LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5292
2020-11-04 Nr. 109-P-39
Vilnius
1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu).
Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pažymime, kad įstatymo projekto pavadinime žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“ dėstytini pirmos eilutės centre. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
str. |
str. d. |
p. |
|||||
1. |
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 |
|
|
|
Problema 1. Biudžete jau suplanuotas trūkumas. Kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 011,0 tūkst. eurų, o dabartiniame projekte suplanuota skirti 352 811,0, t. y. jau dabar matomas 38 200 tūkst. eurų trūkumas. Siūlymas: PSDF biudžetas negali būti planuojamas jau iš anksto su prognozuojamu deficitu, kas yra daroma pastaraisiais metais. Toks planavimas reiškia, kad vaistų prieinamumo galimybės Lietuvos pacientams paliekamos visiškoje nežinioje, nes ne tik nežinoma, kaip šis deficitas bus atstatomas, bet tai tiesiogiai palies pacientus (paneigiamas jiems reikalingų vaistų prieinamumo poreikis). Užprogramuotu deficitu paneigiama pati biudžetavimo esmė – naujausių ir efektyviausių vaistų racionaliam gydymui poreikio planavimas. |
Nepritarti |
Suprantamas Vaistų gamintojų asociacijos siekis, kad būtų skiriama daugiau lėšų vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis yra finansuojama ir kita sveikatos priežiūra: asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sveikatos programos, medicininės reabilitacijos paslaugos, ortopedijos techninės priemonės ir kitos sveikatos draudimo išlaidos. PSDF biudžeto išlaidų poreikis auga kasmet, pranokdamas PSDF biudžeto galimybes. Planuojama, kad 2021 m. bendras išlaidų poreikis visoms kompensuojamoms išlaidoms bus 148 mln. Eur didesnis nei PSDF biudžeto galimybės dėl keleto priežasčių. Pirma, dėl šalyje susidariusios epidemiologinės situacijos, surenkama mažiau privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Jau 2020 m. jų surenkama iki 10 proc. mažiau nei buvo planuota (prognozuojama, kad per šiuos metus nebus gauta iki 140 mln. Eur), o 2021 m. prognozuojama, kad bus surinkta 4 proc. (arba 65 mln. Eur) šių įmokų mažiau nei buvo numatyta 2020 metais. Be to, valstybės biudžeto asignavimai, skirti valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, yra mažesni nei šioms funkcijoms vykdyti faktiškai išleidžiama suma – 2020 m. skirta 40 mln. Eur, išleidžiama 118 mln. Eur (skirtumas sudaro 78 mln. Eur), 2021 m. numatoma skirti 114 mln. Eur, o išleisti 139 mln. Eur (skirtumas sudaro 25 mln. Eur). |
2. |
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 |
|
|
|
Problema 2. Nesilaikoma Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos išlaidas vaistams didinti tiek, kiek didėja PSDF biudžetas. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos didėja (planuojama) 12,6 proc., o išlaidos vaistams augs tik apie 3 proc. Deja šiais metais ir vėl nesilaikoma paties LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatytos nuostatos, kad „kad augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis didėtų ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas”. Siūlymas: Būtina laikytis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse numatyto pažado, kad augant bendram sveikatos biudžetui, išlaidų vaistams dalis turėtų didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF biudžetas. |
Pritarti iš dalies |
2021 m., 2022 m. ir 2023 m. planuojamos PSDF biudžeto išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai didėja ne mažesniu procentu kaip ir bendros atitinkamų metų PSDF biudžeto pajamos, o tai atitinka Vaistų politikos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-1008 „Dėl Vaistų politikos gairių patvirtinimo“, 21.1 papunkčio nuostatas. Be to, pastaraisiais metais kasmet pradedami kompensuoti nauji vaistai. Šiais metais šiam tikslui skirta 24,8 mln. Eur rezervo lėšų.
|
3. |
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 |
|
|
|
Problema 3. Lietuva – tarp 5 mažiausiai lėšų sveikatos apsaugai skiriančių Europos šalių. Mažas sveikatos apsaugos finansavimas sąlygoja ir mažą efektyvaus gydymo, įskaitant medikamentinį, prieinamumą. Europos mastu Lietuva yra 24-oje vietoje pagal valstybės išlaidas, skiriamas sveikatos apsaugai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Mažiau už Lietuvą (4,29 proc. nuo BVP) sveikatos apsaugai skiria tik Bulgarija (4,22 proc.), Rumunija (4,06 proc.) ir Latvija (3,41). Nuo EBPO šalių vidurkio (6,6 proc. nuo BVP) ilgus metus atsiliekančios Lietuvos pacientai priversti iš savo kišenės mokėti už sveikatos paslaugas, vaistus ir medicinos priemones (jų lėšos sudaro papildomai apie 2,17 proc. nuo BVP). Neplanuojama ir toliau mokėti už savo draudžiamus asmenis (~700 mln. Eur) ir deleguotas valstybės funkcijas (~97 mln. Eur). Viską sudėjus kitais metais sveikatos sektoriaus biudžete trūksta >1mlrd. eurų arba ~2,05% BVP. Tuo tarpu Europos komisija, Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad sveikatos sektorius yra investicinis sektorius, kuris atneša ne tik didelę gyvenimo kokybės naudą, bet ir finansinę grąžą valstybei. Nežiūrint autoritetingų institucijų rekomendacijų, mes renkamės sveikatos apsaugai skirti vieną mažiausių procentų visoje Europos Sąjungoje. (Lentelė 3) Siūlymas: Valstybė privalo skirti sveikatos apsaugai mažų mažiausiai 6,7 proc. nuo BVP. |
Pritarti iš dalies |
PSDF biudžeto dalis nuo BVP nuolat didėja ir palaipsniui artėja prie 6 proc. (2020 m. sudaro 4,9 proc., o 2021 m. – 5,3 proc., jeigu būtų patvirtintas svarstomas PSDF biudžeto projektas)
|
4. |
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos ir Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje komitetas „Local American working group“ 2020-10-20 |
|
|
|
Problema 4. „Buhalteriškai“ suplanuotas biudžetas. Nepaisant įvairių specialistų komentarų, Valstybės kontrolės išvadų ir rekomendacijų, šių metų PSDF biudžetas suplanuotas taip, kaip buvo planuojamas ilgus metus – prie praeitų metų išlaidų eilučių pridedant kelis procentus „viršaus“. Toks planavimas ne tik nenumato galimų grėsmių ir galimybių, bet ir apskritai negali būti vadinamas biudžeto planavimu – tai yra tiesiog biudžeto perkopijavimas. Siūlymas: Norint efektyviai įgyvendinti valstybės tikslus, biudžeto valdysena yra ypatingai svarbi. Bet ji apima ne tik tinkamą lėšų paskirstymą, bet ir protingą biudžeto sudarymą, kuris yra būtinas siekiant suvaldyti neigiamas visuomenės sveikatos, ekonomines, ar neskaidraus finansų valdymo problemas. Progresyviausiose valstybėse planuojant išlaidas vaistams dažnai taikomas „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodas, leidžiantis įvertinti poreikius, galimybes ir biudžete numatyti skirtingus prioritetus, kurie išspręstų arba leistų išvengti ilgalaikių problemų. 1 |
Pritarti iš dalies |
Pagrindiniai šalies biudžetai sudaromi ir planuojami vertinant ateinančius 3 metus, todėl planuojant lėšų poreikį vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, atsižvelgiama į vaistus bei medicinos pagalbos priemones, kurie gali būti pradėti kompensuoti minėtu vidutiniu laikotarpiu. Ši informacija aktuali nustatant lėšų poreikį, tačiau ji neapsprendžia biudžetų galimybių. PSDF biudžetas pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą (4 str. 2 d.) turi būti planuojamas, tvirtinamas, vykdomas taip, kad būtų subalansuotas arba perteklinis.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6. Komiteto sprendimas pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-5292(2) ir Komiteto išvadoms.
7. Balsavimo rezultatai: už – 5 ; prieš – 1; susilaikė – 3.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas
Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė