PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 69 STRAIPSNIO IR IX1 SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO X2 SKYRIUMI ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1018

2021-11-16

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	140^8	5		Argumentai: Pasiūlymo tikslas yra nustatyti, kad, sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priima teismai.   Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-1018  (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jeigu Migracijos departamentas ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas ar užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisės, priimti sprendimą apriboti prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio teisę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje delegavimas Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams grindžiamas siekiu sumažinti krūvį apylinkių teismams ir paspartinti procedūras. Lietuvos Respublikos Konstitucijos antrasis skyrius įtvirtina pagrindines žmogaus teises bei galimus jų ribojimo pagrindus. Konstitucijos 20 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri sako, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne vieną kartą yra konstatavęs, kad pagrindines žmogaus teisių ribojimas yra galimas išimtinai tik įstatymo forma. Ši teisė negali būti deleguojama. Kitaip tariant, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes nustato, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo įsigaliojimo dienos. Jeigu Migracijos departamentas, įvertinęs, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją nesikreipė į teismą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
	140^8	6		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, nustato, kad yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši teisė. Teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti apribota ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba, įvertinusi, kad nėra pagrindo manyti, kad prieglobsčio prašytojas užsienietis gali pasislėpti, nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
	140^8	8		Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Skundas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Teikia

Seimo nariai                                       

Vytautas Bakas

Tomas Tomilinas