LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

 DĖL LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS VEIKLOS VERTINIMO

PROJEKTO

Nr. XIIIP-2422 (2)

2024 m. gegužės 29 d. 112-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė, Komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Audronis Ažubalis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Teisės ir personalo administravimo sk. vedėja Asta Aranauskienė, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorė Kristina Burinskaitė; Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės  vyriausioji patarėja  Viktorija Vasiliauskienė; Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas  Saulius Černa; Politinių kalinių ir tremtinių draugijos  pirmininkas Pranas Ulozas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				1.         Vertinant teikiamo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas yra norminio pobūdžio teisės aktas. Teisės teorijoje norma apibrėžiama kaip elgesio standartas, kuris yra socialiai reikšmingas, todėl privalomas, siektinas ir pageidautinas. Teisės norma – tai  teisėkūros subjektų suformuluota ar sankcionuota, formaliai apibrėžta, visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Remiantis Konstitucinio Teismo doktrina: „Prie norminių aktų priskiriami tie, kuriuose esama visuotinai privalomų bendro pobūdžio taisyklių. Čia svarbiausia ne tai, kokia konkrečia žodine forma atitinkama taisyklė yra suformuluota, o tai, kad remiantis jos tekstu būtų galima neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu.“ (1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Teisės aktuose (Teisėkūros pagrindų įstatyme, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) yra nustatomi tam tikri reikalavimai teisės aktų projektų turiniui. Rekomendacijų 32 punkte nurodoma tokia įstatymo dėstymo tvarka: „<...> įstatymo pradžioje nurodomi jo tikslai ir paskirtis, juo reguliuojami teisiniai santykiai, toliau kitos bendrosios nuostatos, sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), asmenų, kuriems taikomas įstatymas, teisės ir pareigos, įstatymui įgyvendinti reikalingus įgaliojimus suteikiančios nuostatos, įstatymo įgyvendinimo priemonės ir baigiamosios nuostatos. Įstatymo pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduotina vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinįjį – „Baigiamosios nuostatos“. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka, pavedimai kitiems teisėkūros subjektams priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, prireikus – kiti įstatymai, kurie pripažįstami netekusiais galios.“ Atsižvelgiant į cituojamas nuostatas, keltina abejonė, ar teikiamas įstatymo projektas atitinka normiškumo kriterijų, o jeigu atitinka, ar jis turi visus įstatymo turiniui keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, tikslus ir paskirtį, apibrėžtą reguliuojamų teisinių santykių ratą, sąvokų išaiškinimą, bendrosiomis – specialiosiomis normomis paremtą teisės akto struktūrą ir pan.).	Pritarti
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14	1			2. Teikiamo projekto 1 straipsniu siekiama Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija, kartu pripažįstant ją atsakinga už (past. – toliau cituojama, kalba neredaguota) „<...> Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.“ Šioje nuostatoje vartojamos baudžiamajai teisei priskiriamos sąvokos, kurios yra Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) reguliavimo dalykas. Vadovaujantis BK 1 straipsniu, „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Šis kodeksas <...> apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia <...>“. Kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam bausmė paskiriama apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuris yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 297 straipsnis ir BPK 303 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, teikiamo projekto 1 straipsnio nuostata neturės teisinės galios (past. – iš esmės bus deklaratyvaus pobūdžio). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnyje vardinamiems nusikaltimams BK nenumato senaties termino (žr. BK 95 straipsnio 9 dalį). Dėl tos priežasties kompetentingoms institucijoms iki šiol nėra užkirstos galimybės ištirti projekte nurodytus nusikaltimus ir priimti teisingą nuosprendį (-ius) byloje (-ose).	Pritarti
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14	1			3. Teikiamo projekto 1 straipsnyje vartojama nusikalstamos organizacijos sąvoka neatitinka teisės sistemos reikalavimų. Kaip minėta 2 pastaboje, visas nusikalstamas veikas ir jų padarymo formas išimtinai nustato tik Baudžiamasis kodeksas. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir aprašytas baigtinis sąrašas bendrininkavimo formų: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė (BK 25 straipsnio 4 dalis), tačiau nusikalstamos organizacijos sąvoka BK nei bendrojoje, nei specialiojoje dalyje nėra įtvirtinta, taip pat nėra apibrėžtas šios sąvokos turinys.	Pritarti iš dalies	Atkreiptinas dėmesys į galiojantį įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“, kurio 1 straipsnis „SSRS valstybės saugumo komiteto pripažinimas nusikalstama organizacija“ skelbia: „SSRS valstybės saugumo komitetas  (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje.“
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14	2 3	1 1-12		4. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus pretendentams į kandidatus bei kandidatams į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybių tarybų narius, savivaldybių tarybų narius – merus, šių kandidatų anketų pildymą ir tikrinimą, tikrinimo pasekmes, Vyriausiosios rinkimų komisijos funkcijas bei kitus teisinius santykius, susijusius išimtinai su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytieji su rinkimais susiję teisiniai santykiai yra reglamentuojami Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu patvirtintame Rinkimų kodekse. Pažymėtina, kad konstituciniai įstatymai teisės aktų hierarchijoje turi aukštesnę galią nei paprastieji (ordinariniai) įstatymai. Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiančios, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais. Seimui pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais – įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas). Taigi, projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatos, kuriose reglamentuojamos asmenų pareigos, susijusios su kandidatavimu rinkimuose bei atitinkamos Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigos, turėtų būti dėstomos ne teikiamame projekte, o Rinkimų kodekse. Taip pat pažymėtina, jog analizuojame įstatymo projekte neatsisakius nurodyto teisinio reguliavimo, susijusio su rinkimų teisiniais santykiais, turėtų būti svarstomas teikiamo įstatymo projekto derėjimas su konstituciniu teisinės valstybės principu.	Pritarti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5. Jei būtų apsispręsta keisti konstituciniu įstatymu patvirtintą Rinkimų kodeksą, į jį perkeliant projekto 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1-12 dalių nuostatas, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
1.5.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5.1. įstatymo straipsnio pavadinimas turi atitikti jo turinį (projekto 2 straipsnio pavadinimas „Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“ yra platesnis nei jo turinys,  nes šiame straipsnyje įpareigojimai nustatomi ne visiems, o tam tikriems Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) nariams, priklausiusiems projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms LKP struktūroms).	Pritarti
1.5.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5.2 Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įvirtintą savivaldybės mero kaip vykdomosios institucijos statusą, vardinant kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas, vietoj projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų savivaldybės tarybos narių – merų, reikėtų nurodyti savivaldybių merus.	Pritarti
1.5.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5.3. Siekiant įstatymo aiškumo, glaustumo ir paprastumo, vieną kartą išvardinus kandidatus į renkamas valstybės politikų pareigas bei Europos Parlamento narius, reikėtų pateikti toliau projekte vartojamą bendrą jų sąvoką, pavyzdžiui, „kandidatai“, kuri būtų toliau vartojama kitose nuostatose.	Pritarti
1.5.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5.4. Į Rinkimų kodeksą perkeliant projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, ją reikėtų  tikslinti, nes nėra aišku, koks „2 straipsnio 1 dalyje nurodytas“ atvejis turimas omenyje – ar tam tikrų pareigų ėjimas praeityje, ar jas ėjusio asmens siekis kandidatuoti, ar nurodymas anketoje ir (ar) biografijoje apie tam tikrų pareigų ėjimą (priklausomybę LKP struktūroms). Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai patikrinti duomenis apie kandidatą projekte siejami tik su minėtu „nurodytu atveju“, tad loginė normos struktūra leistų teigti, pavyzdžiui, kad jei asmuo, ėjęs atitinkamas pareigas, anketoje to nenurodė, tai nėra pagrindo tikrinti duomenų apie jį.	Pritarti
1.5.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti Vyriausiosios rinkimų komisijos pareigą imtis veiksmų, būtų taikoma tik tuo atveju, jei informacija apie kandidato eitas pareigas būtų pateikta tik Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tik raštu, ir neapimtų atvejų, kai informacija pateikiama, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar paviešinama kitais būdais. Perkeliant šią nuostatą į Rinkimų kodeksą, ją reikėtų tikslinti.	Pritarti
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14	2 3	2 13, 14		6. Projekto 2 straipsnio 2 dalies bei 3 straipsnio 13 ir 14 dalių nuostatos reglamentuoja reikalavimus bei apribojimus asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą ar diplomatinę tarnybą, asmenų priėmimą į tarnybą vykdančių subjektų teises ir pareigas. Šios projekto nuostatos yra ne vertinamo projekto, o Valstybės tarnybos ir Diplomatinės tarnybos įstatymų reguliavimo dalykas ir turėtų būti dėstomos minėtuose įstatymuose.	Pritarti	Siūlyti atitinkamai keisti šioje pastaboje paminėtus įstatymus, atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabos 1,2,3 punktuose išdėstytus aspektus.
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				7. Jei nebūtų atsižvelgta į 6 pastabą ir su valstybės tarnybos bei diplomatinės tarnybos santykiais susijusios nuostatos nebūtų perkeltos į atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, šių projekte išdėstytų nuostatų turinys diskutuotinas ir tikslintinas.	Nesvarstyti	Siūlytina pritarti 6 pastabai.
1.7.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				7.1. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį asmenys, priklausę atitinkamoms LKP struktūroms, dalyvaudami konkursuose į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą, konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje, pateikdami savo gyvenimo aprašymą, turi nurodyti savo priklausomybę šioms struktūroms. Pažymėtina, kad nei iš aptariamos projekto nuostatos, nei iš kitų projekto nuostatų nėra aišku, kokią teisinę reikšmę asmens priėmimui ar nepriėmimui į diplomatinę ar valstybės tarnybą turėtų šios pareigos įvykdymas.	Nesvarstyti	Siūlytina pritarti 6 pastabai ir su priėmimu į valstybės tarnybą ir diplomatinę tarnybą susijusias nuostatas reglamentuoti atitinkamuose įstatymuose.
1.7.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				7.2. Neaiškus projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvokos „bet kokios aukštesnės pareigos valstybės tarnyboje“ turinys – ar turimas omenyje Valstybės tarnybos įstatyme numatytas valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas (tokiu atveju būtų neaišku, kodėl norma netaikoma perkeliant valstybės tarnautoją į žemesnes ar lygiavertes pareigas), ar „aukštesnės pareigos“ turėtų reikšti tam tikrą valstybės tarnautojų pareigų kategoriją.	Nesvarstyti	Siūlytina pritarti 6 pastabai. Žr. pastabą dėl 1.7.1 išvadų punkto.
1.7.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				7.3. Projekto 3 straipsnio 13 dalyje reikėtų tikslinti nurodytų teisės aktų pavadinimus bei nurodyti juos priimančias institucijas. Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje tinka vartoti žodį „vadovaudamasis“, nes paprastai yra vadovaujamasi įstatymais, kuriuose nustatomos elgesio taisyklės, o ne įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais, kuriose šios taisyklės detalizuojamos ar nustatoma jų įgyvendinimo tvarka.	Nesvarstyti	Siūlytina pritarti 6 pastabai. Žr. pastabą dėl 1.7.1 išvadų punkto.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				8. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra pakankamas, siekiant pasiekti projekte užsibrėžtiems tikslams, ar, vis dėlto, atsižvelgiant į teikiamo projekto specifiką bei jo įgyvendinimo problematiką, taip pat analogiškai į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymą, yra būtinas atskiras detalus teikiamo įstatymo įgyvendinimo įstatymas.	Pritarti
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				9. Atsižvelgdami į tai, kad pagal teikiamą projektą duomenys apie priklausomybę atitinkamoms LKP struktūroms turi būti nurodyti asmenų anketose ir (ar) biografijose, o informacija apie praeityje eitas asmens pareigas LKP struktūrose projekte nustatytais atvejais būtų skelbiama viešai, bei vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.	Pritarti
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				10. Atsižvelgiant į projekte nustatytą Vyriausybės ir užsienio reikalų ministro kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Spręsti pagrindiniam komitetui
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-14				11. Vadovaujantis Rekomendacijomis, projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatant įstatymo įsigaliojimo datą žodis „nuo“ nerašomas. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“ įrašytina „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-04-27				Įvertinę Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų. Remiantis Įstatymo projekto nuostatomis asmenys, pageidaujantys būti kandidatais į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės merus, savo anketose ir (ar) biografijose turėtų nurodyti savo priklausomybę Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Be to, pagal Įstatymo projekto nuostatas informacija apie praeityje asmens eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje būtų skelbiama viešai. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti asmens duomenis, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi duomenų tvarkymo tikslas teisės akte turi būti nurodytas aiškiai ir konkrečiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepagrindžiant skirtingo teisinio reguliavimo poreikio ir galimai nesilaikant asmenų lygiateisiškumo principo, Įstatymo projektu nustatomos skirtingos pasekmės asmenims, nepateikusiems privalomos informacijos apie priklausymą Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms: apie kandidatuojančius į renkamas politines pareigas tokia informacija yra tik paskelbiama, o pretenduojantys į pareigas valstybės ar diplomatinėje tarnyboje nebegali dalyvauti tokiuose konkursuose ar atrankose, nors informacija ir nėra viešinama. Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose), o Įstatymo projektas turėtų būti papildytas asmens duomenų viešo paskelbimo tikslu.	Pritarti	TD pastaba (1.9).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos istorijos institutas (XX a. istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. V. Sirutavičius)				Paprastai istorikai „tekstus“ vertina istoriografinių tendencijų kontekste. Istoriografijoje, pirmiausia Vakarų, Sovietų Sąjungos komunistų partija (sąjunginių respublikų komunistų partijos dėmesio buvo skiriama žymiai mažiau) buvo vertinama, kaip svarbus (vienas svarbiausių) sovietinės sistemos elementų, garantuojančių jos tvarumą, stabilumą. Savo dominavimą ir visuomenės paklusnumą partija užtikrino įvairiomis priemonėmis, taip pat ir prievartinėmis, o stalinizmo laikotarpiu masinėmis represijomis. Daugiausia komunistų partijos klausimais rašė totalitaristinės istoriografinės mokyklos atstovai – tokie grandai, kaip Leonard B. Schapiro, Robert V. Daniels ar Richard E. Pipes. Vėliau kitų istorikų, vadinamosios revizionistinės istoriografinės mokyklos atstovų, „totalitaristai“ buvo kritikuoti dėl to, kad suabsoliutino partijos vaidmenį, komunistų partiją vertino kaip politinį monolitą, ignoravo įtampas tarp „centro“ (Maskvos) ir „periferijos“ (sovietinių respublikų.) Visgi, nepaisant kritikos, reikia pažymėti, kad totalitaristų darbai nenuslysdavo į primityvų moralizavimą, buvo grindžiami puikiu archyvų žinojimu ir analitika. Po sovietinės sistemos žlugimo, pirmiausia Vidurio ir Rytų Europos šalyse ir tų šalių viešumoje, ėmė vis stipriau reikštis moralistinis – vertinamasis požiūris į sovietinę praeitį, kuris yra atitrūkęs nuo istiografinių tradicijų ir yra politizuojantis praeitį. Sovietmetis imtas vaizduoti vienpusiškai – tik kaip absoliutus blogis, o komunistų partija – kaip pats svarbiausias to blogio šaltinis (Respublikų komunistų partijos ir jų vadovai laikyti paprastais Maskvos cerberiukais, klusniai vykdančiais Kremliaus bosų nurodymus). Sprendžiant iš pirmojo įstatymo projekto straipsnio, jo autoriai, kaip tik ir yra veikiami šio riboto konteksto tendencijų. Gana išsamiai išskaičiuotos sovietinio režimo ir komunistų partijos skriaudos lietuvių tautai. Masinės nieko dėtų civilių represijos, tremtys paliko skaudulius didelės dalies Lietuvos gyventojų sąmonėje. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad daugelis dalykų, išvardintų įstatymo projekto pirmajame straipsnyje, būdinga stalininei sistemai, kuri savo dominavimą stengėsi įtvirtinti prievartinėmis priemonėmis. Po stalinizmo sekusi chruščiovinė liberalizacija atsisakė masinių represijų, paskelbė amnestiją, kuri sudarė nemažai daliai nuteistų už „antisovietinę veiklą“, grįžti į Lietuvą. Į gimtąjį kraštą ėmė grįžti ir tremtiniai. Nors istorikų tyrimai rodo, kad sugrįžimo procesas, taip pat buvo sudėtingas ir neretai skausmingas. Galiausiai, M. Gorbačiovo ir jo rėmėjų inicijuota perestroikos/liberalizacijos politika suformavo prielaidas socialiniam aktyvumui, kuris galiausiai apsiformino Sąjūdžio iniciatyvine grupe. Beje, daugumas iniciatyvinės grupės narių, buvo ir LKP nariai. 1990 m. kovą savarankiškos LKP veikėjai, Aukščiausios Tarybos deputatai balsavo už Nepriklausomos Lietuvos valstybės, dar kiti užėmė įvairias pareigas vyriausybėje ir ministerijose. Vargu ar tikslinga visus šiuos žmones įvairiu metu dėl skirtingų motyvų, matyt, dažniau dėl karjerinių nei idėjinių, tapusių partijos nariais, bus priskirti „nusikalstamai organizacijai“ . Beje, kartu su SSKP CK „platformininkais“. Keletas kitų pastebėjimų. Įstatymo projekto autoriai visą atsakomybę už padarytus Lietuvos žmonėms nuskaltimus priskyrė Lietuvos komunistų partijai. Tokiu būdu šis įstatymo projektas kiek redukuoja sovietinių represinių struktūrų (NKVD, MGB, milicijos bei armijos) vaidmenį sovietinėje politikoje. Ypač stalinizmo laikotarpiu, kai didžioji dalis tų struktūrų darbuotojų, buvo nelietuviai ir „komandiruoti“ į respublikų iš „centro“. Tokių veikėjų santykis su LKP buvo labiau formalus, provincijoje nereti buvo konfliktai tarp partiečių lietuvių ir atvykėlių represinių struktūrų darbuotojų. Prasidėjus destalinizacijai, žymi tokių darbuotojų dalis iš Lietuvos išvyko. Vertinant įstatymo projekte surašytų sovietinės valdžios nusikaltimų, jų aukų pagerbimo kontekstą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sovietinė valdžia (ir komunistų partija) pradėjo ir vykdė Lietuvos industrializaciją (kad ir ką apie jos kokybę šiandien galvotume), sukūrė visų lygių švietimo sistemą (nors ji ir buvo ideologiškai indoktrinuota), o taip pat socialinę ir medicinos sistemas (tegul ir ne tokias kokybiškas kaip Vakarų visuomenėse).	Pritarti iš dalies	Pritartina argumentui dėl tam tikros dalies Lietuvos komunistų partijos narių indėlio atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, dėl NKVD ir kitų prievartos struktūrų veiklos, vertintinos kaip didesnę tiesioginę žalą sukėlusios Lietuvos žmonėms ir Tautai (nors, kita vertus, šios struktūros vykdė komunistų partijos ideologiją).  Tačiau argumentai dėl švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų ir industriliazacijos nėra vertintini, kaip sovietų valdžios sukurtas gėris. Atsižvelgtina į tai, kad Lietuva iki okupacijos sparčiai vystėsi, didelis dėmesys buvo skiriamas visuotiniam švietimui, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų pažangai, buvo kuriami dideli industrializacijos projektai^[1]. Todėl darytina prielaida, kad be okupacijos Lietuvos pažanga būtų buvusi didesnė, ypač vertinant dėl okupacijos vykusią  priverstinę emigraciją, trėmimus ir pažangių Tautos atstovų persekiojimą, dėl ko Lietuva neteko iškiliausių ir darbščiausių asmenybių ir jų indėlio į pažangios valstybės kūrimą. Taip pat vertinant Lietuvos  komunistų partijos vykdoma ideologine propaganda sukeltą žalą Lietuvių tautos mentalitetui bei asmenų, nepriklausiusių Lietuvos komunistų partijai, diskriminacinę padėtį visose viešo ir socialinio gyvenimo srityse, o tai mažino daugelio talentingų žmonių galimybes pilnaverčiai prisidėti ir prie Lietuvos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų, taip pat  ir industrializacijos pažangos.
1.2	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis 2024-03-26				Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia - LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA PRIPAŽĮSTAMA NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. Iki šiol tuo klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d . Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai. Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo narys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš - 11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu Audroniaus Ažubalio ( ir Lauryno Kasčiūno) teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ SOVIETINIŲ NUSIKALTIMŲ RAIZGINIO. KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI, TRUKĘ LIETUVOJE PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU.	Pritarti iš dalies	Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pasirinktas teisinis reglamentavimas nesuteiktų galimybės pasiekti Įstatymo projekto tikslų.
1.2					Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. kovo 26 d. svarstys labai opų Lietuvai „Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą, kurio pirmas straipsnis skelbia - LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJA PRIPAŽĮSTAMA NUSIKALSTAMA ORGANIZACIJA. Iki šiol tuo klausimu priimta daug rezoliucijų, teikta daug įstatymų projektų, tačiau jie tikslo nepasiekė. LRS 2023 m. kovo 13 d . Kovo 11-osios salėje įvyko konferencija, kurios pagrindinis tikslas buvo įvertinti ĮSTATYMU 50 metų trukusios sovietinės okupacijos padarinius, SSKP ir jos uolios satelitės LKP nusikalstamą, represinę, neteisinę veiklą. Konferencijos rezoliucija buvo priimta vienbalsiai. Deja, šis klausimas buvo vilkinamas, kol LR seimo naiys Vidmantas Kanopa su nežinomais konsultantais, iniciatoriais ir bendraminčiais pasiūlė įstatymo projektą (XIVP- 2422(2) dėl nusikalstamos Lietuvos komunistų partijos veiklos išbraukti iš darbotvarkės Seime. Jie pasiekė savo tikslą: už išbraukimą balsavo 70, prieš -11, susilaikė 11, o 49 Seimo nariai balsavime nedalyvavo. Vilniuje 2000 metais įvykęs Tarptautinis antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas, kuriame dalyvavo 24 valstybės, įvertinusios komunizmo nusikaltimus ir Lietuvoje, iki šiol nepasiekė savo tikslo. Todėl kviečiame visus Lietuvos Respublikos Seimo narius 2024 m. kovo 26 d. balsavimu pritarti tuo klausimu A. Ažubalio, A. Jakavonytės, A. Čepanonio, I. Haasės, J. Urbonavičiaus, K. Starkevičiaus, L. Kasčiūno, P. Saudargo, V. Rakučio teikiamam ĮSTATYMO projektui. LIETUVA TURI IŠSIVADUOTI IŠ SOVIETINIŲ NUSIKALTIMŲ RAIZGINIO. KOMUNIZMO NUSIKALTIMAI, TRUKĘ LIETUVOJE PUSĘ AMŽIAUS, TURI BŪTI ĮVERTINTI ĮSTATYMU. P.S. Simboliška, kad šiomis dienomis minime 1949 m. kovo 25-28 d. tremčių 75-ąsias metines, kodiniu pavadinimi „Priboj“ - „Bangų mūša“. Šie tremties metai buvo pažymėti pagreitintais sovietinio liaudies ūkio kolektyvizacijos metais. Reikėjo skubiai atsikratyti liaudies priešais vadinamais buožėmis, kolektyvizacijos priešininkais. Būtent 1949 m. kovo 26 d. nukentėjo ir mano senelių šeima. Vietinių kolaborantų ir liaudies gynėjų, vadovaujamų komunistų partijos veikėjų, buvo išbuožinti. Seneliui Pranui 73 m., močiutei 70 m., abu tvarkingai ir „pasiturinčiai“ (vietinių kolaborantų akimisj gyvenę, turėdami vos 6,29 ha nuosavos žemės, užauginę 4 vaikus, buvo ištremti. 1954 m. kovo 26 d. Irkutsko srityje, Alarsko rajone jiems gimė vienintelis anūkas Pranas Ulozas, kurio senelis jau nebepamatė. Kas yra Vidmantas Kanopa? Seimo narys, buvęs Žemės ūkio viceministras, buvęs komunistas, sėkmingai pavirtęs socialdemokratu, 1956 m. užgimęs ir užaugęs dar socialistinio žemės ūkio dirvoje.	Pritarti iš dalies	Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į tai, kad iniciatorių pasirinktas teisinis reglamentavimas nesuteiktų galimybės pasiekti Įstatymo projekto tikslų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su Jūsų raštu, kuriuo prašote pateikti išvadą dėl teisės akto – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projekto Nr. XIIIP-2422(2) (toliau – Projektas), informuoja, kad iš esmės šiam Projektui pritaria ir norėtų pateikti šiuos pasiūlymus:
1.1	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				1. Atsižvelgiant į istorinius faktus, norėtume pasiūlyti Projekto 1 straipsnyje nurodyti Lietuvos komunistų partijos (toliau – LKP) veikimo laikotarpius ir atitinkamai patikslinti Projekto pavadinimą, nes ši partija tokiu pavadinimu buvo vadinama laikotarpiais 1940-06-25–1940-09-10 ir 1952-10-08–1989-12-20, o laikotarpiu 1940-09-11–1952-10-08, t. y. šiek tiek daugiau nei 12 metų ir beveik iki J. Stalino mirties (1953-03-05), jos pavadinimas buvo Lietuvos komunistų (bolševikų) partija (toliau – LKP(b)). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiuo minėtu laikotarpiu, t. y. 1940-09-11–1952-10-08, ir buvo įvykdyti sunkiausi nusikaltimai prieš Lietuvos valstybę bei jos gyventojus – genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, tremtys bei kitos represijos. Kaip yra nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, Sovietų Sąjungos komunistų partija (toliau – SSKP) ir Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) buvo sovietinio okupacinio režimo Lietuvoje egzistavimo garantai, veikė kovojant prieš Lietuvos valstybingumo siekį, o tarptautinio teismo sprendimais šių organizacijų vykdytos represijos prilygintos genocidui. Kartu galėtume pažymėti ir tokius ankstesnius šios partijos istorinius faktus kaip, kad Tarybų Sąjungos komunistų partija (toliau – TSKP) – komunistinė Rusijos ir TSRS partija Rusijoje gavo valdžią per 1917 m. Spalio revoliuciją. Tačiau dar prieš tai, 1912 m. Lenino vadovaujama bolševikų frakcija įkūrė Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partiją, kuri vėliau, 1918 m. pakeitė pavadinimą į „Rusijos komunistų (bolševikų) partija“, 1925 m. pervadinta į Visos Sąjungos komunistų (bolševikų) (toliau – VSK(b)) partiją, o nuo 1952 m. šios partijos pavadinimas pakeistas į „Tarybų Sąjungos komunistų partija“. Ši partija Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RTFSR) prezidento Boriso Jelcino nuo 1991 m. lapkričio 6 d. uždrausta RTFSR teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. I-1690 „Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“, kuriuo uždrausta LKP (SSKP) veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nurodyta ir tai, kad „LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 d. vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.“ ir kad „<...> LKP(SSKP) padalinio veikla Lietuvoje prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis“. Tačiau, jei tokiam pasiūlymui būtų nepritarta, tokiu atveju siūlytume Projekte nustatyti atskirą straipsnį pagrindinėms naudojamoms sąvokoms (terminams, jų apibrėžtims) ir tokiame straipsnyje nurodyti visus LKP veikimo laikotarpius, kada bei kokiu pavadinimu ši partija buvo vadinama.	Pritarti
1.2	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				2. Taip pat, atsižvelgiant į istorinius faktus, kad Lietuvos (ir Baltarusijos) komunistų partija Lietuvoje įkurta 1918 m. rugpjūčio 14 d., atskirais laikotarpiais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ši partija Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XI-3454 „Dėl politinių partijų“ nutarta pripažinti „<...> Lietuvos Komunistų partiją Lietuvos Komunistų partijos, įregistruotos 1940 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje, teisių perėmėja.“ ir 1989 m. gruodžio 20 d. LKP atsiskyrė nuo SSKP, manytume, kad Projekto 1 straipsnio pirmąjį sakinį būtų galima pradėti taip: „Visasąjunginės komunistų (bolševikų) (VSK(b)) partijos ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) teritorinis padalinys Lietuvoje – Lietuvos komunistų partija (LKP) – pripažįstama nusikalstama organizacija <....>“.	Pritarti
1.3	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				3. Atsižvelgiant ir į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodomais laikotarpiais, t. y. 1940-41 ir 1944-1953 m., SSRS vadovybės sprendimais pradėtas Lietuvos gyventojų genocidas, trėmimai ir kitos represijos, kurios tęsėsi net iki 1991 m. liepos 31 d. ir kurias vykdė SSRS represinės struktūros, o Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų LKP buvo aktyvi vykdytoja Lietuvoje, tačiau ne jų pagrindinė iniciatorė, todėl manytume, kad už tokių aptariamų veiksmų atlikimą Projekte turėtų būti aiškiau nustatyta atsakomybė vietinės LKP, kaip vykdytojos, ir represinių struktūrų (NKVD, NKGB ir kt.) bei centrinės SSKP, kaip pagrindinių iniciatorių / organizatorių. Juolab kad represinės struktūros VKP(b) Centro komiteto biuro Lietuvai, veikusio 1944 m. lapkričio mėn. – 1947 m. kovo mėn., sprendimai buvo besąlygiškai privalomi LKP Centro komitetui ir Ministrų tarybai.	Pritarti
1.4	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				4. Kartu norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtys iš dalies atitinka ir Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą totalitarinio režimo sąvoką. Šioje teisės normoje nustatyta, kad totalitarinis režimas yra politinio režimo forma, pagrįsta neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu). Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant: 1) simbolius, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos ar pateikiant informaciją, kuria propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; 2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją <...>, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas. Todėl manytume, kad Projekto 1 straipsnyje nurodytų veiksmų apibrėžtis būtų tikslinga suderinti ir su minėto įstatymo sąvokomis (apibrėžtimis). Juolab kad Lietuvos Respublikos Seimas, dar 1997 m. birželio 30 d. priimdamas Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą Nr. VIII-342, jau konstatavo, kad „1939–1990 m. okupaciniai Sovietų Sąjungos ir <...> režimai vykdė fizinio ir dvasinio genocido politiką“.	Pritarti
1.5	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03	1			5. Centro nuomone, Projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinis reglamentavimas yra aktualus ir tuo aspektu, kad juo būtų aiškiau / tiksliau įvardinta teisinė atsakomybė komunistų partijos, kaip vienos iš pagrindinių totalitarinio ir autoritarinio režimo įrankių bei vykdytojų, ir taip papildytų jau esančio teisinio reglamentavimo esmę, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnį (kuriame nustatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims be kita ko ir už SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, komunistinių organizacijų simbolių, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį (kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims be kita ko ir už SSRS atliktų nusikalstamų veiksmų neigimą, šiurkštų jų menkinimą ar viešą jiems pritarimą). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad visi šie paminėti objektai buvo būtent komunistų partijos, taigi ir LKP(b) ir/ar LKP, esminiai / išskirtiniai simboliai, o jei jau yra nustatyta administracinė atsakomybė už aptariamos organizacijos simbolių platinimą / demonstravimą, ir jei jau yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šios organizacijos vykdytų nusikaltimų (kurie, beje, konstatuoti ir tarptautinio teismo sprendimuose) neigimą, todėl turėtų būti pripažįstama, kad juos organizavusi / iniciavusi / vykdžiusi organizacija yra nusikalstama.	Pritarti
1.6	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				6. Kartu siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga šį juridinį asmenį – komunistų partiją prilyginti ir kaip vienai iš anksčiau paminėtais atitinkamais laikotarpiais veikusių totalitarinio ir (ar) autoritarinio režimo organizacijų ar kaip vieną iš tokių režimų iniciatorių, organizatorių bei atsakingų vykdytojų. Juolab kad, be Projekto aiškinamajame rašte paminėtos Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 27 d. rezoliucijos, ir kitoje Seimo 2023 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1961 „Dėl sovietų okupacinės valdžios ir Lietuvos komunistų partijos organizuotų ir vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų“ yra pripažįstama, kad „Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 m. jos nurodymais sąmoningai sovietų okupacinių ir represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportaciją ir plataus masto savo veiksmų pateisinimo propagandines kampanijas, nukreiptas prieš Lietuvos žmones;“ ir kad „Lietuvos komunistų partijos iniciatyva buvo priimti papildomi sovietų okupacinės administracijos nutarimai dėl ištremtų Lietuvos gyventojų teisių ribojimo, pagal kuriuos daugiau kaip 50 000 Lietuvos gyventojų tremtinių nebuvo leista grįžti į Lietuvą, o tie, kuriems buvo leista, ir jų vaikai ilgą laiką buvo diskriminuojami sovietų okupacinės valdžios – neregistruota jų gyvenamoji vieta, jie nebuvo priimami į darbą, jiems neleista mokytis aukštosiose mokyklose, apsigyventi tėviškėje;“.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Atsižvelgtina į tai, kad  komunistų partija buvo daugiau ideologijos formuotoja, kurios ideologiją įgyvendino atitinkamos represinės struktūros. Atitinkamai Lietuvos komunistų partijos ideologija buvo formuojama SSKP.  Reikėtų tikslios analizės, kiek nusikalstamoms veikoms priskiriami sprendimai buvo priimami Lietuvos komunistų partijos vardu, kiek kitų represinių struktūrų, jei kalbame apie baudžiamosios  atsakomybės laukui priskiriamas veikas.
1.7	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03	2	2		7. Taip pat, atsižvelgiant į Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo aktualumą ir svarbumą, siūlytume Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyti platesnį sąrašą subjektų, kurie turėtų nurodyti savo priklausomybę šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms. Dėl to siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga įtraukti į šį sąrašą ir visų valstybės institucijų, taip pat ir institucijų (bei joms pavaldžių įstaigų), atliekančių Projekto 3 straipsnyje nurodytą aktualių duomenų tikrinimą, ir (ar) komisijų, be kita ko, ir kurių veikla susijusi su Projekto taikymo sritimi, narius, vadovus, be kita ko ir pareigūnus bei darbuotojus.	Pritarti iš dalies	Siūlymas turėtų būti labiau argumentuotas ir detalizuotas, kokios ir kodėl institucijos papildomai turėtų būti įvardintos Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje.
1.8	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03	2	1		8. Kartu manytume ir tai, kad, siekiant efektyvesnio Projekto aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų įgyvendinimo, būtų tikslinga nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Manytume, kad šio Projekto siūlymas nustatyti neigiamas pasekmes tik vienos grupės subjektams – tik asmenims, kandidatuojantiems į valstybės ar diplomatinę tarnybą (Projekto 3 straipsnio 14 dalis), yra diskriminacinio pobūdžio ir neatitinkantis lygybės įstatymui konstitucinio teisės principo, todėl siūlytume apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga už Projekto 2 straipsnyje nurodytų įpareigojimų nevykdymą nustatyti atitinkamas pasekmes ir asmenims, nurodytiems Projekto 2 straipsnio 1 dalyje (pavyzdžiui, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381 patvirtinto Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje, 176 straipsnio 6 dalyje, 193 straipsnio 1 dalies 14 punkte), o jei būtų atsižvelgta į šio rašto 7 punkte išdėstytą pasiūlymą, – atitinkamai ir tokio 7 punkte siūlomo sąrašo subjektams, tai suderinus ir su šių subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.	Pritarti
1.9	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03	3			9. Taip pat manytume, kad būtų tikslinga nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą. Nes, Centro nuomone, tikrinimas duomenų, pateiktų tik pagal raštišką informaciją ar tik paties subjekto (pretendento būti kandidatu, keliamo kandidato ar asmens išsikėlusio kandidatu), nėra toji veiksminga priemonė, leidžianti nustatyti aptariamos informacijos ar pačių subjektų pateikiamų savo biografijos duomenų apie priklausomybę Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms struktūroms teisingumą bei tikrumą.	Pritarti
1.10	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03	3	7,9,10, 12		10. Kartu norėtume pasiūlyti Projekto 3 straipsnio 7, 9, 10 ir 12 dalių nuostatas suderinti atitinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis, apibrėžiančiomis šiame Projekto straipsnyje nurodyto teismo kompetenciją, bei siūlytume apsvarstyti, ar Projekto 3 straipsnio 9 dalies antrasis sakinys dėl aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo nuo paskelbimo nėra perteklinis, nes tokia teisės norma jau yra nurodyta ABTĮ 148 straipsnio 1 dalyje (<...> teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.). Taip pat manytume, kad šio 3 straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytą teismo sprendimo ir fakto skelbimo terminą būtų tikslingiau nurodyti vienoje dalyje (pavyzdžiui, kad <... teismo sprendimą ir nustatytą faktą <...> komisija paskelbia per 24 valandas, bet ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios, ar panašiai).	Pritarti
1.11	Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-05-03				11. Taip pat, atsižvelgiant tiek į Projekto aiškinamajame rašte pažymėtą faktą, kad jau 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 16 punkte yra konstatuota, jog  „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.“, tiek ir į dabartinę geopolitinę situaciją, į tai, kad iki šiol nėra tinkamai įvertintas komunistų partijos vaidmuo / poveikis ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių istorijai, bei šios partijos vardu priimtų sprendimų pasekmės, ir į tai, kad ši partija iki šiol yra aktyviai veikianti įvairiose pasaulio valstybėse, tarp jų ir vienose iš pasaulio įtakingiausių (Kinija, Indija) bei esančių šalia Lietuvos (Rusija, Baltarusija), kad tokios partijos yra uždraustos tik kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje pirmiau minėtu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu), Centro nuomone, šis Projektas iki šiol yra labai aktualus bei reikalingas.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai):

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus.

6.2. Argumentai: pritariant įstatymo tikslui, atsižvelgtina į Teisės departamento pastabas dėl netinkamai pasirinktos teisinio reglamentavimo formos: dėl 1 straipsnio nuostatų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų; dėl teisinio reglamentavimo priskirtinumo kitiems įstatymams; dėl nepakankamai aiškiai suformuluotų numatomų pasekmių asmenims (Įstatymo projekto subjektams); dėl teisinių nuostatų detalizavimo reikalingumo. Taip pat atsižvelgtina į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas dėl neaiškiai ir galimai per plačiai apibrėžtų Įstatymo projekto subjektų veiklos viešinimo kriterijų.

6.3 Pasiūlymai:

1) apsvarstyti galimybę Lietuvos komunistų partijos veiklos ir joje dalyvavusių asmenų pasmerkimo tekstą dėstyti Įstatymo projekto preambulėje;

2) atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabą, aiškiai apibrėžti tarptautinę teisę atitinkančius asmenų (Įstatymo projekto subjektų) duomenų viešinimo tikslus, ribas  ir kriterijus;

3) asmenų prievolę deklaruoti eitas pareigas Lietuvos komunistų partijoje įtvirtinti ir detalizuoti atitinkamai Rinkimų kodekse, Valstybės tarnybos,  Diplomatinės tarnybos ir (ar) kituose įstatymuose, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas;

4) siekiant efektyvesnio aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto tikslų įgyvendinimo, nustatyti konkrečią atsakomybę ir pasekmes už Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

5) nustatyti Projekto 3 straipsnyje nurodytų duomenų aiškų pateikimo bei tikrinimo mechanizmą.

6) siūlyti pagrindiniam komitetui, bendradarbiaujant su Įstatymo projekto iniciatoriais, apsvarstyti galimybę kreiptis į Seimo valdybą dėl tarpinstitucinės darbo grupės, kuri parengtų įstatymų projektus, reikalingus svarstomo Įstatymo projekto įgyvendinimui, sudarymo.

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra , susilaikė – nėra.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                    Tomas Vytautas Raskevičius

Eglė Lukšienė, 209 6809

---

^[1] Šaltinis – dokumentinė istoriko Norbertas Černiauskas knyga „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“; išleido „Aukso žuvys“, 2021.