Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 123
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Pradedame 2021 m. gruodžio 9 d. vakarinį posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 70 Seimo narių.
Prieš pradėdamas svarstyti popietinės darbotvarkės klausimus turiu pasakyti, kad keletas į darbotvarkę įtrauktų projektų, jų iš viso yra aštuoni, tai yra projektai Nr. XIVP-1110, Nr. XIVP-1125, Nr. XIVP-863, Nr. XIVP-1163, Nr. XIVP-908, Nr. XIVP-976, Nr. XIVP-1181 ir Nr. XIVP-1023, nėra įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Kolegos, ar galime bendru sutarimu įtraukti juos į programą, kad galėtume svarstyti. (Balsai salėje) Atsiprašau, pasirodo, dar vienas rezervinis, taip pat aš turiu jį paskelbti. Tai yra rezervinis 1 klausimas, projektas Nr. XIVP-1211, taip pat neįtrauktas į sesijos darbų programą. Ar galime pritarti, kad šie projektai būtų įtraukti į rudens sesijos darbų programą? Ačiū, pritarta.
14.24 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“ projektas Nr. XIVP-1207 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, svarstome popietinės darbotvarkės klausimus. Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“ projektas Nr. XIVP-1207. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, toks įvykis mūsų frakcijoje, nes turime vieną kartą per sesiją teisę dalyvauti opozicinėje darbotvarkėje. Ta teisė leidžia kalbėti apie tai, kas aktualiausia, kas rūpi, visus klausimus pabandėme sudėti į rezoliuciją, atliepdami šių dienų žmonių nuogąstavimus, poreikius ir taip pat didėjančią infliaciją.
Pradėkime nuo to, kad vis dėlto Centrinis bankas klaidingai prognozavo infliacijos mastą ir dydį, Vyriausybės parengtas planas, esantis kartu su biudžetu, jį netrukus patvirtinsime, tikrai nekompensuos tų praradimų, kuriuos patirs žmonės, augant visų prekių ir paslaugų, ypač kuro, kainoms. Todėl mes siūlome Vyriausybei neužsnausti ant laurų, patvirtinus biudžetą ir kalbant apie tai, kad tai tikrai yra orientuotas, socialiai teisingas, atliepiantis žmonių, ypač turinčių mažiausias pajamas, lūkesčius, nes iš tiesų jau po pusmečio reikėtų įvertinti situaciją ir iki to laiko parengti planą, kuris apimtų daugiau sričių.
Atsižvelgdami į augantį infliacijos rodiklį, kuris jau pasiekė 8 %, kuro, dujų ir elektros kainas bei užsitęsusias COVID-19 pandemijos pasekmes; vertindami, kad pagal „Eurobarometro“ duomenis 65 % piliečių (daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių) didžiausią baimę kelia kainų augimas, antroje vietoje nedarbas ir apmokestinimas (apie jį dažnai girdime iš valdančiosios daugumos); pažymėdami, kad kainų didėjimo pasaulinėse rinkose įtaka Lietuvos ekonomikai ir demografinei padėčiai turės negrįžtamų pasekmių, valstybės įsitraukimas ir finansinės pagalbos priemonės bus per menkos, fragmentiškos arba orientuotos tik į trumpojo laikotarpio kontekstą; konstatuodami, kad 2021–2022 metų Vyriausybės pastangų ir priemonių mažinančių kuro, dujų, elektros ir kitų energetikos išteklių augimo įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms ir prekių kainoms nepakanka; siekdami apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo neproporcingo jų gaunamoms pajamoms kainų šuolio ir finansinės naštos būtiniausioms išlaidoms bei išvengti valstybės skurdo ir socialinės atskirties augimo (tai dar didesnė pasekmė), ir ilgesnių sprendimo būdų, pareikalausiančių laiko, pabrėždami, kad auganti infliacija palies savivaldybių įmonių veiklą, kitų įmonių veiklą, jos privalės didinti ir komunalinių, keleivių vežimo ir kitų paslaugų kainas, o tai taip pat reikšmingai padidins būtinąsias gyventojų išlaidas; vertindami, kad valstybės finansinė parama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims šiuo laikotarpiu paskatintų vidaus vartojimą ir pagyvintų šalies ekonomiką, prisidėtų prie žmonių saugumo jausmo augimo (tai, be abejo, taip pat yra labai svarbu), pavedame Vyriausybei nedelsiant paruošti kainų augimo naštos gyventojams mažinimo kompleksinį priemonių planą, peržiūrėti akcizų politiką ir svarstyti galimybes mažinti akcizo mokestį kurui, taip elgiasi kitos valstybės ir šalia mūsų esančios kaimynės, diferencijuoti PVM mokesčio tarifą, užtikrinant 5 % lengvatinį tarifą būtiniems maisto produktams, ir svarstyti papildomą PVM tarifo mažinimą centralizuotam šildymui, dujoms, karštam vandeniui ir kitoms kuro rūšims, skirtoms individualių gyvenamųjų namų šildymui (ši dalis yra aktualiausia, ypač dabar, kai yra sezonas ir kuomet žmonės gauna sąskaitas už savo namų šildymą). Amortizuoti infliacijos įtaką vaikų prekėms, paslaugoms ir ugdymui didinant vaikų pinigus iki 100 eurų kiekvienam vaikui 2022 metais, iki 120 eurų – 2023 metais ir taip pasiekti tą ribą, kai vaiko pinigai taps tikrai efektyvia priemone tiek demografiniams, tiek socialinės atskirties ir skurdo mažinimo rodikliams. Užtikrinti ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunančių asmenų galimybes pretenduoti į būsto šildymo, karšto vandens ir komunalinių išlaidų kompensacijas. Kalbu apie tai, kad dabar mokytojų šeima, socialinių darbuotojų ar pareigūnų šeima pretenduoti į išlaidas, nors ir padidintos kompensacijos galimybės… bet viso labo sulauks, tik 15 tūkst. gyventojų pasinaudos tomis priemonėmis, padidinus VRP dydžius, ir gaus kompensacijas. Parengti išlaidų kompensavimo mechanizmą savivaldybių komunalines ir keleivių vežimo paslaugas teikiančioms įmonėms siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kainų stabilumą galutiniam vartotojui šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Suprantame, kad šis paketas, toks socialinis, šiuo metu yra ypač aktualus, ir nesakome, kad tai galios visada. Bet dabar tai kaip niekada aktualu, kad ir gyventojai suprastų, pirmiausia Vyriausybė komunikuotų apie bendrą planą, kaip šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvens kiekvienas Lietuvos žmogus. Tai tokia gimė mūsų frakcijos rezoliucija ir prašome gerbiamo Seimo palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pranešėja. Gerbiama kolege, jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų norėjau paklausti, kaip jūs vertinate apskritai dabartinės mūsų valdžios pasakymus, kad šiek tiek kompensacijoms skirsime, šiek tiek dar kažkam. Toks patrupinimo vaizdas. Nors puikiai žinome, kad vidurinioji klasė yra ne vien tie, kurie gauna kompensacijas ar kokias nors socialines išmokas. Yra daug daugiau žmonių. Ar jūsų nestebina tokie sprendimai? Pavyzdys: testams, kitiems dalykams, iš kurių uždirba jų gamintojai, nulinis PVM tarifas ir galės uždirbti dar daugiau. Bet, kaip minite, dėl maisto produktų, visų kitų dalykų yra atsakoma, kad nėra galimybės sumažinti. Iš tikrųjų gal vertėtų net su Lenkijos atstovais mūsų valdantiesiems kokį susitikimą padaryti, kad jiems patartų, ką galima padaryti ir kokias priemones taikyti? Kaip jūs galvojate?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos vyriausybė parengė vadinamąjį infliacijos skydą ir sudėjo visas priemones, mokestines priemones, kurių daugelį išvardinau skaitydama rezoliuciją. Tikrai aišku tiek verslui, tiek gyventojams, kokios tos priemonės, koks jų taiklumas, skiriamas kiekvienam piliečiui. Bet ekonomikoje dalyvaujantis verslas, kuriantis pridėtinę vertę, tikrai jaučia, kad vyriausybė deda maksimalias pastangas, ypač amortizuodama kuro kainas, kurios tikrai visiems padidina išmokas.
Jūsų pasiūlymas geras. Man atrodo, kad buvusios Vyriausybės bendras vyriausybių posėdis, kuris vyko Valdovų rūmuose ir po ilgo laikotarpio buvo pirmas, jame faktiškai dalyvavo visi abiejų vyriausybių ministrai, tikrai buvo labai naudingas, kalbant apie patirtį, apie bendrus projektus ir apie bendradarbiavimą daugelyje sričių, kur ir ekonomiškai Lietuvai yra, be abejo, labai naudinga.
O tie patrupinimai, aš taip ir vertinu, yra tikrai nepakankami, galbūt vis dėlto reikėjo surizikuoti vertinant, kad kitos euro zonos… Aš jau nelyginu su tomis valstybėmis, kurios turi savo valiutą, deficitai tikrai yra daug didesni ir žmonės supranta, kad vartojimas, kad galimybės suteikimas vartotojui likti aktyviam yra svarbu, tai skatina vidinę ekonomiką ir taip veda iš krizių. Pavyzdys – buvusi krizė. Laimėjo tie, kurie priėmė kitokius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl kainų augimo naštos gyventojams. Gal klausimas šiek tiek ne šita tema, bet ji yra labai gimininga, nes dabar našta gula ir įmonėms, gamykloms, kompanijoms. Per pastaruosius du mėnesius aplankiau septynias įmones, kompanijas Alytuje. Pagrindinė priežastis yra, kad negali vykdyti augančių užsakymų užsienio rinkai, nes trūksta darbuotojų, ir jos prašo nors šiek tiek atlaisvinti vadeles tiems, kurie iš trečiųjų šalių tikrai nori atvykti ir dirbti. Galėtų tada augti ir atlyginimai.
Norėčiau jūsų nuomonės, nes, pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje jie atrišo Ukrainai rankas ir gamyklos, įmonės jau neturi dėl to problemų, kokių turi Lietuva, nes uždėjo ir darbo vizai mokesčius, ir tik keturiems mėnesiams padarė, ne metams, nes reikia perkvalifikuoti, o paskui jie išskrenda atgal į savo šalis. Žodžiu, įmonėms darosi taip pat sunku ir ta našta auga. Ką jūs manote šiuo klausimu, ar nereikėtų ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, kompanijoms padėti, kad verslas galėtų gyvuoti ir augti? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Kalbant apie privatų sektorių, tai tas poreikis yra didelis. Mano vertinimu, pirmiausia įmonės turėtų orientuotis į mūsų piliečius ir sudaryti sąlygas dirbti ir būti aktyviems darbo rinkoje mūsų piliečiams, o atitinkamai reikia mokėti deramą atlyginimą už atliekamą darbą.
Kita vertus, jūsų labai teisingas pastabėjimas. Vis dėlto tam tikrų sektorių, kur trūksta darbo rankų, peržiūrėti kvotas ir suteikti galimybę iš trečiųjų šalių, tokių draugiškai Lietuvai šalių, kur tikrai pasinaudoja ir atvyksta darbuotis. Norėčiau paminėti, iš Ukrainos, iš Baltarusijos taip pat turime darbo rinkoje daug darbuotojų. Tai būtų dviguba pagalba, kalbant apie Baltarusiją, kad darbuotųsi čia jų piliečiai, antras dalykas, mūsų rinkoje tų darbo rankų nepritrūktų.
Be abejo, tos kvotos negali tapti begalinės, nes taip iš darbo rinkos iškris mūsų žmonės, ypač tie, kurie turi nedideles pajamas. Bet kalbant apie tam tikrus sektorius, galvočiau, kad tas kvotas būtų galima padidinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo nare, kolege, na, iš tikrųjų mes visi esame žmonės ir žinome nuo pat vaikystės, kad jeigu tu neturi pinigų, tai tu negali nieko pirkti. Lygiai taip pat ir čia. Jeigu tu neturi finansų, atleidi nuo mokesčių ir valstybė neturi iš ko susirinkti pinigų ir nori tuos pačius pinigus, kurių nesusirenka, perskirstyti. Vėlgi tada turi turėti kokį nors rezervą, na, stebuklų nebūna. Kai kas sako, pradėsime valgyti daugiau mėsos, dešros, duonos. Na, nepradėsime iš tikrųjų. Visi mes valgome ir per daug valgyti irgi nesveika. Kaip suprantu, jūs siūlote skolintis dar, didinti vidaus… didinti skolą ir dar labiau išbalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas, ar taip suprantu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, šiuo metu Europos Komisijos yra atšaukta bendra fiskalinė taisyklė, kuri pritaikyta valdžios sektoriui. Pas mus Lietuvoje išskirtinai valdžios sektoriui. Savivaldybės tokios galimybės kaip pasiskolinti joms reikalingiems projektams arba prisidėti prie jau pradėtų įgyvendinti arba planuojamų įgyvendinti projektų net iš Europos Sąjungos lėšų neturi. O valstybė, valdžios sektorius tą galimybę turi.
Šiuo metu taip ir elgiasi daugelis Europos Sąjungos valstybių, jos didina vartojimą ir didina žmonių pajamas. Neseniai Prancūzijoje, atrodo, praeitą savaitę, prancūzai nusprendė taip pat išmokėti po 100 eurų žmonėms, kad mažintų kylančias kainas ir jų poveikį žmonių vartojimui ir jų krepšeliams. Tai yra galvojama į priekį, kad geriau pasiskolinti ir paskui bendrai grąžinti, negu žmonės atsidurtų už skurdo ribos arba reikalautų socialinės paramos vėliau.
Tai čia lazda dviem galais: ar mes duodame žmonėms, palaikome dirbančiuosius ir didiname vartojimą, ar mes neduodame ir laukiame, kol jie taps bedarbiais, ir paskui mokėsime socialines išmokas. Tai man pirmasis variantas atrodo patrauklesnis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs jau minėjote, kad mūsų Vyriausybė neturi antiinfliacinio skydo, nors RRF pinigų su pasekmėmis pandemijos esame gavę 2,25 mlrd. Tai yra labai didelė suma, iš kurios, kaip pristatė finansų ministrė, tik 500 mln. ketinama panaudoti. Ir kai kalbėjo valdančiosios daugumos atstovai pristatydami biudžetą, jie bus panaudojami be smegenų net ir žaliajai transformacijai. Kodėl nesinaudoja tomis lėšomis Vyriausybė? Ar jūs nemanote, kad Vyriausybė sąmoningai to nedaro, nes kuo aukštesnės kainos, kuo didesnė infliacija, tuo daugiau surenkama pagal masę PVM ir akcizų nuo tų pačių prekių? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš manau, kad tikrai mes RRF labai pažiūrėjome, kaip paragrafai, ir savo nenaudai, nes jeigu ten parašyta žaliasis tikslas, tai mes įsivaizduojame, kad tik elektromobilių ir galima nupirkti iš tų pinigų. Aš manau, kad vis dėlto ir RRF lėšas, kur tikrai yra didelės sumos, mes galėjome skirti taip pat ir toms pasekmėms mažinti, kalbant netgi apie paramą verslui, kuris atitiktų tas nustatytas bendrąsias taisykles, bet mūsų požiūris, sakykim, toks labai tiesmukiškas pasidarė į to fondo lėšas. Tikrai, mano vertinimu, buvo galima numatyti tą infliaciją ir panaudoti taip pat sprendžiant mūsų rezoliucijoje keliamas problemas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimams laikas baigėsi. Ačiū gerbiamai pranešėjai.
Dabar pagal Statutą po rezoliucijos pateikimo vyksta diskusija. R. Šarknickas atsisakė. Tada priėmimas. Motyvai dėl priėmimo. Gali kalbėti keturi – už, gali kalbėti keturi – prieš. Kol kas turime vieną, du. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip pranešėja išdėstė, kad visos priemonės, kurios pagerintų mūsų žmonių situaciją, yra reikalingos. Iš tikrųjų Vyriausybės numatytos priemonės yra pateiktos, bet tikrai yra tokių priemonių, kurios nebuvo įtrauktos. Manau, ši rezoliucija dar kartą pabrėžia, kad mes ne viską dar padarėme, kad kylant, augant kainoms, augant infliacijai būtų pasiektas maksimalus mūsų gyventojų apgynimas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš už tuos norus, fantazijas, bet iš tikrųjų jos turi būti finansiškai pagrįstos, nes iš esmės, jeigu skolinsimės, tai tie patys, kurie dabar teikia pasiūlymus didinti išlaidas, po gero pusmečio sakys – žiūrėkite, padidinote skolą. Manau, kad vis dėlto ekonomika vystosi normaliai, nors ir didėja skolos, tai yra didėja tam tikros išmokos, bet pajamos didėja daugiau, tai iš tikrųjų biudžetas pakankamai gerai subalansuotas. Priešingu atveju, išmesime į rinką daug pinigų ir pasieksime dar vieną dalyką – paprasčiausiai padidinsime infliaciją. Pasaulyje nebūna stebuklų. Veiksmai turi tam tikrus atoveiksmius. Manau, kad nereikia daryti tokių ekonomikos perkrovimų arba išmesti kažkur lėšų perteklių, bet padėti tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų trūksta tam tikrų pajamų tam, kad susimokėtų už patirtas išlaidas. Turbūt taip Vyriausybė ir daro. Paprasčiausiai skiria daugiau paramai žmonėms, kad iš tikrųjų tiems, kurie negali susimokėti, būtų kompensuotos tam tikros išlaidos, bet tiems, kurie, tarkim, dirba, uždirba, gauna pakankamas pajamas ir labai daug vartoja, iš tikrųjų pajamų mokesčio arba kitų dalykų nesieti su mūsų normaliai augančia ekonomika. Siūlau tikrai nepritarti, bet tikrai pritariu geriems norams. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Edmundai, nežinau, ar biudžetas tikrai jau taip gerai subalansuotas. Manau, kad dar yra kur pasitempti ir pasistengti, ir kolegos tai akcentuoja.
O dėl šios rezoliucijos tai manau, kad tikrai reikalinga, savalaikiška. Atsižvelgę į dabartinį biudžetą, kurį priimame, matome, kad tikrai yra dar kur pasitempti. Rezoliucijoje išsakytos nuostatos, manau, aktualios, tikrai galime joms pritarti, nes Vyriausybė tikrai nevykdo savo įsipareigojimų, nepadeda žmonėms sumažinti pragyvenimo kaštų, tiktai siūlo mokesčius kelti, tiktai siūlo visokius draudimus, bet realiai pagalbos žmonėms taip ir nesulaukiame. Todėl šita rezoliucija galbūt padės Vyriausybei susikoncentruoti, kažkaip susitelkti ir padėti žmonėms. Kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas E. Pupinis, kiek aš supratau, išsakė tokią mintį: jeigu bus pritarta šitai rezoliucijai, tai jis žmonėms, turintiems mažas pajamas, siūlys šią žiemą nesišildyti, nevalgyti mėsos, neišlaidauti. Kaip jis pasakė, mes patys turime pinigų, mes galėsime pilna burna valgyti ir butus kaitinti tiek, kiek mums reikia. Nežinau, gal didelę žalą padarys visiems vargšams ta rezoliucija. Aš manau, kad negalime tokios politikos vykdyti. Jeigu paskatins vykdyti tokią politiką, ką kalba E. Pupinis, tai visi žmonės iššals. Kaip čia dabar daryti, aš nežinau. Gal nesielgs šitaip konservatoriai, gal vis tiek reikia balsuoti už? (Balsas salėje: „Pupini, atsakyk!“)
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jau žmonės žino, kad daugelis veiksmų ir jų gyvenimo kokybė priklauso nuo valdžios sprendimų. Vienas iš pavyzdžių, kai buvo galima gauti lėšų, jeigu būtų pritarta ankstesnės Vyriausybės pateiktam pirminiam praėjusių metų biudžeto projektui, tai šiais metais turėjo būti įlieta beveik 1 mlrd. eurų RRF lėšų. Jeigu tai būtų įlieta į ekonomiką, tai beveik 200 mln. ar daugiau būtų sugrįžę į biudžetą mokesčių pavidalu. Tai štai jums ir variantas, kuris yra nulemtas tik politikų, kad tos lėšos nebuvo surinktos į biudžetą ir neturime galimybių. Bet jeigu būtų ieškoma galimybių, sprendimų, visada jų galima rasti. Bet jeigu nežinome, kaip tai daryti, visada galima pavyzdžių pasiimti iš kaimynų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Šarknickas. (Šurmulys salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš, Valdemarai, negirdžiu, atsiprašau. Mes šiandien matėme, kiek jau iš tribūnos pasisakė Seimo narių, kurie tikrai turi kompetencijos suprasti, kas yra ekonomika. Žinome, kad kitais metais biudžete su europiniais yra 3 mlrd. deficito skylė. Ir sakyti, kad yra puiki ekonomika, na, aš tada nesuprantu, kokiame darbe jūs dirbate, gerbiamas Pupini, nes tai yra akivaizdu. Prancūzija irgi parodė pavyzdį, kad reikia tą daryti dabar. Kitas dalykas, kad čia yra rezoliucija, o ne receptas. Jūs turite tiesiog peržiūrėti visas tas sritis. Mes to tik ir prašome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika per šoninį mikrofoną – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne replika. Aš paprasčiausiai noriu atkreipti dėmesį, kad P. Gražulis sukčiauja ne tik savo gyvenime, bet ir čia. Jis užsirašo kalbėti prieš, o kalba atvirkščiai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėta pavardė, P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas Pupini, jūs mane suklaidinote. Aš visai nebuvau užsirašęs kalbėti, bet paskui kalbos pabaigoje suabejojau, gal vis tiek, sakau, reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl rezoliucijos balsuoti nustatytu laiku.
Dabar posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
14.49 val.
Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-817 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-2 klausimas – Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-817. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu kartu su kolegomis Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektą.
Kodėl prireikė šito projekto? Kaip žinote, Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatyme yra įrašyti Referendumo įstatymas bei Rinkimų kodekso įstatymas kaip konstituciniai įstatymai, iki šiol dar nėra priimti. Ir turbūt paskatino mane ir kolegas kartu teikti šį įstatymo projektą po to, kai buvo registruotas Vyriausybės konstitucinio įstatymo projektas dėl referendumo ir Teisės departamentas parašė teisinių pastabų. Aš jas tiesiog pacituosiu: atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinių įstatymų sąrašo… tai yra kad sudėtingesnė konstitucinio įstatymo priėmimo procedūra, taip pat žymiai ilgiau užtrunka, o priimti tokį įstatymą reikia visos Seimo narių balsų daugumos, tai yra 71, o jeigu norėsime ar reikės, gyvenimas privers, pakeisti nors vieną straipsnį ar dalį straipsnio, reikės 3/5 Seimo narių, tai žymiai apsunkinta. Iš tikrųjų tos procedūros nustatytos tam, kad būtų stabilumas, kad nekaitaliotume.
Kolegos, atkreipkite dėmesį, Referendumo įstatymas bei rinkimų įstatymai, be tų svarbiausių dalykų, kurie yra paminėti Konstitucijoje, iš tikrųjų ten nustatyta labai daug procedūrų… Terminai, įsivaizduokite, komisijų sudarymo bei kiti, todėl Teisės departamento ekspertai parašė: atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar į Konstitucinių įstatymų sąrašą įrašyti konstitucinio referendumo, konstitucinio įstatymo visi su referendumo organizavimu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai, kaip siūloma vertinamame įstatymo projekte. Mūsų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, kur užtikrinamas didesnis jo reguliuojamų santykių stabilumas, jame turėtų būti nustatytos tik pačios svarbiausios referendumo skelbimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi referendumo santykių aspektai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimui priėmus Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, tai yra 3/5 Seimo balsų daugumai nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ar poveikio užtikrinti didesnį reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, ypač keičiant, tie santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais, tai ir pasakė Konstitucinis Teismas. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją Seimas negali priimti įstatymų, skirtų konstituciniams įstatymams įgyvendinti ar kad poįstatyminiuose aktuose negali būti detalizuojama konstituciniuose įstatymuose įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės. Tai yra citata iš Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo, tai yra būtent to, kur buvo kalbama apie referendumą.
Taigi, mūsų nuomone, Referendumo konstituciniame įstatyme įtvirtinus svarbiausias referendumo skelbimo, vykdymo taisykles, detalus referendumo santykių reguliavimas galėtų būti nustatytas paprastajame, tai yra ordinariniame Referendumo konstitucinio įstatymo įgyvendinimo įstatyme. Kai kurie klausimai galėtų būti reguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu. Diskutuotina, ar dėl kitų galimų referendumo santykių reguliavimo aspektų variantų, pavyzdžiui, pakeitus Konstitucinių įstatymų sąrašą, jame galėtų būti įrašytas Referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas.
Taigi, reaguodamas į Teisės departamento pastabas, aš siūlau, kad Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniame įstatyme būtų įrašyta: vietoj „Referendumo įstatymo“ – „Referendumo pagrindų įstatymas“, o vietoj „Rinkimų kodekso“ – „Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas“. Priešingu atveju, jeigu prireiktų ar dėl rinkimų, ar dėl referendumo pakeisti nors mažiausią procedūrinę detalę, Seimas galėtų atsidurti aklavietėje, kai gali nesurinkti trijų penktadalių balsų dėl svarbių dalykų. O, kaip žinote, visų mūsų laukia Rinkimų kodekso priėmimas, negana to, mes turime viską suspėti iki 2022 metų rugsėjo mėnesio. Priešingu atveju mes galime sudaryti… gali atsitikti tokia rizika, kad savivaldos rinkimai, kurie turi įvykti 2023 metų kovo mėnesį, pakibs ant… atsiras grėsmė, kad mes negalėsime jų surengti laiku. Taigi prašau pritarti šiam konstitucinio įstatymo pataisų projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori net trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų kai kuriose vietose turbūt reikalingas supaprastinimas. Bet būna tokių situacijų, kuomet mes, priimdami įvairius supaprastinimus, tarkime, sumažindami tam tikrus reikalavimus, užlipame ant kito grėblio. Kai kada tų reikalavimų reikia, nes didelė atsakomybė. Kuomet mes priimame konstitucinius įstatymus, pavyzdžiui, paprasta balsų dauguma, jeigu tai priimtume, tai galėtų būti problemų pačiai konstitucinei santvarkai. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto dėl vieno įstatymo, kai yra baimės, kad laiku nepriimsime, mes prisiimame tam tikrų konstitucinių rizikų dėl kitų dalykų? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu aš teisingai supratau… Aš tikrai nesiūliau priimti konstitucinį įstatymą kaip paprastą. Aš siūlau priimti, pavyzdžiui, nustatyti, kad konstitucinis būtų Referendumo pagrindų. Jame būtų svarbiausi dalykai, tai yra kiek žmonių inicijuoja referendumą, jeigu to nedaro Seimas, kiek reikia skirti laiko rinkti parašams ir panašiai. Tie patys svarbiausi dalykai.
Dėl rinkimų taip pat. Kas yra subjektai, kas gali dalyvauti rinkimuose? Vedimo datos, laikas ir viskas. Bet po to visi kiti procedūriniai dalykai. Dabar matau kolegas, kurie dirba kartu Rinkimų kodekso darbo grupėje. Iš tikrųjų ten labai daug rutininių, procedūrinių klausimų. Jeigu mums reikės ateityje kažką pakeisti, mes turėsime daug problemų. Aš nesiūlau vietoj konstitucinio priimti paprastą. Aš siūlau, kad patys svarbiausi dalykai būtų konstituciniame įstatyme, Referendumo ir Rinkimų pagrindų, o toliau jau būtų priimtas Konstitucinio įstatymo įgyvendinimo įstatymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia R. Tamašunienė. Primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mielas kolega, mes su jumis ir dirbame Rinkimų kodekso rengimo darbo grupėje. Aš noriu, kad jūs patikslintumėte ir sudėliotumėte taškus ant i. Rinkimų kodeksas taip pat yra konstitucinis įstatymas, bet jis nėra priimtas, kaip seksis priėmimo kelias, sudėtinga prognozuoti. Tikimės, kad mūsų darbo grupės produktas bus įvertintas Seimo narių. Bet jūs jau į šį įstatymą įdedate Lietuvos Respublikos rinkimų pagrindų konstitucinį įstatymą. Pasakykite man, kaip jūs tikitės, jeigu pajudės jūsų įstatymo projektas į priekį, kaip tai koreliuos su mūsų vėliau rengiamu Rinkimų kodeksu?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip aš minėjau, jeigu mes priimtume šias pataisas, po to galėtume priimti trumpus, konstitucinį Rinkimų pagrindų įstatymą pagal jūsų klausimą šiuo atveju ir Referendumo pagrindų įstatymą. Juose būtų nustatyti patys svarbiausi dalykai, o po to visi tie, dėl kurių mes einame pastraipsniui ir jau ne vieną posėdį matome, ar mes suspėsime iki gruodžio 23 dienos. Nežinau, tikėkimės. Tam iš tikrųjų reikia daug laiko ne tik darbo grupėse, po to komitetuose ir Seime. Bet svarbiausia, ar po to sulauksime tiek konstitucinės daugumos balsų, kiek reikalauja Konstitucija dėl konstitucinio įstatymo. Štai pagrindinė grėsmė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote, kad labai svarbu yra artėjantys savivaldos rinkimai. Mano nuomone, atrodo, kad valdančiųjų tikslas ir yra, kad nebūtų spėta sutvarkyti to, kas susiję su tiesioginiais mero rinkimais, kitų punktų. Bet kaip jums atrodo, sakykime, jeigu bus pritarta jūsų projektui po pateikimo, ar jums atrodo, kad tikrai yra valdančiųjų noras suspėti tai sutvarkyti, ar vis dėlto jums atrodo, kad gali taip įvykti, kad nebus spėta iki rinkimų tai sutvarkyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jeigu jūs pritartumėte šitoms pataisoms, aš manau, mes tikrai sudarysime prielaidas tam, kad būtų laiku priimti reikalingi įstatymai tiek dėl mero rinkimų ir apskritai rinkimų reguliavimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos, ir už replikas iš salės, ir už pristatymą. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
15.02 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIIP-1201 atitikties Konstitucijai (pateikimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 2-3 klausimas. Noriu su jumis pasitarti, kaip dabar elgtis. Yra tokia situacija – salėje yra 31 Seimo narys. Aš siūlau padaryti taip – dabar išklausyti komiteto išvadą, kadangi yra išvada dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, o paskui vis dėlto, įvertinęs, kad Statuto 139 straipsnio 1 dalis sako, kad jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria tokiai komiteto išvadai, toliau gali įvykti projekto svarstymas. Šiuo atveju tam reikės 71 balso, nepritariančio išvadai. Dabar salėje yra 33 Seimo nariai. Jeigu aš paleisčiau dabar balsavimą, mes negerbtume turbūt patys savęs. Todėl balsavimą atidėsime iki to laiko, kol bus daugiau Seimo narių posėdžių salėje.
Dabar per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Noriu pirmininko paklausti, kaip vyks įstatymo pateikimas. Dabar pristatys gerbiamas TTK pirmininkas išvadą, o vis dėlto gal atsitiks taip, kad mes sulauksime 71 balso, nepalaikančio išvados. Kada galėtų įvykti įstatymo pateikimas? Aš noriu dėl eigos mūsų darbo.
PIRMININKAS. Bet kokiu atveju pirmiausia turėtų įvykti balsavimas dėl išvados. Tokiu atveju…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tai mes pristatysime balsavimo metu?
PIRMININKAS. Po balsavimo dėl išvados bus pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tai bus papildomas dar vienas balsavimas?
PIRMININKAS. Ne, ne. Papildomas balsavimas po pateikimo, jeigu įvyks pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš suprantu, kad planas yra toks, kad pateikimas neįvyks, nes bus pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, bet jeigu įvyktų kitaip, tai kada aš galėsiu pristatyti įstatymo projektą ir kada dėl jo bus balsuojama? Mano klausimas toks.
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Kas taip, kada?
PIRMININKAS. Kai bus balsavimas. Dėl projekto bus balsavimo laiku, o dėl išvados balsuosime tada… Nes kitaip jūs negalėsite realizuoti savo teisės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Nesupratote, mūsų nėra 71, net pusės nėra.
PIRMININKAS. Palaukite, kolegos, nediskutuojame. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Liko vien opozicija. Padarome balsavimą ir skirstomės namo. Dabar pabalsuojame, nereikia 71, čia pateikimas, užtenka ir trijų Seimo narių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Skardžius per centrinį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs, kaip ilgametis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, paaiškinkite visą procedūrą aiškiai. Jeigu Teisės departamentas parašo tokią sąvoką, tai jokio pateikimo ir nebus, jeigu nesurinksime 71 balso atmesti, taip? Kam čia reikia tada visus durinti?
PIRMININKAS. Pagal Statutą po Teisės departamento pastabų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai privalo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstyti. Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikus išvadą, kad projektas prieštarauja, ji pristatoma Seimo posėdžio metu, dėl jos yra balsuojama ir jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra mažiausiai 71 balsu, nepritaria tai išvadai, tada vyksta tolesnis projekto svarstymas. Vyksta pateikimas, po to svarstymas ir priėmimas. Aišku, tam tikru laiku.
Mes turime sulaukti, kol salėje bus bent 71 Seimo narys. Jūs patys suprantate, aš negaliu dabar leisti balsuoti, kai yra 35 nariai. Viskas, neduodu daugiau niekam replikos teise kalbėti. (Balsai salėje)
Toliau kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šita išvada buvo priimta dar 2016 m. kovo 30 d. Esmė ta, kad dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto buvo Teisės departamento išvada, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Komitetas šią Teisės departamento išvadą svarstė 2016 m. kovo 30 d., kaip minėjau, ir komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektas Nr. XIIP-1201 galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje išdėstytam konstituciniam valstybinės kalbos statusui. Bendru sutarimu už tokiai išvadai komitete buvo pritarta.
PIRMININKAS. Kolegos, šioje stadijoje klausimai neužduodami. Turėtume balsuoti, bet dabar balsuoti, kaip minėjau, negalime.
15.07 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-710 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-710. Pranešėjas – E. Sabutis. Pateikimo stadija. (Balsas salėje: „Dar galima paklausti?“) Gerbiami kolegos, čia yra procedūrinis klausimas. Nėra… ne pateikimas. Klausimai neužduodami, diskusijų nebūna. Taip parašyta Statute. Ir motyvai nesakomi. Motyvai sakomi dėl projekto, o ne dėl išvados. Prašom, pranešėjau, skelbti.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Atsiprašau kolegės Ritos, bet norėčiau pristatyti savo įstatymo projektą, tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tam tikro straipsnio pakeitimą. Bandysiu trumpiau.
Šiuo įstatymo projektu siūloma, šalia jau esamo lengvatinio 9 % pridėtinės vertės mokesčio taikymo centriniam šildymui, nustatyti tokį pat lengvatinį mokestį elektros ir dujų tarifams buitiniams vartotojams, nes dabar jiems yra taikomas, kaip jūs puikiai žinote, standartinis 21 % apmokestinimas. Puikiai suprantu, kad dalis vartotojų nesinaudoja centriniu šildymu, savo būstą šildo būtent elektra arba dujomis, todėl šis projektas ne tik suvienodintų apmokestinimą, bet, svarbiausia, atskirai padėtų sumažinti dujų ir elektros tarifus galutiniams vartotojams.
Mano manymu ir giliu įsitikinimu, įstatymo projektas galėtų tapti sudėtine Seime jau priimtų projektų dėl energijos kainų amortizavimo dalimi. Aš asmeniškai esu anksčiau minėjęs, kad šią problemą reikėtų spręsti būtent kompleksiškai, tai yra neatmetant jokių kitų pasiūlymų, juos svarstant, analizuojant ir galvojant, ar jie verti pritarimo, nes manau, kad visi mes tikrai siekiame vieno tikslo – būtent sumažinti gyventojams atitinkamai sąskaitas.
Šis įstatymo projektas tikrai negimė šiandien ar prieš kelias dienas. Mes jau reagavome daug anksčiau ir jau metų viduryje apie tai pradėjome kalbėti, ir jis buvo registruotas daug anksčiau. Labai svarbu pabrėžti, kad ir Europos Tarybos PVM direktyvos nuostatos dėl lengvatinio tarifo taikymo – ir gamtinių dujų, ir elektros energijos ar šildymo tiekimui – nurodo, kad valstybės narės prieš tai praneša Europos Komisijai ir gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms. (Balsai salėje)
Pasinaudodamos minėta direktyva lengvatinius tarifus gamtinėms dujoms jau taiko penkios valstybės, tai yra Airija, Graikija, Italija, Liuksemburgas ir Prancūzija. Elektros energijai jau sėkmingai taiko aštuonios valstybės. Prie šio sąrašo liepos mėnesį prisijungė ir Ispanija, iš esmės peržiūrėjusi ne tik PVM sumažinimą elektrai, bet imdamasi veiksmų dėl savo energetikos įmonių pelno. Kad kylančios energijos kainos išprovokuos rekordines sąskaitas, tarkime, Ispanijos vyriausybė suprato dar liepos mėnesį. Tuo metu buvo priimti pirmieji veiksmai. Siekiant suvaldyti didėjančią elektros kainą, tai yra laikinai, nuo 21 % iki 10 % sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kuris yra įskaičiuojamas į sąskaitas už elektrą.
Puikiai žinote ir buvo labai gerai viešojoje erdvėje ištransliuotas pavyzdys apie Lenkiją, nes jau praėjusio mėnesio pabaigoje Lenkijos premjeras oficialiai paskelbė, kad trims mėnesiams sumažins pridėtinės vertės mokestį namuose vartojamoms dujoms nuo 23 % iki 8 %, elektrai iki 5 %, taip pat laikinai sustabdytas akcizų ir PVM taikymas benzinui. Šį žingsnį kaimynės šalies vyriausybė žengė siekdama kaip tik pažaboti sparčiai augančią infliaciją.
Labai noriu pabrėžti, kad šiuo įstatymo projektu siūloma PVM lengvata tikrai neturi tapti nuolatinė, tai turi būti laikina priemonė, tačiau, mano manymu, ją turėtume įvesti kaip įmanoma greičiau. Šiandien siūlau jums pritarti vienam iš šių galimų sprendimų, jis galėtų iš karto pasiekti galutinį vartotoją ir sumažinti galutinę mokestinę naštą, na, daugumai Lietuvos vartotojų. Jeigu turite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Atsisakau, pirmininke, matau, kad opozicija ignoruojama, tai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aišku, sunkūs laikai, bet beveik visose kadencijose opozicijos žiemą siūlo panašų mokesčių sumažinimą. Aš turiu keletą tokių pastebėjimų. Ar jūs turite jau skaičius, kiek tai kainuotų valstybei, iš kur tą kompensuoti? Man atrodo, svarbiausia žinoti, kiek ilgai jūs tą galvojate… Nuo kada tas įstatymas galėtų įsigalioti?
PIRMININKAS. Kolega, klauskite.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš ir klausiu. Po trijų mano sakinių vis klaustukai surašyti. Jeigu jūs atsakysite į tuos, tai labai dėkosiu, nes jūs žinote dabar tvarką. Biudžetiniai pakeitimai pusę metų negalioja nuo šios dienos, tai kada? Žiemą yra sunkiausia turbūt. Be to, šilumos kainos niekas… Šilumos mokesčio niekas nesiruošia didinti. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Čia ne apie šilumą šis įstatymo projektas. Atsakant jums, kiek tai gali kainuoti, yra skaičiai tokie apskaičiuoti, kad tai būtų apie 45 mln. eurų. Laikinas taikymas, aš jau ir minėjau, kad tai būtų laikinas taikymas. O kodėl svarstome dabar, na, jūs prieš paklausdamas labai teisingai pastebėjote. Opozicija. Tada, kada jau sudarome opozicinę darbotvarkę, deja. Mūsų būtent šis klausimas, nors aš jį registravau prieš pusmetį, mano manymu, tada buvo laikas jį svarstyti, tačiau mūsų laikas atėjo tiktai dabar, deja. Aš, aišku, suprantu, kad jeigu jam būtų pritarta, jis būtų svarstomas komitete, plius kreipimasis į komisiją, tai tikrai užtruktų, tačiau, na, prognozuoti nė vienas iš mūsų negalime, ar kitų metų energetinių išteklių kainos ims ir sumažės, ar liks tokio pat lygio. Tai, žinote, jūs galite prognozuoti, kad sumažės, aš galiu prognozuoti, kad liks tokio pat lygio, bet mes bet kuris galime sakyti, arba mes būsime teisūs, arba mes suklysime. Tai tiek.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš noriu padėkoti kolegai, mūsų rezoliuciją papildė konkretus projektas. Iš tikrųjų daug lygesnis piliečių atžvilgiu siūlomas PVM tarifo mažinimas ir tikrai bus taikomas kitų individualių gyvenamųjų namų ir daugiabučių namų gyventojams vienodai. Tas lygiateisiškumo principas kaip niekada aktualus. Visų rūšių kuro vien dėl to, kad yra ir elektros, ir dujų kainos labai didelės, tikrai kyla. Visi Lietuvoje, be jokio išskirtinumo, patiria didesnes sąnaudas, o uždirba arba sulauks padidėjimo po Naujųjų metų neadekvačiai mažo ir neproporcingo pagal kylančias kainas. Mes palaikome jūsų sprendimą ir pasiūlymą ir tikimės, kad Vyriausybė jį pasvarstys teigiamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuosime numatytu laiku.
15.16 val.
Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIVP-279, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-280 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIVP-279. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, pirmininke. Matau atėjusį į salę Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir dėl to teikiamas Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis galbūt taps alternatyva dabartiniam Pelno mokesčio įstatymui, dėl kurio po susitikimo su premjere taip pasipriešino, taip pasipiktino mūsų Lietuvoje veikiantys bankai. Mes manome, kad galbūt kaip alternatyvą būtų galima pasvarstyti ir apmokestinti finansinių įstaigų aktyvus, kurių suma yra didesnė kaip100 mln. eurų, ir draudimo įmonių aktyvus, kurių suma didesnė kaip 50 mln. eurų, apmokestinti 0,334 % mėnesiniu tarifu arba, kitaip tariant, 0,4 % metiniu. Apmokestinimo pagrindas sumažinamas, mes teikiame tokį panašų įstatymo projektą, vertindami, kad Vyriausybė taip pat turi šiuo laikotarpiu galvoti ne tik apie išlaidas, bet ir apie pajamas, kaip užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, mažinti infliacijos padarinius Lietuvoje. Tai apmokestinimo pagrindas sumažintas sumomis, kurias mokesčių mokėtojas investavo būtent į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius, taip pat padidino nuosavas lėšas.
Todėl, mieli kolegos, noriu pasakyti, kad tikrai pagal į Europos bankininkystės institucijos imtį patenkančius bankus Lietuvos bankai buvo vieni efektyviausiai veikiančių iš visos Europos Sąjungos bankų sistemos, todėl manome, kad tvaresnis mokestis galbūt taptų mūsų siūlomas mokestis. Taip pat verta priminti, kad iš tiesų net iki kol nebuvo didesnio pelno mokesčio tam sektoriui, tai tikrai nuo to nei mažesnės kainos buvo, sakykime, operacijų portfelių ar krepšelių, nei paskolas buvo galima gauti, ypač Lietuvoje, geromis sąlygomis. Bankų veiklos, jų atsakomybės, vertinant bendrą ekonominę situaciją Lietuvoje, elgesys nebuvo modeliuojamas kažkaip kitaip ar išskirtinai palankiai, kai tų mokesčių nebuvo. Taip pat, mano vertinimu, reikia kalbėti apie tai, kad mes neturime didelio nacionalinio kapitalo banko, pas mus dažniausiai veikia užsienio bankų filialai. O kaip ir filialai, vis tiek pelnas yra suskaičiuojamas ir filialų gautas pelnas nebūtinai atsidurs toje valstybėje mokesčių pavidalu, o bus investuojama ir skolinamasi paties banko.
Dėl to galvojame, kad verta pamąstyti ir pagalvoti apie tokio mokesčio įvedimą, nes šis sektorius turėtų reikšmingai prisidėti ir šis sektorius gali prisidėti. Nė vienas Lietuvos gyventojas dabar negyvena be banko paskolų, atsiprašau, be banko paslaugų. Kiekvienas turi sąskaitą, kiekvienas gauna ar darbo užmokestį, ar tam tikras išmokas ir, sakykime, net savo pinigais negali pasinaudoti taip, kaip norėtų, yra taikoma daug apribojimų. Ta finansinė drausmė mūsų piliečiams tikrai yra ganėtinai griežta.
Mūsų pasiūlymas nenaujas, bet, kaip ir minėjo prieš tai kalbėjęs kolega, sulaukę opozicijos darbotvarkės dienos teikiame ir prašome palaikyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, šiandien svarstėme valstybės biudžetą ir matėme, kad tikrai yra ne viena milžiniška skylė. Kiek būtų surenkama iš tokio mokesčio? Gal yra preliminarus koks nors skaičiavimas arba pamodeliavimas, kiek galėtume užkaišioti šias skyles šiuo mokesčiu? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tai būtų daugiau nei 100 mln. eurų. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu taip pat surenkama maždaug tiek, pritaikius 20 % pelno mokestį, bet galvojau, kad įtraukėme tą projektą į darbotvarkę vien dėl to, kad tikrai bankai sureagavo ir, atrodytų, neturėtų stebėtis, kad pelno mokestis padidintas jiems lieka būtent tokiu laikotarpiu, tai galvojame, galbūt daug efektyvesnis yra, atvirai tariant, turto mokestis, o ne pelno. Tai ir tvaresnis, ir, mano vertinimu, geresnis modelis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime dėl projekto vėliau, balsuoti numatytu laiku. (Gongas) (Balsai salėje) Ne, ne, ne, čia tiesiog techninė klaida. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, man tai labai keista. Opozicinė darbotvarkė. Tai gal jūs norite, kad greičiau būtų viskas svarstoma, o ne trukdyti posėdžiui? (Balsai salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-280. Taip, buvo pristatytas, atsiprašau.
15.23 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-183 (pateikimas)
Dabar Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-183. Pranešėjas – E. Sabutis. Pateikimas.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai antras įstatymo projektas dėl pridėtinės vertės mokesčio, kaip jau supratote, mažinimo. Nereikia net duomenų – visi jaučiame, kad kainų augimas Lietuvoje yra spartus, linkęs ir toliau augti. Metinė infliacija lapkričio mėnesį, puikiai žinote, jau viršija 9 %. Natūralu, kad tai labiausiai liečia tuos gyventojus, kurių pajamos yra pačios mažiausios. Šitas klausimas yra vienas iš tų, kurie kelia nerimą gyventojams, ir jie ir savęs klausia, ir garantuotai politikų klausia, tai kiek dar brangs maisto produktai?
Statistika rodo, kad Lietuvos prekybos tinkluose per metus brango 20 maisto produktų iš 52, esančių pigiausių maisto produktų krepšelyje. Brango juoda duona, pienas, bulvės, aliejus, kiti svarbiausi produktai. Ir labai svarbus dalykas, kad brango patys pigiausi. Vadinasi, tai yra produktai, kurie yra reikalingiausi ir būtiniausiai ypač mažas pajamas gaunantiems Lietuvos gyventojams. Šie skaičiai rodo, kad mažiau uždirbantys gyventojai bus priversti dar didesnę pajamų dalį palikti prekybos centruose arba Lenkijoje, kur maisto produktai ir taip pigesni. Nors ekonomistai faktiškai visose Europos Sąjungos šalyse dar vasarą garsiai kalbėjo, kad didėjančios žaliavų kainos yra rimtas įspėjimas visoms valstybėms ruoštis neeiliniam kainų šuoliui, iš mūsų valstybės institucijų iki šiol nematome realios reakcijos. Dar daugiau – neseniai pasirodė nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalga, kuri skleidė liūdną tiesą ir įvardino turbūt didžiausią šių dienų Lietuvos problemą, jog skurdo rizikos lygis mūsų šalyje didėja ir yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Skurdo lygis 2020 metais Lietuvoje siekė daugiau nei 20 % ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo, o tais pačiais 2020 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų.
Taigi matant, kad didėjant pajamų nelygybei, augant vidutinėms maisto produktų kainoms didelė dalis mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o dalis artėja prie santykinio skurdo ribos, yra siūlomas įstatymo projektas, parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį. Juo siekiama sumažinti maisto produktų kainas.
Priėmus šį įstatymą būtų nustatytas lengvatinis 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą būtent galėtų nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pagrindinių maisto produktų kainos galėtų mažėti nuo 8 % iki 10 %. Nors Lietuvoje maisto kainos siekia apie 80 % Europos Sąjungos vidurkio, žmonių gaunamos pajamos lyginant su didesne dalimi Europos Sąjungos valstybių yra mažesnės. Todėl PVM maisto produktams Lietuvoje yra keturis kartu didesnis, tarkime, negu kaimyninėje Lenkijoje ir tai sukuria nelygias konkurencines sąlygas laisvo prekių judėjimo sąlygomis. Noriu pažymėti, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maisto produktams neturi tik kelios Europos Sąjungos valstybės, ir Lietuva yra tame sąraše. Labai norėčiau, kad nors tai Lietuva pakeistų ir iš to sąrašo išsibrauktų.
Šiame projekte taip pat lengvatinis tarifas siūlomas ir ekologiškiems produktams. Šis pakeitimas paskatintų, mano giliu įsitikinimu, atsakingą ir aplinkai draugišką sveikų, chemiškai neapdorotų, tvarių ir didesnės maistinės vertės produktų vartojimą. Jeigu klaustumėte, kurios valstybės ir kokį turi pridėtinės vertės mokestį maisto produktams, tarkime, Malta kai kuriems produktams taiko iš viso nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą, Kipras – 5 %, Vokietija – 7 % ir daug kitų šalių, kur tikrai yra 9 %, 9,5 % ar 10 %.
Labai tikiuosi, kad šiam įstatymo projektui taip pat pritarsite po balsavimo, nes, manau, tikrai atėjo laikas parodyti Lietuvos žmonėms, kartoju tai ne vieną kartą, čia, iš Seimo salės, ypatingą socialinį jautrumą, nes kylant energijos kainoms, didėjant infliacijai paskui viską atšuoliuoja ir maisto produktų kainos, o tai sumažinti mes galėtume būtent priėmę šį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi K. Mažeika.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iniciatyva tikrai puiki, manau, kad būtų galima jai pritarti, bet aš norėčiau paklausti. Ar ši lengvata visgi pasieks galutinį vartotoją, tai yra pirkėją, ir kaip būtų galima užtikrinti, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų ir nepasiimtų tarpininkai, pervežėjai ar dar kas nors tų pinigėlių, kad tikrai tie produktai būtų pigesni galutiniam vartotojui? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Matote, turime Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, turime įvairių valstybinių institucijų, pagaliau ir prekybininkai, ir įvairaus verslo atstovai turi asociacijas, į kurias yra susijungę. Šiuo atveju valstybinės institucijos tikrai galėtų parodyti ir geranoriškumą, ir lyderystę, ir, tarkime, su įvairių ar tai prekybos tinklų, ar tai kitomis asociacijomis pasirašyti memorandumą, kuriuo būtų fiksuojamos vienos kainos arba fiksuojamas toks esantis kainų pokytis, kuris tenkintų ir vienus, ir kitus. Tuomet valstybės institucijos galėtų įsipareigoti prižiūrėti būtent tokius susitarimus. Tai būtų ir skaidru, ir atvira, ir vieša. Tokiu būdu ir pati valstybė galėtų pakontroliuoti ir prekybos tinklus, ir… na, pervežėjus galbūt nebūtinai, bet paprastai mes kalbame tiktai apie prekybos tinklus. Vienas iš tų būdų, aš manau, gali būti pritaikomas tam, kad tos kainos nepakiltų tiek, kiek mes įsivaizduojame, kad prekybos tinklai galėtų apgauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi E. Pupinis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Kolega, iš tikrųjų iniciatyva. Turbūt sunku tikėtis valdančiųjų palaikymo, nors praeitą kadenciją jie, būdami opozicijoje, teikė ne vieną iniciatyvą. Galbūt teko matyti. Ir dėl vaisių, ir dėl daržovių, ir dėl kitų produktų. Buvo tų dalykų. Gal patys pasakys. Ir E. Pupinis, matau, klaus. Jūsų atlikta analizė tikrai rodo, kad šiandien tikrai yra labai laiku pasiūlymas, bet kaip jūs galite pasakyti ir įtikinti valdančiuosius, kad jie pritartų? Ir iš jų dabartinių emocijų matau, kad jie iš tiesų skeptiškai žiūri, mato tai per biudžeto sumažėjimo prizmę. Galbūt turite jiems argumentų, kad iš tiesų žmonėms nuo to bus tik geriau, o biudžetas nuo to nenukentės tiek, kiek nukentėtų dėl socialinių paramų, kurias reikės po to mokėti gyventojams? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tokio klausimo labai tikėjausi kaip tik iš valdančiųjų pusės. Tikriausiai ir jūs, ir kiti kolegos esate daug skaitę būtent ekonomistų, ekonomikos ekspertų vertinimų, kas vyksta su biudžeto surinkimu arba su mokesčių surinkimu, jeigu mokesčiai, tarkim, ypač pridėtinės vertės mokestis, yra sumažinami. Šiuo atveju ekonomistai paprastai kaip politikai, žinote, pasidalina į dvi tokias stovyklas. Vieni ekonomistai sako, yra laisva rinka, niekur nelendame, niekur nesikišame, viskas susireguliuos savaime, kiti ekonomistai sako, būtent valstybė turi įrankius, kuriais gali reguliuoti, tarkim, perteklinius pelnus arba reguliuoti tokį dalyką, kurį mes puikiai žinome, tai žmonių godumą. Čia vieni ekonomistai sako, nieko gero nebus, kiti ekonomistai sako, bus gero. Bet aš stoviu tų ekonomistų ir tų ekspertų stovykloje, kurie parodo, sako, teigia, kad būtent sumažinus tokį mokestį maisto produktams iš esmės biudžeto įplaukos nesumažėja, o kartais netgi ir padidėja. Dabar prognozuoti ir sakyti man, kad sumažės biudžetas… Aš tikiu, kad greičiausiai biudžeto įplaukos nesumažės, ir tikiu, kad jos netgi gali padidėti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tikėjimas – geras dalykas, bet turėjome ne vieną istoriją, kai, tarkim, stengėmės kai kuriems sektoriams sumažinti pridėtinės vertės mokestį. Tarkim, viešbučiams, kai artėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai. Išėjo tai, kas išėjo. Buvo sumažinta iki 9 %, tačiau kainos pakilo, nes pamatėme, kad į rinką plūstelėjo daug žmonių, atvykstančių čia su tam tikrais reikalais. Kai kada tos iliuzijos išblėsta. Aš norėčiau pasakyti, vis dėlto mes, mažindami pridėtinės vertės mokesčius, mažiname iš esmės ir sau tuos mokesčius. O galbūt mes tuos mokesčius sumokėkime ir padėkime šiuo metu tiems, kuriems labiausiai reikia, na, per neapmokestinamąjį pajamų dydį? Galbūt pakelkime ne tik žmonėms, gaunantiems tūkstantį eurų, bet galbūt iki pusantro tūkstančio? Tuomet tikrai mes eisime į tokią socialiai teisingesnę valstybę.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Lyginti viešbučius ir reikalingiausius maisto produktus aš nesiryžčiau. Truputį ne ta kategorija. Lyginti turtingesnius Lietuvos piliečius, tokius, kokie, aš tikiu, esame mes visi, palyginti su dauguma mano minėtų žmonių – beveik 600 tūkst., irgi nenorėčiau. Žinote, tas argumentas labai dažnai yra pasakomas: jeigu mažiname pridėtinės vertės mokestį, tai galbūt sumažės kainos ir juo pasinaudos patys neturtingiausi, bet štai ir turtingiausiems bus geriau. Tai šiuo atveju, jeigu to nedarome, toks man įspūdis visą laiką susidaro, kad atvirkščiai, pradedame rūpintis turtingiausiais arba tas rūpestis toks parodomas, kadangi jie mokės mažiau, tai mes ir dėl mažiau gaunančių nieko geriau nedarykime. O dėl to, ką jūs sakote apie neapmokestinamąjį pajamų dydį, tai aš sutinku, galima ir tai peržiūrėti. Bet kas labiausiai ir, matyt, jūsų Vyriausybė dėl ko ne kartą jau yra per šiuos metus kritikuota, kad, na, iš tikrųjų šičia mes laukiame tokios esminės, bazinės mokesčių sistemos paketo peržiūros, kuri galėtų įvertinti ir šituos klausimus. Puikiai suprantu, kad labai dažnai ir ankstesnės Vyriausybės būdavo dėl to kritikuojamos, bet šiuo metu jūs esate valdantieji ir mes bandome parodyti, kad galima iš kai kurių pusių padėti vis dėlto daugeliui žmonių, ir tai yra vienas iš būdų. Jeigu jūs pasiūlysite dar geresnį, aš manau, kad ir iš opozicijos tikrai bus palaikymas, ir mes palaikysime viską, kas galėtų sumažinti ir dėl ko reikėtų mažiau mokėti. Na, sumažinti kainas, tai padėtų mažiausiai uždirbantiems žmonėms gyventi geriau.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Ko gero, Valstiečių partija tikrai sutinka su šiuo klausimu, kurį jūs pristatėte. Dėl lengvatinio mokesčio ekologiniams produktams. Kaimynai latviai tai yra padarę ir, manau, čia dviračio tikrai išradinėti nereikia. Aš tik noriu paklausti, valstybė reguliuoja ir gali kontroliuoti tokias kainas kaip šildymas, dujos, elektra, o štai maisto kainų kilimo, jos smarkiai kyla, – ne. Kaip šiuo atveju reikės mums išsisukti?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Manau, kad jau prieš tai bandžiau į tai atsakyti, kad jeigu labai dažnai valstybė nukreipia savo dėmesį per institucijas, tarkime, į priežiūrą, dažnai yra kaltinama valstybė, kad labai dažnai į priežiūrą ir baudimą nukreipia, tai manau, kad šiuo atveju galėtų nukreipti savo dėmesį į priežiūrą ir susitarimą, tų susitarimų priežiūrą ir vykdymą tokį savanorišką, geranorišką. Ir į skaidrumą. Galbūt tokiu atveju… Aš, žinote, ateities nežinau, bet jeigu būtų toks įstatymas patvirtintas, galbūt tokiu atveju ir būtų galima sukontroliuoti, iš dalies sukontroliuoti maisto produktų kainų kilimą, bet puikiai suprantu, kad yra labai daug sričių, kurios nepriklauso nei nuo jūsų, nei nuo manęs, nei nuo Seimo. Yra įvairių ekonominių faktorių ir, tarkime, labai daug yra maisto produktų ne grynų, jie yra sudėtiniai, tai yra jie yra iš įvairių, na, kaip vaistų gamyboje, prekursorių, vadinkime taip. Kai kurie iš jų, vadinamieji commodities, tie, kurie yra pasaulinės rinkos kainos reguliuojami, kai kurie auginami čia ir galima jau čia kainą nustatyti. Bet kuriuo atveju, jeigu valstybė bandytų geranoriškai susitarti su prekybininkais, su augintojais, su maisto, tarkime, tiekėjais ir panašiai, tikrai būtų galima pasiekti geresnį rezultatą, negu nieko nedarant.
PIRMININKAS. S. Jovaiša jau buvo paskelbtas. Prašom, paskutinis klausiantysis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jau šiandien girdėjome finansų ministrės pranešimą, kur ji sakė, kad biudžeto deficitas truputį dar padidės, aš manau, kad šita priemonė taip pat jo nesumažins. Jūsų prieš tai buvęs siūlymas kainavo 45 mln., aš neklausiu, kiek šitas kainuos. Tai suma summarum, ar jūs vis dėlto, jeigu būtų pritarta, kritikuotumėte biudžetą, balsuotumėte už jį? Ar manote, kad biudžeto deficitas nepaaugs ir algoms, kurias numatyta kelti, išmokoms, pensijoms vis dėlto bus į sveikatą? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Labai puikiai atsimenu, prieš kokį pusmetį, kai buvau paprašytas atsakyti labai sąžiningai, už tai buvau nubaustas balsavimo metu. Tai atsakysiu politiškai. Dėl pritarimo ar nepritarimo biudžetui mūsų partija yra išleidusi jau savo poziciją – rezoliuciją. Lygiai taip pat iki antradienio mūsų frakcija apsitars ir turės bendrą poziciją. Kol kas mes to nepadarėme ir kol kas atsakyti visiškai tiksliai jums negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų paklausė visi, norintys paklausti. Dėl balsavo motyvų už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, šiandien tikrai aktualus klausimas. Žmonės eidami į parduotuvę kaskart pamato, kad kainos tikrai kyla. Nors jų kai kurios išmokos yra didesnės, tačiau neatperka to, neatsveria to, kiek jie išleidžia parduotuvėje. Galbūt tik kolegai ateityje, manau, pasiūlymais, aišku, diskutuojant galima tai išgryninti, kad iš to nepasipelnytų užsienio šalių gamintojai, turbūt reikėtų akcentuoti Lietuvos gamintojus ir pardavėjus, būtent populiarinti vietinius produktus. Manau, tai galima svarstymo metu akcentuoti. Ir svarbu, kad būtent tą krepšelį, krepšelio sąrašą, nustatytų Vyriausybė, nes tai yra tikrai daug greitesnis procesas ir tai galima daug greičiau padaryti. Todėl tikrai šioje pateikimo stadijoje siūlyčiau pritarti ir suteikti viltį tiems žmonėms, kurie paskutiniu metu jaučiasi beviltiškai nuėję į parduotuvę. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių. Kolegos, apsispręsime balsavimo laiku.
15.41 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-277 atitikties Konstitucijai (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas. Vėl mums reikia išklausyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-277. Komiteto išvadą pristato komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, turbūt jau trečias ar ketvirtas atvejis, kai komitetas svarsto šį panašaus pobūdžio projektą, ir nuolat Teisės departamentas rašo išvadą, kad tai galbūt prieštarauja Konstitucijai. Komitetas šį kartą šį projektą arba Teisės departamento išvadą dėl projekto svarstė 2021 m. kovo 17 d. ir preliminariai įvertino, kad šiuo projektu siūlomas techninis reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Už tokią komiteto išvadą balsavo 5, prieš – 1, susilaikė 1. Tokiam sprendimui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip minėjau, dėl išvados balsuosime ir tik po to galimas pateikimas, jeigu komiteto išvadai bus nepritarta mažiausiai 71 balsu.
15.43 val.
Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-477. Pateikimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo projektą. Iš tiesų Vyriausybei ištiesiu didelę pagalbos ranką. Jei šitas įstatymas būtų priimtas kitais metais, jei iki liepos 1 dienos Vyriausybė patvirtintų tvarką, miško paskirties žemės sklypai iki 10 hektarų ir kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties sklypais, o ne su urėdijomis, būtų galimi parduoti aukciono būdu.
Šiandien tokie miškai yra neapskaityti, nuo tų miškų nemokamas joks mokestis, miškai neeksploatuojami, jie yra kaip ir valstybiniai, kaip ir bešeimininkiai. Skaičiuojama, kad tokių miškų gali būti apie 100 tūkst. hektarų. Aišku, reikėtų daryti platesnę inventorizaciją. Vertinant kovo mėnesio duomenis ir vasario mėnesio duomenis, gali būti papildomai į biudžetą gauta apie 200 mln. eurų pajamų, skaičiuojant dabartinėmis miško paskutinismiškas.lt, forest.lt skelbtų aukcionų kainomis.
Aišku, viskas priklausytų nuo to, koks tai miškas. Dažniausiai tai yra pusiau beverčiai miškai, lapuočiai, juodalksniai, baltalksniai, drebulynai, beržynai ir tokių miškų mes turime. Plius urėdijos tokius miškus atsisako priimti, nes prie jų privažiuoti gana toli ir ūkiškai juos prižiūrėti neapsimoka. Tai siūlyčiau tokius miškus aukciono būdu leisti privatizuoti. Nusipirktų ir tokiu atveju dalį tų miškų atsodintų, prasidėtų ūkininkavimas ir valstybė iš to gautų gana daug pinigų į biudžetą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų ši problema yra labai seniai pradėta kelti, tiesiog turbūt suteiktų ir gerą ūkininkavimo, kaip čia pasakius, kelią urėdijoms. Bet sakykite, kodėl būtent tas 10 hektarų? Ar tai specialistai rekomenduoja, ar tai gali būti iki 5 hektarų, ar tiesiog tokie tarpai yra likę? Kas tai lėmė?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš šnekėjausi su privačių miškų inspektoriais, kalbėjau su urėdijomis, kalbėjau su Aplinkos apsaugos ministerija, tai dabar yra 5 hektarai. Bet būna, pavyzdžiui 5 hektarai 10 arų. Tų 10 arų nei išimti negali, nei išmiškinti negali. Tai tokių iki 10 hektarų yra labai daug, o ūkiškai jie neapsimoka.
Įsivaizduokite, yra ūkininkų ūkio žemė, aplink, tarkime, koks 20 hektarų ar 30 hektarų žemės, ir yra įsiterpusi 5,4–5,8 hektaro vadinamoji traka. Tarybinės trakos, tarpkolūkinės jos dar būdavo vadinamos. Tokiu atveju nieko negali padaryti, nei servituto prie to miško privažiuoti, niekas šiandien netvarko. Realiai jis nelegaliai yra kertamas, tvarkomas, valstybė negauna iš to pajamų. Aš vadovavausi tų specialistų patarimais. Aišku, komitetas, kuris specializuojasi šioje srityje, ir Vyriausybė galės tvarką koreguoti, keisti. Tai jau jų kompetencija.
Net yra tokių atvejų, aš pas save esu įdėjęs nuotraukų, įsivaizduokite, eina paprastas upeliukas, į šoną eina 5 metrai medžių, miškas, skaičiuojamas miškas, ir ta traka, ir traka yra sujungta. Bendras plotas yra 7 hektarai, nors vienur yra 4, kitur – 3. Privatizuoti jų negali leisti, nors kaip ir leistų iki 5 hektarų, bet 5 metrai miškelio jungia ir laikoma neprivatizuojama. Tokių ypač daug yra Žemaitijos regione, kur yra kalvotos vietos, kur buvo tokie pempynai užleisti. Nebuvo kaip Panevėžys arba Aukštaitija, paimkime, kur buvo ūkiai, dideli kolūkiai ir buvo geros agrarinės būklės žemės sklypai. Tai daugiau liečia mūsų kraštą, mūsų Vakarų Lietuvą.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis. Ruošiasi V. Pranckietis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pritariu pranešėjo projektui. Jūs skaičiavote finansinę valstybės naudą. Visi puikiai žinome, kad neprižiūrimas miškas, peraugęs, išvartos, neabsorbuoja CO2, o atvirkščiai – išskleidžia į aplinką CO2. Žinome ambicingus planus ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos mažinti ŠESDʼą. Gal netyčia skaičiavote, kiek galėtume prisidėti ir prie ŠESDʼo mažinimo?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai neskaičiavau, nežiūrėjau. Aplinkos ministrui S. Gentvilui tai būtų ideali proga, nes jie yra suinteresuoti būtent tuo žaliuoju kursu ir CO2 mažinimu. Jeigu tie miškai būtų privatizuojami, įsivaizduokite, būtų išvalomi, sutvarkomi, pūdymo nebebūtų, puvimo, atsodinami, tai čia labai didelis ūkinis dalykas. Aš manau, kad Aplinkos apsaugos ministerija turėtų būti kaip niekada suinteresuota šiuo projektu.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis. Ruošiasi K. Mažeika.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Norėčiau pratęsdamas G. Kindurio diskusiją dėl plotų dar paklausti ir apie kitą dalyką. Kodėl jūs, didis kritikas iš opozicijos, staiga norite ištiesti, cituoju, didelę pagalbos ranką Vyriausybei. Čia Vyriausybė nesumąstė iki to, ar nesulaukė savo eilės šis projektas? Kaip čia dabar jis atsirado? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas komiteto pirmininke, galiu pasakyti, nuo 2012 metų, kai aš buvau valdančiojoje daugumoje, buvau Ekonomikos komiteto pirmininkas, V. Mazuronis buvo aplinkos apsaugos ministras, paskui buvo K. Trečiokas, apie tai, kad yra laisvų valstybinės žemės sklype turinčių tokių miškų plotus, mes net neturėjome informacijos. Tiesiog jie buvo uždėti kaip miškai arba galvojome, kad jie yra tvarkomi urėdijos. Išaiškėjus informacijai 2017–2018 metais, kad tokių plotų yra gana daug laisvų, aš šiais metais parengiau šį projektą.
Nesvarbu, ar aš opozicijoje, ar aš kritikuoju, ar nekritikuoju, aš matau, kad yra neūkiniai dalykai ir reikia juos kuo greičiau išspręsti. Vyriausybė iš to gautų papildomai pinigų į biudžetą. Plius žaliasis kursas. Čia visiškai nėra jokio ryšio su kritika valdantiesiems ar panašiai. Tiesiog ūkinis dalykas.
Bus ir kitas mano projektas, jis irgi eis į jūsų komitetą, tai dėl Reklamos įstatymo, dėl „Sviestas sviestuotas“ ir dėl veterinarijos, kuri papuola nuolat į pinkles ir turi įgyvendinti netobulą mūsų teisės aktą.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Nekrošius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, vicepirmininke. Iš tiesų tikrai pritarčiau šiam projektui, nes mažina turbūt neūkiškumo situaciją miškuose, būtent tuose miškuose, kurie nėra apskaitoje ir kuriuose Valstybinė miškų urėdija negali nieko daryti. Tikrai noriu paklausti kito dalyko. Ar neatsitiks taip, kaip su valstybine žemės ūkio paskirties žeme, kuri lyg ir kai kuriais atvejais irgi yra išnuomojama, bet tą, kuri yra neišnuomota, šiandien lyg yra ta tvarka kažkokia ją įsigyti, bet kažkur stringa, kažkur nėra poįstatyminių teisės aktų, Vyriausybė nepriima vienų ar kitų sprendimų. Kaip išvengti šito mechanizmo, kad ir šiuo atveju tie miškai netaptų ir toliau niekieno, o būtų greičiau įveiklinti ir būtų galima turėti tikrai daugiau gražesnių miškų?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega. Tai aš tą ir įdedu priešpaskutiniame sakinyje, kad Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise, tai tokiu atveju privatizuojami. Ką parašė vertindami korupcijos požiūriu teisės aktą, kad gali kilti korupcijos apraiškų įgyvendinant jų privatizavimą. Tai tokiu atveju Vyriausybė, kas yra parašyta antikorupcinio vertinimo išvadoje, turėtų numatyti tuos saugiklius. Todėl aš ir sakau, kad besiribojanti su žemės ūkio paskirties žeme, nėra pravažiavimo, sklypo neapsimoka atskirai suformuoti. Saugikliai pačiame įstatyme yra teisingai sudėti, tik tiek, kad įgyvendinimo tvarką čia jau turės Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pristatydamas projektą jūs minėjote keletą pavyzdžių, pavyzdžiui, šalia kelio esantį kažkokį 3 metrų ruožą, 5 metrų ruožą ir galimai būtų galima jį parduoti. Mano klausimas būtų toks. Ar atsiras pirkėjas, kuris norėtų tą ruožą įsigyti, nes kokia nauda jam iš to bus?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Vienas dalykas, kad gali atsirasti, kai bus skelbiamas aukcionas. Gal yra gretimo sklypo žemės ūkio paskirties savininkas, kuris galėtų dalyvauti tame aukcione, gali būti toks variantas, kad žmogus, kuris turi šalia miško, irgi yra gal hektaras, 10 hektarų, ar 5 hektarai, galėtų dasipirkti. Tai rinka parodys, ar yra poreikis. O kad poreikis tikrai yra ir kas besiriboja su tuo miškiuku, tai tikrai, patikėkite, kolega, tikrai atsiras. Ar bus hektaras arba du, kaime gyvenantis žmogus tikrai norės turėti sau pasimalkauti miškiuką, net iš to paties hektaro jam protingai malkaujantis iki gyvenimo galo malkų tikrai užteks.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Paskutinis klausėjas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kolega, tikrai sveikintinas noras sutvarkyti. Atrodo, tokie nedideli, bet viską sudėjus gaunami tikrai nemaži plotai. Klausimas toks. Kadangi miškai yra arba urėdijų, arba privatūs miškai, bet yra miškų, kurie yra niekieno, jų dažnai tokia situacija būna – ar pelkėse, arba, kaip jūs sakėte, prie vandens telkinių, kur sunku privažiuoti, kas dabar nustatys kategorijas? Logiškai žmogus, įsigydamas tą miškingą plotą, na, jis galvos pragmatiškai, pasimalkauti, kaip jūs sakote.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Jūs labai gerą klausimą uždavėte, todėl numatau, kad tai yra aukcionu parduodama, tai aukciono kaina ir nustato. Tiek ponas R. Žemaitaitis, tiek ponas K. Vilkauskas, kuris norės nusipirkti tą mišką, nuvažiuoja į vietą, pažiūri, kokia yra situacija, kokia ten situacija paties miško ir kokie medžiai auga, ir mes konkuruodami su jumis galime kelti kainą. Jeigu mes matome, kad tas miškas nėra vertas daugiau kaip 3 tūkst. eurų, na, tikrai niekas, man atrodo, nemokės. Bet jeigu tu žinai, kad yra miško paskirties miškas ir ūkiškai netvarkomas, ir jeigu dar Europos Sąjunga skirtų finansavimą įveisti mišką ir atkurti, tai, aš manau, pasinaudodama ta proga ir valstybė gauna labai didelę pridėtinę vertę, į biudžetą ateina dideli pinigai, ir automatiškai mes užkuriame rajonuose, regionuose pridėtines darbo vietas. Šiaip šitas įstatymas, kuo aš esu įsitikinęs, prisidėtų prie biokuro kainų sumažinimo. Kodėl? Todėl, kad žmonės, kurie privatizuos tuos miškelius, aukciono būdu galės juos įsigyti, aš manau, į rinką patieks bevertės medienos, kuri būtent tinkama čipsų gamybai. Čia irgi gali labai stipriai prie šito prisidėti. Teoriškai taip, o praktiškai man, aišku, sunku pasakyti, parodytų skaičiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys paklausti. Dėl balsavimo motyvų A. Palionis – už.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai kviečiu visus palaikyti šitą projektą. Norėčiau gal atsakyti, kaip atsirado šitie 100 tūkst. hektarų miškų. Jie buvo palikti kaip ūkiniai miškai, tai kolūkiams dar kažkada priklausę miškai, jie buvo palikti kompensuoti žmonėms už grąžinamą žemę. Tie, kurie atsisakė pinigais arba žemės nebuvo, galėjo pasirinkti tuo mišku. Natūralu, kad tie miškai nebuvo patraukliausiose vietose ir labai nedidelė dalis buvo pasirinkta. Įskaitant tai, kad žemės reforma jau yra baigta iš esmės visoje valstybėje, likusios tiktai kelios savivaldybės, manau, šitas projektas yra savalaikiškas, ir prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš dėl balsavimo motyvų – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. Aš iš pradžių galvojau, kad biokurui sudegins visus miškus, bet, pakalbėjus su gerbiamu R. Žemaitaičiu, pasirodė, jo puikus pasiūlymas ir nėra taip baisu, kad ir pats Remigijus suinteresuotas, kad Lietuvoje būtų ne 35 % miškų, bet kaip ir Latvijoje – virš 50 %. Reikia vis tiek palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atėjo balsavimo laikas. Pradedame balsavimą nuo paskutinio pateikto projekto.
Dabar balsuosime dėl Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-477. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 61, prieš – 22, susilaikė 29. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Pirmininke, prašyčiau Vyriausybės išvados.
Kitas dalykas. Kadangi salėje yra premjerė, tai, gerbiama premjere, mano siūlymas kaip tik yra pagalbos ranka papildyti jums biudžetą apie 200 mln. aukciono būdu. Gal jūs man galite atsakyti viešai, kaip jūsų konservatoriai sugebėjo faktiškai visi nubalsuoti prieš? Aš norėsiu pažiūrėti žmonių – Šilalės atstovų, Kelmės atstovų, Radviliškio atstovų, Telšių, Tauragės ir visų kitų atstovų, kur yra konservatoriai… Jūs šiandieną savo balsavimu parodėte, kad jūs esate priešingai… prieš valstybę einate. Jūs šiandieną, užuot padėję I. Šimonytei, savo balsais priešingai elgiatės. Jūs prieš – nežiūrėkite asmeniškai į mane kaip į R. Žemaitaitį, bet žiūrėkite į projekto esmę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, pasiūlyta dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Taip pat dėl paskirtų komitetų bei svarstymo laiko? Ačiū, pritarta ir komitetams, ir svarstymo laikui.
Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš taip pat dar norėčiau paprašyti STT išvados, antikorupcinio vertinimo. Prašytume antikorupcinio vertinimo, STT išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Antikorupcinio vertinimo? (Triukšmas salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. (Triukšmas salėje) Yra? Kiek aš suprantu iš replikų, tiesą sakant, būtų geriau, kad per mikrofoną pasakytumėte, kolegos, dėl antikorupcinio vertinimo, kad būtų dėl protokolo. (Balsai salėje)
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tai jis jau yra, jau vertinimas atliktas. Aš iš tribūnos pasakiau, dėl ko reikia pritarti šitam vertinimui ir Vyriausybė įgyvendinimo tvarkoje turės numatyti. Būtų gerai, kad jūs… Dar kartą sakau, ne prieš mane jūs balsuokite, jūs žiūrėkite į projekto esmę, konservatoriai! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi jau antikorupcinis vertinimas yra atliktas, tikrai nebėra prasmės antrą kartą prašyti. (Balsai salėje) Kolegos, dabar balsuosime dėl Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“ projekto Nr. XIVP-1207. Balsuosime pirmiausia kas už tai, kad pritartume rezoliucijai be pataisų. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tiesų jeigu buvo atliktas STT vertinimas, tokio papildomai užsakyti nereikia. Bet jeigu tokio nebuvo, sutarkime, kad tokį mes užsakysime. Tiesiog, kad būtų aiškus Seimo sprendimas, nes dabar mes taip iš klausos negalime patikrinti, buvo ar nebuvo tas vertinimas atliktas. Tiesiog sutarkime, kad jeigu tokio nebuvo dėl šio konkretaus įstatymo projekto, tokį paprašysime atlikti.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar sprendžiame klausimą dėl Seimo rezoliucijos. (Balsai salėje) Dėl rezoliucijos norite kalbėti? A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš noriu kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prieš tai kolega pasakė, kad yra antikorupcinis vertinimas. Duomenų bazėje yra Teisingumo ministerijos išvada, ne antikorupcinis vertinimas. Būtų gerai gauti antikorupcinį vertinimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega, kai išspręsime klausimą dėl rezoliucijos, tada… (Balsai salėje)
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Žiūrėkite, jeigu galima. Pirmininke, aš stebiuosi konservatorių neraštingumu. Ar jūs galite eliminuoti tą žmogų, kad jis bent ką nors paskaitytų. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. gegužės 24 d. Antikorupcijos vertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-477. Jūs man ar galite pasakyti, ar jis kada nors ką nors perskaito? (Šurmulys, plojimai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu R. Žemaitaitis perskaitė teisingai, būtent dėl šio projekto antikorupcinis vertinimas jau yra atliktas. Antrą kartą mes jo neprašysime.
15.59 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“ projektas Nr. XIVP-1207 (priėmimo tęsinys)
Taigi balsuojame dėl Seimo rezoliucijos. Kas už tai, kad pritartume rezoliucijai be pataisų. Balsuojame.
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 59, prieš – 37, susilaikė 24. Rezoliucijai nepritarta. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė repliką ar dėl vedimo tvarkos?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš po balsavimo. Vis dėlto rezoliucija – tai tokio formato dokumentas, kuris tik primena, kuria kryptimi, kokius gyventojams svarbius klausimus apsvarstyti turėtų Vyriausybė. Šiuo atveju konkrečiai dėl infliacijos, kurios augimas kol kas prognozuojamas didelis. Nepriėmę šitos rezoliucijos, kur buvo išvardinti visi esminiai dalykai… Mes labai tikimės ir jau vertiname dabar Vyriausybės pastangas, bet manome, kad po pusmečio reikėtų vis dėlto jas peržiūrėti. Tų rezoliucijų turbūt bus ir bus daugiau, tad galėjome šį kartą ją priimti, nėra ten konkrečių skaičių arba nurodymų, kaip turėtų būti, bet planas, tai, kas labiausiai dabar mūsų gyventojams yra aktualu, buvo išvardinta. Labai gaila, kad pritrūko nedaug balsų, bet kitą kartą jų nepritrūks.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt diskusijų šia tema nepritrūks, bet rezoliucija nebuvo priimta, nes joje yra faktinių klaidų. Būtų labai negražu, jeigu Seimas priimtų rezoliuciją su faktinėmis klaidomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi be pataisų rezoliucijai nepritarta, mes turime apsispręsti, ką toliau daryti, turime variantą redaguoti rezoliucijos projektą. (Balsai salėje) Kitas variantas – atmesti, trečias variantas – pavesti parengti naują. Ar aišku visiems? Skelbiu balsavimą, kas balsuos už, vadinasi, už tai, kad redaguotume, kas balsuos prieš, kad atmestume, kas susilaikys, vadinasi, kad pavestume parengti naują. Ar visiems aišku? Galime balsuoti? Kolegos, balsuojame. Kas balsuoja už, už tai, kad redaguotume, kas prieš, kad atmestume, kas susilaiko, kad pavestume parengti naują. Balsuojame.
Užsiregistravo 120, balsavo 120 Seimo narių: už – 62, prieš – 49, susilaikė 9. Kolegos, balsų dauguma nuspręsta, kad rezoliuciją reikia redaguoti. Pagal Statuto 185 straipsnį mes turime nustatyti svarstymo laiką, datą ir sudaryti redakcinę komisiją. Redakcinėje komisijoje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai ir turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos iniciatorių. Aš siūlau iniciatoriams parengti redakcinės komisijos projektą, dėl šito dalyko turbūt apsispręsime. Ir laikas. Kada mes galime apsispręsti dėl laiko? Dabar? Kolegos, ar yra siūlymų? Prašom, R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš nemanau, kad reikėtų atidėti. Apsispręsti galime gana greitai, sudarome komisiją iš skirtingų frakcijų, suredaguojame ir teikiame antradienį, ketvirtadienį posėdyje.
PIRMININKAS. Kolegos, galime apsispręsti, kad ateinantį antradienį…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tie netikslūs infliacijos duomenys bus dar blogesni pavasarį, tai aš galvoju, kad šį antradienį, ketvirtadienį. Jeigu mes jau tiksliname duomenis, kurių nėra…
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau… Labai atsiprašau, gerbiama kolege, aš siūlau vis dėlto ne antradienį, o ketvirtadienį, nes antradienį biudžeto priėmimas…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Antradienį.
PIRMININKAS. …be to, interpeliacijos klausimas, tai mes iš tikrųjų galime labai įklimpti laike. Jūs parengsite redakcinės komisijos sudėtį, pristatysime ją vėliau, svarstant kitus projektus, ir svarstysime kitą savaitę, ketvirtadienį, tai yra 16 dieną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, suprantu, kad svarbus valstybės dokumentas yra biudžetas, tai tikrai sutinku.
PIRMININKAS. Ar tinka? Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik pasiūlyčiau patikrinti jūsų teiginius apie nedarbą šiuo atveju. Ponia Tamašuniene!
PIRMININKAS. Rita Tamašuniene, į jus kreipiasi.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kai jūs rašysite naują tekstą, tai prašom patikrinti savo teiginius apie nedarbą, jie yra tikrai nekorektiški.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, Ministrė Pirmininkė norėjo, kad vis dėlto kitas tekstas… (Šurmulys salėje) Aš manau, kad jūs pasiūlysite savo… R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Man būtų labai malonu, kad premjerė būtų redakcinėje komisijoje nuo Konservatorių frakcijos. Mes viską parašytume taip, kaip turi būti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aš manau, kad į redakcinę komisiją nuo frakcijos bus pasiūlytas kompetentingas žmogus, kad rezoliucijos projektas būtų tinkamas.
16.09 val.
Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-817 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame toliau. Kolegos, kitas projektas – Konstitucinių įstatymų sąrašo Konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-817. Balsuojame.
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 52, prieš – 30, susilaikė 37. Projektui nepritarta.
Trumpa mano replika. Aš bijau, kad tiesioginių merų rinkimų nebus, nepritarus šitam projektui. Alternatyvus balsavimas dėl projekto ateities. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. Po to suteiksiu jums žodį.
Užsiregistravo 121, balsavo 119: už – 61, prieš – 58. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiuo balsavimu valdantieji ir įrodė, kad jie padarys viską, kad tiesioginių merų rinkimų nebūtų. Su tuo ir sveikinu.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai kalbate apie šį įstatymą, tai pirmiau įsigilinkite, kaip R. Žemaitaitis sakė, apie ką jūs kalbate. Šis įstatymas neturi tiesiogiai nieko bendro su tiesioginiais merų rinkimais dėl paprastos priežasties. Tam, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų, mums reikia pakeisti Konstituciją, mes esame jau pusiaukelėje, ir tada tvarkyti pirmiausia Vietos savivaldos įstatymą. Rinkimų kodekse arba netgi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme tam, kad merų rinkimai vyktų, šiaip jau teoriškai nereikia nieko pakeisti, o jeigu norime būti teisiškai švarūs, reikia brūkšnelį pakeisti kableliu, tai yra padaryta rengiamame Rinkimų kodekse. Toks pakeitimas. Tai su tiesioginiais merų rinkimais neturi nieko bendro.
PIRMININKAS. Tiesiogiai neturi nieko bendro, bet nepamirškite, kad Rinkimų kodeksas (Balsai salėje) yra konstitucinis įstatymas.
16.13 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto Nr. XIIP-1201 atitikties Konstitucijai (pateikimo tęsinys)
Toliau balsuojame, kolegos! Tiesa, dabar atėjo laikas apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Tautinių mažumų įstatymo projekto. Kadangi jau prieš tai buvo pristatyta, buvo pageidauta pasisakyti, tai aš leisiu po vieną pasisakyti už ir po vieną – prieš. Bus pageidaujančių? Už – E. Jovaiša. Už komiteto išvadą čia bus kalbama.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmasis Seime vis dėlto tas įstatymo projektas, jį mėginama dabar pateikti Seimui, jau 2016 metais yra pripažintas kaip antikonstitucinis. Verta pasidomėti jo 4 straipsnio dabartine redakcija. Mes Lietuvoje greitai turėsime kalbinių salų, kurios gali kelti grėsmę Lietuvos valstybingumui. Čia yra tiesus kelias į Lietuvos išvalstybinimą, juo labiau kad (drįstu dėl savo kompetencijos pasakyti) visos šios žemės, apie kurias čia kalbame, yra nuo seno baltiškos ir lietuviškos. Čia yra genetinė lietuvių genties žemė ir greitai pamatyti užrašus mūsų vandenvardžių, vietovardžių tomis kalbomis, aš manau, yra tiesiog istoriškai neteisinga, o valstybiškai neįmanoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš komiteto išvadą – B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamieji, šis įstatymas galiojo 20 metų. Taip, galbūt jis netobulas, galbūt neapibrėžia tiksliai kai kurių dalykų, tačiau jo galiojimas ilgą laiką sprendė tautinių mažumų problemas ir užtikrino teises. Dėl galimo nesutikimo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu reikia pasakyti, kad priėmus šį įstatymą valstybinė kalba nepraras savo konstitucinio statuso, o jos viršenybės faktas taptų priežastimi apibrėžti tautinių bendrijų kalbos vartojimą poįstatyminiais aktais.
Kitas svarbus dalykas yra Konstitucijos 37 straipsnis, kuris laiduoja teisę puoselėti savo kalbą, tautinių mažumų kalbą. Šią teisę sudaro atskiros kalbos vartojimo sritys ir tai yra ne tik kalbos vartojimas tautinių bendrijų privačiame gyvenime arba švietime, bet taip pat vietovardžių, gatvių pavadinimų, įrašų naudojimas ir kalbos vartojimas viešajame gyvenime. Žiūrint per šią prizmę galima manyti, kad kai kurie Lietuvos įstatymai irgi gali neatitikti Konstitucijos 37 straipsnio. Todėl kviečiu nepalaikyti išvados ir duoti šansą šiai Tautinių mažumų įstatymo versijai būti svarstomai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolegos, dabar balsuosime dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad projektas prieštarauja Konstitucijos 14 straipsnyje išdėstytam konstituciniam valstybinės kalbos statusui. Kas balsuos už, pritars komiteto išvadai, kas balsuos prieš, nepritars komiteto išvadai. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 79, prieš – 27. Komiteto išvadai pritarta. Šio projekto pateikimo nebus.
Balsuosime dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-710. Pateikimo stadija.
R. Tamašunienė – replika. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš repliką po balsavimo. Vis dėlto labai gaila, nes buvo – galimai prieštarauja Konstitucijai, galėjome tą šansą išnaudoti, leisti pateikti įstatymo projektą. Jų yra ne vienas ir ne du. O šis įstatymo projektas tikrai istoriškai labai svarbus dokumentas, nes Lietuvai atkūrus nepriklausomybę tas įstatymas galiojo ir galiojo po 1992 metų, kai Konstitucija buvo priimta, 18 metų. Pasakyti, kad mes 18 metų nesugebėjome įvertinti dokumento, kuris dabar, anot mūsų, prieštarauja Konstitucijai, tai mažiausiai juokinga. Toks tikrai šiuolaikinės teisės groteskas, mano vertinimu, tai, kas dabar įvyko salėje.
Kalbant apie tuos pavadinimus. Turime mes ir prie Kauno, kur gyvena žmonės, gražių pavadinimų su -ščizna galūne, ir lietuviškų pavadinimų, kurie toli už Lietuvos sienos. Niekas apie tai nekalba ir nediskutuoja, bet tos teisės, kurios priklauso, kurios yra konvencijoje, galėjo būti tame istoriškai labai svarbiame dokumente, kurį sudaro vos pusantro lapo. Tikrai pakaktų parodyti deramą dėmesį tiems piliečiams, kurie yra Lietuvos piliečiai, ir yra kitos tautybės.
Dar noriu pabrėžti, kad tas dokumentas prieš 30 metų buvo įvertintas svarbiausių tarptautinių organizacijų pasaulyje, Europos Tarybos kaip pažangus ir progresyvus dokumentas. Mes, tiesiog numoję ranka vieną gražią dieną, 2010 metais nepratęsę jo galiojimo, taip padėjome į šiukšlių dėžę, pažadėję, kad bus parengtas naujas perspektyvus, progresyvus. Duok Dieve, už durų 2022 metai. Mūsų kantrybė didelė, tikiuosi, anūkai sulauks.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Ar dėl šio projekto? Jau mes jį baigėme. (Triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš, gerbiamas Juliau, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs teiksite balsuoti keturis lydimuosius Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektus? (Balsai salėje) Palaukite! Praeitą… Žiūrėkite, gerbkite ir… Jeigu jūs negerbiate savęs, tai bent jau gerbkite kitas opozicines frakcijas, kurios palaikė šį projektą. Labai prašau tesėti žodį. Tai yra dėl įstatymo padarėme pertrauką iki kito posėdžio, prašom po balsavimo atiduoti. Tai gerai, bet tegul pasako, kad duos balsuoti.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įprastai, kai rytiniame posėdyje ko nors nespėjame, mes įprastai nukeliame į kito posėdžio darbotvarkės pabaigą. Aš manau, kad tuos klausimus apsvarstysime.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Norėčiau priminti Seimui, kaip viskas šiandien įvyko.
Socialdemokratų frakcijos vardu buvo paprašyta pertrauka dėl likusių keturių lydimųjų dokumentų, bet formaliai žiūrint tuo metu vyko priėmimas ir paketo klausimus mes svarstėme kiekvieną atskirai – 6-1, 6-2, 6-3, 6-4. Balsavome dėl kiekvieno atskirai, ėjome pastraipsniui. Kitas 6-3 klausimas net nebuvo paskelbtas, kad jis dabar svarstomas, todėl formaliai žiūrint aš, kaip pirmininkas, galėjau reikalauti jūsų stovėti prie mikrofono ir kovoti, kas pirmesnis paprašys pertraukos, bet aš to nedariau.
Vadovaudamasis geranoriškumu, sveika logika pasiūliau, kad gerai, tebūnie toks sprendimas: padarykime pertrauką iki kito posėdžio. Tada paklausiau, kur mes įrašome tą klausimą. Buvo siūlymas įrašyti į pradžią ateinančio posėdžio, nes iki kito posėdžio klausimas perkeltas ne iš kosmoso, o iš rytinės darbotvarkės, jis eina į pradžią. Tačiau vėlgi, nenorėdamas jūsų darbotvarkės užimti, pasiūliau, kad būtų prieš pat balsavimą, kad kartu apsvarstytume ir balsuotume per pirmąjį balsavimą 15 val. 50 min. Net pasakiau laiką – 15 val. 50 min.
Pažiūrime į laikrodį, kiek dabar yra – 16 val. 23 min. Gerbiamas pirmininke, gerbkite jūsų pačių darbą.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama valdančioji dauguma, jūs gerbkite opozicinę darbotvarkę. Po pietų yra opozicinė darbotvarkė ir niekada nebūna klausimų, įrašytų iš valdančiosios daugumos. Taigi baigsime mes opozicinę darbotvarkę, pasėdėkite truputėlį, nes per visą posėdį buvote išėję aiškintis santykių, valdančioji dauguma, dėl sankcijų Baltarusijai, tai galite dabar išeiti pasiaiškinti santykių ir po dviejų valandų grįžkite.
PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame balsavimus dėl…
Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto būtų gerai, kad pirmininkas aiškiai pasakytų, kaip bus dėl paminėtų keturių projektų balsavimo. Aš tik akcentuočiau, kad tas perkėlimas buvo būtent opozicinės Socialdemokratų frakcijos, formuojančios vakarinę darbotvarkę, iniciatyva. Aš suprasčiau, jeigu būtų valdantieji pasiprašę ir čia įkėlę į jūsų darbotvarkę, tai būtų galima diskutuoti.
Kita vertus, aš siūlau opozicijai tuščioje vietoje nelaužyti iečių. Tų lydimųjų projektų priėmimas kad ir po mėnesio gali būti ir nieko čia neatsitiks. Aš tik nesuprantu, kam čia kelti tokias aistras, nes pagrindiniai projektai eina, jie duodami pasirašyti. Niekas nelauks tų lydimųjų, bet reikia tiesiog tvarkingai dirbti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pirmas dalykas, popietinis posėdis dar nesibaigė. (Balsai salėje) Balsuosime tada, kai ateis laikas. (Balsai salėje)
16.25 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-710 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl kito darbotvarkės klausimo. (Šurmulys salėje) Darbotvarkės 2-4 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-710, o dėl tų kitų projektų šiandien, sakau, balsuosime vėliau. Prašome balsuoti. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 55, prieš – 43, susilaikė 16. Projektui nepritarta. Kolegos, turime apsispręsti, ką daryti su šiuo projektu, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Galime pritarti dėl grąžinimo tobulinti? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Balsuojame. Už – tobulinti, prieš – atmesti.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 60, prieš – 53. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.27 val.
Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIVP-279, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-280 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektas Nr. XIVP-279. Pateikimo stadija. Ir lydimasis Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-280. Pateikimas. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 49, prieš – 38, susilaikė 27. Projektams nepritarta. Ar galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje: „Ne! Galime!“) Balsuojame. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, – už tai, kad atmestume.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 53, prieš – 60. Projektai atmesti.
16.29 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-183 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-183. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 54, prieš – 41, susilaikė 20. Projektui nepritarta. Galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Balsuojame. Kas balsuos už, – už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, prieš – atmestume.
Užsiregistravo 107, balsavo 106 Seimo nariai: už – 48, prieš – 58. Projektas atmestas.
16.31 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-277 atitikties Konstitucijai (pateikimo tęsinys)
Kolegos, turime apsispręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Dėl motyvų už – už tai, kad pritartume. Kas kalbės už, tai kalbės už komiteto išvadą. Kas kalbės prieš, turės kalbėti prieš išvadą. P. Gražulis. Nėra. Prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Taip, teisingai aš esu užsirašęs, tikrai esu prieš. Aš manau, kad taip, mes davėme žmonėms pažadą, kad tie duomenys nebus atskleisti, nebus išviešinti ir neturės galimybės matyti. Bet stebime paskutiniųjų metų įvykius, kad vis labiau ir labiau išlenda – tai to senelis buvo KGB, tai ano senelis buvo KGB, tai tėvelis buvo KGB, tai mamytė buvo KGB. Ir dabar matome, kad anūkai ir anūkės vis daugiau eina į valstybės valdymą, vis daugiau jų užima aukštus valstybės postus, vis daugiau ir daugiau dalyvauja teisėsaugos institucijų veiklose.
Aš manau, kad pribrendo laikas išviešinti šituos asmenis, parodyti jų nuopelnus. Kai kurie buvo prievartos būdu, kai kurie ne prievartos būdu, kai kurie buvo savanoriai. Kad visuomenė galėtų pamatyti, kas yra tikrieji mūsų herojai, veikėjai. Ką šiandien parodė ir šių dienų įvykiai, kad tikrieji mūsų herojai, pasirodo, bendradarbiauja su Baltarusijos, Minsko režimu, kad padeda toliau krauti pinigus, didina jų turtus. Tai dabar klausimas, ar tie senelių saitai su buvusiomis KGB tarnybomis jiems egzistuoja, ar neegzistuoja? Ir kai tuos dokumentus išviešintume, pažiūrėtume, gal kaip tik tas senelis ir kitas senelis Baltarusijoje arba Rusijoje susitarė, kad šiandien tos trąšos keliautų per mus. O gal išaiškės, kad kokia anūkė šiandien dalyvauja šitame procese – privatizuoti Klaipėdos valstybinį uostą, tam privedant prie bankroto. O gal išvis dar kokia proanūkė, o gal sūnus, kurio interesas šiandien per savo tėvo investicinius čekius, kur susipirko didžiąją dalį nekilnojamojo turto… privesti geležinkelius prie bankroto, nes nutrauks krovinių vežimą, ir tas pats KGB anūkas ar dukra taps to paties geležinkelio savininku.
Tai aš manau, pats tas laikas tuos KGB nusipelniusius piliečius išviešinti, kad jie būtų matomi. O dar įdomesnis dalykas, netgi paliestų ir kai kuriuos enkavėdistus, kurių tėvai buvo enkavėdistai Kaune, trėmė ir žudė žydus ir žudė lietuvius. Manau, kad reikėtų ir tokius žmones išviešinti ir parodyti tikruosius geradarius mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų už. Aš noriu paklausti P. Gražulio. Ar jūs tikrai norite kalbėti už komiteto išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai?
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu pasakyti savo poziciją. Kadangi buvo užregistruotas šitas įstatymo projektas…
PIRMININKAS. Dabar turi būti kalbama už komiteto išvadą.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš nenoriu kalbėti, aš noriu kalbėti tai, ką aš noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Ne, kolegos, taip negalima, turi būti kalbama už komiteto išvadą, nes prieš komiteto išvadą jau yra pasisakyta. Aš sakiau, po vieną kalbantįjį. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pasakysiu trumpai drūtai: reikia gerbti piliečiams duotus pažadus. Jeigu jie bendradarbiavimo su valstybe ir padėjo atskleisti blogiečius, reikia gerbti jų pagalbą. O tie, kas kalba apie tai, kad buvusių žmonių, sakysime, tėvų ar juo labiau senelių kažkokias nuodėmes paveldi vaikai, baikite. Čia mes galėtume pasižiūrėti į savo šeimas ir mes galime daug ko rasti: vieno tėvas alkoholikas, kitas dar koks. Aš ir savo šeimoje tokį turiu. Aš dabar turėčiau už savo tėvą atsakyti ar ką?
PIRMININKAS. Aišku, kolegos. Gali būti tėvas alkoholikas kagėbistas, gali būti ir ne kagėbistas. (Triukšmas, juokas salėje) Šiuo atveju, kolegos, turime apsispręsti dėl komiteto išvados. Dėl vedimo tvarkos – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, noriu reaguoti vis dėlto į besikartojantį jūsų komentavimą. Aš manau, kad posėdžio pirmininkas neturėtų komentuoti kiekvieno sprendimo. Norėčiau paspartinti posėdžio eigą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Komentarais per šoninį mikrofoną tikrai spartiname. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, gerbiamas pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Aš užsirašiau, be abejonės, kad paremčiau projektą ir norėjau išsakyti argumentus kodėl. Taip, ten techninė klaida, bet jūs galėjote suteikti žodį. Man atrodo, konservatoriai labiausiai bijo, kad būtų išviešinti kagėbistai, nes išaiškės, kas susprogdino Bražuolės upelį, kas nužudė ir išsiuntė į Baltarusiją V. Pociūną, kas dabar nori milijardo eurų baudą skirti Lietuvai ir kas dirba kartu su V. Putinu prieš Baltarusiją ir prieš kitas šalis Lietuvos nenaudai. Manau, kad jie bijo visos šios situacijos, todėl įslaptino savo visus darbus ir savo asmenis, kad Lietuva nesužinotų savo didvyrių.
Ir aš dar noriu pasakyti. Jūs matote, kodėl slepiate, juk mūsų Seimo Pirmininkės senelis enkavėdistas, tėvas kagėbistas, tad šaknys matote, kokios yra? Ar jūs nematote, kokios jų šaknys yra? Jūs iškėlėte Prezidentę, buvusią kagėbistę greičiausiai, ji dėstė marksizmą ir leninizmą, o kai Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Maskvos, dar D. Grybauskaitė tarnavo komunistų partijai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega.
P. GRAŽULIS (LRF). …tai yra, matau, labai skaudu krikščionims demokratams.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame alternatyviai. (Triukšmas salėje) Kas balsuojate už, pritariate išvadai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, kas balsuojate prieš, nepritariate išvadai.
Užsiregistravo 104, balsavo 101: už – 70, prieš – 31. Projektas negali būti svarstomas. Išvadai pritarta.
Per centrinį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt jau nebe pirma kadencija, nežinau, kelinta kadencija, kai Seimas niekaip nesiryžta išviešinti, atrodo, akivaizdžių dalykų. Mūsų kaimyninė Latvija: 2018 metų gruodžio mėnesį Latvijos nacionalinis archyvas išviešino, pasirodo, ir buvęs premjeras, ir dar 24 tūkst. Latvijos piliečių bendradarbiavo su šia KGB organizacija okupacijos metais. Mes niekaip negalime. Aš nesuprantu, ko mes bijome? Ar bijome to, kad reikės pakelti dokumentus, kurių neišsireikalavo signataras Z. Vaišvila iš Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos, kur jam 2015 metais buvo atsakyta, kad neatskleidžia duomenų apie D. Grybauskaitę, kaip užsienio reikalų SSRS atstovę būtent Vašingtone, tai yra Rusijos valstybės paslaptis. Aš suprantu…
PIRMININKAS. Kolegos, replika po balsavimo tai nėra pareiškimų stadija.
A. SKARDŽIUS (DPF). …gerbiamas M. Lingė galbūt to nenori, bet aš niekaip nesuprantu, ko bijo gerbiamas G. Landsbergis. Ar mes jau tokia valstybė, kuri labai nutolusi nuo Europos, nuo Latvijos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Trumpai. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmininke, noriu pasakyti, kad 70 balsų buvo, tai aš noriu pasitikslinti, ar mes gerai suskaičiavome ir patvirtinome TTK išvadą. Vienas momentas.
O kitas – trumpa replika. Tikrai to teisingumo paieškose tokių aistrų kelti nereikėtų, bet vis dėlto visuomenei, Lietuvos piliečiams labai sunku. Jie daug kainavusį sovietinį laikotarpį išgyveno, tai tie žmonės, kurie prarado savo artimuosius, savo likimus, sveikatą suluošino. Jų teisė žinoti yra lygiai taip pat svarbi, kaip ir tam tikros grupės žmonių apsauga, jiems mes tikrai neturėtume galvų glostyti, dalinti medalių ar teikti postų. (Balsai salėje) Vis dėlto demokratijos siekiančioje valstybėje tas procesas turėtų vykti civilizuotai. Aš galvoju, kad mes rasime kompromisą. Bet mano pirma klausimo dalis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Pagal Statuto 139 straipsnį tam, kad nepritartume išvadai, reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų. Tai yra, kad nepritartume išvadai, reikėjo 71.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Na?
PIRMININKAS. Iš 101 balsavusio 70 buvo už išvadą. Balsų dauguma išvadai pritarta. Prieštarauti išvadai reikėjo 71. (Balsas salėje) Viskas.
Kolegos, balsuojame dėl Miškų įstatymo projekto… (Triukšmas salėje) Dėl vedimo tvarkos. Labai trumpai. Žinokite, nutrauksiu.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, trumpai. Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia buvo labai suinteresuotų asmenų, kurie neturėjo dalyvauti balsavime. E. Zingeris. (Balsai salėje) Jo tėvas buvo enkavėdistas, siautėjo Marijampolės ir Alytaus apskrityse. V. Čmilytė-Nielsen, Seimo Pirmininkė. Jos senelis buvo… (Triukšmas salėje) Reikia perbalsuoti, jie neturėjo teisės balsuoti, tai yra suinteresuoti asmenys. Ir G. Landsbergis taip pat. Jo tėvas, kaip sakoma, senelis sovietmečiu susigrąžino visą turtą iš sovietų Kaune, Donelaičio gatvėje. Taip pat anūkas irgi neturėjo teisės balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu norite pareikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, tam yra pareiškimų stadija. Viskas, einame toliau pagal darbotvarkę. (Balsai salėje) Jūs siūlote nutraukti posėdį? Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mes padarėme pertrauką dėl įstatymų paketo dėl žvalgybos kontrolieriaus. Padarėme pertrauką iki šio posėdžio, tai yra kito posėdžio, 15 val. 50 min. turėjome balsuoti. Prašau teikti balsuoti likusį žvalgybos kontrolieriaus paketą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Juliau, man atrodo, įvertinti, kad pasisakymai per šoninį mikrofoną yra ne apie posėdžio vedimo tvarką, o apie kolegų apsvaidymą purvais, buvo galima ir šiek tiek anksčiau. Aš raginu naudotis pirmininko teise ir tiesiog iš karto pradedant kalbėti įsigilinti, ar tai yra apie posėdžio tvarką, ar yra apie įstatymo esmę arba pateikimo esmę. Jeigu ne apie esmę, išjungiame ir judame toliau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Per šoninį mikrofoną – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano mama, jai sukanka 100 metų, buvo Kauno geto kalinė ir 50 metų dirbo moterų konsultacijoje. Mano tėvas buvo anglų kalbos mokytojas ir jokiame Alytaus rajone nesiautėjo, mes esame kauniečiai. Pone Gražuli, jūs turėtumėte šiek tiek pagalvoti, kad yra ir teisinių priemonių jūsų kalboms apriboti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, tęsiame posėdį. Kaip sakiau, posėdis dar nesibaigė.
16.45 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1110 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1110. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimo stadija. (Balsai salėje) Aš sakiau, posėdis dar nesibaigė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai dar kartą gal šiek tiek pasikarščiavau, noriu, kolegos, atsiprašyti už savo pozicijas. Šitas projektas yra susijęs su Vyriausybe. Projektas padėtų šiandieną Maisto ir veterinarijos tarnybai ir politikams nebepersekioti įmonių, kurių pavadinimai, vardai ir kiti panašūs dalykai gali asocijuotis, kaip „Sviestas sviestuotas“, „Daktaras desertas“ ir kiti panašūs. Todėl aš siūlau pakeisti Prekių ženklų įstatymą ir nustatyti kitą teisinį reguliavimą, kad, dar kartą sakau, atleistų Veterinarijos tarnybą nuo tiesioginio priekabiavimo prie šitų įmonių. Tai padėtų visiems – ir mums, politikams, ir įstaigoms, ir įmonėms dėl šitų nereikalingų biurokratinių darbų.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš nelabai supratau, ar šitas įstatymo projektas padės apsaugoti nuo tokių atvejų kaip „Daktaro deserto“, ar mes kaip tik tokiu būdu mažinsime mažų, smulkių ir vidutinių verslo atstovų iniciatyvą kūrybiškai pavadinti savo verslus, juos tokiu būdu reklamuoti ne tiktai Lietuvoje, bet galbūt ir užsienyje? Ar neužgniaušime kaip tik kūrybiškumo, bandydami kaip nors sukontroliuoti, nes tų atvejų, panašu, gali būti dar ir ateityje? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Labai ačiū. Priešingai, gerbiamas kolega, matydamas tą absurdą, kuris vyksta, aš ir siūlau, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba netirtų to, kas yra Prekių ženklų įstatyme – tai nebūtų jų reguliavimo sfera. Jie turi žinoti, koks produktas gaminamas ir kokios sudėtinės dalys, o pavadinimas – ne jų reikalas. Žmogus sugalvoja: „Sviestas“, „Vegetariška dešra“, „Natūralus pienas“, „Močiutės pienas“ ar dar kas nors – tegul ir būna toks pavadinimas. Tai iš esmės padėtų mums visiems, politikams ir valdininkams, nesikabinėti prie šitų įmonėlių, jos kuria gerus prekių ženklus. Aš, matydamas, kas vyko prieš tris savaites, kokie buvo konfliktai dėl pavadinimo, pasižiūrėjau į teisinį reguliavimą, jį ir pateikiau taip, kaip manau, kad turėtų būti sprendžiama.
PIRMININKAS. Jūsų klausti daugiau niekas nenori.
Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, kaip matome, prieš tai kolega sakė apie kūrybiškumą, tai būnant „Mėslitos“ reklamuotoju net galima į Seimą patekti. Galbūt tas kūrybiškumas kartais gali kai kuriems ir karjerą sugadinti.
Bet jeigu ne juokais kalbame, tai yra europiniai dokumentai. Šiuo atveju Veterinarijos tarnyba, kiek daug ir komitete mes laiko skyrėme, išsiaiškinome, papuolė tikrai į tokias pinkles. Šiuo atveju marketingas buvo jos prioritetas ir tarp tų keliasdešimties funkcijų, kurias turi Veterinarijos tarnyba, tai galbūt nėra pagrindinė funkcija. Komitete turėtumėte išsiaiškinti, kolegos, ar tikrai Europos Sąjungos direktyva, kuri būtent reglamentuoja atitikties reikalavimus ten, kur apibrėžta, ir yra Veterinarijos tarnybos funkcija, ar tikrai tai neišskaidys tų funkcijų, kurias ji atlieka. Iš tiesų pats principas ir dėl to kilęs jau ne vienas skandalas… Manau, kad tikrai reikėtų pritarti ir bent jau apibrėžti tai, kad tarnybos, kurias žemina dažnai ir Seimo nariai, ir politikai, ir Vyriausybės nariai, iš tiesų nenusipelnė to, kas buvo paskutinio skandalo atveju. Norisi, kad tai nepasikartotų ir nežemintų institucijos vardo, kad žmonės nesijaustų kalti dėl to, kad dirba ir atlieka savo darbą tikrai sąžiningai, ir dėl to, kaip reglamentuoja teisės aktai. Iš tiesų, kolegos, tikrai vertas diskusijos klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvas prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Norėčiau pratęsti, ką K. Mažeika ką tik kalbėjo. Kai Kaimo reikalų komitete vyko diskusija apie tai, kaip tik dėl čia minimos įmonės, tada buvo aiškiai pasakyta, kad ši įmonė surado labai gerą reklamos būdą per Kaimo reikalų komitetą, o dabar šiuo atveju labai gerą būdą per Seimo posėdį papildomai reklamuoti savo vardą. Ir tai vyksta dabar čia, Seimo salėje.
Manau, kad šis projektas yra perteklinis. Įstaiga, tai yra Maisto ir veterinarijos tarnyba, puikiai savo teisinę gynybą užsitikrina, ji tokio projekto neprašė, neišreiškė tokios nuomonės ir Kaimo reikalų komiteto posėdyje, todėl manau, kad šis projektas perteklinis ir jo visiškai nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuosime nustatytu, tikiuosi, kad nustatytu laiku. Bet mes dabar jau vėluojame. Prieš tai ėjome laiku. 19 val. 5 min. numatytas balsavimas.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688. Pranešėjas – V. Kanopa. Pateikimas. Prašom.
V. KANOPA (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, viena svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių – regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas. „Pasaulis prasideda savoje gimtinėje“ – taip skelbia Aukštaitijos vėliavos užrašas. Iš Aukštaitijos kilo ar šiandien gyvena daug ir dabartinio Seimo narių, nes tai didžiausias Lietuvos regionas. Seime įregistravau ir šiandien pristatau Lietuvos valstybingumo istorijai ir Aukštaitijos regionui svarbų projektą – 2023 metus paskelbti Aukštaitijos metais.
2023-ieji mūsų valstybingumo istorijai labai svarbūs – sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo kunigaikščio tarybos su Livonijos ordinu sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje. Aukštaitija yra mūsų valstybės – Lietuvos pirminio branduolio žemės, kuriose apie XI amžių susikūrė Lietuvos kunigaikštystė. Sėkmingai plėtodama politinę diplomatiją, ji XII amžiuje tapo galingiausia baltų kunigaikštyste.
Aukštaitijos – didžiausio Lietuvos regiono – raida tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybingumo įtvirtinimu, o žodžiai „Aukštaitijos žemė“ net kelis šimtmečius buvo vartojami kaip Lietuvos sinonimas. Iš Aukštaitijos žemių kilo pirmasis suvienytos Lietuvos valstybės valdovas karalius Mindaugas, kurio karūnavimo dieną švenčiame liepos 6-ąją. Aukštaitijos regiono svarba valstybingumo istorijoje neabejotina ne tik etnografine, bet ir valstybės kūrimo plotme.
Paskelbus 2023 metus Aukštaitijos metais, būtų paskata visiems visuomenės sluoksniams turtinti žinias ar naujai sužinoti nuo pirmųjų valstybingumo ištakų iki kertinių kūrybos pamatų ir reikšmingiausių valstybės kūrimo asmenybių. Aukštaitijos regiono metams dedikuoti renginių ciklai taptų patriotizmo išraiška ir didžiavimosi savo valstybe, savo regionu išraiška. Mano galva, labai svarbu ir gyvosios istorijos pamokos jaunimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų palaikyti šią idėją ir balsuoti už ją. Noriu pasakyti, bendraujant su merais, savivaldybėmis, visi be išimties merai palaikė šią idėją, pritarė. Jeigu tai būtų paskelbta, pagal regionus vienytųsi, kad galėtų tą datą paminėti iškilmingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas, ruošiasi R. Šarknickas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega Vidmantai, džiaugiuosi, kad esate rokiškėnas, Aukštaitijos patriotas, bet 2022 metus paskelbėme Sūduvos metais, kiek aš žinau, mano kaimynas jau greitai rengiasi Dainavos metus skelbti. Jeigu teisingai prisimenu, ir Vilniui skirti metai jau yra prognozuojami skelbti. Ir jūsų dokumente minimi 700 metų tai yra Vilniaus įkūrimo metai, taip, 1323 metai. Tai ar nebuvo bandymų kaip nors viską sudėti vientisai, nes, kaip žinote, dabar yra nuostata, kad tik treji metai bus skelbiami. Ar nebuvo kalbėta, kad kaip nors čia reikėtų sujungti tuos aukštaičių regionų dalykus į kokią vienumą. Aukštaitijos metams tas, aišku, tiktų.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū. Tikrai gera idėja ir geras patarimas, bet kai aš registravau šiuos metus dėl paskelbimo, 2023 metus, dar nebuvo to apribojimo ir Seimas nebuvo priėmęs to nutarimo, kad tie metai būtų skelbiami ir išdėstyti žymiai rečiau. Bet ši idėja yra gera ir galbūt galima ir paskelbus pasinaudoti šia jūsų puikia idėja.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Vidmantai, išties labai palaikau regioninę politiką, judėjimą ir džiaugiuos, kad jūs imatės šios iniciatyvos. Mano klausimas būtų, žvelgiant į gražią heraldiką Aukštaitijos regionų, kada Heraldikos komisija prie Prezidento institucijos šią simboliką teiks Prezidentui įteisinti? Kodėl iki šiol neįteisinta Aukštaitijos regioninė simbolika? Ačiū.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū. Tikrai palaikyčiau jūsų pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kas norėjo, paklausė jūsų. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčiųjų klausti. Balsuosime numatytu laiku.
16.57 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Pelno mokesčio įstatymo 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125. Pateikimas. Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šio įstatymo projekto pagrindinis uždavinys yra nulinio tarifo taikymas ir reinvestuojamam pelnui, diferencijuojant jo taikymą pagal savaiminio ekonominio augimo požymius savivaldybėse.
Noriu pažymėti, kad mūsų kaimynai latviai, estai jau seniai taiko šį reinvestuojamo pelno neapmokestinimą. Lenkija tokį modelį taiko nuo šių metų sausio 1 dienos. Pirmajame etape juo galės pasinaudoti įmonės, kurių apyvarta nesiekia 22 mln. eurų, aišku, išskyrus bankus ir finansines institucijas. Įmonės, galinčios taikyti naująjį modelį, Lenkijoje sudaro apie 90 % visų šalies bendrovių.
Šiuo įstatymo projektu nekeičiame tos dalies, kur yra dabar galiojanti pelno lengvata. Tik ta pelno lengvata galės pasinaudoti įmonės, kurios dirba savivaldybėse, turinčiose ekonominio augimo požymių. Dar papildomai siūlome, kad vienetas, kurio praėjusio mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršijo 10 mln. eurų ir vykdantis investicinį projektą savaiminio ekonominio augimo požymių neturinčioje savivaldybėje, apmokestinamąjį pelną gali susimažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuojamas pelnas mažinamas faktiškai patirtomis išlaidomis.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš matau, kad šis projektas jau turbūt ne kartą buvo teiktas, tačiau atsimuša į Vyriausybės, sakykime, nesuprantamą barjerą. Jūsų manymu, kokios yra priežastys, kad Vyriausybė, atrodo, logiško sprendimo nenori priimti? Dėl PVM, aš suprantu, dabartinės Vyriausybės atsakymas yra paprastas, bus duobė. Bet dėl reinvestuojamo pelno – užuot jis būtų slepiamas visais kitais būdais, kažkaip išsimokamas, šiuo atveju būtų reinvestuojamas. Tai ir pridėtinės vertės mokestis, ir visi kiti dalykai suplauktų į valstybės biudžetą ir galų gale padidėtų tų įmonių pajėgumai, potencialas. Gal jūs galėtumėte vis dėlto pasidalinti savo įžvalgomis?
A. PALIONIS (LRF). Padidėtų ir darbo našumas, ko pas mus Lietuvoje trūksta. Mes turėtume gal istoriškai pažvelgti. Kažkada pelno mokestis buvo žymiai didesnis ir galiojo reinvestuojamo pelno lengvata. Čia buvo maždaug prieš 20 metų, kai buvo naikinama ši lengvata, buvo sumažintas ir pelno mokestis. Tą dvidešimtmetį mes tikriausiai žiūrėjome ir lyginome savo konkurencines sąlygas su kaimynėmis, kad pritrauktume investicijas, užsienio kapitalą. Tos sąlygos atitiko tų šalių, nes estai, rodos, tik 2016 metais vėl įvedė reinvestuojamam pelnui, latviai – 2018 metais, lenkai – 2021 metais, kaip minėjau. Mes dabar, jeigu žiūrėtume, kaimyninių šalių akivaizdoje, esame nepatraukliausioje padėtyje. Aš manau, kad dabar Vyriausybė įvertins visas šias sąlygas, kurios yra gretimose šalyse. Norint pritraukti investicijas į Lietuvą, konkrečiai šis projektas ir yra skirtas daugiau regioninėms savivaldybėms, kad ten kurtųsi darbo vietos ir ateitų investicijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjas labai teisingai priminė. Aš irgi prisimenu, kad tikrai būdavo įmonių, kurioms būdavo sumažintas pelno mokestis, taip. Bet ten buvo visko. Buvo ir apgaulės, ir taip toliau, ir investicijas jie kitaip parodydavo, nes tikrai teko toje sistemoje visą laiką suktis ir tai buvo žinoma. Gal jūs galite dabar… Maždaug esate skaičiavęs ir matote. Aišku, ta lengvata bus labai didelėms įmonėms. 10 mln., žinote, tai yra nemaža suma turėti apyvartą ir panašiai. Gal jūs turite ir skaičius, gal galite truputį pakomentuoti? Ir kiek galimai gali būti, kad bus nesumokėta pelno mokesčio į valstybės biudžetą, galimai?
A. PALIONIS (LRF). Gerai, pasistengsiu, jeigu iš žodžių suprasite. Mes irgi stengėmės daugmaž pritaikyti Lenkijos modelį, kad patektų per 90 % įmonių, kurios pas mus vykdo veiklą, natūralu, kad pas mus yra mažesnė apyvarta. Aš galiu pasakyti, kad didelės įmonės yra vadinamos tos, kurių apyvarta, pajamos per metus viršija 30 mln., tai pas mus rinkoje sudaro tik 0,4 % nuo visų dirbančių įmonių. Vidutinės, kurių apyvarta yra nuo 6 iki 30 mln., sudaro 3,6 %. Mažos įmonės, iki 6 mln. apyvartos, sudaro 96 %. Šis įstatymo projektas įmonėms, kurių apyvarta neviršija 10 mln. eurų.
Dabar jeigu žiūrėtume procentiškai, kiek šios įmonės sumoka pelno, tai tos didžiosios, kurių yra 0,4 %, sumoka nuo viso pelno 42 % į valstybės biudžetą, vidutinės, nuo 6 iki 30, – 33 % ir mažos, kurių apyvarta iki 6 mln., – 25 %. Visų pirma natūralu, kad visos įmonės ir nepasinaudos pelno lengvata. Esmė yra dar viena įstatymo projekte, jeigu tas investicinis projektas yra vykdomas savivaldybėje, turinčioje ekonominio augimo požymių, šiuo metu pagal Vidaus reikalų ministerijos nutarimą yra trys savivaldybės, tai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kurios turi tokių požymių, tai šia lengvata net negalės naudotis. Bet įmonė, dirbanti šiose savivaldybėse, vykdanti investicinį projektą kitoje savivaldybėje, už tą projektą galės pasinaudoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys klausti. Dėl balsavimo motyvų už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties žvelgiant į kaimyninių valstybių pavyzdžius Europoje, į Airijos pavyzdį, kai buvo sudarytos palankios sąlygos, palankus investicinis klimatas, tai ekonomikos augimas buvo itin spartus. Jau po pirmųjų investicijų Airija lenkė Europos vidurkį pusantro karto. Dabar turbūt siekia du ir daugiau karto. Matome, kad nuo valstybės ryžto, nuo valstybės strategijos, nuo valstybės vizijos labai priklauso tai, kokios investicijos ateis į valstybę.
Kitas pavyzdys, nors daugelis sako neminėti jo, tačiau kam teko lankytis Kinijoje per pastaruosius du dešimtmečius, tai nepamatuojamas šuolis prasidėjo per porą dešimtmečių, ekonomikos augimas komunistinėje valstybėje vien dėl palankaus investicinio klimato. Visi Vakarai ir iš už Atlanto, ir iš Europos sukėlė savo gamybą, naujausias technologijas ir dabar matome vieną iš stipriausių ekonomikos aspektu valstybių pasaulyje. Tai čia reikėtų vizijos, įžvalgų ir atsikratyti visų tų baimių, kurių pilna Vyriausybė, o greičiausiai tos baimės yra iš nežinojimo, iš kompetencijos stokos.
Todėl siūlau pritarti šiam projektui ir sudaryti… Tai būtų nedidelis žingsnis, bet tai būtų žingsnis dėl investicinio klimato atšilimo arba bent jau palankesnio klimato sudarymo čia jau veikiančioms įmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų daugiau nėra norinčių kalbėti.
17.06 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863. Pranešėja – R. Budbergytė. Pateikimas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, siūloma pataisa mes siekiame papildyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymą nustatant, kad vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos galėtų vartotojams jau ginčą nagrinėjant priteisti taip pat ir neturtinės žalos atlyginimą.
Taigi mes siūlome vartotoją apsaugoti nuo rizikos, kuri gali kilti, patirti milžiniškus nuostolius, jeigu toks klausimas – neturtinės, moralinės žalos atlyginimas persikelia į teismą, kai iš tiesų yra patiriamos išlaidos ir advokato, ir ekspertizės. Tai įpareigoja mus daryti ir mūsų Konstitucija, taip pat Europos Sąjungos teisynas, kuris ragina visas valstybes nares padidinti vartotojų teisių apsaugos lygį, kad ta apsauga taptų veiksminga. Na, ir, žinoma, siūlymu mes taip pat perkeltume dalį ginčų, kuriuos šiandien nagrinėja mūsų labai apkrauti teismai. Kaip aš suprantu, tai tikrai būtų naudinga, nes tokie ginčai būtų perkelti į daugelį mūsų vartotojų teisių ikiteisminio tyrimo institucijų ir mes turėtume, viena vertus, gerovę, kad vartotojas labiau apsaugotas, kita vertus, kad ir teismai galėtų dirbti veiksmingiau, nagrinėdami kitas labai svarbias bylas.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys ir tas Seimo narys – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų pritariu jūsų siūlymui, kad reikėtų nukrauti teismų krūvį. Ir turbūt ne pirmas aspektas, kada teismai apsižioja, sakykime, nori valdyti viską, bet trūksta žmogiškųjų išteklių, trūksta laiko, bylos nagrinėjamos metų metais, na, o tokie procesai, kai ne teismine tvarka galėtų būti nagrinėjami, neperduodami valstybės institucijoms, kurios turi sukaupusios kompetenciją. Kaip jūs manote, kodėl teismai apsižioję laiko daugiau, negu gali atsikąsti?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Na, teismai laiko tiek, kiek mes duodame jiems laikyti. Gal pradėkime tada klausimą nuo mūsų. Kodėl mes nesirūpiname, kad mūsų teismai būtų atlaisvinti nuo tokių ginčų nagrinėjimo, kuriuos gali nagrinėti kitos institucijos?
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Daugiau nėra norinčių klausti Seimo narių.
Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – numatytu darbotvarkėje laiku.
17.09 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1163 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1163. Pateikimas. Pranešėjas – A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuo metu pagal galiojančio Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatas yra nustatytas žemės mokesčio tarifas nuo 0,01 % iki 4 % žemės mokestinės vertės. Jį kiekviena savivaldybės taryba nustato ateinantiems metams. Į šitą tarifą patenka ir žemė po akvakultūros įmonių tvenkiniais. Noriu pažymėti, kad žemė po pramoniniais akvakultūros tvenkiniais savo verte neprilygsta ūkio paskirties ar komercinei žemei, nes istoriškai tokie ūkiai buvo kuriami, kur žemė buvo nederlinga, užpelkėjusi ir nebuvo tinkama žemės ūkio paskirčiai.
Dar yra vienas toks argumentas ir niuansas – su žemės ūkio paskirties žeme yra mokamos tiesioginės išmokos. Akvakultūros įmonės tiesioginių išmokų negauna ir susimoka mokestį. Tendencijos, kokios susiklostė Lietuvoje, nes akvakultūros įmonių yra po visą Lietuvos teritoriją, kad kai kurių įmonių tvenkiniai patenka į kelių savivaldybių žemes, galiu netgi pasakyti, kad viena savivaldybė nustačiusi 0,6 % tarifą, kita savivaldybė – 3 % tarifą tam pačiam žuvininkystės ūkiui. Kadangi konkurencinės sąlygos yra išties labai didelės ir maržos nėra tokios, kad žuvininkystės akvakultūros įmonės galėtų padengti ir panaikinti tą konkurenciją, siūlome Žemės įstatymo 6 straipsnyje atskira eilute išskirti, kad žemei po pramoninės akvakultūros tvenkiniais taikomas mokesčio tarifas būtų nuo 0,01 % iki 0,2 % žemės mokestinės vertės.
Kodėl taip pasirinkome? Nes akvakultūros įmonių, lygiai taip pat kaip ir kitų įmonių, kurios išsinuomoja gamtinius telkinius ir lygiai taip pat užsiima ekologine žuvies gamyba, suskaičiavus išeina maždaug tokia pat suma kaip ir su ežerų nuomos tarifais, lygiai taip pat būtų ir akvakultūros įmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Taip išsamiai ir aiškiai pristatėte klausimą, kad nėra nė vieno Seimo nario, norinčio jūsų paklausti. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.12 val.
Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908. Pranešėjas – T. Bičiūnas. Pateikimas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Sveiki, kolegos. Pamėginkite įsivaizduoti tokią situaciją, kad jums prieš tampant kandidatais kitos kadencijos metu į Lietuvos Respublikos Seimą staiga paaiškėja, kad reikia baigti politologijos mokslus universitete. Aišku, galite ir neįsivaizduoti, nes to nereikės, nes nėra tokių teisės aktų, kurie šitokią prievolę mums nustatytų. Tačiau sporto srityje situacija yra šiek tiek kitokia, sudėtingesnė. Pagal šiuo metu galiojantį Kūno kultūros ir sporto įstatymą asmenys, kurie neturi sporto krypties aukštojo išsilavinimo, tačiau dabar yra dirbantys ir turi teisę tokį darbą dirbti, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. net ir aukščiausią laimėjimą savo sporto šakoje pasiekę negalės dirbti. Kadaise gerais laikais, kai dar buvo Kūno kultūros ir sporto departamentas, jis buvo nustatęs sporto veiklos leidimų išdavimo tvarką, kvalifikacijos reikalavimus ir asmenys, juos įgiję, buvo baigę 700 valandų teorinių ir praktinių žinių kursus, išlaikę egzaminą, tobulinosi pagal nustatytą prievolę kas ketverius metus 96 valandų kvalifikacijos trukmės kėlimo kursuose.
Kas atsitiko? Nuo 2019 metų apribota teisė pratęsti leidimus, o, kaip jau ir minėjau, nuo 2024 metų visi leidimai nustoja galioti. Išsigelbėjimas kaip ir yra, nes kaip ir numatyta tokia teisė tiems asmenims ir toliau treniruoti, tačiau ši teisė reglamentuota švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Iš čia ir kyla toks paradoksas, kad tie asmenys turėtų baigti kursus nuo metų iki pusantrų metų trukmės – apie 1 tūkst. 400 valandų, o tie kursai kainuotų daugiau negu du su puse tūkstančio. Galite bandyti spėti, kas būtų tų kursų vedėjas. Vienas iš universitetų, jo vardo šiandien aš neminėsiu. Taigi, vadinasi, ne mažiau kaip 700 akademinių valandų teorinių bei praktinių žinių per mokymus įgijusius asmenis mes pakartotinai grąžintume į studijų suolą.
Noriu jums pacituoti tikrai garsaus sporto meistro, trenerio, jo irgi neįvardinsiu, tokį pasisakymą. (Balsas salėje) Gal reikėtų, bet neįvardinsiu. „Esu pabaigęs Edukologijos universitete fizinio ugdymo krypties pedagogiką, apgynęs daktaro disertaciją, jeigu norėčiau treniruoti, turėčiau užsirašyti į universitetą, į krepšinio trenerio kursus, susimokėti du su puse tūkstančio eurų, juose gaučiau vaizdo medžiagą, iš kurios turėčiau mokytis. Greičiausiai toje medžiagoje būtų ir kai kurių mano įrašytų vaizdo paskaitų.“ Juokiasi citatos autorius ir užduoda tokį klausimą. Kodėl taip daroma? Ko gero, studentų mažėja tam tikrame universitete. Prieš porą metų jo likimas kybojo ant plauko. Taip, ko gero, bandoma jį gelbėti.
Gerbiami kolegos, esu giliai įsitikinęs, kad tai neteisinga ir netgi žalinga, todėl teikiu įstatymo projektą. Juo siūlau įteisinti galiojančius sporto leidimus turintiems bei ne mažiau kaip vienerius metus nepertraukiamai dirbantiems asmenims teisę ir toliau dirbti fizinio aktyvumo ir sporto specialistais ar instruktoriais ar teikti fizinio aktyvumo ir sporto specialistų paslaugas. Labai tikiuosi visų susitelkimo ir palaikymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų užsirašė paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia O. Leiputė. Jos posėdžių salėje nematau. Tuomet klausia V. Alekna. Jo posėdžių salėje taip pat nematyti. V. Fiodorovas. Jo taip pat nėra. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man kyla klausimas, tai kur jie šiandien kelia kvalifikaciją? Jūs paminėjote, kad jie turėtų kelti kasmet kvalifikaciją ar kas ketveri metai išklausyti atitinkamą kursą. Įstatymas buvo priimtas 2019 metais, jau nuo 2019 metų neišduodavo, netęsdavo tų leidimų. Gal reikėtų spręsti kitaip klausimą? Gal kalbėtis ir siūlyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai trumpąsias studijas? Galbūt užtektų jiems ir metų mokslo žinių tam, kad įgytų kvalifikaciją. Ji būtų normaliai pripažinta, išklausius ir atitinkamai surinkus kai kuriuos kreditus. Dauguma, kaip jūs minite, yra baigę kokius nors mokslus, įgiję išsilavinimą, ar kolegiją, ar universitetą, tai čia būtų papildomos trumposios studijos. Gal jūs galvojate apie tai?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Labai dėkoju už klausimą. Galėčiau tokiu retoriniu klausimu atsakyti į klausimą. Kas pasikeitė? Iki tol jiems leidimai būdavo pratęsiami kas ketverius metus, pakakdavo 96 valandų kvalifikacijos kėlimų kursų ir jie turėdavo teisę toliau vėl ketverius metus dirbti. Jūs teisingai pamatėte, kad nuo 2019 metų tokios teisės nelieka. Dabar realiai jau 2023 metais, jeigu paskaičiuotume matematiškai, visi leidimai, paskutinį kartą išduoti, nustos galioti. Šiuo projektu ir bandoma įteisinti tai. Kitaip tariant, neatimti iš žmonių galimybės ir toliau dirbti, o ne bandyti juos visus varu suvaryti į universitetą dar kartą pasimokyti, galbūt net ir iš savo medžiagos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Skardžius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti iš tikrųjų… (Šurmulys salėje) Gal tą chamą būtų galima iš salės kaip nors išvesdinti?
PIRMININKAS. Aš galiu tik mikrofoną išjungti, bet jis ir taip išjungtas šiuo metu.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, tai vis tiek jo nenutildys. Noriu paklausti. Ar jūs savo siūlymu nesulyginate žmonių, turinčius diplomus ir neturinčius diplomų? Juk jų galimybės tampa lygios. Tai gal tada nebereikia to diplomo siekti?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Mano siūlymas neskirtas sulyginti turinčius diplomus ir neturinčius diplomų žmones. Siūlymas yra skirtas įteisinti tai, ką jie dabar sėkmingai daro ir dirba. Tai jūs išgirskite, žmonės jau dirba nuo 2013 metų pagal tuos leidimus, o nuo 2023 metų neturės tokios teisės. Kas atsitiko, kad jie ir toliau negali dirbti tuo, kuo visą laiką dirbo?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs turbūt rengdamas šią pataisą analizavote situaciją, kalbėjote su ekspertais. Kaip minėjote, ar tai nėra pasekmė, kad būtent panaikinus Sporto departamentą (sportas atsidūrė Švietimo ir mokslo, dabar kartu ir sporto ministerijoje) sprendžiamas lėšų stygius aukštajam mokslui, kad pasipinigautų? Kaip koreliuoja tos žinios, kaip jūs sakote, gaunamos videomedžiaga, su gana solidžiu atlygiu universitetams už tas žinias? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Labai dėkoju už klausimą. Jūsų pastabos yra tikrai taiklios. Aš remiuosi tais žmonėmis, kurie į tą klausimą yra atsakę viešojoje erdvėje. Jie būtent ir mato, kad tai gelbėjimas vieno universiteto, jame trūko, grubiai tariant, studentų, kurie dabar susimokėtų už šitas studijas, kaip minėjau, ne mažiau nei du su puse tūkstančio eurų. Neretai ta kaina yra visų metų sporto trenerio pajamos iš to darbo. Tikrai ne kartą esame Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje šitą klausimą kėlę. Visi matome šitą problemą, net ministerijos atstovai sako, kad ją reikia spręsti. Tačiau praėjo visi metai, veiksmų niekas nesiėmė, tik paplepėdavome. Tai mano projektas ir yra, kad spręstų šitą problemą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šiais laikais, kai mums visur trūksta žmonių, ir valstybės tarnyboje, ir mokytojų, ir policininkų, ir įvairių sričių specialistų… Sportas yra svarbi sritis, vis mažiau dėmesio skiriame šiai sričiai. Bet koks palengvinimas ir nauda iš to yra tikrai žymiai didesnė, negu, sakykime, koks nors didesnis suvaržymas. Aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš nebūčiau prieš, bet 2019 metais, sakote… Dabar mes gelbėsime kažkokį universitetą, kažką sugalvojome. Bet nuo 2019 metų jau nebuvo išduodami leidimai, tada jau reikėjo kalbėti. Kas bus toliau, ką mes toliau turime padaryti ir kokius žingsnius žengti? Išeina taip, kad dabar žinome, kad bet kokios srities pedagogas ar kitas kiekvienais metais kelia kvalifikaciją, lanko kursus, gilina žinias, viskas žengia į priekį. Lygiai taip pat ir sporte – kiek yra naujos įrangos ir technikos sveikatos tobulinimui. Mums labai svarbu, kad atėjęs žmogus gautų visa tai, kas būtų geriausia. Aš esu už tai, kad, kaip bebūtų, šitie žmonės, kurie dirba, irgi turėtų atitinkamų žinių. Jeigu mes neišduodame dabar leidimų, tai galvokime apie tai, kaip reikėtų spręsti, kokius jie turėtų kursus, kas keltų kvalifikaciją, kokie būtų paruošti… ar universitetas suteiktų tas paskutines žinias, nes tai yra žmogaus sveikata. Mums irgi svarbu. Ne bet kas su vienų metų praktika jau gali eiti ir vesti užsiėmimus. Žinote, man čia truputį kyla klaustukas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme visų motyvus už ir prieš, balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-818 (pateikimas)
Dabar darbotvarkėje šiek tiek grįžtame prie 2-8 klausimo, jo negalėjo pateikti J. Sabatauskas, nes pirmininkavo posėdžiui. Suteiksime jam tokią galimybę, šiek tiek pasikeitus situacijai. Grįžtame prie 2-8 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-818. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, jūsų dėmesiui teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, ja būtų numatyta PVM lengvata senų daugiabučių renovavimui. Mes matome, kad ta problema vis tik yra ir juo labiau šiemet dar labiau aštrėja dėl energinio efektyvumo. Kylant energijos kainoms matome, kokiu greičiu gali išsipūsti ir gyventojų gaunamos sąskaitos už šildymą, ir matome, kaip pavyksta sutaupyti tiems, kurie vis dėlto anksčiau investavo į renovaciją. O tie, kurie palieka viską savieigai, atvirkščiai, kenčia.
Iš tiesų iš gerųjų praktikų reikėtų paminėti Ignalinos atvejį. Ten iš tikrųjų didelė dalis miesto namų yra renovuota, ir ne šiaip sau buvo namų renovacija, o buvo taikoma kvartalų renovacija. O vienas iš prasčiausių atvejų yra Vilnius, galima sakyti. Dėl ko, kokios yra priežastys, ar savivaldybė nesugebėjo motyvuoti gyventojų, ar yra kita priežastis, man sunku vertinti. Bet turime suvokti paprastą tiesą, kad mažiausiai energetiškai efektyviuose namuose dažniausiai gyvena tie, kuriems renovavimas yra ganėtinai didelis ir sunkus įsipareigojimas, ir galbūt žmonės dėl to, kad turi nedideles pajamas, nesiryžta tam. Juolab kad šiemet gruodį baigiasi terminas, iki kurio buvo galima pasinaudoti finansine parama daugiabučių renovacijai. Didelė dalis daugiabučių namų yra seni, nusidėvėję ir išlaikyti juos gana sunku.
Todėl siūlau taikyti PVM lengvatą, kad mes toliau galėtume motyvuoti gyventojus daryti renovaciją, po kurios ne tik būtų sutaupyta pinigų už daugiabučių išlaikymą, už tų butų išlaikymą, bet, kita vertus, jų gyvenimo sąlygos gerokai pasikeistų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti norėtų vienas Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visi žinome, kad pigiausia šiluma yra sutaupyta šiluma. Tačiau dešimtmečiais valstybė niekaip nesugeba išjudinti renovacijos. Ar jūs naiviai manote, kad ši pataisa išjudins renovaciją ir taps prasminga renovuoti namus tokiu metodu, kai vėl bus įpainiojami gyventojai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad naują namą pastatyti yra kur kas pigiau, negu jį rekonstruoti. Pusantro karto pigiau, tą pasakytų bet kuri rangovų organizacija. Ir galų gale iki šiol valstybėje nėra sukurta tokio mechanizmo, kuris tiktų gyventojams. Ar yra pakankama jūsų ši pataisa? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų jūs sakote tiesą, pastatyti naują gerokai efektyvesnį namą būtų kur kas pigiau negu… Tačiau didelė dalis, o faktiškai absoliuti dauguma būstų yra privatizuoti. Jų savininkai yra žmonės, kurių daugelio pajamos turbūt nėra tokios, kad jie galėtų tik savo lėšomis renovuoti. Žinoma, valstybės parama būsto renovacijai buvo, kai kuriose savivaldybėse buvo labai ženkli – daugiau negu 50 %, kai kur net buvo ir 80 %. Tai ten mes matome tikrą proveržį. Bet paskui visiems kitiems buvo taikoma mažesnė – 40, 35 ir 30 % parama. Deja, tuos, kurie šiandien to nepadarė, tuo nepasinaudojo, mes galėtume nors tokiu būdu paskatinti.
Kita vertus, aš manyčiau, būtų galima numatyti ir kitų būdų, bet šiandien aš tų būdų jums nesiūlau, nes tam reikia biudžeto tiesioginių asignavimų, kaip jūs žinote.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau niekas nenori jūsų paklausti. Pasisakymai dėl motyvų. Už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Dėkoju kolegai už pateiktą projektą, nes tai yra labai reikalinga priemonė. Žmonės, kurie jau renovavo, dabar mato tikrai didelę naudą. Miestai gražėja ir patys gyventojai jaučia sąskaitų pamažėjimą. Tikrai kylant kainoms, mažėjant pajamoms yra labai svarbu skatinti šį procesą, nes tai yra žmonių investicija į šilumos kainų mažinimą. Kviečiu pritarti tokiai priemonei, nes ji nereikalauja iš biudžeto kokių nors papildomų lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori niekas kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.30 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1109 (pateikimas)
Dar vienas darbotvarkės 2-11 klausimas, kurio nespėjome pateikti, nes J. Sabatauskas pirmininkavo, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1109. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu kitą PVM lengvatos klausimą, susijusį su transportu.
Iš tikrųjų ne tik šiandien, bet jau kurį laiką visi kalbame apie būtinybę tausoti ir saugoti mūsų gamtą, laikytis žaliojo kurso, tačiau ką mes matome, kai kalbame apie draugiškesnį aplinkai transportą, deja, Lietuva netaršių automobilių plėtra ne tik atsilieka nuo kaimynų, bet ir apskritai velkasi visos Europos Sąjungos uodegoje, lenkdama tik Kiprą. Situacija yra ne tik liūdna, šiuo atveju ji tragiška.
Štai, pažiūrėkite, Lietuvoje šiandien mes turime virš 2 mln. transporto priemonių, iš kurių elektra varomų priemonių vos daugiau nei 6 tūkst. Nesunku apskaičiuoti, kad tai yra vos 0,3 % viso Lietuvos automobilių parko. Palyginkime: benzininių priemonių šiandien turime virš 400 tūkst., dyzelinu varomų virš 1 mln. 200 tūkst. Ką jau kalbėti, kad šiemet nesugebėjome užregistruoti net 1 tūkst. 800 elektra varomų transporto priemonių kai, pavyzdžiui, dyzelinu jau užregistruota virš 80 tūkst.
Turime pripažinti, kad kova už žalesnį transportą ir sveikesnę aplinką, švelniai tariant, nėra veiksminga. Na, pripažinkime, kad vien girti žaliąjį transportą tikrai nepakanka. Taip pat reikia konstatuoti, kad Aplinkos ministerijos teikiama parama nėra pakankama. Galimybė gauti paramą yra taip supainiota biurokratinių procedūrų, kad tos priemonės įsigijimas užtrunka ir žmonės tiesiog numoja ranka.
Taip pat svarbu paminėti, kad gerokai modernesni elektriniai varikliai, tokios transporto priemonės kainuoja brangiai. Taikant panašius mokestinius reikalavimus prekybai tiek benzininiais, tiek dyzeliniais, tiek elektriniais varikliais, vertinant objektyviai kainos ir naudos atžvilgiu, žmonėms rinktis elektra varomą transportą tiesiog neapsimoka, nes ta pačia ar mažesne kaina jie gali įsigyti kur kas geresnės komplektacijos benzininį ar dyzelinu varomą alternatyvą.
Todėl siūlau taikyti 5 % lengvatą elektra varomiems automobiliams, dviračiams, paspirtukams ir kitoms transporto priemonėms. Tokia lengvata galutiniam vartotojui duotų 16 % kainos sumažinimą. Pavyzdys būtų ne vien automobiliai, bet tai galėtų būti, kaip minėjau, ir dviračiai, ir motoroleriai arba, kitaip sakant, motociklai, kuriuos galėtų… Pavyzdžiui, žmogus virš 600 eurų, tarkim, tokiam motoroleriui įsigyti sutaupytų, nes automobiliui ta kaina, aišku, būtų sutaupyta daugiau, bet lyginant kainą vis tiek… Mes turime skatinti tai daryti, kaip tai skatina kitos Europos šalys, priešingu atveju mes niekada nepajudėsime iš mirties taško.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – E. Pupinis. Jo salėje šiuo metu nėra. Pasisakymai dėl motyvų. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Ne, atsisakote? Petras nebe prieš, supozityvėjo. Niekas nenori kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu metu.
2-18 klausimo šiuo metu negalime svarstyti, nes salėje nėra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko.
17.35 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-976 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-976. Pranešėjas – G. Paluckas. Pateikimas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį minimaliai algai.
PIRMININKAS. Viskas? Labai dėkui. Lakoniškiausias pristatymas, kokį tekę kada nors girdėti…
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. …iš šitos tribūnos. Jūsų paklausti taip pat niekas nenori ir dėl motyvų pasisakyti taip pat niekas nenori. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
17.36 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1181 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1181. Pranešėjas – A. Palionis. Pateikimas.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai norėčiau, kaip ir kolega, trumpai, bet tikrai neišeis. Šiuo metu Lietuvoje miškų realūs kirtimo mastai apie 2,5 karto viršija tvarų miškų naudojimą. Paplitę atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei. Remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais, ekologiniu, rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (o tokių Lietuvoje yra nemažai) pritaikyti sveikatinimui, rekreacijai, poilsiui būtų pats geriausias būdas ir pajamos Lietuvoje galėtų būti 2,5 karto didesnės negu iš žaliavinės medienos, pavyzdžiui, Vokietijoje yra 200 kartų didesnės pajamos negu iš parduotos medienos. Šiuo įstatymo projektu siūlome Saugomų teritorijų 13 straipsnio įstatymo pakeitimą, kad saugomose teritorijose būtų uždrausti atvejiniai ir plynieji kirtimai. Tai apimtų daugiau, ne tik rezervatus, kas ir dabar galioja, kad negalima, bet apimtų ir regioninius parkus, ir kitas saugomas teritorijas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Jau du Seimo nariai. K. Mažeika, bet jo salėje nėra. Lieka vienas Seimo narys, jis yra salėje ir norėtų jūsų paklausti – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Čia toks atvejis buvo prie (…) nacionalinio parko, ketvirtos kategorijos privatus miškas, bet jam išdavė leidimą, žmonės priešinosi, aišku, ten paliekant biologinę įvairovę, kažkiek ir paliko. Galbūt reikėtų galvoti ne vien tiktai apie valstybinius miškus, bet, sakykim, peržiūrėti ir tas taisykles, ir tų miškų kategorijų suteikimą? Ačiū.
A. PALIONIS (LRF). Miškų kategorijos suteikiamos Miškų įstatymu. Čia yra Saugomų teritorijų įstatymo projektas. Nepasakiau dar vieno dalyko. Ačiū, Kęstuti, už klausimą. Įstatymo projekto esmė yra ta: kadangi Lietuvos miškų urėdija valdo visoje Lietuvoje daugiau negu 50 % miškų, tai 100 % uždraudimas galiotų Lietuvos miškų urėdijai, nes jie gali savo ūkinę veiklą planuoti kirsdami medieną ir kitose teritorijose.
O dėl privačių miškų savininkų, natūralu, jeigu mes uždraustume jiems, tai yra teisėtų lūkesčių pažeidimas, turėtume kompensuoti. Aš manau, kad ta diskusija tikriausiai vyks, kaip ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pasiūlė Vyriausybės išvadą, tai gal Vyriausybė pažiūrės finansines galimybes, ar mes galėtume išpirkti tuos miškus iš tų privačių savininkų. Dabar įstatymo projekte mes nurodėme, kad tiems miškų savininkams – fiziniams asmenims, juridiniams asmenims, kurie turi įsigiję jau tose teritorijose miškų, mes negalime jiems uždrausti, bet tie, kurie įsigis jau po 2023 m. sausio 1 d., jau lygiai taip pat negalės vykdyti atvejinių ir plynųjų kirtimų, nes įsigis jau žinodami tą draudimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenori. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
Kadangi salėje nematau L. Jonausko, tai 2-21 klausimo – Želdinių įstatymo kol kas pateikti negalime.
17.39 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-701 (pateikimas)
Tada kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-701. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimas.
P. GRAŽULIS (LRF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiandien galioja du standartai. Susirinkimų įstatyme numatyta, jeigu piketuojama prie Seimo, prezidentūros ir Vyriausybės, yra numatyti 75 metrai, o kitais atvejais 25 metrai. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra tokio didelio atstumo nustatyta nuo valstybinių prezidentūros, Vyriausybės arba Seimo pastatų, tiktai Lietuvos Respublikos įstatymuose, todėl siūlau suvienodinti ir numatyti nuo visų pastatų 25 metrus.
Dar vienas dalykas. Jeigu mes manome, kad kelia pavojų, tai tuo metu, kai vyksta mitingai, yra labai daug policijos ir tikrai jokių pavojų negali būti. O jeigu ką nors turi prieš žmones, vieną ar kitą Seimo narį, jį gali sutikti apygardoje, gali namuose. Yra tikrai daug paprastesnių priemonių ir būdų, kaip sakyti, ar kerštauti, ar kokių kitokių priemonių imtis prieš Seimo narį, kai jo niekas nesaugo. Todėl aš prašau pritarti šitai įstatymo pataisai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Petrai. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš tai nesuprantu, kodėl paprastai reikia kaltinti veidrodį, jeigu kreivas snukutis. Taip jau istoriškai susiklostė, kad kada tik ateina dešinieji į valdžią, tada dūžta Seimo langai. Šį kartą kažkaip tą langų dužimą ir langų keitimą nuslėpė nuo visuomenės, bet tai faktas, kad tikrai dužo langai ir buvo keisti paketai. Mano klausimas ir yra toks: kodėl kalta visuomenė, kaltinama dėl valdžios sprendimų?
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu pasakyti, buvau ir viename mitinge, kuris vyko 2016 metais, ir šitame mitinge. Ir tada valdančiojoje daugumoje buvo konservatoriai, ir dabar, ir tas provokacijas suorganizavo patys konservatoriai su VSD pagalba. Čia buvo papiltos akmenų krūvos, paruošta mitingui, apsauginiai susirinko apačioje, ne iš salės provokavo, kad būtų mėtoma į langus. Sudariau laikinąją tyrimų… Prašiau, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimų komisija tiek tuo atveju, tiek dabar, kad išsiaiškintume tikruosius užsakovus ir provokatorius. Deja, konservatoriai atsisako tai daryti, neįtraukia klausimo į darbotvarkę, matyt, bijo, kad neišaiškėtų tikrieji užsakovai ir riaušių organizatoriai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – numatytu darbotvarkėje laiku, kuris, turbūt jau darosi akivaizdu, bus anksčiau, negu numatyta darbotvarkėje.
17.42 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(3). Pranešėjas – K. Vilkauskas. Pateikimas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu antrą kartą šį projektą. Pirmame variante buvo kalbama ir apie seniūnų konkursus, dabar beliko tiktai seniūnų kadencijų panaikinimas.
Kaip žinote, seniūnijos yra dviejų formų – seniūnijos administracijos filialai ir biudžetinės įstaigos. Taigi aš siūlau suvienodinti karjeros valstybės tarnautojus ir panaikinti seniūnams filialų vadovams kadencijas, o biudžetinių įstaigų kadencijos lieka. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mes diskutavome tuo klausimu, bet mane vis tiek jaudina vienas dalykas. Kodėl mes neiname kitu keliu, būtent, kad seniūnija taptų biudžetine įstaiga? Šiandien, kaip aš galvoju, mūsų seniūnai yra labai vargani, jie eina pas merą ir dėliojasi, jie gauna tiktai darbo užmokesčiui. Jeigu būtų visiškai kitu keliu einama, tada ir tas savarankiškumas būtų. Dabar mes kadencijas… Ką mes tuo klausimu laimėsime? Laimėsime tai, kad galbūt nebus kaitos, gal bus, kaip jūs sakote, skaidresnis tas priėmimas ir jisai dirbs iki tol, kol pagal Valstybės tarnybos įstatymą sueis amžius, nes dažniausiai taip būna. Jūs galvojate, kad čia yra geras kelias? O gal reikėjo mums eiti kitu keliu?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Seniūnijos biudžetinės įstaigos juridinį statusą gali turėti, bet reikia turėti ką nors kišenėje. Jeigu esi ūkininkas ir neturi kišenėje, tau vėjai švilpia, ką tu gali sutvarkyti. Pastoviai ištiesęs ranką vaikščiosi pas administracijos direktorių? Todėl į biudžetines įstaigas ir nepereina – mūsų ydingas supratimas (visą laiką žiūrime), požiūris į savivaldą. Merai reikalauja pinigų, deleguotoms savarankiškoms funkcijoms negauna, tada seniūnai negauna lėšų. Kai mes perskirstysime tiek, kad pasiektų eilinį kaimo žmogelį, kad jis jaustųsi gerai, kad jam būtų suteiktos kokybiškos seniūnų paslaugos, tada viskas atsistos į savo vietas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Kęstuti, tikrai vertinu jūsų patirtį dirbant seniūnu ir vadovaujant Seniūnų asociacijai. Mano klausimas būtų toks: ar šiandien egzistuojanti seniūnų atrankos tvarka, kai valstybės departamentas parenka seniūnus, sakykime, į tam tikrą teritoriją, kur jie gali būti visai ne iš tos teritorijos, ar ta tvarka tenkina, yra gera, ar ji pasiteisino, ar ir turėtų išlikti tokia pati?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Pirmajame variante aš jį būtent teikiau dėl seniūnų atrankos tobulinimo. Šiuo metu, kaip žinote, yra centralizuotas konkursas. Konkurso komisijoje yra administracijos direktorius, ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip keturi seniūnaičiai ir du valstybės departamento atstovai. Šiame etape atrenkami du žmonės ir paskui jie keliauja pas administracijos direktorių. Mano mintis pirmajame variante buvo, kad atrinkus tuos du žmones… logikos nėra, kai atsirenka administracijos direktorius, nes jis atsirenka be jokių kriterijų. O seniūnaičiai, jau renkant administracijos direktorių, šiame procese nedalyvauja. Gali būti taip, kad seniūnaičiai, atrinkdami pagal balsų skaičių, balsavo už vieną kandidatą ir jiems pasirodė, kad geresnis, o galutiniame rezultate jie gauna kitą kandidatą.
Iš tikrųjų geriausia būtų, kad tai būtų vietos žmogus, bet dėl to šitas įstatymo projektas irgi teikiamas, nes seniūno darbas yra labai sunkus. Sakykime, ta penkerių metų kadencija filialo vadovui, kur jaunas… Dabar mūsų rajone atėjo jaunų seniūnų, kuriems yra problema gauti paskolą, jie laimėjo konkursą.
Žodžiu, seniūnijų tema ir seniūnijų pertvarkos tema labai aktuali. Todėl pirmiausia turėtų būti tinkamas prestižas to seniūno, kad jis turėtų geresnį atlyginimą. Kai seniūnas su ilgu darbo stažu ir dirbantis ilgą laiką, ir sunkiai gaus kokį 1 tūkst. 80 eurų, tikrai manau, kad nelabai eis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Daugiau niekas nenori jūsų paklausti. Taip pat niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu. Tačiau naudodamasis proga noriu visus informuoti, kas stebi mūsų posėdį iš kabinetų, prašom susirinkti į salę po šešių penkiolika. Balsavimas buvo numatytas ir maždaug tuo metu ir vyks. Po šešių penkiolika prašau visus būti salėje.
17.49 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-237(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-238(2) (pateikimas)
Kiti darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2 klausimai – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-237(2) ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-238(2). Pranešėjas G. Paluckas. Pateikimas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pakartotinai po pataisymo, po korekcijų yra teikiamas šis įstatymo projektas, kuriuo numatoma galimybė ir teisė savivaldybėms nuspręsti, kur ir kokie prekybos centrai galėtų atsirasti jų administruojamose savivaldybių teritorijose. Tokia licencijuojama veikla, nespecializuotų prekybos centrų veikla, tampa ir tokios licencijos, tokie leidimai būtų reikalingi prekybos centrams, kurių plotas viršija 120 kv. metrų, neskaičiuojant sandėliavimo patalpų.
Kodėl būtent 120 kv. metrų? Todėl, kad tai sudaro tik nedidelę dalį, apie 15–17 % visų prekybos vietų, kitaip tariant, mes eliminuojame smulkųjį ir vidutinį verslą bei mažąsias parduotuves. Kitaip tariant, tik didžiųjų prekybos centrų tinklui iš esmės tai būtų taikoma, sudarant galimybę savivaldybėms reguliuoti tokių prekybos centrų atėjimą į tas smulkiojo ir vidutinio verslo ekosistemas, kur jau jie yra įsitvirtinę, taip subalansuojant tam tikras konkurencines sąlygas.
Dėl Administracinių teisės pažeidimų įstatymo yra numatoma, jis yra susijęs būtent su šiuo įstatymu, tai yra dėl licencijų pažeidimų yra numatoma galimybė savivaldybei skirti baudą nuo 150 iki 1 tūkst. 400 eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Šarknickas. (Balsas salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Petrai, nusiraminkite, palaukite. Šis įstatymo projektas, manau, turėjo būti prieš gerus 25 metus. Gaila, kad tuo metu nebuvote dar politikoje. Tikrai ši idėja labai gera, nes didieji prekybcentriai išstūmė smulkųjį verslą iš miestų centrų. Dabar mano klausimas. Kadangi tie prekybcentriai jau išsiplėtė visuose miestuose, faktiškai miestų centruose ar mikrorajonuose jau nelabai ir rasi, kur pastatyti. Kiek ši gera jūsų idėja galėtų būti pateisinama dabartiniu laikotarpiu? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Pagal prekybos centrų kvadratinių metrų kiekį vienam asmeniui mes dar atsiliekame nuo Vakarų Europos, todėl dar erdvės plėtrai tikrai yra. Ir jūs nustebtumėte, jeigu panagrinėtumėte savivaldybių teritorijų plėtros planus, specialiuosius planus, bendruosius planus, kur yra numatoma intensyvesnė tokių prekybos centrų plėtra į tas teritorijas, kurios jau yra arba urbanizuotos, arba ten jau yra įsitvirtinęs smulkusis ir vidutinis verslas. Todėl kova dar nebaigta, dar ne viskas prarasta, dar galime šiek tiek padėti ir pagelbėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mielas kolega, iš tiesų įdomi iniciatyva. Mes su keliais kitais kolegomis esame dar praeitoje kadencijoje nesėkmingai teikę siūlymus dėl galimybės suteikimo savivaldai priimti sprendimą dėl didesnių prekybos vietų atidarymo. Iš esmės neretai matome praktiką, jog, atsidarius vienam dideliam prekybos centrui centre, tai taip pat konkurencijai turi tam tikrą neigiamą įtaką. Išstūmus konkurentus, vėliau jiems gana nesudėtinga manipuliuoti ir kainomis. Ar nesvarstėte tokio pobūdžio teisių suteikimo savivaldai? Tai galbūt padėtų užtikrinti ir darnią miesto plėtrą, paliekant galbūt didesnius prekybos centrus atokiau, ir reikalingą konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, kad didele dalimi mažesnėse savivaldybėse keli žaidėjai užima dominuojančią padėtį.
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia yra, matyt, labai taiklus ir tikslus klausimas. Instrumentų, kuriais galėtų apskritai savivalda tiesiog nuspręsti, kas, kur ir kodėl turi atsirasti savivaldybės teritorijoje, turi labai mažai. Turiu galvoje, kad tai yra reguliuojama nacionaliniais teisės aktais. Paprastai, nepaisant to, kad bendruomenė ar savivaldybės taryba norėtų ar pageidautų kitokio funkcionalumo tam tikrose erdvėse, jie to pasiekti negali. Tokių pavyzdžių yra, ar tai būtų Vilnius, ar kiti miestai, ar miesteliai.
Šiuo atveju galiu pasakyti ranką prie širdies pridėjęs, šiaip reikėtų, matyt, atskiro įstatymo, kaip yra kitose šalyse, kur yra reglamentuotos būtent tokios licencijuojamos veiklos su nustatomu darbo laiku ir panašiai, ir panašiai. Bet tai yra pirmas žingsnis. Jis, jeigu pereitų pateikimą, matyt, komitetuose galėtų virsti į platesnę iniciatyvą, be abejo, su ministerijų ir jūsų administracijų pagalba. Bet tai yra, kaip ir sakiau, tiesiog pirmas žingsnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų taip pat niekas nenorėtų. Balsavimas dėl įstatymų projektų – tam numatytu darbotvarkėje metu, apie 18 val. 15 min.
17.54 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, tai yra labai mažas pakeitimas, bet labai svarbus Respublikos Prezidento institucijai. Kai buvo priimamas Teisėkūros pagrindų įstatymas, buvo numatyta galimybė priimtus teisės aktus pasirašyti teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu prašau, tačiau buvo įrašyta išimtis – išskyrus įstatymus ir kitus Respublikos Prezidento pasirašomus teisės aktus. Na, tuo metu, matyt, tokia buvo Prezidento, valstybės vadovo, pozicija ir tokia išimtis buvo įrašyta. Dabar valstybės vadovas prašo šitą išimtį išbraukti, kad ir jis galėtų pasirašyti tai, kas jam pavesta pagal Konstituciją, saugiu elektroniniu parašu.
Dėl ko aš teikiu šitą pataisą? Respublikos Prezidentas teikė didesnį Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, ten kartu buvo ir aplinkosauginių įvertinimų pareiga numatyta. Svarstant komitete poveikio vertinimo pareiga atsirado dėl Seimo narių siūlymų ir žmogaus teisių srityje, lygių galimybių srityje ir numatant atitinkamas pareigas Vyriausybei ir ministerijoms. Klausymuose ir komiteto praeitame posėdyje kilo mintis ir komitetas nutarė prašyti Vyriausybės išvados. Nebegalime eiti toliau su šituo projektu ir taip jau išėjo, kad viena norma šiame įstatyme buvo susijusi su Prezidento parašu. Tai mes, prašydami Vyriausybės išvados, o ji taip greitai neateis, nenorėdami stabdyti galimybės Prezidentui pasirašyti saugiu elektroniniu parašu savo dokumentų, įstatymų ir kitų teisės aktų nuo Naujųjų metų, išskyrėme šitą projektą ir manome, kad visi galėtume priimti tokią mažą pataisą dar šioje sesijoje ir tą tikslą, kurio siekia prezidentūra, įgyvendinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų nenori niekas paklausti. Pristatėte klausimą ypač išsamiai ir aiškiai. Dėl motyvų taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl šio įstatymo projekto jau netrukus, kaip ir dėl visų kitų.
17.57 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-440(2) (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-440(2). Pranešėjas – G. Paluckas. Pateikimas. Gal pavyks trumpo įstatymo pristatymo rekordą pagerinti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, čia reikalas gerokai rimtesnis, čia vaikai. Apie vaikus išsamiai ir rimtai. Kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siūloma pakeisti įstatymo nuostatas, kurios nekito nuo 2008 metų, tai yra buvo numatyta, jog kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, ji šiais metais sudaro apie 440 eurų. Bet bėda ta, kad tos bazinės socialinės išmokos dydis kinta labai labai lėtai. 2015 metais jis buvo vos 38 eurai, po to kito iki 39, dabar, atrodo, 40. Savo ruožtu siūlome tą koeficientą keisti iš 11 į 20, tai beveik padvigubintų vienkartinę išmoką gimus vaikui. Situacija nuo 2008 ar 2015 metų irgi pasikeitė dramatiškai, jei įvertintume kainų lygį ir panašius dalykus.
Todėl, kolegos, kviečiu palaikyti. Kasmet, matyt, biudžetui tai kainuotų apie 50 mln. eurų. Akivaizdu, kad kitais metais mes jau nespėsime to padaryti, bet dar kitais tikrai galėtume šį klausimą išspręsti, nes ta finansinė parama yra svarbi šeimoms, kurios gimus vaikui, nepaisant to, kad ir taupo, ir stengiasi, vis tiek patiria dideles finansines išlaidas, tai yra patiria finansinį šoką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas kolega, na, tikrai visai neblogas siūlymas. Man tik kyla klausimas, kodėl dvigubinti, gal reikėtų, pavyzdžiui, trigubinti – juk vaikai – arba keturgubinti. Gal esate įvertinę, kiek vaikai kainuoja ir kokie brangūs, ir kaip mes juos mylime? Ir tai galėtume atspindėti priimdami sprendimą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Galbūt tik Biudžeto ir finansų komitetas galėtų vaikų piniginę išraišką įvertinti ar tėvų meilę vaikams paversti pinigais. Šiuo atveju mes kalbame apie šeimų finansinę situaciją. Jeigu pažiūrėsite į perkamąją galią 2008 ar 2010 metų ir vertinsite dabartinių kainų lygmenį, tai tikrai pamatysite esminį kainų skirtumą. Todėl šis pasiūlymas yra kompromisinis. Be abejo, jūs galite jį pataisyti ir į tris, ir į keturis kartus padidintą išmoką, bet, kita vertus, mes irgi mėginame racionaliai planuoti ir naudoti biudžeto lėšas ir nepaversti šios išmokos kažkokiu uždarbio šaltiniu tiems, kas galbūt to norėtų ar siektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip rodo gyvenimas, meilė ir pinigai nėra jau toks tolimas dalykas, kaip atrodo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui.
Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nebūsiu ironiška. Taip, suprantu, kiekvienai jaunai šeimai pradėjus ir atsiradus mažai gyvybei tikrai reikia nemažai ir mes turėtume apie tai galvoti ir prisidėti. Gal galite man pasakyti ir pakomentuoti, gal turite skaičius, kai pirmą kartą buvo skiriamos vienkartinės išmokos gimus kūdikiui, gimstamumas šiek tiek augo ar neaugo? Kaip jums atrodo, kiek tai dabar turės įtakos ir mūsų gimstamumo augimui? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kaip įvairūs moksliniai tyrimai rodo, tiesioginės sąsajos su gimstamumu tokios priemonės neturi. Didesnę paskatą gimstamumui turi išvystytos bendros socialinio pobūdžio paslaugos, tai yra darželių prieinamumas, galimybė derinti darbą ir vaiko auginimą paprastai mamai, ne tėčiui.
Bet šis sprendimas, net jeigu jis ir neskatintų demografijos, jis iš esmės gelbėja šeimas, kurios, mes žinome pagal statistiką, turi vaikų ir automatiškai kišenė kiaura. Tai yra skurde gyvenančių arba santykiniame skurde gyvenančių šeimų, turinčių vaikų, skaičius yra neproporcingai, neadekvačiai didelis. Tai yra pagalbos instrumentas, net jeigu demografinei situacijai nepadėtų. Netgi atvirkščiai – nenorėčiau, kad piniginės išmokos verstų arba sudarytų sąlygas šeimoms priimti sprendimus dėl vaikų gimdymo. Tai nesusiję tiesiogiai su pinigais ir negali būti susiję. Tai nebūtų teisinga.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už kalba R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, aš labai palaikau kolegą ir tikrai šeimos paramos viena iš dedamųjų tai yra parama šeimai gimus vaikui. Tai bando savo lėšomis ir savo kukliais resursais spręsti savivaldybės. Daugelyje savivaldybių yra įteikiamas kraitelis gimus vaikui, dovana sveikinant savo naują gyventoją. Tikrai tai yra daugiau požiūrio klausimas, o ne piniginė išraiška, nors visada sakoma, kad geriausios dovanos yra tos, kurios yra naudingos. Tėvai tikrai panaudos pagal paskirtį.
Bet pats požiūris, kad jauni tėvai, sulaukę vaiko ar kelinto vaiko, gauna paramą iš valstybės, yra labai teigiamas. Daugelis valstybių, kurios neturėjo, šiuo metu įveda panašias arba padidina išmokas, kartais diferencijuoja gimus antram, trečiam ir vėlesniems vaikams, taip skatindamos šeimas pagalvoti, kad didelė šeima tai pirmiausia yra didelis atliktas darbas valstybei. Aš labai palaikau ir manau, kad labai geras pasiūlymas dėl jaunų šeimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš irgi palaikau pačią iniciatyvą ir idėją. Man atrodo, yra teisinga padėti jaunoms šeimoms. Be jokios abejonės, kiekvienas gimęs vaikas ne tik spinduliuoja meilę, bet ir rodo poreikį juo rūpintis, ir tai kainuoja pinigus, kartais ir labai nemažus.
Tačiau siūlymas iš karto dvigubinti nepateikiant jokių argumentų, kodėl dvigubai, kodėl ne trigubai ar dar kaip kitaip, tiesiog rodo norą atkreipti dėmesį į problemą. Tas yra suprantama, bet galbūt reikėtų ieškoti kokio nors racionalaus sprendimo, galbūt kalbėtis su Finansų ministerija, susidėlioti kokį ilgalaikį planą, sakykime, kiekvienais metais didiname tokiu procentu atsižvelgdami į valstybės finansines galimybes. Dabar atrodo, kad gal būtų tiesiog toks noras labiau atkreipti dėmesį į problemą nei ieškoti racionalaus sprendimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus motyvus: ir už, ir prieš. Balsuosime dėl įstatymo projekto visiškai netrukus.
18.04 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178(2) (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178(2). Pranešėjas – vėlgi G. Paluckas. Gerbiamas Gintautai, prašau, gaunate progą dar kartelį pagerinti trumpo pristatymo rekordą. Gal šį kartą pavyks.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kaip gerbiamas posėdžio pirmininkas sako, gal šįkart pavyks, taip.
Gerbiami kolegos, dar kartą pristatau šie tiek koreguotą, taisytą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Juo yra sudaroma galimybė asmenims, kuriems iki pensijos yra likę mažiau nei dešimt metų ir kurie yra sukaupę santykinai nedidelę sumą per tą kaupimo laikotarpį, tai yra iki 5 tūkst., pasitraukti iš pensijų kaupimo, nes akivaizdu, jog per savo darbinį, profesinį laikotarpį sukaupta ir investuota ta suma nėra tokia reikšminga, kad galėtų gelbėti kuo nors ar sukurti orios senatvės pojūtį finansine prasme. Todėl tikrai tuos žmones reikėtų išvaduoti iš tos privalomosios modernios finansinės vergovės ir leisti su savo pinigais elgtis savo nuožiūra.
Esu girdėjęs daug kritikos, kad žmonės nemoka elgtis su pinigais, jie nesupranta, ką daro savo gyvenime, tačiau su tuo tikrai nesutinku. Žmonių poreikiai yra įvairūs, vieni nori investuoti į savo sveikatą, kiti į profesines perkvalifikavimo programas, todėl jų poreikiai Seimo taip pat turėtų būti įvertinti adekvačiai, o ne stengiantis užkardyti bet kokią teisę disponuoti savo sukauptais pinigais. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti norėtų du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas kolega (labai ačiū, posėdžio pirmininke, kad suteikėte žodį), aš visada, kaip ir jūs, turėjau visiškai kitokią nuomonę ir tebeturiu. Aišku, buvau net ir pasirašiusi su privačiu fondu, bet mano klausimas.
Dabar jau žengtas žingsnis, kaip jūs galvojate, prisideda valstybė atitinkamu procentu, kaip bus administravimo kaštai, jeigu mes atidarome šią skrynią? Iš tikrųjų visi tie žmonės, kuriems likę mažiau nei dešimt metų, norės susigrąžinti tuos iki 5 tūkst. sukauptus pinigus. Bet kaip „Sodrai“, kuri dabar tvarko tuos duomenis? Reikės jiems kaupti, į keletą dalių žiūrėti, investicinė grąža, valstybės prisidėjimas, kiek yra iš biudžeto, kiek jis pats sukaupęs yra. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip jūs atskirsite visus šituos. Bus dideli administravimo kaštai. O gal būtų geriau iš karto, jeigu jis nutraukia sutartį, sugrąžinti tas lėšas atgal į socialinio draudimo biudžetą ir kai perskaičiuojame jam, atitinkamai suėjus senatvės amžiui, prie pensijos pridėti? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Čia yra keli momentai, nes po paskutinės pensijų sistemos reformos tos antrosios pakopos mes turime tokią sistemą, kai dalis pinigų atskaičiuojama iš gyventojų pajamų mokesčio, o dalis yra remiama iš valstybės bendro biudžeto, todėl dalyvavimo tų naujai dalyvaujančių „Sodros“ sistemoje nuostolių nebėra. Jie nebeturi. Tai yra tie, kurie anksčiau pradėjo dalyvauti, taip, dalis yra dėl papildomos pensijos dalies sumažinta, tai čia šiuo atveju būtų tam tikra administracinė našta, nes reikėtų atskirti ir, kaip pasakius, dalį galima grąžinti ir kompensuoti dėl papildomos netektos pensijos dalies, dalį gali, kaip pasakius, pasiimti iš išeiti. Tačiau noriu priminti, jog žmonės, kurie iš tikrųjų norėjo pasitraukti, tai yra per tą pensijų sistemos reformos šešių mėnesių laikotarpį turėjo galimybę pasitraukti, daugelis tai padarė. Kai kas nepadarė, dėl to dabar šiek tiek apgailestauja, bet ta pirmoji didžioji banga jau yra išsprendusi savo klausimus, todėl tikrai aš nesitikiu, jog priėmę šią įstatymo nuostatą mes matytume dar kokią nors papildomą bangą.
Čia tiesiog yra išsprendžiamas teisingumo klausimas, nes čia yra pasakyta, jog valstybė žino geriau, kaip žmonės turi disponuoti savo pinigais. Prie viso to, prie privataus kaupimo, pabrėžiu, privataus, dar yra prisidedama valstybinėmis lėšomis, bet siūlymas yra vis dėlto leisti žmonėms nuspręsti ir patiems. Jeigu per tą laikotarpį yra sukaupta santykinai nežymi suma, nes jeigu būtų pasirašytas pensijų anuitetas nuo tokios sumos, tai ten būtų, na, bijau pasakyti kiek, 16, 18, 20 eurų, tai tikrai nėra ori senatvė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, dar vienas jūsų populiarus pasiūlymas, iš tiesų sulauksiantis daug visuomenės dėmesio ir, neabejoju, visuomenės palaikymo. Tai galima suprasti. Čia tokia žmogiška prigimtis. Geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. Žmogus nori turėti geriau čia ir dabar pinigus, jis nežino, kaip jis gyvens po metų ar po kelerių, ar po dar šiek tiek daugiau. Bet vis dėlto valstybė kažkodėl stengiasi įpareigoti žmogų kaupti lėšas ateičiai. Kaip jūs galvojate, kodėl valstybė stengiasi skatinti žmones kaupti, o ne išleisti pinigus čia ir dabar?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų valstybė ne tik skatina kaupti, bet valstybė yra vienintelė pajėgi garantuoti, kad žmogus senatvėje gaus kažkokią išmoką, todėl yra valstybės garantuotas socialinis draudimas senatvės pensijai gauti. Tai valstybė gali, privalo garantuoti ir bet kokiomis aplinkybėmis garantuos. Nė vienas privatus pensijų fondas to garantuoti negali ir jokioje sutartyje nėra parašytos nei konkrečios sumos, nei konkretūs dalykai, ko žmogus senatvėje gali tikėtis. Todėl skatindami, pabrėžiu, skatindami kaupti, investuoti, aš tikrai asmeniškai tai skatinu visus daryti, mes turime remtis laisva valia, o ne modernia finansine vergove, dar kartą noriu tai pabrėžti. Nes tam aš nematau, ypač kai žmonės per tą laikotarpį yra sukaupę tokias mažas sumas, jokio moralaus pagrindo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už niekas nenori kalbėti. Prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Čia kilo daug klausimų. Pirmiausia, apie tą laisvą valią, apie kurią kalbėjo pranešėjas. Tai būtent laisva valia ateina žmogus į tą pensijų fondą ir kaupia tam, kad jo pensija, kai jis sulauks atitinkamo amžiaus, būtų didesnė. Jeigu jis nenori dalyvauti šitame fonde, o galvoti, kad gali pasiimti bet kada pinigus, kuriuos jis kažkur įdeda, tai prašome tai daryti per banką. Jeigu ta sukaupta suma yra per maža, kaip sakė gerbiamas pranešėjas, tai dar lieka 10 metų, per tuos 10 metų jis gali dar papildyti ir tada, matyt, pensijos išmoka bus kur kas didesnė. Tai čia yra toks drausminimo ir užvedimo ant kelio variantas ir jį pasiūlė valstybė, kad žmogus, išėjęs į pensiją, gautų nors šiek tiek daugiau. Aš nepritarsiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Su tuo nepritarimu baigiame klausyti pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas visiškai netrukus.
18.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1179 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1179. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Peticijų komisija A. A. Miškinio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų lapkričio 24 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą papildyti nuostata, kad valstybės sienos apsaugos pareigūnams būtų suteikta teisė tam tikrais atvejais grąžinti sienos kirtimo tvarkos pažeidėjus. Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad siūlomi pakeitimai yra pertekliniai, esamas reguliavimas yra pakankamas, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai galėtų įgyvendinti jiems pavestus įgaliojimus nukreipti neteisėtus migrantus į veikiančius tarptautinius pasienio kontrolės punktus ir neįleisti jų į Lietuvos Respublikos teritoriją, siekdami užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui, atgrasyti asmenis nuo siekio išvengti patikrinimo ir užtikrinti valstybės saugumo interesus. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūsų niekas nenori paklausti. Po pateikimo dėl motyvų niekas nenori pasisakyti, nebalsuojame. Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektas iš vieno straipsnio. Galime pritarti vienam straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl viso kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių. Dėl Seimo nutarimo projekto balsuosime visiškai netrukus.
18.14 val.
Seimo savaitės (2021-12-13–2021-11-17) – 2021 m. gruodžio 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis rezervinis – savaitės, prasidedančios gruodžio 13 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labas vakaras, posėdžio pabaigos sulaukusieji kolegos. Kitos savaitės darbotvarkė, žinoma, išskirtinė, nes joje biudžeto projekto priėmimas, suprantama, ir kiti biudžetai – „Sodros“, Sveikatos draudimo fondo, su tuo susiję įvairūs įstatymų projektai. Aišku, ir interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui antradienį, iš karto pietų, 14 valandą, bene pirmoji interpeliacija šioje kadencijoje. Tai išskirtinis įvykis.
Toliau – įvairūs jau mums matyti projektai priėmimo ar svarstymo stadijų – tai ir finansiniai, ir kitų sričių. Nieko galbūt ypatingo aš čia neišskirčiau, bet jie, be abejo, dėl įvairių priežasčių yra reikalingi ir turime priimti iki Naujųjų metų.
Ketvirtadienio darbotvarkėje galbūt nieko tokio labai išskirtinio nėra. Tikimės, patvirtinsime Prezidento pateiktas teisėjų kandidatūras. Statuto pataisos ir taip pat įvairūs projektai daugiausia, aišku, svarstymo ir priėmimo stadijos. Natūralu, stengiamės pabaigti apsispręsti dėl projektų. Yra ir keletas pateikimų, bet jų tikrai nedaug, nes teoriškai dar galima tikėtis, priėmus skubos tvarką, kitą savaitę pateiktus projektus ir priimti paskutinę šių metų posėdžiavimo dieną.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmasis vicepirmininke, jūs labai akcentavote darbotvarkės klausimą dėl interpeliacijos ministrui. Tai galbūt atsakytumėte į klausimą, ar dabartinei Vyriausybei pavyks ištempti iki šviežių bulvių?
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia ne tas klausimas, kurį aš pateikiau, man atrodo. O Vyriausybei pavyks ištempti iki kadencijos pabaigos. Tai gal ten bus dar ir kokių nors šviežių bulvių tuo laiku, matysime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.17 val.
Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIIP-1741(3) (svarstymas)
Dar turime darbotvarkėje vieną klausimą, kurio pranešėjo tuo metu nebuvo, 2-18 klausimą – Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projektą Nr. XIIIP-1741(3). Svarstymas. Į tribūną kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia toks įdomus projektas, gana storas, daug pastabų, daug siūlymų, ganėtinai chaotiškai svarstytas dar praeitoje kadencijoje. Dėl jo buvo gauta Vyriausybės išvada, praeitos Vyriausybės išvada. Ji buvo neigiama. Balsavimo rezultatai: praeitos sudėties komitetas pritarė. Už buvo 4, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 2. Toks tas keistas projektas ir, matyt, šiandien turėsime apsispręsti dėl jo tolesnės ateities.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dalyvauti diskusijoje užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis projektas tikrai nėra keistas. Visų pirma, kaip jis atsirado. Kada mes, dar būdami Socialdemokratų frakcijoje, su A. Palioniu pradėjome rengti žmonių naudai Civilinio proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo projektą, tiesiog norėjome numatyti palengvinimus išdėstant, atidedant skolas, kai žmonės turi… kai asmuo gydosi medicinos įstaigoje ir dalyvauja reabilitacijos programose dėl ligos, kad tiesiog būtų atsižvelgiama į šias problemas.
Pasikvietėme antstolius ir čia išaiškėjo, kad didžiausių problemų žmonės turi ne tada, kai susiduria su antstoliais, o su skolų išieškojimo įmonėmis. Išauginamos skolos, kai kurios ne skolų, o kredito suteikimo įmonės turi savo dukterines įmones ir išieško tas skolas, kurios yra priauginamos palūkanomis, žmonėms paėmus kreditus.
Susipažinome su užsienio praktika. Europos Sąjunga, Švedija, Prancūzija, Latvija, Vokietija turi savo skolų išieškojimo įmonių įstatymus, kur labai aiškiai numato priežiūrą, tvarką ir tiesiog neleidžia pažeisti žmogaus teisių, tai yra tų žmonių, kurie dėl savo finansinio neraštingumo nesugeba įvertinti, kad paėmę kreditą ir neatidavę laiku arba tada, kai niekas jiems neprimena, kad turi kreditą, išaugs palūkanos. Pavyzdžiui, kreditas 200 eurų, o skolų išieškojimo įmonės palūkanomis priskaičiuoja iki 2 tūkst., 3 tūkst. ar net 5 tūkst. eurų.
Taip ir buvo parengtas projektas. Rengiant projektą pradinėje stadijoje dalyvavo didžiosios skolų išieškojimo įmonės. Mes tiesiog buvome sutarę, kaip reikia reglamentuoti šitą procesą. Skolų išieškojimo įmonės sukūrė savo asociaciją ir tada prasidėjo tam tikros problemos dėl mūsų įstatymo projekto.
Turbūt reikia paminėti, kaip dabar pasakė mūsų gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas, kad Vyriausybė nepritarė. Ne visai taip buvo. Vyriausybė sudarė darbo grupę, aišku, buvo prirašyta pastabų, sudarė darbo grupę, kuri pradėjo rengti Vyriausybės projektą, bet jie tarpusavyje nesutarė ir nebuvo parengtas joks projektas. Tada mums buvo pasiūlyta ištaisyti pagal pastabas tuos trūkumus projekte, pagal tas pastabas, kurias nurodė Seimo Teisės departamentas, tas pastabas, kurias nurodė Vyriausybė, tai mes ir padarėme.
Tolesniame procese dalyvavo ir V. Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komitetas iš tikrųjų apsvarstė. Buvo keturi už, du susilaikė, prieš nebuvo. Aš manau, kad mes čia sėdintys turime galvoti ne apie skolų išieškojimo įmonių pelną, kai nėra licencijų, nėra reglamentuotos baudos, apskritai mes Civilinio proceso kodekse turime tik porą straipsnių, kurie kažkiek reglamentuoja veiklą, o žmonės nuo to kenčia. Kad žmonėms nesusidarytų tokių problemų, kai iš paskolintų 200 eurų tenka atiduoti kelis tūkstančius dėl priaugintų paskolų, aš manau, toks projektas, koks yra pateiktas, reglamentuos visą tvarką ir gins mūsų rinkėjų interesus. Prašau palaikyti projektą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas Seimo narys, norintis dalyvauti diskusijoje, A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, palaikydamas Skolų išieškojimo įmonių įstatymą, noriu akcentuoti tris aspektus. Negalime ignoruoti fakto, kad skolų išieškojimo įmonės daro didelę įtaką finansų rinkai, stambiesiems ir smulkiesiems ūkio subjektams bei vartotojams. Todėl pirmiausia svarbu apginti vartotojų ir verslo subjektų interesus siekiant spręsti dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylančias socialines problemas.
Antras. Skolų išieškojimo įmonės yra pelno siekiančios. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, nesant reglamentavimo, kokia įmokos dalis skiriama išieškojimo išlaidoms padengti, nevykdant jokios šių įmonių veiklos priežiūros, praktikoje pastebimas nesąžiningas administracinių kaštų priskaičiavimas, pastebimos kitos su jų veikla susijusios problemos.
Aš gerai suprantu, kad siekiant reglamentuoti naują teisinių santykių sritį kyla daug įvairių klausimų, diskutuotinų nuostatų, tačiau manyčiau, kad visada geriau turėti gal ir nevisiškai tobulą dokumentą ir iškilus poreikiui jį patobulinti ar pakoreguoti, negu visai jo neturėti. Tas beveik ketverių metų laiko tarpas rodo, kad situacija buvo nagrinėjama giliai ir detaliai, į problemą buvo įsigilinta, todėl yra pagrindas tikėti, kad projektas parengtas gana atsakingai. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje.
Per šoninį mikrofoną – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, vadovaujantis Seimo statuto 151 straipsnio 3 dalies 7 punktu, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Turiu tokį prašymą ir tuomet prašau gerbiamų Seimo ponų ir ponių priimti sprendimą balsuojant, ar apskritai pritariame tokiam įstatymo projektui, ir neiti per pataisas. Jeigu būtų nuspręsta vis tik pritarti šiam įstatymo projektui, tuomet eitume per visas registruotas pataisas ir siūlymus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų Statutas numato tokią galimybę apsispręsti dėl visos Biudžeto ir finansų komiteto išvados, joje yra įvardinta komiteto pozicija dėl daugybės pateiktų pataisų, vienu balsavimu.
Kadangi jau yra atėjęs balsuoti skirtas metas, galime šiuo metu ir apsispręsti. Skelbiu balsavimą. Kas pritariate visai Biudžeto ir finansų komiteto išvadai dėl Skolų išieškojimo įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-1741, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, nesinervinkite. Viskas gerai. Giliai įkvėpkite. Nutraukiu balsavimą.
Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ar galėtumėte iš naujo aiškiai suformuluoti, koks sprendimas ir kokios jo pasekmės? Ačiū.
PIRMININKAS. Koks sprendimas, jūs pristatėte iš tribūnos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip. O kai balsuojame už, tai mes balsuodami už…
PIRMININKAS. Už komiteto išvadą su sprendimu, esančiu komiteto išvadoje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Dabar aišku? Galime skelbti balsavimą? Kas balsuojate už, pritariate visos apimties Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, pateiktai dėl šio įstatymo projekto, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 34, prieš – 52, susilaikė 9. Komiteto išvadai nėra pritarta.
Kitas Statuto straipsnis numato, kad, nepritarus komiteto išvadai, daroma svarstymo Seimo posėdyje pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą.
Gerbiamas Biudžeto ir finansų… (Balsai salėje) Siūlote… Prašom per šoninį mikrofoną. Prašom suformuluoti pasiūlymą. A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pagrindiniu komitetu paskirti kitą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Per šoninį mikrofoną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlau paskirti naujos sudėties Biudžeto ir finansų komitetą, mes galėtume iš naujo galbūt kreiptis į Vyriausybę išvados, ji, aš manau, būtų labai svarbi priimant sprendimą, nes šiam projektui yra nepritarusi dar ankstesnė Vyriausybė. Man atrodo, kad visais atvejais Vyriausybės sprendimas būtų svarbus, todėl siūlau paskirti Biudžeto ir finansų komitetą, jis, kaip ir priklauso, turėtų tvarkyti būtent šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, labai aiški situacija. Du statutiniai ir labai aiškūs pasiūlymai, todėl apsispręsime alternatyviai. Kas balsuojate už, balsuojate… (Balsai salėje) Paskutinė pastaba R. Šalaševičiūtės per šoninį mikrofoną ir pereisime prie apsisprendimo. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Mykolas labai negražiai elgiasi sakydamas, kad Vyriausybė nepritarė. Vyriausybė iš esmės pritarė ir tada, kaip minėjau, kadangi reikėjo tobulinti, tobulinti buvo sudaryta darbo grupė, net buvo noras, kaip ir dabar, aš žinau, yra noras, kad apskritai šitas projektas eitų per Vyriausybę, o tas ketverių metų darbas, įdirbis, diskusijos ir taip toliau būtų nurašyta. Sakykite, Mykolai, taip, kaip yra, kam dabar kalbėti netiesą, kad nebuvo Vyriausybės pritarimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ir aš sakau taip, kaip yra, o yra labai aiškiai – turime du statutinius pasiūlymus ir apsispręsime balsuodami alternatyviai. (Balsai salėje) Dėmesio! Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad pagrindiniu komitetu svarstymo stadijoje iš naujo būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas (balsuojate už), kas balsuojate prieš, balsuojate už A. Palionio pasiūlymą, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Alternatyvus balsavimas. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsvo 97 Seimo nariai; už – 61, prieš – 36. Apsispręsta, pagrindiniu komitetu paskiriamas naujos sudėties Biudžeto ir finansų komitetas.
18.32 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-818 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas, dėl jo turime apsispręsti, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-818. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už po pateikimo, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 41, prieš – 36, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas, ką darome toliau dėl projekto. Tie, kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad projektas būtų atmestas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 47, prieš – 48. (Šurmulys salėje) Įstatymo projektas vieno balso persvara atmetamas.
18.34 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1109 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1109. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 42, prieš – 37, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Alternatyvus balsavimas, ką darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 47, prieš – 45. Skirtingai nei praeitą kartą, šis įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
18.36 val.
Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1110 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Prekių ženklų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1110. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 37. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje.
Dėl svarstymo datos. Prašom, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dar dėl papildomo komiteto. Prašyčiau įtraukti Kaimo reikalų komitetą. Kadangi maisto klausimus mes kuruojame, tai mums čia būtų visai gera tema.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu kaip papildomą paskirti Kaimo reikalų komitetą? Bendru sutarimu galime. Labai dėkui. Paskirtas. Siūloma svarstymo data – Seimo IV (pavasario) sesija. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Aukštaitijos metais“ projektas Nr. XIVP-688. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 24. Seimo nutarimui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstymo data – taip pat Seimo IV (pavasario) sesija. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Per šoninį mikrofoną V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Siūlyčiau papildomai šį klausimą paskirti svarstyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.
PIRMININKAS. Labai geras pasiūlymas. Ar galėtume V. Rakučio pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Dėl svarstymo datos apsisprendėme. Dėl pagrindinio ir papildomų komitetų taip pat.
18.38 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 43, prieš – 26, susilaikė 29. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas, ką darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 57, prieš – 41. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
18.40 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Dėl papildomų komitetų pasiūlymų nebūtų? Ne. Labai dėkui. Siūloma svarstymo data – Seimo IV (pavasario) sesija. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.42 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1163 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1163. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 46, prieš – 16, susilaikė 29. Įstatymo projektui vieno balso persvara po pateikimo pritarta.
Siūloma kaip pagrindinį skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Papildomu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matyt, Vyriausybės išvados būtų prasminga paprašyti mokesčių klausimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Galime Vyriausybės išvados bendru sutarimu paprašyti? Labai dėkui. Paprašyta. Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
18.43 val.
Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1540 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-908. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 45, prieš – 4, susilaikė 46. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome toliau su įstatymo projektu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 63, prieš – 31. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Dėl 2-18 klausimo jau apsisprendėme.
18.45 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-976 (pateikimo tęsinys)
2-19 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-976. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 40, prieš – 35, susilaikė 23. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome su projektu toliau. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 44, prieš – 51. Įstatymo projektas atmetamas.
18.46 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1181 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-20 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1181. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 47. (Balsai salėje: „Perbalsuojame, perbalsuojame!“)
Tik per šoninį mikrofoną išgirstu pasiūlymus, jeigu būtų kokių nors. Per šoninį mikrofoną A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašau perbalsuoti, tik vieno balso skirtumas. Mykolas nebalsavo, jis palaikys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip posėdžio pirmininkas turiu tokią teisę ir skelbiu Saugomų teritorijų kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1181 perbalsavimą. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 44, prieš – 7, susilaikė 45. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome toliau. Kas už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš – 4. Beveik bendru sutarimu projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
18.49 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-701 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-701. Po pateikimo kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 34, prieš – 45, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Balsuojame alternatyviai, ką darome su įstatymo projektu. Kas už – grąžiname iniciatoriams tobulinti, kas prieš – atmetame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 34, prieš – 59. Įstatymo projektas atmestas.
18.51 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(3) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-282(3). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 55, prieš – 13, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti IV Seimo (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.52 val.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-237(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-238(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2 klausimų blokas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-237(2) ir lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-238(2). Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 45, prieš – 34, susilaikė 20. Įstatymų projektams po pateikimo nėra pritarta.
Balsuojame alternatyviai. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymų projektai būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymų projektai būtų atmesti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 44, prieš – 50. Įstatymų projektai atmesti.
18.54 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1211. (Balsai salėje) Balsuojame, jau paskelbta, nebesiblaškykime.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Ir siūloma svarstyti 2021 m. gruodžio 21 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
18.55 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-440(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, rezervinis 2 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-440(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 41, prieš – 16, susilaikė 41. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas, kurio metu apsispręsime, ką darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume projektą iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume.
Balsavo 96 Seimo nariai. Niekas nenori nei atmesti, nei grąžinti tobulinti. Balsuojame dar kartą. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume. (Šurmulys salėje)
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 46, prieš – 49. Trijų balsų persvara įstatymo projektas atmetamas.
18.57 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip. (Šurmulys salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 38, prieš – 29, susilaikė 30. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume. (Balsai salėje) Gerbiamas Jurgi, viskas yra užfiksuota.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 44, prieš – 51. Įstatymo projektas yra atmetamas.
18.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1179 (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1179. Priėmimas. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, kitaip.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 91, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Savaitės projektui jau pritarėme bendru sutarimu.
19.00 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677(2) (priėmimas)
Iš rytinės darbotvarkės buvo prašyta pertraukos dėl keturių klausimų. Įstatymo projektas Nr. XIVP-677(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl viso. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-677(2), balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70, balsavo 70 Seimo narių. Trūksta balsų, atidedama geresniems laikams. Per šoninį mikrofoną M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jeigu pritrūko vieno balso, gal galime pabandyti perbalsuoti, gal pavyks.
PIRMININKAS. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš tik noriu pasakyti, fiksuoti vieną svarbią detalę. Posėdžio pirmininkas J. Sabatauskas po pietų padarė viską, kad suplanuotų šią kortelių traukimo operaciją. Tai nėra objektyvus pirmininkavimas. Pirmininkas negali taip elgtis. Čia mes turėtume padaryti išvadas. Aš suprantu, kad galima traukti korteles, bet J. Sabatauskas negali organizuoti tokio šališko posėdžio vedimo.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. J. Sabatauskas ne tik suplanavo, dar išėjo, kad nebalsuotų, reikia pastebėti. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, šitą įstatymo projektą atidėjome geresniems laikams, bet yra dar.
J. Jarutis per šoninį mikrofoną. Prašom, Jonai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tiesiog noriu pirmiausia atsiprašyti kolegos L. Kasčiūno, kad tokia šio svarstymo situacija. Bet jūs patys išprovokavote šią situaciją, pradedant Vyriausybės valanda, neatsižvelgiant, visiškai neatsakant į opozicijos pateiktus klausimus, šiandien faktiškai visą opozicijos darbotvarkę blokavote, atmetinėjote bet kurį pateikimą ir net tobulinimą. Turite, ką turite. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, įkvėpkime oro, turime dar kitų projektų, jie irgi iš rytinės darbotvarkės yra perėję į vakarinę.
19.03 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2) (priėmimas)
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo vieno straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2). Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl viso. Už nėra norinčių kalbėti, prieš – A. Sysas. (Balsai salėje) Kortelę, kažkas sako.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jau kalbėdamas dėl pagrindinio įstatymo sakiau, kad visi kontrolieriai yra lygūs. Kažkodėl šių kontrolierių atlyginimas yra didesnis kitų atžvilgiu. Tai apie kokias mes čia kalbame lygias teises, Konstitucijos normas, apie sisteminį požiūrį į dirbančius darbuotojus? Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuruojantis darbo užmokestį, aiškiai vienbalsiai pasisakė sumažinti ir sulyginti darbo užmokestį, kaip ir kitiems valstybės kontrolieriams. Pagrindinis komitetas kažkodėl ignoravo. Vien dėl to negalima, nes tokiais sprendimais, kai vieniems duodame, o kitiems neduodame, mes demoralizuojame mūsų tarnautojų, darbuotojų, dirbančių valstybiniame sektoriuje, sistemą. Visada atsiranda lobistų, atseit saviems duosime daugiau, kad mums geriau dirbtų. Akivaizdus pavyzdys. Todėl, kolegos, nebalsuokite už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Žinote, kiek aš poną A. Sysą pažįstu, nuo kokių 2000 metų, kaip politiką, visada, kai nešdavau kaip profesinės sąjungos vadovas pataisas, šitą demagogiją girdėjau ir visada dėl tos demagoginės priežasties atlyginimas, valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistema stovėjo vietoje. Prieidavo iki to, kad būdavo nuskurdinta valstybės tarnyba. Tai pone Sysai, teikite pataisas, kad Seimo kontrolieriai uždirbtų daugiau, ir taškas. Čia kai mes siūlome priimti, yra atskiras klausimas dėl konkretaus Seimo kontrolieriaus, mes dėl jo balsuojame. Teikite projektą, aš irgi jį pasirašysiu ir manau, daugiau kolegų pasirašys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi A. Syso pavardė bent du kartus paminėta, tai dvigubai laiko jums, Algirdai, per šoninį mikrofoną pasisakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Vytautai, Etikos komisija jūsų du kartus paprašė manęs atsiprašyti. Jūs vėl lipate ant tos pačios šluotos. Jūs du kartus viešai įžeidėte mane šioje salėje ir pažeidėte elementarias etikos normas. Per trejus metus jūs neradote drąsos atsiprašyti ir visą laiką dar šnekate. Na, patylėtumėte geriau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Man keista. Pone Sysai, jūs žinote, Dovilė jus turėjo informuoti, juk pasirašėm dabar siūlymą, kad sulygintume visus kontrolierius. Taigi jūs žinote. (Balsai salėje) Na, kaip nėra registruota? Jis yra. Sutarėme kompromisą. Jeigu jūs kalbate ir nesikalbate frakcijoje, tai blogai.
O šiaip jums reikėtų pagalvoti. Jūs kiek metų Seime? 35? Tai jūs kalbate apie progresinius mokesčius ir nesugebėjote jų įvesti. Gėda. Tiesiog gėda Lietuvos socialdemokratijai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, dar turime dėl motyvų norinčių pasisakyti kolegų, nes priėmimo stadija. Keturi – už, keturi – prieš. Už nori kalbėti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man irgi atrodo, kad turėtų būti maždaug vienodai mokama kontrolieriams. Bet jeigu yra sutarta, kad taip ir bus daroma, didinama, tai kodėl reikėtų dabar šitą kontrolierių skurdinti? Iš karto šiam jau daroma pagal naująją sistemą. Tai yra logiškas siūlymas.
O aš lygiai taip pat, naudodamasis proga, prašau Seimo posėdžio pirmininko leisti balsuoti ir dėl kito, kur pritrūko vos vieno balso, nes jūs labai tolerantiškai leidote dėl kito klausimo balsuoti dar kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kęstuti, tik dėl jūsų ir jeigu jūs sugebėsite šiame balsavime surinkti 71 balsą, tikrai grįšime prie prieš tai buvusio ir tikrai pabalsuosime.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate šitam įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai, gerbiamas Kęstuti, iš jų 63 balsavo už, tačiau vis tiek pritrūko, todėl prasmės grįžti prie prieš tai buvusio klausimo nėra.
Turime dar vieną klausimą. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, akivaizdu, kad nėra kvorumo jau antrame balsavime, tai gal pratęskime kitą kartą, kitą savaitę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. (Triukšmas salėje) Laurynai, per mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Yra Seimo nutarimo projektas, dėl jo nereikia 71. Galime bent jau dėl šito pabalsuoti, o po to antradienį. Ačiū.
19.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-933(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Turime Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-933(2), jis yra iš dviejų straipsnių. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. 2 straipsniui gal irgi galime bendru sutarimu pritarti? Labai ačiū.
Motyvai dėl viso nutarimo. Nėra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-933(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Labai dėkui, gerbiami kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 66, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
19.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“ projektas Nr. XIVP-1207 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, noriu informuoti, kad yra sudaryta redakcinė komisija dėl Seimo rezoliucijos „Dėl kainų augimo naštos gyventojams kompleksinio mažinimo priemonių plano“. Redakcinę komisiją sudaro R. Tamašunienė – Lietuvos regionų frakcija, R. Šarknickas – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, S. Lengvinienė – Laisvės frakcija, E. Sabutis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, L. Savickas – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, M. Majauskas – TS-LKDF, I. Kačinskaitė-Urbonienė – DPF ir E. Rudelienė – LSF.
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo… Per šoninį mikrofoną J. Razma. Atsiprašau, gal ką nors praleidau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar dėl redakcinių komisijų sudarymo nėra reikalavimo, kad būtų išlaikytas proporcinis frakcijų atstovavimas? (Balsas salėje) Tai aš reikalauju, kad taip būtų. O dabar siūlau balsuoti prieš tokią komisiją, jeigu tokia bus. Leiskite balsuoti, pažiūrėsime, ar Seimas pritars tokiai komisijai, kuri neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Dėl to, kad turi būti proporcinis atstovavimas, parašyta – ne mažiau kaip… Iš visų frakcijų pakviečiau po vieną narį. (Balsai salėje) Tai vis tiek koks skirtumas?
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, atidedame redakcinės komisijos sudarymą. Viskas, atidedame, kol bus sutarimas.
19.11 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, kilo didžiulis ažiotažas, isterija dėl sankcijų, JAV paskelbtų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“. Kelias dienas tylėjęs prakalbo Klaipėdos birių krovinių terminalo vadovas V. Dambrauskas. Ką jis sako? Klaipėdos uosto laivai su kalio trąšomis toliau kasdien plaukia į visą pasaulį, įskaitant JAV, nes sankcijos netaikomos tranzito schemoje dalyvaujančioms Lietuvos įmonėms. Anot šio terminalo vadovo, JAV kompanijos perka „Belaruskalij“ trąšas ir šiandien, nes tai leidžia JAV Iždo departamento Aktyvų kontrolės biuras. Licencijos, sandoriai su jos prekybos įmonėmis… Baltarusijos kompanija gali vykdyti iki šių metų balandžio 1 dienos, V. Dambrausko teigimu, ir po kelių mėnesių, po kitų metų balandžio mėnesio, šios trąšos iš Klaipėdos keliaus į visą pasaulį, išskyrus JAV, jeigu nebus pratęstos licencijos.
Kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neveš, jeigu sankcijų nėra, o pas mus galutinai yra sutartis iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tai kaip neveš? Jūs juokaujate? Koks yra teisinis pagrindas? Juk visi konsultavosi su Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija ir mes konstatavome, kalbėjome su OFAC – Amerikos institucija. Labai aiškiai pasakyta: dirbkite, jeigu nepažeidžiate vienos iš trijų sąlygų: neatsiskaitote JAV doleriais, sutartyje nedalyvauja JAV juridinis asmuo ir nedirbate JAV teritorijoje. Jeigu mes nutrauksime sutartį, mums gresia milijardiniai ieškiniai.
Gerbiamieji, tą patį sako (ir dar aiškiau) vienas didžiausių akcininkų I. Udovickis. Pasak I. Udovickio, visi kalio trąšų tranzito dalyviai, taip pat ir Lietuvos valstybės institucijos konsultavosi tiek su JAV Iždo departamentu, tiek su Europos Komisija dėl sankcijų taikymo. Joms buvo paaiškinta, kad baltarusiškas kalis gali būti vežamas per Lietuvą, jei atsiskaitoma eurais, o ne JAV doleriais.
Taip pat yra pasirašyta sutartis, kad tuo atveju, jeigu šalis neturi priėjimo prie jūros, jinai faktiškai turi teisę gabenti krovinius. Tos sutartys yra galiojančios ir tą sutartį yra pasirašiusi ir Lietuva.
Gerbiamieji, man labai keista, kodėl Lietuvos Vyriausybė taiko sankcijas Lietuvai? Kokia čia pozicija? Juk pabrangus tris kartus trąšoms ir pelnui padidėjus faktiškai nuo kelių šimtų milijonų iki beveik milijardo tas trąšas „Belaruskalij“ gali vežti per Latviją ir Rusiją. Šiek tiek transportas pabrangs, bet pelnas bus milžiniškas. Šitos sankcijos bus pritaikytos ne Baltarusijai, o Lietuvai. Tai daro pati Lietuva.
Reikia sveikinti, kad suprasdamas savo milžiniškas klaidas pastaruoju metu užsienio reikalų ministras atsistatydina, nes jo užsienio politikos didžiulė žala (ne tik šiuo klausimu) daroma Lietuvos valstybei.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Petrai. Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas.
Skelbiu, kad gruodžio 9 dienos… (Balsai salėje) Atsiprašau, tiksliai. Registruojamės. Svarbiausias klausimas, pasirodo, dar vis dėlto buvo priešaky.
Užsiregistravo 20 Seimo narių.
Skelbiu, kad gruodžio 9 dienos Seimo vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.