Projekto Nr. XIVP-2996(3)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 35, 36, 39, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo nustatyti klausimai.“
2. Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 20 dalį.
„20.
Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami šio įstatymo
nustatyti klausimai.
2 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 7 dalį ir ją iš dėstyti taip:
„7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnijų veiklai finansuoti skirti asignavimai (planinės lėšos) tarp seniūnijų paskirstomi, atsižvelgiant į kriterijus (seniūnijų veiklos išlaidas lemiančius rodiklius), kuriuos nustato savivaldybės taryba. Seniūnija gali turėti sąskaitą banke.“
3 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3)
savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės
strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros
programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio
veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos
svarstyti seniūnijos išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos
tarybai); supažindina seniūnaičius išplėstinę seniūnaičių sueigą
(seniūnijos tarybą) ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu
veiklos planu ir seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų susirinkime
aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;“.
2. Pakeisti 36 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4)
šaukia išplėstines seniūnaičių sueigas (seniūnijos tarybos posėdžius)
ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas susirinkimus,
rengia šių sueigų (posėdžių) ar susirinkimų darbotvarkes, apibendrina
šiose sueigose (posėdžiuose) ar susirinkimuose priimtus
sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias
sueigas išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) ir
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojus apie atsakingų institucijų
priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose (posėdžiuose) ar
susirinkimuose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų
susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais,
apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos merui ir savivaldybės
administracijos direktoriui;“.
3. Pakeisti 36 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6)
laikydamasis šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia
seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos
plano įgyvendinimo ataskaitos projektą ir kartu su gyventojų
pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais teikia jį svarstyti išplėstinei
seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybai); seniūnaičių sueigos
sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą ir
išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimą dėl jos
teikia merui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės
tarybai;“.
4 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose:
1) turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais;
2) dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
3) dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje, savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe, kai jį deleguoja išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba);
4) dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais;
5) dalyvauja išplėstinėje seniūnaičių sueigoje (seniūnijos taryboje);
6) kalendoriniams metams pasibaigus per 2 mėnesius seniūnaitijos gyventojams pateikia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams. Seniūnaičio kalendorinių metų veiklos ataskaita ir veiklos kryptys kitiems kalendoriniams metams skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.“
5 straipsnis. 40 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį.
„40
straipsnis. Seniūnaičių sueiga
1.
Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų
dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių
sueigoje. Sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus ir dėl seniūnijos
metinio veiklos plano projekto, ir dėl šio plano įgyvendinimo ataskaitos. Kai
seniūnijos nesteigiamos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų
dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių
seniūnaičiai sudaro seniūnaičių sueigą.
2.
Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
3.
Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti.
Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.
Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos
seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių
išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys,
kviečiamas atvykti ir seniūnas.
4.
Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti
sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
5.
Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje
dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi
sueigos protokole.
6.
Seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama
savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti.
Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos
kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos
posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra mero kompetencija,
meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių
sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti
savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai
dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto
svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
6 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„41 straipsnis. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba)
1. Sprendžiant
klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų
vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų
finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo
ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į
seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti
savivaldybės tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į savivaldybės
tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su
savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra
atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms
nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems
tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė
seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi
klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikiami pasiūlymai
savivaldybės administracijos direktoriui ir merui.
2.
Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos
seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje
veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių
organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines
seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat
išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir
priėmimo tvarka nustatomi savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamuose
išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose.
3.
Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje
patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių
nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
4.
Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai
organizuoti.
5.
Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau
kompetentinga savivaldybės institucija privalo juos įvertinti. Jeigu
išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas priklauso savivaldybės
tarybos kompetencijai, jie vertinami artimiausiame savivaldybės tarybos
posėdyje reglamento nustatyta tvarka; jeigu šių sprendimų vertinimas priklauso
mero kompetencijai, jis įvertina šiuos sprendimus ne vėliau kaip per 20 darbo
dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės
institucijos, laikydamosi šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
privalo paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos
sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių
veiksmų bus imtasi.
6.
Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.
1. Seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba). Išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybą) sudaro tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai (po vieną nuo kiekvienos organizacijos). Kai seniūnijos nesteigiamos, bet seniūnaitijos yra sudaromos, meras, atsižvelgdamas į gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių poreikius, nustato, kokių gyvenamųjų vietovių ar jų dalių seniūnaičiai įeina į išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sudėtį. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) laikoma sudaryta ir gali veikti (priimti sprendimus), jeigu ją sudaro ne mažiau kaip pusė išrinktų tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos seniūnaičių ir ne mažiau kaip pusė tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų yra delegavusios savo atstovus. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba) nesudaroma, kai seniūnija yra nesteigiama ir savivaldybės taryba priima sprendimą nesudaryti seniūnaitijų.
2. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos taryba):
1) priima sprendimus dėl atstovų delegavimo dalyvauti savivaldybės tarybos sudaromų komitetų ir komisijų darbe,
2) priima sprendimus dėl atstovų delegavimo į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, taip pat dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo ir teikia pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui ir merui;
3) priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;
4) priima sprendimus dėl savivaldybės biudžeto projekto, kiek tai yra susiję su seniūnijos veiklos finansavimu, taip pat dėl lėšų iš kitų šaltinių skyrimo seniūnijos veiklai ir / ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimui, savivaldybės institucijų nustatyta tvarka dalyvauja taikant dalyvaujamojo biudžeto priemonę ir kitas bendruomeniškumą stiprinančias ir nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų veiklą skatinančias priemones (iniciatyvas) seniūnijos lygmeniu;
5) priima sprendimus dėl bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimo, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimo, taip pat dėl kitų klausimų, susijusių su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir interesų tenkinimu;
6) atlieka kitas išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatuose nustatytas funkcijas.
3. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
4. Į išplėstinę seniūnaičių sueigą (seniūnijos tarybos posėdžius) jos nariai renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Išplėstinė seniūnaičių sueiga (seniūnijos tarybos posėdis) yra teisėta (teisėtas), jeigu joje (jame) dalyvauja daugiau kaip pusė tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių. Išplėstinei seniūnaičių sueigai (seniūnijos tarybos posėdyje) pirmininkauja ir sueigos protokolus pasirašo dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių išrinktas sueigos (posėdžio) pirmininkas. Kai išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariai renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos posėdžiai) yra viešos (vieši). Sueigai (posėdžiui) pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti pasisakyti kviestiems asmenims, tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims.
6. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos (posėdžio) pirmininko balsas. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai surašomi sueigos protokole.
7. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų vertinimas yra mero kompetencija, meras priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) priimti sprendimai ir atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.“
7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.
2. Savivaldybės iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie iki 2024 m. spalio 1 d. buvo deleguoti į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą, ir toliau laikytini tos išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nariais. Bendruomeninė organizacija išplėstinės seniūnaičių sueigos (seniūnijos tarybos) nuostatų nustatyta tvarka turi teisę atšaukti anksčiau deleguotą į seniūnijos išplėstinę seniūnaičių sueigą savo narį ir deleguoti kitą savo atstovą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo nariai