LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 199
STENOGRAMA
2018 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). 9 valandos. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 30 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
9.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 30 d. (šeštadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš prieš tai, kol visi pradės čia visus savo labai prasmingus darbus ir prašyti pusės valandos pertraukos dėl kiekvieno klausimo, norėčiau jums užduoti klausimą, atsižvelgdama į tai, kas Seime buvo vakar, kad jūs tiesiog mums paaiškintumėte, kokiu pagrindu jūs vakar nutarėte neleisti policijos pareigūnams įeiti į Seimą? Prasideda vasara, žinot, sezonas ilgas, tai norėtųsi žinoti, ar Seimo nariams teisė nesilaikyti mirtingiesiems nustatytų taisyklių galioja tik Seimo pastate, ar, pavyzdžiui, galioja taip pat ir kelyje, kai juos stabdo policijos pareigūnai? Tai būčiau dėkinga jums už šitą paaiškinimą.
PIRMININKAS. Tai buvo klausimas dėl darbotvarkės.
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau išbraukti du klausimus iš darbotvarkės. Iš tiesų tai yra 2-8a klausimas – Energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2161 ir lydimieji. Labai keista, kad labai greitai ir labai skubos tvarka pereina toks įstatymo projektas, kur iš tikrųjų ir pagal nacionalinį saugumą, ir pagal valstybės strategiją neturėtų, aš manau, taip greitai būti priimtas ir nėra skubus, kad mes priimtume šičia, nes yra naikinamos kai kurios tarnybos, kai kurių funkcijos atimamos ir kai kas yra sujungiama.
Kartu frakcijos vardu 2-15a klausimas – Civilinio proceso kodekso projektas Nr. XIIIP-1653. Tai vėlgi, jeigu ministerija dabar planuoja rengti Skolos grąžinimo įstatymą, o šitas įstatymas yra… Aš ir prieš tai posėdyje kalbėjau, kad tai yra gana nesąžininga žmonių, kurie teisingai moka mokesčius, komunalinius ir panašiai, atžvilgiu, o kai kurie bus atleidžiami nuo skolos grąžinimo. Aš tikrai abejoju, ar šioje sesijoje reikia priimti, ar reikėtų sulaukti bendro įstatymo.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kada konservatoriai puola, tai ne rusai čia. Čia ir blaivam galva apsisuktų. Aš manau, jūs palikite tą savo kolegą G. Kirkilą ramybėje, nes žmogus dar čia salėje numirs.
PIRMININKAS. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Matau, kad čia jau prasideda klausimų aiškinimasis. Čia mes turėjome svarstyti vakariniame posėdyje labai prasmingas ir labai žmonių laukiamas CPK pataisas, kurios yra susijusios su antstolių veiklos apribojimu, bet kadangi mes jau į vakarą paprastai susipykstame, aš tikrai labai prašyčiau šitą klausimą perkelti į rytinę darbotvarkę, pavyzdžiui, prieš A. Skardžiaus arba prieš… Turiu omenyje į rytinę darbotvarkę frakcijos vardu prašau perkelti, kad mes galėtume dar konstruktyviau apsvarstyti.
PIRMININKAS. Numerį pasakykite.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). CPK pataisos yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. 2-15, taip? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš manau, gal nereikėtų paskutinę posėdžio dieną priimti tokių projektų, kurie trikdančiai veiktų tam tikras bendruomenes. Turiu galvoje dėl vieno įstatymo medikų bendruomenę. Tai yra projektų sąrašas 1-3, kuris keičia požiūrį į medicinos įstaigų sistemą ir, be abejo, sukeltų daug neaiškumų. Taip pat vis dėlto visi esame gavę vaistininkų bendruomenės ne vieną raštą. Lygiai taip pat siūlau išbraukti 1-4 frakcijos vardu, tai Farmacijos įstatymo projektai, nes tikrai dar reikia gerai pasvarstyti, kokias pasekmes sukels tas liberalizavimas ir vaistų pardavinėjimo leidimas kiekvienoje parduotuvėlėje, kiekviename kioske. Siūlymai išbraukti tuos du paketus.
Ir, Pirmininke, tikiuosi, kad vis dėlto jūs atsakysite kažką į I. Šimonytės klausimą. Tai vis tiek liečia mūsų gyvenimą Seimo rūmuose.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dar kartą labas rytas. Seniūnų sueigoje nereplikavau, bet dabar su frakcija pasišnekėjome dėl darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimų, tai yra dėl savivaldos rinkimų ir Europos Parlamento rinkimų. Siūlome išbraukti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl darbotvarkės nematau. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Kadangi vėl atsirado Seimo narių pasiūlymų, taip pat yra Teisės departamento pastabų, siūlau išbraukti iš darbotvarkės 2-18 klausimą, projektą Nr. XIIIP-1489 (tai su nekilnojamuoju turtu susijęs įstatymo projektas) ir nukelti jį į rudens sesiją.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsakau į pirmą klausimą. Pacituosiu 29 straipsnio „Seimo Pirmininko įgaliojimai“ 4 punktą: „Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atsako į raštu pateiktus jiems klausimus.“ Jūs ta galimybe nepasinaudojote kol kas per pusantrų metų. Maloniai prašome naudotis, parengsime atsakymus. (Balsai salėje)
Gerai. Dabar eikime pagal darbotvarkės klausimus, kaip buvo pasiūlyta. 1-3a klausimas. Tėvynės sąjunga siūlė išbraukti visą bloką Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimų iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 41, prieš – 56, susilaikė 11. Darbotvarkėje lieka.
1-4 klausimų blokas, farmacija. Taip pat Tėvynės sąjungos siūlymas. Turime balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui išbraukti, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 39, prieš – 55, susilaikė 16. Darbotvarkėje lieka.
Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas išbraukti 1-7 klausimų bloką iš darbotvarkės. Prašau balsuoti.
Pritariantys Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymui balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 38, prieš – 57, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis pasiūlymas. (Balsai salėje) Kitas pasiūlymas R. Žemaitaičio frakcijos vardu išbraukti 2-8 klausimą – Energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 45, prieš – 51, susilaikė 13. Pasiūlymui nepritarta.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ 2-15a klausimą – Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą siūlo išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 27, prieš – 62, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl darbotvarkės 2-20 klausimo: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu S. Jakeliūnas pasiūlė išbraukti iš darbotvarkės 2-20 klausimą, t. y. su nekilnojamuoju turtu susijusių Kredito įstatymo straipsnių pakeitimų įstatymo projektą. Balsuojame.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 96, prieš – 6, susilaikė 6. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
A. Navickas frakcijos vardu siūlė 2-15 klausimą perkelti prieš komisijos išvadų tvirtinimą dėl A. Skardžiaus. Turime apsispręsti taip pat balsuodami. Kas pritaria A. Navicko pasiūlymui, balsuoja už, kas mano, kad darbotvarkė neturi keistis, balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 36, prieš – 46, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
9.14 val.
Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130. Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys R. J. Dagys. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Su tokiu pasiūlymu galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Du pasiūlymai, abiem pritarėme.
PIRMININKAS. Komitetas abiem pritarė. Su tais pasiūlymais galime pritarti 2 straipsniui. Trys pasiūlymai. Trečias Teisės departamento pasiūlymas, taip pat pritarėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip pat pritarėme.
PIRMININKAS. Taip pat pritarėte. Galime visam… Ir 4 straipsniui taip pat pritarėte.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. Tai su visais keturiais pasiūlymais galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
3 straipsnis, taip pat Teisės departamento…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio irgi visiems Teisės departamento pasiūlymams yra pritarta.
PIRMININKAS. Visiems pasiūlymams pritarta ir Seimas pritaria bendru sutarimu su tokiais Teisės departamento pasiūlymais visam 3 straipsniui bendru sutarimu.
4 straipsnis – „Šeimos kortelės turėtojo teisės“.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pritarė visiems Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKAS. Visiems pritarė ir Seimas pritaria bendru sutarimu visam šiam straipsniui.
5 straipsnis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas irgi pritaria visiems Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pasiūlymais Seimas pritaria bendru sutarimu visam 5 straipsniui.
6 straipsnis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip pat komitetas pritarė visiems Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKAS. Puiku. Ir tada galime pritarti bendru sutarimu visam straipsniui.
7 straipsnis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir Seimas pritaria bendru sutarimu visam 7 straipsniui.
8 straipsnis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Seimo Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir Seimas pritaria bendru sutarimu visam 8 straipsniui.
Dėl viso motyvai. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai, manau, turėtume vieningai priimti šį įstatymo projektą, nes jis atveria tam tikrą naują kelią bendradarbiauti su verslu. Tikrai nėra jokių kalbų apie kokias nors mokestines lengvatas ar kokias nors specialias privilegijas verslui, tiesiog tai yra abipusiškai naudingas projektas ir svarstant su mūsų verslo bendruomene. Jiems irgi tai yra naudinga, kai mes kooperuojame valstybės pastangas, valstybės galimybes ir verslo galimybes, kurios pasireiškia remiant vienokius ar kitokius socialinius projektus, darant įvairias lengvatas. Tiesiog tas darbas… yra galimybė sudaryti koordinuotą veiklą tiek savivaldybės lygiu, tiek valstybės lygiu. Yra numatomas toks mechanizmas, kad šeimos kortelės turėtojai galės visoje Lietuvoje naudotis numatytomis tam tikromis lengvatomis ar galimybėmis, kurias sudarys ir valstybė, taip pat ir verslas, ir savivaldybė dar galės savo ruožtu savo teritorijoje įvesti kažkokius kitokius principus.
Jau savivaldybės lygmeniu tai yra išbandyta, gerai veikia. Tai yra išbandyta mūsų kaimynų valstybėje, visų kaimynų, tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje, tas eksperimentas tikrai yra pasiteisinęs ir, manau, turėtume eiti į priekį, nes socialinei politikai lėšų visą laiką stigs ir būtų gerai, kad jos būtų koncentruotai panaudotos tam, kam reikia, toje vietoje, kur labiausiai reikia. Siūlau tikrai tam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pati idėja atrodo graži. Šeimos kortelė skamba tikrai gražiai ir patraukliai, matyt, skatinta šeimas gimdyti ir daugiau vaikų, kurti šeimas. Pati idėja tikrai yra gera, bet priemonė pasirinkta kelia šiek tiek abejonių, nes ji atrodo nelabai konkreti. Jeigu mes iš tikrųjų norime remti šeimas, numatykime konkretų finansavimą numatydami kartu ir paramos šaltinį, mažinkime mokesčius, skirkime papildomą paramą. Tai bus labai konkreti pagalba šeimoms, kurios augina daugiau vaikų. Dabar, atrodo, mes kuriame nuolaidų korteles, lyg ir batų fabrikėlis ar batų parduotuvė išleidžiame lojalumo kortelę, užuot gaminę ir pardavę gerus batus. Man atrodo, kad idėja gera, bet priemonės tokios abejotinos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų džiaugiuosi ir frakcijos vardu dar kartą norime padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komitetui ir pakomitečiui, kuris sutvarkė tą įstatymą. Galbūt jis atrodo mažai apibrėžtas, kaip ką tik kalbėjo M. Majauskas, bet iš tikrųjų tai yra bendras susitarimas. Taip pat verslo atstovai, kurie dalyvavo klausymuose, labai sveikino tą idėją. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų verslininkai nori dalyvauti, nori plėtoti socialiai atsakingą verslą, prisidėti prie demografinių problemų sprendimo, prie gausių šeimų gražių pavyzdžių parodymo visuomenei.
Man atrodo, šitas įstatymas pabaigiant mūsų šitą audringą ir ne visai vakar dienos vertinimu etišką sesiją, iš tikrųjų yra tas geras įstatymo projektas, startuojantis Lietuvoje. Šiandien paskleis gerą žinią, kad nuo kitų metų gausios šeimos galės naudotis kortelėmis, galės prisijungti verslas ir savo įmonę pažymėti šeimos kortelės ženklu. Visur, kur yra tos kortelės, ta programa pasitvirtino. Mano įsitikinimu, taip bus ir Lietuvoje. Tiek Vyriausybė, tiek savivaldybė ieškos galimybių išplėsti paslaugų rinkinį, skirtą gausioms šeimoms. Labai kviečiu palaikyti įstatymo projektą ir prisidėti prie jo, prie to gyvo projekto, nes jis bus visada kintantis, visada papildytas ir, be abejo, visada lauksime progreso, nebus išbraukiamos nei paslaugos, nei nuolaidos gausioms šeimoms. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi savo ruožtu norėčiau padėkoti visiems šios idėjos autoriams ir įgyvendintojams. Iš tikrųjų puiki idėja. Be abejo, visada galima galvoti ir kalbėti apie tai, kad kažko trūksta, kad galima ką nors daryti kitaip, bet iš tikrųjų aš vertinu šią kortelę kaip savotišką žingsnį į priekį, tikrai didelį žingsnį į priekį, išreikštą valstybės pagarbą šeimos institucijai. Be jokios abejonės, kitose sesijose bus galima galvoti apie mūsų didesnes paskatas, būtent tas materialines paskatas, ir mokesčių sistemą, galbūt vaiko pinigų didinimą. Kas iš tikrųjų gražu, kad šita kortelė savotiškai stiprina ir bendruomeniškumą, įtraukia socialiai atsakingą verslą, įsijungia visa ta sistema, kuri galbūt didins visuomenės pagarbą šeimos institucijai. Tai turbūt yra pats svarbiausias dalykas, kurio galime siekti šia kortele. Aš irgi prisidedu prie tų visų raginimų balsuoti vieningai už.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai geras dalykas, tikrai pritariu šiam kortelės įvedimui. Pritariu visoms mintims, kas šiandien buvo pasakyta apie tai, kad šeimos iš tikrųjų pajus tą paramą, šeimos galės pajusti valstybės ir savivaldybės prisidėjimą ne vien tik materialiai remiant, bet ir kino teatruose, įvairiuose renginiuose taip pat.
Bet norėčiau pasiūlyti įgyvendintojams dar vieną dalyką prisiminti. Čia labai šnekama, kad reikėtų įtraukti ir privatų verslą į šios kortelės rėmimą ir dalyvavimą kortelės veikloje. Yra toks kažkada buvęs ir dabar tebegaliojantis nuo 2000 metų standartas ISO 8000. Tai yra socialinės atsakomybės standartas, kuris įpareigoja kiekvieną įmonę socialiai, tvarkingai veikti ir darbuotis žmonių ir visuomenės labui. Dalyvaujant viešojo pirkimo konkursuose, tokiems dalyviams už tai yra skiriama papildomų balų už socialinį atsakingumą. Noriu pasiūlyti, kad įgyvendinimo metu į tai būtų atkreipiamas dėmesys ir skatinamos privačios įmonės tokiu būdu, atrandant tokį būdą kuo plačiau dalyvauti ir remti šeimos kortelės įgyvendinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomones išgirdome. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 110, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4130) priimtas. (Gongas)
9.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131. Pranešėjas – Seimo narys R. J. Dagys, tačiau į tribūną nekviesiu, nes yra tik Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė.
Siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ir 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymais dėl 1 straipsnio.
Dėl motyvų niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4131) priimtas. (Gongas)
9.27 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220. L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu aš norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos dėl viso šito įstatymų paketo nuo projekto Nr. XIIIP-2220 iki Nr. XIIIP-2226. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame, kad būtų suteikta pertrauka.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 73, prieš – 21, susilaikė 12. Priėmimas bus 10 valandą. Pusės valandos pertrauka.
9.28 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744. Priėmimas.
Kviečiu A. Kubilienę į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Prašom pristatyti. J. Razma pristato.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikdamas šią pataisą bandysiu apeliuoti ir į valdančiųjų sveiką protą. Manau, kad čia yra tas atvejis, kai mes galime pasiekti kompromisą ir nesutrikdyti farmacininkų bendruomenės.
Kita vertus, pasiekti, kad tie paprasti vaistai būtų patogiau prieinami žmonėms. Mano siūlymas yra labai paprastas – leisti prekiauti nereceptiniais vaistais, kaip ir siūlo ministerija pagal tą sąrašą, degalinėse ir kitose prekybos vietoje, kurios dirba visą parą. Man atrodo, esminė problema ir yra žmogui, kuriam staigiai prireikia kokios nors pagalbos, kurią gali išspręsti paprastu medikamentu, būtent kai tai atsitinka naktį, kai nedirba vaistinės, o dieną nėra jokio tikslo liberalizuoti tą prekybą ir palikti galimybę prekiauti vaistais kiekviename kioske, kiekvienoje kojinių parduotuvėje ar vaikų prekių parduotuvėje. Vis tiek vaistinėje pirkdamas žmogus gali gauti konsultaciją, pasitikslinti, kas geriau esant tai situacijai, ir mes tokias aplinkybes turėtume skatinti.
O tiems, kurie važiuoja kelyje ir ko nors staigiai prireikia – štai degalinėse pagal mano pataisą būtų galimybė įsigyti visą parą vaistų, taip pat budinčiose didžiųjų miestų parduotuvėse. Aš kviečiu tikrai suprasti, kad tai yra kompromisas, ir mes galime išeiti nesusipriešinę, priėmę pasižiūrėtume, kaip tai veikai. Jeigu matytumėte, kad ateityje labai reikia, liberalizuotumėte dar daugiau.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius? Prašau balsuoti, kad būtų svarstoma pataisa.
38 pritarė. Pataisa svarstoma. Komiteto nuomonė?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai: įteisinus šią nuostatą, būtų apribotas vaistų prieinamumas gyventojams, gyvenantiems kaimo vietovėse, kur nėra vaistinių ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, per kurias vaistinės aprūpindavo gyventojus vaistiniais preparatais.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kas dabar šiek tiek domisi mokslo pasiekimais, puikiai įsivaizduoja, kas yra imuninė sistema. Visi šitie vaistai, kurie paliekami savigydai, naikina ją. Vaistai turi būti vartojami tik tada, kai jų labiausiai reikia. Mes paleidžiame savigydos mechanizmą, naikiname imuninę sistemą su visomis pasekmėmis. Toliau vėl gydysime ją, papildus pirksime. Tai yra farmacininkų prastumtas požiūris, nieko bendro su rūpinimusi žmogumi neturintis. Bent jau toks kompromisas, kuris siūlomas, dar turi proto ribas kažkokias. Dabar mes kiekviename kioskelyje leidžiame be būtinybės – ten, kur yra vaistinė šalia, prekybos centruose, kai galima į ją nueiti nusipirkti. Taigi neriboja tau priėjimo prie vaistų, nueik į vaistinę ir nusipirk prekybos centre. Ne – leisti prekiauti kojinių parduotuvėje, kioskeliuose visuose, kokie ten yra ir panašiai. Tai yra kova su vaistinėmis, kurios yra, kurios gali teikti kvalifikuotą pagalbą, ir pataikavimas farmacininkų bizniui – su mokslu nieko bendro neturi. Kitos valstybės mėgina išeiti iš tokios sistemos, nes nežino, kaip kovoti su padariniais. Siūlau palaikyti šitą kompromisinę pataisą bent išlaikant šio proto ribas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš vis dėlto norėčiau nepalaikyti šio kompromisinio pasiūlymo ir palaikyti bazinį įstatymo projektą, kuriame numatoma, jog vaistus būtų galima įsigyti ir visose mažmeninės prekybos vietose. Aš tik noriu atkreipti dėmesį dėl baimių, kad galbūt kas nors prisipirks per daug vaistų: visai kitose šio įstatymo projekto nuostatose yra aiškūs saugikliai ir aiškūs ribojimai – draudžiama įsigyti vaistus asmenims, jaunesniems nei 16 metų, ir t. t.
Aš manau, kad apskritai seniai reikėjo liberalizuoti šitą prekybą, nes tai yra tiesiog geriau pačiam žmogui, kuriam galbūt reikia vaistų nuo skausmo, jam tiesiog yra daugiau galimybių gauti tą pagalbą, todėl vis dėlto aš siūlau nepalaikyti šito kolegos pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsakytos, turime balsuoti ir apsispręsti dėl J. Razmos pasiūlymo. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kurie mano, kad reikia palaikyti komiteto nuomonę ir nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 25, prieš – 39, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta. Tam nepritarę, galime pritarti bendru sutarimu visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra pasiūlymų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė. Kitas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Trečiam Teisės departamento pasiūlymui komitetas taip pat?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir ketvirtajam?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Suredaguota pagal Teisės departamento pasiūlymą. Su tais suredaguotais pasiūlymais komiteto pasiūlymas, kuris redakcinio pobūdžio… jam pritariame. Teisės departamento dar vienas pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė.
Ir visam 7 straipsniui su šiais pasiūlymais ir redakcija galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 10 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonė už. Dėkoju pranešėjai. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra keli tūkstančiai vaistininkų, kurie turi monopolį nereceptiniams vaistams ir jų pardavimui, ir yra beveik 3 mln. gyventojų, kurie nori įsigyti lengviau ir pigiau vaistus, nereceptinius vaistus. Tarkime, skauda galvą, pakilęs skrandžio rūgštingumas. Šiandien jie yra priversti eiti į vaistines, tuo tarpu absoliučioje daugumoje Vakarų šalių tu gali įsigyti ir degalinėje, ir spaudos kioske, ir elementarioje paprastoje parduotuvėje. Tai šiandien šis sprendimas eitų būtent Vakarų keliu ir ne toliau saugotų išskirtinę teisę vaistininkų monopolio nereceptiniams vaistams, o galvotų apie absoliučią daugumą gyventojų, kuriems paprasčiausiai kartais reikia paprastų vaistų nuo galvos skausmo ar skrandžio rūgštingumo. Mes šiuo sprendimu sudarytume galimybę jiems įsigyti paprasčiau, greičiau, pigiau ir patogiau. Man atrodo, kad mes turėtume šiandien žiūrėti būtent gyventojų interesų, o ne vaistininkų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dar sykį ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų aš galiu pasakyti, kad kontrolė gali būti ir neužtikrinta, ypač kai kalbame apie degalines arba kitus prekybinius taškus, kur bus parduodama, nes jaunas žmogus arba bet kuris kitas žmogus, užėjęs ir nusipirkęs vieną tabletę, praėjus penkioms minutėms, dar vieną tabletę nusipirks, dar už 10 minučių kitą tabletę nusipirks. Tai aš nemanau, kad galime mes užtikrinti jo saugumą, ir kartu aš nemanau, kad mes pasieksime norimą tikslą. Todėl, kolegos, kviečiu susilaikyti, kad tikrai nebūtų laisvai leidžiama įsigyti vaistų.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai yra labai laukiami sprendimai, ir čia yra trys svarbios dedamosios. Viena, tai yra vaistai dienos stacionaro pacientams ligoninėse, kur jiems bus tiesiog patogiau ir kurių laukia pačios pacientų organizacijos, ypač onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijos.
Kitas svarbus sprendimas yra nuotolinė prekyba. Tai yra ateitis, mūsų ėjimas į priekį, patogumas žmonėms, kurie gyvena toliau ir kurie tokiu būdu galėtų įsigyti elektroniniu būdu išrašytus receptinius vaistus.
Ir trečias dalykas, tai yra pagalba žmonėms, kuriems net ir į vaistinę nueiti tokios galimybės nėra. Kaip minėjo kolega M. Majauskas, kad žmonėms reikia eiti į vaistinę. Ėjimas į vaistinę pats savaime nėra blogis ir žmonės ten nuėję gali pasitarti, pasikonsultuoti. Bet mes kalbame apie labai ribotą sąrašą vaistų ir apie tokias vietas, kur nėra vaistinės ir kur nėra kur eiti. Tai šiems žmonėms atsirastų galimybė pasiekiamu būdu gauti tuos pagrindinius nedidelį sąrašą vaistų ir nevažinėti tada į priėmimo skyrius be reikalo, neleisti pinigų ilgoms kelionėms į vaistines, tiesiog tokiu būdu padėti. Taigi kviečiu palaikyti ir pritarti šiems sprendimams.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, stebiuosi, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai tampa liberalesni net už liberalus. Kai liberalai vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai, nebuvo toks sprendimas priimtas. Kažkodėl tik 7 iš 28 Europos Sąjungos šalių yra taip liberalizavusios prekybą vaistais ir tai trys iš jų reikalauja, kad tose kitose parduotuvėse tik farmacininko išsilavinimą turintis pardavėjas galėtų pardavinėti tuos vaistus. Mes to nereikalaujame. Mes einame prie tų trijų liberaliausių šalių, kur nėra jokio reikalavimo. Tokį sprendimą priimant nebuvo atlikta jokia rimta analizė. Čia skelbiama, kad sumažės kainos. Kur ta analizė, rodanti tas šalis, kurios tą įvedė, ir kainos sumažėjo? Deja, tektų parodyti, kad kainos nesumažėja, o kaip tik padidėja kainos tų svarbių vaistų, kurie lieka vaistinėse. Nes vaistinės turi kažkiek užsidirbti daugiau, praradusios dalį pajamų iš nereceptinių vaistų pardavimo, didins kitų vaistų kainas. Nieko gero iš to nebus.
Be to, vis dėlto mažosios kaimų vaistinės gali ir neatlaikyti tų pokyčių ir užsidaryti. Pacientui čia mes tik galime papildomą žalą sukurti, kai rodysime, kad tie vaistai yra tokios pat prekės kaip saldainiai ir sausainiai, kurių gali prisidėti prekybos centre į savo krepšį kiek nori ir tarsi vartoti su tokia pat atsakomybe kaip tuos saldainius.
Kodėl neatlikta analizė, kiek padidėjo netinkamas vaistų vartojamumas tose šalyse, kurios liberalizavo? Kodėl nepasižiūrima: štai kaimynai lenkai svarsto, kaip padaryti priešingą veiksmą – tokio sprendimo atsisakyti. Kviečiu vis dėlto nepalaikyti to siūlymo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš vis dėlto siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, nes iš tikrųjų yra liberalizuojama galimybė įsigyti nereceptinių vaistų prekybos centruose, galbūt kitose vietose. Kaip ir minėjau ankstesnėje savo kalboje, žmonės tiesiog turi daugiau galimybių gauti tą pagalbą greičiau, jei galbūt nėra šalia vaistinės ir t. t.
Dabar aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kas man šiame įstatymo projekte kelia nerimą, nepaisant to, kad aš balsuosiu už. Čia yra įtvirtinama ligoninės vaistinė ir nepaisant to, kad kol kas ji galės aprūpinti vaistais tik stacionare gydomus pacientus, aš nesu iki galo tikra, ar kitoje sesijoje neateis pataisos ir ta ligoninės vaistinė, kuri šiuo metu čia yra įtvirtinta, netaps versle dalyvaujančia vaistine. Dėl to su tokia nedidele rezervacija aš vis dėlto palaikau šį įstatymo projektą vien dėl to, kad yra įtvirtinama laisvesnė prekybos nereceptiniais vaistais tvarka.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu nepritarti pateiktam įstatymo projektui. Bandysiu atliepti į tuos ministro argumentus, kuriais jis rėmėsi siūlydamas pritarti.
Gerbiami kolegos, parodykite man tokią onkologinę specializuotą ligoninę, kurioje nėra vaistinės, apie kurią ministras kalba, kad pacientai norėtų įsigyti vaistų. Ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose, ir Vilniaus onkologijos centre yra vaistinės, ir žmonės, kuriems paskiriami vaistai, tuos vaistus gali įsigyti.
Dabar dėl nereceptinių vaistų vartojimo. Iš tikrųjų mes jau turėjome tokią vieną sritį kaip automobilių vaistinėlės. Prisiminkite, kas vyresni, kiek ten buvo prikrauta įvairių vaistų. Dėl to, kad vaistai nesaugiai saugomi, vežiojami, dėl to, kad žmogus gali jais apsinuodyti, iš automobilių vaistinėlių vaistai buvo išimti ir palikta tik tvarsliava, ir niekas dėl to nenukentėjo.
Jeigu kaime nėra ambulatorijos ir nėra vaistinės, tai kokia ten įstaiga yra? Kioskelis su bambaliais? Ten šalia pardavinėsime vaistus. Ir kokie vaistai? Paprasčiausi vaistai. Tai paprasčiausi dažniausiai yra analgetikai, ir iš karto per keletą dienų vietoj šnapso bus pripratimas prie analgetiko ir alkoholio vartojimo.
Aš tikrai siūlau to nedaryti, jeigu mes galvojame apie žmonių sveikatą. Perdozavimas, pripratimas, savigyda yra viena iš tų problemų, su kuriomis susiduria medikai, kad žmonės patys nusigydo ir per vėlai ateina pasitikrinti sveikatą. Jeigu mes kalbėtume apie ambulatorijų, kaip anksčiau buvo, felčerių galimybę suteikti konsultaciją, būtų visai kas kita. Tikrai labai nuoširdžiai kviečiu nedaryti šitos klaidos, nes tai yra žingsnis atgal ir daug problemų sukels žmonėms.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Na, aš manau, kad kai kurie kolegos arba atstovauja farmacininkų interesams, arba gyvena didžiuosiuose miestuose ir nelabai įsivaizduoja situaciją regionuose. Man atrodo, patys farmacininkai skatina šio Farmacijos įstatymo pakeitimus uždarę vaistines regionuose, miesteliuose, gyvenvietėse.
Jeigu žmogus galės įsigyti vaistų nuo slogos, nuo kosulio, tai tikrai visi jausis tik saugesni ir niekas nenukentės. Tiesiog paties žmogaus saugumas. Įsivaizduokite, pagyvenę žmonės, kurie neturi transporto ir negali nuvažiuoti į didesnį miestą, kur yra vaistinė, galės savo kaime, arčiau namų įsigyti. Tai bus ir saugumo jausmas, žmogus jausis saugesnis, kad bėdos atveju bent elementarią pagalbą galės gauti arčiau savo namų.
Aš manau, čia yra geras žingsnis ir reikia jam pritarti. Galvokime ne apie farmacininkus, ne apie kažkieno interesus, galvokime apie žmones, kodėl jie emigruoja, kodėl jie jaučiasi nesaugūs, kodėl jie savo valstybėje nesijaučia gerai. Tai irgi būtų viena iš priemonių, kad jie pasijaustų saugesni ir nenorėtų iš savo šalies išvažiuoti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, turiu daug įvairių ir retorinių klausimų, ir dalykinių klausimų. Pavyzdžiui, ką bendro turi trąšos, dyzeliniai varikliai, vaistai su žaliaisiais? Kodėl agronomai, ekonomistai, įvairios beždžionėlės už, o medikai profesionalai – prieš. Na, bet čia retoriniai klausimai.
Na, yra keliamas klausimas ir teigiama, kad sumažės vaistų kainos. Be abejonės, kolegos, po metų, pusantrų jūs pamatysite, kad kainos tų vaistų, kurie žmonėms labiausiai reikalingi, receptiniai vaistai pabrangs. Kitas dalykas. Komiteto posėdyje klausėme viceministrės: koks vis dėlto tikslas? Sako, mes norime į Lietuvą atvesti naujų tiekėjų. Tai, sakau, gal žinote tų tiekėjų pavadinimus? Sako, taip, iš Lenkijos.
Tikriausiai jau yra žinoma, kas čia tuos vaistus tieks į Lietuvą ir panašiai. Rezultatas bus toks, be abejo, kad labai greitai – per porą metų sunyks 230 likusių mažų netinklinių vaistinių, nes jos dirba, bet jų pelningumas labai mažas, o ta internetinė prekyba ir prekyba kioskuose, be abejo, kad jas likusias uždarys. Vaistaligė, apsinuodijimai, kiti dalykai, be abejonės, atsakomybė kris ant šitų žmonių, kurie dabar balsuos. Dėl tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, dėl naktinės prekybos, be abejo, galima būtų galvoti ir abejoti, ar žmogui nakties metu nereikėtų, kad vaistas būtų pasiekiamas, keletas vaistų, aš įsivaizduoju, du, trys, keturi vaistai, bet kad visur leisti prekiauti nekontroliuojamai… Manau, kad yra daromas labai labai blogas darbas.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 10, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1744) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Išties nesidedu dideliu farmacijos ar ypač psichiatrijos atstovu, tačiau man atrodo, kad valdžia grimzta į tam tikrą šizofrenijos formą, nes, viena vertus, jūs linkę labai viską drausti, riboti, taip pat ir sielos vaistus, kam aš labai pritariu, beje, reikalauti receptų už linzių skysčius ir t. t., ir staiga prieš pat atostogas jūs paleidžiate vaistus per visas parduotuves. Aš tikrai linkiu per atostogas pailsėti, kad neprireiktų jums patiems vaistų.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, man atrodo, kad konservatoriai labai verkia ne dėl to, kad žmonių gailėtų, bet kad vis dėlto buvo pasižadėję vaistinių prekybos tinklams neliberalizuoti rinkos. Ir štai jų įtaka dingo. Aš manau, kad iš tikro tai yra labai geras sprendimas. Manau, kad ministras pateiks ir kitus sprendimus, kad vaistinėje būtų galima atlikti ir elementariausius tyrimus, skiepus, kaip yra Vakarų Europos šalyse, kad tikrai žmogui būtų patogiau. Kad būtų galima… Jeigu Europos Sąjungos šalyje jau yra atliktas vaisto tyrimas ir juo galima prekiauti, kad Lietuvoje per nauja nereikėtų atlikti tyrimų, kad iš Rytų šalių būtų galima lengviau įsivežti vaistus. Tikrai dar yra ką padirbėti žmonių labui ir tą valstiečiai daro. Dėl to konservatoriai ir baisiai pyksta.
PIRMININKAS. Replikas baigėme.
9.51 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-738 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1745(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Farmacijos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1745. Pranešėja – A. Širinskienė, tačiau pasiūlymų nėra priėmimo stadijoje, todėl galime priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Balsuojame dėl 1… Taip, įstatymas yra iš vieno straipsnio. Tai dėl viso įstatymo reikia ir pasisakyti.
Nuomonė prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų aš siūlau nepritarti, nes čia yra numatyta rugpjūčio 1 diena. Iš karto šio įstatymo įsigaliojimas… Mes matome, kad turime skirtingus požiūrius. Manau, kad vėlesnis įsigaliojimas, pasirengimas būtų žymiai tinkamesnis negu tokia skubota tvarka – dabar tik ką priėmus, po mėnesio jis jau įsigalioja. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonės neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 90, prieš – 8, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1745) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, norėčiau paklausti, kodėl, pavyzdžiui, P. Gražuliui leidžiate pasisakyti, o man jam paaiškinti, kad kontraceptinės priemonės ir dabar degalinėse parduodamos, neleidžiate.
PIRMININKAS. Aš kviečiu jus dabar ir paaiškinti. (Šurmulys salėje)
9.55 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2364(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5a klausimas – Medicinos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2364(2). Pranešėja – A. Kubilienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, ačiū. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Prašau J. Oleką pristatyti pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiami kolegos, vakar mes daug svarstėme šio įstatymo nuostatas, t. y. dėl darbo apmokėjimo medicinos gydytojams rezidentams, ir, kaip prisimenate, nors praeitą savaitę balsavome dėl aukštesnių koeficientų ir jaunesniems, ir vyresniems gydytojams, bet vakar buvo vieno balso persvara priimti sprendimai dėl tokio koeficientų sumažinimo. Aš, matydamas, kad iš tikrųjų mes artėjame tam tikra prasme prie sutarimo, šį kartą siūlau koeficientus, suderintus nuo praeitos savaitės ir vakar dienos, per vidurį, t. y. kad jaunesnysis gydytojas rezidentas gautų atlyginimą pagal koeficientą 7,9, o vyresnysis – 8,5. Vidurys dėl to, ką mes diskutavome.
Manau, kad jeigu mes galėtume rasti tą sutarimą, gydytojams tai būtų maždaug 40–50 eurų daugiau, tai gal būtų pampersų vienas ar du komplektai jaunai gydytojai mamai ar kitiems poreikiams tenkinti ir iš viso metams laiko mums nekainuotų šitas pasiūlymas nė 1 mln. eurų. Mes daug diskutavome, daug ginčijomės, kokią svarbą darbo, kokią kompetenciją turi šie nauji žmonės, ir tai būtų, kolegos, į kolegas Seimo medikus kreipiuosi, dar kartą parodymas, kad mes gerbiame tą jaunąją kartą, kad mes norime ją išlaikyti Lietuvoje, ir galbūt stimulas pagalvoti ir apie kitų medikų atlyginimus, nes mes matėme, kaip stipriai buvo didinami prokurorų ir kitų jėgos struktūrų atlyginimai.
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Kviečiu pritarti tokiam sutartinam variantui.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa? Balsuojame. (Šurmulys salėje)
45 pasisakė, kad būtų svarstoma. Prašau komiteto nuomonės.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai – pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, gal užleisčiau gerbiamam ambasadoriui iš kitos pusės, kaip medikui, pasisakyti, jeigu sutiktumėte, Pirmininke.
PIRMININKAS. Antanai Vinkau, jums užleista pasisakyti.
A. VINKUS (LSDDF). Žinote, aš tikrai negaliu tokiam talentingam frakcijos… partijos pirmininkui… kad jis užleistų man vietą. Man išmaldos nereikia. Aš buvau užsirašęs kitaip.
PIRMININKAS. Kalbėkite, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, tiesiog norėjau gražų gestą, žinodamas gerbiamojo ambasadoriaus nuomonę, pasiūlyti jam išsakyti savo poziciją. Galbūt tai, ką pasakysiu, atlieps ir gerbiamojo ambasadoriaus poziciją. Kuomet medikai, gydytojai streikavo, mitingavo čia už langų, tai mes prisiekėme jiems ištikimą meilę. Šiandien mes, kai nebematome tų mitingų ir protestų, atrodo, einame įprasta gyvenimo vaga ir pamiršome visus mūsų pažadus ir įsipareigojimus.
Šiandien vieną dalyką mes labai aiškiai žinome, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas turi didelį rezervą, iš kurio mes galime finansuoti. Valstybės biudžetas surenka pakankamai lėšų, iš kurių mes galime finansuoti rezidentų atlyginimus, tačiau vis dar iki šiol nepriimame ryžtingų sprendimų, kurie ne kosmetinius pataisymus darytų dėl rezidentų, o iš esmės keistų jų situaciją, kuri motyvuotų juos likti čia, dirbti čia ir planuoti savo ateitį Lietuvoje. Todėl kviečiu palaikyti J. Oleko siūlymą, nes tai reikšmingai keistų rezidentų situaciją ir motyvuotų juos likti čia, Lietuvoje, ir dirbti Lietuvai.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pataisos. Tie, kurie pritaria J. Oleko pasiūlymui, balsuoja už, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 55, prieš – 33, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties gaila, kad neperėjo kolegos J. Oleko pasiūlymas, gal tik kelių balsų pritrūko, bet aš manau, kad tai bus galima ištaisyti rudens ir žiemos sesijoje, kada bus svarstomas biudžetas ir su biudžetu bus galima teikti. Aš manau, kad tai, kas yra šiandien padaryta per pusę metų, vis dėlto rastas sprendimas ir tas sprendimas išties yra geras. Mažiau daugiau, bet po didelių diskusijų bent jau iš dalies gydytojų rezidentų atlyginimas kyla. Kolegos, kviečiu pritarti bendru sutarimu. O kada bus žiemos ir rudens sesijos darbotvarkė, kada kartu eis biudžetas, teikti pasiūlymą ir vėl nuo kitų metų, nuo 2019 metų, jiems šiek tiek pakelti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man sunku kalbėti. Iš tikrųjų aš manau, kad mes darome gerą darbą keldami jauniesiems gydytojams atlyginimus, bet iš tikrųjų neteisingą sprendimą, kai taip negalime pateisinti jų lūkesčių. Šiandien valdantieji turėjo gerą progą rasti bendrą sutarimą, kaip būtų gražu, kad šita salė sužibtų žaliais mygtukais ir pritartume visi kartu. Ne visas milijonas, gerbiamasis ministre, gerbiami kolegos, ypač medikai, kurie dabar pasisakote už tą fiskalinę drausmę ir saugote. Tikrai ne toje vietoje taupote. Jeigu mes norime turėti kvalifikuotą ir gerą sveikatos priežiūrą, jaunųjų gydytojų atvykimą į rajonus, tai turime ir apmokėti už tą jų darbą, už kvalifikaciją, už atsidavimą, nes tai nėra po ketverių, penkerių mokslo metų į rajoną atvykstantis specialistas. Tai žmogus, kuris mokosi, studijuoja kartais dešimt ir daugiau metų, kad įgytų kvalifikaciją, kad suteiktų pagalbą žmogui. O palikti jį su vienu iš žemiausių atlyginimų – tai rodyti tam tikrą nepagarbą. Aš tikrai negaliu su tuo sutikti. Praėjo pusė metų, kol pagaliau sutikote dėl šito žingsnio. Bet dėsiu visas pastangas, kad dar rudens sesijoje mes teiktume galbūt net tuos pačius pasiūlymus kartu su teikiamu biudžetu, kad tie atlyginimai pirmiausia augtų ir šių jaunų gydytojų, augtų ir kitų mūsų kolegų, kurie darbuojasi tose dar neuždarytose gydymo įstaigose.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų čia yra du svarbūs šitų sprendimų komponentai. Vienas tai yra pačių jaunųjų medikų rezidentų lauktas stipendijos dalies sujungimas su atlyginimu ir pavertimas to draudžiamosiomis pajamomis, užtikrinant jiems socialines garantijas.
Kitas svarbus elementas yra lydimuosiuose aktuose pakopinių kompetencijų vėliau įteisinimas, tai yra vėlgi tai, ko jaunieji medikai labai laukia, ir aš siūlyčiau nemanipuliuoti. Visiems rūpi ir medikai, ir rezidentai. Parodykite visuomenės grupę, kuri nenorėtų gauti didesnio atlyginimo.
Bet laukimas, kaip jūs sakote, pusę metų yra susijęs su tam tikra fiskaline logika. Tuos pinigus reikia numatyti biudžete, juos tiesiog reikia turėti tam, kad būtų galima suplanuoti. Dėl šių sprendimų jie yra suplanuoti, sprendimai yra pasverti ir subalansuoti. Kviečiu visus kolegas pritarti ir palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties po to, kai buvo atmesta šita pataisa, kurios gydytojai rezidentai siekia jau keli mėnesiai, pritarti įstatymo projektui argumentų beveik neliko, nes dėl etatinių kompetencijų universitetai prašo atidėti rudeniui, nes jie yra nepasirengę. Algos iš esmės nedidėja, jos lieka, kaip aš jau lyginau, ūkio darbuotojų lygio, nes tokias algas jau siūlo fermos darbuotojams, kokias mes dabar paliekame rezidentams.
Kolega A. Vinkus sakė, jam išmaldos nereikia, nes mes užleidome jam pasisakyti. Tai tą, ką mes čia siūlėme rezidentams pakelti po keliolika eurų, tai yra išmalda, bet jiems jos reikia. Mes ne tik tų keliolikos eurų nesugebėjome jiems pridėti, bet ir vilties nesugebėjome duoti.
Bet man labiausiai keista, ko aš per penkias kadencijas nesu matęs, kad Sveikatos reikalų komiteto nariai ir komitete, ir čia visi balsuoja prieš, kad jauniesiems gydytojams situacija pagerėtų. Kai kurie sėdi, bet išsitraukę korteles, neva jų nėra. Ir labai nustebau, kad tautos gynėjas N. Puteikis irgi susilaikė, jau nekalbant apie „Mes už Lietuvą, vyrai!“ Irgi sėdi čia, bet kažkaip pamiršo paspausti šitą mygtuką. Visi tie garsieji tautos gynėjai, visuomenės gynėjai prisišiukšlino.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pone Matulai, aš dėkoju už man suteiktą garbę. Aš tikrai ir šiandien pasakau, nustatant eilę man išmaldos nereikia, o jeigu reikės jums, aš ją grąžinsiu jums ir užleisiu vietą.
O dabar dėl šio įstatymo ir priėmimo. Pirmiausia noriu pasakyti, šiandien irgi svarstėme dar kartą komitete.
Iš tiesų, gerbiamas Juozai Olekai, argumentai yra labai, sakyčiau, pamatuoti, ir negali nesuprasti ir jo, bet kada iš tiesų žinai, kokia dabar ekonominė situacija, reikia atlyginimų ir mokytojams, ir mokslininkams, ir visų sričių žmonėms, tai duoda tiek Vyriausybė ir pritaria, ir mes siūlome tiek, siūlome tiek ir Vyriausybė pritaria, kiek yra įmanoma.
Ir aš sveikinu, tai yra pirmas žingsnelis, tai yra pirmas žingsnis, tai yra atsiliepimas į šauksmą pačių jaunųjų gydytojų rezidentų. Ir kai tik ekonomika pakils, tai… Ir vakar aš kalbėjau, Ministras Pirmininkas pasakė, sugrįšime prie šito klausimo. Todėl visus kviečiu balsuoti ir neužsiimti populizmu žinant, kad šiuo metu to negalima padaryti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ekonomika jau seniai pakilo, bes jūs prieš dvi dienas atsisakėte beveik 2 mlrd. eurų iš tos kylančios ekonomikos. Pone Vinkau, apie ką čia šnekate?
O dabar norėčiau atkreipti dėmesį į du svarstymus. Prokurorų atlyginimų kėlimas neturint pinigų. Ir ministras, gindamas šias pataisas, aiškiai pasakė: aš iš vidinių rezervų padarysiu, aš sutaupysiu ir mes pakelsime jiems atlyginimus. Pinigų nebuvo, jūs juos pakėlėte ir visi balsavote. Dabar ministras, turintis kur kas didesnį portfelį pinigų, žymiai mažesnėms sumoms jis neranda vidinių rezervų. Tai iškalbinga, tai tiesiog demonstruoja požiūrį į savo sferą, kuri tikrai nereikalavo tokių pinigų, turint kur kas didesnį portfelį taupymui, nerasti tų pinigų… Tai kaip tai paaiškinti? Ar ministro silpnumas, ar jūs taip privertėte jį balsuoti? Nieko jis nepateisins dėl to požiūrio. Ten be pinigų davėte po tūkstantį eurų kiekvienam, o dabar šiuo atveju milijono neradote iš didžiausių sveikatos draudimo ir kitų skiriamų lėšų. Nieko jūs čia nepaaiškinsite ir jokios jūsų kalbos prie mikrofono ir kitur niekam nieko nepaaiškins.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narė L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš iš tikrųjų noriu, kad visi pradėtų galvoti sveikai ir blaiviai. Finansiniai ištekliai sveikatos sektoriuje tikrai yra regimi ir žymūs. Ir vien tai pasako, kad gydytojo grindys, atlyginimo grindys, yra 1 tūkst., o rezidentų – 1 tūkst. 7 eurai. Tai apie ką mes kalbame? Tikriausiai tie, kurie visai neseniai buvome vadovais, puikiai susidūrėme su tokia problema, kai ateina jaunas gydytojas ir iš karto klausia: kiek man mokėsite? Aš jam sakau: taigi tu parodyk, kaip tu gebi dirbti, kaip tu dirbsi, ir ateityje bus įvertintas tavo darbas. Tai ne, sako: žinai, man, tarkim, Šalčininkuose moka 4 tūkst. Tai sakau: sėkmės, važiuok ten. Taigi ką noriu pasakyti, kolegos? Aš siūlau mums laikytis finansinės ir fiskalinės drausmės, aš noriu, kad kolegos elgtųsi korektiškai, su pagarba.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir gerbiama ponia Laimute, bet išvažiuoja ne į Šalčininkus. Išvažiuoja į Vokietiją, Prancūziją, Norvegiją, Švediją. Aš šią savaitę nebuvau, šią naktį grįžau iš Strasbūro. Strasbūre prisėdau vakare ant suoliuko, priėjo žmogus, pradėjome kalbėtis – jis lietuviškai moka. Pasirodo, Lietuvoje studijavo farmaciją. Jo žmona lietuvė medikė rezidentė išvažiavusi ten. Dabar kiekvieną dieną dėl šito įstatymo išvažinės. R. Žemaitaitis sako: gal kada nors pataisysime. Gal pataisysime, bet išvažiuoja dabar, o ne kada nors.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 3, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2364) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas pone Dagy ir pone Matulai, prie jūsų interpretacijų ir ironizacijų šią savaitę mes pripratome, tai mūsų neveikia, tai dar labiau mus sutelkia. (Balsai salėje) Ir antra noriu pasakyti: galite juoktis. Pone Dagy, kad jums būtų lengviau, noriu pasakyti, kad ekonomika dar labiau pakils. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Žinoma, Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jums skauda, išdavus medikų interesus. (Balsai salėje)
10.13 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2365(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5d klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2365. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašau. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Prašau pristatyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia yra panaši situacija, apie kurią kalbėjau dėl medicinos rezidentų, bet yra lengvesnė valdančiųjų pusei, nes šiam įstatymui įgyvendinti, kad jį pajaustų jaunieji gydytojai rezidentai odontologai, kad jų atlyginimas padidėtų maždaug 40–50 eurų, per visus metus tereikėtų tiktai apie 150–170 tūkst. eurų. Manau, kad ir premjeras, ir ministras tikrai tokius pinigus gali lengvai surasti, nes tai nėra jau kokią nors fiskalinę drausmę griaunantis įstatymas ir sumos. Tikrai per metus tokios sumos Sveikatos apsaugos ministerijoje lengvai susidarytų, jeigu ministras atleidinėtų žmones pagal įstatymus ir nereikėtų po to neteisėtai atleistus grąžinti ir išmokėti po keliasdešimt tūkstančių sumas, ir jaunieji gydytojai galėtų gauti deramą atlyginimą.
Todėl aš kviečiu bent jau šiam įstatymo projektui pritarti. Jeigu, kaip sakiau, anam reikėjo kelių šimtų tūkstančių, tai čia tiktai 150–160 tūkst., tai nesudaro problemos. O atlygis jauniesiems gydytojams odontologams būtų žymiai teisingesnis, nes tikrai darbo yra daug, išvykimų į rajonus yra labai mažai. Jeigu mes atlygintume bent panašiau jiems už jų darbą, galėtume tikėtis, kad ir tolimesnius kaimus pasiektų ne tik vaistai kažkokiuose kioskuose, bet ir paruošti kvalifikuoti gydytojai odontologai.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų svarstoma ši pataisa? Galime.
Nuomonės. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai yra analogiška pastaba, komiteto nuomonė vėlgi yra nepritarti. Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonių Seimo nariai neužsirašė pareikšti. Kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 54, prieš – 56. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje)
Ar galime pritarti visam 2 straipsniui be šio pasiūlymo bendru sutarimu? Balsuojame? Balsuojame už visą 2 straipsnį be pasiūlymo. Pasiūlymui buvo nepritarta.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 72, prieš – 3, susilaikė 37. 2 straipsniui pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Komitetui pritarus galime pritarti visam 4 straipsniui. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Atsitiko taip, kaip atsitiko – turite vieno balso persvarą, kad nuskriaustumėt jaunuosius gydytojus. Kolegos man rodo, kad du jau atsirado, iš tikrųjų didelis pasiekimas. Galėsite grįžę į savo rinkimų apygardas pasakyti, kad jauno gydytojo odontologo mums nereikia, nes jo darbas vertinamas yra labai menkai.
Tikrai labai apgailestauju, nes pradėtas darbas buvo geras, manau, kad bendras atlyginimo pakėlimas gydytojams rezidentams yra teisingas, tačiau toks skūpumas, nebūdingas net mums, sūduviams, ką demonstruojate jūs čia, aukštaičiai ir žemaičiai Valstiečių frakcijoje, iš tikrųjų neleidžia šiandien pasidžiaugti, kad mes padarėme gerą darbą, ir pritarti tai nežymiai jūsų persvarai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, būtent pabrėžiu, Seimo nariai, kurie atsakingi už savo balsavimus, ne taip, kad kas mums liepė, bet kaip mes patys balsuojame. Šiuo metu kokia emigracija? Vidutinis amžius yra 23 metai. Jaunimas išvažiuoja, o tų specialybių, kur mes planuojame proveržį, net neužpildo dabar visų stojamųjų vietų, nes nėra kam užpildyti. Iš ten masiškai emigruoja visi, būtent jaunieji specialistai, kurie turėtų likti čia. Tokie balsavimai. Iš esmės mūsų priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas, kiti emigraciniai dalykai, visa kita, vadinasi – nulis, retorika. Aš niekada nekalbu dėl šimtų milijonų, kurių mes negalime padaryti, mes kalbame dabar apie centus iš esmės valstybės lygiu, bet savo tokiu balsavimu mes demonstruojame tiesiog požiūrį į žmogų. Neišgelbės tie 10 eurų, bet mūsų požiūris į žmogų ir į jaunimą, į jų norą dirbti čia, valstybėje, ir pasitikėti… Po mūsų visų ugningų kalbų, kaip mes spręsime jų problemas, tai demonstruoja mūsų požiūrį. Ir čia gali kiek nori kalbėti, dengtis visokiais pretekstais, niekas neveiks. Požiūrį mes demonstruojame. Todėl negaliu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, labai palaikau, ką ir vakar sakiau, siūlomus tiek Medicinos praktikos, tiek Odontologijos praktikos įstatymų pakeitimus. Kaip ir vakar sakiau, jie iš tiesų liečia mūsų jaunąją kartą, ir sutinku, kad emigruoja. Kartais gerai, kad išvažiuoja ir emigruoja, įgyja didžiulės patirties ir sugrįžta, ir išauga medicinos žvaigždės. Svarbu, kad jie ne visam išvažiuotų. Dėl emigracijos masto mes iš tiesų nuolatos susimąstome ir nuolat ieškome ją stabdančių sprendimų.
Su darbo apmokėjimu susijusių nuostatų įteisinimas įstatymo lygiu iš tiesų, dar kartą pabrėžiu, sudarys patikimesnį pagrindą jų socialinėms garantijoms ir sąlygas jauniems žmonėms būti tikresniems dėl savo ateities. Tai yra pirmas žingsnis. Siūlomi įstatymų pakeitimai aiškiai apibrėžia rezidentų bazinio darbo užmokesčio dydį, ir kartu toks apskaičiavimas, kad jis apimtų ir mokamą stipendiją. Manau, kad šis žingsnis tam tikru laipsniu prisidės prie rezidentų apsisprendimo savo žinias ir praktiką realizuoti čia, Lietuvoje. Brangūs medikai, tai yra remiantis šia situacija toks sprendimas, bet niekada niekas neišduos jūsų interesų, nors ir norėtų kai kurie politikai, kad taip vyktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, su pagarba ir migracijos stabdymu, ir šitais argumentais jūs, švelniai tariant, vėluojate. Medikai migruoti ir nepagarbą jausti pradėjo ne šiemet ir ne pernai. Šitie sprendimai, kurie yra siūlomi, yra siūloma didinti draudžiamąsias pajamas, pagaliau pildyti jų lūkesčius, yra tai, ko jie reikalauja. Tikrai būtų gražu iš jūsų pusės negirdėti šitų argumentų, kad mes ką nors gerbiame ar negerbiame, nes, kaip ir sakiau, šitos problemos prasidėjo tikrai ne šiemet ir ne pernai, ir patys jaunieji medikai aiškiai sako, kad šitas pyktis ir nepasitenkinimas kaupiasi labai seniai, tai atsakomybę, deja, bet reikėtų bent jau mažų mažiausiai pasidalinti.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių sakyti nuomones neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 35. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2365) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, draudimo klausimus studentams ir tai bendruomenei sutvarkyti nėra problemų. Nauju mokestiniu įstatymu mes viską sutvarkome. Bet ne mes, o jūs prisižadėjote padėti rezidentams, jūs sukėlėte jų lūkesčius ir dabar juos apgavote. Tai neverskite savo padarytų blogų darbų kitiems ant galvos.
10.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2366(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-5c klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2366. Priėmimas.
Yra du straipsniai. Dėl straipsnių pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarėme.
Dėl viso. Nuomonė prieš – J. Olekas. Jis nepasisako. Ar pasisako?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Noriu pakviesti nepritarti šitam įstatymo projektui, nors šiandien Sveikatos reikalų komitete išgirdau gerą žinią, kad gydytojams rezidentams stipendijos bus mokamos. Tai yra pasakęs komitete Ministro Pirmininko patarėjas. Bet, mano supratimu, ką mes čia darome, tai įrašome išlygą, kad visiems kitiems – doktorantams, magistrantams – stipendijos gali būti mokamos, o gydytojams rezidentams stipendijos negali būti mokamos.
Čia yra mūsų pagrindinis ginčas, nes mes sutarėme, kad atlyginimas gydytojams rezidentams didėja, bet viena ranka duodame, o kita ranka atimame. Man atrodo, kad gydytojai rezidentai atlyginimą gauna už savo medicininį darbą, o stipendiją, kaip ir doktorantai, magistrai, jie gauna už studijas. Todėl atimti tokią galimybę, man atrodo, yra neteisinga. Galbūt taupant lėšas galima mokėti mažesniam ratui, mažesnę stipendiją, bet išvis ją kaip galimybę atimti iš aukštųjų mokyklų, man atrodo, yra neteisinga.
Todėl aš tokiam sprendimui nepritariu. Nors, kaip sakiau, šiandien išgirdau tokią gerąją naujieną, dėl kurios dar nesu gavęs patvirtinimo, kad stipendijos bus ir toliau mokamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Dar kartą norėčiau akcentuoti ir paprašyti palaikyti. Tai yra sprendimai, kurių jaunųjų medikų bendruomenė iš tikrųjų laukia tiek dėl draudžiamųjų pajamų didinimo, tiek dėl etapinių kompetencijų įtvirtinimo. Tikrai nereikėtų nuogąstauti dėl stipendijų mokėjimo, nes esmė yra turbūt ne ar galima, ar negalima mokėti stipendijas, šitų galimybių niekas nepanaikina, bet jų virtimas draudžiamosiomis pajamomis, to, ką gaudavai. Ir dar ką noriu akcentuoti, tai tų rezidentų, kurie iki šiol mokėdavo už mokslą ir stipendijos negaudavo, atlygis išauga ta dalimi, kuri yra susijusi su stipendija. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 33 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2366) priimtas.
10.30 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1051(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5d klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1051(2). Pranešėjas – R. Žemaitaitis. A. Kubilienė? Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai buvo A. Kubilienės pasiūlymas dėl 2 straipsnio dėl įsigaliojimo datos 2019 m. sausio 1 d., komitetas pritarė. Yra Teisės departamento techninio pobūdžio pastaba. Komitetas irgi pritarė. Komitete už buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gal priimkime pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Galima.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio yra A. Kubilienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galima manyti, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstoma. Nuomonė už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia už.
PIRMININKAS. Ar užsirašėte dėl viso? Gerai, pritarėme. Bendru sutarimu pritarėme A. Kubilienės pasiūlymui. Ir visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl viso – J. Olekas. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Manau, kad iš tikrųjų logiškas pasiūlymas, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1051) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220(2) (priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-3a klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2220(2). Pranešėja – komiteto pirmininkė A. Kubilienė. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime priimti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarėme.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
9 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas taip pat pritarė. Ir trečias Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nepritarė. Argumentai: pritaria 2018 m. birželio 21 d. komiteto išvadai ir komiteto Sveikatos priežiūros įstaigų Nr. I-1376 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2220(2).
PIRMININKAS. Ketvirtasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Argumentai tie patys, komitetas nepritarė. Penktasis A. Matulo, R. Žemaitaičio ir I. Degutienės pasiūlymas. A. Matulas pristato.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, tuoj susiorientuoju. Čia yra Sveikatos priežiūros įstaigų…
PIRMININKAS. Taip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, statymo projektu siūloma, kad įvestume kadencijas ne tik įstaigų vadovams, bet ir pavaduotojams, filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams. Nežinau, ar čia yra nesuvokimas, nes savivaldybėse ir dabar yra daug įstaigų, kur filialo vadovo be jokio konkurso nerandama. Tai mes čia siūlome atsisakyti perteklinio reikalavimo savivaldybių viešosioms įstaigoms nustatyti konkursus ir kadencijas, kaip sakiau, pavaduotojams, filialų vadovams ir vyriausiesiems finansininkams.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad visos pastabos, Seimo narių pasiūlymai būtų svarstomi nebeklausiant dėl 29, nes jų visada yra? Ačiū, pritarta. Tada komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, pritarta 2018 m. birželio 21 d. komiteto išvadai ir komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėl nuomonių dėl šio įstatymo Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 46, prieš 37, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta ir galima pritarti visam 9 straipsniui bendru sutarimu. (Balsai salėje)
Negalime. Gerai. Balsuojame dėl viso 9 straipsnio.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 39. Straipsniui pritarta.
10 straipsnis. Dėl jo yra Seimo narių A. Matulo, R. Žemaitaičio ir I. Degutienės pasiūlymas. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, čia situacija tokia, kad dabar įstaigų vadovų kintamoji atlyginimo dalis sudaro 40 %. Įstatymas numato, kad jeigu kils įtarimų ar bus iškelti kokie nors kaltinimai, nors jie nėra patvirtinti, dėl kažkokios atsakomybės, bus sustabdytas kintamosios dalies mokėjimas. O jeigu tai nepasitvirtins, tada bus sprendžiama, kad būtų atkurta ta kintamoji dalis. Kolegos, teismai jau dabar tą daro, pavyzdžiai – Valstybinės ligonių kasos Vilniaus psichiatrinės ligoninės vadovui dėl neteisėto atleidimo išmokėtos didžiulės kompensacijos. Man atrodo, šitas reikalavimas visiškai nelogiškas, tiesiog negalima vien dėl įtarimo nemažą dalį atlyginimo nei iš šio, nei iš to nustoti mokėti. Jeigu įtarimai pasitvirtins, žmogus bus nuteistas, nubaustas, tada galima vienaip ar kitaip spręsti. Aš labai prašau pritarti mūsų siūlymui, nes šitas ir kai kurios kitos nuostatos, jeigu joms bus pritarta, manau, bus rimtas pagrindas Konstituciniam Teismui, į kurį mes kreipsimės, vis dėlto pripažinti įstatymą prieštaraujantį Konstitucijai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada nepritarti. Pritarta 2018 m. birželio 21 d. komiteto išvadai ir komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl pataisos. Seimo nariai, kurie mano, kad reikia pritarti Seimo narių A. Matulo, R. Žemaitaičio ir I. Degutienės siūlymui, balsuoja už, kurie mano, kad reikia pritarti komiteto nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 42, prieš – 33, susilaikė 37 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11 straipsnis. (Balsai salėje) 11 straipsniui nenorite pritarti? Gerai. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 42 Seimo nariai. Paskelbsiu tiems, kas nežinote, jog balsavote prieš, kad įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba.
12 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 13 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. Balsuojame dėl 13 straipsnio? Balsuojame.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 75, prieš – 4, susilaikė 34. 13 straipsniui pritarta.
14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 15 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame. 16 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 17 straipsnis. Yra Seimo narių A. Matulo, R. Žemaitaičio ir I. Degutienės pasiūlymas. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, dabar įstatyme yra įvardinta biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra. Kažkodėl dabar siūloma visa tai išbraukti. Vadinasi, įstatyme nelieka, kad turi likti sporto medicinos centrai, sutrikusio vystymosi kūdikių namai, Nacionalinis transplantacijos biuras ir panašiai. Aš nežinau, kiek galima koncentruoti valdžią vienos ministerijos, vieno žmogaus rankose? Tikrai turime užtikrinti, kad šitos institucijos efektyviai veiktų, ir jeigu atsiras noras jas kažkaip reorganizuoti ar panašiai, mano manymu, tai yra strateginės įstaigos, labai reikšmingos tam tikroms visuomenės grupėms, tai kreipsis su įstatymu ir bus priimtas sprendimas. Mes siūlome atkurti šitą biudžetinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūrą, kad ji liktų įstatyme.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Pritarta 2018 m. birželio 21 d. komiteto išvadai ir komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pritariu kolegų teikiamam pasiūlymui ir galiu jums pateikti dar vieną analogiją, kai mes jau panašiai pasielgėme. Priminsiu, kai priėmėme Radiacinės saugos įstatymo pataisas, ten taip pat buvo užmojis ištrinti iš įstatymo Radiacinės saugos centrą, bet po diskusijų argumentai paveikė ir buvo Radiacinės saugos centras paliktas. Čia yra labai panaši analogija. Sporto centrai, kitos institucijos, kurios reikalingos, kad sistema gerai funkcionuotų, net ir jūsų, gerbiama pirmininke, tėviškė arba Transplantacijos biuras tikrai, man atrodo, nusipelno, kad kaip institucija būtų labai aiški, netgi ir su savo pavadinimu, ji atsakinga už tam tikrą sritį. Padaryti, kad kažkas pavedimu atlieka, ir neaišku, kaip pertvarkoma, ir galbūt keičiami žmonės, kurie dirba ar vadovauja tiems centrams, man atrodo, kad tai sukelia nestabilumą, nepasitikėjimą ir dėl to kenčia tų institucijų atliekamos funkcijos.
Mūsų, kaip Seimo narių, uždavinys ir yra sudaryti sąlygas, kad žmonės žinotų savo darbą, būtų labai atsakingi, jų funkcijos būtų apibrėžtos ir jie galėtų tarnauti Lietuvos žmonėms sveikatos sektoriuje. Todėl aš kviečiu pritarti kolegų pasiūlymui, kuris iš esmės nekeičia teikiamo įstatymo pataisų, bet tik užtikrina, kad sistema turi savo labai aiškius subjektus, kurie tas funkcijas atlieka, todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesuprantu, kas čia apskritai vyksta salėje. Kada svarstoma pataisa, kad sveikatos priežiūros įstaigose raštvedyba būtų vykdoma lietuvių kalba, visi lenkai balsuoja už, o konservatoriai – prieš! Gal jie visi išgėrę, gal juos visus alkotesteriu reikia tikrinti? Kas čia atsitiko? Tikrai! (Balsai salėje) Beveik visi. Na, tas pats.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl šios pataisos. Seimo nariai, kurie pritaria pataisai, balsuoja už, kurie nepritaria ir pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš, kiti susilaiko.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 45, prieš – 46, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta. Galime pritarti bendru sutarimu visam 17 straipsniui? Ačiū, pritarta.
18 straipsnis. Yra Seimo narių A. Matulo, R. Žemaitaičio, I. Degutienės pasiūlymas. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, čia analogiška situacija. Dabar jau siūloma išbraukti visuomenės sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas. Įstatyme neliktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kurį įkūrė mano mylimiausias draugas A. Vinkus, kada buvo patarėjas, Vyriausybės patarėjas, buvo vienas iš iniciatorių. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, AIDS centras, Radiacinės saugos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras. Ir tada jų likimas priklausys vėlgi tik nuo kelių vienaip ar kitaip suinteresuotų asmenų. Manome, kad šitos institucijos turi būti įvardytos įstatyme, todėl siūlome pritarti mūsų pataisai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, argumentai tie patys.
PIRMININKAS. Taip, jūs jau sakėte komiteto nuomonę. Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Argumentai.
PIRMININKAS. Gerai, komiteto argumentai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Argumentai. Pritarta 2018 m. birželio 21 d. komiteto išvadai ir komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2220(2).
PIRMININKAS. Nuomones už sakyti neužsirašė daugiau Seimo narių. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, mano laikas eina, tai aš nežinau, ar jūs čia man…
PIRMININKAS. Taip, J. Olekas užsirašė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes ne kartą girdime, man atrodo, teisingas sveikatos apsaugos ministro mintis apie tai, kad sveikatos sistema yra ne tik gydymas, bet ir sveikatos išsaugojimas. Ir šis įstatymas paliečia būtent visuomenės sveikatą, t. y. tuos mūsų specialistus, sveikatos specialistus, kurie dirba sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje. Jie dirba tam tikrose institucijose, kurios yra gerbiamos, kurios įvardytos įstatyme.
Teikiamas įstatymo projektas nori tas institucijas panaikinti ir paskui žiūrėti, kas iš to išeis. Kolegos teikdami pataisas siūlo išsaugoti institucijas ir taip garantuoti žmonėms darbą, kurį jie atlieka, teisingą, gerą, reikalingą darbą.
Aš suprantu, kad ministras turi problemų su kai kuriais šių institucijų vadovais ir lengviausias kelias panaikinti įstatyme įstaigos pavadinimą, tada kurti kitą pavadinimą, reorganizuoti įstaigą ir atleisti vadovą. Taip, toks kelias galimas, bet jis nėra teisingas. Tikrai yra pakankamai instrumentų ir galimybių, jeigu vadovas reikiamai neatlieka savo pareigų, kad jis būtų pakeistas. Bet žmonės dėl to nieko nekalti. Todėl aš siūlau, kad tos institucijos, kurios yra įvardintos šiame įstatymo projekte, konkrečiai šitame pasiūlyme, išliktų, nes mes joms pretenzijų neturime, ir todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Daugiau dėl nuomonių neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame dėl šios pataisos. Seimo nariai, kurie pritaria A. Matulo, R. Žemaitaičio, I. Degutienės pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 45, prieš – 37, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Su tokiu balsavimu galime pritarti visam 18 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 21 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 21 straipsniui. Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 23 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra. Dėl 24 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 25 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 27 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 28 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Galime pritarti su tokiu papildymu visam 28 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 29 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 30 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 31 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 32 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 33 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 34 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu, nes pasiūlymų nėra. Dėl 35 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 36 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 37 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 38 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 39 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 40 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 41 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 42 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 43 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 44 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 45 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 46 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
47 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam šiam straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Motyvai už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš puikiai suprantu būseną tų, kuriems tenka svarstyti ir priimti šituos sprendimus. Jokia sveikatos sistemos reforma niekada nevyksta be emocijų ir nevyksta lengvai, bet tai niekaip nepanaikina mūsų visų atsakomybės šiuos sprendimus įgyvendinti. Iš tikrųjų turime labai daug daugiau negu akivaizdžių paraginimų iš tarptautinių organizacijų, matome ir analizuojame savo duomenis, kuriuos turime ir matome, kad iš tikrųjų, jeigu mes nieko šitoje sistemoje nekeisime, tai mes ir toliau aukosime savo žmonių gyvybes, negebėsime pasirūpinti tais, kurie šiandien gal truputį mažiau pasiturintys, truputį mažiau išmano. Jeigu šitų sprendimų nepriimsime, mūsų sistema ir toliau liks linksniuojama tarp labiausiai korumpuotų sistemų. Kalbant apie įstaigas, kurios čia buvo minimos, kurių pavadinimus būtinai reikia išsaugoti, aš manau, kad logika turėtų būti įstatymų leidybos visiškai kitokia. Mes turime kalbėti ne apie įstaigų pavadinimus, bet apie funkcijas, kurias privalo užtikrinti viena ar kita institucija. Ir man iš tikrųjų yra keista girdėti tuos argumentus, kad reikia išsaugoti pavadinimus, kai tos politinės jėgos, kurios kūrė saulėlydžių komisijas, taip ir nesugebėjo vis dėlto įgyventi efektyvesnio šitų įstaigų organizavimo. Aš vis dėlto kviečiu palaikyti šituos sprendimus ir nebijoti prisiimti atsakomybės.
PIRMININKAS. Laikas. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, vertinu šį įstatymą kaip bandymą optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, su kuo tikrai turiu sutikti. Ir su ponu ministru kalbėjome, tai tikrai reikalingas darbas. Klausimas – ar priemonės yra pasirinktos geros.
Iki šiol nėra numatyta teisės savivaldybėms ir valstybei turėti, kurti bendras gydymo įstaigas. Šiuo atveju yra padaroma totali įstatymu įteisinama invazija, kai ministerija tampa visų viešųjų įstaigų dalininku ir įgyja prioritetines teises. Aš vis laukiu, neskatino to, tačiau vis galvoju, kaip turi jaustis merai, savivaldybių vadovai ir savivaldybių tarybų nariai, kai iš esmės jų žmonės gydymo įstaigose yra perimami ir visi sprendimai iš esmės perimami į ministerijos rankas. Raginčiau ministrą ieškoti ir kitų priemonių, kurios galėtų veikti rinkos sąlygomis, o ne tokiais administraciniais metodais, kaip dabar, ir priimti sprendimus, kaip optimizuoti tą tinklą.
Mes visi sutinkame, kad Lietuvoje gydymo įstaigų akivaizdžiai yra per daug, kad akivaizdžiai ne visos gydymo įstaigos veikia racionaliai ir atitinka pacientų interesus. Bet mes žinome ir Europos Sąjungos padiktuotus tam tikrus standartus, tai yra paslaugų prieinamumas. Mano įsitikinimu, ši reforma, kurią šiandien priimame, atves anksčiau ar vėliau prie to, kad paslaugų prieinamumas pablogės. Štai šie klausimai man neleidžia balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų, mielieji kolegos, pritarčiau ir galėčiau sakyti, kad būtų galima pritarti, bet iš dalies, kad reikia optimizuoti, kad reikia naujo, šviežio oro sveikatos gydymo įstaigų pertvarkai, tai tas yra teisingas sprendimas, tik klausimas, kokias priemones mes pasirenkame. Praėjusią savaitę plenarinių posėdžių salėje ministras A. Veryga šiek tiek šokiravo, ko gero, mus visus kolegas, pasakydamas kad taip, mes spręsime, ministerija spręs. Tada man kyla kitas klausimas, jeigu mes vakar ir užvakar sėkmingai balsavome už Švietimo ir mokslo įstatymą, už tam tikras pertvarkas, už rajoninių mokyklų išsaugojimą, net sugebėjome mokinių skaičių ne nuo 9, bet nuo 8 padaryti, kad klasė būtų, ir mes sakome – už regionus, už tai, kad regione išliktų ta švietimo įstaiga, tai šiandien mes, balsuodami už Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, priešingai pasakome ir mes duodame tarsi ženklą 26 rajoninėms ligoninėms, kad jos bus uždarytos. Uždarytos todėl, kad steigėjo statusas atiteks Sveikatos apsaugos ministerijai ir ji pradės formuoti politiką. Tai vieną dieną viena ranka mes sakome – už regioninę politiką, kitą dieną sakome – mes esame už centralizuotą politiką. Tikrai pritariu, kad reikia pakeitimų, tikrai pritariu, kad centralizuoti pirkimai, įrangos pirkimas, funkcijų perskirstymas – tikrai turėtų spręsti ministerija. Bet kodėl ji turi tapti pagrindine steigėja, niekaip negaliu atsakyti.
Antras dalykas, kur tas mūsų šūkis „Arčiau namų!“? Arčiau namų, kad žmogus gautų tinkamo gydymo paslaugą. Dabar žmogus, susirgęs mano apygardoje Juodainiuose ar Šilalėje, ar Upynoje, turės važiuoti 100 kilometrų, kad gautų gydymo paslaugą į Klaipėdą? Viskas gerai, sako, gausim ir Šilalėje, bet Šilalė reanimobilio neturi, kai tuo momentu autostrados dalis, tenkanti Šilalės rajonui, yra pati didžiausia Lietuvoje.
Trečias dalykas yra žalieji koridoriai. Mes ir su ana Vyriausybe šnekėjome, man nepavyko įgyvendinti. Man nepavyko pritarti tuo metu ir įtikinti buvusių partijos kolegų, kad centrinės ligoninės – Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės – turi būti tie poliai, bet žmogus, atvežtas iš tos apygardos, turi be eilės, be kažkokių eilių patekti į gydymo įstaigą.
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Todėl prašau…
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, žiūrėkite, kodėl kyla tiek daug diskusijų dėl medikų atlyginimų pakėlimo dėl šito įstatymo? Todėl, kad su niekuo iš esmės nebuvo derinta, o ministro ir komiteto elgesys yra visiškai nesuvokiamas.
Kodėl buvo pakelti prokurorams atlyginimai, kodėl buvo pakelti vidaus reikalų tarnyboms, kitoms jėgos struktūroms? Todėl, kad turi principingus ministrus, kurie rūpinasi savo žmonėmis ir dantimis, ragais, nagais kovoja su premjeru, kovoja su finansų ministru. Dabar mes turime skystakūnių komandą, kuri viską daro ir balsuoja, kad medikų situacija negerėtų, vadinasi, situacija daug blogesnė. Tai pagarba kolegai V. Bakui, K. Mažeikai, kitiems, kurie atstovauja savo sektoriui, o mes čia sprendžiame, ar balsuoti, ar nebalsuoti. Dabar balsuojama, šmeižiama sistema. Žiūrėkite, vakar reportaže (čia vienam kolegai, kuris atstovauja Kretingai) medikai apšmeižti, toliau kalbama apie paslaugų blogą kokybę, kad marinami žmonės, na, paskleistas akivaizdus melas. Įstaigos ruošiasi ginti savo teises teismuose. Nežinau, ką kolega A. Vinkus pasakys Kretingos ligoninės darbuotojams, kai jūs nieko nepasakote per šoninį mikrofoną, niekur, kad ministras jau apšmeižė jūsų apygardos įstaigą, kuri išties turi labai gerą reputaciją. Dabar tų kadencijų įvedimas, nepriekaištinga reputacija, daugiau punktų negu Saugumo departamentui įvesta. Ar žinote, kad pastaruoju metu vyko keli konkursai, kuriuose dalyvavo tie patys vadovai, kuriems jau per 70 metų? Jie, aišku, gerai organizuoja darbą, visa kita, bet nė vienas jaunas žmogus neatėjo, nes įvesti tokie reikalavimai.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Todėl siūlau visiems, kurie nepritaria, ištraukti korteles ir taip parodyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi vis vien buvo paliestas mano gimtas miestas ir Kretinga, aš noriu ir jums pasakyti, ir gerbiamam ministrui, gerbiamas ministras lankėsi, tai yra aukščiausio lygio ligoninė. Iš tiesų aš esu dėkingas Kretingos medikams ir niekada nesutiksiu, kad jie būtų žeminami, ko ministras ir nepadarė. Bet aš esu dėkingas personalui už pasiaukojamą darbą ir noriu pasakyti ponui R. Žemaitaičiui, čia grynai mano įsitikinimu, kaip Seimo nariui ir Sveikatos reikalų komiteto nariui, kad ligoninės, esu įsitikinęs ir Ministras Pirmininkas yra sakęs, ir pats ministras, ligoninės nebus uždaromos. Bet restruktūrizacija, profilių perskirstymas bus derinama su visais savivaldybių merais.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Antanai, kas yra, jeigu ne pažeminimas, toks nekvalifikuotas statistikos pateikimas, įrodymas, kad jūsų atstovaujamoje ligoninėje yra toks didelis mirtingumas? Aš kalbėsiu ne medikų vardu, nes čia buvo daug išsakyta minčių, kad mes iš tikrųjų atimame galimybę savivaldybėms prisidėti prie sveikatos priežiūros, prie medicinos paslaugų gerinimo.
Aš noriu pakalbėti pacientų vardu, nes pats esu tokio amžiaus, kai galiu būti pacientu, o ne chirurgu. Mieli kolegos, kiekvienas iš mūsų gavome pacientams atstovaujančios asociacijos laiškus, virš 30 tūkst. Lietuvos pacientų parašų, kurie kelia labai pagrįstas abejones dėl šio įstatymo įsigaliojimo pasekmių. Dėl to, kad gali išaugti paslaugų teikimo eilės, nes, kaip kolegos sakė, nė viena stambesnė ligoninė šiandien nėra pasiruošusi ir nelaukia priimti padidėjusį pacientų srautą iš rajoninių ligoninių. Dar daugiau, priimdami šį įstatymą, mes atimame pacientams teisę pasirinkti gydymo įstaigą tą, ką jie turėjo iki šiol, tiek stacionarią privačią įstaigą, tiek užsienio įstaigą, kuri galėtų suteikti Lietuvos pacientams reikalingas paslaugas. Todėl manau, kad šitie apribojimai ne medikams, o būtent pacientams ir neleidžia mums pritarti dabar teikiamam įstatymo projektui. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Balsavo 65 Seimo nariai. Užsiregistravo 68 Seimo nariai, balsavo 65. Nėra 71 Seimo nario. Balsavimas nukeliamas vėlesniam laikui.
R. Žemaitaitis – replika.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, frakcijos vardu. Nors „Tvarka ir teisingumas“ jus parėmė dėl sprendimų, kurie buvo mokestiniai dalykai, švietimo reforma, kur matėm, yra reikalinga, mes pensijų sistemą parėmėme, bet šito „Tvarka ir teisingumas“ negali paremti. Mes siūlome šitą klausimą atidėti rudens sesijai, o ne vėlesniam laikui, ne popietinei darbotvarkei.
Negalima, mieli kolegos, bičiuliai, šitaip elgtis. Mes negalime buldozeriu eiti per regioninę politiką. Šiandieną kertinis ir svarbiausias dalykas, kad rajonuose, regionuose išliktų patys šeimininkai. Mes norime centralizuoti, kad ministerija šitą dalyką nuspręstų. Todėl kreipiuosi į visus bičiulius – kalbėjome, diskutavome, kokiais klausimais mes jus tikrai paremsime ir palaikysime. Šitą klausimą atidėti rudens sesijai.
PIRMININKAS. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, daug kartų buvo apie tai kalbėta ir daug diskutuota. Aš noriu dar kartą jums akcentuoti ir pasakyti, ko šitais įstatymų projektais yra siekiama. Yra siekiama sudaryti apskritai teisines prielaidas šitą tinklą padaryti efektyvesnį, vadinasi, išsaugoti žmonių gyvybes. Ir neatsitiktinai kalbama apie tai, kad yra didžiuliai netolygumai, yra trūkumas slaugos lovų, yra pertekliniai skyriai, kur yra neefektyviai naudojamos terapinės lovos. Žinoma, mes galime laukti ir dar metus, dvejus, dvidešimt metų.
Ką aš noriu pasakyti? Kad už kiekvieną laukimo mėnesį žmonės moka savo gyvybėmis. Galime marinuoti šituos procesus be galo, be krašto, bet aš tikrai labai kviesčiau elgtis atsakingai ir tiesiog neboikotuoti, o judėti į priekį.
Priėmę šituos sprendimus, mes turėsime daug laiko ir su savivaldybėmis, apie kurias jūs kalbate, diskutuoti vėliau jau apie konkretų tinklą ir ligonines. Tai šiandien mes to nesprendžiame. Ir atsiminkime, kokie sprendimai šiandien yra priimami.
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nieko čia neįvyko. Išties siūlau, rekomenduoju visiems susitelkti ir per vasarą padirbėti, rudenį priimsime šitą įstatymo projektą. Aurelijus vėlgi blefuoja, meluoja, nes mes turime raštu visų darbdavių, medikų, visų organizacijų, pacientų, išskyrus lojalių dviejų jų organizacijų, kad nebuvo derinta.
Be abejo, reikia daryti optimizaciją, bet turi būti įstatyme numatyti aiškūs kriterijai. Jeigu kriterijų neatitinki… Ir šiandien nemažai įstaigų neatitinka kriterijų. Prašau, uždarykite tuos skyrius. Turi būti tęstinumas, o dabar jūs uzurpuojate valdžią be jokių kriterijų.
Štai yra dar vienas paruoštas kreipimasis dėl etikos ir procedūrų, Sveikatos reikalų komiteto neteisėto posėdžio. Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad yra pažeistas Statutas, bet Seimas nubalsavo, kad neteisėtame komiteto posėdyje priimti teisėti sprendimai. Aš vakar konsultavausi su dviem buvusiais Konstitucinio Teismo teisėjais. Jie sako, vien dėl šito pažeidimo Konstitucinis Teismas, be abejonės, kad atšauks. (Triukšmas salėje) Dar kartą sakau – sėdame, susitariame…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos!
A. MATULAS (TS-LKDF). …nustatome aiškius kriterijus, ne pagal šmeižtą, kuri įstaiga blogiau dirba, marina žmones, nemarina. Susitarti turime!
Gerbiamas premjere, apeliuoju į jus. Protingas žmogus esate, bet…
PIRMININKAS. Nutraukiu diskusiją. (Kalba vienas per kitą) Prašom savo nuomones reikšti iki priėmimo. (Triukšmas salėje)
Kolegos, nutraukiame visas diskusijas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, dirbame toliau. Lydimieji teisės aktai, kuriuos reikia apsvarstyti, o jūsų valia – priimti sprendimą.
11.10 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221(3) (priėmimas)
Todėl 1-2b klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221(3). Priėmimas. Yra pasiūlymų. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir dar vienam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė. Teisės departamento pasiūlymams pritarėme. Seimo nario A. Verygos pasiūlymas.
Prašom. A. Veryga pristato. Komiteto pirmininkė A. Kubilienė jau tribūnoje.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėl kurio čia?
PIRMININKĖ. A. Veryga. Sveikatos sistemos įstatymo…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Neišgirdau, pirmininke.
PIRMININKĖ. Lydimojo antrojo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2221(3), iš eilės… A. Veryga teikia pasiūlymą dėl 3 straipsnio 2 dalies. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį. Prašom, A. Veryga pristato. (Balsai salėje) Jūs siūlėte įrašyti žodžius „suderinti su sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regioninėmis tarnybomis“.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, ačiū, pirmininke. Atsiprašau. Iš tikrųjų siūlymo esmė yra paprasta. Yra siūloma grąžinti į įstatymą tarybas, kurios regioniniu lygiu, pasitelkdamos savivaldybių merus, įstaigų medikus, socialinius partnerius, planuotų sveikatos priežiūros įstaigų apimtį. Tai yra mechanizmas, kuris ir leistų regioniniu lygiu, pasitelkus visas suinteresuotas puses, susiplanuoti sveikatos priežiūros paslaugas. Šitas pasiūlymas yra labai svarbus ir manau, kad jis atliepia dalies Seimo narių baimes, kad tokiu atveju savivaldybės eliminuojamos dėl sprendimų priėmimo, tad šitas siūlymas leistų įgyvendinti būtent galimybę kalbėtis su savivalda.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Palaukite, ar yra 29 pritariantys Seimo nariai? Ar galime tada dėl visų, kurie bus, pritarti bendru sutarimu ir nebalsuoti dėl to?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. 29 Seimo nariai bus kiekvienu atveju svarstant šiuos įstatymų projektus? Seimas pritarė bendru sutarimu.
Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš pasiūlymą – J. Olekas. J. Olekas kalba prieš. J. Olekas kalba prieš A. Verygos pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, kad iš principo tarimasis su regioninėmis tarybomis yra geras dalykas ir dėl to galėčiau pritarti, tik viena problema yra, kad tai nėra juridinį statusą turinti institucija, ir labai sunku pasakyti, koks tos tarybos svoris. Aš suprantu, kad mes po truputį grįžtame prie apskričių administracijų, kurias buvome panaikinę, tik kitu pavadinimu, bet kai ministras derina su juridinio statuso neturinčia institucija, tas derinimas iš tikrųjų yra, sakyčiau, per silpnas, nes taip negalima tinkamai atstovauti regionams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už A. Verygos pasiūlymą dėl tam tikro straipsnio. Kas mano, kad reikia pritarti, balsuoja už. Komitetas pritarė.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 60, prieš – 4, susilaikė 18. A. Verygos pasiūlymui pritarta. Visą 3 straipsnį priimti galime?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime, bendru sutarimu priimame.
4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 9 straipsnis. A. Verygos pasiūlymas. Prašom pristatyti. (Balsai salėje) 9 straipsnis.
Jūs siūlėte Sveikatingumo veiklos paslaugų valdymo regioninės tarybos…
A. VERYGA (LVŽSF). Šitas klausimas pristatytas.
PIRMININKĖ. Jūs prieš tai pristatėte? Tai susiję?
A. VERYGA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai yra susiję, todėl atskirai nereikia ir pritariame. Komitetas pritaria. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. 9 straipsnį galime priimti? Priimame.
10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Straipsnius galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto A. Matulas – prieš. Kolega, įsidėkite kortelę, mikrofoną įjungėme.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, ką mes matome, yra labai baisu, kada daromas spaudimas laisvai apsisprendusioms frakcijoms, aš pavardžių nevardinsiu, mes čia viską užfiksavome, bet labai negražu. Tikrai noriu padėkoti „Tvarkai ir teisingumui“, ypač lenkams, nes jūsų balsai lems, ar bus priimtas įstatymas, kuris iš esmės atims teisę žmonėms gydytis vietoje. Aš dar kartą sakau – yra galimybė susitarti, nustatyti aiškius kriterijus. Neatitinki kriterijų pagal įstatymą, tą Konstitucinis Teismas 2013 metais pasakė, prašau, pats kaltas, neatitinki kvalifikacijos, neatitinki kokybės, paslaugų skaičius mažas – viskas, mes jus uždarome. Tai yra padaryta su kai kuriais skyriais dešimtyje ligoninių. Ir niekas nekels pretenzijų.
Bet tokiu būdu vadovautis ir šmeižti, kaip padaryta su Kretingos ligonine, kaip padaryta su Kalvarijų ligonine, kaip padaryta su Kupiškio, su visom kitom, iš ministro lūpų eina šmeižtas, be jokių argumentų, kolegos, taip negalima! Tikrai vieną kartą turime priversti parodyti stuburą, susitariame ir visi žinome: neatitinki kriterijų – įstaigos arba padalinio neliks, bet ne vienas kažkas spręs. Šiandien, mūsų duomenimis, apie 30 rajonų ligoninių bus uždaryta. Patikėkite, mes važiuosime į visas ligonines, prie bažnyčių pavardėm skelbsime, kas prisidėjo prie to, kad rajonų ligoninių tokiu būdu, nedemokratiniu būdu, neliktų. Taigi galvokite. Kolegos, ačiū visiems, kurie ištraukėte, ir dėl šito paketo toliau siūlau ištraukti korteles ir nedalyvauti balsavime, nesiregistruoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ramybės. Labai didžiulis triukšmas salėje, negirdime, ką sako kolegos. Nuomonė už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aišku, galime ir toliau tokiu stiliumi priešinti bendruomenę, nesirūpinti pacientais, eiti prie bažnyčių. Žinote, nebaisu, kai tavo pavardę ar paveikslą prie bažnyčios kas nors kritikuoja už padarytą darbą, kiekvienas gali turėti kokių nors trūkumų, minusų. Baisiausia yra, kai atsidursite ant tokių paveiksliukų prie bažnyčios, kur bus parašyta: turėjote progą išsaugoti gyvybes, to nepadarėte.
Bet, dabar kalbant labai rimtai, aš noriu dar kartą grįžti prie tų duomenų, kuriais kolega taip skambiai manipuliuoja, minėdamas konkrečias ligonines. Kolegos, nėra jokio tikslo lyginti konkrečią, nesvarbu, Kretingos ar kokią nors kitą ligoninę. Šitų duomenų tikslas yra parodyti, kokie baisūs skirtumai kokybės ir saugumo egzistuoja ir ne tik tarp tų mažųjų, kurias sudėtinga lyginti dėl mažo atvejų skaičiaus, bet ir tarp didesnių, kur tų atvejų yra daugiau. Tai nepriimdami sprendimo mes dar kartą pasakome, kad yra protingi ir yra protingesni. Yra tie, kurie žino, į kokią ligoninę važiuoti, ir turi galimybę ten nuvažiuoti, ir yra tie, kurie neturi ir negali, ir jiems vieta yra ten, kur tos pagalbos jie negaus.
Gerbiamieji Seimo nariai, kurie ištraukėte korteles, jeigu jūs stabdysite šitą reformą, tai reiškia, kad dalį mūsų pacientų jūs tiesiog pasmerksite numirti ir šita atsakomybė bus jūsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Man atrodo, kad ginčas vyksta ne visai korektiškai. Mes kalbame apie du skirtingus dalykus. Jeigu kalbame apie šį įstatymą, kurį dabar priimame, tai, mano supratimu, jo priimti negalima, nes jis yra lydimasis anksčiau nepriimto įstatymo.
PIRMININKĖ. Taip, kolegos, aš atsiprašau, kad nutraukiu, bet aš manau, kad jūs visi puikiai supratote, procedūras pereiti turime, balsuoti nebalsuosime.
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, miela kolege, mes negalime pereiti, nes mes nežinome, ar pagal priimtą įstatymą taisom. Jeigu jis būtų nepriimtas, tai šie įstatymo ginčai yra visiškai netinkami, nes tiesiog negalime diskutuoti. Mes neturime pagrindo, apie ką diskutuot.
Ir dar porą žodžių iš esmės, ką mes sakome. Gerbiamas ministre, na, tikrai nekorektiška lyginti tokius duomenis, kuriuos jūs pateikiate, ir dabar sakote, kad tai yra ligoninių nekvalifikuotumo skirtumai. Į ligonines patenka skirtingi žmonės ir tik geriausioje ligoninėje turėtų būti didžiausias mirtingumas, nes ten turi būti suvežti visi sunkiausi ligoniai. Ligoniai, kuriems nereikia kvalifikuotos, rimtos pagalbos, gali gydytis ir mažesnes galimybes turinčioje ligoninėje. Ir kad dalis ligonių… Mūsų tikslas, kad visi ligoniai numirtų ligoninėse, kad nepaliktume žmonių be pagalbos namuose net ir tą paskutinę valandą, ar būtų tam skirti skyriai, ar panašūs. Todėl mes negalime kaltinti gydymo įstaigų, kad jų kvalifikacija maža dėl to, kad ten galbūt mirė ligonis. Nes kai kurie ligoniai iš tikrųjų yra pervežami paskutinėmis gyvenimo valandomis į mažesnes ligonines. Jų nelaukia universitetinės ligoninės, nes ten suteikiama tik labai trumpalaikė pagalba.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, nutraukiu. J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš kviesčiau elgtis racionaliai. Kol nėra teigiamai balsuota dėl pirmojo pagrindinio projekto, galbūt niekada jis nebus priimtas, mes be reikalo gaištame laiką aptardami lydimuosius.
PIRMININKĖ. Taip, jūs visiškai teisus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar laiko trūksta, mes vėluojame su kitais projektais. Aš siūlau šioje vietoje daryti pauzę. Jeigu jūs jau taip norite, duokite pakartotinai balsuoti dėl to pirmojo, bet negaiškime laiko su lydimaisiais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš būtent tą norėjau siūlyti gerbiamajam Seimui, nes nepriėmę pagrindinio mes ir lydimųjų negalime. Aišku, buvo galima pereiti visas stadijas, bet gal dabar įvertindami laiką mes tiesiog palaukime geresnės mūsų nuotaikos išraiškos ir toliau nebesvarstome lydimųjų teisės aktų. Galime bendru sutarimu taip sutarti? Galime. Dėkoju.
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIIIP-2358 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo dėl pritarimo… projektas Nr. XIIIP-2358. J. Bernatonis, matau, dėl vedimo tvarkos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos vardu noriu paprašyti pertraukos šiuo klausimu. Mes jau esame apsisprendę, kaip balsuoti, bet dar nesusidėliojome argumentų.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu taip padaryti? Galime. Gerbiami kolegos, aš noriu… I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kaip gerai, kai iš ryto skaistesnė galva. Vakar ir po trijų valandų 21 valandą ponas J. Bernatonis norėjo balsuoti, bet šiandien, matyt, jau viskas gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, vietoj to, kol mes darome pertrauką, aš labai prašyčiau, jeigu sutiktų V. Sinkevičius, dėl technologijų ir inovacijų, yra 2-6a klausimas iš vakarinės darbotvarkės, kol turime ministrą kartu. Ar, gerbiamieji, neprieštarautumėte, kad mes vykdytume to priėmimą?
11.24 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2269(3) (priėmimas)
2-6a klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2269(3). Ačiū, kad sutinkate, kad priimtume būtent šį ir pakeistume darbotvarkę, yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių prašytume būtent šiuo laiku pasinaudoti susidariusia pertrauka. Minutėlę, tuoj surandame teisės aktą, projektas Nr. XIIIP-2269(3). V. Sinkevičius tribūnoje. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Nėra pasiūlymų dėl 1 straipsnio. Yra pasiūlymas dėl 2 straipsnio.
PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). 2 straipsnis. Gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas vienbalsiai jam nepritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei?
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Visus šiuos straipsnius galime priimti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. Dėl viso įstatymo projekto. Ačiū, ministre. Tuoj įjungsime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo priėmimo. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 6. Technologijų ir inovacijų įstatymo projektą, inovacijų reformų įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
11.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 14, 15, 21, 23, 24 ir 84 straipsnių pakeitimo ir 18 ir 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2270(3) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – projektas Nr. XIIIP-2270(3). Aš nekviečiu ministro, nes nėra gauta jokių pasiūlymų. Teisės departamento pastabų nėra. Pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnius galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo nėra. Balsuojame. Tik atkreipiu redaktorių dėmesį į straipsnių numeraciją, kad suderintų, kad nepadarytų klaidos, nes ten dešimt straipsnių.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 5. Lydimasis teisės aktas (projektas Nr. XIIIP-2270(3) priimtas (Gongas).
Gerbiami kolegos, dėkoju už šį mūsų darbotvarkės sukeitimą.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2356 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę, 1-7a klausimas. Buvo Seimo nutarimas, kad papildytume sesijos darbų programą. Svarstymo tęsinys. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Nebegalime. Buvo jau dvi pertraukos.
J. OLEKAS (LSDPF). Dvi jau?
PIRMININKĖ. Jau dvi, viskas suskaičiuota. Seimo nutarimas papildyti sesijos darbų programą. J. Olekas nori diskutuoti dėl Seimo sesijos darbų programos papildymo. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi dirbame labai įtemptai, stipriai atsiliekame nuo patvirtinto grafiko, aš manyčiau ir siūlau kolegoms nepildyti daugiau darbotvarkės, dirbti pagal tą nustatytą grafiką. Tikrai nieko neatsitiks, jeigu šitą klausimą mes išnagrinėsime susirinkę rudenį. Todėl kviečiu nepritarti teikiamam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, ar pratęsti sesijos darbų programą, priimant Seimo nutarimą Nr. XIIIP-2356.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 18, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Motyvai. Balsuojame, ar papildyti priėmimo metu Seimo nutarimu sesijos darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 60, prieš – 17, susilaikė 18. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Ir informuoju jus, kad jis priimtas papildant Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą, o kur Seimo rinkimų, mes šito nutarimo nepriimame, nes jis prieštaravo Konstitucijai. Neįtraukiame.
11.31 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2323, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324 (pateikimas)
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio redakcija… Nr. XIIIP-2323. Pateikimas.
G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš labai prašyčiau frakcijos vardu pusės valandos pertraukos šitam klausimui dar kartą apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Tai ir dėl lydimojo taip pat, kuris yra…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ir dėl lydimojo taip pat. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, Kultūros centrų įstatymo projektas, bet ar mes suspėsime laiku, nes 12 val. 40 min. yra numatytas Seimo nutarimas…
I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Noriu paklausti, ar mes jau net nebalsuojame, jeigu valdančioji frakcija pateikia prašymą dėl pertraukos?
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Jūs teisi. Ar sutinkame visi bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nesutinkame. Balsuokime. Ačiū už pastabumą. Ar daryti pusės valandos pertrauką dėl pasiūlytų teisės aktų?
Balsavo 101 Seimo narys: už pertrauką – 66, prieš – 23, susilaikė 12.
Gerbiami kolegos, noriu priminti jums, kad 11 val. 40 min. mes esame numatę darbotvarkėje dėl V. Semeškos. Perėjome diskusiją, liko priėmimas. Tai yra nuomonių išsakymas ir po to slaptas balsavimas 12 valandą.
Replika… Dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. J. Bernatonis taip pat paprašė pusės valandos pertraukos. Ar buvo balsuota, ar buvo bendras sutarimas dėl pertraukos?
PIRMININKĖ. Bendras sutarimas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Buvo. Sako, kad nebuvo, tai gal geriau pabalsuokime.
11.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIIIP-2358 (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėl šventos ramybės galėjo būti… Gerbiamo J. Bernatonio prašymą aš išgirdau, kad bendru sutarimu, bet jeigu jūs to reikalaujate, kad darytume pusės valandos pertrauką, prašom balsuoti dėl jo pasiūlyto Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos“. Prašom balsuoti. J. Bernatonis paprašė frakcijos vardu pertraukos. Aš supratau, kad tai yra bendru sutarimu. (Balsai salėje) Viską paskelbėme. Aš paskelbiau numerį, pasakiau, kad tai Seimo nutarimas dėl… Viskas tvarkingai.
Balsavo 101 Seimo narys: už pertrauką – 66, prieš – 22, susilaikė 13. Pertraukai pritarta.
Nebenorite kalbėti?
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Viliumi Semeška“ projektas Nr. XIIIP-2376 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mes turėtume susitarti. Pagal laiką beveik artėjame prie to, ką mes buvome įsipareigoję daryti laiku. Seimo nutarimas „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu“. Pamenate, įvyko diskusija ir dabar būtų priėmimo stadija. Mums reikia išsakyti jūsų argumentus… išgirsti, o po to skelbsime, 12 valandą, slaptą balsavimą.
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi jau pristatėte klausimą, darbotvarkės naują klausimą, tai aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Balsuosime ir kartu tada priimsime sprendimą, kada darysime slapto balsavimo procedūrą. Matyt, po to, kai apsispręsime, ar tai galima daryti.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2376, kad darytume pertrauką iki kito posėdžio.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 36, prieš – 56, susilaikė 10. Vienas penktadalis yra, pertrauka iki kito posėdžio. Kartu nuspręsime ir slapto balsavimo laiką.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
11.36 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kultūros centrų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(3). Svarstymas. Kaip pamenate, grąžinome pagrindiniam komitetui. Pagrindinis komitetas svarstė ir dabar R. Šarknickas jau tribūnoje. Pasiūlymai. (Balsai salėje) Atsiprašau, pirmiausia, matau, jau yra užsirašę diskutuoti. Robertai Šarknickai, ar norite diskusijoje dalyvauti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galiu.
PIRMININKĖ. Trumpai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Trumpai.
PIRMININKĖ. Jeigu pavyktų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad dar kartą po pakartotinio, keliais balsais atidėto projekto atsirado tam tikras nerimas, į tai sureagavo ir prezidentūra, nes tokių dalykų kaip ir buvo palinkėta – nevilkinti ir neatidėlioti. Juolab kad bibliotekų ir muziejų paketai jau yra mūsų priimti, tai yra Vyriausybės ir prezidentūros požiūris, ir mūsų didžiosios dalies požiūris. Mes prašome įnešti į vasarą ramybę ir leisti žmonėms tiesiog ramiai atostogauti. Nes, šiaip ar taip, vis tiek jis bus įgyvendintas, ir noriu pabrėžti tokį dalyką, kad kadencijos įvedamos, bet jos neribojamos, todėl nesumaišykite sąvokų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viskas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Viskas.
PIRMININKĖ. Diskutuoti kviečiu V. Juozapaitį. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Programoje parašyta, kad pranešėjas yra R. Karbauskis. Ar jis negali atsistoti, ar kaip?
PIRMININKĖ. Aš manau, kad komiteto pirmininkas gali paskirti ir kitą komiteto narį, kad būtų kaip…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tuomet reikia pataisyti darbotvarkėje, kad viskas būtų protokoluota.
PIRMININKĖ. Gerai, mes paprašysime.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gyvas, sveikas sėdi pirmininkas, jis nemoka kalbėti, ar ką…
PIRMININKĖ. Mes paprašysime Sekretoriato, kad tai suderintų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš galėčiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Gerai, V. Juozapaitis kviečiamas diskutuoti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Frakcijos vardu jau 7 minutės.
Garbusis Seime, tikrai nenuteikinėsiu jūsų ir neprašysiu to, ko jūs negalite padaryti. Tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo 2016 metų Seimo rinkimų, o tiksliau, nuo Vyriausybės priesaikos, kultūros laukas kiekvieną mėnesį, kiekvieną savaitę patiria vis po vieną smūgį, vis po vieną griovimo aktą. Iki šiol dar nebuvo nė vieno kokio nors konstruktyvaus pasiūlymo, kuris žmonėms suteiktų viltį ir motyvaciją kurti ir dirbti.
Išties Vyriausybės programa kultūros skiltyje buvo tobula ir aš jai pritariau be jokių išlygų todėl, kad ją rašė tikrai protaujantys ir gero linkintys mūsų kultūros politikos strategai, neturintys jokių įsipareigojimų valdančiųjų partijai. Tai tiesiog kultūros šviesuliai. Deja, per pusantrų metų Kultūros ministerija taip ir nesugebėjo pasinaudoti šiuo intelektiniu turtu ir viską darė, kad toji Vyriausybės programa būtų vykdoma tik naikinimo ir ko nors draudimo kryptimi.
Vakar, kai paprašiau pertraukos, beveik tuo pačiu metu kalbėjausi su Kultūros centrų asociacijos prezidentu ponu R. Matuliu, turbūt jums jo pristatyti nereikia. Kaip ir nereikia pristatyti visų jūsų atstovaujamų apygardų kultūros centrų vadovų, žmonių, dirbančių ten. Taip, visi mes suprantame, ir jūsų šeimininkas yra pasakęs, kad jūs laimėkite daugumą ir darysite, ką norite. Bet čia ne mūsų problemos, ne opozicijos problemos. Žmonės apgauti, žmonės nepatenkinti, žmonės prarandantys be kokią viltį. Ir žinote, kas yra baisiausia ir skaudžiausia, ir ką aš vakar išgirdau iš asociacijos prezidento, kuris patikino, kad lygiai tą patį gali pasakyti ir Muziejų asociacija, ir Bibliotekų asociacija, ir visos kitos, – su jais niekas nesikalba. Kultūros ministerija, įjungusi pirmąją traiškomąją pavarą, važiuoja neatsiklausdama. Ką tik čia stovėjęs R. Šarknickas sako, jūs darykite, ką norite, bet mes vis tiek padarysime. Taip, mielieji, jūs padarysite, tik kas surinks kaulus ir kaip jūs žiūrėsite į akis tiems žmonėms, su kuriais jums teks sveikintis ir juos sveikinti įvairiausių švenčių metu ir pasakoti, kokia Lietuvos šviesa mūsų laukia.
Mes iš tikrųjų padarėme klaidą įvesdami kadencijas ir muziejų, netgi nacionalinių institucijų vadovams, todėl kad nėra pasaulyje tokio precedento, kad žmonės, padirbę vos dvi kadencijas, būtų išmetami į gatvę. Juo labiau kad Lietuvoje alternatyvos jiems sukurti tokią pat adekvačią darbo vietą nėra. Muziejų veikla vykdoma dešimtmečiais į priekį, kaip ir nacionalinių teatrų institucijų, kai pasirašomos sutartys keleriems metams į priekį. Taip, jeigu atsitinka kažkokie kriminaliniai epizodai, be jokios abejonės, tie darbuotojai, tie vadovai privalo būti atleisti, bet tam mes turime absoliučiai visus svertus ir tai galima padaryti tučtuojau ir nedelsiant, kas ir buvo įrodyta vienos nacionalinės institucijos vadovo atžvilgiu. Taigi ta sumaištis ir tas neužtikrintumas kelia nepasitikėjimą ir nerimą. Jeigu jūs sakote, kad dabar žmonės ramiai atostogaus, tai iš tikrųjų jie praras ramybę, nes niekas niekam dar neįrodė iš jūsų, kad kadencijos ar jų ribojimas, ar jų nebuvimas, apskritai ribojimas duotų kokį nors pozityvą, kurį būtų galima pamatuoti arba kaip nors įvertinti. Mes šiandien žaidžiame loteriją, mes nusipirkome bilietą ir bandome atspėti, o gal pavyks. O kas, jeigu nepavyks, brangieji? Kaip jūs tada žiūrėsite į akis tiems žmonėms, kurių lūpomis taip pat yra skleidžiama ir jūsų tiesa arba ne visai tiesa? Nes tie žmonės yra nuomonių formuotojai. O gal tai yra ir tyčia daroma tam, kad būtų turima valdoma demokratija ir konkursų, kurių jūs negalėsite niekaip reguliuoti ir kaip nors kontroliuoti savivaldybėse, būdu bus atsijojami žmonės, netgi neatleidžiant jų, nes nebus pagrindo, o tiesiog pasakant, žinote, jūs nelaimėjote konkurso, atsiprašau.
Valstybę vairuoti reikia atsakingai. Už vairavimą išgėrus yra baudžiamoji atsakomybė. Už vairavimą išgėrus arba neadekvačiai vairuojant Lietuvos valstybę, deja, baudžiamosios atsakomybės nėra. Bet prisiimkime ir moralinę atsakomybę. Ačiū jums už dėmesį. Balsuokite pagal savo sąžinę ir pagal jūsų, brangieji, rinkėjų lūkesčius. Nieko asmeniško.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijas baigėme. Dabar kviečiu R. Šarknicką, komiteto pranešėją. Pastraipsniui svarstymo stadijoje mes aptarsime pasiūlymus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl šio paketo bendru sutarimu Kultūros komitete balsavo ir V. Juozapaitis. Tai nežinau, nesuprantu jo (…).
PIRMININKĖ. Leiskite, gerbiamasis kolega, dabar dirbti.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymas. V. Juozapaitis. Prašom. Jūsų pasiūlymas buvo dėl vadovų priėmimo į pareigas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik prašau užtikrinti, gerbiama posėdžio pirmininke, kad žmogus, stovintis tribūnoje, nekomentuotų to, kas jam pagal šias pareigybes čia stovint nepriklauso.
PIRMININKĖ. Viską sutarsime.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prižadu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš ne su jumis kalbu dabar.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, matydamas tą buldozerį ir tokį visiškai ramų komiteto pirmininko veidą, nes jis yra užtikrintas, kad šitos pataisos nepereis valstiečių ir jiems pritariančiųjų sieto, aš tiesiog sutaupysiu mūsų brangų laiką ir atsiimsiu savo pataisas, kurios tikrai visiškai nepakenktų ir pats įstatymo projektas pasidarytų šiek tiek aiškesnis. Deja, Kultūros ministerija neatliko ir šitos pareigos, pristatydama tokį įstatymo projektą, kuris reglamentuotų kultūros centrų visą sistemą. Taigi tai telieka jūsų sąžinės balsui, o aš atsiimu. Ilsėkitės ramybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, supratome, kad V. Juozapaitis atsiėmė visas pataisas, kurias teikė dėl kai kurių straipsnių ir kurioms komitetas buvo nepritaręs.
Dėl 1 straipsnio buvo gauta ir J. Razmos pataisa. Ar gerbiamas Jurgis taip pat atsiima? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš neatsiimu, nes pataisa yra, manau, esminė.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ji siūlo, kad vis dėlto nereikėtų įvesti kadencijų kultūros centrų vadovams. Tai iš esmės yra savivaldybių pavaldumo įstaigos, nedaug mes rasime, matyt, nacionalinio lygio kultūros centrų. Ir iš tikrųjų ne taip lengva rasti žmogų, kuris būtų tolygus rajone ilgai dirbančiam kultūros centro vadovui, subūrusiam tą visą kolektyvą, subūrusiam tuos meno kolektyvus. Žinoma, jeigu yra blogai dirbančių vadovų, vertinkime, atleiskime ir nelaukime jokių kadencijų. Bet kam dirbtinai įvesti kadencijas, stumti žmones į konkursus, kad jie turėtų įveikti neaiškius kultūros ministrės nustatytus reikalavimus, testus, o tai iš tikrųjų kultūros žmogui gali būti ne taip paprasta.
Aš siūlau atsisakyti šitos nuostatos. Tegul lieka tie reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos ir kaip iki šiol dirbo žmonės, laimėję konkursus, tegul dirba neribojant tų kadencijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Už pasiūlymą kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt nereikėtų taip reglamentuoti bent jau tokių įstaigų, kurios pavienės yra savivaldybėse, nes steigėjai paprastai neblogai tvarkosi. Jeigu steigėjai nesistengia tvarkytis, tai kolektyvai įsijungia. Jau sakiau, yra pavyzdžių, kuomet kolektyvai rodo iniciatyvą, kad pakliuvęs vadovas netinkamas, nors ir lūkesčiai buvo dideli, ir netgi politinei partijai tiko tai pačiai valdančiajai, tačiau sistema tvarkosi pati.
Nemanau, kad reikėtų apriboti kokiomis nors kadencijomis, kad reikėtų vėl galvoti po to, kaip išvengti, vėl grąžinti žmogų, jei jis tikrai buvo geras. Tikrai, manyčiau, vertėtų atsisakyti ir kadencijų, ir to termino būtinai penkerių metų, kad žmogus ateidamas į pareigas jau pradėtų galvoti, kaip čia įsiteikti valdžiai, o ne kultūrai, kad išliktų tose pareigose. Manau, bent jau kultūros darbuotojai turi būti laisvi, kūrybingi, nebijoti ir neskaičiuoti dienų iki kadencijos pabaigos. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, kadencijų skaičius kultūros centrams savivaldybėse yra nenormuojamas, tai yra nėra nustatyta skaičiaus, kiek gali žmogus užimti kadencijų.
Aš tik noriu priminti, kad šie pasiūlymai pasirodė Seime pirmiausia prezidentūros iniciatyva. Nors iš prezidentūros buvo pasiūlymas, kad kadencijų skaičius būtų skaičiuojamas ir savivaldybėse, mūsų nuomone, jo niekaip nereikėtų reglamentuoti, tai yra nei iki dviejų kadencijų, nei kitaip.
Šiuo atveju siūlau pritarti, nes pačios kadencijos savaime ir konkursai tikrai neapriboja galimybės žmogui dirbti labai ilgą laikotarpį dėl kultūros savivaldybėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už J. Razmos pasiūlymą.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 40, prieš – 38, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.
Kaip jau minėjau, V. Juozapaičio pasiūlymo nesvarstome. Į Seimo Teisės departamento pasiūlymą komitetas reagavo, svarstė, bet nepritarė. Argumentai? Jūs nepritarėte Teisės departamento pasiūlymui bendru sutarimu komitete. Galime pritarti komiteto nuomonei?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. 1 straipsnis. Ar norite balsuoti? Aptarėme 1 straipsnį. 2 straipsnis. R. Šarknicko pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Galime. Du pasiūlymai ir dėl dviejų įsigyvendinimo normų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Nuo rugpjūčio 1 dienos ir liepos…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 31.
PIRMININKĖ. Taip, pritariame. J. Razma teikia pasiūlymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Susijęs su pirmu.
PIRMININKĖ. Susiję, nebeprašome. R. Karbauskio pasiūlymui dėl kadencijų skaičiaus pritarta iš dalies ir įvertinta. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ar sutinka su Kultūros komiteto pozicija? Dėkoju. R. Šarknicko pasiūlymui pritarta. Sutinkame. Ir dar vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam Kultūros komitetas nepritarė. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prieštarauja? Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF) Nepritarti yra.
PIRMININKĖ. Sutinka. Dėkoju. Visą 2 straipsnį aptarėme. Gerbiami kolegos, po svarstymo R. Šarknickas nori. Jūs sėskitės į savo darbo vietą. Prieš – V. Juozapaitis, kol jūs ateisite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš dar kartą savo argumentus pateikiu. Aš tikrai nesu iš principo prieš kadencijas kaip tokias, bet ne šiandien ir ne šiame lauke, būtent ne kultūros centrų lauke, nes yra didžiulė rizika, kad tai būtų galima panaudoti savo politiniams tikslams. Brangieji, žiūrėkite, kad tai neatsitiktų prieš jus pačius, nes tuomet jau tikrai nebus galima nieko atsukti atgal.
Didžiausias argumentas ir apmaudas yra tas, kad Kultūros ministerija ministrės vardu ir viceministro vardu, kurie atsakingi už šituos klausimus, tiesiog nesikalba, negirdi asociacijos balso, kuris buvo labai aiškiai išdėstytas. Ir vakar po pietų kalbantis telefonu man asociacijos prezidentas tai patvirtino ir leido tai pagarsinti, kad visi asociacijos darbuotojai yra tiesiog ignoruojami ir su kultūros lauku nėra tariamasi. Tai jau vien todėl labai abejotinas šis sprendimas.
Na, o mesti akmenį arba kamuolį numesti prezidentūroje – tai mažų mažiausiai silpnavališka, juolab pripažįstant, kad tai buvo daroma kažkieno užsakymu. Mes esame Seimas ir mes esame pajėgūs priimti savo adekvačius sprendimus ir tokius sprendimus, kurie būtų naudingi mūsų žmonėms, mūsų rinkėjams. O čia yra kultūros lauko žmonės, nuo kurių motyvacijos priklauso ir mūsų visų emocinė sveikata, pirmiausia – regionuose. Taigi aš kviečiu susilaikyti nuo šio balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime balsuoti po svarstymo. Dar R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Visų pirma aš noriu padėkoti kultūros asociacijoms, kurios kalbėjosi su ministerija, dalyvavo Kultūros komiteto posėdžiuose, kalbėjo ir diskutavo su mumis, taip pat su viceministrais, kurie dalyvavo Kultūros komitete. Daiktus vardinkim tikrais vardais, vadinkime. Dabar dar kartą noriu paprašyti jūsų – bibliotekos ir muziejai turi su kultūros centrais bendrus projektus, nepalikime jų už tvoros. Jiems tai yra būtini darbai.
Kitas dalykas, tai nerotuoja ir toliau jie gali dirbti, niekas nepraranda tų savo pareigų, jos neribojamos yra. Prašau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame po svarstymo dėl Kultūros centrų įstatymo projekto.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 58, prieš – 2, susilaikė 36. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamas Seimo Pirmininke, ar galima prašyti ypatingos skubos ir šiandieną priimti šį teisės aktą? Seimo Pirmininkas sutinka. Ar Seimo nariai neprieštarauja? Bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad ypatingos skubos tvarka šiandien priimtume, dabar priimtume, minėtą įstatymo projektą?
Balsavo 91 Seimo narys: už skubą – 62, prieš – 10, susilaikė 19.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį – įsigaliojimas – galime priimti? Galime.
Dėl viso teisės akto norintys kalbėti. Prašau. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dar kartą bandau apeliuoti ir sakyti, kad nėra jokios būtinybės šitą įstatymo projektą priimti. Ar yra šiandien kokių nors problemų dėl kultūros centrų vadovų darbo? Ar kas nors pateikė bent vieną pavyzdį, kad kultūros centro vadovas kur nors rajone būtų pripiktnaudžiavęs, kažką pridaręs ir nebūtų mechanizmo jo atleisti? Yra tų galimybių atleisti blogai dirbantį vadovą, neigiamai įvertinus jo veiklą, ir nelaukti jokių kadencijų ir rotacijų. Bet kam konkursais ir tomis kadencijomis trikdyti gerai dirbančius vadovus, kurie, kai laimėjo konkursus į šitas pareigas, atėjo nesant tokio ribojimo ir turi lūkesčius dirbti neribotai, stengdamiesi dirbti?
Aš manau, kad reikia matyti ir tą konkursų neskaidrumą, kuris ne vienoje savivaldybėje vis labiau ryškėja. Tokių dalykų šiek tiek mažiau buvo anksčiau, kai kai kurie vadovai buvo paskiriami. Dabar tie konkursai neretai išvirsta į politinių dalybų sandėrius, kai štai kažkokia valdančioji koalicija susitaria ir nieko objektyviai nelemia to buvusio vadovo geros savybės ir geri darbo rezultatai. Štai mes į tokią situaciją stumiame dabartinius vadovus.
Plius neaiškūs Kultūros ministerijos reikalavimai, kokie jie bus nustatyti. Ar jie visada bus paprastai įveikiami žmonėms, besidarbuojantiems kultūros srityje, jeigu ten kažkokie vadybos, psichologiniai testai ir panašiai? Kviečiu, kas nepritaria, tiesiog nesiregistruoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas. Jau jūs kalbėjote per svarstymą. Dar? Prašau. Turime laiko.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai trumpai. Nuraminsiu, kodėl reikia balsuoti už, nes iš pradžių projekte buvo padaryta, kad nuo 2019 metų prasideda nauja kadencija. Dabar tie, kurie dirba neterminuotai, dirbs iki 2023 metų. Viskas su jais gerai, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jeigu viskas gerai, tai kam priimti įstatymus? Iš tikrųjų įstatymai dėl įstatymų, daug ginčų, daug kalbų, bereikšmiai įstatymai, užimame darbotvarkę, kai reikia spręsti aktualesnius klausimus, o čia įvedame kadencijas, įmetame kažkokius nesusipratimus į tokią, galima sakyti, pakankamą terpę, kur dirba kultūros žmonės, ir kam to reikia? Iš tikrųjų savivaldybės normaliai spręsdavo šiuos klausimus. Kultūros įstaigos pačios susitvarkydavo, o dabar kažkokie reglamentavimai, konkursai, tam tikros psichologinės įtampos tikrai nereikalingos. Kam nereikalingais darbais užsiimti? Vien todėl, kad būtų parašytas koks pliusiukas, dėl kurio nepatenkinti bus ne tik kultūros darbuotojai, bet ir kiti, kurie turbūt dalyvauja kultūriniame gyvenime. Tam tikra įtampa, tam tikras galbūt nereikalingas sąmyšis bus sukeltas kultūroje, tai aš tikrai nepritariu tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jūsų atsiklausti. 12 valandą buvo numatyta pietų pertrauka, ar galime pabaigti svarstyti šitą teisės aktą? Prašau pratęsti. (Balsai salėje) Šitą įstatymo projektą mes turime pabaigti dabar, nes jau nuomonės pradėtos sakyti. Gerai, po to ir nutarsime. L. Staniuvienė. 12 val. 2 min.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš pritariu šitam įstatymo projektui, tikrai regionuose yra kultūros centrų, kur sėdi kultūros įstaigų vadovai užsisenėję ir jiems reikia pasitikrinti savo gebėjimus. Perkratyti. Niekas jų nerotuoja, niekas jų neatleidžia iš vadovo posto, bet tiesiog jie pasitikrina savo gebėjimus ir dirba toliau. Siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš poniai Levutei priminsiu, kad, anot R. Šarknicko, šitas įstatymas bus galima vykdyti dėl tų žmonių, užsisėdėjusių, anot jūsų, nuo 2023 metų. Taigi jie dar ir pasėdės gerokai. Bet yra daug teisės aktų, kurie leidžia atleisti netinkamus vadovus, įvertinant jų padarytus darbus per metus. Taigi čia yra absoliuti demagogija, kuri neturi visiškai jokio pagrindo. Mielieji, jeigu jūs bent vienas užsimintumėte apie kultūros centrų darbuotojų kokį nors sąlygų pagerinimą, apie premijų paskyrimą, apie jų atlyginimo padidinimą, ar ne? Šiame įstatyme tikrai visiems šviečia, kad jiems bus nuo to geriau, kad jie dabar neramūs gyvens ir lauks tų konkursų, kuriuos nežinia kas ir kokiu pagrindu kurs.
Kita vertus, ar mes tikrai turime potencialių ir gerų vertintojų, kurie galėtų vertinti kultūros centrų vadovų kompetenciją, sakysim, tuo savivaldos lygmeniu? Mes kalbame apie kvalifikacijos patikrinimą, apskritai kokie žmonės ateina, arba tų bibliotekos vadovų, kiek ir kokios aukštosios mokyklos šiandien rengia bibliografus, jūs gal žinote? Gal jūs žinote, kad nebėra tokios profesijos apskritai, o kažkas įvertina jų darbus. Taigi sustokime, brangieji, sustokime, tikrai šiandien nėra koks nors mirties ar gyvenimo klausimas, atidėkime rudeniui, pasikalbėkime dar kartą su asociacija, tikrai nežinau, su kuo Robertas kalbasi, bet jie tvirtina, kad nesikalba su jais. Taigi aš tikrai prašau jūsų tiesiog nesiregistruoti šiuo klausimu ir taip išreikšti savo nuomonę. Jeigu bus valia, na, važiuokite, asfaltuokite visą kultūros lauką ir toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Daugybė argumentų jau išvardyta, tai aš vieną pakartosiu, o vieną naują pridursiu. Negerai dangstytis Prezidentės iniciatyvomis. Gerbiamieji, mes matome, su kokiu entuziazmu jūs imatės šito proceso. Kad Prezidentei kilo minčių dėl kadencijų (kai kur tai yra prasminga), tai dabar jūs perkeliate tuos dalykus į kultūros centrus. Tai vienas argumentas. Antras dalykas, mano manymu, jūs pradedate kultūrinę revoliuciją pagal savo standartus ir supratimą. Šitame įstatyme kaip naujas dalykas yra dalykinės reputacijos reikalavimai, kurie yra išplėsti.
Aš tik dar kartą priduriu, ką sakiau užvakar. Vidaus tarnybos įstaigų vadovams, tokiems kaip, pavyzdžiui, kalėjimų, nėra reputacijos kriterijaus, kad negali vartoti alkoholio arba būti priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Kultūros centų vadovams jūs įdedate šitą reikalavimą. Kaip tai pavadinti? Mano manymu, tai yra noras kažką daryti, nesugebant sistemiškai pažiūrėti, ir užvažiuojant ant kultūros vadovų. Ir L. Staniuvienei. Iš tiesų aš sutinku, kad daug kas yra suaugę rajoninėse valdžiose ar kitur valdžiose ir ten pereina tas atestacijas, įrodo.
Gerbiamieji, šitas įstatymas, dirbtinis reikalavimas neišsprendžia problemos. Labai prašau atsakingai visas valdžios grandis žiūrėti, ir jeigu yra užsisėdėjęs ar nesugebantis žmogus, rasti būdą atestacijos metu įvertinti jo kvalifikaciją. Įstatyminiai buldozeriai yra ne kas kita, o tik kultūrinė revoliucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-735(3) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, matydama, kad mes vėluojame, aš noriu prašyti jūsų dar pusę valandos pratęsti šitą posėdį pietų pertraukos metu. (Balsai salėje) Yra skirtingi pasiūlymai. Balsuojame. Kas už tai, kad rytinį posėdį pratęstume pusę valandos? Tai būtų iki… Dar padirbtume 30 minučių, tada pailsėtume ir grįžtume į posėdžių salę. (Balsai salėje) Na, norisi viską pabaigti. Dievas mato, kad norime pabaigti šitą sesiją birželio 30 dieną.
Balsavo 105 Seimo nariai: už tai, kad dirbtume dar pusę valandos, o vėliau pailsėtume, – 71 Seimo narys, tai tikrai dauguma, prieš – 19, susilaikė 15. Už tai dėkoju.
E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau, kad būtų duota pasisakyti dėl tos pertraukos ir vieniems, ir kitiems. Tai nebuvo leista. Aš galiu pasakyti. Mes, frakcija, paskutinę sesijos dieną nutarėme palėbauti pietų pertraukos metu, užsisakėme picų. 12 val. 10 min. picos atvyksta, galėsite tikrinti picų poveikį po pietų. Nepykite, mes einame valgyti picų, nes taip numatyta Seimo patvirtintoje posėdžio darbotvarkėje. Nepykite.
PIRMININKĖ. Seimas priėmė sprendimą, o jūsų valia apsispręsti, kaip dirbti. A. Veryga. Prašom.
12.09 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2220(2) (priėmimo tęsinys)
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš noriu paprašyti frakcijos vardu perbalsuoti dėl darbotvarkės 1-3 klausimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas turi tokią teisę ir Statute nėra numatyta, kiek kartų gali, nes Seimo narių skaičiaus nebuvo salėje balsuojančių. (Triukšmas salėje)
Todėl skelbiu – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2220(2) priėmimas. Nuomonės buvo išsakytos. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Priėmimas. Paskutinę dieną mes labai triukšmingi.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70 Seimo narių: už – 59, prieš – 2, susilaikė 9. Kadangi registravosi 71, leiskite gongą sumušti. (Gongas) Gerbiami kolegos… (Plojimai)
12.10 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221(3) (priėmimo tęsinys)
Kiti mūsų teisės aktai lydimieji – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 11, 12, 42, 51, 53, 60, 61, 62, 63, 64 straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2221(3). Juos taip pat labai svarbu priimti, jeigu priėmėme pagrindinį. (Balsai salėje) Tuoj suteiksiu. Nes mes perėjome visus pasiūlymus, liko motyvų… pradėjome išsakyti motyvus ir dabar liko tik balsavimas. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, jūs taip džiūgaujate kaip vaikų darželyje gavę saldainį. Bet jūs į save pažiūrėkite šiandien grįžę per televizijos įrašą, kaip jūs atrodote ir ką tas džiaugsmas reiškia. Jūs džiaugiatės, kad jūs laimėjote rinkimus ir darote, ką norite. Toks rezultatas, kai balansuojama ant vieno balso ribos, turint tokį traktorių ir tokį buldozerį, išties rodo, kad jūs net ir viduje nesusitariate su savimi.
Išties pradėkime kalbėtis. Mūsų komiteto pirmininkas sykį man yra pasakęs: mes neturime pareigos su tavimi kalbėtis ir tau duoti informaciją. Turite, mielieji, jūs esate tautos atstovai, mes taip pat esame tautos atstovai. Mes privalome kalbėtis. Mes turime keistis informacija ir bent jau pabandyti įtikinti vieni kitus. Jūs nesikalbate, jūs nesitariate ir tai yra negarbinga. Geros vasaros jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai buvo išsakyti dėl Sveikatos sistemos įstatymo, liko tik balsavimas. Prašom balsuoti dėl lydimojo teisės akto projekto Nr. XIIIP-2221(3).
Trūksta vieno žmogaus, gal kas nors suklydo, aš prašau perbalsuoti, nes vieno trūkumas, prašom balsuoti.
Mūsų valia balsuoti daug kartų. Dalyvaujame ar nedalyvaujame, apsisprendžiame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys, balsavo 69: už – 59, prieš – 1, susilaikė 9. Labai prašau nuosekliai pabaigti lydimuosius teisės aktus.
12.13 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222(2) (priėmimas)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222(2). Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Du straipsniai.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Priėmėme pagrindinį teisės aktą, dabar reikia lydimuosius priimti, nes iš tiesų būtų nei pakartas, nei paleistas.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Dar kartą prašau perbalsuoti. (Triukšmas salėje) Kai trūksta vieno Seimo nario… O! Aš susijaudinau vesdama posėdį ir nebalsavau! Atsiprašau tikrai. Prašau perbalsuoti, kolegos. Man gėda, nes aš iš tikrųjų susijaudinau į jus visus žiūrėdama ir nebalsavau. Audringas šiandien posėdis, taip, išties. (Triukšmas salėje) Na, lydimųjų teisės aktų priimti… Palaukite, pereikime pastraipsniui ir liks po to tik balsavimas.
12.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2223(2) (priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2223(2). Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto argumentams? Galime pritarti. Ir dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti?.. J. Olekas. Vietos savivaldos įstatymo projektas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes tikrai turėtume atsikvėpti, kaip yra numatyta mūsų darbotvarkėje, ir tada galėtume ramiai priiminėti įstatymus. Dabar toks chaotiškas priėmimas, kurį jūs, pirmininke, pradedate mums teikti, kada vienam įstatymui nepritariama, kitam yra pritariama, aš manau, tikrai gali sujaukti visą mūsų sistemą.
Noriu paminėti, kad šiame įstatymo projekte yra numatyta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetines įstaigas iš principo perduoti centralizuotai valdžiai, todėl savivaldybės neteks galimybės paskirti į įstaigas vadovų, kurie dirbs būtent regionuose. Man atrodo, kad tai yra didelė klaida. Iš savo darbo patirties galiu priminti, kad panaši tvarka egzistavo maždaug 50 metų atgal, dar tuo metu, kai Lietuva buvo okupuota. Net ir okupacinė valdžia, baigdama savo galias, apie 1980 metus, tą tvarką pakeitė ir leido savivaldai pačiai tvarkytis ir skirti vadovą. Dabar, matyt, užaugo nauja karta, pamiršo, kaip yra buvę, ir vėl lipame ant to paties grėblio, kada iš Vilniaus buvo skiriami vadovai į pačius tolimiausius regionus: ir į Šalčininkus, ir į mano Vilkaviškį. Aš manau, kad prie tokios sistemos tikrai nereikėtų sugrįžti, ir aš siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas Juozai! Jūs kalbate labai išsamiai ir laikas, deja, per trumpas jūsų išminčiai. Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. XIIIP-2223(2). Prašom. Kolegos, kurie manote, kad šį lydimąjį teisės aktą reikėtų priimti, prašome balsuoti. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai, balsavo 72 Seimo nariai: už – 63, prieš 1, susilaikė 8. Vietos savivaldos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.18 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtu prie Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, dėl kurio balsavome, o kai kurie Seimo nariai, mačiau, buvo išėję atsigerti vandens.
Užsiregistravo 70. (Balsai salėje)
12.19 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2224(2) (priėmimas)
Medicinos praktikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2224. Pastraipsniui. Pasiūlymų negauta.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto. Medicinos praktikos įstatymo projektas, lydimasis. Prašome, kolegos, balsuoti. Priėmimas. Atsiprašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Perleidžiu J. Olekui.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, vėl yra panaši situacija, kai kalbama apie ne tik institucijų vadovus, bet apie įgaliotus asmenis, ir tai iš tikrųjų dar vienas pavyzdys, kaip iš savivaldos tam tikra prasme arba kaip tam tikra prasme mažinamos savivaldos teisės. Todėl siūlau nepritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Motyvai pasakyti. Dėl Medicinos praktikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2224.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71. Balsavo 71: už – 59, prieš nėra, susilaikė 12. Medicinos praktikos įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.21 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2222(2) (priėmimo tęsinys)
Gal galime grįžti prie Vietos savivaldos, kur netyčia… Balsuojame dėl Vietos savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIIP-2223. Atsiprašau, Visuomenės sveikatos projektas Nr. XIIIP-2222. Atsiprašau, mane informuoja, kad suklydau pranešdama.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71: už – 59, prieš – 2, susilaikė 10. Teisės aktą (projektas Nr. XIIIP-2222) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.22 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2225(2) (priėmimas)
Viešųjų įstaigų įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2225(2).
Pastraipsniui. 1, 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71. Balsavo 70: už – 58, prieš nėra, susilaikė 12. Viešųjų įstaigų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2225) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.23 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2226(2) (priėmimas)
Ir paskutinis lydimasis teisės aktas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 26 ir 27 straipsniai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. 2 straipsnis – A. Verygos pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Redakcinio pobūdžio.
Toliau A. Armonaitės pasiūlymas. A. Armonaitė. Gerbiamoji kolege, ar galime?.. Prašom pristatyti. Komiteto pirmininke.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš iš tikrųjų noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra visai kita tema. Taip, susijusi su sveikata, bet susijusi su privačių gydymo įstaigų traktavimu mūsų sveikatos sistemoje. Aš iš tikrųjų noriu pasiūlyti jų nediskriminuoti, nes šiuo metu pasiūlytame šitame baziniame Sveikatos draudimo įstatymo projekte yra įtvirtinamas valstybinių įstaigų tinklas ir tiktai tuo atveju, jeigu jis nepatenkina vartotojų poreikių, gali būti sudaromos sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis privačių gydymo įstaigų. Man atrodo, kad tokiu būdu mes parodome tokį šiek tiek neadekvatų požiūrį į privačią mediciną. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkis yra apie 10 % privačios medicinos antriniame, tretiniame lygyje, pas mus 1 %. Aš iš tikrųjų tuo visai nesididžiuočiau ir siūlyčiau neįtvirtinti tokios diskriminacijos įstatyme, nors suprantu, kad praktikoje ji galbūt jau ir egzistuoja.
Kitas dalykas, Konkurencijos taryba taip pat yra abejojanti dėl tokio įtvirtinimo. Ir apskritai, ko gero, nėra sąžininga, kad valstybinėms įstaigoms ir jų tinklui nėra jokių reikalavimų, o privačioms yra nustatyti. Mano pasiūlymas kalba apie tai, kad nediskriminuokime privačių ir vienodus reikalavimus, vienodus bendruosius standartus taikykime tiek valstybinėms, tiek privačioms. Taigi kviečiu palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia tęsti procedūrą? (Šurmulys salėje) Nesvarstome, pritrūko vieno balso. Ir komitetas, informuoju, tokiam pasiūlymui nepritarė.
Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, R. Žemaitaičio pasiūlymas. Kuris iš kolegų pristato? A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, vėlgi panašus siūlymas, tik kitu būdu mes bandome apsaugoti privačias įstaigas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos. Sunku įsivaizduoti, kad Europos Sąjungos valstybėje gali būti taikomos tokios priemonės, kada iš karto kalbama, kad nacionalinį sveikatos sistemos tinklą sudarys tik valstybės ir savivaldybių biudžetinės bei viešosios įstaigos.
Mes siūlome išbraukti „valstybės ir savivaldybių“, nes dabar į nacionalinę sveikatos sistemą įeina visos įstaigos, kurios yra sudariusios sutartį su ligonių kasomis. Išbraukus tuos žodžius, iš esmės papuola visos įstaigos. Kitas dalykas įstaigos, su kuriomis bus nesudarytos sutartys, bet jos gali tikėtis, jeigu ten trūks paslaugų, iš esmės realiai taip niekada nebus. Vis dėlto sutartis sudaryti reikėtų trejiems metams, ne vieniems metams, nes jeigu įstaiga investavo, turi personalą, įrangą, sudariusi sutartį vieniems metams, o po vienų metų neaišku kas, tiesiog tos investicijos dings, jų nebus. Visa Europa eina priešingu keliu, bando sveikatos sistemos biudžetą papildyti pritraukiant privačias investicijas.
Taip pat yra nustatyti kiti kriterijai atskirai privačioms įstaigoms, visiškai nekonkretūs, pavyzdžiui, paslaugų skaičius per metus, etatų skaičius, paslaugų komplektiškumas. Ką tai reiškia? Tai yra diskriminacinis, ir Konkurencijos taryba nepasisakė iš dalies, bet jinai pasakė komitete kategoriškai, kategoriškai, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui.
Todėl siūlome pritarti mūsų pataisoms, kad galimybę dalyvauti ir būti tinkle turėtų ir viešosios, ir privačios įstaigos.
PIRMININKĖ. Laikas, pone Antanai, jūs sutilpote labai tiksliai. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad šį pasiūlymą toliau svarstytume?
Yra. Prašau ateiti komiteto pirmininkę ir pasakyti argumentus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pritarė komiteto išvadai ir komiteto patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jums reikėjo pateikti komiteto nuomonę dėl A. Matulo, I. Degutienės, R. Žemaitaičio pasiūlymo, komitetas nepritarė, ir argumentuoti kodėl.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas apsisprendė kitaip, dėl kitokio varianto.
PIRMININKĖ. Gerai. Aš manau, kad išaiškės…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš galiu paaiškinti.
PIRMININKĖ. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų tai yra Konstitucijos traktavimas, kaip traktuojama Konstitucija. Pažiūrėję į 53 straipsnį, mes matome, kad Konstitucijoje yra įrašyta, kad valstybė privalo užtikrinti valstybinį gydymo tinklą ir kad tai turi būti padaryta. O privačios gydymo įstaigos iš tikrųjų turės galimybę, kai bus paslaugų… arba kažkur eilės didesnės, galės konkuruoti tokiomis pačiomis sąlygomis su valstybinėmis įstaigomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai prieš tai mes turėjome tokį teisinį šedevrą, kuris dabar jau skamba per visą Lietuvą, kad posėdis buvo neteisėtas, bet sprendimai teisėti, toks Konstitucijos traktavimas manęs nė kiek nestebina. Palikime šitą, tiesiog nereikėtų komentuoti. Bet jeigu žiūrėtume iš principo, mes puikiai suprastume, kad privačių paslaugų tinklas plėsis ir turi plėstis, nes vien tik PSD lėšų mums neužtenka. Juo labiau kad mes dabar sumažinome išlaidas sveikatai ir kitur 2 mlrd. nukarpę savo biudžetą.
Taip, tinklas turi būti užtikrintas mūsų valstybės, yra suprantama, bet būtent dėl tų paslaugų, kurias valstybė teikia. O jeigu neteikia? Tai jis turi būti plėtojamas ir pagal tokias pat taisykles. Negali būti skirtingų valstybinio tinklo ir privataus standartų. Tik ten yra vienintelis skirtumas – paslaugos mokamos arba nemokamos. Ar viskas dengiama iš valstybės?
Vokietija plečia savo privačių paslaugų tinklą, nes žino – neužteks pinigų. Kitos valstybės daro tą patį, o mes mėginame sugrįžti atgal. Apie ką jūs čia kalbate? Pasigailėkite žmonių. Čia labai apeliavo į mirtis. Aš irgi apeliuoju į tai. Aišku, čia ne diskusija dėl sviesto.
PIRMININKĖ. Balsuojame už A. Matulo, I. Degutienės ir R. Žemaitaičio pasiūlymą, apsisprendžiame dėl jo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 32, prieš – 34, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Juos galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto už – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai, nebesileidžiant į platesnes diskusijas, labai paprastai paaiškinant, tikrai niekas čia neeliminuoja privačios gydymo medicinos ir kai kurių jos sričių galimybės yra netgi išplečiamos, kalbant apie slaugą. Kalbėdami apie stacionarą, mes kalbame mažiau negu apie 1 % paslaugų. Iš tikrųjų sakyti, kad tai kokiu nors būdu apribos žmonėms galimybę pasirinkti ar teisę gauti gydymą, matyt, nereikėtų. Todėl kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu vis dėlto tas įstatymas išvys dienos šviesą, iš karto po Naujųjų metų jūs pamatysite rezultatus. Kai bus nesudarytos sutartys, į tinklą neįeis, kiek mums yra dabar žinoma, 27 ar 30 ligoninių. Vadinasi, jos galės teikti kažkokias slaugos paslaugas. Kalbama, kad ir terapinių paslaugų negalės teikti. Tai tas įstaigas, kurios dabar ir taip perkrautos, reikėtų nukrauti, perkeliant tam tikrus lengvesnius žmones gydytis į periferiją. Tiesiog susidarys tokios eilės, kad jums bus gėda dėl to sprendimo, kurį mes dabar darome. Ir užuot normaliai du mėnesius susėdę, diskutavę su pacientų, medikų, darbdavių organizacijomis ir priėmę sprendimą, kaip sakiau, pagal vienodus kriterijus, nediskriminuojant privačių įstaigų, ne, jūs pasirinkote kelią žaisti vienas balsas ar du, išlaužėte rankas Lenkų rinkimų akcijai. Tauta, žinokite, kai prasidės procesai, kai jūs nepakliūsite į ligonines, kad būtent Lenkų rinkimų akcijos lemiamais balsais bus priimtas šis sprendimas, jau nekalbant apie Valstiečių ir žaliųjų sąjungos žmones, kurie jokio socialinio, jokio empatijos jausmo žmonėms neturi. Ir džiaugtis, kad čia yra išsukinėtos rankos vieno balso skirtumu, tikrai nėra ko.
Mes esame parengę kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, pasirašė daugybė parlamento narių. Aš tikrai kreipsiuosi ir mes kreipsimės, žinau, ir dabar jau daug kas kreipėsi į Prezidentę. Tikiu Prezidentės sveiku protu, kad vis dėlto tokį įstatymą, kuris prieštarauja Konkurencijos įstatymui, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos…
PIRMININKĖ. Ačiū, jau laikas, pone Antanai, baigiame. Išjunkite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai nebus priimtas. Dar kartą raginu ištraukti, kas nepritariate…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, sutarsime taip: dvi minutės ir išjungiame, nes išties mes nebejaučiame nei saiko, kiek galima kalbėti. Dvi minutės, ir taškas. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų tribūnoje nuskambėjo keistas Konstitucijos interpretavimas, tarsi argumentas už šito įstatymo projektą. Aš tik noriu gerbiamiems kolegoms priminti, kad mūsų Konstitucijoje yra toks IV skirsnis pavadinimu „Tautos ūkis ir darbas“, ir jo 46 straipsnyje kalbama apie tai, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.“ Tai būtent tas pasiūlymas, kurį aš pristačiau ir kuriam buvo nepritarta, iš esmės ir kalbėjo apie šitos konstitucinės normos įtvirtinimą reguliuojant mūsų sveikatos draudimą. Deja, nebuvo nei argumentų, nei galimybės dėl to balsuoti. Aš iš tikrųjų dėl to labai apgailestauju.
Nėra kuo didžiuotis, kad Lietuvoje tik 1 % privačios medicinos yra antriniame ir tretiniame lygyje, nes, kaip žinome, privati medicina valstybei kainuoja mažiau. Valstybei nereikia atsakyti už įrangos įsigijimą, nereikia atsakyti už amortizaciją, už nusidėvėjimą, kitus dalykus. O dabar mes tiesiog paimame ir įstatymu įtvirtiname diskriminaciją, kuri galbūt ilgus metus de facto ir egzistavo.
Iš tikrųjų buvo įvairių sveikatos apsaugos ministrų. Kai kurie buvo labiau socialistinių pažiūrų, kiti mažiau, bet niekas tokio socializmo neįtvirtino įstatyme, koks dabar yra įtvirtinamas, dėl to aš planuoju nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Gerbiamasis J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Noriu atsakyti ministrui, jis čia visai šalia manęs, gal gerai girdi, kad problema yra ne lovos dėl slaugos paslaugų teikimo, bet dėl to, kad Privalomasis sveikatos draudimo fondas neapmoka tų paslaugų. Lovų laisvų yra. Į jas galėtų paguldyti ir paslaugas suteikti, bet tiesiog neapmoka. Kvotuojama ir nemokama.
Bet aš kalbu apie konkretų šį įstatymą. Gerbiami kolegos, pažiūrėkite į 2 straipsnio 9 punktą. Čia yra labai aiški centralizacija. Jei mes kalbame, kad ministerija derins su kažkokiomis regioninėmis tarybomis, tai iki šiol galiojančio įstatymo tvarkoje buvo numatyta, kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tai tarp jūsų kiekvieno iš atstovaujamo rajono ligoninių, yra sudaromos vadovaujantis Sveikatos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos Privalomosios sveikatos draudimo tarybos nuomonę. Ten susirenka ir specialistai, ir pacientų atstovai. Kai mes kalbame apie galimybes, daugiau ar mažiau reikia suteikti paslaugų, tai dabar to atsižvelgimo į Valstybinės ligonių kasos Privalomosios sveikatos draudimo tarybos nuomonę jau nebelieka, jau tik pagal ministro nustatytą tvarką. Duok Dieve, kad pasisektų su ministru, kad mylės rajone gyvenančius žmones. Bet jeigu bus nustatyta kitaip, tai jokio tarimosi, jokio atstovavimo regionams įstatymiškai nebelieka. Todėl aš kviečiu nepritarti tokiai centralizacijai.
Na, patikėkime, kad rajonuose irgi yra žmonės, kurie atstovauja savo gyventojams ir kažką išmano.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 56, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2226(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. Registruojamės. Kol vyksta registracija, kalba J. Razma. (Šurmulys salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad po šio balsavimo, kur lemtingi buvo Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narių balsai, sveikatos apsaugos ministras netaikys skirtingų standartų Vilniaus kraštui optimizuojant sveikatos įstaigų tinklą, taip pat Telšiams turbūt netaikys, nes lemiamas buvo pono V. Bukausko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už repliką po balsavimo.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Pertrauka. Grįšime dirbti pagal darbotvarkę 13 valandą. Taip buvome nutarę. (Balsai salėje) Dvi minutės po, 13 val. 2 min., jeigu toks tikslus jūsų reikalavimas. Sutariam.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.