LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-3873(2)

2020-06-17 Nr. 110-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-02.	11 (11)	3 (8)			Vertindami Pasiūlymą keisti Projektą nustatėme, kad Seimo nario siūlomi pakeitimai mažina žvejybos galimybių panaudojimo viešumą, sudaro galimybes pasinaudojant siūlomomis nuostatomis ūkio subjektams įgyti išskirtines sąlygas ir didesnes žvejybos galimybes kitų ūkio subjektų atžvilgiu, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Dėl Projekto 11 straipsnio 3 dalies, kuria keičiama įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, siūloma atsisakyti privalomai viešinti informaciją apie ūkio subjektų žvejybos galimybių panaudojimą, motyvuojant tuo, kad tai galimai susiję su bendrovių komercine paslaptimi. Manome, kad valstybės turto – žuvų išteklių – naudojimas negali būti laikomas komercine paslaptimi. Viešinant valstybės turto naudojimą užtikrinama suinteresuotai visuomenei galimybė kontroliuoti žuvų išteklių ir žvejybos galimybių naudojimo bei disponavimo procesus. Siekdami skaidraus valstybės turto – žuvų išteklių – naudojimo bei disponavimo proceso, siūlome nepritarti siūlymui atsisakyti privalomai viešinti informaciją apie žvejybos galimybių panaudojimą.	Nepritarti	Nuo pat Žuvininkystės įstatymo įsigaliojimo 2000-07-12 iki šios dienos informacija apie ūkio subjektų žvejybos kvotų panaudojimą nėra viešai skelbiama informacija. Taigi, komiteto pritarta pasiūlymo nuostata nėra keičiamas esamas ir ilgą laiką (nuo 2000 m.) galiojantis teisinis reguliavimas. Akcentuotina, jog valstybės institucijoms, kurios yra atsakingos už žvejybos galimybių panaudojimo vertinimą bei kontrolę, nurodyti duomenys nėra konfidencialūs bei jos minėtais duomenimis disponuoja visa apimti. Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-618, nustato, jog: „Komisijos nariai privalo saugoti ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti konfidencialią informaciją, kuri jiems tampa žinoma dalyvaujant komisijos darbe. Komisijos nariai komisijos darbe gali dalyvauti tik pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą, įskaitant patariamojo balso teise komisijos posėdžiuose dalyvaujantį ūkio subjektų atstovą.“ (26 p.). Taigi, nurodytas reglamentas iš esmės pripažįsta, jog ūkio subjektų suteikti ir/ar komisijos turimi duomenys (įskaitant duomenis apie kvotų panaudojimą) laikytini konfidencialiais duomenis. Aplinkybę, jog su kvotų panaudojimu susiję duomenys laikytini konfidencialiais duomenimis patvirtina ir teismų praktika. Pavyzdžiui, 2015-08-03 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9420-821/2015 pripažinta, jog duomenys, susiję su žvejybos galimybių perleidimu yra laikytini konfidencialiais. Analogiškos pozicijos teismas laikėsi ir administracinėje byloje Nr. I-6193-643/2016. Taigi, atsižvelgus į tai, jog komiteto pritartu siūlymu nėra keičiamas esamas žuvininkystės veiklos reguliavimas bei faktą, jog nurodyti duomenys yra visa apimtimi prieinami valstybės institucijoms, nepritartina STT nurodytai pastabai.
2	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-02.	12 (17¹)	(4)			2. Siūloma keisti visą Projekto 12 straipsnį ir išbraukti įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalį, kurioje yra reglamentuotas privalomas kompensacijos mokėjimas už apsikeitimą nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šios kompensacijos buvo nustatytos 2016 metais keičiant Žuvininkystės įstatymą ir Projekto rengėjas nesiūlo jų keisti. Siūloma atsisakyti kompensacijų mokėjimo apsikeičiant nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis ir kartu sugrąžinti galimybę pasinaudoti teisinio reglamentavimo spragomis, t. y. nelygiaverčiais žvejybos galimybių apsikeitimais ar jų perleidimu, nemokamai gautą teisę į valstybės turtą, žvejybos galimybes, parduoti kitiems ūkio subjektams ir taip pelnytis valstybės sąskaita. Pateiktas pasiūlymas papildyti šį straipsnį 8 dalimi ir įvesti apribojimą leidžiant perleisti ne daugiau kaip 10 proc. žvejybos galimybių praktiškai bus neveiksmingas, nes faktinį žvejybos galimybių perleidimą panaikinus numatytas kompensacijas ūkio subjektai galės daryti per nelygiaverčius apsikeitimus. Siekdami skaidraus ir realaus paskirtų žvejybos galimybių naudojimo numatytai veiklai, žvejybai bei panaikinti galimybes nepagrįstai pelnytis valstybės turto sąskaita, siūlome nepritarti šiam pasiūlymui.	Nepritarti	Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalyje nėra reglamentuotas privalomas kompensacijos mokėjimas už apsikeitimą nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis. Nurodyta įstatymo nuostata, kurios siūloma atsisakyti, nustato ribojimą vykdyti žvejybos galimybių apsikeitimą turint nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių. Pabrėžtina, jog šiuo metu Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalyje nurodytą apribojimą siūlo panaikinti ir pati Žemės ūkio ministerija Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 8, 12, 13, 14(1), 14(3), 14(4), 15, 17(1), 18, 21, 22, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4989. Nurodyto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad: „Įstatymo projektu siūloma panaikinti 17¹ straipsnio 4 dalį, kuria šiuo metu ribojami apsikeitimai individualiomis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis. Tokie apsikeitimai šiuo metu negalimi, jei ūkio subjektas turi nepanaudotų daugiau kaip 30 procentų jam skirtų tos pačios rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurių papildomai gautų po apsikeitimo. Tokio apribojimo atsisakymas leis optimizuoti žvejybos veiklą, padidinti žvejybos reiso pelningumą per apsikeitimus sukaupus didesnes žvejybos galimybes.“ Taigi, Žuvininkystės įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalyje nurodyto apribojimo atsakymas leidžia užtikrinti žvejybinės veiklos optimizavimą, efektyvumą. Atitinkamai, siūlymas atsisakyti kompensacijų mokėjimo apsikeičiant nelygiavertėmis žvejybos galimybėmis numatytas tik tuo atveju, jeigu būtų keičiamasi žvejybos galimybėmis tik tarp Lietuvos ūkio subjektų, turinčių žvejybos laivus. Taigi, kadangi privalomos kompensacijos atsisakymas būtų taikomas tik apsikeitimams tarp žvejybos veiklą vykdančių Lietuvos įmonių, nurodyto ribojimo panaikinimas niekaip nėra susijęs su galimybe pelnytis valstybės sąskaita. Akcentuotina, jog šiuo metu Baltijos jūros laivyne yra sudėtinga situacija dėl menkių žvejybos draudimo bei praktikoje laikinai taikomo ir šprotų bei strimelių žvejybos ribojimo. Atsižvelgus į tai, yra būtinas administracinės naštos mažinimas bei ekonominių prievolių (šiuo atveju privalomų ūkio subjekto mokėtinų kompensacijų) atsisakymas skatinant šio laivyno segmento veiklą.
3	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-02.	12 (17²) (17⁴)	1 (1) (10)			3. Projekto 12 straipsnio 1 dalies, kuriuo keičiama įstatymo 17² straipsnio 1 dalis ir susijusi 17⁴ straipsnio 10 dalis, siūloma visai atsisakyti. Projektų rengėjų siūlomos 10 kartų, iki 0,1 proc., sumažintos pradinės aukciono kainos, motyvuojant tuo, kad kainą turi nustatyti rinka. Visai panaikinus pradines visiems vienodai taikomas aukciono kainas, žvejybos galimybės galėtų būti parduodamos už bet kokią kainą, kurią pasiūlytų vienintelis aukciono dalyvis, pavyzdžiui, už 1 euro centą aukciono dalyvis galėtų įsigyti žvejybos galimybes 15 metų. Taip pat lieka neaišku, ar nesant konkurencijos aukcione ir dalyvaujant vieninteliam dalyviui jis įgytų žvejybos galimybes už savo pasiūlytą kainą, ar aukcionas būtų laikomas neįvykusiu. Nesant nustatytos pradinės aukciono kainos, ūkio subjektai gali sukurti tokias situacijas ar susitarti dėl nekonkuravimo, kad kuo pigiau būtų įsigyjama teisė naudotis valstybės turtu – žuvies ištekliais. Siekdami racionalaus valstybės turto naudojimo ir panaikinti galimybes nepagrįstai pelnytis valstybės sąskaita susitarus su kitais aukciono dalyviais dėl nekonkuravimo perkant žvejybos galimybes, siūlome nepritarti šiam pasiūlymui ir palikti Projekto rengėjų siūlomą pradinę aukciono kainą.	Nepritarti	Ūkio subjektų galimybę susitarti dėl nekonkuravimo draudžia šiuo metu galiojančio Konkurencijos įstatymo nuostatos, nes tai būtų laikoma draudžiamu konkurencijai susitarimu. Taigi, STT išvadoje nurodyta rizika nėra aktuali. Akcentuotina, jog pradinės aukciono kainos atsisakymą sąlygoja įvykusių aukcionų praktika. Tais atvejais, kai žvejybos galimybės ūkio subjektams buvo itin aktualios (pavyzdžiui menkių, šprotų, strimelių aukcionus) aukcione parduotų žvejybos galimybių / teisių kaina buvo daug didesnė nei pradinė aukciono kaina. Tuo tarpu kituose aukcionuose (pavyzdžiui tolimojo plaukiojimo žuvų išteklių aukcionuose) nustatyta pradinė aukciono kaina buvo nepakeliama rinkai, todėl aukcione nedalyvavo nei vienas ūkio subjektas ir aukcionas buvo neįvykęs. Taigi, nurodyta praktika patvirtina, jog aukciono kainą turi nustatyti rinka bei rinkos konkurencijos sąlygos, dėl ko apskritai ir buvo 2016 m. įsigaliojusiais žuvininkystės įstatymo pakeitimais nustatytas aukcionas.
4	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-02.	13 (17⁴)	(4) (5)			4. Dėl Projekto 13 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 17⁴ straipsnis, siūloma pakeisti šio straipsnio 4 ir 5 dalis bei nustatyti, kad apskaičiuojant suteiktiną teisę į žvejybos galimybes pagal apsikeitus papildomai gautas individualias žvejybos galimybes sugautas tam tikros rūšies žuvų kiekis būtų perskaičiuotas pagal vertę į apsikeičiant perduotos rūšies žuvų kiekį tik apsikeitimų tarp Lietuvos ūkio subjektų su užsienio ūkio subjektais atžvilgiu, neskaičiuojant apsikeitimų žvejybos galimybėmis tarp Lietuvos ūkio subjektų. Pritarus pasiūlymui būtų sudaromos galimybės ūkio subjektams nepagrįstai įgyti didesnes žvejybos galimybes kitam ataskaitiniam laikotarpiui bei diskriminuoti tuos ūkio subjektus, kurie apsikeitimų žvejybos galimybėmis nevykdo. Pavyzdžiui, gali būti sukuriamos tokios žvejybos galimybių pasididinimo schemos, kai ūkio subjektas A turi teisę į 12 proc. strimelių žvejybos galimybių (dalis nuo Lietuvai skirtų žvejybos galimybių) ir teisę į 12 proc. šprotų žvejybos galimybių, ir ūkio subjektas B taip pat turi – 12 proc. strimelių ir 12 proc. šprotų žvejybos galimybių. Pavyzdžiui, per pirmus 3 metus ūkio subjektas A vykdo apsikeitimą su ūkio subjektu B atiduodamas savo strimelių 10 proc. žvejybos galimybių ir gaudamas papildomus 10 proc. šprotų žvejybos galimybių, atitinkamai ūkio subjektas B atiduoda savo 10 proc. šprotų žvejybos galimybių ir gauna 10 proc. strimelių žvejybos galimybių. Per pirmus 3 metus ūkio subjektas A išnaudoja (sugauna) 2 proc. strimelių žvejybos galimybių ir 22 proc. šprotų žvejybos galimybių, o ūkio subjektas B atitinkamai tais pačiais metais išnaudoja 22 proc. strimelių žvejybos galimybių ir 2 proc. šprotų žvejybos galimybių. Per kitus 3 metus apsikeitimas vykdomas atvirkščiai. Po 6 metų, kai per pirmus 3 metus ūkio subjektas A bus panaudojęs 22 proc. šprotų žvejybos galimybių, o per kitus 3 metus ūkio subjektas B bus panaudojęs 22 proc. šprotų žvejybos galimybių, tai ir atitinkamais metais galės rinktis skirstant teisę į šprotų žvejybos galimybes. Skirstant teisę į strimelių žvejybos galimybes ūkio subjektai A ir B atitinkamai rinksis priešingus metus. Pagal papildomai gautas žvejybos galimybes, sugautą tam tikros rūšies žuvų kiekį įskaičiavus į tos pačios rūšies žuvų atskaitos duomenis, suteikiant teisę į žvejybos galimybes, apsikeitę žvejybos galimybėmis ūkio subjektai gautų didesnę teisę į žvejybos galimybes, t. y. vietoj turėtų po 12 proc. abiejų rūšių žuvų žvejybos galimybių, gautų po 22 proc. abiejų rūšių žuvų žvejybos galimybių, o kitiems ūkio subjektams, kurie nevykdė apsikeitimų kvotomis, proporcingai mažėtų suteikiama teisė į žvejybos galimybes. Siekdami skaidraus žvejybos galimybių skirstymo ir naudojimo proceso, siūlome nepritarti Pasiūlymui atsižvelgiant į pateiktus argumentus.	Nepritarti	Nesutiktina su argumentu, kad pritarus pasiūlymui būtų sudaromos galimybės ūkio subjektams nepagrįstai įgyti didesnes žvejybos galimybes kitam ataskaitiniam laikotarpiui bei diskriminuoti tuos ūkio subjektus, kurie apsikeitimų žvejybos galimybėmis nevykdo, kadangi Seimo nario pasiūlymu nėra keičiamas esamas reguliavimas. Priešingai, nurodytu Seimo nario pasiūlymu siekiama palikti galioti esamą ir ilgą laiką taikomą reguliavimą ir atsisakyti Projekte numatyto naujo reglamentavimo, susijusio su apsikeitimų tarp Lietuvos ūkio subjektų vertinimu. Šiuo metu galiojančiame reguliavime, kuris iki šiol niekada nebuvo keistas, apsikeitimų žvejybos galimybių tarp Lietuvos ūkio subjektų atveju yra laikoma, kad ūkio subjektas pagavo tas žvejybos galimybes, kurias gavo po apsikeitimo, t. y. ką faktiškai pagavai, tas ir yra vertinama. Tuo tarpu Projekte numatytu siūlymu, kad po žvejybos galimybių apsikeitimo būtų laikoma, kad ūkio subjektas pagavo ne tą, ką faktiškai po apsikeitimo gaudė, o tą, ką iškeitė, nėra skatinama reali žvejyba bei faktinis, realus kvotų panaudojimas.
5	Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-06-02.	13 (17⁴)	(11)			5. Dėl Projekto 13 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 17⁴ straipsnis, siūloma pakeisti šio straipsnio 11 dalį, panaikinant siūlomą nustatyti privalomą reikalavimą – reorganizuojant ūkio subjektus skaidymo būdu, nustatyti ir priskirti kiekvienam ūkio subjektui tenkančią žvejybos galimybių dalį neviršijant bendros turėtos ūkio subjekto žvejybos galimybių dalies, t. y. „Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis. Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“ Panaikinus šį reikalavimą gali susidaryti situacijos, kai, išskaidžius reorganizuoto skaidymo būdu ūkio subjekto duomenis tarp teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų pagal atskirų laivų sugautų žuvų kiekius, suteikiant teisę į žvejybos galimybes pagal Žuvininkystės įstatymo 17⁴ straipsnį, vienas teisių ir pareigų perėmėjas gali pasirinkti tuos trejus metus, kai reorganizuota įmonė daugiausia žuvų sugavo jam atitekusiu laivu, kitas teisių ir pareigų perėmėjas gali pasirinkti kitus trejus metus, kai daugiausia žuvų buvo sugauta jam perduotu laivu. Tokiu būdu skirtingus trejus metus pasirinkusioms reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusioms įmonėms įskaityti reorganizuoto ūkio subjekto kartu sudėti duomenys būtų didesni negu iki reorganizavimo veikusio ūkio subjekto duomenys bet kuriuo iš pasirenkamų trejų metų laikotarpiu. Taigi, reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmę ūkio subjektai kartu gali įgyti daugiau teisių į žvejybos galimybes, negu galėtų turėti prieš reorganizavimą buvusi viena įmonė, jei ji nebūtų reorganizuota. Suteikiamų teisių į žvejybos galimybes padidėjimas vieniems ūkio subjektams reikštų, kad likusiems ūkio subjektams būtų suteiktos mažesnės teisės į žvejybos galimybes, negu turėtų būti suteikiama pagal atskaitos duomenis. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir siekdami užtikrinti visiems subjektams vienodas galimybes įgyti žvejybos galimybes pagal realius apskaitos duomenis bei skaidrų žvejybos galimybių skirstymo procesą, siūlome nepritarti Pasiūlymui keisti šią projekto nuostatą.	Nepritarti	Seimo nario pasiūlymu siekiama palikti esamą Žuvininkystės įstatymo reguliavimą, susijusį su reorganizavimu. Reorganizavimo atveju ūkio subjektas pagal reorganizavimo sąlygas nustato perleidžiamo turto, teisių ir pareigų apimtį. Ūkio subjektas negali perduoti kitam ūkio subjektui daugiau teisių (šiuo atveju kvotų) nei pats turi. Analogiškai yra ir atskyrimo atveju. Todėl STT nurodyta rizika nėra pagrįsta. Atitinkamai, Projekto nuostatai pagrinde nepritartina todėl, kadangi ūkio subjektai negali būti priversti ateityje rinktis tų pačių ataskaitinių metų (kaip siūlyta Projektu), kadangi reorganizuoti ir/ar atskirti ūkio subjektai rinkoje veikia savarankiškai, vienas su kitu nederindami veiksmų, vienas kito atžvilgiu neturėdami kontrolės. Būtent todėl ūkio subjektai negali būti priversti rinktis tų pačių ataskaitinių metų vertinant ūkio subjektui tenkančią žvejybos teisių dalį.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas

Patarėjas Rolandas Juknevičius