LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 276

STENOGRAMA

 

2019 m. balandžio 11 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, 10 va­lan­dų ir 5 se­kun­dės. Pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2019 m. ba­lan­džio 11 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 94 Sei­mo na­riai.

 

10.00 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2019 m. ba­lan­džio 11 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Po Se­niū­nų su­ei­gos yra li­kęs ne­baig­tas iš­spręs­ti klau­si­mas, tai yra 2-3 klau­si­mas – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl krei­pi­mo­si į Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos ko­or­di­na­vi­mo ko­mi­si­ją pa­kar­to­ti­nai at­lik­ti „Re­vo­lut“ pa­tik­rą dėl ati­tik­ties na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-3352. Čia bal­suo­da­mi ga­li­me nu­spręs­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl to kaip tik no­ri­te pa­sa­ky­ti? Pra­šom. G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, aš tu­riu du pra­šy­mus frak­ci­jos var­du dėl dar­bo­tvarkės. Ga­li­me pra­dė­ti nuo to, ką jūs sa­ko­te, pir­ma­sis bū­tų ta­da dėl 2-14 klau­si­mo, pro­jek­to Nr. XIIIP-3352. Kvie­čia­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės šį klau­si­mą ir šian­dien jo ne­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Pa­sa­ky­ki­te pro­jek­to nu­me­rį.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Pro­jek­to Nr. XIIIP-3352, dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas.

PIRMININKAS. Da­bar jis kaip 2-3 yra įra­šy­tas.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). At­si­pra­šau. Kvie­čia­me iš­brauk­ti šį klau­si­mą, nes šian­dien 15 va­lan­dą yra Vy­riau­sy­bės po­sė­dis taip pat dėl „Re­vo­lu­to“ įmo­nės krei­pi­mo­si dėl ati­tik­ties na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Mes ma­no­me, kad tik­rai at­ro­dys ne­iš­min­tin­gai, jei­gu ir Sei­mas kar­tu svars­tys tą pa­tį klau­si­mą.

Ir taip pat, Pir­mi­nin­ke, jei­gu ga­li­ma, dėl ki­to dar­bo­tvarkės punk­to.

PIRMININKAS. Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-3351 – dėl pa­ve­di­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui at­lik­ti par­la­men­ti­nį ty­ri­mą ir taip to­liau. Kvie­čia­me iš­brauk­ti šį klau­si­mą iš dar­bo­tvarkės, nes va­kar nu­skam­bė­jo iš­ties skan­da­lin­ga in­for­ma­ci­ja – Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas po­nas V. Va­si­liaus­kas pa­skel­bė, kad ga­li­mai ga­lė­jo bū­ti šan­ta­žuo­tas šį ty­ri­mą at­lie­kan­čio Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, rei­ka­lau­jant jį pri­im­ti į dar­bą. Mes ma­no­me, tai yra ne tik grės­mė Lie­tu­vos ban­ko ne­pri­klau­so­mu­mui. Mes ma­no­me, kad žmo­gus, ku­ris šiuo me­tu ei­na Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­rei­gas ir at­lie­ka šį ty­ri­mą, yra ne­tin­ka­mas ei­ti šias pa­rei­gas. Mes kvie­čia­me kol kas ne­svars­ty­ti klau­si­mo apie šios ko­mi­si­jos dar­bo pra­tę­si­mą, bet pir­miau­sia pa­kvies­ti Lie­tu­vos ban­ko va­do­vą ir at­skleis­ti de­ta­les, ku­rios va­kar bu­vo pa­sa­ky­tos vie­šo­jo­je erd­vė­je.

PIRMININKAS. V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mą – Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mą, nes iki šiol Sei­mo ofi­cia­lia­me pus­la­py­je nė­ra nau­jau­sios ver­si­jos ir ly­gi­na­mo­jo va­rian­to. Tai mes re­a­liai ne­ži­no­me, už ku­rią ver­si­ją ir ko­kį įsta­ty­mą tu­rė­tu­me bal­suo­ti.

Taip pat ma­no ant­ras pra­šy­mas frak­ci­jos var­du Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-2017, dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mą, per­kel­ti į ry­ti­nę dar­bo­tvarkę, nes įsta­ty­mas svar­bus, di­de­lis, dėl jo daug pa­tai­sų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėl pir­mo­jo jū­sų pa­siū­ly­mo. Yra iš­siųs­ta kiek­vie­nam į paš­tą ir vi­si tu­ri­te tą va­rian­tą, už ku­rį šian­dien bal­suo­si­me. Yra li­kęs tik ati­dė­tas bal­sa­vi­mas, pro­ce­dū­ri­nis.

Dėl ant­ro­jo. Gal ga­lė­tu­mė­te pa­kar­to­ti? Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te, ma­lo­nė­ki­te pa­kar­to­ti ant­rą­jį sa­vo pa­siū­ly­mą. (Bal­sai sa­lė­je: „Per­kel­ti į ry­ti­nį.“)

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mą, Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą per­kel­ti į ry­ti­nį. Dėl jo yra daug pa­tai­sų, siū­ly­čiau jį per­kel­ti į ry­ti­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkę.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū. S. Ja­ke­liū­nas. Pra­šom.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­ti tam tik­ri fak­tai ir krei­pi­ma­sis dėl „Revo­lu­to“. Pir­miau­sia dėl „Re­vo­lu­to“. Va­kar „Re­vo­lu­to“ va­do­vas N. Sto­rons­kis at­siun­tė man laiš­ką, ir da­bar su­pran­tu, tai yra vie­nas iš ma­ni­pu­lia­vi­mo bū­dų taip pat kreip­tis į ko­mi­si­ją be jo­kių pa­grin­dų, tuš­čias krei­pi­ma­sis.

PIRMININKAS. Jei ga­li­te, dėl dar­bo­tvarkės siū­ly­mus tei­ki­te.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Prieš­ta­rau­ju ar­ba sa­vo as­me­ni­nę nuo­mo­nę sa­kau, kad ne­ga­li­ma iš­brauk­ti to nu­ta­ri­mo pro­jek­to, o dėl Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­reiš­ki­mo aš taip pat pri­si­de­du, kad jis at­vyk­tų čia, ir mes pa­teik­tu­me vi­są in­for­ma­ci­ją apie tai, kas vyks­ta Lie­tu­vos ban­ke. Jo vi­si krei­pi­mai­si ga­li bū­ti ini­ci­juo­ti ati­tin­ka­mos ins­ti­tu­ci­jos ir tai jis ga­li pa­da­ry­ti ir ga­lė­jo pa­da­ry­ti prieš ke­le­tą me­tų. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau – P. Urb­šys.

P. URBŠYS (MSNG). Šios die­nos dar­bo­tvarkėje yra nu­ma­ty­ta svars­ty­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. rug­sė­jo 25 d. nu­ta­ri­mo „Dėl lai­ki­no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos, dėl ga­li­mai ne­tei­sė­tos įta­kos ir (ar) po­vei­kio Lie­tu­vos po­li­ti­kams, vals­ty­bės tar­nau­to­jams, po­li­ti­niams pro­ce­sams Lie­tu­vo­je par­la­men­ti­nio ty­ri­mo at­li­ki­mo su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą. Mes ma­to­me dar­bo­tvarkėje kaip re­zer­vi­nį klau­si­mą bū­tent dėl tos ty­ri­mo ko­mi­si­jos dar­bo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Bū­tų lo­giš­ka, kad iš re­zer­vi­nio klau­si­mo per­kel­tu­me ar­čiau to nu­ta­ri­mo svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo. P­ra­šau Miš­rios gru­pės var­du.

PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra pro­ce­dū­ri­nis da­ly­kas, pa­skelb­si­me bal­sa­vi­mą. J. Ole­kas. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Sta­tu­to 46 straips­nio dėl Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir pa­va­duo­to­jų 5 da­ly­je sa­ko­ma, kad ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku ir pa­va­duo­to­ju ne­ga­li bū­ti Vy­riau­sy­bės na­rys. Šiuo me­tu mes tu­ri­me ko­li­zi­ją, jos ne­iš­spren­dė­me, kai sa­vo ko­le­gą čia ma­tė­me ky­lan­tį kar­je­ros laip­tais, ta­pu­sį Vy­riau­sy­bės na­riu. Bū­tų ge­rai, kad ga­lė­tu­me iš­spręs­ti šian­dien ir įkel­ti į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę, nes da­bar mes ne­tu­ri­me to spren­di­mo va­rian­to. Tad krei­piuo­si.

PIRMININKAS. Ačiū. Į re­zer­vą yra įtrauk­tas nu­ta­ri­mas ir bus iš­spręs­ta šian­dien. P. Gražu­lis.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, dėl ko­mi­si­jos su­da­ry­mo tie­sio­giai yra su­in­te­re­suo­ti kon­ser­va­to­riai, tai lie­čia jų, ypač A. Ku­bi­liaus prem­je­ra­vi­mo, lai­ko­tar­pį. Jis pa­da­rė mil­ži­niš­ką ža­lą Lie­tu­vos vals­ty­bei, ir jie da­bar žūt­būt sten­gia­si, kad ši ko­mi­si­ja ne­at­lik­tų dar­bo ir ne­iš­aiš­kin­tų kon­kre­čiai, ko­kia ža­la pa­da­ry­ta. Jie ne­tu­ri tei­sės. Aš pra­šy­čiau juos nu­ša­lin­ti nuo bal­sa­vi­mo dėl šio klau­si­mo ir nuo kal­bė­ji­mo – jie yra su­in­te­re­suo­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ar tu­ri­te pa­siū­ly­mų dar dėl dar­bo­tvarkės? Pra­šom. G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Dėl ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkės. Iš­ties aš, iš­gir­dęs po­no S. Ja­ke­liū­no pa­reiš­ki­mą, esu ma­lo­niai nu­ste­bin­tas. Kvie­čiu ko­le­gas ki­tą sa­vai­tę (ant­ra­die­nį) or­ga­ni­zuo­ti ne­ei­li­nį po­sė­dį, ku­rio me­tu ga­lė­tu­me iš­kvies­ti Lie­tu­vos ban­ko va­do­vą, ir jis ga­lė­tų ta­da iš­sa­ky­ti, pa­tiks­lin­ti fak­tus, ku­riuos iš­sa­kė, ir kar­tu ati­dė­ti ko­mi­si­jos svars­ty­mą šian­dien. Pri­ta­ria dėl to… Su­ta­rė­me su Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku.

PIRMININKAS. A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš vis dėl­to no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ką jūs pa­sa­kė­te dėl Vai­ko tei­sių įsta­ty­mo. Tai, kad mes ga­vo­me elek­tro­ni­niu paš­tu pas­ku­ti­nę ver­si­ją, dar ne­reiš­kia, kad vi­suo­me­nė ­ga­li pri­ei­ti prie pas­ku­ti­nės ver­si­jos in­ter­ne­te – tiek žmo­nės, ku­riems yra ak­tu­a­lu, tiek ži­niask­lai­da, ku­ri nu­švie­čia ši­tuos įvy­kius. Aš sa­ky­čiau, ta ver­si­ja tu­ri bū­ti pa­skelb­ta vie­šai ir pri­ei­na­ma. (Bal­sai sa­lė­je) Aš ant­ri­nu, kad tas klau­si­mas tu­ri bū­ti iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Dar kar­tą, ger­bia­mi ko­le­gos, pa­sa­ky­siu, kad ga­vo­te ly­gi­na­mą­jį va­rian­tą tam, kad ži­no­tu­mė­te, už ką bal­suo­ja­te. Va­rian­tas ne­pa­si­kei­tęs nuo pas­ku­ti­nio bal­sa­vi­mo, jis bu­vo toks. (Bal­sai sa­lė­je) R. J. Da­gys. Pra­šom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­tvir­tin­ti jū­sų žo­džius. Ko­mi­te­te ap­svars­tė­me, pas­ku­ti­nis va­rian­tas yra bu­vęs, vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos da­ly­va­vo, vi­sos yra ga­vu­sios. Jau yra pri­ėmi­mo sta­di­ja, vi­si su ja su­si­pa­ži­nę.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar ei­si­me pa­gal pa­siū­ly­mus. J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). La­bai at­si­pra­šau, Pir­mi­nin­ke. Aš tu­rė­jau po­pie­ri­nį va­rian­tą, ku­ria­me ma­čiau, kad yra pir­mi­nin­kų spren­di­mas, bet da­bar­ti­nia­me mū­sų elek­tro­ni­nia­me va­rian­te ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir pa­va­duo­to­jų spren­di­mo nė­ra. Pa­si­žiū­rė­ki­te. Ir iš tik­rų­jų, jei­gu sa­ko­te, kad įtrau­kia­me, tai ačiū, bet da­bar­ti­nia­me va­rian­te…

PIRMININKAS. Re­gist­ruo­ja ir da­bar bus.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Pa­gal pa­siū­ly­mus iš ei­lės, kaip yra įra­šy­ta nau­jo­je dar­bo­tvarkėje, tai 2-1 klau­si­mą G. Land­sber­gis siū­lė frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti, tai yra pro­jek­tą Nr. XIIIP-3351. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria G. Land­sber­giui, bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­rių: už – 43, prieš – 49, su­si­lai­kė 18. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas, apie ku­rį pra­dė­jau kal­bė­ti aš, bai­gė G. Land­sber­gis – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl krei­pi­mo­si į Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos ko­or­di­na­vi­mo ko­mi­si­ją pa­kar­to­ti­nai at­lik­ti „Re­vo­lut“ pa­tik­rą pro­jek­tas Nr. XIIIP-3352. Dėl pa­siū­ly­mo. Kas ma­no, jog rei­kia, kad bū­tų iš­brauk­tas ši­tas klau­si­mas iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja už, tie, ku­rie ma­no, kad tu­ri lik­ti dar­bo­tvarkėje, bal­suo­ja prieš.

Bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 42, prieš – 42, su­si­lai­kė 20 Sei­mo na­rių. Dar­bo­tvarkėje lie­ka.

Dar­bo­tvarkės 2-14 klau­si­mas. V. Čmi­ly­tė frak­ci­jos var­du pra­šė 2-14 klau­si­mą per­kel­ti į ry­ti­nę dar­bo­tvarkę. Bal­suo­ja­me. Pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo įsta­ty­mo 14 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 44, prieš – 41, su­si­lai­kė 24 Sei­mo na­riai. Dar­bo­tvarkėje lie­ka.

Ir dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­me. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 109 Sei­mo na­riai: už – 68, prieš – 33, su­si­lai­kė 8 Sei­mo na­riai. To­kiai dar­bo­tvarkei, ko­kia ir bu­vo pra­di­nė, pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 1-2.1 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIIIP-…

A. Ku­bi­lius – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pra­šau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi, kaip ma­to­me, S. Ja­ke­liū­nas čia val­do vi­są Sei­mą – ir Sei­mo Pir­mi­nin­ką, ir prem­je­rą, ir vi­są sa­vo frak­ci­ją ir „Re­vo­lut“ klau­si­mu, ir vi­sais ki­tais, jūs esa­te aki­vaiz­džiai la­bai ar­ti­mas po­nui S. Ja­ke­liū­nui, nes kar­tu ei­na­te į spau­dos kon­fe­ren­ci­jas, re­mia­te jo veiks­mus. Aš no­rė­čiau, kad iki tol, kol bus svars­to­mas S. Ja­ke­liū­no va­di­na­mo­sios ko­mi­si­jos pra­tę­si­mas, jūs as­me­niš­kai, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, su­reng­tu­mė­te ki­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją ir pa­teik­tu­mė­te tiks­lią in­for­ma­ci­ją, ko­kie san­ty­kiai S. Ja­ke­liū­ną 2013 me­tais sie­jo su „Sno­ro“ ak­ci­nin­kais – V. An­to­no­vu ir R. Ba­ra­naus­ku, nes štai va­kar V. Va­si­liaus­kas la­bai aiš­kiai pa­aiš­ki­no, kad po­nas S. Ja­ke­liū­nas, pra­šy­da­ma­sis bū­ti pri­im­tas į Lie­tu­vos ban­ką…

PIRMININKAS. Gal ga­lė­tu­mė­te su­reng­ti spau­dos kon­fe­ren­ci­ją…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš bai­giu, mi­nu­tė­lę, tuoj pat.

PIRMININKAS. …ir iš­sa­ky­ti sa­vo po­li­ti­nes įžval­gas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, aš no­rė­čiau, kad jūs pa­teik­tu­mė­te Sei­mui in­for­ma­ci­ją, nes tai yra iš tik­rų­jų skan­da­lin­ga in­for­ma­ci­ja – S. Ja­ke­liū­nas de­ri­no­si su „Sno­ro“ ak­ci­nin­kais dėl to, kad ga­lė­tų ra­šy­ti kny­gą. Bū­da­mas prem­je­ru…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš nu­trau­kiu jū­sų šią dis­ku­si­ją. (Bal­sai sa­lė­je)

 

10.14 val.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straips­nių pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 361, 362, 363, 364, 365 straips­niais ir 38, 39, 40 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3034(3) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2.1 klau­si­mas – Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo, įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo straips­niais ir 38, 39, 40 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3034. Pri­ėmi­mas ir ati­dė­tas bal­sa­vi­mas. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu bal­suo­ti. (Šur­mu­lys sa­lė­je, plo­ji­mai)

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 71 Sei­mo na­rys, bal­sa­vo 71 ir vien­bal­siai bu­vo pri­tar­ta šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3034(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo. M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). No­riu pa­dė­ko­ti ko­le­goms, ku­rie bu­vo pi­lie­tiš­ki, ku­rie bu­vo iš­min­tin­gi ir vis dėl­to ne­iš­trau­kė sa­vo kor­te­lių, ir pa­lai­kė šias svar­bias pa­tai­sas. Tik­rai la­bai nuo­šir­džiai keis­ti spren­di­mai yra tų žmo­nių, ku­rie nu­ta­rė iš vi­so ne­bal­suo­ti, nes el­ge­sys, kai yra trau­kia­mos kor­te­lės ir nė­ra da­ly­vau­ja­ma bal­sa­vi­me, yra ap­skri­tai ne­tin­ka­mas el­ge­sys bet ku­riam par­la­men­ta­rui. Tik­rai aš siū­ly­čiau pa­gal­vo­ti, ar jūs to­kiu bū­du iš­reiš­kia­te sa­vo nuo­mo­nę, ar tik­tai ke­lia­te de­struk­ci­ją ir svar­biais klau­si­mais vi­sai Lie­tu­vai, kas yra šei­mos, vai­kų sau­gu­mas, jūs pa­ro­do­te, kad esa­te abe­jin­gi ir jums ant žmo­nių ir vi­suo­me­nės, ir tra­di­ci­nės šei­mos yra vi­siš­kai nu­si­pjau­ti. Tik­rai yra la­bai gė­din­gas ir ap­gai­lė­ti­nas el­ge­sys.

PIRMININKAS. D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tik no­riu pa­tiks­lin­ti, kad, ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to nuo­mo­ne ir So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­ne, ir vi­sų vai­ko tei­sių ap­sau­gos sri­ty­je dir­ban­čių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­mo­ne, mes su­siau­ri­no­me vai­ko ap­sau­gą nuo pen­kių iki tri­jų są­ly­gų ap­sau­go­ti vai­ką, nu­sta­ty­ti jam ap­sau­gos po­rei­kį ir, ma­tyt, tik me­tų ga­le, įver­ti­nę įta­ką ši­to įsta­ty­mo vai­kų sau­gu­mui ir gy­vy­bei, ga­lė­si­me ma­ty­ti, ar ne­pa­da­rė­me tik­rai di­de­lės klai­dos.

PIRMININKAS. R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, dė­ko­ju vi­siems, ku­rie pa­lai­kė­te šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Mes įgy­ven­di­no­me tik­rai di­de­lį žings­nį į prie­kį, kom­pro­mi­si­nį žings­nį į prie­kį, už­tik­rin­da­mi kon­sti­tu­ci­nę mū­sų tė­vų tei­sę auk­lė­ti vai­kus taip, kaip jiems už­tik­ri­na Kon­sti­tu­ci­ja, ne­var­žant val­di­nin­kų ar ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų no­ro tuos vai­kus auk­lė­ti taip, kaip jie su­pran­ta. Šiuo at­ve­ju įtei­si­no­me pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pą, su­pras­da­mi tai, kad vai­ko at­ėmi­mas iš tė­vų yra ža­la, ir ga­li bū­ti tai­ko­ma prie­var­tos prie­mo­nė, jei­gu ta ža­la yra di­des­nė už tą ža­lą, ku­rią mes su­ke­lia­me vai­ko at­ėmi­mu. Tai yra ga­lio­jan­ti nuo­sta­ta ne vie­no­je vals­ty­bė­je ir, ma­nau, mes tei­sin­gai pa­si­el­gė­me, o šiaip yra prin­ci­pi­nis ap­si­spren­di­mas, kie­no pu­sė­je sto­vi­me – šei­mų ar tų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios iš tos sis­te­mos gy­ve­na.

PIRMININKAS. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Man la­bai leng­va, nes ma­no ko­le­ga iš ko­mi­te­to pa­sa­kė, kam skir­ta ši­ta pa­tai­sa ir įsta­ty­mas – šei­moms. O įsta­ty­mas vai­di­na­si Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mas. Pri­im­da­mi to­kias pa­tai­sas ir kai kas mo­ra­li­zuo­da­mas ki­tus ko­le­gas už­mirš­ta es­mę ši­to įsta­ty­mo, kad įsta­ty­mas bu­vo skir­tas ap­sau­go­ti vai­kus nuo prie­var­tos, nuo smur­to, nuo mu­ši­mo, nuo per­se­kio­ji­mo, nuo psi­cho­lo­gi­nio spau­di­mo. Ši­tos pa­tai­sos, kai ne­pa­da­rai ža­los, la­bai iš­plau­ku­sios, ir aš ma­nau, kad re­zul­ta­tų il­gai ne­rei­kės lauk­ti. Aš la­bai no­rė­čiau pa­ma­ty­ti ir iš­girs­ti, ką ši­tie ko­le­gos po to šne­kės.

 

10.20 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 75 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3035(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dar­bo­tvarkės 1-2.2 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 75 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3035. Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Pri­ima­me pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. 2 straips­nis – įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas. Taip pat ga­li­me pri­tar­ti ben­dru suta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Ar Sei­mo na­riai už­si­ra­šę sa­ky­ti nuo­mo­nes dėl vi­so? Dėl vi­so.

Bal­suo­ja­me dėl 2 straips­nio – įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas.

Bal­sa­vo 74 Sei­mo na­riai: už – 69, prieš – 1, su­si­lai­kė 4 Sei­mo na­riai. Straips­niui pri­tar­ta.

Dėl vi­so pro­jek­to mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad mes da­bar ei­na­me jau tas įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios ne­su­kė­lė jo­kių di­des­nių gin­čų ir fak­tiš­kai nei ko­mi­te­te, nei kur nors ki­tur dėl to ne­bu­vo ko­kio nors di­des­nio nuo­mo­nių su­si­kir­ti­mo, bu­vo pri­im­ta vie­nin­gai. Aš siū­lau tie­siog jas įgy­ven­din­ti, nes ki­taip tas įsta­ty­mas, pri­im­tos anos nuo­sta­tos, be ši­tų nuo­sta­tų bus sun­kiai su­de­ri­na­mas.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nė už – Sei­mo na­rys M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų la­bai svar­bu, kad bent kai ku­riais svar­biais klau­si­mais pa­vy­ko ras­ti ben­drą su­ta­ri­mą tiek tarp po­zi­ci­jos, tiek tarp opo­zi­ci­jos. Aki­vaiz­du, kad ži­no­mai me­la­gin­gi pra­ne­ši­mai yra tik­rai blo­gy­bė, ku­ri ne­pa­de­da ap­sau­go­ti vai­kų, ir iš tie­sų rei­kia pra­neš­ti tik tais at­ve­jais, kai tik­rai yra re­a­lios pro­ble­mos, rim­tos pro­ble­mos. To­dėl kvie­čiu vi­sus ko­le­gas pa­lai­ky­ti šią pa­tai­są. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dau­giau Sei­mo na­rių sa­ky­ti nuo­mo­nes ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ja­me dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-3035 pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 73 Sei­mo na­riai ir vi­si bal­sa­vo už. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3035) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.23 val.

Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 336, 580 ir 582 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3036(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2.3 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 336, 580 ir 582 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3036. Pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mo sta­di­jo­je yra pa­siū­ly­mų, to­dėl kvie­čiu pra­ne­šė­ją A. Ši­rins­kie­nę į tri­bū­ną.

Pri­ima­me pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. Dėl 2 straips­nio yra Sei­mo na­rės A. Ši­rins­kie­nės pa­siū­ly­mas. Dėl 2 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra. Jam ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me.

Yra Sei­mo na­rės A. Ši­rins­kie­nės siū­ly­mas įra­šy­ti 3 straips­nį. Nau­jas pa­siū­ly­mas. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tie­sų bu­vo ma­no siū­ly­mas re­gist­ruo­tas, šiuo klau­si­mu tik­rai daug dis­ku­ta­vo­me tiek su vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bo­mis, tiek ir su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų at­sto­vais, tiek ir tie­siog ko­mi­te­tas tam pa­siū­ly­mui vė­liau pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad 29 pa­lai­kan­tie­ji yra, kad bū­tų svars­to­ma ši pa­tai­sa? Ačiū. Ta­da ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiam pa­siū­ly­mui? Ačiū, pri­tar­ta.

Ta­da kei­čia­si to­liau nu­me­ra­ci­ja – 3 straips­nis tam­pa 4 straips­niu, dėl ku­rio yra Kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Pra­šau ko­mi­te­to nuo­mo­nės.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mui ir ati­tin­ka­mai per­for­mu­la­vo straips­nio tiek 2 da­lį, tiek ir 3 da­lį. Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas bu­vo su­si­jęs su as­me­ni­mis, ku­riems bū­tų tai­ko­mas žo­di­nio pro­ce­so nag­ri­nė­ji­mas, per­ei­nant iš ra­šy­ti­nio pro­ce­so, kaip yra da­bar.

PIRMININKAS. Ir su šiuo pri­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti vi­sam nau­ja­jam 4 straips­niui? Pri­taria­me.

To­liau 5 straips­nis pa­gal nau­ją nu­me­ra­vi­mą – įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas ir įgy­ven­di­ni­mas. Yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip pat ko­mi­te­tas Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mui pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Ki­tas pa­siū­ly­mas Sei­mo na­rės A. Ši­rins­kie­nės. Pri­sta­ty­ki­te.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai bu­vo tech­ni­nio po­bū­džio pa­siū­ly­mas kei­čiant straips­nių nu­me­ra­ci­ją, tai… Oi, at­si­pra­šau.

PIRMININKAS. Ne.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia jūs kal­ba­te apie 4 straips­nį?

PIRMININKAS. Apie se­ną­jį 4 straips­nį, ar­ba nau­ją­jį 5 straips­nį.

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 4 straips­nio yra keis­ta įsi­ga­lio­ji­mo tvar­ka, kad ins­ti­tu­ci­ja spė­tų tiek pa­si­reng­ti, tiek įsi­ga­lio­tų kar­tu su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mu, nes, kaip ži­no­me, ten yra skir­tin­gi įsi­ga­lio­ji­mo re­ži­mai nu­sta­ty­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir ši­tam pa­siū­ly­mui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Ir vi­sam nau­ja­jam 5 straips­niui taip pat ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū pra­ne­šė­jai.

Dėl vi­so nuo­mo­nė už – Sei­mo na­rys M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Ir­gi la­bai trum­pai. Iš tik­rų­jų la­bai svar­būs pa­kei­ti­mai, dėl ku­rių teis­me ci­vi­li­nis pro­ce­sas vyks žo­di­ne tvar­ka, tė­vai bus iš­klau­so­mi, kai bus pri­ima­mas tei­sė­jo spren­di­mas pa­im­ti ar ne­pa­im­ti tais kraš­tu­ti­niais at­ve­jais vai­ką iš šei­mos. Aš ma­nau, kad tai vėl­gi yra tos pa­tai­sos, dėl ku­rių tu­rė­tų su­tar­ti dau­ge­lis Sei­mo na­rių, nes jos yra es­mi­nės ir la­bai svar­bios. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Dau­giau Sei­mo na­riai iš­sa­ky­ti nuo­mo­nių ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ja­me dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-3036 pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai: už – 78, prieš – 1, su­si­lai­kė 3 Sei­mo na­riai. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3036) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.29 val.

Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3138(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2.4 klau­si­mas – Vals­ty­bės ga­ran­tuo­ja­mos tei­si­nės pa­gal­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1591 12, 13 ir 22 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3138(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta, to­dėl ne­kvie­siu pra­ne­šė­jos į tri­bū­ną, pri­im­si­me pa­straips­niui.

1 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. 2 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. 3 straips­niui pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ir 4 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ir pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Sei­mo na­riai ne­už­si­ra­šė, kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3 Sei­mo na­riai. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3638) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.30 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 3.2541 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3312(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2.5 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-3312. Pri­ėmi­mas. Pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Pri­ima­me pa­straips­niui.

1 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu ir 2 straips­niui taip pat ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Pri­ta­ria­me.

Dėl mo­ty­vų dėl vi­so Sei­mo na­riai ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 81 Sei­mo na­rys, bal­sa­vo 79 Sei­mo na­riai ir vi­si bal­sa­vo už. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-3212(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.31 val.

Vy­riau­sy­bės 2018 me­tų veik­los ata­skai­ta

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės 2018 me­tų veik­los ata­skai­ta. Skai­tau Sei­mo sta­tu­to 207 straips­nio „Vy­riau­sy­bės me­ti­nė ata­skai­ta ir dis­ku­si­ja“ to­kį sa­ki­nį: „Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą pa­tei­kia Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, ku­ris pa­tei­ki­mo me­tu at­sa­ko į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Klau­si­mai už­duo­da­mi to­kia pat tvar­ka kaip Vy­riau­sy­bės va­lan­dos me­tu.“

Kvie­čiu Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką S. Skver­ne­lį į tri­bū­ną. Yra Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas.

 

Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio kal­ba

 

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už ga­li­my­bę jums pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos 2018 me­tų dar­bų ata­skai­tą. Pra­džio­je no­riu pa­sa­ky­ti, kad esu žmo­gus, ku­ris mėgs­ta kon­kre­tu­mą, tai yra fak­tus ir skai­čius. Pri­sta­ty­da­mas ata­skai­tą steng­siuo­si rem­tis bū­tent jais, o ne tuš­čiais lo­zun­gais ar šū­kiais, ne me­ta­fo­ro­mis ar nu­dai­lin­to­mis fra­zė­mis, ku­rios daž­niau­siai nie­ko ne­pa­sa­ko. Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kad tai nė­ra Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko veik­los ir dar­bų ata­skai­ta, tai yra Vy­riau­sy­bės dar­bai, ku­riuos mes įgy­ven­di­na­me kar­tu su Sei­mu, prie ku­rių įgy­ven­di­ni­mo pri­si­dė­jo ma­no ko­le­gos mi­nist­rai, mi­nis­te­ri­jų tar­nau­to­jai, mi­nis­te­ri­joms pa­val­džių įstai­gų dar­buo­to­jai. Už tai šian­dien no­riu jiems nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti.

Grei­čiau­siai ne­rei­kia čia bū­ti di­de­liu po­li­ti­niu ora­ku­lu, kad su­vok­tu­me, kaip į ata­skai­tos pri­sta­ty­mą re­a­guo­ja ir re­a­guos mie­li opo­zi­ci­jos at­sto­vai, tai yra to­kia prie­der­mė. Lau­kiu pa­grįs­tos, ar­gu­men­tuo­tos kri­ti­kos, ku­ri vi­suo­met yra svar­bi, jei­gu mes no­ri­me to­bu­lė­ti, tai­sy­ti klai­das ir steng­tis ei­ti į prie­kį. Be abe­jo, bet ko­kiu at­ve­ju ma­nau, kad ge­riau­sias kiek­vie­no po­li­ti­ko, taip pat ir ins­ti­tu­ci­jos, ku­riai jis va­do­vau­ja ir at­sto­vau­ja, ver­tin­to­jas ir ro­dik­lis yra mū­sų Lie­tu­vos žmo­nės. Džiau­giuo­si, kad ma­no pa­rei­gos lei­džia dirb­ti ne tik ka­bi­ne­te, bet ir ap­lan­ky­ti mū­sų ša­lies mies­tus, mies­te­lius ir kai­mus. Per dve­jus su pu­se me­tų ap­va­žia­vau fak­tiš­kai vi­są Lie­tu­vą, ben­dra­vau su sa­vi­val­dy­bių va­do­vais, ver­slo at­sto­vais, gy­ven­to­jais, ben­druo­me­nė­mis. Ne kar­tą tu­rė­jau įsi­ti­kin­ti – žmo­nės ma­to Vy­riau­sy­bės dar­bus, ver­ti­na. Taip, yra su­lau­kia­ma ir kri­ti­kos, ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, ypač dėl vie­nos ar ki­tos re­for­mos ei­gos. Tai yra na­tū­ra­lu – vi­suo­met re­for­mos su­ke­lia tam tik­ras abe­jo­nes, bai­mes, pa­si­prie­ši­ni­mą, ypač tos ne­po­pu­lia­rios, ku­rių te­ko im­tis, ku­rios bu­vo daug me­tų ne­pra­dė­tos. Ir tai nė­ra pa­pras­ta. Pa­si­prie­ši­ni­mas ir kri­ti­ka kar­tais, at­ro­do, ir per­žen­gia svei­ko pro­to ri­bas, ta­čiau tai, ką esa­me už­si­brė­žę, ir tai, ką pa­da­rė­me žmo­nėms, vyk­do­me ir vyk­dy­si­me. Dar kar­tą kar­to­ju – ne­ke­ti­nu ap­si­me­ti­nė­ti ir sa­ky­ti, kad vis­ką da­ro­me tik­tai ge­rai ar­ba la­bai ge­rai. Da­ro­me klai­dų, ta­čiau jas tai­so­me ir už­tik­rin­tai ei­na­me į prie­kį.

No­rė­čiau iš ata­skai­tos pa­mi­nė­ti vėl­gi ke­le­tą san­trau­kų kal­bant apie at­ski­rus Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­tus. Pir­miau­sia dėl pir­mo pri­ori­te­to – dar­ni, at­sa­kin­ga ir svei­ka vi­suo­me­nė. Pir­ma­sis Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­tas ir at­lik­ti dar­bai tie­sio­giai nu­kreip­ti į skur­do, so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą, tur­ti­nės ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mą, žmo­nių svei­ka­tos ir gy­ve­ni­mo są­ly­gų ge­ri­ni­mą. Sie­kiant ma­žin­ti skur­dą ir so­cia­li­nės at­skir­ties ri­zi­ką, 2018 me­tais bu­vo to­liau įgy­ven­di­na­mi dar­bo san­ty­kiams ge­rin­ti, dar­bo pa­ja­moms ir so­cia­li­nėms iš­mo­koms di­din­ti skir­ti dar­bai.

No­rė­čiau ke­le­tą jų iš­skir­ti. Tai yra in­dek­suo­ja­mos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos, įves­ti vai­ko pi­ni­gai, įves­tas mi­ni­ma­lių var­to­ji­mo po­rei­kių dy­dis, ku­ris įsi­ga­lio­jo 2019 me­tais ir su­sie­tas su so­cia­li­nė­mis iš­mo­ko­mis, 20 % pa­di­dė­jo vals­ty­bės re­mia­mos pa­ja­mos – nuo 102 iki 122 eu­rų. Iš­lai­dos pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai, ku­ri yra vie­na pa­grin­di­nių prie­mo­nių sie­kiant ap­sau­go­ti pa­žei­džia­miau­sias gy­ven­to­jų gru­pes, ma­žin­ti skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties pa­sek­mes, pra­ei­tais me­tais pa­ra­mai pa­di­dė­jo 115 % su tru­pu­čiu, ar­ba ab­so­liu­čiais skai­čiais – nuo 168 iki 362 mln. eu­rų. 2018 me­tais, pa­ly­gin­ti su 2017 me­tais, vi­du­ti­nis so­cia­li­nės pa­šal­pos dy­dis per mė­ne­sį vie­nam gy­ven­to­jui au­go nuo 65,5 iki 80 su tru­pu­čiu eu­rų.

Kaip pa­žy­mi­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos 2019 me­tų ša­lies ata­skai­to­je, šiuo me­tu vyk­do­mos struk­tū­ri­nės re­for­mos yra pir­mie­ji žings­niai ma­ži­nant pa­ja­mų ne­ly­gy­bę. Aiš­ku, la­bai gai­la, kad mes svars­to­me, kal­bame apie Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­tą, ku­ri re­mia­si 2015, 2016 ar­ba 2017 me­tų ro­dik­liais, tai yra ga­na se­nais. Net ne­abe­jo­ju, kad, įver­ti­nus 2018 ir 2019 me­tų ro­dik­lius, mes tu­rė­si­me to­les­nį žen­klų po­ky­tį, kal­bant apie so­cia­li­nės at­skir­ties ir skur­do ma­ži­ni­mą.

Nors gims­ta­mu­mas mū­sų ša­ly­je šiek tiek di­dė­ja ir sie­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, ta­čiau de­mo­gra­finė ša­lies būk­lė vis dar su­dė­tin­ga. To­dėl pra­ei­tais me­tais daug dė­me­sio sky­rė­me šei­mai pa­lan­kios ap­lin­kos kū­ri­mui ir gims­ta­mu­mo di­di­ni­mui, 67 % pa­di­din­ti vai­ko pi­ni­gai. Mes star­ta­vo­me nuo 30 eu­rų pra­ei­tais me­tais. Kiek­vie­nas vai­kas, ne­ver­ti­nant šei­mos pa­ja­mų dy­džio, ga­vo 50,15 eu­ro, ver­ti­nant šei­mos re­mia­mas pa­ja­mas, šios iš­mo­kos už an­trą ir tre­čią vai­ke­lį bu­vo mo­ka­mos dar di­des­nės – po 70 eu­rų.

Bu­vo įves­tos fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­ma­jam būs­tui re­gio­nuo­se įsi­gy­ti. Džiu­gu, kad 116 šei­mų pa­si­nau­do­jo vals­ty­bės sub­si­di­ja ir pa­ra­ma įsi­gy­ti ar­ba bu­tą, ar­ba pra­dė­ti na­mo sta­ty­bą ša­lies re­gio­nuo­se.

Plė­to­tos vie­šo­sios pa­slau­gos, pra­dė­tos teik­ti ban­do­mo­sios ap­sau­go­to būs­to, lai­ki­no ato­kvė­pio, at­ve­jo va­dy­bos ir ki­tos pa­slau­gos. Taip pat sie­kiant pa­ska­tin­ti vai­kų įvai­ki­ni­mą, nuo 2018 me­tų pra­dė­ta mo­kė­ti nau­ja iš­mo­ka įvai­ki­nus vai­ką – 304 eu­rai per mė­ne­sį.

Orios se­nat­vės už­tik­ri­ni­mas lie­ka vie­nas iš pa­grin­di­nių Vy­riau­sy­bės įsi­pa­rei­go­ji­mų ir jis nuo­sek­liai yra vyk­do­mas. 2017 me­tais pa­di­di­nus so­cia­li­nio drau­di­mo ba­zi­nę pen­si­ją, vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja tų me­tų gruo­dį, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, di­dė­jo nuo 255 iki 287 eu­rų, o kal­bant apie 2018 me­tus, so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos bu­vo vėl in­dek­suo­tos, pa­di­din­tos be­veik 7 %, ir dėl to vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja nuo 287 eu­rų 2017 me­tais iš­au­go iki 319 eu­rų 2018 me­tais, tai yra be­veik 25 %. Aš pa­brė­žiu, kal­bu apie 2018 me­tus.

Taip pat no­riu pa­mi­nė­ti svar­bų da­ly­ką kal­bant apie mū­sų fi­nan­sų sis­te­mos tva­ru­mą, kad yra kau­pia­mas fi­nan­si­nis kri­zių pre­ven­ci­jos re­zer­vas, jis šių me­tų pa­bai­go­je su­da­rys 1,5 mlrd. eu­rų, jei­gu ša­lį iš­tik­tų vie­no­kia ar ki­to­kia kri­zė ar fi­nan­si­nis su­krė­ti­mas.

Svei­ka­tos sis­te­mos to­bu­li­ni­mas vy­ko ke­liais eta­pais. Vy­riau­sy­bei įgy­ven­di­nus vais­tų kai­nų ma­ži­ni­mui skir­tas prie­mo­nes, tu­ri­me pra­ei­tų me­tų re­zul­ta­tus: per­nai per ne vi­sus 2018 me­tus be­veik 2 eu­rais su­ma­žė­jo vi­du­ti­nė prie­mo­ka, ten­kan­ti vie­nam re­cep­tui. 2018 me­tais pa­cien­tų prie­mo­kų už vais­tus ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nes su­ma pa­cien­tams su­ma­žė­jo 27 %, tai yra ab­so­liu­čio­mis su­mo­mis nuo 55 mln. eu­rų iki 40 mln. eu­rų, ir pa­cien­tų pi­ni­gi­nė­se li­ko apie 15 mln. eu­rų. Tai lei­do pa­pil­do­mai pra­dė­ti kom­pen­suo­ti net 45 nau­jus, ino­va­ty­vius, mir­ti­noms li­goms gy­dy­ti šian­dien bū­ti­nus vais­tus, ku­rie prieš tai ne­bu­vo kom­pen­suo­ja­mi.

Siek­da­ma di­din­ti svei­ka­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą, Vy­riau­sy­bė 2018 me­tais ini­ci­ja­vo dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mą svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tams. Jei­gu pa­ly­gin­tu­mė­te 2016 me­tus ir 2018 me­tus, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se dir­ban­čių gy­dy­to­jų vi­dur­kis pa­di­dė­jo 307 eu­rais, ar­ba 20 %, slau­gy­to­jų – be­veik 180 eu­rų (23 %). Tai yra 2018 me­tų skai­čiai.

Vyk­dant struk­tū­ri­nę svei­ka­tos re­for­mą jau trum­pė­ja ei­lės pas gy­dy­to­jus, ir pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je pas šei­mos gy­dy­to­ją per sep­ty­nias die­nas pa­te­ko 89 % vi­sų as­me­nų. Vy­riau­sy­bės vyk­do­ma al­ko­ho­lio var­to­ji­mo ma­ži­ni­mo po­li­ti­ka taip pat duo­da pir­mus re­zul­ta­tus: 2017 me­tais ne­le­ga­laus al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mas 15 me­tų ir vy­res­niam gy­ven­to­jui lit­rais ab­so­liu­taus 100 % al­ko­ho­lio, pa­ly­gin­ti su 2016 me­tais, su­ma­žė­jo 0,9 lit­ro ir ab­so­liu­čiais skai­čiais bu­vo 12,3 lit­ro. Ma­žė­jan­tis al­ko­ho­li­nių psi­cho­zių skai­čius – la­bai svar­bus in­di­ka­to­rius, pa­tvir­ti­nan­tis pa­si­rink­tos stra­te­gi­jos tei­sin­gu­mą ir efek­ty­vu­mą.

Šiek tiek dėl ap­lin­kos ap­sau­gos. Pra­ei­tų me­tų tu­ri­mais duo­me­ni­mis, Lie­tu­va į at­mo­sfe­rą iš­me­ta jau 0,5 % ma­žiau šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų. Di­džiau­sia tar­ša, aiš­ku, bu­vo ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je – 29 %, trans­por­to – 27 %, že­mės ūkio – 22 %, pra­mo­nės – 16 %. Sie­kiant to­les­nės pa­žan­gos šio­je sri­ty­je bu­vo tiek at­nau­ji­na­mi dau­gia­bu­čiai na­mai, tiek ir pa­reng­tos nau­jos tar­šos ma­ži­ni­mo prie­mo­nės, pa­brė­žiu, ska­ti­na­mo­sios prie­mo­nės (jos bus pri­im­tos šiais me­tais), lei­džian­čios taip pat ma­žin­ti nei­gia­mą po­vei­kį mū­sų ap­linkai. Sie­kiant ma­žin­ti oro tar­šą, ug­dy­ti svei­kes­nę vi­suo­me­nę trans­por­to sek­to­riu­je ska­ti­na­ma elek­tro­mo­bi­lių plėt­ra: 2018 me­tais mes tu­rė­jo­me be­veik 1 tūkst. elek­tro­mo­bi­lių, va­ži­nė­jan­čių ša­lies ke­liais, o už­pra­ei­tų me­tų po­ky­tis yra be­veik 58 %.

Dėl an­tro pri­ori­te­to – Vy­riau­sy­bės veik­los švie­ti­mo, kul­tū­ros ir moks­lo pa­slau­gų ko­ky­bės bei efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo. Sie­kiant už­tik­rin­ti, kad at­ei­ty­je ne­su­si­dur­tu­me su mo­ky­to­jų sty­giu­mi, į pro­fe­si­ją ban­do­me pri­trauk­ti jau­nes­nius pe­da­go­gus. 2018 me­tais pra­dė­tas dieg­ti eta­ti­nis mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mas. Yra baig­tas pir­ma­sis eta­pas. Ant­ra­sis eta­pas bus tę­sia­mas šiais me­tais. Įsteig­ti trys na­cio­na­li­niai pe­da­go­gų ren­gi­mo cen­trai. Pa­reng­tos pe­da­go­gų ren­gi­mo nau­jo tu­ri­nio pro­gra­mos. Ku­ria­mos ir jau re­a­liai iš­ban­do­mos pe­da­go­gi­nės sta­žuo­tės, tai yra pri­va­lo­mas pir­mai­siais dar­bo me­tais sta­žuo­tės mo­de­lis.

Pa­žy­mė­ti­na, kad pra­ei­tais me­tais pa­ge­rė­jo iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pri­ei­na­mu­mas. Dau­giau pen­kia­me­čių vai­kų pra­dė­jo lan­ky­ti prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pes. Taip pat pra­ei­tais me­tais be­veik aš­tuo­niais pro­cen­ti­niais punk­tais pa­di­din­tas ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo pri­ei­na­mu­mas – iki 60 %. Ben­dra­dar­biau­jant su Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pra­dė­tos finan­suo­ti kul­tū­ros ir me­no pa­slau­gos 1–4 kla­sių moks­lei­viams. Pa­žy­mė­ti­na, kad nuo 2016 me­tų iki 2018 me­tų vi­so­se kla­sė­se ir sri­ty­se pa­dau­gė­jo mo­ki­nių, ku­rių pa­sie­ki­mų ly­gis ta­po aukš­tes­nis. Vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tai taip pat ro­do ge­rė­jan­čius abi­tu­rien­tų pa­sie­ki­mus – 16,8 % 2018 me­tais lai­ky­tų vals­ty­bi­nių bran­dos eg­za­mi­nų iš­lai­ky­ta aukš­tes­niu pa­sie­ki­mų ly­giu. Vyk­do­mos ben­dro­jo ug­dy­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mo prie­mo­nės, taip pat to­bu­li­na­ma mo­ki­nių pa­sie­ki­mų ver­ti­ni­mo sis­te­ma tu­rė­tų pa­dė­ti ir to­liau ge­rin­ti abi­tu­rien­tų mo­ky­mo­si re­zul­ta­tus.

Taip pat džiu­gu, kad smar­kiai pa­dau­gė­jo mo­ki­nių, ku­rie mo­ko­si pa­gal pa­reng­tas ar at­nau­jin­tas re­gio­no po­rei­kius ati­tin­kan­čias ir prak­ti­niams įgū­džiams for­muo­ti skir­tas mo­du­li­nes pro­fe­si­nio mo­ky­mo pro­gra­mas. Pra­ei­tais me­tais to­kių pro­gra­mų ir mo­ki­nių, ku­rie stu­di­juo­ja pagal mū­sų ša­lies ūkiui ir eko­no­mi­kai rei­ka­lin­ga­s pro­gra­ma­s, pa­di­dė­jo be­veik 46 %. Pra­dė­ta vyk­dy­ti pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų tin­klo per­tvar­ka. To­bu­li­na­mas pro­fe­si­nio mo­ky­mo tu­ri­nys ir pro­ce­sas. Ti­ki­ma­si, kad pa­siek­ti re­zul­ta­tai pa­dės pro­fe­si­nio mo­ky­mo įstai­gų mo­ki­niams ge­riau pa­si­reng­ti ir įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką.

Bu­vo per­tvar­ko­mas uni­ver­si­te­tų tin­klas, sie­kiant už­tik­rin­ti aukš­tą moks­lo ir stu­di­jų ko­ky­bę ir tarp­tau­ti­nį kon­ku­ren­cin­gu­mą. 2018 me­tais pri­im­ti bū­ti­ni tei­sės ak­tai dėl kon­kre­čių uni­ver­si­te­tų re­or­ga­ni­za­vi­mo ir ras­ti spren­di­mo bū­dai dėl fi­nan­si­nės pa­ra­mos, dau­giau ne­gu 60 mln. eu­rų, pa­skirs­ty­mo, tin­klą per­tvar­kant da­ly­vau­jan­tiems uni­ver­si­te­tams jung­ti, jų vi­di­nei struk­tū­rai op­ti­mi­zuo­ti, taip pat dėl vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų, be­veik 17 mln., pa­skirs­ty­mo dės­ty­to­jų ir ty­rė­jų at­ly­gi­ni­mams, ku­rie vi­du­ti­niš­kai di­dė­jo 20 %.

Ty­ri­mų re­zul­ta­tai ro­do, kad pa­ma­žu dau­gė­ja vi­suo­me­nės na­rių, ku­rie lin­kę da­ly­vau­ti kul­tū­ri­nė­je ir me­ni­nė­je veik­lo­je. Už­pra­ei­tais me­tais jų pa­gau­sė­jo be­veik 58 %. Nu­ma­to­ma, kad pra­dė­tos įgy­ven­din­ti to­kios ini­cia­ty­vos – Kul­tū­ros pa­sas, ne­mo­ka­mas mu­zie­jų lan­ky­mas, ku­rios pra­de­da­mos įgy­ven­din­ti vi­siš­kai pil­nai, ne­be pi­lo­ti­niai pro­jek­tai nuo šių me­tų, sva­riai pri­si­dės prie ak­ty­ves­nio vi­suo­me­nės da­ly­va­vi­mo kul­tū­ri­nė­je ir me­ni­nė­je veik­lo­je. To ypač ti­ki­ma­si to­les­nė­je per­spek­ty­vo­je ug­dant mū­sų jau­ną­ją kar­tą kul­tū­ra ir me­nu.

Pra­dė­tas tai­ky­ti, kaip mi­nė­jau, tam tik­ras pi­lo­ti­nis ne­mo­ka­mo mu­zie­jų lan­ky­mo mo­de­lis. 2018 me­tais ne­mo­ka­mai mu­zie­jus ap­lan­kė dau­giau ne­gu 227 tūkst. ša­lies gy­ven­to­jų. Kaip mi­nė­jau, nuo šių me­tų vi­si na­cio­na­li­niai res­pub­li­ki­nio pa­val­du­mo mu­zie­jai, jų nuo­la­ti­nės eks­po­zi­ci­jos kiek­vie­no mė­ne­sio pas­ku­ti­nį sek­ma­die­nį bus lan­ko­mos ne­mo­ka­mai. Taip pat pra­dė­ta įgy­ven­din­ti Kul­tū­ros pa­so kon­cep­ci­ja, ir jau per pra­ei­tų me­tų tris mė­ne­sius šia pro­gra­ma pa­si­nau­do­jo be­veik 100 tūkst. ša­lies moks­lei­vių.

Vy­riau­sy­bė taip pat ir to­liau dė­jo daug pa­stan­gų siek­da­ma ge­rin­ti vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bę. 2017 me­tais vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų su­ma­žė­jo 2,6 %, pra­ei­tais me­tais – 5 %. Pra­dė­ta įgy­ven­din­ti sis­te­mi­nė vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų per­žiū­ra, ku­ri tu­rė­tų pa­lies­ti apie 4 tūkst. įstai­gų, o su­tau­py­tos vie­šo­jo sek­to­riaus lė­šos yra ski­ria­mos ten dir­ban­čių žmo­nių at­ly­gi­ni­mams kel­ti.

Pra­ei­tais me­tais įsteig­ta biu­dže­ti­nė įstai­ga Na­cio­na­li­nis ben­drų­jų funk­ci­jų cen­tras, ku­riam pa­ves­ta cen­tra­li­zuo­tai at­lik­ti tam tik­rų vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų tiek bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos, tiek ir per­so­na­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas. Dau­ge­lį me­tų mes kal­bė­jo­me apie šį vie­ną iš svar­bių funk­ci­jų op­ti­mi­za­vi­mo įran­kių, ta­čiau nie­ka­da ne­pa­vyk­da­vo re­a­liai pra­dė­ti kon­kre­čių žings­nių. Džiau­giuo­si, kad jau pra­ei­tų me­tų pa­bai­go­je Na­cio­na­li­nis ben­drų­jų funk­ci­jų cen­tras kon­so­li­duo­tai at­li­ko 140 vie­šo­jo sek­to­riaus sub­jek­tų bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos ir per­so­na­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jų. Tai reiš­kia lė­šų nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą, taip pat žmo­giš­kų­jų re­sur­sų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą ir tau­py­mą.

Ir to­liau daug dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių veik­lai skaid­rin­ti ir grą­žos vi­suo­me­nei di­di­ni­mui. Baig­tas įgy­ven­din­ti stra­te­gi­nis pro­jek­tas jau da­vė aki­vaiz­džių re­zul­ta­tų. Mes tu­ri­me su­ma­žė­ju­sį vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių skai­čių net 43 %. Pra­ei­tų me­tų gruo­džio mė­ne­sio duo­me­ni­mis, 106 vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių ko­le­gia­lių prie­žiū­ros ir val­dy­mo or­ga­nų na­rių bu­vo ne­pri­klau­so­mi na­riai, tai yra įvyk­dy­tas vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių la­bai svar­bus pro­ce­sas – de­po­li­ti­za­vi­mas. Šios per­mai­nos – vie­nas iš svar­bių žings­nių, ge­ri­nan­čių įmo­nių val­dy­mą ir, svar­biau­sia, įgy­ven­di­nan­čių Lie­tu­vos na­rys­tės Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je re­ko­men­da­ci­jas.

Gy­ven­to­jų pa­si­ten­ki­ni­mo pa­slau­go­mis in­dek­sas taip pat ro­do tei­gia­mą vie­šo­jo sek­to­riaus įstai­gų tei­kia­mų pa­slau­gų ir gy­ven­to­jų ap­tar­na­vi­mo to­bu­li­ni­mo ini­cia­ty­vų re­zul­ta­tą. Pra­ei­tų me­tų šio in­dek­so reikš­mė yra aukš­čiau­sia per pas­ku­ti­nius de­šimt me­tų. Su­teik­to­mis pa­slau­go­mis li­ko pa­ten­kin­ti de­vy­ni iš de­šim­ties gy­ven­to­jų. Pa­si­ti­kė­ji­mas vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis per me­tus pa­au­go nuo 65 iki 71 %. Be­veik pu­sė gy­ven­to­jų ži­no, ko­kiais bū­dais ga­li da­ly­vau­ti spren­džiant įvai­rius vie­šuo­sius rei­ka­lus sa­vo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je.

Pa­gal ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­są Lie­tu­va iš­li­ko 38 vie­to­je tarp 180 ša­lių. 18 esa­me iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių, ta­čiau tie žings­niai, ku­rie bu­vo pa­da­ry­ti ir 2018, ir 2017 me­tais, taip pat tie, ku­rie bus įgy­ven­din­ti šiais me­tais, lei­džia ti­kė­tis at­ei­ty­je taip pat tei­gia­mų po­ky­čių, kad in­dek­so su­vo­ki­mas taip pat tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti ir mū­sų vi­suo­me­nės są­mo­nė­je.

Dėl ket­vir­to veik­los pri­ori­te­to „Dar­ni ir kon­ku­ren­cin­ga eko­no­mi­kos plėt­ra“. Kaip ir per­nai, ver­slo ap­lin­kos ge­ri­ni­mo sri­ty­je pa­siek­ti ge­ri re­zul­ta­tai. Pa­gal Pa­sau­lio ban­ko 2018 me­tų pa­skelb­tą rei­tin­gą „Doing Bu­si­ness 2019“, Lie­tu­va pa­sie­kė aukš­čiau­sią ka­da nors tu­rė­tą po­zici­ją. Esa­me ke­tu­rio­lik­ti tarp 190 ša­lių ir esa­me vie­ni iš ne­dau­ge­lio vals­ty­bių, ku­rio­se ver­slo są­ly­gos yra pa­lan­kiau­sios. Tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių Lie­tu­va už­ima ket­vir­tą vie­tą ir ap­len­kia, su kuo mes kon­ku­ruo­ja­me tra­di­ciš­kai – Es­ti­ją (16 vie­ta), Suo­mi­ją (17 vie­ta) ir Lat­vi­ją (14 vie­ta).

Re­mian­tis 2018 me­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­reng­tu Eu­ro­pos ino­va­ci­jų su­ves­ti­nės ver­ti­ni­mu, Eu­ro­pos ino­va­ci­jų švies­len­tė­je Lie­tu­va įvar­di­ja­ma kaip ša­lis, ku­rios ino­va­ci­nės veik­los au­gi­mas nuo 2010 ar­ba 2010–2017 me­tais bu­vo spar­čiau­sias ir su­da­rė dau­giau ne­gu 20 %. Tuo tar­pu Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­du­ti­nis ino­va­ty­vu­mo au­gi­mas ne­sie­kė ir 6 %. Ver­ti­nant no­mi­na­lia ap­im­ti­mi, ver­slo iš­lai­dos moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei plėt­rai per tą sep­ty­ne­rių me­tų lai­ko­tar­pį iš­au­go du kar­tus ir šian­dien sie­kia 132 mln. eu­rų, ta­čiau ten­ka pri­pa­žin­ti, kad, šias iš­lai­das ly­gi­nant su ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu, po­ky­tis nė­ra toks di­de­lis. Čia mes ma­to­me taip pat ga­li­my­bes pa­da­ry­ti di­džiu­lį pro­ver­žį. Siek­da­ma to, kad ga­lė­tų tą pro­ver­žį pa­da­ry­ti ir iš­nau­do­ti Lie­tu­vos ino­va­ci­nį po­ten­cia­lą, ir įgy­ven­din­ti Ta­ry­bos re­ko­men­da­cijas Lie­tu­vai, Vy­riau­sy­bė pa­ren­gė ino­va­ci­jų re­for­mą, ku­ri ge­ro­kai pa­keis vi­sos ša­lies ino­va­ci­jų eko­sis­te­mą. Įgy­ven­di­nus re­for­mą ver­slas tu­rės pa­lan­kes­nes ga­li­my­bes gau­ti fi­nan­sa­vi­mą sa­vo pro­duk­tams to­bu­lin­ti, o moks­las bus su­in­te­re­suo­tas už­dirb­ti pa­pil­do­mų lė­šų, vyk­dy­da­mas ver­slo už­sa­ky­mus. Skai­čiuo­ja­ma, kad ino­va­ci­jų re­for­ma su­da­rys ga­li­my­bes aug­ti ino­va­ty­vių įmo­nių skai­čiui, gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mams di­dė­ti šeš­ta­da­liu grei­čiau, penk­ta­da­liu pa­grei­tins ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mą. O ti­ki­mės, kad 2020 me­tais eks­por­to mas­tą pa­di­dins dar 1,4 mlrd. eu­rų.

2018 me­tai pa­si­žy­mė­jo tuo, kad vy­ko di­de­lis pro­ver­žis in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo sri­ty­je. Fak­ti­nis nau­jų tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pri­dė­ti­nės ver­tės pro­jek­tų skai­čius iš­au­go 18 vie­ne­tų, pa­ly­gin­ti su 2017 me­tais. Įgy­ven­di­nant nau­jus tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų di­de­lės pri­dė­ti­nės ver­tės pro­jek­tus, 2018 me­tais su­da­ry­tos ga­li­my­bės su­kur­ti 4 tūkst. 700 nau­jų ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Tai yra sėk­min­gas in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mas ir įmo­nių, ku­rio­se bus įdar­bin­ta dau­giau kaip 200 dar­buo­to­jų, kū­ri­ma­sis Lie­tu­vo­je. Tai nė­ra vien už­sie­nio in­ves­ti­cijos – in­ves­ti­ci­jas ak­ty­viai da­rė ir už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės, ir ša­lies ver­slas. „IBM Glo­bal Location Trends“ 2018 me­tų ata­skai­tos duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pa­gal tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tų pla­nuo­ja­mas su­kur­ti dar­bo vie­tas mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų už­ima an­trą vie­tą pa­sau­ly­je. Pra­ėju­siais me­tais ta­me pa­čia­me rei­tin­ge bu­vo­me pen­kio­lik­ti.

2017–2018 me­tų veik­la pri­trau­kiant nau­jų in­ves­tuo­to­jų į lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas bu­vo ypač sėk­min­ga. Mes pri­trau­kė­me di­džiu­les in­ves­ti­ci­jas, ga­my­bi­nes, pa­brė­žiu, in­ves­ti­ci­jas. To­kios įmo­nės kaip „Con­ti­nen­tal“, „Hol­lis­ter“, kal­bant apie už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nes, „Va­ka­rų me­die­nos gru­pė“, Ge­ras bal­dų fab­ri­kas, kal­bant apie lie­tu­viš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nes, įsi­kū­rė lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se ir pa­vy­ko su­da­ry­ti są­ly­gas, ypač kal­bant apie in­fra­struk­tū­ros įren­gi­mą, ar tai bū­tų elek­tros tin­klų pri­jun­gi­mas, du­jos, ka­na­li­za­ci­ja, van­den­tie­kis, trans­por­to lo­gis­ti­ka nuo ke­lių iki ge­le­žin­ke­lio ša­kų, pa­dė­jo pa­siek­ti tai, kad vėl­gi, kal­bant apie LEZ’ų plė­t­rą, kai kur mes tu­ri­me juos fak­tiš­kai vi­siš­kai už­pil­dy­tus, o in­ves­ti­ci­jos, at­ėju­sios į lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas, su­kū­rė be­veik 5 tūkst. ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų.

Pra­ei­ti me­tai bu­vo ypa­tin­gi ir tuo, kad pra­dė­jo veik­ti nau­ji lie­tu­viš­ki ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­dai. Vi­si jie pri­si­dė­jo prie ben­dro star­tuo­lių in­ves­ti­ci­jų skai­čiaus di­dė­ji­mo. Ga­li­ma teig­ti, kad Lie­tu­va tam­pa star­tuo­lių in­ku­ba­to­riu­mi, vis dau­giau už­sie­nio įmo­nių iš­reiš­kia no­rą pra­dė­ti ver­slą bū­tent Lie­tu­vo­je. 2018 me­tais star­tuo­liai iš vi­so pri­trau­kė 183 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­jų.

Sie­kiant ge­rin­ti mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mą ir ma­žin­ti še­šė­li­nę eko­no­mi­ką, pra­ei­tais me­tais bu­vo nu­sta­ty­tos sa­va­no­riš­ko at­si­sklei­di­mo ir mo­kes­čių mo­kė­ji­mo ska­ti­ni­mo bei ne­pa­kan­tu­mo pa­žei­dė­jams mo­kes­čių sri­ty­je prie­mo­nės. Nuo me­tų pra­džios pa­ja­mų tiks­li­ni­mas de­kla­ra­ci­jo­se iš­au­go 11 %. Gy­ven­to­jai, tas la­bai džiu­gu, taip pat pra­de­da ak­ty­viai nau­do­tis nau­ja ga­li­my­be – gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­si­grą­ži­ni­mu už iš­lai­das būs­to re­mon­tui, au­to­mo­bi­lių re­mon­tui, auk­lių pa­slau­goms. Ka­dan­gi prie­mo­nė įsi­ga­lio­jo ne­la­bai se­niai, mes ma­to­me kar­tais au­gan­tį skai­čių gy­ven­to­jų, ku­rie prieš tai ne­si­nau­do­jo šio­mis ga­li­my­bė­mis.

Sie­kiant ma­žin­ti še­šė­lį dar­bo san­ty­kių sri­ty­je, taip pat mo­kes­ti­nę naš­tą tiek dar­buo­to­jams, tiek darb­da­viams, per­nai bu­vo pri­im­ti es­mi­niai mo­kes­čių re­for­mos spren­di­mai, su­jung­tos darb­da­vio ir dar­buo­to­jo mo­ka­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, ben­dro­ji pa­grin­di­nė pen­si­jos da­lis fi­nan­suo­ja­ma vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis, įve­da­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo, iš­sky­rus pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą, įmo­kų lu­bos, ma­ži­na­mas vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fas.

Še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ly­gis nuo 2016 me­tų pa­bai­gos su­ma­žė­jo 2 pro­cen­ti­niais punk­tais ir tai lei­do fi­nan­suo­ti dau­giau ne­gu pu­se mi­li­jar­do eu­rų Vy­riau­sy­bės vyk­do­mas struk­tū­ri­nes re­for­mas.

Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va pra­ei­tais me­tais bu­vo pra­dė­tos vyk­dy­ti prie­mo­nės, ska­ti­nan­čios tvar­ky­ti ko­mu­na­li­nes at­lie­kas. Ple­čia­ma ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo sis­te­ma ir ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo in­fra­struk­tū­ra. Dėl vi­sų ini­cia­ty­vų nuo­lat di­dė­ja per­dirb­tų, pa­kar­to­ti­nai ar ki­taip pa­nau­do­tų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų da­lis. Kas­me­tė Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ap­klau­sa apie at­lie­kų tvar­ky­mą ro­do, kad gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma au­ga. Vi­sas at­lie­kas rū­šiuo­jan­čių gy­ven­to­jų per pas­ta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus pa­dau­gė­jo iki 47 %, o vi­sai at­lie­kų ne­rū­šiuo­jan­čių su­ma­žė­jo iki 18 %. 

Įgy­ven­di­nant Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nius pro­jek­tus, per­nai me­tais bu­vo mo­der­ni­zuo­ti 224 dau­gia­bu­čiai na­mai, ku­rie su­nau­do­ja iki 70 % ma­žiau ši­lu­mi­nės ener­gi­jos, ne­gu bu­vo prieš re­no­va­ci­ją. Pra­ei­tais me­tais pa­ge­rė­jo pri­si­jun­gi­mo prie elek­tros tin­klų ro­dik­lis, pa­gal ku­rį Lie­tu­va taip pat pa­ki­lo per sep­ty­nias po­zi­ci­jas – iš 33 vie­tos į 26 vie­tą. Tai lė­mė su­pap­ras­tin­tas ver­slo var­to­to­jų elek­tros įren­gi­nių pri­jun­gi­mo prie tin­klų pro­ce­sas, su­trum­pi­nant pro­ce­dū­ras iki ke­tu­rių pro­ce­dū­rų.

Pra­ei­tais me­tais siek­ta pa­di­din­ti su­si­sie­ki­mo sek­to­riaus per me­tus su­ku­ria­mą pri­dė­ti­nę ver­tę. Pla­nuo­ta bu­vo iki 4,85 mlrd. eu­rų, pa­siek­tas re­zul­ta­tas – be­veik 5 mlrd. eu­rų trans­por­to, san­dė­lia­vi­mo, lo­gis­ti­kos, ry­šių su­kur­tos ben­dro­sios pri­dė­ti­nės ver­tės, o tai su­da­rė apie 14 % ša­ly­je su­ku­ria­mos ben­dro­sios pri­dė­ti­nės ver­tės.

Su­si­sie­ki­mo val­dy­mo sri­čiai pri­skir­tos vals­ty­bės įmo­nės pra­ei­tais me­tais, iš­anks­ti­niais duo­me­ni­mis, už­dir­bo 99,5 mln. eu­rų pel­no, tai yra 28 % dau­giau ne­gu 2017 me­tais. Pra­ei­tais me­tais kro­vi­nių ve­ži­mas, pa­ly­gin­ti su už­pra­ei­tais me­tais, au­go be­veik 16 %, iš jų kro­vi­nių ve­ži­mas ge­le­žin­ke­lių trans­por­tu – be­veik 8 %, taip pat ke­lių trans­por­tu. Ge­le­žin­ke­liu pri­va­žiuo­ja­mų ke­lių ir kran­ti­nių at­nau­ji­ni­mo dar­bai lė­mė, kad 2018 me­tais Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to kro­vos apy­var­ta au­go be­veik 8 %, pa­siek­tas nau­jas uos­to kro­vos re­kor­das – be­veik 47 mln. to­nų per me­tus. Dėl iš­au­gu­sios kro­vos vals­ty­bės įmo­nės Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos pa­grin­di­nės veik­los pa­ja­mos pa­di­dė­jo be­veik 7 % ir sie­kė 63,7 mln. eu­rų, o pel­nas iki pel­no mo­kes­čio iš­au­go dau­giau ne­gu 9 %. Pla­nuo­ja­ma, kad pel­no įmo­ka, mo­ka­ma į vals­ty­bės biu­dže­tą, su­da­rys apie 21 mln. eu­rų.

Lie­tu­vos oro uos­tų in­fra­struk­tū­ros mo­der­ni­za­vi­mo dar­bai už­tik­ri­no, kad vals­ty­bės įmo­nė­je Lie­tu­vos oro uos­tuo­se per­nai re­kor­diš­kai pa­dau­gė­jo ke­lei­vių ir skry­džių. Pra­ėju­siais me­tais trys ša­lies oro uos­tai iš vi­so ap­tar­na­vo dau­giau kaip 6,2 mln. ke­lei­vių, at­lik­ta dau­giau kaip 61 tūkst. skry­džių. Nau­dos at­ne­šė ir ge­ro­kai iš­plės­tas kryp­čių že­mė­la­pis. Ver­slo at­sto­vams, Lie­tu­vos ir už­sie­nio ke­lei­viams pa­siū­ly­tos net 99 kryp­tys.

Penk­ta­sis pri­ori­te­tas – sau­gi vals­ty­bė. 2018 me­tais kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos pa­žan­gą lė­mė nuo­sek­lus gy­ny­bos biu­dže­to au­gi­mas. Pra­ei­tais me­tais asig­na­vi­mai Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai su­da­rė 894 mln. eu­rų, ar­ba 2 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai 170 mln. eu­rų, ar­ba be­veik 24 %, dau­giau ne­gu 2017 me­tais. La­biau­siai pa­di­dė­jo mo­der­ni­za­ci­jai, įsi­gi­ji­mams ski­ria­mų lė­šų da­lis, ku­ri, įvyk­džius pra­ei­tų me­tų biu­dže­tą, su­da­rė 37 %. Il­ga­lai­kis ir nuo­sek­lus pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo sky­ri­mas ir prak­ti­nės pa­stan­gos stip­rin­ti na­cio­na­li­nius gy­ny­bos pa­jėgu­mus ir to­liau vie­nas iš sėk­min­gų at­gra­sy­mo veiks­nių kal­bant apie mū­sų ša­lies na­cio­na­li­nį sau­gu­mą. Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vos ka­riuo­me­ne pra­ei­tais me­tais svy­ra­vo apie 60 %. Tai pa­ly­gi­nus, ką mes tu­rė­jo­me dar prieš dve­jus me­tus, au­gi­mas yra 2 pro­cen­ti­niais punk­tais.

Sie­kiant stip­rin­ti ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą, iki 2018 me­tų pa­bai­gos prie ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo in­for­ma­ci­nio tin­klo pri­jung­ta 56 % or­ga­ni­za­ci­jų, pri­ski­ria­mų ypa­tin­gos svar­bos in­for­ma­ci­nės in­fra­struk­tū­ros ir vals­ty­bės in­for­ma­ci­nių iš­tek­lių val­dy­to­jams ir tvar­ky­to­jams, suor­ga­ni­zuo­tos na­cio­na­li­nio ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo pra­ty­bos „Ki­ber­ne­ti­nis sky­das 2018“, per ku­rias da­ly­viai nag­ri­nė­jo ir val­dė 150 in­ci­den­tų. Pra­ty­bo­se da­ly­va­vo 53 or­ga­ni­za­ci­jos. Pa­žy­mė­ti­na, kad dau­gė­ja ša­lies gy­ven­to­jų, ku­rie su­vo­kia iš­ori­nių in­for­ma­ci­nių grės­mių įta­ką ša­lies sau­gu­mui. 2018 me­tais tei­gi­niui, kad pro­pa­gan­da yra grės­mė ša­lies sau­gu­mui, pri­ta­rė 74 % res­pon­den­tų.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad ant­rus me­tus iš ei­lės moks­li­nin­kų skai­čia­vi­mai ro­do reikš­min­gai di­dė­jan­tį Lie­tu­vos ener­ge­ti­nio sau­gu­mo ly­gį, ku­ris pa­sie­kė be­veik 68 % ir pri­ar­tė­jo prie ati­tin­ka­mo ly­gio kai­my­ni­nė­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Di­džiau­sią įta­ką tam tu­rė­jo ma­žė­jan­tis gam­ti­nių du­jų ir di­dė­jan­tis bio­ku­ro de­da­mo­sios svo­ris ša­lies ku­ro ir ener­gi­jos ba­lan­se, ma­žė­jan­tis ener­gi­jos var­to­ji­mo in­ten­sy­vu­mas bei pra­dė­ję veik­ti la­bai svar­būs in­fra­struk­tū­ri­niai pro­jek­tai, tai su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las bei jung­tys su Šve­di­ja ir Len­ki­ja.

Sėk­min­gai įgy­ven­din­tos ir vie­šo­jo sau­gu­mo stip­ri­ni­mo prie­mo­nės, ku­rios da­vė taip pat tei­gia­mų re­zul­ta­tų. Pra­ei­tais me­tais pa­ge­rė­jo po­li­ci­jos re­a­ga­vi­mas į įvy­kius. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais, ma­ty­ti, kad A ka­te­go­ri­jos įvy­kių, į ku­riuos re­a­guo­ta lai­ku, pa­dau­gė­jo be­veik iki 91 %, tai yra pri­ori­te­ti­niai įvy­kiai. B ka­te­go­ri­jos įvy­kiai – pa­siek­ta 94 %, C ka­te­go­ri­jos įvy­kiai – be­veik 95 %. Pra­ei­tais me­tais Lie­tu­vos gais­ruo­se žu­vo 86 žmo­nės, tai yra 17 % ma­žiau nei 2017 me­tais ir tai yra ma­žiau­sias žu­vu­sių gais­ruo­se žmo­nių skai­čius per pas­ta­ruo­sius 30 me­tų. Svar­bu pa­mi­nė­ti, kad pra­ėju­siais me­tais iš­au­go pa­si­ti­kė­ji­mas ša­lies po­li­ci­ja, sie­kia 75 %, ir pa­dau­gė­jo gy­ven­to­jų, ku­rie sau­giai jau­čia­si sa­vo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­vė­je, iki 83 %. Šie skai­čiai pri­si­dė­jo prie vie­šo­jo su­vo­ki­mo in­dek­so, ku­ris iš­au­go iki 7,2 ba­lų. Taip pat ben­dro­mis su­telk­to­mis pa­stan­go­mis 2018 me­tais žu­vu­sių ke­liuo­se skai­čius, pa­ly­gin­ti su už­pra­eitais me­tais, su­ma­žė­jo 11 %. Žu­vo 170 eis­mo da­ly­vių. Pa­gal po­li­ci­jos duo­me­nis, už­fik­suo­tų žu­vu­sių eis­mo įvy­kiuo­se žmo­nių skai­čius yra ma­žiau­sias ša­ly­je per pas­ku­ti­nius du de­šimt­me­čius. Nuo 2010 iki 2018 me­tų šis skai­čius su­ma­žė­jo 37 % ir Lie­tu­va už­ėmė penk­tą vie­tą pa­gal žū­čių su­ma­ži­ni­mą Eu­ro­pos Są­jun­gos ke­liuo­se.

Tai pat no­riu pa­žy­mė­ti, jei­gu kal­bė­tu­me apie gy­ven­to­jų nuo­mo­nę, kad apie treč­da­lis ša­lies gy­ven­to­jų ma­no, kad Lie­tu­vos in­te­re­sai tarp­tau­ti­nė­je ben­druo­me­nė­je yra už­tik­ri­na­mi, o ins­ti­tu­ci­jų vyk­do­mai Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kai pri­ta­rė be­veik pu­sė ša­lies gy­ven­to­jų, ne­pri­ta­rė 18 %. Bū­ti­nai rei­kia pa­mi­nė­ti, kad ir vėl ben­dro­mis mū­sų pa­stan­go­mis pra­ei­tais me­tais lie­pos 5 die­ną Lie­tu­va ofi­cia­liai ta­po 36 vi­sa­tei­se EBPO ša­li­mi na­re. 2018 me­tų pa­bai­go­je Pa­ry­žiu­je įsteig­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos nuo­la­ti­nė at­sto­vy­bė prie EBPO, per ku­rią Lie­tu­va da­ly­vaus ku­riant ir pri­imant tarp­tau­ti­nes tai­syk­les įvai­rio­se po­li­ti­kos sri­ty­se, tu­rin­čio­se tie­sio­gi­nę įta­ką Lie­tu­vos rai­dai. Taip pat pra­vers ir at­vers pa­pil­do­mus aukš­to ly­gio kon­tak­tus su EBPO ša­lių va­do­vais.

2018 me­tais Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai grį­žo į stra­te­gi­nės part­ne­rys­tės va­gą. Pa­ly­gin­ti su 2017 me­tais, dvi­gu­bai, iki 12 su­si­ti­ki­mų, pa­dau­gė­jo aukš­čiau­sio ly­gio Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pa­rei­gū­nų vi­zi­tų, ku­rių me­tu pri­im­ti kri­ti­nės svar­bos spren­di­mai dėl in­fra­struk­tū­ri­nių sin­chro­ni­za­ci­jos, du­jų trans­por­to pro­jek­tų. Glau­džiau­siai nuo ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo mū­sų vals­ty­bės ben­dra­dar­biau­ja gy­ny­bos ir sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo sri­ty­se. Sėk­min­gas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas Bal­ti­jos Mi­nist­rų Ta­ry­bai pra­ei­tais me­tais taip pat už­tik­ri­no di­des­nį dė­me­sį Bal­ti­jos ša­lių in­fra­struk­tū­ri­niams pro­jek­tams.

Bū­ti­na pa­mi­nė­ti, kad vi­si kar­tu vėl vi­sų ins­ti­tu­ci­jų dė­ka ir vi­suo­me­nės dė­ka sėk­min­gai pa­mi­nė­jo­me sa­vo vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­tį. Tas mi­nė­ji­mas su­stip­ri­no ir pa­di­di­no pi­lie­ti­nį ak­ty­vu­mą, su­stip­ri­no pa­trio­ti­nius jaus­mus. Lie­tu­vos var­das bu­vo gir­di­mas ir už­sie­nio ša­ly­se. Už­sie­ny­je vy­ko dau­giau ne­gu 100 ren­gi­nių, pri­sta­tan­čių mū­sų ša­lies kul­tū­rą, me­ną ir pa­sie­ki­mus.

Džiu­gu, kad plė­to­jant vys­to­mą­jį ben­dra­dar­bia­vi­mą pra­ei­tais me­tais Lie­tu­vos įmo­kų į Eu­ro­pos plėt­ros fon­dą su­ma sie­kė 8 mln. eu­rų. Hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­bai bu­vo skir­ta 300 tūkst. eurų, iš jų apie pu­sė yra skir­ta Uk­rai­nai. Į vys­to­mo­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo veik­lą vyk­dan­čius ar kan­di­da­tuo­jan­čius fon­dus, tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir tarp­tau­ti­nes fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jas su­mo­kė­ta be­veik 0,5 mlrd. sa­va­no­riš­kų įmo­kų. Džiu­gu, kad net 77 % ša­lies gy­ven­to­jų ma­no, kad pa­ra­ma be­si­vys­tan­čioms ša­lims pri­si­de­da prie tei­sin­ges­nio ir są­ži­nin­ges­nio pa­sau­lio. Taip pat 72 % pri­ta­ria, kad skur­do be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se įvei­ki­mas yra mo­ra­li­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma ir pa­rei­ga, o 74 % ma­no, kad pa­sau­li­nio skur­do įvei­ki­mas tu­rė­tų tei­gia­mą po­vei­kį vi­siems Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­čiams.

Pa­bai­gai no­rė­čiau pa­mi­nė­ti ke­lis sa­ki­nius dėl Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jų Lie­tu­vai. Čia svar­bu pa­žy­mė­ti, kad Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jų Lie­tu­vai įgy­ven­di­ni­mo 2018–2019 me­tų prie­mo­nių pla­ne vi­siš­kai įgy­ven­din­tos yra be­veik pu­sė vi­sų, be­veik 48 %, prie­mo­nių – 26 prie­mo­nės ir 2 prie­mo­nės įgy­ven­din­tos iš da­lies. Li­ku­sias pla­nuo­ja­ma įgy­ven­din­ti šiais me­tais, iš­sky­rus dvi prie­mo­nes, ku­rias nu­ma­ty­ta įgy­ven­din­ti 2020 me­tais.

2018 me­tų di­džiau­sia pa­žan­ga pa­siek­ta ge­ri­nant mo­kes­ti­nių prie­vo­lių vyk­dy­mą, ypač PVM su­rin­ki­mas ge­ri­na­mas, to­bu­li­nant mo­kes­čių ir so­cia­li­nių iš­mo­kų sis­te­mos struk­tū­rą, sie­kiant su­ma­žin­ti skur­dą ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, taip pat spren­džiant pen­si­jų adek­va­tu­mo klau­si­mą. Vi­siš­kai įvyk­dy­ta 15 prie­mo­nių ir be­veik įvyk­dy­ta vie­na prie­mo­nė iš 19. Vyk­dy­mo pa­žan­ga yra 84 %. Pa­žy­mė­ti­na, ką aš jau ir mi­nė­jau, kad pa­siek­tos pa­žan­gos kol kas ne­at­spin­di skur­do ro­dik­liai, nes šiuo me­tu tu­ri­mi sta­tis­ti­niai duo­me­nys at­spin­di 2016–2017 me­tų veik­los re­zul­ta­tus.

Šiais me­tais dau­giau dė­me­sio bus ski­ria­ma prie­mo­nių, skir­tų švie­ti­mo ir mo­ky­mo sis­te­mos veiks­min­gu­mui ir ati­tik­čiai dar­bo rin­kos po­rei­kiams ten­kin­ti, taip pat svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos re­zul­ta­tams ge­rin­ti ir na­šu­mo au­gi­mui ska­tin­ti.

Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­to­je taip pat yra su­dė­ti­nė da­lis ir in­for­ma­ci­ja apie na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lę ir plėt­rą. Ke­le­tą sa­ki­nių taip pat no­rė­čiau pa­mi­nė­ti. Di­džiau­sia iš­orės grės­mė Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir to­liau – Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ag­re­sy­vi už­sie­nio po­li­ti­ka, ka­ri­nio po­ten­cia­lo au­gi­mas, žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų veik­la, ki­ber­ne­ti­nis šni­pi­nė­ji­mas, ki­ber­ne­ti­nės ir in­for­ma­ci­nės ata­kos. Nei­gia­mą įta­ką Lie­tu­vos sau­gu­mui da­rė tarp­tau­ti­nio sau­gu­mo būk­lės ne­sta­bi­lu­mas, pa­si­reiš­kian­tis re­gio­ni­niais, lo­ka­liais kon­flik­tais ir kri­zė­mis. La­bai ti­kė­ti­na, kad šių grės­mių ne­ma­žės ir at­ei­ty­je, to­dėl Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo sis­te­mos to­les­nis stip­ri­ni­mas tu­ri bū­ti vie­nas svar­biau­sių mū­sų pri­ori­te­tų. Au­gan­tys Lie­tu­vos, ki­tų Bal­ti­jos vals­ty­bių na­cio­na­li­nės gy­ny­bos pa­jė­gu­mai ir re­gio­ne dis­lo­kuo­tos NATO są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gos ma­ži­na ti­ki­my­bę, kad Ru­si­ja ry­šis pa­nau­do­ti ka­ri­nę jė­gą Bal­ti­jos re­gio­ne.

Svar­būs na­cio­na­li­nio sau­gu­mo veiks­niai – vi­di­nis eko­no­mi­nis, ener­ge­ti­nis ir so­cia­li­nis pa­žei­džia­mu­mas. Nors Lie­tu­va daug pa­da­rė, di­de­lę pa­žan­gą pa­da­rė di­din­da­ma ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mą, ta­čiau pri­klau­so­my­bė nuo im­por­tuo­ja­mų iš Ru­si­jos ener­ge­ti­kos ža­lia­vų, elek­tros tie­ki­mo sis­te­mos, eks­por­to ir re­eks­por­to rin­kų vis dar ne­ma­ža. Ne­pai­sant to, kad 2018 me­tais Lie­tu­vo­je eko­no­mi­ka au­go, di­dė­jo dar­bo už­mo­kes­tis, bu­vo pri­im­ti svar­būs spren­di­mai, pri­si­de­dan­tys prie eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių stan­dar­tų ge­ri­ni­mo, ša­lies gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja iš­lie­ka. Ne­nyks­ta at­ski­rų gy­ven­to­jų gru­pių ir re­gio­nų dar vis ma­to­mi so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės rai­dos skir­tu­mai.

La­bai svar­bu dar­bų tęs­ti­nu­mas. Vy­riau­sy­bės 2018 me­tų veik­los re­zul­ta­tai ir ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­mi dar­bai pa­dės už­tik­rin­ti to­les­nę ša­lies eko­no­mi­kos pa­žan­gą, įveik­ti ky­lan­čius so­cia­li­nius ir de­mo­gra­finius iš­šū­kius, švel­nin­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo grės­mes ir taip ge­rin­ti kiek­vie­no žmo­gaus gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Kas to­liau? Kaip mi­nė­jau, dar­bų tęs­ti­nu­mas švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos, pen­si­jų, mo­kes­čių, še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mo ir ino­va­ci­jų sri­ty­se.

Sie­kiant tęs­ti pra­dė­tus dar­bus, daug dė­me­sio bus ski­ria­ma sėk­min­gam še­šių struk­tū­ri­nių re­for­mų įgy­ven­di­ni­mui. Įgy­ven­di­nant De­mo­gra­fijos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos 2018–2030 me­tais stra­te­gi­ją, bus sie­kia­ma di­din­ti gims­ta­mu­mą, ma­žin­ti emig­ra­ci­ją, ska­tin­ti grįž­ta­mą­ją mig­ra­ci­ją ir ge­rin­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Kal­bant apie vie­šą­jį sek­to­rių, sie­kiant di­din­ti jo efek­ty­vu­mą, bus di­di­na­mas vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis, di­di­na­ma dar­buo­to­jų mo­ty­va­ci­ja ir orien­ta­ci­ja į re­zul­ta­tą.

Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad pa­gal lai­mės in­dek­są 2017 me­tais Lie­tu­va pa­ki­lo iš 20 į 18 vie­tą. Lie­tu­vos lai­mės in­dek­so ver­tė per pas­ku­ti­nį de­šimt­me­tį stip­riai pa­au­go ir pa­gal šį in­dek­są esa­me vie­na spar­čiau­siai ge­rė­jan­čių ša­lių pa­sau­ly­je. Taip pat pir­mą kar­tą eko­no­mi­nė san­glau­da nuo 2011 me­tų ta­po tei­gia­ma (+0,5 pro­cen­ti­nio punk­to), ro­dan­ti, kad eko­no­mi­niai skir­tu­mai tarp Lie­tu­vos re­gio­nų su­ma­žė­jo. Pa­žy­mė­ti­na, kad vi­sa tai lė­mė imig­ra­ci­jos bei emig­ra­ci­jos ro­dik­lių kai­tą – 2018 me­tais emig­ra­ci­jos ir imig­ra­ci­jos san­ty­kis yra ge­riau­sias nuo 1990 me­tų.

Baig­da­mas dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems už ben­drą dar­bą, už in­dė­lį ge­ri­nant mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų būk­lę ir pa­lin­kė­ti šiais me­tais taip pat kar­tu sėk­min­gai dir­bant įgy­ven­din­ti tuos iš­šū­kius, ku­rių mes tik­rai tu­ri­me ne­ma­žai, ir šian­dien aš ne­ma­žai jų pa­mi­nė­jau. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui už pra­ne­ši­mą.

 

Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio ir mi­nist­rų at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių klausi­mus

 

Klau­sia Sei­mo na­riai pa­gal frak­ci­jas. Pir­mo­ji klau­sia Sei­mo na­rė G. Skais­tė. Opo­zi­ci­jos ly­de­rė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. At­si­pra­šau. Jai – du klau­si­mai.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti, ger­bia­mas prem­je­re, jums ir vi­siems mi­nist­rams už pa­da­ry­tus dar­bus ir už pra­dė­tus da­ry­ti dar­bus. Su­pran­tu, kad Vy­riau­sy­bės ata­skai­tų žan­ras įpa­rei­go­ja jus ieš­ko­ti pa­sie­ki­mų ir ten, kur jų gal­būt net nė­ra, ir už­merk­ti akis į kai ku­rias aki­vaiz­džias pro­ble­mas.

Ata­skai­to­je ypač ak­cen­tuo­ja­te ke­lias sri­tis, ku­rio­se įžvel­gia­te pa­sie­ki­mus. Iš jų iš­skir­čiau švie­ti­mą. Pri­min­siu ko­le­goms, nors ti­kiu, kad nie­kas to ir ne­pa­mir­šo, kad eta­ti­nio mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lio įve­di­mas, ku­riam bu­vo iš es­mės ne­pa­si­reng­ta, su­kė­lė ne­re­gė­tą cha­o­są mo­kyk­lo­se, mo­ky­to­jų strei­kus ir di­džiau­sią jū­sų Vy­riau­sy­bės kri­zę, ku­ri pa­rei­ka­la­vo tri­jų mi­nist­rų gal­vų. Prieš ke­lias die­nas Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ją su­krė­tė iš­ori­nio au­di­to re­zul­ta­tai – jie ap­nuo­gi­no pas­ta­rų­jų tre­jų me­tų pro­ble­mas.

Ma­no pir­ma­sis klau­si­mas bū­tų toks: ar tik­rai ma­no­te, kad 2018 me­tais si­tu­a­ci­ja švie­ti­mo sri­ty­je ge­rė­jo? Ir jei tri­jų mi­nist­rų at­sta­ty­di­ni­mas yra sėk­mės kri­te­ri­jus, ko­kiu at­ve­ju ir kurgi ta ri­ba, kai ga­lė­tu­me kal­bė­ti apie ne­pa­si­se­ku­sias re­for­mas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nau­do­da­ma­sis pro­ga, ka­dan­gi tai yra pir­mas klau­si­mas Vy­riau­sy­bei iš opo­zi­ci­jos ly­de­rės, no­riu pa­svei­kin­ti jus ta­pus opo­zi­ci­jos ly­de­re ir pa­lin­kė­ti kon­struk­ty­vaus ir pro­duk­ty­vaus ben­dra­dar­bia­vi­mo su Vy­riau­sy­be.

Taip, vie­no­je iš sri­čių, ku­rią jūs pa­mi­nė­jo­te, švie­ti­mo sri­ty­je, po­ky­čiai ne­bu­vo leng­vi, aš ir sa­vo kal­bo­je mi­nė­jau, kad kiek­vie­na re­for­ma su­ke­lia na­tū­ra­lų pa­si­prie­ši­ni­mą, nei­gi­mą, abe­jo­nes. Tai ir­gi na­tū­ra­lu. Kal­bant apie eta­ti­nio mo­kė­ji­mo įve­di­mą pra­ei­tais me­tais, no­riu pri­min­ti ba­ta­li­jas, ku­rios vy­ko čia, Sei­me, kai bu­vo tei­kia­mas įsta­ty­mo pro­jek­tas, kaip mes su­ge­bė­jo­me sku­biai pri­im­ti iš­trauk­da­mi kor­te­les, bū­da­mi šio­je ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lė­je, da­ry­da­mi vis­ką, kad lai­ko pa­si­reng­ti bū­tų kuo ma­žiau. Ne­pai­sant to, sa­vi­val­dy­bės įvai­riai, skir­tin­gai pa­si­ren­gė eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo įve­di­mui.

No­riu tik pri­min­ti vi­siems, kad mo­kyk­lų stei­gė­jas, darb­da­vys, mo­ky­to­jų darb­da­vys yra ne Vy­riau­sy­bė, o yra sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, ad­mi­nist­ra­ci­jos. To­dėl tik­rai bu­vo vis­ko. Ne­pai­sy­da­mi įtam­pos, ga­li­me pa­mi­nė­ti es­mi­nius svar­biau­sius da­ly­kus – įgy­ven­di­nant pir­mą­jį eta­pą 75 % mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mas di­dė­jo nuo ke­lio­li­kos iki šim­tų eu­rų, taip pat mo­ky­to­jams, ku­rie dir­bo vi­su eta­tu, nuo 8 % au­go iki be­veik 25 %, jei ne­klys­tu.

Ko­dėl tuos žings­nius rei­kė­jo da­ry­ti? Ir­gi ne­no­riu jums pri­min­ti, kad tas mo­de­lis, ku­ris bu­vo su­si­jęs su mo­ki­nio krep­še­lio įve­di­mu ir sie­ji­mu, ver­tė kon­ku­ruo­ti mo­kyk­loms dėl moks­lei­vių, ku­rių skai­čius, de­ja, ma­žė­ja. Na­tū­ra­liai įves­tas tam tik­ras dis­ba­lan­sas, kal­bant apie re­gio­ni­nes mo­kyk­las, did­mies­čius, gim­na­zi­jas ir ki­to­kio pro­fi­lio ug­dy­mo įstai­gas.

Ver­tin­da­mas įvai­rius au­di­tus, no­riu pri­min­ti, kad prie Švie­ti­mo, moks­lo, da­bar ir spor­to mi­nis­te­ri­jos ap­li­pu­sios įstai­gos yra ne šios Vy­riau­sy­bės dar­bo re­zul­ta­tas, o pa­sek­mė. Dar mi­nist­rė J. Pet­raus­kie­nė pra­dė­jo ši­tų įstai­gų veik­los per­žiū­rė­ji­mą ir kon­so­li­da­vi­mą. At­lik­tas au­di­tas tik pa­ro­dė ir pa­tvir­ti­no fak­tus ar­ba tas prie­lai­das, kad tik­rai ne­efek­ty­viai gal­būt ar ga­li­mai ne­efek­ty­viai nau­do­ja­mos lė­šos. Aš džiau­giuo­si, kad da­bar­ti­nis mi­nist­ras ir Vy­riau­sy­bė jau pri­ima spren­di­mus, kal­bant apie funk­ci­jų per­skirs­ty­mą, šių įstai­gų ar­ba lik­vi­da­vi­mą, ar­ba per­tvar­ky­mą, kad ne­bū­tų tar­pi­nin­kų, ku­rie bu­vo kaž­ka­da įkur­ti dėl, ma­tyt, vie­nin­te­lės prie­žas­ties – kad nuo Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos iki pro­duk­to var­to­to­jo, iki klien­to, ar tai bū­tų mo­ky­to­jas, ar mo­ki­nys, dar bū­tų tar­pi­nin­kai, ku­rie tar­pi­nin­kau­da­mi taip pat tu­rė­tų ga­li­my­bę tu­rė­ti tam tik­ros gal­būt fi­nan­si­nės nau­dos.

Po­ky­čiai vyks­ta. Aš ne­sa­kau, kad tai yra baig­tas pro­ce­sas. Tai yra pra­džia. Pra­džia nė­ra len­g­va, bet pa­ma­žu, aš ma­nau, mes su­si­tvar­ky­si­me su tuo iš­šū­kiu.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rė G. Skais­tė. Ruo­šia­si… (Bal­sai sa­lė­je) Ant­ras klau­si­mas. Pra­šom. An­trą klau­si­mą už­duo­ki­te.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, vie­nas iš jū­sų Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tų yra pa­lan­kios ap­lin­kos šei­mai kū­ri­mas. Kaip ži­no­me, pra­ėju­sių me­tų lie­pos 1 die­ną star­ta­vo vai­ko tei­sių ap­sau­gos re­for­ma, ku­riai iš es­mės, na, tik­rai ne­bu­vo tin­ka­mai pa­si­ruoš­ta. Trūks­tant in­for­ma­ci­jos apie ją, vi­suo­me­nė­je ėmė kil­ti pa­ni­ka, net­gi są­moks­lo te­ori­jos ir, kaip šian­dien ma­to­me, net­gi vie­nam iš jū­sų kon­ku­ren­tų Pre­zi­den­to rin­ki­muo­se tai ta­po tram­pli­nu į rin­ki­mi­nę kam­pa­ni­ją. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar, jū­sų ma­ny­mu, bu­vo pa­da­ry­ta klai­dų įgy­ven­di­nant šią re­for­mą, ku­ri bu­vo tik­rai pui­kus šan­sas mums stip­riai pa­si­stū­mė­ti į prie­kį šio­je sri­ty­je, ta­čiau vie­toj to Sei­me vėl te­ko tai­sy­ti įsta­ty­mą ir šian­dien žen­gia­me ke­lis žings­nius at­gal?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma ko­le­ge. Gal tik­rai ne­bū­čiau toks pe­si­mis­tas kal­­bėdamas, kad šian­dien mes žen­gia­me žings­nius at­gal. Man at­ro­do, kad mes šian­dien su­ba­lan­sa­vo­me pa­grin­di­nius įsta­ty­mu sie­kia­mus tiks­lus, tai yra ap­sau­go­ti vai­ką, jo in­te­re­sus. Ma­tyt, nie­ko ne­kves­tio­nuo­ja­me. Ta­čiau rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad vai­kas au­ga, gy­ve­na šei­mo­je ir su­prie­ši­ni­mo tarp vai­ko in­te­re­sų ir šei­mos in­te­re­sų taip pat ne­tu­ri bū­ti, ir bai­mių, daž­niau­siai nepa­grįs­tų bai­mių. Taip pat džiau­giuo­si, kad mums pa­vy­ko iš­spręs­ti ir tą bau­bą, įveik­ti mi­tą, kal­bant apie gal­būt per­tek­li­nį ir ne­adek­va­tų re­a­ga­vi­mą pa­imant vai­kus, su­da­rant są­ly­gas, kad tai bū­tų kraš­tu­ti­nė, iš­im­ti­nė prie­mo­nė ir vai­kas pir­miau­sia, net ir to­kią prie­mo­nę tai­kant, at­si­dur­tų emo­ciš­kai ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, tarp ar­ti­miau­sių žmo­nių, drau­gų, gi­mi­nai­čių, o ne iš kar­to glo­bė­jų ar glo­bos įstai­gų ap­lin­ko­je. Įsta­ty­mas, su­pras­ki­me, ne­bu­vo pa­pras­tas. Ne­bu­vo pa­pras­ta ir tą pir­mą­ją re­dak­ci­ją ir pri­im­ti, ir įgy­ven­din­ti. Tai su­si­ję su tek­to­ni­niais po­ky­čiais mū­sų žmo­nių są­mo­nė­je, kal­bant ap­skri­tai, ko­kie ga­li bū­ti vai­ko auk­lė­ji­mo, au­gi­ni­mo me­to­dai. Ne­pa­mirš­ki­me, da­lis vi­suo­me­nės ir šian­dien gal­vo­ja, kad va­di­na­mo­ji ber­ži­nė ko­šė yra ge­rai ir nie­ko to­kio kar­tais vai­ką pa­auk­lė­ti. Šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mas bu­vo ne tik tei­sės nor­mų įdie­gi­mas prak­ti­ko­je, bet ir tam tik­ros są­mo­nės ir men­ta­li­te­to kei­ti­mas.

Da­bar dėl pa­ties įsta­ty­mo. La­bai gai­la, kad ne vie­nas, apie įsta­ty­mą, ku­rį mes mi­ni­me, tei­sės ak­tas pas mus… Vie­na ver­tus, mes skun­džia­mės, kad per di­de­lis de­ta­lus reg­la­men­ta­vi­mas truk­do efek­ty­viam tei­sės nor­mų įgy­ven­di­ni­mui. Bet pa­si­ro­do, kad įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­se bu­vo pro­ble­mų bū­tent dėl tei­sės ak­tų tai­ky­mo. Mes grįž­ta­me prie de­ta­les­nio reg­la­men­ta­vi­mo. De­ja, aš as­me­niš­kai ma­nau, kad mes tik­rai ne­ga­li­me vis­ko su­reg­la­men­tuo­ti įsta­ty­me, po­įsta­ty­mi­niuo­se ak­tuo­se taip, kad ne­be­lik­tų vie­tos svei­kam pro­tui, tei­si­nei są­mo­nei. To­dėl ta in­ter­ven­ci­ja bu­vo rei­ka­lin­ga.

Kas pa­si­nau­do­jo to­kia si­tu­a­ci­ja? Ar kai ku­rie po­li­ti­kai, ar žmo­nių gru­pės, ku­rios, ma­tyt, ir pa­grįs­tų bai­mių tu­rė­da­mos – čia jau po­li­ti­nės kul­tū­ros ir at­sa­ko­my­bės rei­ka­las. Aš ma­nau, kad mes vi­si kaip po­li­ti­kai tu­rė­jo­me iš­nau­do­ti sa­vo ga­li­my­bes kal­bė­ti su žmo­nė­mis, ro­dyti ir įro­dyti to­kio įsta­ty­mo bū­ti­ny­bę, nau­dą, o nau­da yra ar nė­ra, gal­būt ir­gi vie­nas skai­čius pa­ro­do. Aš ne­sa­kau, kad tai yra ab­so­liu­ti tie­sa ar ak­sio­ma. Per­nai me­tais dėl smur­to prieš vai­kus mes net ne­tu­rė­jo­me nė vie­nos žū­ties. Tai gal­būt bu­vo tas re­zul­ta­tas, ir ver­ta dėl tų ke­lių gy­vy­bių, jei­gu ly­gin­tu­me su pra­ei­tais me­tais, iš­gel­bė­ji­mo, ma­tyt, tos pa­stan­gos bu­vo sva­rios. Da­bar įgy­ven­di­nant aš ir­gi kvie­čiu su­si­telk­ti, kad mes ne­da­ry­tu­me jaut­riau­sio­mis te­mo­mis po­li­ti­kos, o ga­lė­tu­me sėk­min­gai pri­si­dė­ti prie vi­suo­me­nės švie­ti­mo ir šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo, net jei­gu da­bar tu­ri­me po bal­sa­vi­mo ir ki­to­kią nuo­mo­nę, tam tik­rų bai­mių gal­būt grį­ži­mo at­gal. Šian­dien įsta­ty­mas yra pri­im­tas, jei­gu jis bus pa­si­ra­šy­tas, su­si­tel­ki­me ir nau­do­ki­me vi­sas sa­vo ga­lias, kad jis bū­tų sėk­min­gai įgy­ven­din­tas.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Skais­tė. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Klau­san­tis jū­sų pri­sta­tančio ata­skai­tą man pa­si­ro­dė, kad eg­zis­tuo­ja dvi pa­ra­le­li­nės re­a­ly­bės: vie­no­je gy­ve­na Lie­tu­vos žmo­nės, ki­to­je gy­ve­na Vy­riau­sy­bė, įsi­vaiz­duo­da­ma, kad jai se­ka­si taip, kaip pla­nuo­ta, ypač ver­ti­nant eko­no­mi­nę ir so­cia­li­nę po­li­ti­ką ir jos re­zul­ta­tus. Štai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tei­gia, kad skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mas pras­tai įgy­ven­di­na­mas, spren­džia­mas men­kai. Ne vie­ną kar­tą sa­vo pra­ne­ši­me jūs vis tei­gė­te, kad skur­do ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­liai yra 2016–2017 me­tų. Tu­riu jus in­for­muo­ti, kad So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja tu­ri prog­no­zių jau 2018 me­tų, kur yra re­mia­ma­si 2017–2018 me­tų duo­me­ni­mis. Gal aš jus ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­siu, bet skur­do ri­zi­kos ly­gio ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­liai iš­au­go 2018 me­tais ir ly­gis ski­ria­si pa­kan­ka­mai reikš­min­gai. Pla­nas bu­vo 6,8 skir­tu­mas tarp tur­tin­giau­sių ir ne­tur­tin­giau­sių, tuo tar­pu nau­ji re­zul­ta­tai ro­do, kad skir­tu­mas yra 7,4. Iš prin­ci­po ma­tant, kad jums la­biau se­ka­si to­kio­se sri­ty­se kaip „Doing Bu­si­ness“ in­dek­sas…

PIRMININKAS. Klaus­ki­te.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …ar ne­ma­no­te, kad jū­sų Vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka iš prin­ci­po bu­vo la­biau li­be­ra­li?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne­ma­nau. At­sa­ky­mas bū­tų trum­pas. O jei­gu de­ta­liau, tai tik­rai mes šian­dien re­mia­mės tais ro­dik­liais, jei­gu jūs kal­ba­te apie Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ra­por­tą, ku­rie yra 2016–2017 me­tų. Prog­no­zės – ge­ras da­ly­kas, ro­dik­lių ver­ti­ni­mas – taip pat. Tą ro­dik­lį, ku­rį jūs pa­mi­nė­jo­te… Yra ir pa­ra­dok­sa­lus da­ly­kas, kad, iš­ties kal­bant apie at­ski­ras mū­sų gy­ven­to­jų gru­pes ir jų pa­ja­mų au­gi­mą, at­si­ran­da ir ro­dik­lio ver­ti­ni­mo in­ter­pre­ta­ci­ja dėl ato­trū­kio tarp ge­riau­siai už­dir­ban­čių, vi­du­ti­nės kla­sės ir ma­žiau­siai už­dir­ban­čių žmo­nių. Ta­čiau, ma­tyt, ką pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tei­gia, tie po­ky­čiai, ku­rie pra­dė­ti da­ry­ti, ir ypač ver­ti­nant še­šias per­nai me­tų struk­tū­ri­nes re­for­mas, kad yra ei­na­ma tei­sin­ga lin­kme, ir tu­ri duo­ti tei­gia­mus re­zul­ta­tus sie­kiant tiks­lų dėl skur­do ma­ži­ni­mo ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo. Gal pa­lau­ki­me, pa­žiū­rė­si­me, ar tos prog­no­zės bu­vo tei­sin­gos, ar ne.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, toks klau­si­mas. Iš ša­lies žiū­rint, tai po­li­ti­nė ga­lia, ku­rią jūs tu­ri­te, ne per daug stip­rė­ja. Ji­nai są­ly­gi­nai net­gi sil­pnė­ja. Pa­sa­ky­siu, štai dėl ko su­si­da­ro vaiz­das. Jūs daug kal­bė­jo­te ir jū­sų pro­gra­mo­je yra pa­ra­šy­ta, kad biu­ro­k­ratijos in­dek­sas bus ma­ži­na­mas. Iš tik­ro tas biu­ro­kratijos in­dek­sas ne­ma­žė­ja. Kaž­ka­da ir Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­jos pa­stan­gos su­ma­žin­ti biu­ro­kratijos skai­čių, biu­ro­kratų ir ati­tin­ka­mai funk­ci­jų, vyks­tant tech­ni­nei pa­žan­gai, vi­sam high-techui, iš tik­ro ne­si­kei­čia. Tai pa­čios mi­nis­te­ri­jos ne­su­in­te­re­suo­tos, pa­vyz­džiui, Ūkio mi­nis­te­ri­ja ir Ener­ge­ti­kos, jung­tis. Ar ne­rei­kė­tų jums iš tik­ro nu­ma­ty­ti ir šiais me­tais tas mi­nis­te­ri­jas su­jung­ti, ir ap­skri­tai su­ma­žin­ti tą biu­ro­kratijos skai­čių, nes ji­sai, skir­tin­gai nuo vi­sų pro­gra­mų, ga­na spar­čiai au­ga? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tik­rai ne­no­rė­čiau su­tik­ti, kad biu­ro­kratų skai­čius spar­čiai au­ga. Yra ma­žė­ji­mas ne tais pro­cen­ti­niais punk­tais, ku­rie yra gal­būt kai ku­rių mū­sų no­ri­mi, ta­čiau no­riu pri­min­ti, kad ga­lė­si­me kal­bė­ti apie po­ky­tį šių me­tų pa­bai­go­je. Sau­sio 1 die­ną pra­dė­jo veik­ti nau­jas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas, ku­ris su­tei­kė ins­ti­tu­ci­joms la­bai es­mi­nį įran­kį – tai yra mo­ty­vuo­ti dar­buo­to­jus, orien­tuo­tus į re­zul­ta­tus, dar­bo už­mo­kes­čiu. Šian­dien mi­nis­te­ri­jos ar įstai­gos prie mi­nis­te­ri­jų, ku­rios su­ge­ba efek­ty­viai val­dy­ti žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, ar­ba su ma­žiau tar­nau­to­jų at­lik­ti ge­ro­kai dau­giau dar­bų ir ko­ky­biš­kai, ga­li mo­kė­ti kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą. Tai­gi po­ky­tis ne­iš­ven­gia­mai bus.

Kal­bant apie naš­tą, tai tik­rai ne­su­tik­čiau su ju­mis, nes biu­ro­kratinės naš­tos po­vei­kis ver­slui yra aki­vaiz­džiai ma­ži­na­mas pagal vi­su­s ro­dik­liu­s. Tai ro­do gal­būt kai kam ir ne­pa­tin­kan­tis „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­gas, bet yra ir vie­na su­ma – kal­bant apie ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ma­ži­ni­mą ver­slui, yra nu­sta­ty­ta, kad per­nai bu­vo su­tau­py­ta ver­slui apie 106 mln. eu­rų. Tai nė­ra men­ka su­ma ir ma­nau, kad ji­nai tik­rai pri­si­de­da prie to, kad ir mū­sų ver­slas pa­si­ti­kė­tų vals­ty­be, jog jam ta biu­ro­kratinė naš­ta ma­žė­ja.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si J. Nar­ke­vi­čius.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau klaus­ti Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką. Mes svar­s­to­me Vy­riau­sy­bės 2018 me­tų ata­skai­tą, bet šiuo me­tu bu­vo pa­teik­ta ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos mū­sų ša­lies ata­skai­ta. Aš ne­si­gi­lin­siu į de­ta­les, nes aš su­pran­tu, kad jūs pa­sa­ky­si­te, kad ro­dik­liai už 2016–2017 me­tus. Taip, aš su tuo su­tin­ku, to­dėl aš kal­bė­siu ir klau­siu dėl re­ko­men­da­ci­jų, nes jū­sų Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos 12 pus­la­py­je gra­žių žo­džių pa­ra­šy­ta. O aš da­bar per­skai­ty­siu, ką pa­ra­šė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ir ta­da pa­klau­siu, ką jūs pa­ra­šė­te. Pa­ra­šy­ta taip: „Ša­liai skir­tų re­ko­men­da­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo pa­žan­ga ne­di­de­lė.“ Bū­tent čia jau ne­ga­li­ma kal­tin­ti kaž­ko­kių bu­vu­sių vy­riau­sy­bių. Ir mo­kes­ti­nių prie­vo­lių vyk­dy­mas – tam tik­ras, pen­si­jų tva­ru­mas – tam tik­ras, plės­ti mo­kes­čių ba­zę – pa­žan­ga ne­pa­da­ry­ta. Vi­so­se ki­to­se ne­di­de­lė pa­žan­ga. Jū­sų ata­skai­to­je pa­ra­šy­ta, kad di­džiau­sia pa­žan­ga pa­siek­ta skur­dą ir at­skir­tį… ir vi­sais ki­tais as­pek­tais. Ma­no klau­si­mas, ar Vy­riau­sy­bė ka­da nors pra­dės at­si­žvelg­ti į Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­sta­bas ir re­ko­men­da­ci­jas, ku­rios ir duo­tų tei­gia­mą re­zul­ta­tą ko­vo­jant su skur­du ir at­skir­ti­mi, nes jūs ne­vyk­do­te jų jau ne pir­mus me­tus? La­bai ačiū. Ir ne­vaikš­to­te į pri­sta­ty­mus, ži­nau, nei V. Ša­po­ka, nei ki­ti at­sto­vai net ne­at­ei­na į Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tą ar­ba į Eu­ro­pos at­sto­vy­bę. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai nė­ra vi­siš­kai tie­sa. Kas kvie­čia­mas, tas ir at­ei­na. Kal­bant vėl­gi net sun­ku dis­ku­tuo­ti apie sta­tis­ti­nius ro­dik­lius, ku­rie bu­vo anks­tes­ni dėl pa­žan­gos. Ma­ža pa­žan­ga, ne­di­de­lė pa­žan­ga, bet pa­žan­ga. Gal­būt pra­dė­ki­me kal­bė­ti apie tuos anks­tes­nius ra­por­tus, ku­rie ap­skri­tai apie pa­žan­gą ne­kal­bė­jo. Čia es­mi­niai da­ly­kai yra. Tik­rai, ma­ty­da­mas tas sri­tis, ku­rios yra įver­tin­tos, ir prog­no­zuo­da­mas, koks bus re­zul­ta­tas ne tik ar­ti­miau­siu lai­ko­tar­piu, ki­ta­me ra­por­te, bet fak­tiš­kai iki 2025 me­tų, aš net ne­abe­jo­ju, kad gal­būt tie žo­džiai iš ma­žos pa­žan­gos taps vi­du­ti­ne pa­žan­ga, pa­kan­ka­ma pa­žan­ga. Pa­sa­ky­ti, kad mes čia vis­ką tik­rai pa­da­rė­me, aš kie­kį jau įvar­di­jau, kiek ko­kių re­ko­men­da­ci­jų vi­siš­kai įvyk­dy­ta, apie pu­sė įvyk­dy­ta, ir­gi bū­tų ne­tie­sa. Mes tik­rai ju­da­me į prie­kį, bet ne­ina­me at­gal ar­ba ne­sto­vi­me vie­to­je.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Nar­ke­vi­čius. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). La­bai ačiū. Be abe­jo, po­ky­čiai yra žen­klūs, tai yra pa­ste­bi­ma, skir­ti so­cia­li­nei at­skir­čiai ma­žin­ti, to­dėl mū­sų frak­ci­jos at­sto­vai vi­sa­da, daž­nai ar­ba kar­tais pa­lai­kė jū­sų tei­kia­mus siū­ly­mus, ir tai yra po­zi­ty­vu. Ta­čiau vis dėl­to, ger­bia­ma­sis prem­je­re, ar jūs ne­ma­no­te, kad kar­tais, no­rint kaip ge­riau, iš­ei­na kaip vi­sa­da? Tu­riu ome­ny­je du as­pek­tus. Vie­nas – tai vai­ko pi­ni­gai. La­bai tei­gia­mas da­ly­kas, kad jie at­si­ra­do. Ži­no­me Vy­riau­sy­bės sie­kį ir ini­cia­ty­vas, kad ras­tu­mė­te tuos pi­ni­gus. Ta­čiau ar ne­ma­no­te, kad per pir­mus me­tus skir­ti 30 eu­rų vai­ko pi­ni­gų bu­vo žen­kliai per ma­žai, bu­vo ga­li­ma ras­ti ga­li­my­bę ir rei­kė­jo, kad tie pi­ni­gai bū­tų di­des­ni, ką mes siū­lė­me ir ra­gi­no­me. Ar ne­ma­no­te, kad tai bū­tų vie­na iš for­mų at­ly­gi­ni­mo kė­li­mo įvai­rių pro­fe­si­jų žmo­nėms? Ar vis dėl­to ne­ma­no­te, kad rei­kė­tų nu­ma­ty­ti ne 110 jū­sų sie­kį, o nors 120–130 ir dau­giau? Tai vie­nas as­pek­tas.

Ki­tas as­pek­tas. Bu­vo klau­si­mas dėl…

PIRMININKAS. Lai­kas!

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Taip, ačiū, la­bai trum­pai. Dėl eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo. Ar ne­ma­no­te, kad siū­lo­mi pa­kei­ti­mai yra fa­sa­di­nio po­bū­džio ir ne­lik­vi­duos pik­ty­bi­nės mo­ky­to­jų dar­bo lai­ko ap­skai­tos? Ar ne­rei­kė­tų sis­te­miš­kiau žvelg­ti į šį niu­an­są? La­bai ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). La­bai ačiū. Dar kar­tą nau­do­da­ma­sis pro­ga no­riu pa­dė­ko­ti, tai yra ben­dra ini­cia­ty­va, jū­sų ini­cia­ty­va, kal­bant apie uni­ver­sa­lios vai­ko pi­ni­gų sis­te­mos įve­di­mą. Aiš­ku, no­rė­jo­si, kad bū­tų ne 30 eu­rų, o 130. Ar bu­vo ga­li­ma su­ras­ti dau­giau? Man at­ro­do, kad tik­rai mes iš­spau­dė­me vis­ką, ką ga­lė­jo­me, bet vi­suo­met ga­li­ma pa­da­ry­ti ge­riau.

Da­bar dėl po­ky­čių, su­si­ju­sių su vai­ko pi­ni­gais. Be abe­jo, mes nuo­sek­liai di­din­si­me. Aš su­pran­tu, kad no­ras bū­tų ne 110, o 130, ta­čiau, ma­tyt, mes vėl­gi svars­ty­si­me ir dis­ku­tuo­si­me čia, kad di­din­da­mi uni­ver­sa­lią iš­mo­ką taip pat ga­lė­tu­me dar kal­bė­ti ir įgy­ven­din­ti tas prie­mo­nes, ku­rios taip pat pa­dė­tų ir skur­do ma­ži­ni­mo sri­ty­je. Tai yra, ver­ti­nant šei­mos pa­ja­mas, di­din­ti gal­būt iki dvie­jų vals­ty­bės re­mia­mos pa­gal­bos dy­džių, kad bū­tų ga­li­ma prie tos uni­ver­sa­lios iš­mo­kos dar iš­mo­kė­ti ge­ro­kai di­des­nę in­di­vi­du­a­lią, pri­klau­so­mai nuo šei­mos ver­ti­ni­mo.

Ben­dra su­ma gal­būt mes tuos skai­čius pa­siek­si­me ir jei­gu bus toks su­ta­ri­mas, nuo ki­tų me­tų mes ga­lė­si­me pra­dė­ti tai įgy­ven­din­ti. Tai leis­tų ne tik tu­rė­ti uni­ver­sa­lią iš­mo­ką, bet dar ir ska­tin­ti šei­mas, ku­rios gau­na ma­žas pa­ja­mas, dėl skur­do ma­ži­ni­mo. Ši­tos prie­mo­nės, ku­rios yra prog­no­zuo­ja­mos, jau da­bar, kal­bant apie vai­ko pi­ni­gus, ro­do, kad ypač ne­pil­nų šei­mų, vie­nų tė­vų, au­gi­nan­čių vai­kus, ri­zi­ka pa­tek­ti į skur­do ri­zi­kos gru­pę ma­žė­ja ir ma­žė­ja ne 1–2 %. Vai­ko pi­ni­gų įve­di­mo re­zul­ta­tas taip pat pa­sie­kė tiks­lą, ku­rį mes kė­lė­me.

Da­bar dėl eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo. Ant­ras eta­pas bus įgy­ven­di­na­mas. Jei­gu ma­to­me šian­dien, kad ga­li­ma dar ko­kia nors ri­zi­ka, dar tu­ri­me ga­li­my­bę ir to­bu­lin­ti. Aš sa­kau, nie­ko to­bu­lo nė­ra, ta­čiau rei­kia bent leis­ti pa­gy­ven­ti.

Da­bar žiū­rė­ki­te, mes nuo rug­sė­jo 1 die­nos tu­ri­me, šiek tiek pa­to­bu­li­no­me – api­ben­dri­na­me re­zul­ta­tą: jei­gu dar ma­to­me, kad kaž­kas ne­vei­kia ar­ba ne­efek­ty­viai vei­kia, ar­ba yra ne­su­pran­ta­mas fi­nan­sa­vi­mo me­cha­niz­mas, tu­ri­me lai­ko iki rug­sė­jo 1 die­nos pa­da­ry­ti ko­rek­ci­jas. Aš tik­rai kal­buo­si, gir­džiu, ben­drau­ja­me ir su pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis. Jei­gu to­kios in­di­ka­ci­jos bus ar iš Sei­mo, ar iš pro­fe­si­nių są­jun­gų ben­druo­me­nės, su švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ru tik­rai pa­si­ry­žę šį klau­si­mą spręs­ti po­zi­ty­viai.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Dumb­ra­va, ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė, o po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus R. Baš­kie­nė.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Tik­rai dė­ko­ju Vy­riau­sy­bei už dar­bą. La­bai ačiū ir lin­kiu sėk­mės at­ei­ty­je. Ger­bia­mas prem­je­re, lan­kan­tis Za­ra­suo­se, jums bu­vo už­duo­tas klau­si­mas dėl pa­rei­gū­nų ir ka­rių, dėl žmo­nių, dir­bu­sių ypa­tin­go­mis dar­bo są­ly­go­mis, vals­ty­bi­nių pen­si­jų kom­pen­sa­vi­mo. Jūs lyg ir pa­sa­kė­te, kad ar­ti­miau­siuo­se Vy­riau­sy­bės po­sėdžiuose bus svars­to­mas tas klau­si­mas. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar ban­do­te svar­ty­ti tą klau­si­mą? Ir vis dėl­to ko­kių im­si­tės prie­mo­nių, kad to­kią bu­vu­sių vy­riau­sy­bių klai­dą ati­tai­sy­tu­mė­te? La­bai ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų tai yra mo­ra­li­nis vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mas, ku­rio vyk­dy­mas ar­ba ne­vyk­dy­mas pri­klau­so nuo po­žiū­rio į tuos žmo­nes, ku­riems bu­vo, ma­no gal­va, ne­tei­sė­tai su­ma­žin­tos gau­na­mos pa­ja­mos, ar tai bū­tų pen­si­jos, ar tai bū­tų šal­pos, naš­lai­čių ar naš­lių iš­mo­kos. Mes ieš­ko­me bū­dų, kaip pra­dė­ti kom­pen­sa­vi­mą, ir tai bus tik­rai pra­dė­ta da­ry­ti 2020 me­tais. Gal­būt… Šiuo me­tu nė­ra mi­nist­ro, jis jau pa­tei­kė ir vie­šai de­rin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tas su la­bai kon­kre­čiais tiks­lais ir pro­cen­ti­niais dy­džiais, kaip toms gru­pėms… O tai yra ne vien pa­rei­gū­nai ir ka­riai, kaip mi­nė­jo­te, tai yra ir žmo­nės, dir­bę kenks­min­go­mis są­ly­go­mis, naš­lės, naš­lai­čiai, žmo­nės tu­rin­tys, tu­rė­ję ne­įga­lu­mą. Tai yra ta gru­pė žmo­nių, ku­riems šian­dien esa­me mo­ra­liš­kai sko­lin­gi 220 mln. eu­rų, to­dėl ši­tas kom­pen­sa­vi­mas bus pra­dė­tas 2020 me­tais.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pri­min­ti jums 207 straips­nio 2 da­lį, kad Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­tei­ki­mo me­tu klau­si­mus ga­li­ma už­duo­ti ne tik prem­je­rui, bet vi­siems mi­nist­rams, tai jū­sų pa­si­rin­ki­mas.

Da­bar klau­sia A. Ar­mo­nai­tė. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Dė­ko­ju. Iš tie­sų la­bai daž­nai kri­ti­kuo­ju Vy­riau­sy­bę, bet, prem­je­re ir mi­nist­rai, yra da­ly­kų, ku­riuos jums pa­vy­ko pa­siek­ti. Ko­man­do­se dir­ba kai kur tik­rai pro­fe­sio­na­lių žmo­nių, tai kar­tais ma­to­me ir ko­mi­te­tuo­se. Ma­nau ir „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­gas ir­gi ro­do, kad šio­kių to­kių po­zi­ty­vių po­ky­čių tik­rai bu­vo. Tik tie­sa, ne vi­sai su­tin­ku su švie­ti­mo re­for­mo­mis, net keis­ta gir­dė­ti, prem­je­re, jū­sų to­kią po­zi­ci­ją, kad čia Vy­riau­sy­bė ma­žai ką ga­li pa­da­ry­ti, sa­vi­val­dy­bės tvar­ko švie­ti­mą.

Ma­no klau­si­mas iš tei­sin­gu­mo sri­ties. Ar jums ne­at­ro­do, kad mes tu­rė­tu­me tru­pu­tį keis­ti bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos sti­lių, nes bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos tiks­las yra toks, kad žmo­nės pa­si­keis­tų, kad pa­si­keis­tų jų el­ge­sys, o ne­bū­tų jų pa­že­mi­ni­mo, nu­stū­mi­mo jų į už­ri­bį? Ar ne­rei­kė­tų mums vis dėl­to per­žiū­rė­ti sa­vo bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos ten­den­ci­jas…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

A. ARMONAITĖ (MSNG). …ir kai ku­rias nuo­sta­tas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai šiek tiek at­sa­kau dėl švie­ti­mo te­mos. Ga­li­te ko­le­gos, sė­din­čio ša­lia, iš de­ši­nės, kaip bu­vu­sio švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro, pa­klaus­ti, kaip se­kė­si ar­ba ga­lima da­ry­ti įta­ką mo­kyk­lų tin­klui. Ga­li­ma, tei­sin­gai, prie­mo­nė­mis, ku­rios su­si­ju­sios la­bai aiš­kiai su fi­nan­si­nė­mis prie­mo­nė­mis tai pa­da­ry­ti, bet čia, ma­tyt, at­ski­ra dis­ku­si­ja.

Da­bar dėl bau­džia­mo­sios po­li­ti­kos, ką jūs pa­mi­nė­jo­te. Ma­tyt, yra ke­li as­pek­tai, jūs pa­mi­nė­jo­te vie­ną iš tiks­lų, kad pa­si­keis­tų, per­si­auk­lė­tų. Yra pa­grin­di­nis tiks­las, kad ne­da­ry­tų nau­jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų ir pa­žei­di­mų. Kaip su­pran­tu, jūs kal­ba­te dau­giau apie są­ly­gas, ku­rioms esant, yra at­lie­ka­mos baus­mės, ar­ba rei­kė­tų pa­tiks­lin­ti pa­tį klau­si­mą. Tai vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti – ir Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­stan­gos yra dau­giau ne­gu aki­vaiz­džiai ma­to­mos op­ti­mi­zuo­jant įka­li­ni­mo įstai­gų tin­klą, su­da­rant są­ly­gas įka­lin­tiems as­me­nims at­lik­ti baus­mę ele­men­ta­rius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čio­se įstai­go­se, ša­li­nant tas prie­žas­tis ir pa­sek­mes, ku­rios at­ėjo iš so­viet­me­čio, kal­bant apie men­ta­li­te­tą ir sub­kul­tū­rą ka­li­ni­mo įstai­go­se, nu­si­kals­ta­mų vei­kų da­ry­mą. Gai­la, kad tai bu­vo to­le­ruo­ja­ma be­veik tris de­šimt­me­čius ne­ma­tant, nors ir bu­vo la­bai aiš­ki at­sa­ko­my­bė vyk­dant ir par­la­men­ti­nę kon­tro­lę.

Taip pat pa­lai­kau Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­vas ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių baus­mių, ne­su­si­ju­sių su lais­vės at­ėmi­mu. Ma­žin­ti įka­lin­tų as­me­nų skai­čių, pa­gal ku­rio vi­dur­kį esa­me tik­rai vie­na iš la­biau­siai pa­si­žy­min­čių vals­ty­bių, ly­gi­nant su Eu­ro­pos Są­jun­gos. Ta­čiau, aiš­ku, svar­biau­sia – jo­kiu bū­du ne­že­min­ti žmo­nių, ku­rie pa­da­rė nu­si­kal­ti­mus, nei gar­bės, nei oru­mo to­kio­mis są­ly­go­mis. To­dėl, kaip ir mi­nė­jau, įstai­gų iš­kė­li­mas ir kei­ti­mas, skam­ba keis­tai, į ka­me­ri­nę ap­lin­ką, kal­bant apie įstai­gas… tik­rai žings­niai da­ro­mi ir kei­čia­ma pa­ti sis­te­ma ir po­žiū­ris. Ma­nau, kad šian­dien tos al­ter­na­ty­vios mū­sų įsta­ty­me nu­ma­ty­tos baus­mės tik­rai ga­li pasiek­ti kar­tais dau­giau, ne­gu kal­bė­tu­me apie lais­vės at­ėmi­mo baus­mes. Ta­čiau pa­grin­di­nis, kaip mi­nė­jau, prin­ci­pas ir­gi tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tas. To­kie spren­di­mai, nuosp­ren­džiai pri­va­lo ne tik rei­ka­lau­ti pa­si­tai­sy­ti, bet ir kaip pre­ven­ci­nė prie­mo­nė už­kar­dy­ti ga­li­my­bę da­ry­ti ir nau­jus nu­si­kal­ti­mus, ir at­gra­sin­ti nuo nau­jų nu­si­kal­ti­mų da­ry­mo. Ma­nau, kad mū­sų nuo­mo­nės vi­siš­kai su­tam­pa dėl pa­čių są­ly­gų įstai­go­se ir baus­mių vyk­dy­mo po­li­ti­kos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si I. Šiau­lie­nė.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Vy­riau­sy­be, kiek re­a­guo­da­mas į kon­ser­va­to­rių pu­sės prie­kaiš­tus dėl per di­de­lio li­be­ra­lu­mo šios Vy­riau­sy­bės, aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad bet ko­kiai pa­sau­lio cen­tro kai­rės Vy­riau­sy­bei yra su­dė­tin­ga ge­rin­ti pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ro­dik­lį, ypač esant to­kiai at­vi­rai į eks­por­tą orien­tuo­tai eko­no­mi­kai. Bet, kad ir kaip bū­tų sun­ku, Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­no punk­te 1.1.2 yra pa­ra­šy­ta, kad pa­ja­mų skir­tu­mo ko­e­fi­cien­tą mes įsi­pa­rei­go­ja­me su­ma­žin­ti nuo 7,5 iki 5,2. Ma­no gal­va, tą stra­te­gi­nį tiks­lą įma­no­ma pa­siek­ti tik su­si­kon­cen­tra­vus į du es­mi­nius klau­si­mus, tai yra iš­lai­dų so­cia­li­nei ap­sau­gai sis­te­miš­ką di­di­ni­mą, kas ir­gi pa­ra­šy­ta. Klau­si­mas yra, ar tai yra pri­ori­te­tas iš­lai­dų so­cia­li­nei po­li­ti­kai di­di­ni­mas? Aš ma­tau iš skai­čių, kad tik­rai di­dė­ja la­bai smar­kiai, bet vis dėl­to dėl san­ty­kio su BVP mes dar tu­ri­me klaus­tu­kų. Ir an­tra da­lis to le­mia­mo veiks­nio, tai yra so­cia­li­nis dia­lo­gas. Ar jis bus vys­to­mas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Abiem klau­si­mais ga­liu pa­sa­ky­ti at­sa­ky­mą. Taip, mes tik­rai di­din­si­me iš­lai­das, kal­bė­da­mi apie so­cia­li­nę ap­sau­gą. O dėl dia­lo­go, tai tur­būt rei­kė­tų vėl ver­tin­ti, kiek Vy­riau­sy­bė su Sei­mo dau­gu­ma, ko­kį in­dė­lį įdė­jo stip­rin­da­ma pro­fe­si­nes są­jun­gas vi­so­mis pras­mė­mis, ypač jų ne­pri­klau­so­mu­mą, fi­nan­si­nį ne­pri­klau­so­mu­mą. Kiek yra su­da­ry­ta nau­jų ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių. Kaip yra ste­bi­mos ir mo­ni­to­rin­guo­ja­mos tos sri­tys, ku­rios bu­vo su­si­ju­sios su Dar­bo ko­dek­so įve­di­mu. Kaip yra gi­na­mi dar­buo­to­jų in­te­re­sai, kaip įmo­nė­se spren­džia­mas klau­si­mas vi­di­nės mo­ty­va­ci­jos ir dia­lo­go, kal­bant ir apie pro­fe­si­nes są­jun­gas, ir apie dar­bo ta­ry­bas. Ma­no at­sa­ky­mas tik­rai yra taip abiem klau­si­mais.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. I. Šiau­lie­nės šiuo me­tu nė­ra sa­lė­je, tad klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, lie­tu­vių pa­ta­rė sa­ko, kad pa­gy­rų puo­das vi­suo­met juo­das. Skai­tant šią Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, aš tuo dar kar­tą įsi­ti­ki­nau. Jūs kal­ba­te apie so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą, ta­čiau Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja sa­ko, kad jū­sų re­for­mos po­vei­kis, kon­kre­čiai mo­kes­čių re­for­mos po­vei­kis pa­ja­mų ne­ly­gy­bei yra neut­ra­lus. Aš pa­aiš­kin­siu ko­dėl, nes jūs dau­giau­siai už­dir­ban­tiems as­me­nims su­ma­ži­no­te mo­kes­čius ir pa­di­di­no­te jų pa­ja­mas, kaip ir pa­si­di­di­no­te pa­ja­mas pats sau 127 eu­rais, jei­gu ne­kau­pia­te, ar­ba 27 eu­rais. Tai bū­tų svar­bu, kad tą pri­pa­žin­tu­mė­te.

Taip pat kal­ba­te apie kon­ku­ren­cin­gu­mą, bet pa­mirš­ta­te pa­mi­nė­ti, kaip du­si­na­te ban­kus, ku­rie no­ri steig­tis čia, Lie­tu­vo­je. Kal­ba­te apie de­mo­gra­finę būk­lę, ta­čiau vi­sus siū­ly­mus pa­gel­bė­ti ne­vai­sin­goms šei­moms at­me­ta­te. Gi­ria­tės, kad kla­sė­se mo­ko­si dau­giau mo­ki­nių, bet nu­ty­li­te…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kad Lie­tu­va vis dar 36 vie­to­je pa­gal (…) rei­tin­gus, Es­ti­ja tre­čio­je. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Ko­kį jūs pa­žy­mį pats sau pa­ra­šy­tu­mė­te už šią Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). No­riu tik ger­bia­mam ko­le­gai pri­min­ti, kad tarp jū­sų yra Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius, ku­ris ana­lo­giš­kai pri­sta­ti­nė­jo ata­skai­tą, jūs bu­vo­te jo ko­man­dos na­rys. Skai­tant tas ata­skai­tas, ma­tyt, ir­gi rei­kė­tų įver­tin­ti, kad jūs juo­das taip pat tu­rė­jo­te tuo me­tu bū­ti. Tai čia dėl for­mos.

Aiš­ku, aš džiau­giuo­si, kad jūs at­sto­vau­ja­te ban­kų in­te­re­sams, tai ir­gi yra po­zi­ci­ja, ji yra gerb­ti­na. O dėl at­ly­gi­ni­mo pa­di­di­ni­mo sau, tai jums taip pat pa­di­dė­jo at­ly­gi­nimas, ir aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar jū­sų skai­čius yra tiks­lus. Bū­ti­nai pa­tiks­lin­siu ir at­sa­ky­siu, bet vi­sa tai bu­vo pa­da­ry­ta pir­miau­sia žmo­nėms, ku­rie už­dir­ba (tai yra aki­vaiz­du ir fak­tas) nuo mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo iki 2 tūkst. eu­rų at­ly­gi­ni­mo. Kal­bant apie mo­kes­ti­nę re­for­mą, su­plak­ti mo­kes­ti­nę re­for­mą su ba­zi­nio dy­džio di­di­ni­mu, na, tai tur­būt nė­ra vi­siš­kai tiks­lu ir ko­rek­tiš­ka.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. (Bal­sai sa­lė­je)

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai jūs ra­šy­ki­te sau pa­žy­mį, man pa­žy­mio… (Bal­sai sa­lė­je) A. Ku­bi­lius ra­šo du. Na, la­bai griež­tai ver­ti­na­te, bet su­pran­tu, kad to­kia opo­zi­ci­jos mi­si­ja yra.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas prem­je­re, aš dvie­jų tik­rai ne­ra­šy­čiau, bet ne vie­ne­tą, tru­pu­tį dau­giau. Ta­čiau dar pri­si­me­na­me to­kį L. I. Brež­ne­vą, aš pri­si­me­nu, kad jis pa­baig­da­vo vie­ną po­zi­ci­ją – ir da­bar, sa­ko, pa­sa­ky­siu apie vis dar pa­si­tai­kan­čius trū­ku­mus. Jū­sų kal­bo­je apie vis dar pa­si­tai­kan­čius trū­ku­mus kal­bos ne­bu­vo, apie klai­das, ku­rios pa­da­ry­tos, ne­bu­vo. Net apie pro­ble­mas dau­ge­ly­je sek­to­rių ne­bu­vo pa­sa­ky­ta.

Aš no­rė­čiau ta­da švel­niu bū­du iš­girs­ti apie kai ku­riuos iš­šū­kius, ku­rie lau­kia šios Vy­riau­sy­bės, na, ir vi­sos Lie­tu­vos vals­ty­bės. Tai­gi klau­si­mas. Jū­sų ma­ny­mu, bent po vie­ną ar­ti­miau­sią iš­šū­kį tri­jo­se sri­ty­se – eko­no­mi­kos, sau­gu­mo po­li­ti­kos ir už­sie­nio po­li­ti­kos, – ko­kius ma­to­te Lie­tu­vai ir sa­vo Vy­riau­sy­bei ar­ti­miau­sius iš­šū­kius?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai gal rei­kia ap­si­spręs­ti. Čia Pre­zi­den­tė sa­ko, rei­kia kaž­ko­kių de­ba­tų. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, kad jūs dar pri­si­me­na­te L. I. Brež­ne­vą, tur­būt jau­na­jai kar­tai rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kas jis yra. Džiu­gu, kad dar vis li­be­ra­lios par­ti­jos pir­mi­nin­kas ci­tuo­ja, pri­si­me­na Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių. (Bal­sai sa­lė­je) Tai tik­rai keis­tai at­ro­do, bet, ma­tyt, kas yra įau­gę, tą la­bai sun­ku pa­ša­lin­ti iš sa­vęs.

Jei­gu jūs ati­džiai klau­sė­tės, aš tik­rai ne vie­ną kar­tą pa­mi­nė­jau ir apie klai­das, ku­rios yra pa­da­ry­tos, ir apie iš­šū­kius, ir ne­pa­siek­tus re­zul­ta­tus, ku­rių mes ti­kė­jo­mės ir no­rė­jo­me pa­siek­ti. Aš vėl­gi ga­liu pa­mi­nė­ti tas sri­tis, ku­rio­se bet ko­kiu at­ve­ju, aš ma­nau, mū­sų lau­kia di­de­lis iš­šū­kis. Pir­miau­sia kal­bant apie vie­šo­jo sek­to­riaus tva­raus fi­nan­sa­vi­mo už­tik­ri­ni­mą ir tą įsi­pa­rei­go­ji­mą, ku­rį Vy­riau­sy­bė yra pa­tei­ku­si, – at­neš­ti Sei­mui nu­ta­ri­mą, reg­la­men­tuo­jan­tį vie­šo­jo sek­to­riaus tva­raus fi­nan­sa­vi­mo ir rei­ka­lin­gų re­for­mų už­tik­ri­ni­mą. Tai bus vie­nas iš di­džiau­sių iš­šū­kių ir tą rei­kės įgy­ven­din­ti.

Kal­bant apie iš­šū­kius, su­si­ju­sius su mū­sų vi­suo­me­ne, taip, mes no­ri­me ti­kė­tis lū­žio ir tą rei­kės da­ry­ti kal­bant apie de­mo­gra­fijos ten­den­ci­jas. Nors mig­ra­ci­jos skai­čiai, ypač pra­ei­tų me­tų pas­ku­ti­nių mė­ne­sių ir šių me­tų pir­mų mė­ne­sių, ro­do tam tik­ras tei­gia­mas ten­den­ci­jas, ta­čiau re­zul­ta­tas dar nė­ra pa­siek­tas. Mes vis dar ma­žė­jan­ti ša­lis ir dėl emig­ra­ci­jos, ir dėl gims­ta­mu­mo ska­ti­ni­mo. Tos prie­mo­nės, ku­rios yra su­prog­ra­muo­tos ir pra­dės veik­ti, na, mes tu­rė­si­me už­tik­rin­ti, kad jos duo­tų re­zul­ta­tus.

Eko­no­mi­ko­je, be abe­jo, mū­sų iš­šū­kis yra (aš džiau­giuo­si, kad kol kas taip yra), kad bū­tų iš­lai­ko­mas tas tem­pas, su­si­jęs su mū­sų eks­por­to au­gi­mu. Vėl šie trys mė­ne­siai tą ten­den­ci­ją ro­do, mes esa­me ir to­liau au­gan­tys. Iš­šū­kis bus še­šė­lio ma­ži­ni­mas. Tie du pro­cen­ti­niai punk­tai skam­ba la­bai, at­ro­do, ne­gau­siai, bet už to kiek­vie­no pro­cen­ti­nio punk­to virš 200 mln. eu­rų yra. Ta su­ma tik­rai, ma­nau, nė­ra pa­kan­ka­ma, kad mes ga­lė­tu­me pa­im­ti iš še­šė­lio ir fi­nan­suo­ti tas rei­ka­lin­gas sri­tis, ku­rioms fi­nan­sa­vi­mo trūks­ta. Iš­šū­kių yra daug. Klai­dų ir­gi pa­da­ry­tų yra. Ne vi­si dar­bai at­lik­ti. Aš tai mi­nė­jau ata­skai­to­je. Gai­la, kad jūs ne­iš­gir­do­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si A. Ma­zu­ro­nis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, svei­ki­nu su ata­skai­ta, su jū­sų ir vi­sos Vy­riau­sy­bės dar­bais. Bet aš no­riu pa­klaus­ti apie ap­lin­kos ap­sau­gos si­tu­a­ci­ją ir ypač miš­kų re­for­mą. Ma­to­me nau­ją ko­le­gą, bet gal ir jūs…

Pir­mas da­ly­kas. Po re­for­mos bu­vo ža­dė­ta, kad re­gio­ni­nė po­li­ti­ka su­tvir­tės ir cen­tri­nė būs­ti­nė bus Ka­ti­nų kai­me. Da­bar Ka­ti­nų kai­mas at­si­kė­lė į Vil­niaus cen­trą. Gal čia taip pa­va­din­siu tą vie­tą, bet tos re­gio­no pa­spir­ties taip ir ne­si­ma­to.

Ant­ras da­ly­kas, kas la­bai spau­džia ir Lie­tu­vos žmo­nes, ir bal­dų pra­mo­nę, tai vi­du­ti­niš­kai 20 % iš­au­gu­sios įvai­rių rū­šių me­die­nos kai­nos, 2019 me­tais – dar 10 % per pir­mą mė­ne­sį. O at­ly­gi­ni­mai net 12-oje tų stam­bes­nių pa­da­li­nių gi­ri­nin­kams yra su­ma­žė­ję, kai val­dy­bos na­riams iš­mo­kė­ta be­veik 100 tūkst. – po 50 eu­rų už va­lan­dą. Ar jūs ma­to­te ga­li­my­bę kaip nors su­val­dy­ti…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

J. OLEKAS (LSDPF). …šią si­tu­a­ci­ją, kad di­des­nį at­ly­gi­ni­mą gau­tų dir­ban­tys miš­ke, o ne val­dy­bo­se su­si­ren­kan­tys, ir kad kai­nos šuo­lis taip ne­slėg­tų tiek Lie­tu­vos me­die­nos pra­mo­nės, tiek Lie­tu­vos žmo­nių? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tik­rai džiau­giuo­si, kad ir jūs pa­svei­ki­no­te, nes yra vyk­do­ma Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ku­riai jūs pri­ta­rė­te ir pa­lai­kė­te. Tai ir­gi yra tam tik­ras mo­ra­li­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas. Ačiū, kad ir to­liau taip yra.

Kal­bant apie sek­to­rių, gal­būt de­ta­liau rei­kė­tų ver­tin­ti vals­ty­bės įmo­nės fi­nan­si­nius ro­dik­lius. Da­bar tik­rai ne­pa­si­ruo­šęs ko­men­tuo­ti. Gal­būt ap­lin­kos mi­nist­rui ga­lė­siu pu­sę mi­nu­tės su­teik­ti.

Dėl kai­nos. Taip, mes ma­to­me me­die­nos kai­nų po­ky­čius. Vie­na ver­tus, tai at­si­lie­pia ir ver­slui, ir gy­ven­to­jams. Ki­ta ver­tus, tai vėl­gi yra vals­ty­bės įmo­nės pa­ja­mos, ku­rios vėl per ją grįž­ta į mū­sų ša­lies biu­dže­tą. Tik­rai da­bar dėl kon­kre­čių at­ly­gi­ni­mų ne­ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti. Gal­būt mi­nist­ras ga­lė­tų čia ma­ne pa­pil­dy­ti.

PIRMININKĖ. Taip, mi­nist­re, pra­šom.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų kal­bant apie sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus, nuo ko­vo mė­ne­sio bu­vo tas re­zul­ta­tas pa­siek­tas – at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kis re­gio­nuo­se su­si­ly­gi­no. Dar­buo­to­jai šian­dien pa­ten­kin­ti – jau gau­na tik­rai di­des­nius ir su­ba­lan­suo­tus at­ly­gi­ni­mus.

Kal­bant apie me­die­nos kai­nas, iš­šū­kis yra. Ma­to­me gre­ti­mo­se ša­ly­se iš tie­sų me­die­nos kai­na ge­ro­kai ma­žes­nė, to­dėl bū­tent ap­si­rū­pi­nant ža­lia­va, pra­mo­nei tas iš­šū­kis yra. Mes pa­si­ruo­šę tam tik­rą pa­ke­tą pri­im­ti, tuo la­biau kad jau yra dis­ku­tuo­ta tiek su pra­mo­nės at­sto­vais, tiek su mi­nis­te­ri­jos at­sto­vais dėl ža­lia­vi­nės me­die­nos par­da­vi­mo tai­syk­lių. Šie žings­niai yra dis­ku­tuo­ti­ni, ir, ma­nau, ar­ti­miau­siu me­tu mes Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je tuos spren­di­mus pri­im­si­me ir tą ba­lan­są iš­lai­ky­si­me. Kaip ir jūs ak­cen­ta­vo­te, svar­bu už­tik­rin­ti dar­nų pra­mo­nės vei­ki­mą, kad bū­tų iš­lai­ky­tos dar­bo vie­tos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis. Ruo­šia­si V. Rin­ke­vi­čius.

A. MAZURONIS (MSNG). La­bai dė­kui. Ger­bia­mas prem­je­re, su­pran­tu, kad gal­būt ne­se­niai pri­sie­ku­siam Sei­mo na­riui ne­rei­kė­tų taip pul­ti iš­kart klau­si­nė­ti, tik­rai ne­bū­čiau to da­ręs, jei­gu akis ne­bū­tų už­kliu­vu­si už vie­no sa­ki­nio jū­sų lyd­raš­ty­je, ad­re­suo­ta­me Sei­mo Pir­mi­nin­kui, kur jūs pa­brė­žia­te, kad vie­nas iš jū­sų sėk­min­gai at­lik­tų dar­bų yra su­val­dy­tas mais­to kai­nų au­gi­mas. Gal­būt ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti bent ke­le­tą kon­kre­čių prie­mo­nių, ku­rios pa­dė­jo su­val­dy­ti mais­to kai­nas? Gal­būt čia ne­rei­kė­tų kal­bė­ti apie iš­siųs­tą laiš­ką ar apie vau­če­rių sis­te­mą, ku­rie dar ne­vei­kia, nes dar ne­vei­kia. Laiš­kas – gal­būt. Kaip jūs ma­no­te, ar Vy­riau­sy­bė, ar lais­va rin­ka leng­viau ga­li su­re­gu­liuo­ti ir nu­sta­ty­ti kai­nas, ypač tuo­se sek­to­riuo­se, ku­rie vei­kia lais­vos rin­kos ap­lin­ko­je? Ar ma­to­te dar ko­kių nors sek­to­rių, iš­sky­rus mais­to pro­duk­tų, kur gal­būt ir­gi yra pa­na­šių pro­ble­mų, ir gal pla­nuo­ja­te at­ei­nan­čiais me­tais ir ki­tuo­se sek­to­riuo­se im­tis pa­na­šių prie­mo­nių?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Jūs ne­sa­te nau­jas Sei­mo na­rys, tai čia tas pir­mas klau­si­mas ir pir­ma­me po­sė­dy­je, ma­tyt, na­tū­ra­lu, kad už­duo­da­mas yra. Taip, vėl­gi sta­tis­ti­ka yra ne mū­sų pa­čių. Ly­gi­na­ma ap­lin­ka su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis, pir­miau­sia Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis. Ta sta­tis­ti­ka ro­do, taip, mes tik­rai ne­dis­ku­tuo­ja­me dėl lais­vo­sios rin­kos ir ga­li­my­bių da­ry­ti ne­tei­sė­tais, gal­būt ne­ra­cio­na­liais bū­dais in­ter­ven­ci­ją į lais­vą­ją rin­ką, nu­sta­tant pro­duk­tų kai­nas, ri­bas tam tik­ras. Ta­čiau ką mums pa­vy­ko pa­da­ry­ti, aš ma­nau su­stip­rin­ti var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gą, dau­giau in­ves­tuo­ti į gy­ven­to­jų in­for­ma­ty­vu­mą, tu­rė­ti dia­lo­gą su kai ku­riais ir pre­ky­bos cen­trais, tu­rė­ti dia­lo­gą, ku­ris pa­ska­ti­no gal­būt tru­pu­tį ki­to­kį san­ty­kį tarp tie­kė­jo ir pre­ky­bos cen­tro, tai yra vi­sos tos prie­mo­nės, ku­rios pa­dė­jo, na, kal­bė­tis ir pa­siek­ti re­zul­ta­tų. Gal­būt kai kas ma­no, kad tai at­si­tik­ti­niai da­ly­kai, ne­svar­bu, svar­biau­sia, kad yra tas re­zul­ta­tas, ku­ris pa­lan­kus var­to­to­jui.

Dėl per­spek­ty­vų. Ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu taip pat pa­sieks Sei­mą įsta­ty­mo pro­jek­tas, iš­va­da Vy­riau­sy­bė­je yra pa­tvir­tin­ta, tiks­liau, yra gau­tas pri­ta­ri­mas iš­va­dai dėl ga­li­my­bės vals­ty­bės gy­dy­mo įstai­go­se, svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se pre­kiau­ti vais­tais. Tai taip pat vie­na prie­mo­nė, ku­ri pa­dės, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, gin­ti var­to­to­jų tei­sė­tus in­te­re­sus ir įsi­gy­ti vais­tų, ko­ky­biš­kų vais­tų, už pa­lan­kiau­sią var­to­to­jui kai­ną.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Rin­ke­vi­čius. Jo nė­ra.

Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau su ju­mis pa­si­tar­ti. Dir­ba­me dvi va­lan­das, tech­ni­nė de­šim­ties mi­nu­čių per­trau­ka tik­riau­siai bū­tų žmo­giš­kai su­pran­ta­ma? Po to vėl at­sa­ki­nė­tu­me į klau­si­mus, bai­gian­tis jiems, Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis, kur klau­si­nė­tų opo­zi­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je) Pen­kių mi­nu­čių? Ge­rai, pen­kių mi­nu­čių per­trau­ka. Iš­ei­tų jau sep­ty­nios mi­nu­tės. Grįž­ta­me į sa­lę 12 val. 5 min. Ge­rai? Dė­ko­ju. 12 val. 5 min. pra­tę­si­me at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Dė­ko­ju.

 

Pertrauka

 

12.05 val.

Vy­riau­sy­bės 2018 me­tų veik­los ata­skai­ta (tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, trum­pu­tė per­trau­ka bai­gė­si. Ger­bia­muo­sius mi­nist­rus pra­šo­me vėl grįž­ti į sa­lę, to­liau tę­si­me klau­si­nė­ji­mus.

Ger­bia­mie­ji mi­nist­rai, pra­šo­me su­grįž­ti į po­sė­džių sa­lę. V. Rin­ke­vi­čius, da­bar ma­tau, jau at­vy­ko į po­sė­džių sa­lę. Jums su­teik­si­me ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis. Mi­nu­tę, tuoj įjung­siu mik­ro­fo­ną. Pra­šom, klaus­ki­te.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Vy­riau­sy­bės dar­bą už pra­ei­tus me­tus ga­li­ma ver­tin­ti tei­gia­mai, pa­da­ry­ta daug ge­rų dar­bų. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti tei­sin­gu­mo mi­nist­ro. Yra įsi­se­nė­ju­sių pro­ble­mų, ku­rių, de­ja, ne­pa­vy­ko iš­spręs­ti nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės pra­džios. Apie pa­tai­sos įstai­go­se esan­čias pro­ble­mas bu­vo ap­ra­šy­ta spau­do­je, kaip jos ten va­di­na­si, ne­ži­nau, kaip gra­žiai pa­sa­ky­ti, ka­li­nių san­ty­kius ir taip to­liau, tai bu­vo pla­čiai ap­ra­šy­ta spau­do­je. Ar pa­vyks jums to­je sri­ty­je pa­da­ry­ti pa­kei­ti­mus, pro­ver­žį, iš­gy­ven­din­ti to­kius da­ly­kus? Kaž­kaip XXI am­žiu­je de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rei ir to­kius da­ly­kus gir­dė­ti…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …yra tik­rai ne­jau­ku. Ką ga­lė­tu­mė­te pa­da­ry­ti ir pa­sa­ky­ti?

PIRMININKĖ. Pra­šom.

E. JANKEVIČIUS. Da­bar jau vei­kia mik­ro­fo­nas. Ačiū ger­bia­ma­jam Sei­mo na­riui už klau­si­mą. Pa­vyks­ta, jau pa­vyks­ta, aiš­ku, jei­gu jūs mi­ni­te tuos gar­ses­nius įvy­kius Pra­vie­niš­kė­se. Taip, ten bu­vo ka­lin­čių as­me­nų, ku­rie iš­nau­do­jo ki­tus ka­li­nius, jie vi­si yra per­kel­ti į ka­me­rų ti­po pa­tal­pas, nau­jai pa­sta­ty­tas ka­me­rų ti­po pa­tal­pas, ku­rio­se yra įmon­tuo­ta blo­ka­vi­mo sis­te­ma pa­sta­to vi­du­je. Jie ne­ga­li su­sisiek­ti, ne­ga­li da­ry­ti po­vei­kio ki­tiems ka­li­niams ir fak­tiš­kai ši­ta pro­ble­ma šiuo at­ve­ju jau yra iš­spręs­ta.

Ki­tas la­bai svar­bus as­pek­tas yra tas, kad jei­gu mes pa­ste­bi­me, kad to­kie da­ly­kai vyks­ta, iš kar­to per­ke­lia­me as­me­nį į ki­tą įstai­gą, izo­liuo­ja­me jį ka­me­ros ti­po pa­tal­po­se ir pra­si­de­da iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, vė­liau by­la at­ke­liau­ja į teis­mą ir bū­na tam tik­ri spren­di­mai. Daž­nu at­ve­ju jo baus­mė il­gė­ja.

 Iš es­mės ga­li­ma ir dau­giau pa­sa­ko­ti apie ši­tas pro­ble­mas, nes la­bai svar­bu, kad ka­li­niams ir ka­lin­tiems as­me­nims – vi­siems bū­tų su­teik­ta di­des­nė ga­li­my­bė tai­sy­tis, sie­kis bū­tų tai­sy­tis. Prieš ke­le­tą die­nų kaip tik pa­si­ra­šiau įsa­ky­mą – ke­lio­se pa­tai­so­s įstai­go­se mes da­ro­me pi­lo­ti­nį pro­jek­tą, bus leng­vo re­ži­mo te­ri­to­ri­ja, bus daug pa­ska­tų, ge­rai be­si­el­gian­tys ka­li­niai bus vi­siš­kai izo­liuo­ti nuo ki­tų ka­li­nių ir jiems bus su­teik­ta dau­giau pa­ska­tų tai­sy­tis, keis­ti sa­vo įpro­čius ir elg­tis ki­taip.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, iš tie­sų Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta – žan­ras pa­kan­ka­mai įdo­mus ir la­bai pri­klau­so nuo to, kas ko­men­tuo­ja. Ta­čiau yra ir to­kių frag­men­tų, ku­rie pri­mi­nė 1992 me­tus, kuo­met siau­tė­jo ban­dos, plė­ši­kau­ja­ma, iš pa­sie­nio san­dė­lių dings­ta ci­ga­re­tės, ga­li­mai įsi­pai­nio­ję pa­rei­gū­nai. Ta­čiau aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie ki­tą vie­tą, tai yra Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ją, kur iš tik­rų­jų taip pat jū­sų mi­nist­ra­vi­mo lai­ku, mi­nist­ro R. Ma­siu­lio ini­cia­ty­va bu­vo pa­da­ry­tas au­di­tas ir ten taip pat yra daug pro­ble­mų. Keis­čiau­sia, kad pir­mo in­ter­viu me­tu jūs pa­sa­kė­te, kad gal­būt mi­nist­rui ne­rei­kė­tų kiš­tis į ši­tuos rei­ka­lus, ir no­rė­jo­te, kaip daug kas su­pra­to, už­čiaup­ti mi­nist­rą. Dėl ko tai bu­vo da­ro­ma ir ar iš tik­rų­jų, lau­kiant ši­tos ata­skai­tos, no­rė­ta su­švel­nin­ti si­tu­a­ci­ją, ar bu­vo ki­tų mo­ty­vų, iš tik­rų­jų dangs­ty­mo, nes te­nai taip pat ga­li­mai pa­nau­do­tos lė­šos pa­žei­džiant tei­sės ak­tus? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip su­si­ję su Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta R. Ma­siu­lio pa­si­sa­ky­mai ir ma­no in­ter­viu? Gal tai bū­tų Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio me­tu la­bai ak­tu­a­lus klau­si­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Ką to­kį? (Bal­sai sa­lė­je) Aš tie­siog su te­ma ban­dau su­sie­ti.

PIRMININKĖ. Klau­si­nė­ja­ma dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne­bu­vo no­ro nei už­čiaup­ti, nei už­gož­ti, nei ki­taip ką nors pada­ry­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Jo ne­ma­tau sa­lė­je. D. Ša­ka­lie­nė. Jos taip pat nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je) Do­vi­le Ša­ka­lie­ne, pra­šo­me. Klaus­ki­te, Do­vi­le. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, pra­šau.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tik­rų­jų man la­bai svar­bu, kas vyks­ta šian­dien su smur­to įvei­ki­mu Lie­tu­vo­je, ir ma­čiau, kad Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je tam skir­ta tru­pu­tį vie­tos. Aš no­rė­čiau la­bai kon­kre­čiai pa­klaus­ti. Štai pla­nuo­ja­mas 2020 me­tų biu­dže­tas. Ar iš tie­sų bus ga­li­ma ti­kė­tis, kad pa­slau­goms šei­moms bus ras­ti rei­ka­lin­gi pi­ni­gai, kad iš tie­sų vi­sos šei­mos, ku­rios su­si­du­ria su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ba ar­ba ku­rios pa­čios krei­pia­si su­vok­da­mos, kad jos no­ri pa­keis­ti sa­vo po­žiū­rį į vai­ką ir kad vis dėl­to vai­ko mu­ši­mas nė­ra vai­ko auk­lė­ji­mas, ne­be­tu­rės lauk­ti po ke­lis mė­ne­sius po­zi­ty­vios tė­vys­tės kur­sų, psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jų ir psi­cho­te­ra­pi­jos, tė­vų gru­pių ir ki­tų pa­slau­gų, ku­rių tik­rai la­bai trūks­ta, ypač kuo to­liau nuo cen­tro, kuo to­liau į re­gio­nus, tuo la­biau jų trūks­ta. Kiek pla­nuo­ja­te skir­ti tam lė­šų ir kaip jūs ver­ti­na­te, kiek bu­vo pa­ten­kin­tas po­rei­kis 2018 me­tais?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ge­gu­žės mė­ne­sį mes pra­dė­si­me pro­jek­tuo­ti ki­tų me­tų biu­dže­tą.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Bet jūs idė­jų jau tu­ri­te.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Bet kad tik­rai bus orien­tuo­ja­ma­si į pa­gal­bą šei­mai už­tik­ri­nant jos fi­nan­sa­vi­mą, tik­rai ga­liu tą pa­tvir­tin­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius. Ruo­šia­si G. Ste­po­na­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi prem­je­rui rei­kia tru­pu­tį pail­sė­ti, klau­si­mą no­riu už­duo­ti ap­lin­kos mi­nist­rui. Svei­ki­nu, ger­bia­ma­sis mi­nist­re, už jū­sų ini­cia­ty­vą, kad no­ri­te pa­keis­ti se­nus au­to­mo­bi­lius, bet aš jums siū­ly­čiau dau­giau dė­me­sio skir­ti miš­kų sek­to­riui. To­kio cha­o­so po re­for­mos, kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, moks­li­nin­kai, eks­per­tai, nė­ra bu­vę nuo šios ins­ti­tu­ci­jos įkū­ri­mo. To­dėl, aš sa­ky­čiau, jums rei­kė­tų la­bai daug dė­me­sio skir­ti šiam sek­to­riui.

Jūs ne­se­niai, gal­būt dar net ne­ži­no­te, iki ko­kio ly­gio mes nu­si­ri­to­me, nes šiuo mo­men­tu duo­me­nys ap­do­ro­ja­mi pieš­tu­ku. Ak­mens am­žius. Kom­piu­te­ri­za­ci­ja yra įstri­gu­si ne­ži­nau dėl kie­no kal­tės. To­dėl, ger­bia­mas mi­nist­re, no­ri­te pa­tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją, la­bai gar­bin­gai jums no­ri pa­dė­ti Že­mės ūkio aka­de­mi­jos moks­li­nin­kai. Iš tik­rų­jų jie no­ri jums pa­dė­ti.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų si­tu­a­ci­ją ir vaiz­dą mes, ma­nau, ma­ty­si­me ar­ti­miau­siu me­tu. Mes pla­nuo­ja­me at­lik­ti veik­los au­di­tą ir ga­lė­si­me įver­tin­ti ir at­sa­ky­ti tiek jums, tiek vi­suo­me­nei į klau­si­mus, ko­kia sta­di­ja yra re­for­mos, ko­kia sta­di­ja yra po­ky­čių ir ką rei­kia da­ry­ti. Ma­nau, tik­rai ta­da ga­lė­si­me at­sa­ky­ti kon­kre­čiai. Iš tie­sų tam tik­rų pro­ble­mų yra, taip. Kal­bant apie re­for­mos tęs­ti­nu­mą, tai yra pri­ori­te­ti­nė sri­tis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia G. Ste­po­na­vi­čius. Ruo­šia­si Arū­nas Grub­liaus­kas. At­si­pra­šau, Gu­mu­liaus­kas.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, bu­vo ke­li klau­si­mai, su­si­ję su švie­ti­mu, aš no­rė­čiau pra­tęs­ti jū­sų pa­ties pra­dė­tas te­mas. Pir­mas klau­si­mas, jūs tei­sus, kad fi­nan­si­niais sver­tais ga­li­ma veik­ti sa­vi­val­dos mo­kyk­lų tin­klą, bet šiuo me­tu Lie­tu­vo­je 381 mo­kyk­lo­je yra mo­ky­mas, vyks­tan­tis jung­ti­nė­se kla­sė­se. Yra Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas – Mo­kyk­lų tin­klo tai­syk­lės, jis pra­ėju­sių me­tų, kaip tik ata­skai­ti­niais me­tais, lie­pos mė­ne­sį bu­vo pa­keis­tas taip, kad jūs įtei­si­no­te, jog jung­ti­nės kla­sės ga­li bū­ti penk­tų–­aš­tun­tų kla­sių. Apie tai kal­ba Vals­ty­bės kon­tro­lė. Ar tai­sy­si­te šias klai­das, nes tai tik­rai su ko­ky­be nie­ko ben­dro ne­tu­ri?

Ir ma­no ant­ras klau­si­mas. Pra­ėju­siais me­tais taip pat jus ly­dė­jo, sa­ky­ki­me, ne­sėk­mė, kai per 4 tūkst. vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų vie­tų bu­vo ne­už­pil­dy­ta. Ma­čiau va­ka­rykš­tę dis­ku­si­ją jū­sų Vy­riau­sy­bė­je.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ar pri­ei­na­mu­mas šiais me­tais, įver­ti­nant ne­pro­fe­sio­na­lų pra­ei­tų me­tų pla­na­vi­mą, ne­ma­žės, pa­ly­gin­ti su per­nai, nes jūs vis dar kal­ba­te apie ne­mo­ka­mo ba­ka­lau­ro stu­di­jas, o veiks­mas, at­ro­dy­tų, ve­da lyg ir prie­šin­ga kryp­ti­mi?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne­ga­liu da­bar pa­sa­ky­ti dėl to nu­ta­ri­mo, mes kaip tik, man at­ro­do, pri­ėmė­me spren­di­mus, kad ne­bū­tų to­kių jung­ti­nių kla­sių. Bet, aiš­ku, tai yra su­si­ję ir su mo­kyk­lų tin­klo iš­sau­go­ji­mu, ir tos pa­slau­gos pri­ei­na­mu­mu. Tik­rai tai nė­ra pats ge­riau­sias bū­das, kai ypač penk­tos, aš­tun­tos kla­sės su­jun­gia­mos ir mo­ko­ma vie­no­je kla­sė­je. Tu­rė­čiau… Gal ko­le­ga mi­nist­ras pa­dės at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą.

Kal­bant apie krep­še­lius. Jei­gu dis­ku­si­ją Vy­riau­sy­bė­je gir­dė­jo­te, taip, yra po­rei­kis nu­sta­ty­ti šian­dien pir­miau­sia tas pro­fe­si­jas, ku­rios šian­dien ar ar­ti­miau­siu me­tu bus rei­ka­lin­gos ir ša­lies ūkiui. Jūs ži­no­te, kad moks­lei­viai tu­ri ga­nė­ti­nai iš anks­to ap­si­spręs­ti, ko­kius vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus pa­si­rink­ti, ko­kį pro­fi­lį no­ri stu­di­juo­ti. Dėl to tas tei­gia­mas sig­na­las apie ga­li­my­bę įgy­ti pro­fe­si­jas ir gau­ti šiuo at­ve­ju vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas iš­liks.

Ar tas dis­ba­lan­sas, koks bu­vo per­nai, iš­liks? Tik­rai neto­kio ne­pa­nau­do­tų krep­še­lių skai­čiaus. Bet ir tie pi­ni­gai, ku­rie bu­vo ne­pa­nau­do­ti, ati­te­ko švie­ti­mo sis­te­mai. Jie ne­bu­vo kaž­kur iš­da­lin­ti, jie ati­te­ko tiems pa­tiems uni­ver­si­te­tams, ku­rie spren­dė la­bai svar­bius, tarp jų ir dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mų, klau­si­mus. Nė­ra leng­va su­ba­lan­suo­ti la­bai skir­tin­gus in­te­re­sus ir prog­no­zuo­ti, ko­kias spe­cia­ly­bes jau­ni­mas pa­si­rinks, bet po­zi­ty­vių sig­na­lų šian­dien mes tik­rai tu­ri­me. Kal­bė­da­mi apie in­ži­ne­ri­ją ar nau­jas tech­no­lo­gi­jas, ino­va­ty­vias tech­no­lo­gi­jas, mes pa­lik­si­me ir ti­kė­si­mės, kad pa­da­rys ta­da ne tik Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja vis­ką, kad po­pu­lia­rin­tų šias spe­cia­ly­bes, nes tai nė­ra šios mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko­my­bės sri­tis. Kvo­tos skir­tos, ne­už­pil­do­mos, va­di­na­si, kaž­kas dau­giau ne­vei­kė, ne tik Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja. Ir bu­vo to­kia po­sė­džio es­mė, kad mi­nis­te­ri­jos, ku­rios šian­dien ne­su­tin­ka ir pra­šo, kad kvo­tos bū­tų iš­lai­ky­tos, pa­da­ry­tų ir pri­si­im­tų at­sa­ko­my­bę už tų spe­cia­ly­bių po­pu­lia­ri­ni­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia A. Gu­mu­liaus­kas. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ver­tin­da­mas Vy­riau­sy­bės dar­bą tei­gia­mai, vis dėl­to no­rė­čiau šiek tiek pa­prie­kaiš­tau­ti, kad ne vi­si ge­ri dar­bai įra­šy­ti ata­skai­to­je. Ką aš tu­riu gal­vo­je? Aš tu­riu gal­vo­je di­de­lius Vy­riau­sy­bės dar­bus vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo sri­ty­je.

2018 me­tais pa­da­ry­ti du di­džiu­liai vals­ty­bi­niai pro­jek­tai, ku­rie ne­bu­vo pa­da­ry­ti de­šimt­me­čius: ir Bir­žiš­kų per­lai­do­ji­mas, ir A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go įam­ži­ni­mo klau­si­mai, taip pat Kryž­kal­nio me­mo­ria­las bu­vo baig­tas ir tik 2019 me­tais ati­da­ry­tas. Už tai tik­rai la­bai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti prem­je­rui, ku­rio po­žiū­ris į vals­ty­bės is­to­ri­nę ap­lin­ką yra vie­na­reikš­miš­kas. Ir to­dėl dar klau­si­mas. Ka­dan­gi yra daug, no­ri­si dar dau­giau. Sa­ky­ki­te, ar 2019 me­tais pla­nuo­ja­mas ki­tos da­lies Kryž­kal­nio me­mo­ria­lo pa­bai­gi­mas, nes ten yra dvi te­ri­to­ri­jos? Vie­na su­tvar­ky­ta tik­rai pui­kiai, koks li­ki­mas ant­ros te­ri­to­ri­jos? Ačiū jums.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Aš tik­rai džiau­giuo­si, kad mes grą­ži­na­me mo­ra­li­nę sko­lą tiems žmo­nėms, ku­rie gal­vas pa­dė­jo už Lie­tu­vos lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. Nė­ra su­pran­ta­ma, kaip tuoj pat Ko­vo 11 dieną mi­nė­si­me at­kur­tos vals­ty­bės 30 me­tų ju­bi­lie­jų ir ro­dy­si­me pa­sta­tus, is­to­ri­nes vie­tas, tam tik­rus sa­va­dar­bius pa­min­klus, ku­riuos tik­rai vals­ty­bės mo­ra­li­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas bu­vo su­tvar­ky­ti. Aš džiau­giuo­si, kad mes tik­rai pa­da­rė­me pro­ver­žį. Kal­bant apie Kryž­kal­nį, su­tvar­kė­me pir­mą eta­pą. Taip, aš ga­liu pa­sa­ky­ti, yra nu­ma­ty­ta, kad tiek 2019, tiek 2020 me­tais Kryž­kal­ny­je iš­kils me­mo­ria­las Lais­vės ko­vų da­ly­viams – vi­siems ša­lies lais­vės ko­vo­to­jams. Bu­vo, ma­tyt, es­mi­nis da­ly­kas, kad jie pa­tys su­si­tar­tų, ko­kio pro­jek­to no­ri. Tą pa­vy­ko pa­da­ry­ti ne iš pir­mo kar­to, bet lyg ir pa­vy­ko. Mū­sų taip pat yra gar­bės rei­ka­las, kad at­mi­ni­mas bū­tų tin­ka­mai įam­žin­tas, ir tai bus pa­da­ry­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mū­sų po­sė­dį ste­bi, aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio rink­ti­nė. Ją su­da­ro Lie­tu­vos ir pa­sau­lio ša­lių jau­nuo­liai, jie at­vy­ko čia, „U18“ da­ly­vau­ja pa­sau­lio at­ran­ki­nia­me čem­pio­na­te Elek­trė­nuo­se ir jau lai­mė­jo po­rą gra­žių per­ga­lių. (Plo­ji­mai) Tad lin­ki­me sėk­mės mū­sų at­ei­čiai – jau­ni­mui.

O da­bar klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, gal su­tik­si­te, kad tei­kiant Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą pras­min­ga ly­gin­ti ro­dik­lius ne tik su pra­ėju­siais me­tais, bet ir su pa­na­šaus iš­si­vys­ty­mo kai­my­ni­nių ša­lių ro­dik­liais. Gai­la, kad pas jus to­kių pa­ly­gi­ni­mų iš es­mės nė­ra. Štai ana­li­ti­kas Ž. Mau­ri­cas at­krei­pė dė­me­sį, kad eko­no­mi­kos au­gi­mas, de­ja, yra ma­žes­nis ne­gu Es­ti­jo­je ar Lat­vi­jo­je. Aš jū­sų no­rė­čiau pa­klaus­ti. Mus ly­gin­da­mas su Es­ti­ja, kur BVP vie­nam gy­ven­to­jui yra ly­giai toks pat, ar jūs ga­li­te įvar­din­ti bent ke­le­tą so­cia­li­nių ro­dik­lių, pa­gal ku­riuos mes len­kiam Es­ti­ją ar­ba esa­me pa­na­šaus ly­gio? Jei­gu jums tai per sun­ku, ar ga­li­te įvar­din­ti bent vie­nos mi­nis­te­ri­jos sri­tį, kur sa­ky­tu­me, kad čia mes esa­me kai­my­nus tik­rai ap­len­kę?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne­su­tik­siu, ką jūs pa­sa­kė­te, kad rei­kia ly­gin­ti. Ata­skai­tos pa­ren­gi­mo for­ma yra to­kia, ko­kia yra pa­teik­ta. Kal­bant apie eko­no­mi­kos au­gi­mo pa­ly­gi­ni­mą, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti įvai­riais ro­dik­liais. Na, kaž­kas pri­ėjo ir pa­ly­gi­no, ko­mer­ci­nio ban­ko at­sto­vas, ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mą su Es­ti­ja ar Lat­vi­ja. Aš ga­liu ir­gi pa­ly­gin­ti la­bai svar­bų ro­dik­lį – at­ly­gi­ni­mų au­gi­mą pra­ei­tais me­tais: Lie­tu­vo­je jo vi­dur­kis bu­vo 9,6 %, Es­ti­jo­je – 7,3 %. (Bal­sai sa­lė­je) Nu­ga­lė­jo­me. Kai­nos. Jei­gu kal­ba­me apie mais­to pro­duk­tų kai­nas, mes ge­ro­kai ge­riau at­ro­do­me nei Lat­vi­ja, Es­ti­ja ar Len­ki­ja. Tai vėl yra ne mū­sų sta­tis­ti­ka, ku­ri yra pa­teik­ta prie ata­skai­tos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, no­riu pa­klaus­ti apie vie­nos iš Eu­ro­pos Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą. Su­pran­tu, kad jūs pa­sa­ky­si­te, kad Vy­riau­sy­bė sa­vo dar­bą pa­da­rė, ati­da­vė Sei­mui, bet Sei­mas nuo 2018 me­tų ge­gu­žės mė­ne­sio nie­kaip nie­ko ne­pa­da­rė, o prie­mo­nės įvyk­dy­mo ter­mi­nas bu­vo 2019 me­tų pir­ma­sis ket­vir­tis, jis jau yra pa­si­bai­gęs, tai yra ple­čiant mo­kes­ti­nę ba­zę dėl fi­zi­nių as­me­nų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ap­mo­kes­ti­ni­mo, tai, ką jūs bu­vo­te pa­ren­gę. Kaip čia yra, ar čia ne­ran­da­te ben­dros kal­bos su frak­ci­ja, ku­ri ne­klau­so ir ma­no, kad Vy­riau­sy­bei ne­rei­kia tos re­ko­men­da­ci­jos įgy­ven­din­ti sie­kiant su­ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį ir skur­dą?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Lau­kia­me opo­zi­ci­jos pa­gal­bos šio­je sri­ty­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si I. De­gu­tie­nė.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas prem­je­re, Vy­riau­sy­bė la­bai daug lė­šų ski­ria so­cia­li­nei at­skir­čiai ma­žin­ti, tai ir vai­ko pi­ni­gai, vi­si ki­ti pi­ni­gai. Vie­ni tarp tų pi­ni­gų yra sa­vi­val­dy­bėms ski­ria­mi so­cia­li­niai pi­ni­gai, tai apie 250 mln.

PIRMININKĖ. Ar­čiau mik­ro­fo­no.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tik šiek tiek yra liūd­na, kad kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės tų so­cia­li­nių pi­ni­gų me­tų ga­le ne­su­ge­ba pa­nau­do­ti. Vien per­nai apie 10 mln. eu­rų bu­vo ne­pa­nau­do­ta. Kaip jūs gal­vo­ja­te, gal mi­nis­te­ri­ja kaip nors tu­rė­tų sa­vi­val­dy­bėms pa­tar­ti, dar ką nors pa­da­ry­ti, kad ne­bū­tų taip, kad so­cia­li­niai pi­ni­gai lik­tų ne­pa­nau­do­ti?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš es­mės pa­tar­ti tik­rai ga­li­ma, pa­ta­ri­nė­ja­me ir pra­šo­me, ir Vy­riau­sy­bė­je kal­ba­me, ypač tais at­ve­jais, kai siū­lo­me fi­nan­suo­ti ki­tų so­cia­li­nių sri­čių bū­ti­ną po­rei­kį ši­tų pi­ni­gų. Sa­ko, ne, ne­tu­ri­me ir ne­ga­li­me, o po to me­tų pa­bai­go­je tu­ri­me to­kį re­zul­ta­tą. Aiš­ku, tai yra ap­gai­lė­ti­na ir ati­tin­ka­mų sa­vi­val­dy­bių va­do­vų ir ta­ry­bų ap­lai­du­mas, ki­taip ne­įvar­din­si.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia I. De­gu­tie­nė. Ruo­šia­si M. Pui­do­kas.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, aš gal pra­tę­siu J. Raz­mos klau­si­mą. Iš tik­rų­jų Lie­tu­va vi­sa­da gy­ve­no ly­gi­na­ma su ki­to­mis Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis, ypač su Es­ti­ja, ku­ri per 30 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų di­de­lius žings­nius pa­da­rė į prie­kį ir daug kur mus yra ap­len­ku­si. Tai ar jūs da­rė­te to­kius ly­gi­ni­mus ir ob­jek­ty­viai ga­li­te įvar­dy­ti, tar­kim, kaip au­go pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je ir Es­ti­jo­je, kaip ki­to dar­bo už­mo­kes­tis tiek pri­va­čia­me, tiek vie­ša­ja­me se­k­to­riu­je Lie­tu­vo­je ir Es­ti­jo­je? Ar mes nie­ko ne­ana­li­zuo­si­me ir gy­ven­si­me pa­gal se­niai, dar anais lai­kais, pa­pli­tu­sį po­sa­kį: „Pas mus vis­kas ge­rai ir džin­sų mums ne­rei­kia.“?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Ire­na. Kaž­kaip šian­dien die­na, kai opo­zi­ci­ja pri­si­me­na anuos lai­kus ir ci­tuo­ja. Aiš­ku, yra įvai­riau­sių ci­ta­tų. Tik­rai tų pa­ly­gi­ni­mų yra. Aš jau pa­mi­nė­jau at­ly­gi­ni­mų skai­čius, koks bu­vo au­gi­mas pas mus, ir Lat­vi­jos, ir Es­ti­jos di­des­nis bu­vo, BVP ma­žiau au­go.

No­riu pa­sa­ky­ti tik vie­ną da­ly­ką, kal­bant apie Es­ti­ją per tuos tris de­šimt­me­čius. Ma­tyt, tas skir­tu­mas ne per dve­jus me­tus at­si­ra­do. Es­ti­ja vis­gi gal kaž­ką ki­taip da­rė nuo pat 1990 me­tų, daug ką da­rė ki­taip. Aiš­ku, mes pa­si­rin­ko­me ki­to­kį ke­lią. Šian­dien kai kur pas mus ge­riau, kai kur pras­čiau. Aš kal­bė­jau apie tą pa­čią ver­slo ap­lin­ką. Tik­rai pa­gal „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­gą mes kaž­ka­da sva­jo­jo­me Es­ti­ją ap­lenk­ti. Tai yra įvy­kęs fak­tas. Aiš­ku, rei­kia ma­ty­ti ir mes ma­to­me kai­my­nus. No­ri­si, kad bū­tu­me ge­riau­si iš ge­riau­sių šia­me re­gio­ne, bet yra įvai­rių skir­tu­mų. Tie­siog rei­kė­tų ly­gin­ti la­bai de­ta­liai pa­gal įvai­rius pa­ra­met­rus. Vie­nur yra ge­riau, ki­tur pras­čiau, bet tai ir­gi tur­būt na­tū­ra­lu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. M. Pui­do­ko jau ne­ma­tau sa­lė­je. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos ban­dė pa­ra­šy­ti pa­žy­mį. Ger­bia­mas A. Ku­bi­lius ra­šė dve­je­tu­ką, E. Gent­vi­las ne­bu­vo ap­si­spren­dęs, ko­kį pa­žy­mį ra­šy­ti. Aš gal­vo­ju, kad ob­jek­ty­viau­siai ga­lė­tų įver­tin­ti ži­niask­lai­da. Aš at­si­da­riau vie­no to­kio nau­jie­nų por­ta­lo „Vy­riau­sy­bės pa­ža­dų met­rą“ (yra toks pro­jek­tas). Te­nai bu­vo iš­skir­ta fa­k­tiš­kai 90 svar­bes­nių dar­bų, iš ku­rių jau yra pa­da­ry­ta ar­ba pra­dė­ta da­ry­ti be­veik 73 %. Tai yra, ma­nau, la­bai rim­tas pa­reiš­ki­mas. Yra tik­rai la­bai daug pa­da­ry­ta. Iš tų ne­pa­da­ry­tų yra tik­tai 24 pro­jek­tai.

Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti Vy­riau­sy­bės va­do­vo. Yra dar ne­ma­žai lai­ko iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, dar ki­tos ka­den­ci­jos. Ko­kie bū­tų svar­biau­si dar­bai, ku­riuos rei­kė­tų at­lik­ti Lie­tu­vai?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik­rai dė­ko­ju, kad jūs at­ra­do­te kaž­ko­kį šal­ti­nį, ir la­bai ge­rai, kai ste­bi, ana­li­zuo­ja. Tik­rai džiau­giuo­si, jei­gu tas skai­čius yra toks, kad 73 % pa­da­ry­ta. Li­ko dar pus­an­trų me­tų. Taip nuo­sek­liai ei­dami, mes pa­da­rė­me fak­tiš­kai dau­giau ne­gu pu­sę.

Šių me­tų ar­ba ar­ti­miau­si dar­bai. Aš ga­liu tą pa­tį pa­kar­to­ti, ką vie­nam iš ko­le­gų pa­sa­kiau. Tai tos re­for­mos, ku­rios yra pra­dė­tos švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos, pen­si­jų, mo­kes­čių, ino­va­ci­jų sri­ty­se, še­šė­li­nė eko­no­mi­ka, tu­ri duo­ti re­zul­ta­tus ir mes tu­ri­me už­tik­rin­ti jų įgy­ven­di­ni­mą. Pa­ren­gia­ma­sis eta­pas jau yra pra­ei­ty­je. Taip pat tu­ri­me tin­ka­mai įgy­ven­din­ti ir pa­siek­ti tiks­lus, jeigu kal­bėtume apie de­mo­gra­fiją ir mig­ra­ci­ją.

Kaip jau mi­nė­jau, di­džiau­sias, ma­tyt, ar­ti­miau­sių mė­ne­sių Sei­me iš­šū­kis bus pri­sta­ty­ti ir gau­ti pri­ta­ri­mą dėl il­ga­lai­kio tva­raus vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mo. Šių me­tų vie­nas iš iš­šū­kių bus pa­reng­ti so­cia­liai orien­tuo­tą vals­ty­bės biu­dže­tą, kad bū­tų ga­li­ma to­liau vyk­dy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus ir kal­bė­ti apie to­les­nį dar­bo mo­kes­čių ma­ži­ni­mą. Tai yra tri­me­tis pla­nas. Pa­ja­mos dir­ban­tiems žmo­nėms to­liau tu­rė­tų aug­ti. Vai­ko pi­ni­gai, taip pat tva­rus pen­si­jų in­dek­sa­vi­mas yra tai, kas bus, ma­tyt, šio ar­ti­miau­sio pus­me­čio pri­ori­te­tai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me, ger­bia­mas prem­je­re, mi­nist­rai. Bai­gė­me at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­tos pla­nuo­ja­me reng­ti ba­lan­džio 25 die­ną. Ata­skai­tą da­bar svars­tys vi­si ko­mi­te­tai.

 

12.30 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Pra­de­da­me Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį. 12 val. 30 min. Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis – iki 13 va­lan­dos. Ir, kaip bu­vo su­ta­rta Se­niū­nų su­ei­go­je, klau­si­nė­ja opo­zi­ci­nės frak­ci­jos. Pir­mo­ji klau­sia opo­zi­ci­nės frak­ci­jos ly­de­rė ger­bia­mo­ji V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, ko­vo pa­bai­go­je opo­zi­ci­nių frak­ci­jų var­du pa­kvie­čiau jus į su­si­ti­ki­mą Sei­me – su­si­tik­ti su vi­sų opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vais, ta­čiau iki šiol ne­ra­do­te lai­ko ap­si­lan­ky­ti to­kia­me su­si­ti­ki­me. No­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar ne­ma­no­te, kad taip ro­do­te ne­pa­gar­bą ne opo­zi­ci­niams po­li­ti­kams, ta­čiau mus de­le­ga­vu­siems rin­kė­jams ir tie­siog Lie­tu­vos žmo­nėms?

PIRMININKĖ. Ki­tas mik­ro­fo­nas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Iš­si­jun­gė tech­ni­ka.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mo­ji ko­le­ge. Kaž­ko­kie su­tri­ki­mai bu­vo.

Aš tik­rai, kaip jūs ži­no­te, nes mes kal­bė­jo­me ir dis­ku­ta­vo­me apie tai ir žo­džiu, ne tik raš­tais, ma­tyt, tai yra ge­riau ir ge­ro­kai trum­piau, ir efek­ty­viau. Ir pa­kvie­čiau pir­miau­sia vi­sų opo­zi­ci­nių frak­ci­jų ly­de­rius jū­sų var­du su­si­tik­ti Vy­riau­sy­bė­je ir ap­tar­ti rū­pi­mus klau­si­mus. Jei­gu no­ri­ma to­kio for­ma­to, ku­ris nė­ra nie­kur įtvir­tin­tas, nei Sei­mo sta­tu­te, ta­da for­mu­luo­ki­me, pa­ban­dy­ki­me su­ras­ti tas te­mas ir klau­si­mų ra­tą, ku­rį ga­lė­tu­me ap­tar­ti.

Pa­sa­ky­mas apie vals­ty­bės rai­dos at­ei­tį – tur­būt la­bai pla­ti dis­ku­si­ja ir il­gai ga­li­me dis­ku­tuo­ti. Tau­py­da­mi ir gerb­da­mi vie­ni ki­tų lai­ką, aš ma­nau, taip pat ga­li­me su­ras­ti ir lai­ko, ir vie­tą, kur su­si­tik­ti, ir la­bai aiš­kiais klau­si­mais dis­ku­tuo­ti. Tik­rai kvie­čiu tai pa­da­ry­ti. Dar kar­tą kvie­čiu prie to for­ma­to – iš pra­džių su frak­ci­jų ly­de­riais, po to gal­būt iš to su­si­ti­ki­mo ir bus ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti di­des­nį, ap­ta­riant kon­kre­čias te­mas, ko­kio­mis te­mo­mis no­rė­tu­me pa­dis­ku­tuo­ti ir pa­si­tar­ti. Ma­no pa­kvie­ti­mas dar ne­be­ga­lio­ja ir esu už tai, kad mes kon­struk­ty­viai ben­dra­dar­biau­tu­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir ant­ra­sis jū­sų, ger­bia­mo­ji opo­zi­ci­jos ly­de­re, klau­si­mas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis prem­je­re, už pa­kar­to­ti­nį kvie­ti­mą. Ap­svars­ty­si­me jį. Ta­čiau dar no­rė­čiau grįž­ti prie Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja sa­vo iš­va­do­je, ku­ri pa­va­din­ta „Ša­lies ata­skai­ta: Lie­tu­va 2019“, sa­ko, kad svei­ka­tos sek­to­riui fi­nan­suo­ti iš­lai­dos yra per ma­žos, kad bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti gau­sias sek­to­riu­je ky­lan­čias pro­ble­mas. Ar jūs su­tin­ka­te su to­kiu ver­ti­ni­mu? Jei­gu taip, kaip ke­ti­na­te spręs­ti šią pro­ble­mą?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abe­jo, kad yra per ma­žos, bet pro­ble­mos spren­di­mas yra su­si­jęs ne tik su au­to­ma­ti­niu ar­ba me­cha­ni­niu fi­nan­sa­vi­mo pa­di­di­ni­mu. Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie sek­to­rių, ku­ris vei­kia efek­ty­viai ir tei­kia ko­ky­biš­kas ir tin­ka­mas, pri­ei­na­mas pa­slau­gas žmo­nėms. Kai mes šiuos du in­te­re­sus su­ba­lan­suo­si­me, tik­rai tas fi­nan­sa­vi­mas yra… Šiaip jis nu­ma­ty­tas ir mes jį pa­si­ruo­šę ki­tų me­tų biu­dže­tą pro­jek­tuo­da­mi di­din­ti, ta­čiau no­ri­si ir tų po­ky­čių, ku­rie tik­rai leis­tų kal­bė­ti apie pa­slau­gų ko­ky­bę, pri­ei­na­mu­mą, kad tai bū­tų ne vien in­ves­ta­vi­mas į sis­te­mą, ku­ri kar­tais ne vi­sai efek­ty­viai vei­kia, bet fi­nan­sa­vi­mas tik­rai yra per ma­žas ir bus di­di­na­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja. G. Lan­d­sber­gis. Nė­ra sa­lė­je. A. Bi­lo­tai­tės taip pat ne­ma­tau. Yra J. Raz­ma. Su­tei­kia­me žo­dį jums. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, K. Gla­vec­kas. Ne­ma­tau. Ruo­šia­si G. Vai­če­kaus­kas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš klaus­da­mas prem­je­ro pa­svei­kin­siu ko­le­gą J. Nar­ke­vi­čių, nes jo duk­ra ga­vo po­li­ti­nes pa­rei­gas Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je.

O prem­je­ro klau­siu, ar spren­di­mai pa­kvies­ti į vy­riau­sy­bi­nes pa­rei­gas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos at­sto­vus ar jų de­le­guo­tus as­me­nis su­si­ję su tuo, kad jums rei­ka­lin­ga po­li­ti­nė pa­ra­ma bal­suo­jant Sei­me? Kiek jau yra to­kių žmo­nių įdar­bin­ta ir kiek dar pla­nuo­ja­te įdar­bin­ti ar­ti­miau­siu me­tu?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, pri­si­jun­giu prie svei­ki­ni­mų. Tik­rai džiau­giuo­si, kad mi­nist­rai, ku­rie ren­ka­si po­li­ti­nio as­me­ni­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nus, no­riu pa­brėž­ti, po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nus, lais­va va­lia tai ren­ka­si. Jei­gu jū­sų duk­ra taip pat yra kom­pe­ten­tin­ga, tu­rin­ti ge­bė­ji­mų, pa­tir­ties, dar­bo pa­tir­ties, rei­ka­lin­gą iš­si­la­vi­ni­mą, jei­gu ku­riam mi­nist­rui to­kios kom­pe­ten­tin­gos as­me­ny­bės pri­reik­tų, aš tik­rai ne­pri­eš­ta­rau­čiau. Ji taip pat ga­lė­tų eiti pa­ta­rė­jo ar vi­ce­mi­nist­ro pa­rei­ga­s. Tik­rai to ne­sie­ju nei su tė­vais, nei su ma­mo­mis, nei su par­ti­ne pri­klau­so­my­be. Jei­gu tai pa­gel­bė­tų po­li­ti­nei pa­ra­mai, jūs taip ma­no­te, tai aš tur­būt la­bai abe­jo­ju. Ne­ver­tin­ki­me žmo­nių… ne­žlug­dy­ki­me jau­nų žmo­nių ga­li­my­bės da­ry­ti kar­je­rą, kad jo tė­tis ar ma­ma yra kaž­ko­kio­se po­zi­ci­jo­se. Aš dar kar­tą pa­brė­žiu, nė­ra kal­ba­ma apie tar­nau­to­jo pa­rei­gy­bę, tai apie po­li­ti­nio (as­me­ni­nio) pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gy­bę, kai mi­nist­ras pa­si­ren­ka pats, for­muo­da­mas sa­vo ko­man­dą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia G. Vai­če­kaus­kas. Ruo­šia­si Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja – A. Sy­sas. Nė­ra sa­lė­je. J. Ole­kas. Nė­ra sa­lė­je. Ta­da vėl R. Mar­ti­nė­lis.

G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, mie­la pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas prem­je­re, sa­ky­ki­te, ar jau ga­li­te įvar­din­ti tuos žmo­nes, ku­rie aki­vaiz­džiai jums ken­kia, tai yra pra­ne­ša duo­me­nis žmo­nių, ar mi­ru­sių, ar gy­vų, ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jų. Ži­no­te, šian­dien jis ap­gau­na prem­je­rą, ry­toj ga­li Lie­tu­vą par­duo­ti. Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ne, tik­rai nie­kas ne­ken­kia. Aš dar kar­tą, nau­do­da­ma­sis jau ir Sei­mo tri­bū­na, no­riu at­si­pra­šy­ti mū­sų bu­vu­sio ko­le­gos dėl to, kad nu­ma­ri­nau aš jį, tik­rai ne­pik­ty­biš­kai. Ne­ver­čia­mas jo­kių pa­ken­kė­jų, tie­siog to­kia in­for­ma­ci­ja bu­vo pa­sie­ku­si. Dar nau­do­da­ma­sis pro­ga lin­kiu bu­vu­siam Sei­mo na­riui, ger­bia­mam ko­le­gai il­gų, svei­kų, lai­min­gų gy­ve­ni­mo me­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia R. Mar­ti­nė­lis. Ruo­šia­si A. Ma­zu­ro­nis, ku­rį pra­lei­dau.

R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rui. Da­bar­ti­nė įsta­ty­mi­nė ba­zė ne­lei­džia ne pel­no sie­kian­čioms or­ga­ni­za­ci­joms, aso­cia­ci­joms, vie­šo­sioms įstai­goms, ku­rios daž­niau­siai ir so­cia­liai orien­tuo­tas pa­slau­gas tei­kia, pre­ten­duo­ti į vals­ty­bės pa­ra­mą, Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą. Ste­bė­da­mas jū­sų veik­lą mi­nis­te­ri­jo­je, aš tik­rai džiau­giuo­si jū­sų ini­cia­ty­vo­mis vi­so­se sri­ty­se, taip pat ir į so­cia­liai orien­tuo­tas sri­tis, ir no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­kio­je sta­di­jo­je da­bar yra jū­sų tei­kia­mi pa­siū­ly­mai dėl tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų, kad bū­tent tos or­ga­ni­za­ci­jos ir­gi ga­lė­tų da­ly­vau­ti dėl so­cia­liai orien­tuo­tų pa­slau­gų, sa­ky­ki­me, dėl vals­ty­bės pa­ra­mos?

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų va­kar Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tiems Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo plėt­ros įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ku­riais bū­tent ir su­da­ro­ma ga­li­my­bė ne pel­no sie­kian­čioms or­ga­ni­za­ci­joms gau­ti vals­ty­bės pa­ra­mą. Kaip ži­no­te, šiuo me­tu, pa­vyz­džiui, įmo­nė, pa­si­rin­ku­si už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės for­mą, tu­ri, sa­ky­kim, daug ge­res­nes są­ly­gas gau­ti tos pa­čios „In­ve­gos“ ga­ran­ti­ją pa­sko­lai ar pa­na­šius da­ly­kus. Ga­li ap­li­kuo­ti į tą pa­čią Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą, o tuo tar­pu vie­šo­sios įstai­gos, de­ja, to­kių ga­li­my­bių ne­tu­ri, daž­nai vie­šo­sios įstai­gos yra tie pa­tys spor­to bū­re­liai, ro­bo­ti­kos ir pa­na­šiai, ku­rie at­lie­ka la­bai svar­bią vi­suo­me­nei funk­ci­ją. Vy­riau­sy­bė va­kar pri­ta­rė mi­nis­te­ri­jos pa­kei­ti­mams, da­bar jie, aš ti­kiu, kad, na, po­sė­džiams ne­li­ko daug lai­ko, tai pa­teik­si­me Sei­me po Ve­ly­kų ir jau Sei­mo na­rių va­lia, ti­kiuo­si, kad šiems pa­kei­ti­mams bus pri­tar­ta ne tik val­dan­čio­sios dau­gu­mos, bet ir opo­zi­ci­jos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ma­zu­ro­nis. Ruo­šia­si J. Baub­lys.

A. MAZURONIS (MSNG). La­bai dė­kui, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi prem­je­ras la­bai daug at­sa­ki­nė­jo, tai ir­gi jam lei­siu pail­sė­ti. Pa­klau­siu to pa­ties ino­va­ci­jų… ir kaip ten dar nau­jai va­di­na­si mi­nis­te­ri­ja, mi­nist­ro V. Sin­ke­vi­čiaus. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs, ma­no nuo­mo­ne, at­lie­ka­te la­bai pui­kų dar­bą nau­jiems in­ves­tuo­to­jams pri­trauk­ti Lie­tu­vo­je ir ben­drau­ti su jau esa­mais in­ves­tuo­to­jais. Tik­rai la­bai daž­nai ne­ap­si­ri­bo­ja­te to­kiu tik for­ma­liu ben­dra­vi­mu, ta­čiau ir bė­ga­te, ir į krep­ši­nio var­žy­bas ei­na­te, o tai yra la­bai svei­kin­ti­na ir pa­gir­ti­na, ir ska­tin­ti­na ir ki­tiems tą pa­tį da­ry­ti. To­dėl klau­si­mas bū­tų la­bai pa­pras­tas. Ger­bia­mas mi­nist­re, ne­pa­gal­vo­ki­te, kad aš no­riu jus su­kir­šin­ti su frak­ci­jos ko­le­go­mis, bet ką jūs gal­vo­ja­te apie pas­ta­rų­jų die­nų Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko S. Ja­ke­liū­no pa­si­sa­ky­mus ir veiks­mus ir kaip tai jums pa­de­da ar­ba truk­do tiek nau­jų in­ves­tuo­to­jų pri­trau­ki­mo kon­teks­te, tiek ben­drau­ti su jau esa­mais in­ves­tuo­to­jais, ypač su di­de­lė­mis tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je vei­kian­čio­mis kom­pa­ni­jo­mis?

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Jei­gu la­bai trum­pai, tai ne­pa­de­da, bet ap­skri­tai kal­bant in­ves­tuo­to­jų, ypač tų, ku­rie jau yra in­ves­ta­vę Lie­tu­vo­je, su­si­pa­ži­nę su Lie­tu­vos in­ves­ti­ci­ne ap­lin­ka, mo­kes­ti­ne ap­lin­ka, tos, sa­ky­ki­me, po­li­ti­nės ban­gos taip smar­kiai ne­vei­kia, nes es­mi­nis da­ly­kas vis dėl­to yra spren­di­mai, ku­rie yra pri­ima­mi Vy­riau­sy­bė­je ir par­la­men­te. Ši Vy­riau­sy­bė dve­jus su pu­se me­tų tiks­lin­gai ge­ri­na ver­slo ap­lin­ką, ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mą ir tai bu­vo įver­tin­ta pas­ku­ti­nia­me „Doing Bu­si­ness“ rei­tin­ge, pa­gal ku­rį ap­len­kė­me, sa­ky­ki­me, vi­sas kai­my­ni­nes vals­ty­bes. Eu­ro­pos Są­jun­go­je esa­me tre­ti, to­dėl iš tie­sų ta re­a­li in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka ša­ly­je yra ge­ra. O tie po­li­ti­niai klau­si­mai ir to pa­ties S. Ja­ke­liū­no klau­si­mai kai ku­rio­se vie­to­se iš tie­sų yra pa­grįs­ti. Aš džiau­giuo­si, kad ir pats „Re­vo­lu­tas“ krei­pė­si dėl jų pa­pil­do­mos pa­tik­ros. Aš ti­kiu, kad į vi­sus tuos klau­si­mus bus at­sa­ky­ta, ir mes ju­dė­si­me to­liau.

Blo­giau­sia šiuo at­ve­ju si­tu­a­ci­ja tur­būt yra ta, kad mes, Lie­tu­vos ban­kas šiuo at­ve­ju pri­ėmė spren­di­mą ir iš­da­vė li­cen­ci­ją „Re­vo­lu­tui“, o vi­sos tos dis­ku­si­jos pra­si­de­da po to. Vis dėl­to tu­rė­tu­me pri­im­ti… Yra pui­kiai vei­kian­tys mū­sų įsta­ty­mai dėl in­ves­tuo­to­jų pa­tik­ros. Ma­nau, kad rei­kė­tų pa­si­ti­kė­ti to­mis pa­čio­mis ko­mi­si­jo­mis ir pri­im­ti spren­di­mus iki to, kad vė­liau ne­kil­tų dis­ku­si­jų, kad mes čia ban­do­me, sa­ky­ki­me, kaž­kas yra ne­pa­gei­dau­ja­mas ša­ly­je, nes tuos pa­čius in­ves­tuo­to­jus mes ga­li­me sėk­min­gai at­si­rink­ti ir tą da­rė­me iki šiol.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia J. Baub­lys. Ruo­šia­si G. Skais­tė.

J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­riu kreip­tis į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rą. Ger­bia­mas mi­nist­re, iki 2018 m. rug­sė­jo 1 d. mo­kyk­lo­se bu­vo fi­nan­suo­ja­mas di­des­nis kla­sių kom­plek­tų skai­čius ne­gu pa­gal nau­ją mo­de­lį. Sa­ky­ki­me, jei­gu bu­vo 89 mo­ki­niai, ga­lė­jo bū­ti ke­tu­ri kom­plek­tai fi­nan­suo­ja­mi. Da­bar, tu­rė­da­mi 89 mo­ki­nius, tu­rė­jo su­da­ry­ti 3 kom­plek­tus, tu­rė­jo at­leis­ti mo­ky­to­jus iš dar­bo. Kla­sė­se yra po 30 vai­kų, dėl to ken­čia mo­ky­mo ko­ky­bė. Sa­ky­ki­te, ar ne­ke­ti­na­te per­žiū­rė­ti ši­to fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lio? Ačiū.

A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą. Ma­nau, kad taip bu­vo ap­si­spręs­ta, at­si­žvel­giant į po­rei­kį, kaip bū­tų ga­li­ma tiks­liau fi­nan­suo­ti ne tik kiek­vie­ną vai­ką, bet ir bū­tent tas mo­kyk­las, ku­rios tu­ri pa­na­šių pro­ble­mų, apie ku­rias jūs kal­ba­te. Aš ma­nau, kad tai rei­kė­tų da­ry­ti cik­lais. Rei­kė­tų įver­tin­ti, kaip va ir prem­je­ras kal­bė­jo apie eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą. Tik­rai mes tur­būt šian­dien ar ry­toj pa­skelb­si­me at­lik­to ty­ri­mo duo­me­nis, pa­si­žiū­rė­si­me su sa­vi­val­dy­bė­mis, su Aso­cia­ci­ja sa­vi­val­dy­bių, gal net su kiek­vie­na sa­vi­val­dy­be, mo­kyk­lų va­do­vais, įver­tin­si­me ir eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lį ir, jei­gu reiks, ko­re­guo­si­me. Taip pat ir šią fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką gal­vo­ja­me cik­lu žiū­rė­ti, ana­li­zuo­ti, ne­si­blaš­ky­ti ir, jei­gu rei­kia, to­bu­lin­ti. Bet tiks­las yra su­da­ry­ti są­ly­gas, ma­tant kiek­vie­no vai­ko pa­žan­gą ir ma­tant vi­są tin­klą. Dau­ge­liu at­ve­ju spren­di­mų rei­kia ieš­ko­ti ne at­ski­ro­je mo­kyk­lo­je, bet įtin­kli­ni­me, gal sa­vi­val­dy­bės mas­tu, gal mik­ro­ra­jo­no mas­tu, kaip įtin­klin­ti mo­kyk­las, kaip bū­tų ga­li­ma žy­miai efek­ty­viau pa­nau­do­ti ad­mi­nist­ra­vi­mo, ūki­nes, ki­tas lė­šas ir kaip bū­tų ga­li­ma ge­riau pa­si­rū­pin­ti kiek­vie­nu vai­ku. Čia yra iš­ei­tis.

Kar­tu tai yra re­gio­no klau­si­mas, nes ten dir­ba žmo­nės, vėl­gi juos pa­lie­čia, šiek tiek jūs apie tai ir už­si­mi­nė­te, kad to­kie po­ky­čiai yra jaut­rūs. Vi­sa tai ma­ty­da­mi, tu­rė­tu­me kon­struo­ti to­kią po­li­ti­ką, ku­ri cik­lais įver­ti­na, ir jei­gu rei­kia, pri­ima­me tam tik­rą spren­di­mą, ku­ris lei­džia pa­to­bu­lin­ti, ma­tant pra­smin­giau­sią, svar­biau­sią tiks­lą – vai­ką.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia G. Skais­tė. Ruo­šia­si J. Var­ka­lys.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svei­ki. Ma­no klau­si­mas yra Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rui, jis su­si­jęs su Vy­riau­sy­bės ata­skai­ta, nes tik­rai ti­kiu, kad jū­sų mi­nis­te­ri­ja pri­si­dė­jo prie tos da­lies ren­gi­mo. Ir štai skai­tau apie ver­slo iš­lai­das moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei plėt­rai. Ra­šo­ma, kad nuo 2010 me­tų no­mi­na­li ver­tė pa­di­dė­jo du kar­tus. Tai man čia klau­si­mas vie­nas: ar jūs no­ri­te pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir už A. Ku­bi­liaus, ir už A. But­ke­vi­čiaus vy­riau­sy­bes, kad pa­tei­kia­te to­kius duo­me­nis, ir ar jums ne­at­ro­do, kad tai šie tiek ma­ni­pu­lia­vi­mas sta­tis­ti­ka, kai pa­ima­mi kri­zi­niai me­tai ir ta­da pa­sa­ko­ma, kad nuo to lai­ko mes la­bai at­si­plė­šė­me, nors ma­to­me, kad at­si­lie­ka­me nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos dau­giau kaip ke­tu­ris kar­tus?

Ma­no klau­si­mas bū­tų dar pa­pil­do­mas. Ar ma­no­te, kad iš tik­rų­jų am­bi­ci­ja iki 2020 me­tų pa­di­din­ti ver­slo iš­lai­das tai sri­čiai tris kar­tus yra re­a­li ir įgy­ven­di­na­ma?

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Vis­kas yra re­a­lu. Ne­re­a­lu tik ta­da, kai mes už­si­blo­kuo­ja­me sa­vo gal­vo­se ir ne­sie­kia­me to pro­gre­so, vi­si kar­tu su­si­tel­kę ir ga­vę Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą. Užuot sten­gę­si vi­si ben­drai dėl vals­ty­bės, vie­ni ki­tiems ki­ša­me pa­ga­lius į ra­tus.

O da­bar kal­bant apie pa­nau­do­tą lai­ko­tar­pį, 2010 me­tus, aš ne­ma­tau čia jo­kios pro­ble­mos, iš tie­sų pa­di­dė­jo. Ar iš­šū­kis iš­lie­ka? Taip, tai vie­nas di­džiau­sių iš­šū­kių, kad ver­slas dėl įvai­rių prie­žas­čių: vie­nas dar yra per­ne­lyg sil­pnas ir ne­tu­ri re­sur­sų, ki­tas gal­būt dar ne­įsi­vaiz­duo­ja, kaip įdar­bin­ti tą moks­li­nin­ką, per ma­žai in­ves­tuo­ja į moks­li­nius ty­ri­mus. Mes pra­dė­jo­me la­bai svar­bią ino­va­ci­jų re­for­mą, už ku­rią aš esu dė­kin­gas ir kai ku­riems opo­zi­ci­jos na­riams, ku­rie jai pri­ta­rė, tai bu­vo tik­rai la­bai svar­bus žings­nis į prie­kį, ku­rį pri­va­lo­me nuo­sek­liai tęs­ti.

Ti­kiu, kad ga­li­me pa­di­din­ti tris kar­tus, ir ti­kiu, kad ga­li­me ap­lenk­ti net ir ki­tas vals­ty­bes. Mes tu­ri­me la­bai stip­rių sri­čių, to­kių kaip la­ze­riai, gy­vy­bės moks­lai, kur yra di­džiu­lis moks­lo po­ten­cia­las ir ku­ria­ma ver­tė jau da­bar vir­ši­ja dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­dur­kį. Ma­nau, tu­ri­me nuo­sek­liai dirb­ti ta kryp­ti­mi.

Aš svei­ki­nu tiek A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės, tiek A. But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bės, tiek bet ku­rios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­stan­gas ge­rin­ti ver­slo ir moks­lo dia­lo­gą. Ne­pai­sy­da­mas po­zi­ci­jų, aš vi­sa­da nuo­sek­liai dirb­siu, kad Lie­tu­va bū­tų nu­me­ris vie­nas Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. J. Var­ka­lys. Žo­dis jums. Klaus­ki­te. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

J. VARKALYS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti ap­lin­kos mi­nist­rą. Žmo­nės, miš­kų sa­vi­nin­kai, su­ne­ri­mę dėl ga­li­mo… Eu­ro­pos Ben­dri­jos svar­bos na­tū­ra­lios bu­vei­nės plėt­ros. Ar ga­li­te pa­tvir­tin­ti, ar pa­neig­ti, kad nuo šių me­tų lie­pos 1 die­nos dėl sau­go­mų te­ri­to­ri­jų iš­plė­ti­mo prie esa­mų te­ri­to­ri­jų dar pa­pil­do­mai bus pri­jung­ti ne tik vals­ty­bi­nių, bet ir pri­va­čių miš­kų ma­sy­vai, ket­vir­tos gru­pės miš­ko plo­tai? Šiuo me­tu, kai ku­riais duo­me­ni­mis, pa­reng­to­je pla­ni­nė­je me­džia­go­je to­kie plo­tai yra pa­žy­mė­ti. Tai reikš­tų, kad ten bus ri­bo­ja­ma ūki­nė veik­la ir žmo­nės, ku­rie jau at­si­ė­mė miš­kus, aiš­ku, ne­ga­lės už­si­im­ti nei ply­nuo­ju kir­ti­mu, nei at­so­di­ni­mu, nei ug­dy­mu. Tie, ku­riems pla­nuo­ja­ma nuo va­sa­rio 1 die­nos iki bir­že­lio 1 die­nos už mies­te esa­mą nuo­sa­vy­bę…

PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ga.

J. VARKALYS (LSF). …at­kur­ti nuo­sa­vy­bę, pa­puls į spąs­tus ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jai bus di­de­lių ne­pa­to­gu­mų. Ma­nau, fi­nan­si­nių ir­gi.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų ne­ri­mas yra pa­grįs­tas ir tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tas spren­di­mas ne­bus taip grei­tai, kaip pla­nuo­ja­ma. Mes tu­ri­me įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes, ky­la klau­si­mų įvai­ria­pu­siš­kai, ypač kai kal­ba­ma apie kom­pen­sa­vi­mo prie­mo­nes, kas bu­vo nu­ma­ty­ta, nors re­a­liai spren­di­mų nė­ra ir biu­dže­te pi­ni­gų ne­nu­ma­ty­ta. Tai žmo­nes pa­sta­ty­ti prieš fak­tą, ma­nau, iš tie­sų yra ma­žų ma­žiau­siai ne­są­ži­nin­ga. Juo­lab kad tie tei­sė­ti lū­kes­čiai ir ką jūs mi­nė­jo­te, tas že­mės grą­ži­ni­mo pro­ce­dū­ras, ly­giai taip pat mes ma­to­me pro­ce­sus, kaip da­bar to­se ga­li­mai sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se sa­vi­nin­kai ak­ty­viai par­duo­da sa­vo že­mės skly­pus, ma­žė­ja kai­na ir vėl­gi ta že­mė kon­cen­truo­ja­ma. Ma­nau, da­ro­ma ma­žų ma­žiau­siai ža­la miš­kų sek­to­riui ir ypač klai­di­na­mi sa­vi­nin­kai, ku­rie šian­dien at­si­dū­rė di­de­lė­je ne­ži­no­my­bė­je. Šie spren­di­mai tik­rai ne­bus sku­bi­na­mi, ne­bus pri­ima­mi, tik­rai tu­ri­me iš­ana­li­zuo­ti ir tu­ri­me pa­ma­tuo­tai pri­im­ti spren­di­mus. Aš tik­rai ne­pa­si­ra­šy­siu po to­kia for­ma, jei­gu bus kas nors ne­aiš­ku. Ga­li­me nu­ra­min­ti žmo­nes.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si I. De­gu­tie­nė.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, 2019 me­tų pa­va­sa­rio se­si­jo­je nu­ma­ty­tas po­sė­džių skai­čius yra be­ne pats ma­žiau­sias per pas­ta­ruo­sius de­šim­tį me­tų, o gal ir per vi­są mo­der­ni­ą­ją Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės is­to­ri­ją. Ži­no­me, jog Vy­riau­sy­bės re­gist­ruo­ti ir Sei­mo pri­im­ti įsta­ty­mai su­da­ro liū­to da­lį – maž­daug 50 % vi­sų pri­im­tų įsta­ty­mų. Aš no­riu pa­klaus­ti. Ko­dėl Vy­riau­sy­bė iš­ėjo ar ne­iš­ėjo atos­to­gų, ar ji iš­si­kvė­pė, ar gal­būt čia įta­kos tu­ri ak­ty­vi Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, nes ma­to­me, kad įre­gist­ruo­tų ir pri­im­tų tei­sės ak­tų skai­čiaus liū­to da­lį su­da­ro Vy­riau­sy­bės teik­ti pro­jek­tai, o Sei­mo po­sė­džių ma­to­me ma­žiau­siai per vi­są is­to­ri­ją?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už įver­ti­ni­mą, kad ak­ty­vi kam­pa­ni­ja. Džiau­giuo­si, kad ma­to­te ir pa­ste­bi­te. Man at­ro­do, kad ne­pri­trūks­ta Sei­mui įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti pa­tei­kia­mi, svars­to­mi ir pri­ima­mi. Ko­dėl yra toks re­ži­mas, gal­būt čia klau­si­mus rei­kė­tų for­mu­luo­ti Sei­mo val­dy­bai. Mes tik­rai esa­me pa­si­ren­gę da­ly­vau­ti, ne­pri­klau­so­mai nuo sa­vai­tės die­nos ar ter­mi­no, svar­bu, kad tie po­sė­džiai, jei­gu rei­kia, bū­tų. Bet aš no­riu pri­min­ti, kad, ma­tyt, ne­ma­žai po­sė­džių bu­vo ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je, ne­pla­nuo­ti po­sė­džiai. Tas vi­dur­kis, ko ge­ro, jei­gu taip pa­skai­čiuo­tu­me šių me­tų, ati­tik­tų ben­drą vi­dur­kį, ly­gi­nant su anks­tes­nių me­tų ana­lo­giš­ku lai­ko­tar­piu. Bet gal aš ne­su tei­sus, tie­siog rei­kia pa­skai­čiuo­ti.

PIRMININKĖ. Iš­ties gal ga­lė­čiau šiek tiek jau­na­jam sa­vo ko­le­gai pa­aiš­kin­ti. Be­je, tai bu­vo Se­niū­nų su­ei­go­je su­tar­ta. Be­je, tai bu­vo dėl ki­tos sa­vai­tės ir Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos pra­šy­mas, ir Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos pa­gal­vo­ti apie Di­dži­ą­ją ve­ly­ki­nę sa­vai­tę. Vals­ty­bės kon­tro­lė at­krei­pė dė­me­sį į įsta­ty­mų ko­ky­bę. Mes tu­ri­me pui­kią ga­li­my­bę reng­ti dis­ku­si­jas, klau­sy­mus, gal­vo­ti, kaip la­biau ir at­sa­kin­giau pa­si­reng­ti įsta­ty­mui, ne sku­biai da­ry­ti, ne kiek dau­giau jų reng­ti, o ko­kia jų ko­ky­bė, steng­si­mės at­ei­ty­je gal­vo­ti apie tai.

Klau­sia I. De­gu­tie­nė. Mi­nu­tė­lę! Tuoj įjung­siu mik­ro­fo­ną.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. No­riu pa­klaus­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ro. Jūs šio­mis die­no­mis kaip ir iš­reiš­kė­te abe­jo­nių dėl ga­li­mo re­fe­ren­du­mo dėl Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo pi­lie­ty­bės iš­sau­go­ji­mo klau­si­mu. Iš tik­rų­jų gau­nu daug skam­bu­čių žmo­nių, kur ne­la­bai su­ge­bu pa­aiš­kin­ti, ko­dėl jūs taip pa­sa­kė­te ta­ry­tum iš anks­to pre­dis­po­nuo­da­mas, kad re­fe­ren­du­mas iš vi­so ne­įvyks. Tuo­met sa­kė­te, kad jei­gu ne­pa­vyks šį kar­tą, tai gal dar vė­liau da­ry­si­me ir dar vė­liau da­ry­si­me.

Ger­bia­mas mi­nist­re, jei­gu jūs taip kal­bė­jo­te, ma­tyt, tu­rė­jo­te kaž­ko­kį pa­grin­dą. Ar jūs ma­no­te, kad ne­sa­me tin­ka­mai pa­si­ruo­šę tam, kad ga­lė­tu­me žmo­nėms re­kla­muo­ti ir pa­sa­ky­ti, kad jie tik­rai… pa­kvies­ti da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se ir da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­me, kad re­zul­ta­tas tik­rai bū­tų tei­gia­mas? Gal ir vi­si mes, po­li­ti­kai, kaž­ką ne taip da­ro­me ar ne­pa­da­rė­me, nes la­bai bū­tų įdo­mu su­ži­no­ti jū­sų mo­ty­vą, ko­dėl jūs taip kal­bė­jo­te.

L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Aš at­sa­kiau į klau­si­mą tuo at­ve­ju, kai ma­nęs pa­klau­sė, kas bus, jei­gu ne­lai­mė­si­me, to­dėl taip ir nu­skam­bė­jo.

Da­bar, kad yra to­kia ga­li­my­bė, pri­pa­žin­ki­te, yra, nes mū­sų Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai la­bai aukš­ti. Čia jau jo­kia ne pa­slap­tis – ir so­cio­lo­gi­niai ty­ri­mai vyks­ta, ir vi­si jau iš anks­to sa­ko, kad čia nie­ko ne­įvyks. Aš kaip tik prie­šin­gai sa­kau, kad tai nė­ra bū­ti­nai nei­gia­ma ži­nia, nes aš tik­rai ti­kiu ir aš agi­tuo­ju už tą re­fe­ren­du­mą, agi­tuo­ju bal­suo­ti už, be­je. Tu­riu to­kią tei­sę, at­ro­do, kaip su­pra­tau.

At­ro­do, kad ga­li ne­už­tek­ti tų bal­sų, ka­dan­gi, kaip ži­no­me, dau­giau ne­gu pu­sė tu­rin­čių tei­sę bal­suo­ti, tu­ri pa­si­sa­ky­ti už, kai to­kia prak­ti­ka, su­dė­tin­ga ti­kė­tis. Ta­da aš ir sa­kau, kad yra to­kios kaip ir dvi ži­nios: vie­na ge­ra, ki­ta blo­ga. Blo­ga ži­nia – tos prog­no­zės. Ta­čiau jei­gu Lie­tu­vos žmo­nės, dau­ge­lis tų, ku­rie iš­sa­kys va­lią, pa­si­sa­kys už šį spren­di­mą, mes tu­ri­me jį gerb­ti, taip pat tu­ri­me tai įver­tin­ti. Aš ma­nau, kad tai yra ži­nia po­li­ti­kams, Sei­mo na­riams, kan­di­da­tams į Pre­zi­den­tus ir vi­siems ki­tiems, na, mums vi­siems. Kas čia ką pa­da­rė­me ar ne­pa­da­rė­me, tai čia at­ski­ras klau­si­mas, nie­ka­da ne­bus per daug, bet pri­pa­žin­ki­me, mū­sų Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai tik­rai yra la­bai aukš­ti ir daug kas sa­ko, kad prak­tiš­kai net­gi sun­kiai įgy­ven­di­na­mi. Ta­čiau kar­tu bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ki­to ke­lio nė­ra. To­dėl aš kvie­čiu dau­giau ir ne­klai­din­ti mums vi­siems žmo­nių, kai mes vis ieš­ko­me ki­tų bū­dų. Bu­vo ne kar­tą iš­sa­ky­ta ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­kin­ta, kad tik re­fe­ren­du­mo bū­du ga­li­me keis­ti tą straips­nį. Va­di­na­si… Ir ne­bu­vo pa­sa­ky­ta, kad to ne­ga­li­ma pa­kar­to­ti. To­dėl aš ir sa­kiau, kad jei­gu taip at­si­tiks ir tas re­fe­ren­du­mas ne­įvyks ar, sa­ky­sim, ne­pa­kaks tų bal­sų, vi­siš­kai ne­reiš­kia, kad tu­ri­me nu­leis­ti ran­kas. Ypač jei­gu tuo ti­ki­me. Ta­da vėl rei­kės kaž­ka­da pa­si­ruoš­ti, po kiek lai­ko vėl bal­suo­ti. Tai­gi aš kvies­čiau žiū­rė­ti po­zi­ty­viai į vi­sa tai ir la­bai ti­kiu, kad ta ži­nia vis dėl­to bus tei­gia­ma, net jei­gu ir ne­pa­kan­ka­ma. Ma­ny­ti, kad čia kaž­ką pra­lo­šė­me, ir­gi bū­tų ne­tei­sin­ga mo­ra­liai. Ap­skri­tai, nau­do­da­ma­sis pro­ga, no­riu pa­sa­ky­ti, mū­sų tau­ta tik­rai nė­ra to­kia di­de­lė, kad mes skirs­ty­tu­me ją į at­ei­vius, į iš­ei­vius ir kaip nors mė­gin­tu­me ar pa­vy­do ska­ti­na­mi, ar kaip nors ki­taip at­im­ti iš žmo­nių tei­sę iš­sau­go­ti, no­riu pa­brėž­ti, iš­sau­go­ti pi­lie­ty­bę, ku­rią gi­mi­mu įgi­jo ir dėl ko­kių nors prie­žas­čių iš­vyk­da­mi, tai ir­gi ne­pa­da­rė jo­kio nu­si­kal­ti­mo, pra­ra­do tą pi­lie­ty­bę. Mes apie tai kal­ba­me. Aš la­bai ti­kiu, kad tur­būt ma­žai yra to­kių šei­mų Lie­tu­vo­je ar šei­mų na­rių, ar la­bai ar­ti­mų žmo­nių, ku­rių na­rių ne­bū­tų iš­vy­ku­sių. Gal tie mū­sų žmo­nės dau­giau su­pran­ta vi­sa tai. La­bai ti­kiu tuo, ta­čiau vi­sa tai pa­sa­kęs vis tiek tu­riu pri­pa­žin­ti, kad ti­ki­my­bė, kad ga­li ir ne­pa­vyk­ti, yra di­de­lė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, iš tik­rų­jų pri­pa­žįs­tu, kad bent jau šio­je sa­lė­je yra di­džiu­lis pro­gre­sas. No­riu grįž­ti į pra­ei­tį. Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos me­tu nie­kas po bal­ko­ną ne­blai­vus ne­vaikš­to, prem­je­ras, nors ir ga­vo pa­kan­ka­mai ašt­rių klau­si­mų, at­sa­ki­nė­jo su šyp­se­na, man­da­giai, pro­gre­sas iš tie­sų yra di­džiu­lis. Ne­ži­nau, ko­kia čia prie­žas­tis. Apie svei­ka­tos ap­sau­gą ne­klau­siu, nes jūs pa­sa­kė­te, kad ab­so­liu­čiai pa­si­ti­ki­te A. Ve­ry­ga ir, ma­tyt, pri­si­i­ma­te at­sa­ko­my­bę už jo veik­lą.

No­riu pa­klaus­ti. Jūs tei­gia­te ir ne vie­ną kar­tą vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras tei­gė, kad su­ma­žė­jo vals­ty­bės tar­ny­bos dar­buo­to­jų 10–13 % mi­nis­te­ri­jo­se. Iš­ties Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, ly­gi­nant su pra­ei­tais me­tais, su­ma­žė­jo 19, ki­to­je mi­nis­te­ri­jo­je, ma­čiau, 8 su­ma­žė­jo. Bet yra įsteig­tas Na­cio­na­li­nis ben­drų­jų funk­ci­jų cen­tras, ku­ria­me da­bar dir­ba 383 dar­buo­to­jai, ir vis­ką su­dė­jus dar­buo­to­jų vals­ty­bės tar­ny­bo­je pa­dau­gė­jo. Tuo tar­pu Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Fi­nan­sų val­dy­mo sky­riu­je da­bar dir­ba…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. MATULAS (TS-LKDF). (Bai­giu.) …10, Per­so­na­lo val­dy­mo, pri­ėmi­mo sky­riu­je 11, o dir­bo dvi­gu­bai ma­žiau, nors at­si­ra­do ir tas cen­tras, bet to­se mi­nis­te­ri­jų tar­ny­bo­se dir­ba dvi­gu­bai dau­giau. Kaip jūs ver­ti­na­te to­kią si­tu­a­ci­ją?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už pir­mus sa­ki­nius, aš mo­kau­si, sten­giuo­si to­bu­lė­ti. Ačiū, kad įver­ti­no­te. Tik­rai.

Da­bar dėl kon­so­li­da­vi­mo. Iš­ties mes ne­kal­ba­me apie vals­ty­bės tar­nau­to­jus, tai yra vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jai, bet ne vi­si yra tar­nau­to­jai ar­ba gal­būt yra ma­žu­ma tar­nau­to­jų. Tai yra tie­siog dir­ban­tys pa­gal dar­bo su­tar­tis. Ta kon­so­li­da­ci­ja apė­mė ne tik mi­nis­te­ri­jas. Aš mi­nė­jau 140 vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ti­tu­ci­jų. Na­tū­ra­lu, kad jei­gu ly­gin­tu­me tą ab­so­liu­tų ba­lan­są, tik­rai nė­ra taip, kad tie eta­tai, ku­rie bu­vo ins­ti­tu­ci­jo­se, šim­tu pro­cen­tų per­ėjo į ben­drą­jį cen­trą. Tik­rai to nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­pa­dvi­gu­bė­jo, tik­rai ne­pa­dvi­gu­bė­jo. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, jūs ly­gin­ki­te vi­sas 140 ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios bu­vo, bet yra cen­tro pra­džia. Iš tik­rų­jų tas kon­so­li­da­vi­mas ne­bu­vo pa­pras­tas. Yra kei­čia­ma pro­gra­mi­nė įran­ga, at­si­ran­da vis nau­jų įstai­gų, ku­rios yra pri­jun­gia­mos. At­ei­ty­je, aš net ne­abe­jo­ju, tai tik­rai ir Eu­ro­pos prak­ti­ka pa­ro­dė, kad tų ben­drų­jų funk­ci­jų kon­so­li­da­vi­mu, mes ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu ne vie­na de­šim­tis mi­li­jo­nų eu­rų bus su­tau­py­ta dėl efek­ty­vu­mo, dėl žmo­giš­kų­jų re­sur­sų pa­nau­do­ji­mo ir dėl tų funk­ci­jų, ku­rios vie­šo­sioms įstai­goms nė­ra bū­din­gos at­lik­ti. Da­bar už juos spren­džia pa­kan­ka­mai aiš­kiai, ti­kiuo­si, kad kom­pe­ten­tin­gai, nors gal vis­ko yra, ir fi­nan­si­nius, ir per­so­na­lo įdar­bi­ni­mo kau­si­mus. Šian­dien ver­tin­ti kol kas gal yra per trum­pas lai­ko­tar­pis, nes yra ir ne­pa­ten­kin­tų, kad taip įvy­ko, tie, ku­rie anks­čiau tu­rė­jo sa­vo per­so­na­lą, sa­vo bu­hal­te­ri­ją. Vis­ko yra. Ma­nau, gal luk­te­lė­ki­me, bent jau me­tus lai­ko pa­žiū­rė­ki­me, kaip tas cen­tras veiks, ta­da ga­lė­si­me da­ry­ti iš­va­das. Gal­būt kas nors bus ir ko­re­guo­ti­na.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ma­tau, ke­lia ran­ką mi­nist­ras E. Mi­siū­nas. Pra­šau.

E. MISIŪNAS. …la­bai aiš­kiai skai­čiais pa­sa­ky­ti, kad štai ly­gi­nant 2018 me­tų, 2019 m. ba­lan­džio 1 d. ir 2018 m. ba­lan­džio 1 d. vals­ty­bės tar­nau­to­jų su­ma­žė­jo 2 tūkst. 438. Šiek tiek pa­di­dė­jo as­me­nų, dir­ban­čių pa­gal dar­bo su­tar­tį, bet ap­skri­tai, jei­gu skai­čiuo­tu­me, kiek dir­ba vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, tai su­ma­žė­jo 1 tūkst. 588. Čia to­kie skai­čiai, ben­dra sta­tis­ti­ka. Pra­šau ver­tin­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dė­ko­ja­me Vy­riau­sy­bės na­riams už Vy­riau­sy­bės va­lan­dą, ger­biamiems ko­le­goms, kad klau­si­nė­jo­te. Re­gist­ruo­ja­mės. Ačiū už šian­dien ypač di­džiu­lį, at­sa­kin­gą dar­bą.

Už­si­re­gist­ra­vo 29 kan­triau­si Sei­mo na­riai. Ry­ti­nį po­sė­dį bai­gė­me. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.