. Todėl, kad Vyriausybė buvo pritarusi ir komitetas jau buvo pritaręs, Prezidentės buvo pritarta tik po pateikimo. Tiesiog stadijos šiek tiek yra pažengusios į priekį. Manau, komitetas atsižvelgs ir lapkričio mėnesio darbotvarkėje atsiras ir Prezidentės projektai.
18.07 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-741(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-741. Prašau E. Jovaišą. Eugenijaus nematau. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, tai yra projektą Nr. XIIIP-741(2), ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui pagal Teisės departamento ir Seimo narių E. Jovaišos ir E. Pupinio pastabas, pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pasiūlymų negauta, diskusijose dalyvauti neužsirašė. Užsirašiusių kalbėti už… Labai, kolegos, norite, gal bendru sutarimu pritariame? (Balsai salėje) Ačiū, bendru sutarimu galime pritarti, kolegos? Ačiū. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
18.08 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2535 (pateikimas)
Truputį atsiliekame, bet, tikiuosi, pasivysime. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3, 5, 10, 11, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2535. Kolega R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai lakoniškai pristatysiu. Teikiamos grupės Seimo narių pataisos dėl Švietimo įstatymo, kurios yra nulemtos mūsų anksčiau priimto Šeimos stiprinimo pagrindų įstatymo. Dabar reikėtų kitus įstatymo norminius aktus suderinti su tuo Švietimo įstatymu. Esmė ta, kad mes Švietimo įstatyme pateikiame daug formuluočių, kad įpareigojame ugdymo procese formuoti teigiamą požiūrį į šeimą kaip visuomenės, valstybės pagrindą, ugdyti asmens gebėjimą sukurti, puoselėti, saugoti darnią šeimą, ugdyti teigiamą požiūrį į daugiavaikes šeimas, stiprinti teigiamą požiūrį į tėvystę, motinystę. Taip pat kalbama apie tai, kad visos tos programos, visa kita būtų įgyvendinamos paklausus tėvų bendruomenės ir suprantant tai, kad tėvai yra atsakingi už ugdymą visų pirma, ir tai neturėtų būti jiems primesta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš irgi pasirašiau tą įstatymo projektą, bet iškart sakiau, kad taip sąlyginai pasirašau, vis dėlto įregistravau pataisą dėl 5 straipsnio, kad kol kas būtų atsisakyta tų nuostatų, kurios ten pasiūlytos. Jeigu lieka ta nuostata, kai mes kalbame apie renginius ar kokias pamokas, kurios nepatenka į mokymo programą, kad dėl dalyvavimo tokiose pamokose reikėtų gauti kiekvieno mokinio tėvų sutikimą, tai jūs įsivaizduokite, ar kuris nors mokytojas vargs norėdamas gauti visų tėvų sutikimus? Paprasčiausiai tokių renginių neliks ir pamokų neliks, nueis mokykla paprasčiausiu keliu. Ar mes nenuskurdinsime turinio tokiais griežtais reikalavimais?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, iš tikrųjų šitas įstatymas, ta dalis kalba, kad tai yra tėvų pareiga, galimybė gauti tėvams informaciją apie pamokų turinį yra normalus dalykas. Jis gali būti nebūtinai realizuojamas, kaip specialistai aiškino, mes su Vytauto Didžiojo universitetu tas pataisas rengėme, tai gali būti numatyta tiesiog iš anksto supažindinant tėvus su būsimomis įvairiomis vykdomomis programomis. Bet jeigu kelia kokių nors abejonių konkreti formuluotė, kad nebūtų suprasta, kad dėl kiekvieno renginio reikia tėvų sutikimo, tai… Taip neparašyta, gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Atsiprašau, parašyta: gali dalyvauti pamokose davus rašytinį sutikimą, bet nepasakyta, kad kiekvieną kartą to prašoma. Mes kalbame apie programas, kurios sudaromos valstybėje. Jeigu reikia patikslinti, yra tokia baimė, tikrai absurdiškų dalykų nereikia rašyti, Švietimo ir mokslo komitetas ir…
PIRMININKAS. Pakoreguos (…), kolegos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …tokios formuluotės, kurios nesukeltų abejonių mano kolegai.
PIRMININKAS. Viskas yra ištaisoma, kolegos. Kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš apie tą patį punktą, kurį gerbiamas J. Razma norėjo taisyti. Ar tas 5 punktas nėra toks nekonkretus ir ar jis apskritai reikalingas? Skamba maždaug taip. 47 straipsnis: „Gauti informaciją apie turinį pamokų, susitikimų, renginių, kurie nepatenka į mokymo programą.“ Iš tikrųjų mokymo programa nėra labai konkrečiai surašyta, abstrakčiai, todėl po kai kuriais terminais galima daug ką pakišti. Vis tiek reikėtų ar patikslinti tą punktą, o gal iš tikrųjų jo nereikėtų? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, iš ko tai išplaukė. Jums buvo išplatinta medžiaga, Švietimo ministerijos pateikta informacija, kad ateina ne viena neakredituota, net licencijos neturinti įstaiga, siūlanti įvairių neiškaus turinio programų, ir mėgina tokiu būdu pritraukti sau… įvykdyti savo programas ir panašiai. Jų ministerija nėra net licencijavusi ir niekaip jų neįvertino, net nežino tėvai. Iš to ir kilo toks punktas, kad tokių dalykų neturėtų būti, visos tos programos turi būti įvertintos, licencijuotos, pateiktos tėvams, kad jie žinotų, apie ką kalbama, kad neatsirastų iš gatvės žmonių su neaiškaus turinio preke.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų daugiau nėra norinčių paklausti. Gerbiami kolegos, kadangi užsirašė tik už, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū. Kolegos, po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 22 dieną.
2 rezervinis klausimas – projektas Nr. XIIIP-2603. (Balsai salėje) Kaip papildomas dar Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū, kolegos.
Rezervinis klausimas – projektas Nr. XIIIP-2603. Tai yra susiję su projektu Nr. XIIIP-2453. Farmacijos įstatymas. R. Martinėlis, Sveikatos reikalų komitetas. Prašau. (Balsai salėje) 3 rezervinis.
18.14 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(2) (svarstymas)
Atsiprašau, man nepažymėta. Viskas gerai. 3 rezervinis. Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685. Pranešėja – A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau. Asta, nebereikia jūsų. Sekundėlę. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J. Sabatauskas. Prašau, Juliau.
Ai, kolega… Prašau. Prašau, pone Petrai.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Dėl šio įstatymo projekto. Dalyvavo aštuoni komiteto nariai, rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolegos, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė. Prašau. Psichologų praktinės… Turim, turim. (Balsai salėje) Ne. Kolegos, laiko tikrai turime. Dar 15 minučių. 18 val. 30 min. numatyta posėdžio pabaiga. Prašau, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą kaip papildomas komitetas. Išvada yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ūkio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašiusi R. Šalaševičiūtė. Ar tikrai visi norite dalyvauti diskusijoje, nes jeigu nedalyvautumėte diskusijoje, šiandien yra galimybė, kad pradėtume svarstymo stadiją? Tiesiog atsiklausiu jūsų. Ar visi galite atsisakyti? Vieni purto galvas, kiti ne. Gal tikrai, kolegos… (Balsai salėje) Atsisakome, kolegos! Bendru sutarimu galime atsisakyti? Jeigu kas galite, atsisakykite. J. Sabatauskas, matau, labai labai nori frakcijos vardu. (Balsai salėje) Juliau, gal tikrai, tiesiog visi kolegos atsisako. (Balsai salėje) Tris sakinius galime leisti. Tada visi atsisakome ir Julius. Tiesiog mes tada pereisime… Visi. Žiūrėkite, gal tada sutariame taip, jeigu galima? Iš vietų per šoninius mikrofonus, net nereikia kilti iš vietų, trumpai pasisakome. Kolegė R. Šalaševičiūtė labai trumpai iš vietos. Rimante. Rimante, iš vietos! Įjungsiu jūsų mikrofoną. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, kadangi tik viena minutė duota, ne penkios, aš ruošiausi ilgiau kalbėti, noriu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų tai yra jau trečiasis projektas, kurio nė vienas iš seimų iki šiol negalėjo priimti ir išspręsti psichologų veiklos reglamentavimo klausimų. Buvo klausimai net šeši po tris valandas. Tiek tie, kurie prieštarauja, įrašė kreipimusis, buvo viskas suderinta. Yra įregistruoti pasiūlymai, atitinkantys tos kitos pusės, kuri laiškus rašo, interesus. Ištaisytos visos STT (du kartus klausta) pastabos, Teisės departamento pastabos, atsižvelgta į Vyriausybės pastabas. Iš tiesų įstatymo projektas dabar yra parengtas kokybiškai. Jo laukia žmonės, psichologai. Ypač žmonės, kuriems reikia psichologinės pagalbos šeimose ir sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. J. Sabatauskas. Spėjote per minutę, labai ačiū jums. Juliau, prašau. Kortelės gal jūs neįkišęs esate? O, dabar turėtų veikti. Gerai, prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, nors ir buvo taisoma, iš tikrųjų buvo papildomi siūlymai, tačiau vis tiek pati pradinė, arba įgimtoji, nuodėmė liko šio projekto. Šiandien mes turime ne vien egzistuojančią Psichologų sąjungą, tokių sąjungų ar asociacijų, vienijančių psichologus, yra daugiau, atrodo, keturios ar net ir daugiau, tačiau kažkodėl įstatyme numatome, kad tik vienos pagrindu steigiama ir suteikiama teisė dalyti licencijas, priimti sprendimus, kas taps tuo licencijuotu psichologu, kas netaps. Viena iš ydų, kad ir visi kiti priversti bus tapti jos nariais.
Kita likusi yda ta, kad 12 straipsnyje numatytos sąjungos funkcijos. Atkreipkite dėmesį į 12 straipsnio 4 punktą, kuriame sakoma, kad sąjunga organizuoja psichologų, siekiančių tapti psichologais supervizoriais, mokymą, mokymą psichologais supervizoriais, o visiems kitiems tik gali organizuoti mokymus. Tai jau čia suprogramuota nelygybė. Vadinasi, dėl tų psichologų, kurie nori pakilti į aukštesnę kastą, tapti supervizoriais, jau sąjunga įsipareigoja, kad jiems organizuos mokymus. Atsakymas, kai aš pateikiau tokią pastabą svarstymo metu, buvo toks: taigi jie turės patys mokėti. Žinoma, patys. Kur jūs matėte, kad, pavyzdžiui, rūmų pagrindu sudarytos organizacijos, odontologų, architektų (…) jie organizuoja mokymus, tačiau moka kiekvienas už savo mokymą pats, todėl, mano įsitikinimu, turėtų būti vienodai. Sąjunga organizuoja, o jie patys visi susimoka. O baimė, kodėl nesteigiami rūmai?.. Aš pateiksiu kitą pavyzdį – Architektų rūmai, nors yra ir Architektų sąjunga. Viską ramiai susitvarkė ir jokių problemų neliko. Čia kažkodėl nori būti viršesni už kitus. Kaip neprisiminsi Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. R. Šalaševičiūtė – replika.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš labai trumpai. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad labai apgailestauju, bet kolega Julius neskaitė pasiūlymų. Dėl tų pretenzijų, kurios išsakytos dėl mokymų, yra pasakyta aiškiai, jog nebeliko, kad Psichologų sąjunga mokys, o būtent tik tvarka bus patvirtinta ir tai su Vyriausybe turi būti suderintas licencijavimas. Iš devynių yra pakeista į vienuolika komisijos narių, du iš jų – kitų psichologų organizacijų atstovai. Taigi, Juliau, pirma reikia paskaityti pasiūlymus, kurie įregistruoti ir kuriems jūsų pačių komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Kolega V. Ąžuolas. Prašau trumpai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų tuo klausimu buvo labai daug diskutuota. Psichologų sąjungos, deja, bet prieštarauja šiam variantui ir nesutinka su esamais pakeitimais. Pats pagrindinis, esminis dalykas – šiandien masiškai trūksta psichologų. Žmonės, negaunantys pagalbos, išeina iš gyvenimo, nes jau tai ne pirmas ir ne penktas įvykis. Jų yra labai daug. Kitas dalykas. Naujiems psichologams, kurie norės įgyti šią specialybę ir ateiti, yra padaromi tokie suvaržymai, kad jeigu tu neturėsi magistro, tu išvis psichologu negalėsi būti. Tai ką mes darome? Mes einame atgaliniu keliu. Ne daugės psichologų, o mažės. Ką mes darome?
PIRMININKAS. Gerai, kolega, ačiū jums. L. Matkevičienė. Prašau.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, Psichologų praktinės veiklos įstatymas yra labai svarbus ir jis neatidėliotinas, verta susirūpinti, kodėl jo šiandien nėra. Kiekviena praktinė veikla, šiuo atveju psichologų praktinė veikla, turi būti licencijuota. Lietuvoje galioja tik vienas reglamentavimas, kad turi būti išsilavinimas. Diplomo nepakanka. Reikia licencijuotos veiklos, kuri ir lemia, ir šiandien lemia saugias, kokybiškas paslaugas. Kokie gali būti trukdžiai? Paviršutiniški, kad įstatymas, ką, sumažins psichologų skaičių? Tikrai ne. Šiandien 1 tūkst. 800 psichologų dirba viešajame sektoriuje, o kiek dirba privačiai, niekur nieko negalima suregistruoti. Todėl būtina šį įstatymą priimti, ir kuo greičiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kolega T. Tomilinas. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš gerbiu įstatymo iniciatorių argumentus, bet, deja, negaliu su jais sutikti. Mes negalime taikyti to paties standarto kokiai nors liftų priežiūrai arba net sveikatos apsaugai ir psichologų veiklai, nes psichologija yra pirmiausia socialinis mokslas. Jis turi labai skirtingas kryptis ir filosofiškai skirtingas kryptis, kurios tarpusavyje kartais net nedera, ir dėl to mes ir turime demokratinę visuomenę, kurioje yra iš esmės tavo teisė pasirinkti, pas kokį psichologą tu nori eiti, pas kokios krypties psichologą tu nori eiti. O valstybės kišimasis į šitų santykių reguliavimą yra smarkiai perteklinis. Mes galime kalbėti apie savanoriškas įvairių asociacijų licencijavimo arba kvazilicencijavimo procedūras, bet tikrai negalime suteikti vienai organizacijai. Čia ne tas pats kaip antstoliai, kai mes ėmėme ir privatizavę antstolių sistemą suteikėme Antstolių rūmams tam tikrus įgaliojimus. Čia yra daug subtiliau, kalbama apie žmogaus psichologiją, net ne psichiką, todėl būkite geri, tiesiog pagalvokite, ką jūs darote.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega. D. Šakalienės nematau. Kolegos, sekundėlę. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Gerbiamasis Raimundai Martinėli, gal galite pakviesti A. Širinskienę? (Balsai salėje) Yra komiteto pirmininkė. Kaip pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra gauta pasiūlymų. Prašau komiteto pirmininkę kaip pranešėją į tribūną, svarstysime pasiūlymus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime svarstyti. Yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, komitetas jam nepritarė. Prašom, trumpai komiteto pozicija.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes svarstėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą, nepritarėme remdamiesi tokiais argumentais, kad psichoterapinė technika nereiškia ligos gydymo, ji gali būti naudojama įvairiais tikslais, nesiekiant iš principo diagnozuoti sutrikimų. Čia dėl termino „psichoterapinė technika“.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, kurie užsirašę, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas R. Šalaševičiūtės. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ne, gerai. (Balsai salėje) Povilas… Turi pristatyti, nes komitetas pritarė. Gerbiamoji Rimante, prašom. Gerbiamoji Rimante, dėl 4 straipsnio 3 dalies. Komitetas pritarė, prašom pristatyti savo projektą. Sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptaria savo profesinę veiklą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, čia yra argumentai, kad psichologo praktinei veiklai prižiūrimai… galėtų būti neįgyvendinami dėl objektyvių priežasčių gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kita. Ir mes patikslinome numatę, kad tai galėtų būti… Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptarti savo profesinę veiklą. Atsisakėme ir vienos valandos per savaitę konsultacijų. Vienu žodžiu, supaprastinome.
PIRMININKAS. Dėl konkretaus pasiūlymo. Siūlo nepritarti, P. Urbšys – prieš. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, atkreipkite dėmesį, kokie įgaliojimai papildomai yra suteikiami sąjungos valdybai. Čia esmė ir yra tokia – sąjungos valdybai suteikti išskirtinę kompetenciją spręsti, kuris yra tikrasis psichologas, kuris ne. Prieš tai kalbėjusi Seimo narė minėjo, kad yra 1 tūkst. 800 psichologų, kurie dirba valstybinėse įstaigose, ir nežinia, kiek dirba kitur. Aš jums galiu pasakyti, kad tai yra 90 % psichologų, 200 % psichologų nedirba valstybinėse įstaigose. Bet patys psichologai mano, kad būtent tas biurokratinis reglamentavimas daugiau reikalingas tam, kad uždėtų administracines naštas dabar dirbantiems psichologams, kurie ir taip turi begales reglamentuojančių aktų. Tas, kuris nedirba valstybinėje įstaigoje, nesivadins psichologu, jis kažkoks aiškiaregys, kažkoks konsultantas vadinsis (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ne apie šitą pasiūlymą kalbame.
P. URBŠYS (MSNG). Todėl aš esu prieš bet kokias išskirtines asociacijas, kompetencijų sureikšminimą pagal įstatymą ir pagal įstatymą įteisinti jų monopolį.
PIRMININKAS. Ne apie tai buvo, Povilai. Gerbiami kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta kolegės R. Šalaševičiūtės… Komitetas pritarė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Reikia? (Balsai salėje) Žiūrėkite, dar pakomentuoju. Jeigu yra prieš, tada yra kitaip, dabar tikrai reikėtų balsuoti, kad būtų pritarta. Pagal Statutą. (Balsai salėje) Aš jums paaiškinsiu tuojau pat, sekundėlę.
Už – 39, prieš – 4, susilaikė 18. Kolegos, galiu paaiškinti. Kadangi išvada buvo gauta dėl pirminio projekto, ir išvada pateikta komiteto, pasiūlymas yra pateiktas jau po išvados, todėl dėl šitų dalykų reikia balsuoti. Ačiū, kolegos. Viską paaiškinau. Gerai.
Kitas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas, buvo siūloma dvejų metų, penkerių metų. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritariame bendru sutarimu.
Taip pat kitas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Komitetas irgi pritaria. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderina su sąjunga. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos. Pritarta.
Kitas R. Šalaševičiūtės 5 straipsnio 3 punkto pasiūlymas. Komitetas irgi pritarė. Yra supažindinta su sąjungos parengta, prižiūrima profesinės praktikos organizavimo tvarka. Čia yra priskirta prie supervizorių sąrašo. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta, kolegos.
Kitas, kad nesuklysčiau, dėl 6 straipsnio 4 dalies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegės R. Šalaševičiūtės dėl 5 dalies, jei aš neklystu. Punktų numeracija keičiama. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Kitas – 7 straipsnio 7 dalis. Gautas Vyriausybės pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima.
8 straipsnis dėl licencijos galiojimo. Gautas Vyriausybės pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima.
7 straipsnio 3 punktas. Gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
Kitas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas papildyti 7 punktu, kai psichologas nekelia kvalifikacijos sąjungos nustatyta tvarka dėl sustabdymo arba panaikinimo… Galime bendru sutarimu pritarti, nes komitetas pritarė. Taip, komitetas pritarė. Ačiū.
Kitas pasiūlymas kolegės Rimantės dėl 2 dalies, čia yra korekcija dėl punktų pakeitimo, nes papildyta 7 punktu, komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
Vyriausybės pasiūlymas dėl 7 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Dėl 9 straipsnio „Licencijos galiojimo panaikinimas“ yra kolegės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Buvo numatyta per 3 dienas, papildo, kad darbo dienomis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Vyriausybės irgi yra pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu? Galima.
15 straipsnis. Gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas. Komitetas atsižvelgė, pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima.
Kolegos, dėl 16 straipsnio gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, pritarta iš dalies dėl trejų metų kadencijos. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū.
Kolegos, 17 straipsnis, Etikos komitetas. Gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, tiksliau, pakoregavimas arba platesnis aiškinimas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
18 straipsnis. 18 straipsnio 3 dalis dėl Licencijavimo komisijos. Buvo siūlymas 9, tačiau komitetas pritarė 11 – R. Šalaševičiūtės siūlymui. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos gautas pasiūlymas, irgi išplėstas paaiškinimas. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū.
Dėl 18 straipsnio 3 dalies 3 punkto gautas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas papildyti nauju punktu, komitetas pritarė dėl kadencijų skaičiaus ir panašiai. Galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū, kolegos.
Dėl to paties straipsnio 4 dalies gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas, komitetas pritarė, atsižvelgė į jų pateiktas pastabas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
18 straipsnio 7 dalies 5 punkto, tiksliau, 3 punkto papildymas. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta pastaba, komitetas pritarė jai. Galime iš esmės pritarti bendru sutarimu? Galima.
Dėl to paties straipsnio 7 dalies 5 punkto taip pat gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas. Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui yra pritarta, kad turi būti praėję treji metai. Pritaria. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, pritarta.
Penktojo skirsnio 20 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Gautas R. Šalaševičiūtės pasiūlymas dėl psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, kolegos.
Dėl 21 straipsnio 5 dalies gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymas dėl laikinų paslaugų teikimo trukmės, dažnumo, reguliarumo tvarkos aprašo. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Dėl 22 straipsnio 4 dalies yra gauta Vyriausybės pastaba ir pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Baigiamosios nuostatos, 25 straipsnis. Gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl 2, 3 ir 4 dalių įgyvendinimo. Turėjo įsigalioti lapkričio 1 dieną, kaip žinome, už kelių savaičių, priimti gal ir nespėsime, todėl keičiama data – 2020 m. sausio 1 d., techninio pobūdžio pataisa. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos.
Taip pat gautas kolegės A. Širinskienės pasiūlymas, kad įsigaliotų 2019 m. gruodžio 31 d., su teisės aktų įgyvendinimu susiję. Komitetas pritarė. Ar galima bendru sutarimu? Galima turbūt.
Taip pat gautas A. Širinskienės pasiūlymas dėl 25 straipsnio 3 dalies dėl įgyvendinimo lapkričio 31 dieną, kad būtų suderinta dėl veiklos. Pritarta. Galima pritarti bendru sutarimu? Galima.
Gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas dėl 25 straipsnio 4 dalies, taip pat dėl įgyvendinimo, kad būtų įgyvendinta 31 dieną. Galima bendru sutarimu pritarti? Galima. Ačiū jums.
Ir gautas Vyriausybės… Kadangi prieš tai atsižvelgta į A. Širinskienės dėl įgyvendinimo datos, nepritaria Vyriausybei, nes datos yra pakoreguotos. Galima bendru sutarimu pritarti? Galima.
Kolegos, motyvai už, prieš. L. Matkevičienė – už. Prašom.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš tikrai manau, politikai turi suprasti, kad būdami Seime neturėtų blaškytis ir suvoktų, kad kiekviena praktinė veikla turi būti licencijuota. Todėl šiam įstatymui labai prašyčiau pritarti, aš pasisakau už, nes priėmus šį įstatymą licencijuota veikla bus saugi, patikima ir patraukli pacientams. Todėl aš tikrai labai kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Prieš – kolega A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėdamas į šį projektą aš suprantu, kaip gimsta tokie projektai kaip ūkinės veiklos ar apskritai žmogaus veiklos, ką jis turi daryti ir ko neturi daryti, pavyzdžiui, sodų bendrijoje. Akivaizdūs panašumai. Patys psichologai, jų profesinė sąjunga sako, kad tai yra visiškai nepagrįsta ir pažeidžia asmens teisę rinktis. Pasirinkta teisinė priemonė neproporcinga, diskriminuojanti, pažeidžianti, apribojanti ir paslaugų prieinamumą, ir įperkamumą. Pusė psichologų pasirašo protestą, bet, aišku, iniciatoriams nė motais, jie kažką čia tobulina, 9 ar 11 komisijos narių, – štai esminis pakeitimas.
Man atrodo, gal kam nors nepasisekė dėl psichologo, užjaučiame, tačiau velti į šią istoriją visą Seimą tikrai nederėtų. Siūlau atmesti šį projektą. Galbūt vakare niekas nepastebės, kad svarstome tokią eilinę nesąmonę, ir tyliai viskas praslinks. Tikrai siūlau atmesti šį projektą. Jeigu kam nors kyla abejonių, tikrai pasikonsultuokite su psichologais, jie turi profesinę sąjungą, yra daug narių, ir gal daugiau tokių projektų nebus.
PIRMININKAS. Kolegos, išsakytos nuomonės už ir prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Psichologų praktinės veiklos įstatymui, prašau balsuoti už.
Ačiū, kolegos. Deja, balsai pasiskirstė po lygiai, balsuojame dar kartą. Kolegos, prašau visų balsuoti!
Ačiū, kolegos. Balsavo 30 – už, 12 – prieš, 20 susilaikė. Deja, nepritarta.
Kaip ir su praėjusiais sprendimais, yra taip: galime grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti iniciatoriams tobulinti arba projektą atmesti iš esmės. Deja, 10 minučių, Linai. Tikrai atsiprašau, procedūrą noriu pabaigti.
Kolegos, gal kitą pagrindinį komitetą siūlome? Atsiprašau, grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sekundėlę! Viskas gerai, tvarka. Trys alternatyvos. Ką, kolegos, siūlote? (Balsai salėje) Atmesti. Gerai. Aš siūlau grąžinti pagrindiniam komitetui, alternatyva yra atmesti. Kas balsuoja už tai, kad grąžintume pagrindiniam komitetui – už, kad atmestume – prieš. Deja, taip yra. Statutas, gerbiamas Tomai, tą numato, 153 straipsnis. (Balsai salėje) Gerai, sustabdykime. Tada susilaikome, iniciatoriams tobulinti. Komiteto pirmininkė A. Širinskienė dar nori.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes iš tikrųjų tą projektą komitete puikiai žinome ir, manau, galime patobulinti, tai jokios problemos nematau, kad komitetas…
PIRMININKAS. Aš manyčiau lygiai taip pat, kad komitetas yra išanalizavęs. Yra tiktai keletas ginčytinų klausimų. Taip, balsuojame, gerbiamas Povilai, alternatyviai. Kas už tai, kad būtų grąžinta pagrindiniam komitetui tobulinti, balsuoja už, kas, kad atmestume, balsuoja prieš ir T. Tomilino pasiūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti, susilaiko. (Balsai salėje) Nereikia? Atsiima? Gerai. Vadinasi, du balsavimai: už – komitetas, prieš – atmetimas. Balsuojame, kolegos. Ačiū, kolegos.
Už – 35, prieš – 25. Pagrindiniam komitetui tobulinti.
Kolegos, pats maloniausias mūsų darbas, nebent N. Puteikis nori kalbėti? Seimo narių pranešimų neturite šį kartą? Ne.
Replika po balsavimo – kolegė R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū tiems, kurie supranta problemą ir balsavo už tai, kad būtų bent jau patobulintas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ne kartą ta pati grupė tiek pirmu atveju, tiek antru… kai įstatymai nueidavo iki svarstymo stadijos, būdavo sužlugdomi. Tai yra tam tikrų interesų kova. Aš labai apgailestauju, kad net čia sėdintis vienas iš psichologų pasidavė tiems, kuriems nerūpi psichologų veikla, nerūpi žmonių gerovė, o elgiasi taip, kaip mano, ko gero, reikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege.
N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gal verta ir mokytojų rūmus įsteigti, kad nė vienas mokytojas negalėtų be tokių rūmų dirbti mokytoju?
PIRMININKAS. Ir Z. Streikus. Prašau.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Aišku, teisiniu požiūriu galbūt ir gerai sutvarkytas, bet visiškai neteisingas todėl, kad psichologui reikia išklausyti įvairius argumentus. Aš labai stengiausi nešališkai išklausyti vienos ir kitos pusės ir iš tikrųjų argumentų persvarą turi tie, kurie kalba šiek tiek kitaip, nes iš esmės yra taip, kaip ir T. Tomilinas pabrėžė, tai yra socialinės… Psichologo profesija priskiriama socialinių profesijų grupei. Labai platus spektras. O tų, kurie dirba sveikatos apsaugos ir švietimo sistemoje, jau dabar veikla yra reglamentuojama. Kad kitų psichologų veikla būtų reglamentuojama, faktiškai nėra pasaulyje tokios valstybės, kad ir, sakysim, bendruomenės psichologų, darbo psichologijos, dar kitų. Jeigu reikia socialinių psichologų, kurie dirba, socialiniai, prašom, galima reglamentuoti ministerijoje, bet apskritai visų, kaip bandoma, yra tikrai neteisingai. Aš manau, kad yra iš tikrųjų gera situacija ramiai šitą problemą apsvarstyti, nes psichologo profesija yra reikalinga, būtina, bet perdėti reikalavimai… Net pajuokavo vienas, jeigu boingo pilotui…
PIRMININKAS. Kolega!
Z. STREIKUS (LVŽSF). … pakanka 175 valandų praktikos, tai čia provincijos psichologas – 1 tūkst. 500 supervizijos valandų turėtų važiuoti į Vilnių. Aš jau nekalbu apie finansines išlaidas ir visas kitas.
PIRMININKAS. Ačiū, supratome.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, kad taip nusprendėte.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Lygiai 15 minučių užtrukome pagal darbotvarkę. Kadangi pavėlavome, tai dabar pats maloniausias darbotvarkės dalykas – registruojamės. (Balsai salėje)
Ačiū, kolegos. Iš viso užsiregistravo 63. Vakarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.