LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2715
2018-11-07 Nr. 103-P-52
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: J. Olekas – Seimo narys, J. Jurevičiūtė – Seimo Pirmininko patarėja, R. Andziukevičiūtė-Buzė – Ministro Pirmininko patarėja, E. Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė, A. Skardžiuvienė – lygių galimybių kontrolierė, E. Žemaitytė – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. patarėja, K. Grucė – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja finansų valdymo klausimais, V. Muliuolis – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjas, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja užimtumo klausimais, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja, R. Germanienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vyr. patarėja, I. Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, L. Biliūnaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyr. patarėja, D. Zabarauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. patarėja, V. Žagūnienė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja, R. Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyr. specialistė, S. Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos pirmininkas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17 |
|
|
|
Išvada dėl įstatymo projekto: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas. |
Pritarti. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, 2018-09-14 Nr. NP17-88(18) (2018-09-17 Nr. G-2018-8609)
|
|
|
|
LR Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui (kreipimasis perduotas LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetams nagrinėti), LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, LR vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui, LR teisingumo ministrui R. Jankevičiui, LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui R. Karbauskiui, LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei A. Širinskienei, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui V. Bakui DĖL REZOLIUCIJOS: 2018 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas konferencijoje, atsižvelgdamas į situaciją bei pokyčius valstybės tarnyboje, priėmė rezoliuciją „Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo“ (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija siekiama prioritetinių tikslų dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimo, socialinio dialogo vystymo bei saugos ir sveikatos apsaugos nuostatų ir kitų socialinių garantijų gerinimo įgyvendinimo įstatymų lygiu. Rezoliucijos priėmimo aktualumą sąlygojo ir pastaruoju metu Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo gauta informacija, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija patikslino papildomą valstybės biudžeto lėšų poreikį Vidaus reikalų ministrui pavestoms valdymo sritims 2019-2021 m. ir prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirti mažesnes papildomų asignavimų sumas, nei buvo numatyta anksčiau. Atsižvelgiant į tokį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą Lietuvos Respublikos finansų ministerija planuos 2019 metų valstybės biudžetą. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas dėl šių pokyčių reiškia susirūpinimą, nes dar 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. NP17-76 (18) „Dėl būsimo 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto“ kreipėmės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su mūsų pasiūlymais ir prašymu, rengiant 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, numatyti adekvačias, pagrįstas objektyviai egzistuojančiu poreikiu lėšas, o būtent ne mažiau kaip 4,2 mln. eurų Policijos departamentui; 5,2 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemai; 1,2 mln. eurų Viešojo saugumo tarnybai; 5,5 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, skirtų „Programai 1000“ įgyvendinti, statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir motyvacijai stiprinti. Minimos sumos turėtų būti skirtos papildomai šalia lėšų, kurios reikalingos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įgyvendinimui. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas savo pozicijos dėl lėšų poreikio 2019 m. valstybės biudžete nekeičia, taip pat mato eilę spręstinų problemų bei klausimų kitose srityse, liečiančiose valstybės tarnautojų teises. Esame pasiruošę visais tais klausimais su atsakingomis institucijomis susitikti, diskutuoti, pateikti savo siūlymus bei aktyviai dalyvauti procesuose, galinčiuose lemti teigiamus pokyčius įgyvendinant valstybės tarnautojų teises bei užtikrinant teisėtus interesus. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, siekdamas valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų darbo, ekonominių sąlygų gerinimo, teikia Jums rezoliuciją ir tikisi visokeriopos pagalbos ir bendradarbiavimo prisidedant prie Rezoliucijoje numatytų prioritetinių tikslų įgyvendinimo. PRIDEDAMA: 2018 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijos rezoliucija „Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo“, 1 egz., 3 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. PRIEDAS NACIONALINIO PAREIGŪNŲ PROFESINIŲ SĄJUNGŲ SUSIVIENIJIMO KONFERENCIJA (Vilnius, 2018 m. rugsėjo 11 d.) Valstybė nuolatos susiduria su iššūkiais reaguojant į ekonominius, socialinius bei politinius procesus ir pokyčius tiek šalies viduje, tiek veikiant iš išorės. Pastebima, kad pastaruoju metu didėja pasitikėjimas policija, kitomis visuomenės saugumą užtikrinančiomis institucijomis, tačiau kartu pagrįstai puoselėjami lūkesčiai bei reikalavimai, kad šių institucijų darbas su kiekvienais metais bus dar efektyvesnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu formuluoja užduotis kovai su šešėliu, su korupcijos apraiškomis, kurių įgyvendinimui pasitelkiama ne tik teisėsauga, bet atitinkamų priemonių privalo imtis visos valstybinės institucijos. Valstybinė valdžia, suprasdama poreikį valstybiniame sektoriuje stiprinti žmogiškųjų resursų potencialą, užtikrinant, kad tarnybą vykdytų aukštos kvalifikacijos, motyvuoti bei patirtį turintys specialistai, pastaraisiais metais priima daug sprendimų, susijusių su valstybės tarnybos struktūriniais pertvarkymais bendrai ir atskiruose valstybiniuose sektoriuose. Nemenkas iššūkis tiek valdžios institucijoms, tiek įstaigoms, tiek statutinių ir karjeros valstybės tarnautojų bendruomenei, tiek šios bendruomenės narius atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, kaip socialiniams partneriams, šiuo metu yra nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos. Vykstant struktūriniams pertvarkymams bei kitokiems teisiniams pokyčiams dar didesnę reikšmę įgyja socialinės partnerystės plėtojimo siekis, ieškant būdų socialinio dialogo keliu spręsti daugelį pareigūnų bei valstybės tarnautojų bendruomenei aktualių klausimų. Pastaraisiais metais neretai pasitaikančios pareigūnų netektys ar kiti skaudūs įvykiai užtikrinant Lietuvos Respublikos piliečių saugumą, rodo vis dar nepakankamo finansavimo poreikį bei saugių ir sveikų sąlygų, ne mažiau išvystytų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, darbe bei tarnyboje užtikrinimo būtinybę. Didėjanti infliacija ir kartu gana žemas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio augimas, palyginus su perkamąja gaunamo darbo užmokesčio galia, neužtikrina daugeliui valstybės tarnautojų teisės į teisingą apmokėjimą už darbą, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šalies ekonominių pokyčių neatitinka ir situacija su pareigūnų ir karių valstybinėmis pensijomis, kurių dydis Lietuvoje vis dar ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių senbuvių nustatyto analogiško pensijų dydžio. Šie ir kiti valstybės tarnybos iššūkiai suponuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, kaip profesinių sąjungų susivienijimo, atstovaujančio ir ginančio savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, pareigą dėti maksimalias pastangas visais įmanomais būdais užtikrinti valstybės tarnautojų darbo, ekonomines sąlygas bei jų teisėtus interesus, tuo pačiu stiprinti darbuotojų derybines galias. Įvertindami išdėstytą, mes, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijos dalyviai, priimame šią rezoliuciją, kuria nustatome tikslinius darbus ir veiklos sritis, kurių įgyvendinimo sieksime per Lietuvos Respublikos aukščiausias valdžios institucijas. REZOLIUCIJA Dėl būtinų ir esminių darbų siekiant valstybės tarnautojų teisių užtikrinimo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencijoje nutarta siekti šių prioritetinių tikslų: 1. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokesčio kėlimo „Programos 1000“ etapais, tolygiai didinant statutinių pareigūnų pareiginės algos koeficientus tiek žemiausios grandies, tiek aukštesnių grandžių pareigūnams, tam pasirenkant ilgalaikius ir veiksmingus realaus darbo užmokesčio kėlimo būdus, kuriems 2019 m. valstybės biudžete turėtų būti numatytas reikalingo dydžio finansavimas: be lėšų, kurios numatomos skirti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui, darbo užmokesčio kėlimui papildomai būtina skirti ne mažiau kaip 4,2 mln. eurų Policijos departamentui; 5,2 mln. eurų Valstybės sienos apsaugos tarnybos sistemai; 1,2 mln. eurų Viešojo saugumo tarnybai; 5,5 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 2. Finansavimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldžiai bausmių vykdymo sistemai didinimo, kad būtų užtikrinamas čia tarnaujantiems pareigūnams konkurencingas, motyvaciją keliantis darbo užmokestis, atsižvelgiant į dydžius, pasiektus kitose vidaus 3. tarnybos sistemose – kaip pažanga būtų vertinamas darbo užmokesčio kilimas 2019 m. ne mažiau kaip 100 eurų. 4. Saugos ir sveikatos apsaugos nuostatų realaus įgyvendinimo valstybės tarnyboje ir būtino finansavimo tam užtikrinimo. 5. Darbo kodekso bei Profesinių sąjungų įstatymo nuostatų, susijusių su profesinių sąjungų derybinių galių bei įtakos darbdaviui priimant sprendimus stiprinimo, bei finansavimo, būtino socialinio dialogo vystymui bei derybinių gebėjimų ugdymui, numatymo. 6. Struktūrinių pertvarkų Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose pokyčių, kad tokiomis pertvarkomis būtų siekiama realaus ekonominio ir socialinio efekto bei tarnybos sąlygų gerinimo, išklausant ir atsižvelgiant į darbuotojų bendruomenės ir jų atstovų nuomonę. 7. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo keitimo, numatant priemones didinti šios rūšies valstybines pensijas bei nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų indeksavimo galimybes. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo konferencija tiki, kad: - tik skyrus pakankamą finansavimą gali būti sėkmingai ugdomi derybiniai gebėjimai ir vystoma socialinės partnerystės plėtra, o tai lemtų efektyvesnį darbdavių ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimą bei susitarimus, gerinančius valstybės tarnautojų darbo sąlygas bei didinančius pačios tarnybos patrauklumą. - tik sudarius teisines prielaidas ir skirus papildomą finansavimą darbo užmokesčio augimui statutiniai ir karjeros valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis biudžetinėse įstaigose, galės ne tik būti finansiškai motyvuojami, bet ir susikoncentruoti maksimaliai gerai įgyvendinant įstaigai, kurioje dirba, pavestas funkcijas. - tik sudarius saugias ir sveikas darbo sąlygas valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis biudžetinėse įstaigose, bus įmano užtikrinti pamatines darbuotojų teises bei tuo pačiu laikytis Europos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos standartus, nuostatų. - tik nustačius didesnes pareigūnų ir karių valstybines pensijas, numatant jų indeksavimo galimybes, bus sudaromos prielaidos pasiekti Europos sąjungos šalyse nustatytų pareigūnų pensijų dydį, tuo pačiu keliant tarnybos, paprastai susijusios su padidėjusia įtampa ir stresu, rizika sveikatai bei gyvybei, prestižą ir pritraukiant į ją kvalifikuotus, motyvuotus jaunus asmenis. |
Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
|
2. |
VĮ Ignalinos atominės elektrinės jungtinės profsąjungos atstovybės pirmininkas Vladimir Dranik, 2018-10-19 Nr. 104-09 (2018-10-22 Nr. G-2018-9809) |
|
|
|
LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR Seimo nariui A. Dumbravai, LR Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, kopija VĮ IAE generaliniam direktoriui A. Kamienui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Realizuojant anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-329 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51 redakcija) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių 2018-2020 metų strateginis veiklos planas. Vienas šio plano darbų (plano 3 darbas) - Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Tai yra taip pat ir vienas Energetikos ministerijos strateginių tikslų. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d., sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką, VĮ Ignalinos AE veikla finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija, skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo veikloms, kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007-2013 m. laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014-2020 metų laikotarpiui Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014-2016 m. kasmetiniais Europos Komisijos sprendimais jau skirta 185,6 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas. Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per Ignalinos programos administravimo Lietuvoje Programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos institucijų. Energetikos ministerija koordinuoja programos tikslų įgyvendinimą, užtikrina tinkamą programos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Finansų ministerija tikrina teikiamas CPVA mokėjimo paraiškas, atlieka CPVA administruojamų programos lėšų panaudojimo ir CPVA finansinę priežiūrą. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka projektų vertinimą, vykdo projektams įgyvendinti reikalingus pirkimus ir (arba) vykdo tokių pirkimų kontrolę, sudaro projektams įgyvendinti reikalingas sutartis, tikrina projektų išlaidų tinkamumą, atlieka tinkamų finansuoti projektų išlaidų apmokėjimą ir programos lėšų panaudojimo kontrolę pagal EK nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Projektų vykdytojai (VĮ Ignalinos atominė elektrinė, VATESI, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių administracijos) įgyvendina Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos projektus. Įgyvendindama Stojimo į ES sutarties protokole Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatytą įsipareigojimą, energetikos ministerija nustatė strateginį tikslą - užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas. Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa. Pavyzdžiui, Ignalinos Programos administravimui Lietuvoje 2018 m. skirta 68 622 tūkst. eurų asignavimų (iš jų 60 803 tūkst. eurų - ES lėšos, 6 760 tūkst. eurų - bendrojo finansavimo lėšos, 1 059 tūkst. eurų - valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM kompensuoti). Savo ruožtu, VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius priemonių planus. Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ Ignalinos AE veiklos strategijos įgyvendinimo rodiklius, tarp kurių yra projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas ketvirtines tų rodiklių reikšmes. Realizuojant šį planą buvo numatytas priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso išlaidas, įgyvendinimas, siekiant efektyviau panaudoti 2014-2020 m. ES numatytą paramą (2020 m. III ketv.). Tarp jų numatytas uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ su siektina rodiklio reikšme „kasmet iki 2020 m. mažinti poeksploatacinės veiklos sąnaudas 2,5 %“. Bet nuo 2015 m. minėtas vertinimo kriterijus transformavosi į du: - kasmet mažinti ir iki 2018 metų sumažinti ne mažiau kaip 20 % 2018 m. tvirtinamą 1P lėšomis finansuojamą Įmonės darbo užmokesčio fondą lyginant su GENP (galutinis eksploatacijos nutraukimo planas) numatytu 2018 m. Įmonės darbo užmokesčio fondu. - sumažinti energetinių išteklių sunaudojimą. Nors uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ yra/turi būti realizuojamas ir per projektų vykdymui skirtą grupę rodiklių, kurie apima pagrindinius projektus ir veiklas ir atspindi kiekvieno projekto vykdymą procentais, laiko panaudojimo efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodiklį. Pagal 2018 m. VĮ Ignalinos AE veiklos strategiją kol kas pasiektas rodiklis turi išsilaikyti iki 2021 m., t. y. 80 % lygyje nuo planuoto pagal GENP. Vadinasi, nuolatinis personalo mažinimas yra ir bus kompensuojamas Įmonės darbo užmokesčio fondo mažinimu. (Žemiau pateiktame grafike („VĮ Ignalinos AE 2017 metų veiklos ataskaita“, 2018-02-01 Nr. At-552(1.195)) matyti, kad nuo 2014 metų personalo skaičius mažinamas apie 3-4% per metus, likusi dalis kompensuojama, priimant naujus darbuotojus su minimaliais pagal įmonėje nustatytas bazinio atlyginimo ribas darbo atlyginimais. Taip pat iš pateikto grafiko matyti, kad) nuo 2013 m. vidutinis darbo užmokestis įmonėje padidėjo nuo 1118 eurų iki 1200 eurų, t. y. apie 7,3% per keturių metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo apie 30 %, t. y. 5-8 % kasmet ir kol kas pagal prognozę augimo tempas nemažės. Matyti akivaizdus VĮ Ignalinos AE darbuotojų atlyginimo nuvertėjimas Lietuvos darbo rinkos atžvilgių, o turint omenyje infliaciją (kuri niekaip nekompensuojama pagal galiojančią darbo užmokesčio sistemą VĮ Ignalinos AE) - ir perkamosios gebos atžvilgiu. Tai jokiu būdu neprisideda prie strateginio tikslo „užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas“ ir taip pat neprisideda prie kito Ignalinos programos tikslo „Sušvelninti neigiamus IAE eksploatavimo nutraukimo socialinius ir ekonominius padarinius IAE regionui (Visagino, Ignalinos ir Zarasų miestai)“ siekimo. Apie šią susiklosčiusią situaciją Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms savo ataskaitoje (pateiktoje šiais metais Europos parlamentui), su Ignalinos programos pataisymo pasiūlymais taip pat užsiminė: Amendment: (11) The decommissioning o f the Ignalina nuclear power plant should be carried out with recourse to the best available technical expertise, and with due regard to the nature and technological specifications o f the installations to be decommissioned, in order to ensure safety and the highest possible efficiency, thus taking into account international best practices and ensuring competitive salaries for qualified personnel Justification: One o f the challenges faced in Ignalina is that the salaries are often not attractive to specialists who often seek employment elsewhere. This might affect the quality of decommissioning works. Ataskaitą galima rasti per Energetikos ministerijos svetainėje patalpintą straipsnį: http://enmin.lrv.lt/lt/nauiienos/eneraetikos-ministras-z-vaiciunas-mums-vpac-svarbu-kad-es-indelis-iiunalinos-ae-uzdarvma-isliktu-stabilus-ii-adekvatus VĮ Ignalinos atominės elektrinės Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei kelia pagrįstą nerimą įmonei iškeltas uždavinys dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo, nes: 1. tai užkerta būdus užtikrinti reikiamas kompetencijas, pritraukti ir išsaugoti aukščiausio lygio profesionalus bei patyrusius kompetentingus darbuotojus. O juk veiklos sėkmę lemia žmonės; 2. tai ne tik neprisideda, bet ir daro negatyvią įtaką neigiamoms socialinėms pasekmėms dėl VĮ IAE uždarymo sušvelninimo regione. VĮ IAE regione yra ne tik aukščiausias Lietuvoje bedarbystės lygio rodiklis, kuris tik didėja, bet ir vienas aukščiausių emigracijos lygių. Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome įvertinti ir išnagrinėti galimybę pakoreguoti ir/ar pakeisti sprendimą dėl Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo užmokesčio fondo, lyginant su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu, sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. (III ketv.). |
Atsižvelgti į prašymą, įvertinant šios įmonės strateginę reikšmę. Pasiūlyti Energetikos ministerijai numatyti šios įmonės darbo užmokesčio fondo nemažinimo šaltinius.
|
|
|
3. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, 2018-10-30 Nr. UG17-91(18) (2018-10-30 Nr. G-2018-10179, 10180,10181)
|
|
|
|
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui DĖL 2019 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) kreipiasi į Jus dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 (toliau - Biudžeto projektas). Profesinė sąjunga pastebi, kad Biudžeto projekte teikiami siūlymai dėl 2019 metams planuojamo finansavimo Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoms sritims, o konkrečiai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - PAGD) bei jam pavaldžioms įstaigoms, visiškai neatitinka pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių gelbėtojų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją, būtina skirti reikalingą finansavimą tiek darbo užmokesčio didinimui, kuris nebeatlaiko jokios konkurencijos, lyginant jį su darbo užmokesčiu kitose tarnybose, tiek darbo saugos ir sveikatos priemonių užtikrinimui, nes priešingu atveju kyla grėsmė pačių ugniagesių gelbėtojų sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgdama į aukščiau dėstomą, Profesinė sąjunga teikia savo pasiūlymą dėl PAGD ir jam pavaldžių įstaigų finansinių poreikių ateinantiems metams ir prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto palaikyti šį siūlymą ir taip aktyviai prisidėti prie priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų finansinio stabilumo ir saugių tarnybos bei darbo sąlygų užtikrinimo, kartu užtikrinant ir visos visuomenės saugumą. PRIDEDAMA: Pasiūlymai Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, 1 egz., 2 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pasiūlymai: Argumentai: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu gyvena esminės pertvarkos nuotaikomis. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – UGPS), nuolatos bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vadovybe, keičiasi informacija apie būsimas pertvarkas ir pasikeitimus, derasi ir dar šįmet ruošiasi pasirašyti Šakinę kolektyvinę sutartį. Suprantame, kad, norint įgyvendinti Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, reikia: - racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų pasiektas Reorganizacijos tikslas – sustiprinti PAGD struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti; - laikytis skaidrumo principo ir pareigūnus (tarnautojus, darbuotojus) informuoti apie tai, kaip naudojamos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) biudžeto lėšos; - užtikrinti finansavimą pagal pateiktą poreikį ir tenkinti pareigūnų lūkesčius; - užtikrinti, kad PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų ženkliai mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnais; - užtikrinti pakankamą žmogiškųjų išteklių kiekį ir parengtį pagal 2013 m. balandžio 17 d. Nr. 354 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“ priedą „Minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai“ (šiuo metu PAGD trūksta virš 13 procentų pareigūnų ir darbuotojų); - padidinti atlyginimus nestatutiniams PAGD ugniagesiams gelbėtojams ir darbuotojams (dirbantiems tokį patį darbą kaip ir statutiniai ugniagesiai gelbėtojai), tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu; - aprūpinti reikiamomis darbo saugos, medicininėmis priemonėmis, reikiama medicinine priežiūra (įskaitant psichologinę), medikamentais ir skiepais VPGT pareigūnus ir darbuotojus, tiesiogiai susijusius su incidentų likvidavimu. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – pareigūnai) profesines, darbo ir ekonomines teises bei teisinius interesus, teikia pasiūlymą: Pasiūlymas: skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 9 440 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos poreikius: - pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų ir Programos 1000 įgyvendinimui – 5 310 tūkst. eurų; - PAGD nestatutinių ugniagesių gelbėtojų, dirbančių tokį patį darbą, kaip ir statutiniai pareigūnai, atlyginimų pakėlimui pagal Darbo Kodekso 140 str. 5 d. (lygiavertis darbas); Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimui dėl MMA, BD pakėlimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimui, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui (koeficiento „grindų“ pakėlimui ir kasmetiniams didėjantiems poreikiams) – 1 000 tūkst. eurų; - pareigūnų ir sistemos darbuotojų etatų, susijusių su tiesioginių incidentų likvidavimų funkcijomis, sukomplektavimui ir parengties užtikrinimui – 1 600 tūkst. eurų; - skiepams nuo erkinio encefalito, medicinos priemonėms ir medikamentams – 50 tūkst. eurų; - Teismų priteistiems įsiskolinimams už pareigūnams neišduotas uniformas – 600 tūkst. eurų. - uniformų, apsauginių kostiumų ir kitų asmeninių saugos priemonių įsigijimui – 880 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
|
4. |
Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, 2018-11-07 Nr. UG17-94(18) (2018-11-07 Nr. G-2018-10450)
|
|
|
|
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei DĖL 2019 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. UG17-91(18) kreipėsi į Jus dėl 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715 (toliau – Biudžeto projektas). 2018 m. spalio 30 d. rašte Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad Biudžeto projekte teikiami siūlymai dėl 2019 metams planuojamo finansavimo Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoms sritims, o konkrečiai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) bei jam pavaldžioms įstaigoms, visiškai neatitinka pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių gelbėtojų lūkesčių, o taip pat ir 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytų siekių padidinti pareigūnų darbo užmokestį ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus. Profesinė sąjunga pabrėžė, jog, pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją, būtina skirti reikalingą finansavimą tiek darbo užmokesčio didinimui, kuris nebeatlaiko jokios konkurencijos, lyginant jį su darbo užmokesčiu kitose tarnybose, tiek darbo saugos ir sveikatos priemonių užtikrinimui, nes priešingu atveju kyla grėsmė pačių ugniagesių gelbėtojų sveikatai ir gyvybei. Šiuo metu vykstant aktyvioms diskusijoms ir skaičiavimams, koks finansavimas būtinas pagal PAGD ir jam pavaldžių įstaigų finansinius poreikius ateinantiems metams, Profesinė sąjunga teikia patikslintą savo pasiūlymą dėl papildomo finansavimo PAGD ir jam pavaldžioms įstaigoms bei prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto palaikyti šį siūlymą ir taip aktyviai prisidėti prie priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų finansinio stabilumo ir saugių tarnybos bei darbo sąlygų užtikrinimo, kartu užtikrinant ir visos visuomenės saugumą. PRIDEDAMA: 2018 m. lapkričio 7 d. patikslintas pasiūlymas Lietuvos Respublikos 2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715, 1 egz., 2 lapai. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pasiūlymas: Argumentai: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu gyvena esminės pertvarkos nuotaikomis. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau – UGPS), nuolatos bendradarbiauja su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) vadovybe, keičiasi informacija apie būsimas pertvarkas ir pasikeitimus, derasi ir dar šįmet ruošiasi pasirašyti Šakinę kolektyvinę sutartį. Suprantame, kad, norint įgyvendinti Vyriausybės programą ir įsipareigojimus, reikia: - racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų pasiektas Reorganizacijos tikslas – sustiprinti PAGD struktūrinių padalinių valdymą ir jį centralizuoti; - laikytis skaidrumo principo ir pareigūnus (tarnautojus, darbuotojus) informuoti apie tai, kaip naudojamos Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) biudžeto lėšos; - užtikrinti finansavimą pagal pateiktą poreikį ir tenkinti pareigūnų lūkesčius; - užtikrinti, kad PAGD statutinių pareigybių koeficientai, numatyti Vidaus tarnybos statute, nebūtų ženkliai mažesni, lyginant su kitų statutinių tarnybų pareigūnais; - padidinti atlyginimus nestatutiniams PAGD ugniagesiams gelbėtojams ir darbuotojams (dirbantiems tokį patį darbą kaip ir statutiniai ugniagesiai gelbėtojai), tiesiogiai susijusiems su incidentų likvidavimu; - aprūpinti reikiamomis darbo saugos, medicininėmis priemonėmis, reikiama medicinine priežiūra (įskaitant psichologinę), medikamentais ir skiepais VPGT pareigūnus ir darbuotojus, tiesiogiai susijusius su incidentų likvidavimu. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, atstovaudama savo narių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžių įstaigų pareigūnų ir darbuotojų (toliau – pareigūnai) profesines, darbo ir ekonomines teises bei teisinius interesus, teikia pasiūlymą: Pasiūlymas: skirti PAGD prie VRM būtiną papildomą 5 282 tūkst. eurų finansavimą darbo užmokesčiui bei darbo saugos ir sveikatos priemonėms pagal šiuos poreikius: - pareigūnų pareigybinių koeficientų kėlimui ir motyvacijai, laikantis Vyriausybės įsipareigojimų ir Programos 1000 įgyvendinimui – 3 500 tūkst. eurų; - PAGD 150 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų, dirbančių tokį patį darbą, kaip ir statutiniai pareigūnai, atlyginimų pakėlimui pagal Darbo Kodekso 140 str. 5 d. (lygiavertis darbas); Biudžetininkų ir valstybės tarnautojų atlyginimų pakėlimui dėl MMA, BD pakėlimo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų įgyvendinimui, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui (koeficiento „grindų“ pakėlimui ir kasmetiniams didėjantiems poreikiams) – 252 tūkst. eurų; - skiepams nuo erkinio encefalito, medicinos priemonėms ir medikamentams – 50 tūkst. eurų; - Teismų priteistiems įsiskolinimams už pareigūnams neišduotas uniformas – 600 tūkst. eurų; - uniformų, apsauginių kostiumų ir kitų asmeninių saugos priemonių įsigijimui – 880 tūkst. eurų. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. Finansų ministerijai numatyti asignavimai. |
Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, 2018-10-25 Nr. (1.4)S-646, 645 (2018-10-25 Nr. G-2018-10016, 10014 |
|
|
|
|
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Žmogaus teisių komitetui DĖL PAPILDOMO FINANSAVIMO POREIKIO Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau – Tarnyba) numatyti 408 tūkst. eurų asignavimai, nedidinant darbo užmokesčio fondo bei kitų valdymo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti: 1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komiteto prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) įgyvendinimo stebėsenos, 2) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių įgyvendinimo ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje, 3) darbuotojų atlyginimų. 1. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendaciją, kontroliuoja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas, 2016 m. balandžio mėn. apsvarstęs pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Konvencijos įgyvendinimo, pateikė baigiamąsias pastabas ir rekomendacijas dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (toliau – komiteto rekomendacijos). Atsižvelgiant į komiteto rekomendacijų 67 ir 68 punktuose nurodytus pastebėjimus dėl netinkamo nacionalinio Konvencijos įgyvendinimo vykdant jos įgyvendinimo stebėseną, 2016 m. birželio 1 d. lygių galimybių kontrolieriaus įsakymu Nr. V-13 buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, kuriems 2017 m. rugsėjo 19 d. Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 280 minėtų teisės aktų projektams pritarė. Planuojama, kad šių teisės aktų nuostatų įgyvendinimui 2019 m. Tarnybai papildomai reikės 120 tūkst. eurų. 2. 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2768, nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo išplėstos Lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – Kontrolierius) vykdomos funkcijos, įpareigojant Kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą. Atkreiptinas dėmesys, kad išplėtus Kontrolieriaus funkcijas didesnis finansavimas Tarnybai iš valstybės biudžeto asignavimų nei 2017 m., nei 2018 m. nebuvo skirtas. Vis tik, kad prevencinė ir švietėjiška veikla bei lygių galimybių užtikrinimo sklaida būtų vykdoma, Tarnybai tenka savarankiškai inicijuoti paraiškų teikimą tarptautiniam finansavimui gauti. Tokiu būdu užsitikrindama reikalingą finansavimą Tarnyba susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, sunku prognozuoti projektų temas bei užtikrinti projektų metu pradėtų veiklų tęstinumą projektui pasibaigus (Tarnyba negali aktyviai veikti bei formuoti prioritetų, planuoti veiklų bei iš principo reguliuoti šio proceso); kita vertus, tarptautinis finansavimas dažniausiai yra paremtas kofinansavimo principu, kurio užtikrinimas paskutiniu metu tapo dideliu iššūkiu, kadangi lėšos reikalingam kofinansavimui tvirtinant valstybės biudžetą nėra skiriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžiame poreikį užtikrinti Tarnybos 2019-2021 m. programos tikslo Nr. 01-01-01 „Užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje“ uždavinio Nr. 01-01-01-01 „Vykdyti švietėjišką ir prevencinę veiklą, informacijos sklaidą“ įgyvendinimui skirtų priemonių finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų. Siekiant įgyvendinti minėtą uždavinį, o taip pat užtikrinti Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra numatyta pareiga rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti ir Darbo kodekso 26 straipsnį, pagal kurį darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones, Tarnyba planuoja sukurti analitinį įrankį, kurio pagalba viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos galėtų įvertinti lygių galimybių padėtį savo darbovietėje bei numatyti priemones situacijai stebėti, keisti, palaikyti arba pagerinti. Uždaviniui pasiekti taip pat planuojama rengti sąmoningumo didinimo kampanijas apie lygių galimybių užtikrinimo svarbą. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje esantį duomenų žmogaus teisių srityje trūkumą planuojama atlikti 2 Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus: 1) apie priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo paplitimą ir požiūrį į nuo priekabiavimo nukentėjusius asmenis; 2) visuomenės nuostatų ir požiūrio į vyresnius asmenis ir kitas diskriminacijos atžvilgiu pažeidžiamas visuomenės grupes tyrimą. Surinkti duomenys būtų naudojami sąmoningumo didinimo kampanijoms ir mokymų programoms rengti. Švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti 2019 m. reikalinga 31 tūkst. eurų. Be to, šiai veiklai užtikrinti reikalinga stiprinti žmogiškuosius išteklius. Paminėtina, kad viena iš pozityviausių Tarnybos įgyvendinamų priemonių diskriminacijos prevencijos srityje yra kasmetiniai Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai (toliau – apdovanojimai). Įvertinus ankstesniais metais įvykusių apdovanojimų faktinį biudžetą, 2019 metais planuojamam renginiui reikėtų skirti 20 tūkst. eurų. 3. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, jog jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Taip pat, įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/679, numatoma sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas bei susieti dokumentų valdymo sistemoje esančių duomenų saugojimo terminus su Tarnybos dokumentacijos plane patvirtintais dokumentų saugojimo terminais. Tam papildomai reikalinga 8 tūkst. eurų. 4. Įvertinus anksčiau išdėstytą, konstatuotinas poreikis stiprinti Tarnybos žmogiškuosius išteklius, įsteigiant naują pareigybę prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Taip pat atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Paminėtiems dalykams 2019 metams papildomai bus reikalinga 20 tūkst. eurų. Be to, pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (Nr. XIII-1370) nuostatas keičiasi priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skaičiavimo tvarka. Dėl dalies Tarnybos valstybės tarnautojų didelio tarnybos stažo Lietuvos valstybei kasmet bus reikalinga papildomai 18 tūkst. eurų. Planuojama, kad 2019 metams darbo užmokesčiui iš viso papildomai bus reikalinga 38 tūkst. eurų. Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2019 metams – 217 tūkst. eurų. Negavusi prašomo finansavimo, Tarnyba negalės užtikrinti efektyvaus ir racionalaus įstatymais ir kitais teisės aktais pavesto funkcijų vykdymo. |
A. Pritarti. B. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
|
2. |
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, 2018-11-05 Nr. (1.18-2018)-2-1290 (2018-11-05 Nr. G-2018-10317)
|
|
|
|
|
LR Seimo Žmogaus teisių komitetui, kopija LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP- 2715 Atsižvelgdami į Seimo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XI1IP-2715, norėtume atkreipti dėmesį, kad kaip ir ankstesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektuose, taip ir šiame projekte Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatyti asignavimai nėra pakankami įstaigos išlaikymo poreikiams patenkinti ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriui priskirtų funkcijų pilna apimtimi vykdymui. Kaip minėta ne vienerius metus, Finansų ministerijos nuožiūra nustatomi ir įstaigai skiriami maksimalūs valstybės biudžeto asignavimų limitai neatitinka realaus įstaigos asignavimų poreikio, kuris kiekvienais metais buvo ir yra nurodomas Finansų ministerijai teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose. Pažymėtina, kad kiekvienais metais įstaigos strateginiai planai ir numatomos veiklos yra koreguojamos (mažinamos kai kurių veiklų apimtys, atsisakoma veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan.) atsižvelgiant į skiriamų asignavimų dydį. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios. Be to, minimalius įstaigos išlaikymo poreikius atitinkantis finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), užpildyti Seimo valdybos nutarimu nustatytam pareigybių skaičiui (24), todėl įstaigoje iš 24 pareigybių užimtos 16,5. Paminėtina, kad dėl aukščiau išvardintų aspektų, kaip pažeidžiančių vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, rekomendavo Lietuvai stiprinti paramą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, įskaitant pakankamą įstaigos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų) pažymėta, kad ankstesnė, 2006 metais teikta rekomendacija stiprinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą nebuvo įgyvendinta. Todėl Baigiamosiose išvadose (2013 m.) Komitetas rekomendavo laikytis 2006 m. baigiamosiose išvadose (CRC/C/LTU/CO/2) pateiktų rekomendacijų dėl paramos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai sustiprinimo, įskaitant pakankamą šios įstaigos aprūpinimą finansiniais ištekliais, kad ji galėtų veiksmingai vykdyti jai suteiktus įgaliojimus ir stebėti, kaip įgyvendinamos Konvencijoje nustatytos vaikų teisės“ (7 straipsnio a) punktas). Primintina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos 2014-07-04 sprendimu Nr. 05-182 vienas iš šios priemonės vykdytojų yra Finansų ministerija. Iš esmės tą pačią rekomendaciją pateikė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. vasario 22 d. pasitarime pavedė ministerijoms pagal kompetenciją įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės periodinės peržiūros antrojo ciklo metu pateiktas rekomendacijas, kurioms pritarė Lietuvos Respublika, ir buvo sudarytas rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planas. Šio plano 8 punkte nurodyta, jog minėta rekomendacija bus vykdoma „kasmet rengiant ateinančių metų LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atliekami lėšų poreikio skaičiavimai ir numatomos lėšos, užtikrinančios Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai priskirtų funkcijų vykdymą ir žmogiškųjų išteklių išlaikymą“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė tiek Finansų ministerijos, tiek ministerijų, atsakingų už Lietuvos ataskaitų dėl aukščiau minėtų rekomendacijų įgyvendinimo parengimą, dėmesį, jog minėtos rekomendacijos, susijusios su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimu, nebuvo įgyvendintos. Finansų ministerijos nustatyti asignavimų limitai leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik 16,5 pareigybių išlaikyti. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašome atkreipti dėmesį į nurodytus argumentus dėl asignavimų poreikio, kurių neįvertino Finansų ministerija, ir 69 tūkst. eurų padidinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai numatomus skirti valstybės biudžeto asignavimus, iš jų: 1. 8 tūkst. eurų visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Aktyvesnės švietimo vaiko teisių srityje sklaidos 2019 metais poreikis yra sąlygotas ne tik 2018 metais įsigaliojusių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų, bet ir įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto rekomendacijas, patvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto 2013 m. spalio 4 d. patvirtintose baigiamosiose išvadose dėl trečiojo ir ketvirtojo periodinių Lietuvos pranešimų (ataskaitų). Tarpžinybinė vaiko gerovės tarybos sprendimu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame numatyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsakingas už priemonių vaikų švietimui ir mokymui parengimą, siekiant didinti mokymą ir informuotumą apie vaiko teises. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas bei atskiri jo komitetai, svarstę ankstesnių metų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos ataskaitas, rekomendavo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vystyti veiklą visuomenės švietimo ir informavimo srityje 2. 5 tūkst. eurų papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti (prognozuojamas elektros energijos, kuro, šildymo ir su tuo susijusių kitų komunalinių paslaugų kainų augimas). 3. 56 tūkst. eurų darbo užmokesčiui, kuris reikalingas užpildyti 2 iš 7,5 dėl asignavimų trūkumo esančias laisvas pareigybes (planuojama priimti 2 tarnautojus). Kaip minėta anksčiau iš Seimo valdybos nutarimu patvirtintų 24 pareigybių šiuo metu užimtos tik 16,5. Mažesnis nei numatyta tarnautojų/darbuotojų skaičius sąlygoja ne tik didelius darbuotojų darbo krūvius, bet ir yra reikšmingas skundų ištyrimo terminams, kas atsiliepia įstaigos veiklos efektyvumui, nesudaro prielaidų vykdyti platesnio mąsto vaiko teisių apsaugos srityje egzistuojančių problemų tyrimų. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome 2019 metams nustatyti bendrą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai skiriamą asignavimų sumą 580 tūkst. eurų, iš jų 488 tūkst. eurų darbo užmokesčiui. |
C. Pritarti. D. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
LR Seimo narys Jurgis Razma, 2018-10-18 |
|
|
|
|
Pasiūlymas: Preambulės 3 pastraipą išdėstyti taip: „įvertindamas
tai, kad 2019 metais bus tęsiama 2017 metais pradėta įgyvendinti |
Nepritarti. |
Reforma vadinama būtent taip, kaip pateikta įstatymo projekto preambulėje. |
|||||||||||||||||||||||
|
2. |
LR Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Juozas Olekas, 2018-10-19 |
|
|
|
|
Argumentai: 2018 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centro) specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų), atlyginimų vidurkis buvo 559 Eur, kai tuo tarpu Statistikos departamento paskelbtas vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – beveik 930 Eur. Nors Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos suteikia teisę nustatyti didesnius pareigybinius koeficientus, tačiau atitinkami pokyčiai Centro darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjime galimi tik gavus atitinkamą finansavimą. Taip būtų sprendžiama Centro darbuotojų mažų atlyginimų problema. Lėšų šaltinis: Iš valstybės investicinių projektų (VIP) lėšų, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 priedo IV skirsnio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras asignavimai išlaidomas ir jį išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS 2019 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI Tūkst. Eur „IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS
|
Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
|||||||||||||||||||||||
|
3. |
LR Seimo narys Jurgis Razma, 2018-10-22 |
|
|
|
|
Argumentai: Nors vyriausybei vadovauja buvęs Policijos departamento vadovas ir, atrodo, turėtų gerai žinoti prieš įgyvendinant policijos sistemos reformą duotus pažadus, deja biudžeto projekte numatytų mokos fondo lėšų nepakanka policijos pareigūnų atlyginimų finansavimui. Pasiūlymas: Skirti Policijos departamentui papildomai 4 mln. Eur. mokos fondui padidinti. Lėšų šaltinis: Pažymėtina, kad Energetikos ministerijos programa 01.87. Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas didėja 5,7 mln eur. lyginant su šiais metais, nors, kai buvo svarstomas sprendimas naikinti atskirą šių atsargų kaupimu užsiimančią agentūrą, buvo teigiama priešingai, kad finansavimo poreikiai mažės. Todėl siūlau sumažinti asignavimus šiai programai 4 770 tūkst. Eur. |
Pritarti ir siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. |
|
|||||||||||||||||||||||
|
4. |
LR Seimo narys Algimantas Dumbrava, 2018-10-30 |
|
|
|
|
Argumentai: Zarasų rajone keičiantis gyventojų struktūrai pagal amžių bei įvykdžius vaikų globos namų deinstitucionalizavimo reformą, Antazavės vaikų globos namų patalpas planuojama pritaikyti naujoms socialinėms paslaugoms rajone – senelių namų įkūrimui bei sukurti socialinę infrastruktūrą socialiai pažeidžiamiems asmenims. Pasiūlymas: Skirti Antazavės vaikų globos namų pritaikymui senelių namų įkūrimui 400 tūkst. Eur. Lėšų šaltiniai: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų. |
Nepritarti. |
Antazavės vaikų globos namų steigėjas – Zarasų rajono savivaldybė. Lėšas šiam projektui finansuoti globos namai galėtų gauti projektų pagalba. |
|||||||||||||||||||||||
|
5. |
LR Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, 2018-11-06 |
|
|
|
|
Argumentai: Lietuvos respublikos Finansų ministerija prognozuoja, jog 2019 m. vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 %. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. dėl ekonominės krizės sumažintos valstybinės pensijos nebuvo gražintos į prieškrizinį lygį, akivaizdu, jog padidinti valstybines pensija pagal prognozuojamą infliacijos rodiklį yra mažiausia, ką galima padaryti, jog valstybinių pensijų gavėjų pragyvenimo lygis nemažėtų toliau. 2,5 % padidintos biudžeto lėšos valstybinėms pensijoms leis bent jau išlaikyti valstybinių pensijų gavėjų perkamąją galią dabartiniame lygyje. Pasiūlymas: Padidinti 1,55 mln. eurų (2,5 % nuo projekte numatytų 62,183 mln. eurų) valstybės biudžeto asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 02.08 „Socialinė parama“ priemonėms: 1. Pervesti lėšas pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti; 2. Pervesti lėšas personalinėms pensijoms mokėti; 3. Pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų pensijoms mokėti; 4. Pervesti pensijas mokslininkų valstybinėms pensijoms. Lėšų šaltinis: Sumažinti asignavimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.02 „Užimtumo didinimas“ lėšos priemonei – Derinti darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką. |
Nepritarti. |
Artimiausiu metu Vyriausybė planuoja sistemiškai įvertinti valstybinių pensijų sistemą ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl jos tobulinimo, įskaitant ir valstybinių pensijų indeksavimą. |
|||||||||||||||||||||||
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus:
1. Siūlyti perskirstyti (skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu) 648 tūkst. eurų numatytų asignavimų, iš jų:
1.1. (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės prašymas) Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai – 69 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 511 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti į dvi laisvas pareigybes numatytų priimti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms mokėti; visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti; papildomam paslaugų ir prekių poreikiui bei jų kainų didėjimui padengti.
Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;
1.2. (Lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės prašymas) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai – 217 tūkst. eurų (pateiktame įstatymo projekte numatyta skirti 408 tūkst. eurų). Papildomi asignavimai būtų skirti naujoms funkcijoms pagal Lygių galimybių įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimams įgyvendinti; valstybės tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiui mokėti dėl numatyto priimti darbuotojo prevencinei ir švietėjiškai veiklai vykdyti, Valstybės ir savivaldybės įstaigų darbo apmokėjimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimų įgyvendinimo, valstybės tarnautojų stažo padidėjimo; švietėjiškai ir prevencinei veiklai skirtoms priemonėms įgyvendinti; kasmetiniam Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų renginiui organizuoti; įstaigos interneto svetainei tobulinti, dokumentų valdymo sistemai tobulinti.
Lėšų šaltinis: viršplaninės valstybės biudžeto pajamos;
1.3. (Seimo narių Arvydo Anušausko, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Juozo Oleko pasiūlymas) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui – 362 tūkst. eurų. Papildomi asignavimai būtų skirti šiai įstaigai specialistų, dirbančių pagal darbo sutartis (istorikų, muziejininkų, archyvo tyrėjų ir kitų) darbo užmokesčiui padidinti ir socialinio draudimo įmokoms mokėti.
Lėšų šaltinis: valstybės investicinių projektų (VIP) lėšos, jas kompensuojant europinėmis lėšomis, kurių nepanaudojimas pasiekė kritinę ribą.
2. Įvertinti pasiūlymus, kuriems komitetas taip pat pritarė (žr. komiteto išvados 5 ir 3 punktus): Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko V. Banel prašymą, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko S. Džiauto prašymą.
3. Atsižvelgti į VĮ Ignalinos atominės elektrinės jungtinės profsąjungos atstovybės pirmininko V. Dranik prašymą (žr. komiteto išvados 3 punktą).
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė