LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 380
STENOGRAMA
2020 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. kovo 12 d. posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, dėkoju visiems, kas vakar prisidėjo prie minėjimo, tai buvo labai svarbi data Lietuvai, tai buvo svarbi data kiekvienam iš mūsų piliečiui, ir šiandien mes galėtume ir turėtume garbę ir progą pasveikinti mūsų Seime dirbančius signatarus. Norėtume pakviesti, paprašyti, kad jie kalbėtų mums. Siūlau tai padaryti abėcėlės tvarka. E. Gentvilas. Prašom. (Plojimai)
10.02 val.
Seimo nario Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Eugenijaus Gentvilo sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
E. GENTVILAS (LSF*). Mieli kolegos, vakar vakare susirinkę signatarai ne kartą kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę kaip apie stebuklą. Pats aš nustojau tikėti stebuklais tada, kai sužinojau, kad nėra Kalėdų Senelio, tačiau vis dėlto Lietuvos laisvės istoriją reikia pripažinti kaip stebuklingą, netikėtą pasauliui ir galbūt ir patiems lietuviams istoriją.
Per vieną šimtmetį du kartus paskelbti nepriklausomą valstybę piktų aplinkinių šalių apsuptyje ir išsaugoti šią nepriklausomybę, ypač kalbu apie dabartinę nepriklausomą Lietuvą, tikrai yra stebuklas, kuriuo žavisi pasaulis, kurio pavydi daugelis pasaulio tautų. Kai pasižiūri, kiek pasaulyje yra tautų ir kokios didžiulės tautos neturi valstybės, joms nepavyko sukurti arba prarado valstybę, tai čia galime prisiminti ir kurdus, ir tibetiečius, rohinjai, kuriuos žudo, tie patys totoriai Rusijos sudėtyje ir daugybė kitų tautų, kurios nerealizavo savo svajonės. Mes realizavome.
Prieš 30 metų buvau nepilnų 30-ies metų trijų vaikų tėvas, taigi pusė mano gyvenimo jau praėjo nepriklausomoje Lietuvoje. Mano kartai nepriklausomybė – tai iš tėvų, senelių pasakojimų gimusi vizija ir mūsų pačių matytas akivaizdus ciniškas sovietinis absurdas su rusifikacija, gamtos teršimu, žmogaus teisių nebuvimu. Šiandien esame ketvirtojo dešimtmečio – nepriklausomos Lietuvos ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Visa tai, ką mes čia kartais darome Seime arba apskritai Lietuvos viešajame gyvenime, atrodo taip smulku, taip menka ir todėl turime pagalvoti – valstybės reikalai, visuomenės poreikiai, iššūkiai Lietuvai globaliame pasaulyje tikrai neverti tų smulkių ginčų, rietenų, kurių kartais čia būna.
Paskelbę nepriklausomą valstybę mes sugriovėme sovietų imperiją, mes pradėjome blogio imperijos griovimą. Praėjo tik gerų pusantrų metų, ir Sovietų Sąjungos neliko. Mes pakeitėme pasaulį. Tai skamba ne kaip nors pasigiriančiai, o išdidžiai. Iš tiesų pasaulio pusiausvyra pakito po to, kai Lietuva paskelbė nepriklausomą valstybę. Kartu mes pradėjome keisti ir Lietuvą. Ir kai pasižiūri, kur šiandien yra Lietuva, reikėtų dėti ne klaustuką, o didelį šauktuką šito šakinio pabaigoje. Lietuva šiandien yra aukštumose, kurių prieš 30 metų mes patys neįsivaizdavome, kad jas pasieksime. Kiek tautų ir kiek valstybių šiandien pavydi Lietuvai, esančiai saugioje NATO bendrijoje, tvirtoje, turtingoje Europos Sąjungoje. Taigi aš tuo ir baigiu. Kur pakilo Lietuva! Ačiū visiems, kurie prisidedate prie Lietuvos tolesnio kilimo. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame signatarui E. Gentvilui. Kviečiu signatarą K. Glavecką.
Seimo nario Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kęstučio Glavecko sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, čia mano kolega liberalas E. Gentvilas pasakė puikią kalbą ir aš manau, kad man kartoti tai, kas mes esame, kokie esame ir kaip, nelabai reikėtų.
Ta nepriklausomybė, kurią mes turime, iš tikro nėra amžinas dalykas. Ją ne tik 30 metų mes išsaugojome ir iškovojome prieš 30 metų, bet ją reikės dar išsaugoti ir kitiems dešimtmečiams, kitoms kartoms, nes ateity, aš manau, pasaulyje problemų ir iššūkių bus nepalyginamai daugiau, negu mes jų turėjome, – ir globalizacijos, ir deglobalizacijos, ir visokie kitokie dalykai, virusai, antivirusai, ir taip toliau, kas mus iš tikro visus gali labai smarkiai paveikti. Per praėjusius 30 metų, be tų laimėjimų, aš manau, mes kai ko ir nepadarėme, ką reikėjo padaryti.
Visų pirma, mano supratimu, didžiausia mūsų bėda, gal pasakysiu, iš dalies daugelio žmonių buvo ta, kad mes neišmokome gyventi laimingai. Mes savo gėrybių skaičių padidinome vienam žmogui pinigais, daiktais, butais – viskuo, nepalyginsi, per 30 metų labai daug, tačiau laimės suvokimu, gerumu, pykčiu – viskuo, mes taip pat labai smarkiai nepagerinome daug dalykų. Pyktis ir toliau išlieka, kaip žinote, daugelio mūsų priežasčių ir tokių blogų dalykų pasekmė, nors tam pagrindo, atrodo, ir neturėtų būti. Turto yra daug ir perdalinimas yra pakankamas. Šita problema, mano supratimu, yra viena iš labiausiai aktualių ir tokių labiausiai skausmingų Lietuvai iš praeito 30-mečio.
Taip pat ne visi išmokome gyventi, mylėti gyvenimą ne tik už malonumus, bet ir sunkumus. Gyvenimas iš tikro nėra vien tiktai malonumai, bet yra daug sunkumų. To visko po truputį mes mokėmės, bet iki galo, aš manau, dar neišmokome. Todėl, žiūrint 30 metų į priekį arba žiūrint į priekį į ilgesnį laikotarpį, akivaizdžiai formuojasi iššūkiai, kuriuos Lietuva turės įveikti. Mes visi turėsime įveikti. Pirmas dalykas, mano supratimu, iššūkiai bus susiję… atkurti pagarbą ir pasitikėjimą vieni kitais ir solidarumą tarp žmonių, turinčių skirtingas gyvenimo galimybes. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, nes žmonės iš tikro svarbūs yra žmogiškąja prasme.
Antras dalykas, antras iššūkis, kuris labai sunkiai bus įveikiamas ir kuris labai aktualus visiems yra – plačiai naudodami skaitmeninę ekonomiką, visokiausias šiuolaikines technologijas, žmonės praranda dalį savo laisvės, nes viskas, kas yra susiję su žiniomis, su informacija ir jos valdymu, tampa kieno nors kaupimo šaltiniu. Tie dalykai bus taip pat didelis iššūkis Lietuvai, nes Lietuvos žmonės… Lietuvai atkovojus nepriklausomybę prarasti dalį jos žmonių laisvių yra labai didelis uždavinys, taip pat ir Seimui, ir visai visuomenei. Mes visi net neįsivaizduojame, kaip po truputį mes visą savo informaciją ir žinias… visos kaupiamos ir atiduodamos, ir ne visuomet gali būti naudojamos mūsų pačių labui ir mūsų valstybės labui. Todėl aš manau, kad čia labai didžiulis iššūkis, ir Lietuvai reikės jį spręsti.
Taip pat klimato kaita ir migracija, ką minėjo ir mano kolega, yra labai aktualus dalykas. Tai, kas vyksta dabar pasaulyje, mes patys matome, gali labai smarkiai pakeisti mūsų visą ekonomiką ir viską. Mes taip pat darysime.
Dar porą žodžių noriu pasakyti apie vidinę priešpriešą, kuri yra, arba pyktį, ir išorinius priešus. Geriausia būtų, jeigu mes, kaip politikai, sugebėtume juos visus užvilioti į palėpę, toje palėpėje nuimti kopėčias ir palikti juos tenai, kad būtų toliau nuo mūsų visi – visos priešpriešos ir visi vidiniai ir išoriniai priešai. Aišku, tą sunku padaryti, bet aš manau, kad po truputį mes tą ir padarysime, nes kito varianto paprasčiausiai neturėsime. Kitaip sakant, būdami NATO ir kitų gynybinių blokų sudėtyje, mes turime rasti optimalų vidurkį arba tą modelį, kuriuo galėsime geriausiai, saugiausiai gyventi Lietuvoje.
Pabaigai dar noriu pasakyti, kad daug kas iš filosofų… Seniau tas buvo madinga, ypač XIX amžiuje, buvo posakis, kad netikėkite, kad taika – tai karas, laisvė – tai vergovė, o laimė – tai baimė. Šie žodžiai arba šios prasmės dažnai gali būti mūsų iššūkiai kitais dešimtmečiais. Todėl visiems linkiu jėgos, supratimo, svarbiausia, sveikatos ir paties geriausio kitą dešimtmetį ir šimtmetį. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame signatarui K. Glaveckui. Kviečiu signatarą E. Zingerį.
Seimo nario Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Emanuelio Zingerio sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos! 30 metų – kaip akimirka. 30 metų – kaip akimirka, bet prieš tai buvę metai irgi buvo kaip akimirka. Svarbiausia, man atrodo, kad Sąjūdžio žmonės nepasikeitė po 1990 m. kovo 11 d. Tie, kurie buvome Sąjūdyje, mes manėme, kad Sovietų Sąjunga yra laikina primesta mums tikrovė. Daugybė žmonių Lietuvoje taip manė. Todėl Kovo 11-ąją buvo taip lengva, nes mes iki tol manėme, kad sovietai yra dirbtini. Ne mūsų, ne mes, ne jie. Todėl visas mūsų tikslas buvo ne iš jų malonės, nepaisant milžiniškos kariuomenės, viso KGB, tapti nepriklausomiems. Todėl mes atsisukome į Vakarus ir taip ryžomės. Galiu papasakoti po ilgų diskusijų su profesoriumi V. Landsbergiu, su kitais, o šiandien jam, aš manau, visi, jeigu jūs nieko prieš, reiškiame didelę užuojautą. Jis yra pavadintas vakar šalies Prezidento G. Nausėdos pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Aš leidžiu sau irgi jį taip pavadinti. Ir tai nepriklauso nuo mano partinės priklausomybės – tai priklauso nuo mano įsitikinimų. Jis iš tikrųjų vedė tą kovą ir jam priklauso mūsų sprendimų greitis. Mes greitai išsprendėme mūsų kryptį kuo greičiau ne iš jų malonės būti pripažintiems, kad mes esame nepriklausoma valstybė.
Šiandien, reikšdamas jam ir jo šeimai užuojautą dėl jo žmonos G. Ručytės, kuri visą laiką buvo šalia, aš noriu pasakyti, kad visą atsiminimų ciklą mes turime skirti ne sau ir F. Miteranui, ne sau ir M. Gorbačiovui, neišdidinti savęs, aš kalbu apie signatarus, o kitiems, kas mums padėjo.
O padėjo mums iki tol, kol Sovietų Sąjunga sugriuvo, ir kiekviena diena, bičiuliai, buvo kaip amžinybė… Įsivaizduojate, kiekviena diena buvo kaip amžinybė. Gal jums įdomu ar ne sužinoti, bet tai nebuvo viena Kovo 11-a, bet po Kovo 11-os, kai mus spaudė, kiekviena diena mums buvo kaip tūkstantis valandų, kurias mes išgyvenome per tuos 17 mėnesių. Todėl aš norėčiau dar sykį jums priminti tas valstybes… arba tuos demokratinius judėjimus ir valstybes, kurios mus pripažino iki Sovietų Sąjungos sugriuvimo. Nors ir kaip keista, pirmoji buvo Moldova – gegužės 31 dieną, Islandija – vasario 11 dieną, po sausio 13-os.
Man nusileidus Reikjavike, pasirodė, kad aš patekau į ikikarinę Lietuvą. Kiekvienas sveikinosi vienas su kitu. Įsivaizduojate Reikjaviko gatves, kur žmonės pagarbiai nori sužinoti tavo kitonišką galvoseną, kitą nuomonę. Tai buvo islandai, jie padarė sau nenaudingą sprendimą pripažinti Lietuvą ir iš esmės išliko istorijoje kaip viena iš drąsiausių pasaulio tautų. Danija – vasario 28, Slovėnija – gegužės 16, rusų demokratai, kurių dabar beveik nebeliko, – liepos 29 ir rugpjūčio 3 dieną – Kroatija. Viskas. Tos valstybės leidžia mums sakyti, kad mus pasaulis pripažino iki rugpjūčio 19 dienos, o 50 metų Jungtinės Amerikos Valstijos vedė visą mūsų kovą nepripažindamos mūsų okupacijos. Tai žinoma Samnerio Veleso deklaracija ir Amerikos Kongreso aktai ir tyrimai prieš sovietų okupaciją.
Aš šiandien norėčiau pasakyti, kad mes ką tik grįžome iš Jungtinių Amerikos Valstijų su Seimo Pirmininku ir prieš mano akis Amerikos Kongreso rezoliucija, kurioje svarbiausias punktas, tai yra trys puslapiai, įvertinantys mūsų valstybės įnašą. Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresas, tai vyko būtent vakar, nusprendė, kad Atstovų Rūmai sveikina Baltijos valstybes nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga, įsipareigoja toliau remti savo sąjungininkes Baltijos valstybes plėtojant bendradarbiavimą ekonomikos ir saugumo srityse, toliau stiprinant mūsų transatlantinius ryšius ir regioninius pajėgumus, sako Amerikos Kongresas ir dar kartą patvirtina Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimus NATO ir tvirtam transatlantiniam aljansui, pripažįsta Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių drąsą ir atkaklumą kovojant už laisvę bei demokratiją, nepaisant agresyvios Rusijos elgsenos.
Tai sako mūsų draugai. Aš manau, mes turime suprasti, kaip ką tik sakė K. Glaveckas, kad pasitikėjimo vienas kitu atkūrimas yra svarbiausia mūsų valstybės ir mūsų Lietuvos tautos užduotis. Mes turime žiūrėti vienas į kitą ir turėti tokį pat orumą ir pasitikėjimą kitoniška ir kita nuomone, kokį turi islandai, kurie ryžosi šiam žingsniui prieš 30 metų. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame E. Zingeriui. Kviečiu visus signatarus artyn prie tribūnos. Mes norėtume Seimo vardu padėkodami įteikti suvenyrą. (Plojimai)
Gerbiami Seimo nariai, turime dar vieną labai svarbų labai svarbaus Seimo nario V. Rinkevičiaus jubiliejų. Kviečiame V. Rinkevičių ir yra proga jam paploti jo asmeninio jubiliejaus proga, jis sutapo su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. (Plojimai)
10.19 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. kovo 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės tvirtinimas. Pasiūlymas dėl darbotvarkės. A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Sveiki, kolegos, mano siūlymas būtų frakcijos vardu dėl projekto Nr. XIIIP-3195(2), tai yra Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projekto. Frakcijos vardu prašome išimti iš darbotvarkės. Iš esmės manome, kad šitas projektas yra pakankamai geras, tiesiog reikia tam tikrų patobulinimų dėl notifikavimo, tai mes tiesiog trumpam išimame iš darbotvarkės, pakoreguojame ir paskui priimame tą įstatymą vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Kravčionok. Prašau.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, aš prašau išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIIP-4450 ir nenagrinėti šiandien klausimo dėl Seimo narės I. Rozovos apkaltos procedūros, nes I. Rozova serga ir negali šiandien dalyvauti posėdyje. Mūsų nuomone, būtų neetiška ir, kiek žinau, yra toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl šitos procedūros.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš priminsiu. Prieš dvi dienas kreipiausi į jus ir į Ministrą Pirmininką klausdamas, ar iš tiesų nėra nė vieno įstatymo projekto, kurį reikėtų svarstyti, susijusio su tuo, kas vyksta visame pasaulyje ir Lietuvoje. Ar nereikia peržiūrėti biudžeto, skolos limitus, pagalbą įmonėms, nedarbingumo išmokas, darbo, nuotolinio darbo reguliavimą? Kol kas nieko nėra pateikta, nieko nėra diskutuojama. Tikrai labai labai keista situacija.
Taip pat norėčiau replikuoti dėl gerbiamo A. Nekrošiaus prašymo išimti Pluoštinių kanapių įstatymą. Noriu, kad visi ūkininkai, visi pacientai, visi medikai, investuotojai matytų, kas iš tikrųjų Lietuvoje stabdo pluoštinių kanapių gaminių įteisinimą, tai yra valstiečiai ir gerbiamas A. Nekrošius. Tiesiog, kad visi žinotų.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš noriu atsakyti kolegai, iš tiesų darbas yra daromas. Tiek Finansų ministerija, tiek kitos ministerijos tikrai žiūri, projektuoja, kaip atsilieps finansams šitie visi koronos užkratai ir kiti dalykai. Ir taip suprantama, kad bus poveikis. Tas darbas yra daromas. Komitete planuoju rengti posėdį, kviesti ministerijas, kad visiems būtų aišku.
Norėčiau šiek tiek atsakyti dėl kanapių. Iš tikrųjų turbūt nereikėtų baimintis, kad to įstatymo nebebus. Paprasčiausiai iškilo tam tikrų reikalingų pakeitimų, ministerija padarys tam tikrus pakeitimus ir tas įstatymas bus svarstomas toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir aš norėčiau… (Šurmulys salėje) K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš esu Pluoštinių kanapių įstatymo išvadų rengėjas ir čia yra valdančiųjų staigmena. Iš tikrųjų nematau, Ąžuolai, kokių ten reikia pakeitimų. Jeigu ką, tai reikėjo pasakyti konkrečiau. Vadinasi, sugalvota… Taigi komitete buvo dvi konferencijos, septyni klausymai, kas trukdė ateiti ir ką nors keisti? Čia yra paprasčiausiai nesuprantamas noras ir aš tikrai siūlau vardinį balsavimą, kad žmonės žinotų, kas stabdo progresyvaus projekto priėmimą.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes frakcijoje turėjome šį rytą du specialistus iš Narkotikų kontrolės departamento ir mums buvo papasakota, kad į jų pastabas Kaimo reikalų komitetas visiškai neatsižvelgė, todėl tos pertraukos ir buvo paprašyta, kad galėtume peržiūrėti projektą, tiesiog įvertinti Narkotikų kontrolės departamento specialistų pastabas ir parengti atitinkamus pasiūlymus, nes nepamirškime, kad mes turėsime notifikuoti po svarstymo stadijos ir Europos Sąjungai turėsime pasiųsti tvarkingą projektą.
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, dalyvavo tarnybos atstovai, buvo diskutuota ir į jų pasiūlymus atsižvelgta. Tai, ką jūs sakote, man yra savotiška staigmena. Aš siūlau balsuoti ir apsispręsti, ir svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau trumpą repliką. Informuoju, kad rezerviniu pirmu klausimu yra įrašyta Seimo statuto pataisa dėl Seimo atskirų padalinių darbo nuotoliniu būdu reaguojant, kaip M. Majauskas sakė, į pasaulyje ir Lietuvoje vykstančius dalykus dėl koronaviruso. Pasiūlymai yra teisėti, statutiniai, mes dėl jų turėtume apsispręsti balsuodami. Ir buvo pasiūlymas išbraukti darbotvarkės 2-3 klausimą – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195(2). Siūlė A. Nekrošius frakcijos vardu. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 52, prieš – 42, susilaikė 16 Seimo narių. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas – V. Kravčionok frakcijos vardu prašė išbraukti iš darbotvarkės 2-1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo narei Irinai Rozovai pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-4450. Balsuojame. Tie, kurie balsuoja už pasiūlymą, balsuoja už. Pasiūlymas išbraukti.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai, balsavo 102 Seimo nariai: už balsavo 64, prieš – 30, susilaikė 8 Seimo nariai. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nebuvo.
Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Pritariame balsavimui. Balsuojame.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 85, prieš – 10, susilaikė 18 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.28 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4409(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Bukauskas, tačiau pasiūlymų dėl priėmimo nėra gauta, į tribūną nekviečiame. Priimame pastraipsniui. Yra tik vienas straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Kaip aiškinamajame rašte išdėstyta, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymu siūloma nauja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigybė, kuri Valstybės tarnybos įstatyme anksčiau nebuvo numatyta. Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigybė įvedama siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą, nes šiuo metu yra įtvirtinta tiek specialiojo atašė, tiek ir specialiojo atašė pavaduotojo pareigybė. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad ir numačius teisinį pagrindą dabartiniu metu Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje pavaduotojo pareigybė dar neplanuojama ir ji atsirastų tik esant būtinybei. Todėl valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų šiai pareigybei prireiktų tik priėmus sprendimą dėl jos poreikio. Pritariu tokiam Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat motyvai už – Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Taip pat siūlyčiau pritarti šiam pasiūlymui ne tik dėl tų argumentų, kuriuos išsakė gerbiamas A. Vinkus, bet ir žinodamas, kad mes norime, kad tas nacionalinių parlamentų vaidmuo būtų didesnis, žinodamas, kad prasidės įvairūs labai svarbūs svarstymai tiek dėl Europos ateities, kuri gali pakeisti mūsų esmines politikas, gal kai kurios šalys net ir Europos Sąjungos sąrangą bando pakeisti, Europos ateities debatuose mes turime labai aktyviai dalyvauti kaip parlamentas, todėl siūlau pritarti šiems siūlymams.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). A. Vinkus išsakė argumentus, aš nebekartosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103 Seimo nariai, balsavo 102: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4409) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214GR, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216GR, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117GR (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas ir lydimieji 1-4.2, 1-4.3 klausimai – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3214, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3216 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4117. Pateikimas. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasis Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti šių metų sausio 14 dieną priimtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymą ir lydimuosius įstatymus.
Respublikos Prezidentas sutinka, kad grąžinamu Civilinio turto konfiskavimo įstatymu Seimo reglamentuota priemonė „civilinis turto konfiskavimas“ yra tinkama prevencinė priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija bei sunkiais savanaudiškais nusikaltimais. Racionalus šios priemonės taikymas duotų naudos valstybei mažindamas galimybes praturtėti iš neteisėtų pajamų. Tačiau priimtas įstatymas indikuoja rimtą riziką, susijusią su neproporcingu asmenų teisių ribojimu, ir kelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principams. Gera idėja rizikuoja žlugti ties pirma byla, atsidursiančia Konstituciniame Teisme, o valstybė gali prarasti galimybę iš tiesų efektyviai prisidėti prie kovos su neteisėtu praturtėjimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums apsispręsti Respublikos Prezidentas teikia kompromisinį variantą su keturiais pasiūlymais. Jis užtikrintų, kad realizuojant teisinę priemonę būtų pasiekti įstatymo keliami tikslai ir kiltų kuo mažiau abejonių įstatymo konstitucingumu.
Pirma. Priimtas įstatymas įtvirtina tokį teisinį reguliavimą, kuris įsiterpia į jau pasibaigusius teisinius santykius, kurių pasibaigimo metu nebuvo teisinių prielaidų kilti tokioms neigiamoms pasekmės, kurios gali kilti pagal priimtą įstatymą. Pavyzdžiui, civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta taikyti, jeigu atsisakyta pradėti baudžiamąjį procesą, baudžiamasis procesas nutrauktas ar asmuo išteisintas dėl atitinkamų veikų, ir tai įvyko prieš dešimt metų. Taigi Respublikos Prezidento teikiamu dekretu siūlomais pakeitimais atsisakoma įstatymo galiojimo atgal taikymo civilinio turto konfiskavimo sąlygoms, tačiau paliekamas įstatymo galiojimas turtui, įgytam nuo 2010 metų.
Antra. Dekretu siūloma patikslinti sąlygą dėl asmens įtraukimo į organizuotų grupių sąrašus, kurie sudaromi vadovaujantis išimtinai policijos generalinio komisaro metodika. Kadangi asmens įtraukimas į minėtus sąrašus sudaro prielaidas asmenų teisių ir laisvių ribojimui, tai yra galėtų tapti pagrindu civilinio turto konfiskavimo instituto taikymui, tokių sąrašų sudarymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme. Taigi dekretu siūloma įstatyme įtvirtinti reikalavimą, kad organizuotų grupių sąrašai turėtų būti sudaromi vadovaujantis įstatyme įtvirtintais kriterijais.
Trečia. Respublikos Prezidentas dekretu siūlo pašalinti sąlygą, pagal kurią civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta prieš asmenį, siejant jį su apysunkiais nusikaltimais, susijusiais su ūkinės veiklos pažeidimais, tokiais kaip buhalterinės apskaitos tvarkymas, neteisėtas vertimasis ūkine komercine veikla. Tokia įstatyme nustatyta sąlyga neturi nieko bendro su įstatyme įtvirtintais tikslais: organizuoto nusikalstamumo, korupcijos bei sunkių, savanaudiškų nusikaltimų prevencija. Jie nėra proporcinga priemonė civilinio turto konfiskavimo institutui taikyti. Teikiant šį pasiūlymą, buvo įvertinta ir tai, kad, priešingai nei, pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas, ūkinės veiklos pažeidimai paprastai kyla verčiantis teisėta veikla, tačiau pažeidus šią veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Be to, nėra pagrindo abejoti, kad pastarųjų pažeidimų atvejais mokesčių administratoriaus taikomos priemonės yra pakankamos tam, kad būtų užtikrinama gaunamos naudos iš tokių pažeidimų kontrolė ir įgyvendinama tokių pažeidimų prevencija.
Ir galiausiai dekretu siūloma patikslinti sąlygą, kad turtas konfiskuojamas, be kita ko, ir kai yra pagrindas manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu, vietoj to įrašant „nėra gautas teisėtu būdu“. Ši patikslinta apibrėžtis leistų išvengti tiesioginės nuorodos į ryšį su nusikalstamos veikos fakto konstatavimu, taip būtų sumažinta rizika pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėkui jums už dėmesį. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus ir išsklaidyti abejones dėl Respublikos Prezidento teikiamų pasiūlymų, jeigu tokių abejonių kyla.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, teko tikrai nemažai dirbti su teisininkais ir prie šio projekto, ir kitais atvejais, labai dažnai teisininkai gerai iš tikrųjų įsigilina, mato visas detales, bet neretai per detales nepamato ir paties tikslo, ir bendro plano. Aš norėjau tiktai įsitikinti, kad prezidentūra lygiai taip pat kaip ir Seimas mato didelę problemą dėl neteisėto praturtėjimo ir taip pat sutinka, jog reikia ryžtingų ir principingų sprendimų, o ne tik žiūrėti į kiekvieną teisinį niuansą, žiūrėti, kaip kažko nepriimti.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą ir pastebėjimą. Galiu jus tikrai patikinti, kad prezidentūra ir Prezidentas sutinka, kad civilinis turto konfiskavimas yra reikalinga ir tinkama priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sunkiais savanaudiškais nusikaltimais, ir dėl to, atsižvelgdamas į rizikas, kurios kyla dėl šio įstatymo nuostatų, siūlo tam tikrus pataisymus, kad tų rizikų būtų išvengta vertinant atitiktį priimto įstatymo.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama patarėja, iš tiesų šiandien po 30 metų mums Prezidento vardu teikiamas siūlymas įteisinti ir saugoti turtą, kuris įgytas iš kyšių, organizuotų nusikalstamų veikų, iki 2020 metų ir tai nevadinama rizika. Kitaip tariant, siūloma netaikyti jo atgal ir tai grindžiama Konstitucija, tarptautine teise, nors jūs puikiai žinote, kad yra kitaip. Jau kokių 20 metų tarptautinė teisė sako kitaip. Mano klausimas yra toks, ar jūs galite įvardinti lobistus ir interesų grupes, asmenis, kurie prisidėjo rengiant šį veto? Ne patarėjus, o išorės asmenis. Aš manau, kad visuomenė turi teisę žinoti tokius asmenis ir kas daro įtaką Prezidentui ir jo komandai.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Norėčiau jus pataisyti, kad Respublikos Prezidento teikiamu dekretu siūlomais pakeitimais atsisakoma įstatymo galiojimo atgal civilinio turto konfiskavimo sąlygoms, tačiau nėra taip, kaip jūs teigiate, nes įstatymo galiojimas turtui atgal lieka, tai yra įstatymas galios turtui, įsigytam nuo 2010 metų.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, iš tikro palaikydamas Prezidento veto, noriu dar papildyti kai kuriais dalykais. Visų pirma tai, kad savo laiku K. Marksas sukūrė pridėtinės vertės teoriją, arba dar liaudies kitaip vadinamą – pavydo teoriją. Ta pavydo teorija labai tinka kaip tik tam, kas buvo suformuota šiame įstatyme, kad pavydėti reikia dešimt metų ar daugiau, po to nacionalizuoti arba atimti.
Norėjau tik paklausti. Sakykite, jei iš tikro tas dešimties metų laikotarpis būtų įgyvendintas, ar yra atlikti kokie nors skaičiavimai, kokio dydžio ir apimties galėtų būti, arba hipotetiškai, inventorizacija buvusios privatizacijos ar kitų dalykų? Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Jeigu jūs turite omenyje Seimo priimtą įstatymą, tai aiškinamajame rašte poveikio vertinimo nėra.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau suprasti kai kurių pataisų esmę, nes rašoma, kad siūloma keisti nuostatą, kad turto konfiskavimas siejamas su sąlyga, kad asmuo įtrauktas į organizuotų grupių narių sąrašus, ir sąrašų sudarymo kriterijai būtų nustatyti įstatyme. Ar tai keistų įstatymo taikymą, jeigu žmogus, įgijęs neteisėtu būdu turtą, nusikalstamu būdu turtą, nepriklausytų toms organizuotoms grupėms, pavyzdžiui, pavienis korupcionierius?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Iš tiesų priklausymas organizuotai grupei yra viena iš sąlygų, kuomet pradedama taikyti civilinio turto konfiskavimo procedūra. Jei tas žmogus nebūtų organizuotų grupių sąraše, tai sąlygos kaip ir nebūtų. Dėkui.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, matydama patį veto, norėčiau pasitikslinti vieną dalyką, nes jūs vetuodami siūlote pataisas ir pataisose yra daroma blanketinė nuoroda dėl tų pačių organizuotų grupių į neegzistuojantį teisės aktą. Mes visi puikiai suprantame, tie, kurie veto pritarsime, kad Seimas tą neegzistuojantį teisės aktą turės priimti, iki įstatymas įsigalios, tai yra iki liepos 1 dienos. Aš suprantu, kad, matyt, pasirodė jums nepakankamas Baudžiamasis kodeksas, kuris apibrėžia, kas yra organizuota grupė. Greičiausiai Seimui reikės galvoti ir apie kitus kriterijus, kuriuos turės šiuo metu nesančiu teisės aktu prisiimti. Tai kurį, jūs manytumėte, teisės aktą turės po veto pritarimo Seimas taisyti ir kurį jūs pasirinktumėte, jeigu taisytumėte?
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, mes su jumis esame sudarę sutartį, pagal kurią prigimtinės žmogaus teisės gali būti ribojamos tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais ir kai jų ribojimas yra būtinas demokratinėje valstybėje ir pagrįstas aiškiai išreikštu visuomeniniu interesu. Tokių organizuotų grupių sudarymo kriterijų šiuo metu įstatyme nėra. Organizuotų grupių sudarymas yra grindžiamas poįstatyminiais teisės aktais. Tai to būti negali.
Kokį įstatymą, kokį teisės aktą pasirinks Seimas, kuriame nustatys šiuos kriterijus, tai yra Seimo diskrecija.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Daugiau klausiančių nėra. Galite sėsti į anksčiau užimtą vietą. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš siūlau palaikyti Prezidento veto, nes jame iš tikro išdėstyti labai svarūs argumentai, kodėl neturėtų būti taikomas toks terminas, dešimt metų faktiškai atgal, nes… o galbūt pagrindinis laikotarpis nuo tada, kai įsigalioja įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, man labai gaila, kad ką tik Prezidento patarėja iš tribūnos klaidino Seimą, kad įstatymas bus taikomas nuo 2010 metų. Nieko panašaus. Aš siūlau atkreipti dėmesį į 15 straipsnį, būtent į Prezidento veto, kuriuo siūloma keisti 15 straipsnį, kad įstatymas taikomas ne anksčiau kaip įsigalioja… civilinio turto konfiskavimo procedūra galima ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui, kitaip tariant, nuo 2020 metų.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiandien Prezidento vardu mums teikiamas siūlymas įteisinti ir apsaugoti turtą, kuris įgytas iš kyšių, organizuoto nusikalstamumo veiklų, kitaip tariant, netaikyti jo atgal, ir tai grindžiama Konstitucija ir tarptautine teise, nors dar 2005 metais Europos Teisingumo Teismas, taip pat vėliau nagrinėdamas bylą, kurioje Nyderlandai nusprendė susigrąžinti per mokesčių vengimo schemas asmens išvengtą PVM iš įmonės, nusprendė, kad įstatymo galiojimo atgal taisyklei išimtys gali būti daromos, kai to reikalauja bendro intereso tikslai. Panašios bylos dėl aukštų valdininkų korupcijos ir mokesčių vengimo buvo nagrinėjamos EŽTT, teismai taip pat tokiai nuomonei pritaria.
Šiuo metu mums Lietuvos Respublikos Prezidento vardu siūloma eiti priešinga kryptimi ir bendruoju interesu laikyti neteisėtai įgyto turto valdytojų interesus. Aš šią Prezidento versiją pavadinčiau civilinio turto konfiskavimo ir neteisėtai įgyto turto legalizavimo įstatymu. Jei mes balsuosime už šį veto, mes padėsime legalizuoti neteisėtai įgytą turtą iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kitaip tariant, gerovės valstybę jau nuo šiandienos pajus tie žmonės, valdininkai, ėmę kyšius, nusikaltėliai, kurie, jeigu jų paklaustume, negalėtų pagrįsti savo turto kilmės. Gerbiami kolegos, šitas veto turi būti atmestas…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). …ir iš tiesų mes turime įsilieti tarp tų šalių, kurios vis dėlto saugo sąžiningus žmones, žmones, kurie sąžiningai įgijo turtą, o ne tuos, kurie gyvena iš korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo.
PIRMININKAS. Ir V. Čmilytė-Nielsen – nuomonė už.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstymo Seime metu ne kartą atkreipėme dėmesį į tai, kad šiame įstatyme, nors jo intencija yra ir labai gera, tiek nekaltumo prezumpcijos principas, tiek kiti teisinės valstybės principai nuėjo į antrą planą siekiant kuo plačiau aprėpti visus įmanomus scenarijus. Mes manome, kad Prezidento veto ir tie argumentai, kurie išdėstyti jame, ypač bausmių proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principo, yra svarbūs, į juos būtina atkreipti dėmesį. Todėl raginu ir kviečiu palaikyti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Daugiau išsakyti nuomonę Seimo narių neužsirašė. Gerbiami kolegos, balsuosime alternatyviai. Statuto 165 straipsnio 2 dalis sako, kad ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti. Prašau įsiklausyti, ką Seimas balsavimu turi nuspręsti. Ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Balsuojantieji, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja už, ar laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai, balsavo 105: už – 104, prieš – 1. Taigi įstatymas grąžintas svarstyti iš naujo.
Turime paskirti komitetą. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tinkamas pasiūlymas? Tinkamas. Pritariame bendru sutarimu. Dėl datos, kadangi negalime konkrečiai apsispręsti, tai šioje sesijoje vis tiek turėtume spręsti artimiausiu metu pagal galimybes. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.51 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469ES, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 1, 6, 61, 8 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470 (pateikimas)
Darbotvarkė 1-5.1 ir 1-5.2 klausimai – Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4469ES ir Rinkliavų įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4470. Pranešėjas – viceministras A. Zananavičius. Prašau, pateikimas.
A. ZANANAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Yra teikiami du įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos… (Balsai salėje: „Garsiau kalbėkite!“) Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiami du įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 pakeitimo įstatymo projektas, nauja redakcija, ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 1, 6, 61, 8 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas. Projektų esmė.
Pirmiausia įgyvendinamos Bendrijos reglamento Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos, kuriomis valstybėms narėms paliekama nuožiūros laisvė dėl teisinio reguliavimo nustatymo įgyvendinant Vizų kodekso 16 straipsnio 5 ir 6 dalis, paliekančias valstybėms narėms nuožiūros laisvę dėl teisinio reguliavimo pasirinkimo nustatant mokestines lengvatas dėl tam tikrų kategorijų asmenų ir atvejų numatymo, kai reikalavimas mokėti Šengeno vizos mokestį gali būti netaikomas arba sumažinamas.
Antra. Suvienodinamas teisinis reguliavimas tarp Konsulinio mokesčio įstatymo ir Rinkliavų įstatymo išbraukiant ar koreguojant nuostatas, kurios dubliuoja ar prieštarauja Vizų kodekso nuostatoms, taip pat sukonkretinamos teisinės sąvokos ir aktualizuojamos nuostatos sistemiškai atsižvelgiant į kitus teisės aktus ir praktiką.
Trečia. Atsisakoma teisiškai nepagrįstų, perteklinių, nebeaktualių nuostatų, įskaitant nuostatas dėl kai kurių konsulinio mokesčio lengvatų, ir papildomas konsulinio mokesčio nustatymo kriterijų sąrašas, leisiantis tiksliau nustatyti konsulinio mokesčio tarifus.
Ketvirta. Nustatomas reguliarus kasmetinis visų konsulinių mokesčių tarifų peržiūrėjimas, kuris užtikrins konsulinių mokesčių aktualizavimą, atsižvelgiant į faktinį valstybės patiriamų išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo nariai. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas viceministre, aš suprantu, kad tam tikrais atvejais įnašai, į mūsų biudžetą surinkti iš konsulinio mokesčio, gali padidėti, bet ar tai atsilieps apverktinam Užsienio reikalų ministerijos finansavimui, biudžetui ir atlyginimams, kurie, žinome, iki šiol yra vieni iš mažiausių, palyginti su kitų valstybės tarnautojų, ar vis dėlto ne?
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Seimui turbūt būtų įdomu, kad per metus yra surenkama 20 mln. eurų konsulinės rinkliavos, iš jų 16 mln. eurų iš vizų. Na, o dėl konkretaus biudžeto dydžio, aišku, sprendžia įstatymų leidėjas.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš apskritai norėčiau paklausti, pagal kokius kriterijus ten yra nustatomi tie konsuliniai mokesčiai, rinkliavos? Ar negalėtų būti taikomas tiesiog veidrodinis principas, ar yra apie tai galvojama? Kitos šalys. Kiek mes sumokame mokesčių ir vizų? Tiek ir mes turbūt galėtume. Tai būtų gal sąžininga ir skaidru. Ačiū.
A. ZANANAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Pagrindinis kriterijus, nustatant konsulinės rinkliavos ar konsulinio mokesčio dydį, yra kaštai, kuriuos patiria vienam ar kitam konsuliniam veiksmui atlikti. Taip pat reikia pažymėti, kad, pavyzdžiui, Šengeno vizų įkainiai yra nustatomi centralizuotai bendru Bendrijos sprendimu ir čia mūsų sprendimo teisė ir pasirinkimo teisė yra ganėtinai ribota. Bet pagrindinis principas yra tas, kad konsulinis mokestis turi padengti tas išlaidas, kurias patiria valstybės tarnyba, atlikdama paslaugą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių Seimo narių neužsirašė. Galite apleisti tribūną.
Gerbiami kolegos, po pateikimo siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Ir siūloma svarstyti šioje sesijoje.
10.56 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Gyventojų registro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4421. Pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Gera diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Pirmininke. Labai paprastas techninis įstatymo projektas, tiesiog sudaromos sąlygos Asmens duomenų išrašymo centrui gauti duomenis iš Gyventojų registro tiesiogiai, nes, kaip žinote, Asmens duomenų išrašymo centras turi pareigą informuoti visus gyventojus ir valstybės tarnautojus, kurie turi pažymėjimus su elektroniniu parašu, apie to parašo galiojimo pasibaigimą ar nutraukimą.
Tiek trumpai. Prašom pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Pritariame. Siūlomi komitetai. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu, kad skiriamas šis komitetas? Pritariame. Siūloma svarstyti taip pat šioje sesijoje. Ačiū.
10.58 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ Nr. IX-1997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4436 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose antrojo papildomo protokolo ratifikavimo“ 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4436. Taip pat pranešėjas – ministras E. Jankevičius. Pateikimas. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mielieji kolegos, aš stebiu mūsų darbotvarkę ir matau, kad yra atsiradęs 1-10 klausimas, susijęs su Vadovybės apsaugos departamento reforma. Aš suprantu, kad jis atsirado po Seimo seniūnų sueigos, bet, mano žiniomis, jokio balsavimo tuo klausimu nebuvo. Tai ar galite iki šio klausimo svarstymo patikslinti, ar buvo išlaikytos visos procedūros ir ar jis teisiškai iš tikrųjų galėjo atsirasti šiandienos darbotvarkėje? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, pakomentuosime. Buvo pertrauka iki kito posėdžio, tai jis turėtų būti čia.
Prašom, ministre, tęsti.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Nedideli pakeitimai. Siekdami operatyviau reaguoti į kitų valstybių teisinės pagalbos prašymus, tikėdamiesi to paties, aišku, ir iš kitų valstybių, siūlome papildyti ratifikavimo įstatymą. Norime, kad teisinės pagalbos prašymai veiktų vieno langelio principu, todėl siūlome Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskirti kompetentinga institucija gauti prašymus ir suteikti informacijos dėl teistumo, Generalinę prokuratūrą dėl suimtųjų laikino perdavimo, dėl prašymų dėl apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų paskirti teismus, kad jie būtų atsakingi už tų nuosprendžių kopijų atidavimą kitoms valstybėms.
Tiek trumpai. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti taip pat Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Kaip pagrindinis taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Siūloma svarstyti šioje sesijoje.
11.00 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ Nr. X-1526 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4397 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos ratifikavimo“ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4397. Pranešėjas – taip pat ministras E. Jankevičius. Pateikimas. Prašom.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Projektas labai panašus į prieš tai buvusį. Kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylą, susijusią su Europos arešto orderiu, yra konstatavęs, kad bet kurios Europos Sąjungos valstybės Teisingumo ministerija negalėtų būti paskirta išduodančia teismine institucija, nes tai turi daryti teismai, tai iš esmės valstybės narės pakeitė ratifikavimo įstatymu, tai darome ir mes. Už prašymų Norvegijai ir Islandijai dėl arešto orderio pateikimą būtų atsakingi apygardos teismai. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Taip pat niekas neužsirašė paklausti. Dėl motyvų po pateikimo Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu. Pritariame. Yra pasiūlytas Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėkoju ministrui. Darbotvarkė iki pertraukos yra išsemta.
11.02 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-88) ir Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-89) priėmimas
Ar P. Čimbaras galėtų pristatyti Peticijų komisijos iš rezervinių? Rezervinis 4 ir rezervinis 5 klausimai.
P. ČIMBARAS (MSNG). Vienas pristatymas, nes jie yra susiję.
PIRMININKAS. Susiję. Prašom.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, Seimo Pirmininke. Peticijų komisija šių metų sausio 14 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo V. Vilkausko peticiją dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157, 158 straipsnių pakeitimo ir priėmė sprendimą atmesti jo pateiktus pasiūlymus nuteistųjų padėtį švelninti taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net kai nuteistieji bausmės atlikimo metu daro visuomenei pavojingiausius pažeidimus, nusikaltimus.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, nes jeigu būtų pritarta peticijoje pateiktiems pasiūlymams, nebūtų įmanoma veiksmingai užtikrinti nusikaltimų, ypač smurtinių nusikaltimų atvejų, prevencijos pataisos įstaigose, neskatintų nuteistųjų bausmės atlikimo metu tinkamai elgtis, laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, aktyviai dalyvauti procese. Todėl prašau pritarti šios komisijos išvadoms, abu siūlymai, kaip minėjau, susiję, ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymus. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašė Seimo narys P. Urbšys. Motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų aš nesuprantu, kam yra ta Peticijų komisija? Peticijų komisija buvo įkurta būtent tam, kad būtų galima suteikti galimybę žmonėms tiesiogiai kreiptis į Seimą, kad Seimas išnagrinėtų jų pateikiamus klausimus ir nors kažkiek į tai atsižvelgtų. Kiek aš girdžiu Peticijų komisijos išvadų, faktiškai 100 % yra atmesti. Aš suprantu, kad yra toks etatinis rašytojas V. Vilkauskas su savo peticijomis, bet man vis tiek yra didžiausia paslaptis, kodėl Peticijų komisijos posėdžiai liko po paslapties skraiste, nes, matote, nenorima pagarsinti asmens duomenų, kurie gali pažeisti pareiškėjo teises.
Man atrodo, čia dar kartą yra sugalvota šalutinė priežastis, kad laikytume šią Peticijų komisiją visiškai uždarą nuo žmonių, faktiškai ją paversdami tokia sektantiška Seimo struktūra, kuri nieko bendro neturi su piliečių pasitikėjimo Seimu atkūrimu.
PIRMININKAS. P. Čimbaras – motyvai už.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai turiu sureaguoti kaip komisijos pirmininkas, kai konstitucinė komisija vadinama sektantiška. Gerbiamas Urbšy, man tikrai gaila ir apmaudu klausyti, kai jūs nepaisote Konstitucijos, nes aiškiai yra parašyta – Peticijų komisija yra konstitucinė. Dėl jūsų noro ją filmuoti, nefilmuoti, aišku, būtų pažeidžiamos žmogaus teisės į privatumą, nes kreipiasi fiziniai asmenys, Lietuvos piliečiai, su tam tikra informacija ir galimais tokiais duomenimis, kurių negalima viešinti. Komisija tikrai nėra uždara sekta, komisija yra atvira. Gerbiamasis Urbšy, ir jūs galite dalyvauti komisijoje. Gerbiamas Urbšy, jūs galite teikti kaip Seimo narys pasiūlymus, kuriuos dabar komisija atmetė. Kodėl jūs norite komisiją paversti sekta? Man labai gaila dėl jūsų tokių pasisakymų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt reikėtų pritarti, nes čia, žinote, kiekvienas gali papolitikuoti, bet mūsų Peticijų komisija svarsto tuos klausimus vadovaudamasi ne tik tam tikrais politiniais populiariais sumetimais, bet ir atsakymais institucijų, kurios taip pat prisiima atsakomybę. Siūlau vis dėlto pritarti ir baigti čia politikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir nuspręsti. Komisija siūlo peticiją atmesti. (Balsai salėje) Abi peticijas, kadangi susijusios. Pritariantieji komisijai balsuoja už, kiti – kitaip. Už abi, nes pranešėjas pasakė, kad jos yra susijusios.
Balsavo 94, užsiregistravo 95 Seimo nariai: už balsavo 92, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi pritarta komisijos išvadai peticiją atmesti.
11.07 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4468 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4468. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Prašau. Pateikimas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, trumpai noriu pristatyti šį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 straipsnio pakeitimo projektą. Pernai mes priėmėme Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir ten parašyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus angliavandenių, kitus naudingųjų iškasenų karjerus. Tai liečia Biržų rajone esančią Likėnų sanatoriją. Likėnuose gydomasis purvas yra išgaunamas jau 200 metų ir naudojamas gydymo reikmėms. Šiuo įstatymu dėl neapsižiūrėjimo ar sąmoningai, ar nesąmoningai mes uždraudėme iš esmės tą veiklą. Vienai įmonei, kuri išgauna gydomąjį purvą Likėnuose, turi tam licenciją, jį išgauna dabar, išgaudavo praeityje ir išgaus ateityje šimtus metų į priekį, leidžiama, tačiau visiems kitiems, daugiau atsirasti išgavėjų draudžiama, sukuriame absoliučią monopoliją tuo atveju.
Noriu pasiūlyti pakeisti tą monopoliją, leisti ir kitiems subjektams, tuo labiau kad situacija susidarė tokia, kad ta įmonė, kuri dabar turi teisę išgauti, nebetiekia gydomojo purvo Likėnų reabilitacijos ligoninei, kuri veikia nuo 1936 metų. Pirmas atvejis, tiesiog tokia situacija, kad ji nebegauna, kadangi kaip valstybinė institucija turi skelbti viešuosius pirkimus įsigyti gydomosioms priemonėms, taip pat ir purvui. Ta vienintelė įmonė, kuri tiekė gydomąjį purvą Birštonui, daugeliui kitų gydymo ir reabilitacijos įstaigų, Likėnų ligoninei nebetiekia, nedalyvauja pirkimuose paprasčiausiai. Pati ligoninė norėtų išgauti sau gydomąjį purvą, bet mes įstatymais tą uždraudėme. Jiems skirtas sklypas, jie turi Geologijos tarnybos leidimą, viską turi. Deja, įstatymas tai draudžia. Tai irgi tokia kolizija. Todėl siūlau pritarti projektui ir leisti Likėnų reabilitacijos ligoninei tęsti jau 200 metų vykstančią tradiciją gydyti gydomuoju purvu. Tas labai pasiteisino ir daugelis Lietuvos žmonių važiuoja ten grąžinti sau sveikatos.
Tiesa, yra Teisės departamento pastaba, kad įstatyme nėra aišku, kas yra gydomosios durpės ir taip toliau. Iš tiesų yra bendroji sąvoka „durpės“, o gydomųjų durpių atskirai… ir įstatyme tai įrašyti tiesiog būtų sudėtinga. Mes patektume į biurokratines džiungles, kadangi atskirai nėra tai reglamentuota. Sovietiniais laikais buvo išskirta, patvirtinta gydomųjų durpių sąvoka, kas tai yra. Po nepriklausomybės atgavimo tai nebuvo perkelta į Lietuvos teisę, niekur nėra apibrėžimo. Yra bendra sąvoka „durpės“. Šiuo atveju mes neatidarome galimybės bet kur ir bet ką daryti, bet tik akcentuojame gydomąsias durpes. Tokių telkinių Lietuvoje, mano žiniomis, yra gal tik trys, ir tai liestų tas tris vietoves, kuriose yra gydomųjų durpių.
Prašom pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų įdomi situacija, nes paprastai gydyklos gydo, tiekėjai tiekia durpes ir gydomąsias durpes ir nelabai svarbu iš ko. Ar čia reikia suprasti, kad iš tikrųjų pati gydymo įstaiga steigs kokią nors durpių kasimo ir sau tiekimo brigadą, ar vis tiek bus kokie nors tarpininkai?
Taip pat norėčiau paklausti, ar vis dėlto koks nors kontrolės mechanizmas bus ar nebus, nes žinote, kad gydomosios durpės tinka ir žemės ūkiui, ir kitiems reikalams? Iš tikrųjų tas durpynas gali būti atidarytas ir nelabai gydymo reikalams. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Šiuo atveju ligoninė pati išgaus tiesiogiai. Ji turi tam leidimą Geologijos tarnybos. Savivaldybė formuoja sklypą, bet dėl tos įstatymo nuostatos tiesiog negali to padaryti, trukdo įstatymas. Tik ji pati. Absoliučiai jokio tarpininko nebus. Tai visiškai nelies išgavimo kitų durpių, nes mes kalbame tik apie gydomąsias durpes, ir tai plotas, kadangi savivaldybė formuoja sklypą, žinote, yra 1,3 hektaro. Ten gali ir toje vietoje tik gydomosios durpės, apie kitas jokias durpes arba kitką negali būti kalbos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų iškeltas labai aktualus klausimas, bet ar jūs čia keliate klausimą tik dėl vienos gydymo įstaigos, ar apskritai dėl visų, nes gali būti tokių atvejų ne vienas? Lietuva nėra didelė ir mes turime ne tiek daug resursų, bet kitą kartą yra unikalūs resursai, kurie būtini naudoti, ir gyvenimas tai verčia. Jeigu staiga dabar užkertame kelią, kad saugomoje teritorijoje absoliučiai nieko negalima daryti, mes kai kur perlenkiame lazdą. Mes pavertėme visas saugomas teritorijas rezervatais, nors nacionaliniai parkai, draustiniai yra visai kitokio statuso. Ar jūs čia tik vienos įmonės klausimą sprendžiate, ar jūs norėtumėte išspręsti ir kitų, ką aš siūlyčiau daryti?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš visiškai pritariu, kad perlenkta lazda. Jūs labai tiksliai apibūdinote situaciją, kuri šiandien yra. Bet tai liestų ne tik Likėnus. Šiuo atveju susidūrė Likėnų reabilitacijos ligoninė, bet, mano žiniomis, Lietuvoje yra trys tokios vietos, kuriose išgaunamos gydomosios durpės. Viena Kretingos rajone, dėl trečios tiksliai negaliu pasakyti. Tai liestų visas, bet ten ta problema kol kas nėra iškilusi.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausiančių Seimo narių nėra. Dėl motyvų Seimo narių taip pat neužsirašė.
Gerbiami kolegos, siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Pritariame bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Siūloma svarstyti šioje sesijoje.
Gerbiami kolegos, skelbiu pusės valandos pertrauką.
Pertrauka
11.45 val.
Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2), Administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio ir 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985(2) ir Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, skelbta pertrauka baigėsi. 11 val. 45 min. Kol atvyks pranešėjas darbotvarkės 1-9 klausimu, gal galime svarstyti 1-10 klausimą – įstatymo „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-3960(2). Svarstymo tęsinys. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašom. Klausimas 1-10 ir visas paketas jūsų lydimųjų šio įstatymo teisės aktų. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Norėtume paprašyti pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kiek laiko?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Atsiprašau, pusvalandžio.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertraukos. Galime bendru sutarimu? Dėl 1-10 darbotvarkės klausimo kai ką dar, matyt, turi suderinti. Dėkoju, bendru sutarimu pritarėme pusės valandos pertraukai dėl 1-10 ir lydimųjų teisės aktų. Dėkoju.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4598 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4598. Pateikimas. Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pakeitimas yra labai paprastas, Vyriausiosios rinkimų komisijos posto atsisakė V. Semeška, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu buvęs ten, ir vietoj jo siūloma patvirtinti G. Matiekuvienę, taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos siūlymu. Esminis pakeitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Gerbiamoji pretendente, ar norite kalbėti? Nėra pageidavimo. Dėkoju. Motyvai po pateikimo. Nėra. Motyvų nėra. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomo nėra numatyta. Siūloma svarstymo data tiesiog pagal mūsų tolesnę darbo eigą šioje pavasario sesijoje. V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tiesiog nespėjau įtraukti savo kortelės į bendrą balsavimo sistemą, jeigu galima, įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo užrašome, kad V. Juozapaitis balsavo už.
A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mano balsą taip pat įskaitykite už.
PIRMININKĖ. Ir A. Dumbrava taip pat už šį Seimo nutarimą. Dėkoju, kolegos. Ir R. Šarknickas taip pat nespėjo, bet, manau, jūsų pozicija, kad balsavote už, yra labai svarbi, ir protokole mes tuoj pažymėsime. Dėkoju.
11.49 val.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391ES, Konsulinio statuto Nr. I-886 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4392 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4391. Pateikimas. Yra atvykęs T. Tamulevičius, viceministras. Prašom į tribūną.
T. TAMULEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatau Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos konsulinio statuto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Labai trumpai pristatysiu esmę. Pagrindiniai Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projekto uždaviniai yra šie. Nustatyti galimybę piliečio pageidavimu išrašyti asmens tapatybės kortelę arba pasą ir išsiųsti šiuos dokumentus saugiu būdu į piliečio nurodytą vietą, nereikėtų atvykti į Migracijos departamentą atsiimti fiziškai. Taip pat nustatyti, kad asmens tapatybės kortelė būtų išduota asmenims virš 70 metų ir galiotų 20 metų. Dabar tik virš 75 metų ir galioja 20 metų.
Taip pat padidinti vaikų, kuriems neprivaloma dalyvauti pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, amžiaus ribą. Dabar ji yra vieni metai, siūloma dveji metai. Ir patobulinti asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į praktinius aspektus, atsisakyti procedūrinio pobūdžio nuostatų įstatyme nustatymo.
Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos konsulinio statuto pakeitimo įstatymo projekto tikslas yra suderinti Konsuliniame statute ir Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projekte siūlomą reglamentavimą dėl asmens grįžimo pažymėjimo ir laikino paso išdavimo. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projekte siūloma nustatyti tik tuos atvejus, kada išduodamas asmens grįžimo pažymėjimas ir laikinas pasas, o jau Konsuliniame statute dėstyti nuostatas dėl šių dokumentų išdavimo tvarkos, formos įteisinimo ir galiojimo.
Tai tiek trumpai, pristatymą baigiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs kartu pateikėte ir Konsulinio statuto, taip?
T. TAMULEVIČIUS. Taip, abudu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, abu. Dėl abiejų šių pateiktų įstatymų projektų jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Razma. Atsisakote. J. Razma. Prašom klausti. S. Tumėnas ruošiasi.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū, kad pristatėte skirtumus, kurie atsirado. Ar tame posėdyje ir tuose svarstymuose nebuvo kalbėta apie galimą lietuvio paso atsiradimo galimybę? Pirmas dalykas.
Kadangi jūs pristatėte ir Konsulinio statuto pakeitimą, kokios sankcijos bus, jeigu, pavyzdžiui, išduosite vieniems metams, kai dabar parašytas galiojimas? Ar yra numatytos kokios sankcijos po to, pavyzdžiui, jeigu ilgiau negu savaitę ar mėnesį negrįš iš užsienio su vienus metus galiojančiu tuo dokumentu?
T. TAMULEVIČIUS. Tiesiog dokumentas yra riboto galiojimo ir jis yra vienu tikslu, tai yra grįžti į šalį, išduodamas Lietuvos piliečiams. Tiesiog jeigu tu juo nepasinaudoji per duotą laiką, tai jis nustoja galioti. Tau reikia kreiptis dėl jo iš naujo. O dėl Lietuvos paso tai ne. Šiame kontekste mes apie tai nediskutavome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiamas Tautvydai. Malonu jus matyti. Iš tikrųjų remiu, labai geras projektas ir kviesiu visus pritarti tam. Mano panašus klausimas turėjo būti į ką tik nuskambėjusį kolegos S. Tumėno. Taigi gal improvizacinis klausimas, jeigu tiksliai paklausiu. Minėjote, kad pasas galėtų galioti 20 metų, taip?
T. TAMULEVIČIUS. Asmenims virš 70 metų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vadinasi, tiems žmonėms, kurie ilgai gyvena, linkiu sveikatos. O pati fotografija?
T. TAMULEVIČIUS. Būtent čia ir yra esmė, kad galiotų ilgiau, nereikėtų ateiti ir atnaujinti biometrinių duomenų, kai mes žinome, kad jie mažai keičiasi.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ačiū pranešėjui. Motyvai po pateikimo. Galite atsisėsti. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ypač noriu atkreipti dėmesį valdančiosios daugumos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių. Jūs buvote ta politinė jėga, kuri parėmėte piliečių iniciatyvą dėl siūlymo, susijusio su vardų ir pavardžių rašymu Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme, kad būtų įteisintas latviškas variantas. Buvo surinkta 70 tūkst. parašų. Šis pasiūlymas yra registruotas ir jis yra registruotas dėl galiojančio įstatymo.
Dabar Vidaus reikalų ministerija siūlo visiškai naują įstatymo redakciją, tai šis piliečių iniciatyva registruotas siūlymas niekaip negali būti prikergtas prie šito naujo siūlomo įstatymo projekto. Vadinasi, jūs laidojate šitą iniciatyvą, kurią kažkodėl labai aktyviai palaikėte, kol dar nesėdėjote čia, Seimo salėje. Man yra neaišku, kodėl Vidaus reikalų ministerija, užuot būtų tobulinusi esamą įstatymo projektą ir esamame įstatymo projekte būtų registravusi siūlymus, registravo visiškai naują projektą nauju numeriu. Man atrodo, čia yra rafinuotas būdas tokiu būdu numarinti tą pilietinę iniciatyvą, kad nebūtų galima grįžti prie to siūlymo, už kurį pasirašė 70 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti daugiau… Jūs užsirašykite, jeigu norite kalbėti už. Ar negalėjote užsirašyti? S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš kolegą norėčiau truputį nuraminti. Čia yra parašyta, kad vardai ir pavardės bus rašomi lietuviškais rašmenimis. Tai mane paguodžia, ir nemanau, kad čia tiesiogiai susiję tie dalykai, apie ką jūs kalbėjote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) A. Širinskienė – motyvai. Kadangi du įstatymai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau reaguoti į kolegos melą, nes iš tiesų visi projektai, kurie yra pateikti Seime, jeigu tai yra to paties įstatymo projektai, komitetuose gali būti sujungti ir svarstomi kartu. Būtų smagu, kad kolega dramatišku balsu negąsdintų Lietuvos žmonių ir nemeluotų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Du įstatymų projektai, todėl žanras, gerbiamas Kęstuti Masiuli, teisėtas. Balsuojame, gerbiami kolegos, po pateikimo dėl Asmens tapatybės kortelės ir Konsulinio statuto įstatymų projektų.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš – 2, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Dėl Asmens tapatybės kortelės įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatytas. Dėl Konsulinio statuto 20 ir 251 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindiniu komitetu taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dar siūlomas papildomas Užsienio reikalų komitetas. Galime tam pritarti? Pritariame.
Dėl svarstymo datos sutarkime, kad artimiausiu metu, priklausomai nuo to, kada mums pavyks šioje pavasario sesijoje dirbti. Pritariame.
11.58 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Muziejų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429. Kviečiu R. Šarknicką. Pateikimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Noriu teikti įstatymo projektą.
Kaip žinote, Lietuva turi tikrai ne vieną nuostabų muziejų, reprezentuojantį mūsų valstybę. Tačiau yra tam tikrų problemų, su kuriomis susiduria muziejai, kuriuose gyvena specialistai, jų šeimos. Tarkime, Paberžės muziejuje amžiną atilsį šviesios atminties tėvas Stanislovas, Juškų muziejus, Mosėdžio daktaro V. Into muziejus ir panašiai.
Yra tokia problema, kad vienose ar kitose savivaldybėse atleisti tie žmonės, kurie dėl jau garbingo amžiaus išėjo garbingų atostogų, tie muziejai nebepriima, tos savivaldybės nebepriima į muziejus tų žmonių, kurie galėtų tęsti muziejaus veiklą, gyvąją veiklą. Čia susiduriame, kad nėra reglamento. Tie muziejai, tarkime, kaip Alytaus rajono dailininko A. Žmuidzinavičiaus tėviškė, yra faktiškai bemirštantys ir ten nebevyksta jokios edukacinės programos ir panašiai, nėra nė vidaus apdaila atliekama, nes nėra žmogaus, kuris galėtų rūpintis tuo muziejumi, kaip būdavo anksčiau. Prisimenant tarybinius laikus, faktiškai dėl visų muziejų nebuvo problemų, nes buvo žmonių, kurie gyveno ir dirbo, ir kurdavo edukacines programas.
Taigi per 30 metų Lietuva susidūrė su šia problema, ir pamatėme, kad nyksta tie patys svarbiausi muziejai, kuriems dabar reikia mesti gelbėjimo ratą. Yra savivaldybių, kurios į tai teigiamai žiūri, nes iš tikrųjų pats reglamentas neapibrėžia ir nebeleidžia jiems gyventi, tik leidžia tiems žmonėms, kurių, kaip pasakius, stažas eina jau į pabaigą darbo. Bet kas bus paskui? Kitų muziejų toks panašus palikimas bus kaip ir A. Žmuidzinavičiaus muziejaus. Aš tiesiog dabar jums pasakiau paprastu aiškiu žodžiu, ne įstatymų terminais, bet kad būtų aišku, kas iš tikrųjų dabar yra Lietuvoje. Dėl to prašyčiau leisti pateikti šį įstatymą, o vėliau mes komitetuose ir Teisės departamento pastabas pataisysime ten, kur reikia pagal įstatymo raidę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Penki Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. S. Tumėnas. Prašom klausti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, man suprantamos jūsų geranoriškos intencijos, tačiau man kliūna terminas „gyvasis muziejus“. Vakar buvo puikus pavyzdys – gyvosios muzikos koncertas. Muzikos pasaulyje visi suprantame, kas yra gyva muzika. Dabar jūs čia norite, kad įstatyme atsirastų gyvieji muziejai. Na, bent jau seniau rašydavome pasvyruoju brūkšniu ir „gyva muzika“, ir dabar „gyvasis muziejus“. Gyvasis muziejus, kuriame gyvai atkuriamos tam tikros gamtinės aplinkos sąlygos ir juose galės gyventi jų kūrėjai ir prižiūrėtojai. Pavyzdžiui, jeigu Šiaulių „Aušros“ muziejus dabar pradėjo auginti šimtus rožių ir jis įvardija save gyvuoju muziejumi, ar tai reiškia, kad ten galės gyventi prižiūrėtojai ir tarnautojai? Ar jums neatrodo, kad šį dalyką reikėjo ne Muziejų įstatyme, o kokiame nors kitame…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …socialinių dalykų įstatyme? Ar tikrai čia Muziejų įstatyme reikia įvardyti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, šiuo klausimu mes dirbame nuo tų įvykių, kai buvo Juškų sodyba, kaip žinote, Vilkijoje. Tam muziejui yra per 200 metų ir gyvena kompetentingi specialistai Sniečkų pora, būtent jie puoselėja gyvąją tradiciją. Taip nutiko, kad jiems kilo grėsmė: prieš gerą pusmetį juos ketino iškeldinti iš muziejaus, kur jie įdėjo visą savo dvasią tiek į maistą, tiek į medžio drožybą ir panašiai. Tas muziejus gyvas ir dieną, ir naktį. Vyksta edukacinės programos ir panašiai. Būtent šis įvykis ir inspiravo veikti greičiau, kad taip nenutiktų kitiems muziejams.
Ir tuo metu aš apvažiavau kitus muziejus įvairiose Lietuvos savivaldybėse ir pamatėme, kad padėtis kai kuriose savivaldybėse yra tragiška. Todėl mes turime ištiesti ranką toms, kurios pačios rūpinsis, ir, tarkim, tie išlaikymo pinigai, jeigu gyvena gyventojai, per edukacines programas atsiperka, jie net į nuostolį neina. Šis klausimas buvo derintas su kultūros ministru. Jis, sužinojęs, kad ketinama Sniečkų šeimą iškeldinti, taip pat nuvažiavo į tą sodybą pasižiūrėti ir su savivaldybe derino tuos klausimus. Būtent šitas dalykas… muziejininkai patys apie tai kalba, kad reikėtų reglamentuoti. Gyvojo muziejaus turinys nėra apibrėžtas, čia irgi turime stiprų argumentą. Šią sąvoką yra patvirtinusi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Šurmulys salėje) Klausti – minutė, atsakyti – dvi. A. Gumuliauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Man šiek tiek trūksta apibrėžimo „gyvasis muziejus“ logikos, kad atkuriamos tam tikros istorinio laikotarpio sąlygos. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip muziejus gali gyventi, pavyzdžiui, XVI amžiaus sąlygomis. Turime autentiškai prieiti prie įvairiapusių klausimų sprendimo. Todėl aš nemanyčiau… Kaip jūs galvojate, ar čia tikrai tinka Muziejų įstatymui ir ar nevertėtų pakoreguoti pačią „gyvojo muziejaus“ sąvoką, terminą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau jums pasakyti, gerbiamas Arūnai, kad gyvojo muziejaus terminas jau daugelį metų gyvuoja užsienio šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje ar Australijoje. Naujojo Pietų Velso įstatymu įteisinta Sidnėjaus gyvuosius muziejus jungianti organizacija, į kurią įtraukti įvairūs žymių asmenų ar šeimų memorialiniai namai, net fermos, istorinės vietos visoje šalyje. Ši sąvoka yra aprobuota dabar jau ir įtraukta į Terminų banką. Tai yra pasakiusi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi E. Vareikis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs siūlote dvi naujoves šiame Muziejų įstatyme, tai yra pačią formuluotę „gyvasis muziejus“, kur atkuriamos tam tikros kultūros gamtinės ar istorinio laikotarpio sąlygos, ir antra sąlyga, kad jame būtų gyvenama, tai yra jų kūrėjai ir prižiūrėtojai.
Vienas dalykas, kad painiojamas, mano manymu, įstatymo žanras, čia visai ne tame įstatyme reikėtų. Gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų priskyrimą gyvenamosioms ar kitoms nustato kitas įstatymas. Tai vienas momentas. O jeigu įkūrėjas dovanoja valstybei pastatą su eksponatais, yra toks teisinis terminas „uzufruktas“. Jo dovanojimo sąlygose galima numatyti, kad tas asmuo gali gyventi. Tai čia jūs tiesiog, mano manymu, siūlote ne tame įstatyme ir ne tokį sprendimo būdą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia klausimas ar pasisakymas? Nesupratau.
PIRMININKĖ. Trumpai patikslinkite, penkios sekundės. Patikslinkite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar nemanote, kad reikėjo kitame įstatyme nustatyti tokias sąlygas? Dėl „gyvojo muziejaus“ – pirmos sąlygos, taip, dėl atkūrimo, bet gyventi tam prižiūrėtojui muziejuje nebūtina, kad būtų atkurtos sąlygos.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pradėsiu nuo antrojo klausimo. Tai tikrai nėra būtina, tai sprendžia vietos savivalda arba regionas, kuris atsakingas už muziejų, ir panašiai. Dėl pirmojo pats Teisės departamentas nepasakė, kad tai turit būti kitame įstatyme, ir panašiai. To nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Vareikis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
E. VAREIKIS (MSNG). Visiškai pritariu, kad Lietuvoje gyvieji muziejai reikalingi. Man atrodo, klausiu, ar jums neatrodo, kad iš esmės mums reikia pakeisti žmonėse įsigalėjusią tokią muziejaus sampratą, kad muziejus yra kažkoks senienų rinkinys? Jeigu surenki senienų krūvą, tai jau yra muziejus. Jokiu būdu ne. Šiandien muziejai yra toli gražu ne istoriniai ir netgi tie etnografiniai, kuriuos jūs minite, irgi nebūtinai yra susiję su kažkokiu senyvu laikotarpiu. Gyvasis muziejus, kaip jūs sakėte, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra žymiai plačiau, gali būti ir kavos muziejus, ir spalvų muziejus, ir kvapų muziejus. Aš sakyčiau, kad žodis „gyvena“ gal nėra toks būtinas, bet kad tas gyvasis muziejus yra toks, kuris visą laiką veikia life, nežinau, kaip lietuviškai pasakyti, forma. Ar jums neatrodo, kad reikia vis dėlto truputį patikslinti sąvokas ir tada viskas skambėtų ganėtinai priimtinai?
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš nežinau, ar matėte aiškinamąjį raštą, ten tiksliau, ar įsigilinote, bet tam, ką sakote, tikrai pritariu. Ir aš nesakau, kad tai turi būti privaloma. Čia nėra, čia sprendžia vietos savivalda, tačiau ta savivalda, kuri nori, kad tas muziejus gyvuotų, tai mes turime reglamentuoti tuos dalykus. Tarkime, neseniai nutiko su gerbiamu profesoriumi G. Kakaru dėl Molėtų observatorijos, kai baigėsi jo kadencija. Žmogui pasiūlė į socialinį būstą kažkur tarp asocialių žmonių. Įsivaizduokite, kur pagarba ir visa kita! Bet ačiū Dievui, kad ten savivaldybė susitvarkė šauniai, pažiūrėjo ir meras į tą dalyką sužinojęs, kad taip gali būti. Tai ir čia yra pavojus būtent tiems specialistams.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bet būtinumo gyventi – niekas nesako, kad reikia.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik dabar ir paneigėte savo tą intenciją, dėl kurios teikiate šį įstatymo projektą, nes socialinė rūpyba tikrai nėra nei Kultūros ministerijos prerogatyva, nei kokių nors kitų su tuo susietų institucijų. Mes norime išgelbėti žmones, ką ir reikia, ir privalu daryti, bet nereiškia, kad mes muziejus turime paversti socialiniais būstais, ir ypač savivaldoje. Čia aš šiek tiek apie sąvoką. Aš suprantu ir pritariu jūsų geriems norams, bet iš tikrųjų ir su juridinėmis sąvokomis, ir su įstatymais čia šiek tiek prasilenkta. Tai galbūt paieškokime drauge kokių nors kitų išeičių ir pasitarkime, nes iš tikrųjų nebus rezultato. Mes sukelsime lūkesčius, kurių negalėsime įgyvendinti, nes juridiškai tai yra tiesiog beprasmiška. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Būtų Teisės departamentas apie tai pasakęs, jeigu taip būtų. Čia mes nekalbame apie eilinius žmones, bet kalbame apie kompetentingus specialistus ir galimybę savivaldybėms, kurios mato… realizuoti tuos muziejus, kurie neštų naudą galų gale ir finansiškai, kartu ir reprezentuotų vietos savivaldybę per muziejus. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tikrai sutinku su gerbiamų kolegų išsakytomis mintimis, kad teisėkūros prasme įstatymas galbūt yra tobulintinas ir sąvokos galėtų būti patikslintos. Tačiau aš atkreipiu dėmesį į įstatymo esmę, ką norima padaryti, ir tikrai raginu palaikyti. Jūs prisiminkite D. Poškos „Baublius“, turbūt kiekvienas žinome ir tai šiandien yra turbūt vienas žinomiausių, žymiausių lankytinų objektų Lietuvoje, o prasidėjo, man atrodo, kaip gyvojo muziejaus labai puikus pavyzdys.
Ir aš atkreipčiau dėmesį į minėtą atvejį Vilkijoje, kur tikrai buvo grėsmė iškilusi gerbiamus Sniečkus išgyvendinti iš Juškų muziejaus, nors viskas nuo a iki z yra sukurta jų rankomis, tų žmonių. Kartais valdžia… Aš nežinau, kas Kauno rajono merui šovė į galvą, kad kilo tokia idėja. Tačiau nuo tokių atvejų mes turėtume apsaugoti žmones, kurie visą gyvenimą kūrė, nešė, ir dabar mes galime ten atvažiuoti, aplankyti, vyksta nuolatinės ekskursijos mokinių, vyksta edukacinės programos, vyksta įvairūs pristatymai. Man kelis kartus teko lankytis. Viskas laikosi tik ant tų žmonių.
Taip pat minėtas gerbiamo G. Kakaro atvejis, kad laikosi ant vietos šviesuolių. Ieškokime formų. Taip, galbūt taisykime teisėkūros prasme įstatymą, tačiau pačią esmę aš tikrai palaikau ir bent jau po pateikimo tikrai pritarkime šiam įstatymo projektui, raginu kolegas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš abejoju, tiesą sakant, tuo, kas čia yra daroma. Aš sutinku, kad yra žmonių, kurie nusipelnė įsteigdami tam tikras institucijas. G. Kakaras – Molėtų observatoriją. Neabejotinai. Bet ar jis yra tos Molėtų observatorijos eksponatas? O jeigu žmogus nusensta, jeigu jis tampa ligotas, gauna Alzhaimerį? Vis tiek eksponatas? Jis ten turi būti eksponuojamas? Visaip būna gyvenime. Aš labai abejoju. O kai numiršta, tai jau tas muziejus tampa nebegyvas? Ar ten mes apgyvendinsime kitą eksponatą?
V. Juozapaitis teisingai pastebėjo, kad čia iš esmės keliamas tam tikrų nusipelniusių žmonių socialinės problemos klausimas. Taip, jį reikia išspręsti neabejotinai. Bet ar tokia forma?
O dabar aš noriu paklausti: daugybė žmonių gyvena paveldo objektuose, tai dabar jie galės tuo įstatymu apsiskelbti gyvais muziejininkais ar kaip? Na, nežinau, aš čia matau, kad atveriama net pavojingų dalykų, galimybė manipuliuoti ir panašiai. Nežinau, aš abejoju, ar tikrai tas kelias, kuris pasirinktas, teisingas. Todėl susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame, motyvai išsakyti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš nėra, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama pirmininke, jūs dabar turėsite pagarsinti pagrindinį komitetą, tai kartu yra siūlymas, kad papildomi būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Istorinės atminties komisija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip tik dėl to mes priimsime sprendimą kartu. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Be abejo, Kultūros komitetas turbūt pagrindinis būtų. Aš tik norėjau pasakyti kolegoms, kad gyvųjų muziejų ir dabar yra, tiesiog reikia reglamentuoti. Tiesiog. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas, o kaip papildomus P. Urbšys pasiūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju. Svarstysime atitinkamai tada, kai dirbsime intensyviai.
Praėjo pusės valandos mūsų skelbtos pertraukos laikas.
12.17 val.
Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960(2), Administracinių nusižengimų kodekso 506, 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962(2), Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967(2), Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970(2), Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973(2), Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975(2), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976(2), Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio ir 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980(2), Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981(2), Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983(2), Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985(2) ir Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3960(2). Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Vadovybės apsaugos įstatymas ir lydimieji teisės aktai, ir šio įstatymo, kurį paskelbiau, projektas Nr. XIIIP-3960(2). Noriu paklausti pirmininkės. Jūs perskaitysite ir visų lydimųjų teisės aktų, kurių yra net 27, išvadas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė ir minėtus įstatymų projektus, ir pasiūlymus, Teisės departamento pastabas. Atitinkamai, kaip pamenate, buvo užsakytas ir ekspertinis vertinimas. Buvo pritarta visiems šio įstatymo lydimiesiems teisės aktams. Balsavimo rezultatai yra: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Niekas neužsirašė. M. Majauskas? Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, čia yra Vadovybės apsaugos departamento reformos lydimieji teisės aktai, mes dėl jų padarėme pertrauką dėl kelių priežasčių. Priminsiu, yra keli dalykai, kurie išties kelia nerimą.
Visų pirma reforma yra stumiama ir vedama šio departamento vadovo, kuris jau dvi kadencijas vadovauja šiam departamentui ir reformavus departamentą toliau vėl galės vadovauti dar dvi kadencijas iš eilės. Jeigu vadovas išeitų ir drąsiai pasakytų, kad jis nesiekia būti trečią kartą kaip V. Putinas ar dar kas nors, vadovauti departamentui trečią kartą ir gal ketvirtą kartą, pasitikėjimo šia reforma būtų daugiau.
Antras dalykas, kuris labai kelia nerimą, kad nors ir deklaruojami tikslai didinti atlyginimus, atlyginimai didinami tik vadovui, pavaduotojams ir vadovaujamas pareigas einantiems asmenims – nuo 500 iki 800 eurų. O eilines pareigas einantiems yra nukarpomos socialinės garantijos, atlyginimų koeficientai paliekami tokie patys, todėl faktiškai eilinių pareigūnų pajamos į rankas po šios reformos mažėtų. Jau šiandien didelė dalis tų eilinių pareigūnų dirba papildomą darbą staliais, pavežėjais, konsultantais, fitneso treneriais, nes neužtenka pinigų. Žinoma, jie dirba interesų konfliktų nekeliančiose srityse su vadovo leidimu, bet šiandien jau akivaizdu, kad jiems neužtenka pinigų. Negana to, į šią reformą dar įdedamas sprendimas uždrausti jiems dirbti papildomą darbą. Kaip, mes įsivaizduojame, toks sprendimas motyvuotų ateiti dirbti jaunus žmones į šią labai specializuotą, labai svarbią valstybės tarnybą?
Ir galutinis dalykas. Nemažai eilinių pareigūnų yra perkeliami į jaunesnio agento pareigas, kur nereikalaujama jokio išsilavinimo. Taigi tiems patiems asmenims, kurie dabar turėjo gauti vidurinį, turėjo gauti aukštesnį, o gal ir universitetinį išsilavinimą, nereikės to išsilavinimo, jie tiesiog galės eiti eilines pareigas. Taigi jie yra moraliai pažeminami, tie eiliniai darbuotojai, jiems yra mažinamas atlyginimas, mažinamos socialinės garantijos ir dar atimama galimybė papildomai dirbti interesų konfliktų nekeliančiose srityse, o atlyginimai vadovams yra didinami, ir didinami, kaip minėjau, nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį. Vadovas, kuris inicijavo šitą reformą, panašu, kad siekia užimti trečią kartą vadovaujamas pareigas naujame departamente, nes jį reformavus tokia galimybė atsirastų. Kelia didelį nerimą tokia reforma, ir man atrodo, kad jinai nepasieks deklaruojamų tikslų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų dėmesio. Dėl pagrindinio įstatymo projekto buvo tik vienas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl lydimųjų yra ir papildomi komitetai. Gal sutarkime taip, kad mes pirmiausia priimame sprendimą dėl pagrindinio įstatymo ir balsuojame dėl jo, o po to išklausysime papildomų komitetų išvadas ir balsuosime dėl lydimųjų. Sutariame, taip? Motyvai dėl pagrindinio. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau, kolegos, bet čia yra pagrindinis, kuris jau yra apsvarstytas. Čia yra lydimieji pagrindinio, nes po svarstymo…
PIRMININKĖ. Supratau. Gerai, jūs siūlote išklausyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Galime sutarti ir taip. Tada kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją… (Šurmulys salėje) Viskam bus laikas. Jūs svarstėte 1-10.3 klausimą ir atitinkamai tada pasakykite dar iš tribūnos, kokius įstatymų projektus svarstė jūsų komitetas kaip papildomas komitetas, ir išgirsime išvadą.
V. ALEKNA (LSF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, siūloma pritarti šiam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. Pasiūlymas yra atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į projekto priede numatytus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų pareiginės algos bazinius dydžius. Komitetas siūlo juos suderinti su galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatytais dydžiais pagal tarnybos pakopas ir numatyti juos ne didesnius nei šiuo metu taikomi Specialiųjų tyrimų tarnybai. Toks mūsų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo… Atsiprašau, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Gerbiamoji pirmininke… Atsiprašau, dar jūs vieną praleidote, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto papildomą, taip?
V. ALEKNA (LSF). Taip pat buvo balsavimas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, prašau, nes nėra A. Dumbravos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė 1-10.5 klausimą, projektą Nr. XIIIP-3964(2), Asmenų delegavimo į tarptautines…. Tuoj, paduosime išvadą. (Balsai salėje) Taip. Ir 1-10.24 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Pritarta buvo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išklausėme papildomų komitetų. Aš noriu atsiprašyti kolegų, nes mūsų naujai pakeista sistema, programa iš tikrųjų kažkaip nesuveikė ir mes nematėme nei M. Majausko, kaip norinčio dalyvauti diskusijoje, nei gerbiamo Kęstučio. Todėl atsiprašydama jo kviečiu į tribūną, bet prieš tai dar Užsienio reikalų komiteto išvada. Kažkaip mūsų nauja programa truputėlį mus išmetė iš pusiausvyros.
Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją, kad perskaitytų išvadą dėl asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas. Ir būsime apsvarstę visas papildomas išvadas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, mes pritarėme ir pasiūlėme pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė komitetas, patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Prašau tikrai techniškai sužiūrėti, nes programoje mes nieko to nematome, o išvados nepateiktos.
G. Burokienė, prašom. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo jūsų komitetas buvo papildomas komitetas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir pritarė įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą atsiprašydama dėl techninių kliūčių, kurios įvyko dėl mūsų programos netobulos veiklos, kviečiu K. Masiulį. Ruošiasi P. Urbšys. Taip? Jūs užsirašėte, bet jūs nebuvote pakviestas. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Valdymo klausimas. Eilinį kartą tam tikra institucija bando išeiti iš ministerijos priežiūros ir tapti savarankiška. Ką mes turėsime? Mes turėsime administracinių kaštų brangimą, ir labai didelį. Aišku, kad bet koks generolas nori būti savarankiškas ir kad niekas jo nekontroliuotų. Mes turėsime brangstančias išlaidas įvairiems kitiems dalykams.
Ar tikrai to reikia? Kuo šita institucija tokia ypatinga, kad čia reikėtų ją daryti savarankišką, kurtųsi visus kitus padalinius, operatyvinius ir panašiai, kokius turi panašios institucijos. Aš labai abejoju, kad šito reikia. Veikia 30 metų, veikia visai normaliai. Gali veikti dar 50 metų ir nebus jokių problemų. Tikrai nedarykime veiksmo, kuris tik brangins administravimą. Naudingas tiktai vadovybei, niekam kitam.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti kviečiu P. Urbšį. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šito klausimo svarstymas yra daugiau negu žinybinis klausimas. Šių metų balandžio mėnesio 17 dieną šita tarnyba minės 30-metį. Po Kovo 11-osios, nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo, buvo sukurta šita struktūra, ji atliko svarbiausią uždavinį tam, kad būtų įtvirtintas valstybingumas. Ir man dabar, praėjus 30 metų, keista klausytis konservatorių, kurie sako, na, jie pabuvo 30 metų kažin kur ir tegu ten būna.
Aš jums priminsiu, kodėl jie atsidūrė toje situacijoje, kokioje dabar yra. Tada, kai pasikeitė Seimo dauguma čia, šitoje vietoje, juos persekiojo kaip raupsuotuosius, nes buvo įvardinta, kad tai yra V. Landsbergio gvardija, teroristai, kurie organizuoja perversmą valstybėje. Ir todėl buvo viskas padaryta siekiant sumažinti jų statusą, permesti į Vidaus reikalų ministeriją. Negana to, tie, kurie turėjo specialų pasirengimą, buvo kitose tarnybose, buvo visi persekiojami.
Dabar, praėjus 30 metų, vis dėlto esame išsivadavę nuo tų politinių fantomų. Taip, ši tarnyba yra šiuolaikiška. Mums ne gėda prieš kitas valstybes, kad mes turime tokią tarnybą. Ir suteikime jai deramą statusą, tą nepriklausomą statusą, kad ji nebūtų vien tik kaip premjero kišeninė, kad ji galėtų vykdyti visas tas specifines funkcijas. Jeigu dabar kas nors kalba apie tai, kad yra uždrausta dirbti papildomą darbą, jeigu kalbame apie šitą statusą, negali būti kalbos apie papildomą darbą! Ar jūs įsivaizduojate Vadovybės apsaugos departamento darbuotoją, kuris saugo valstybės pareigūnus, dirbantį kokiame nors klube ar dar kur nors, o to klubo savininkas – nežinia kas, ir priklausomą darbo santykiais nuo jo. Ar jūs galvojate, ar tai yra saugu ir pačiam darbuotojui, ir tam asmeniui, kurį tas darbuotojas saugo?
Jeigu kalbame apie socialines garantijas, tai dabar viskas buvo padaryta, kad būtų sustabdytas šio įstatymo priėmimas. Dabar yra registruotas siūlymas toms garantijoms tarsi pagerinti. Bet jeigu bus einama tuo keliu, kad visiškai būtų ištraukti jų atlyginimai iš galiojančios sistemos, tai bus padaryta meškos paslauga. Bet aš matau, kad tai jums mažiausiai rūpi. Jums reikia bet kokia kaina sureikšminti šį klausimą ir eksponuoti save.
Kalbant apie Valstybės vadovybės apsaugos departamentą, iš tikrųjų jų siūlymai yra atitinkantys laiko dvasią, ir galų gale po 30 metų bus atkurtas istorinis teisingumas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Kadangi lydimųjų įstatymų yra išties daug – 27, dėl kitų įstatymų projektų ir dėl pagrindinio pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3964(2) yra gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Gerbiamoji Agne Širinskiene, jus, kaip komiteto pranešėją, o kartu ir kaip pasiūlymo teikėją, prašom ateiti į tribūną, nes jūs teikiate pasiūlymą, bet kartu ir komiteto išvadą dėl jo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų šis pasiūlymas buvo teikiamas gavus raštą iš pačios institucijos, prašant suvienodinti atlyginimus, kaip kad ir rekomendavo visi kiti komitetai, iš jų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kad šių pareigūnų atlyginimas nesiskirtų nuo tų, kuriuos gauna STT ar kitų panašių institucijų pareigūnai. Taip būtų išlaikytas lygybės principas.
PIRMININKĖ. Taip, ir…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas šiam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Kolegos, visi supratote? Mes svarstome Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo pataisas, pasiūlymą. Dėl pasiūlymo M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik priminsiu, kad čia kalbama apie eilinių pareigūnų situaciją. Yra tik keturios tokios šalys, kurios turi tokias savarankiškas tarnybas. Tai tokios šalys kaip Bulgarija, Rumunija, Lenkija, absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių neturi tokių savarankiškų tarnybų ir jos yra integruotos.
Kai kolega P. Urbšys sako, kad bus atkurtas istorinis teisingumas, sukurta šiuolaikiška tarnyba, tai ar tikrai istorinis teisingumas yra vadovams padidinti 500–800 eurų atlyginimą, o eiliniams pareigūnams sumažinti atlyginimą, jiems nurėžiant socialines garantijas? Ar čia yra toks istorinis teisingumas? Jūs jį taip suprantate? Ar jūs suprantate, kodėl tie pareigūnai dirba papildomą interesų konfliktų nekeliantį darbą – treneriais ar staliais? Jie tikrai nedirbtų, bet jie negali išgyventi iš to atlyginimo, kuris yra nustatytas. Tai taip jūs įsivaizduojate tą šiuolaikišką tarnybą?
Aš tikrai negaliu pritarti tokiems siūlymams. Man atrodo, kad apskritai šios tarnybos reformavimas turi priklausyti nuo vadovo pozicijos: jis turi aiškiai ir nedvejodamas pasakyti, kad nekandidatuos trečiajai kadencijai, ir tada būtų galima kalbėti apie šios reformos įgyvendinimą ir priėmimą toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo nary, kalbama apie statuso keitimą ir deramo statuso suteikimą tiems, kurie jį buvo praradę dėl praeities politinių fantomų. O jūs dabar, kai eksploatuojate tą socialinį klausimą, man atrodo, dirbtiniu būdu, vis dėlto jūs, kaip Seimo narys, esate registravęs siūlymus… Šitie siūlymai bus svarstomi. Dabar kalbame apie paties statuso keitimą, bet matyti, kad jums labai rūpi vadovo likimas. Tai rodo tai, kad jūs labai asmeniškai žiūrite į šitą problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė, ir dėl šio pasiūlymo jau išgirdome motyvus. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už pasiūlymą – 72, prieš – 1, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta.
Daugiau pasiūlymų, kaip ir sakiau, dėl kitų įstatymo lydimųjų projektų nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo projekto su lydimaisiais teisės aktais. Jūsų, gerbiamieji, motyvai. P. Urbšys – motyvai už. Atsisakote. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad mes tikrai sugrįšime prie šio klausimo ir galbūt ne vieną kartą. Labai norėtųsi, kad iš tiesų emocijų būtų mažiau, o socialinio teisingumo būtų šiek tiek daugiau ir būtų pažiūrėta ne tik kaip priėmus šiuos įstatymus gyvens vadovai, kurie galbūt ir turi ryšį su tam tikrais Seimo nariais, bet kaip iš tikrųjų gyvens ir eiliniai pareigūnai, nes, kaip ir minėjau, eiliniai pareigūnai dėl šio priimto įstatymo nukentės. Ir tai yra atspindys to, kaip yra vadovaujamos Lietuvoje statutinės tarnybos, – rūpinamasi vadovų likimu, vadovų galimybe užimti dar vieną kadenciją vadovaujamas pareigas, vadovų atlyginimais, kurie didėja nuo 500 iki 800, o eiliniams pareigūnams situacija tik blogėja. Tai kaip mes galime priimti tokį sprendimą, neatsižvelgdami į tai, kad jis nepasieks deklaruojamų elementarių tikslų, tokių kaip užtikrinti, kad visiems padidėtų atlyginimai. Aš tiesiog negaliu suprasti, kodėl taip principingai yra skriaudžiami eiliniai pareigūnai. Todėl kviečiu susilaikyti ir balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). M. Majauskas daug ką labai teisingai pasakė. Yra esminių prieštaravimų, dėl to negalime palaikyti tokių įstatymo pakeitimų. P. Urbšys čia labai emocingai šnekėjo, naudojosi įvairiais istoriniais argumentais. Tie istoriniai argumentai yra kreivi ir šleivi, nes mes gyvename 30 metų praslinkus po anos situacijos, ir pasaulyje vadovus ir kitokius saugomus asmenis, nes valstybėse reikia saugoti ne tik vadovus, neretai kokius nors liudytojus, dar ką nors, saugo policija ir sėkmingai susidoroja. Yra specialios pajėgos, jie specialiai apmokomi, puikiai padaro. Nieko čia blogo nebūtų, jeigu tai būtų organizuojama. Tačiau yra bandoma sukurti struktūrą, kuri bus naudinga vadovams, kas buvo pasakyta, nenaudinga darbuotojams, kuri kurs dar papildomai didelę administracinę sistemą, kainuos biudžetui pinigų. Kam to reikia, kai tikrai buvo galima efektyvinti, ir jeigu būtų einama efektyvinimo keliu, suprasčiau. Dar noriu valdantiesiems pasakyti – S. Skvernelis buvo prieš šitą dalyką. Kas čia įvyko, kad jis staigiai apsivertė?
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys buvo atsisakęs, dabar nori kalbėti. Motyvai už. Taip, prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau reaguoti, nes buvo paminėta pavardė. Kai kas sako – emociškai. Taip, gerbiamas Kęstuti. Kai jūs buvote akademinės bendruomenės narys, jūs to nejautėte. Mes – tie, kurie buvome sutapatinti su V. Landsbergiu ir tapę tais raupsuotaisiais, buvome persekiojami visi. Ir tai yra ne miražas ar emocijos. Tai yra tikrovė. Jūs dabar, sakau, kalbate apie tuos darbuotojus, kurie atseit socialiai nukentės, bet ar tie darbuotojai nenori, kad ši tarnyba pakeistų statusą, nes būtent statuso pakeitimas ir suteikia galimybių išspręsti tas problemas, bet jums eilinį kartą tikrai tas žmogus rūpi tiek, kiek reikia tam, kad jūs galėtumėte pasirodyti čia, Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi daug lydimųjų teisės aktų, suteiksiu žodį kalbėti dėl motyvų V. Aleknaitei-Abramikienei. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos, labai keistai skamba argumentas, kad nepakeitus institucijos statuso ar padalinio (šiuo atveju statuso) negalima padidinti atlyginimų darbuotojams. Tai visai nesuvokiamas argumentas. Tačiau kodėl aš esu prieš?
Čia kalbama apie atlyginimus, bet visiškai nekalbama, kad tokio pobūdžio institucija turi disponuoti ir žvalgybiniais duomenimis. Ji iki šiol remiasi tais resursais, kuriuos turi Vidaus reikalų ministerija, ir valstybei papildomai tai nekainuos. Tačiau jeigu šitą instituciją mes atskirsime nuo Vidaus reikalų ministerijos, ji turi potencialą labai stipriai išsipūsti ir tapti dar viena, na, saugumo institucija. Vadinasi, ten etatų skaičius augs žaibišku greičiu.
Ar dabar, esant dabartinei situacijai, kai turime globalių iššūkių pasaulyje, gresia ekonomikos nuosmukis, tai mažų mažiausia, reikia valstybei dar papildomų išlaidų? Mes galime labai greitai susidurti su papildomų išlaidų poreikiu kitoje srityje. Jūs puikiai žinote.
Aš siūlyčiau susilaikyti arba balsuoti prieš ir neužkrauti valstybei dar vienos beprasmės naštos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Burokienė – motyvai už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Man tiesiog labai nesmagu klausyti kolegų, kurie, matyt, yra neįsigilinę į įstatymą iki galo. Kaip tik darbuotojams socialinės garantijos padidės, nes iki šiol nebuvo skaičiuojami butpinigiai, komandiruotpinigiai, neįėjo į atlyginimą… į pensiją. Jų socialinės garantijos didės. Būtent apie tai reikia šnekėti. Apie tai, kad jiems yra užtikrinamos jos, nes iki šiol to nebuvo. Taigi aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Daugiau norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Prašom, kolegos.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
Replikos po balsavimo. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš taip giliai nustebusi žiūriu į Tėvynės sąjungos frakciją ir nesuprantu, ar jūs įstatymo projekto neskaitėte, ar jūs gerbiamam V. Landsbergiui, mūsų ir jūsų patriarchui ir buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, nenorite užtikrinti apsaugos? Iš tikrųjų šitas įstatymas, jo formuluotės ir buvo sukurtos taip, kad jo apsauga būtų užtikrinama įstatymo lygmeniu, o ne kokiais nors poįstatyminiais teisės aktais. Tai pagalvokite apie savo vertybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – replika po balsavimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nereplikuosiu A. Širinskienei, kuri čia mūsų vertybėmis labai rūpinasi. Tegul savomis vertybėmis A. Širinskienė pasirūpina.
Tiesiog G. Burokienei noriu pasakyti. Komandiruotpinigių negalima mokėti valstybės tarnautojui? Juokinga. Kas trukdo komandiruotpinigius mokėti? Tik dabar bus galima komandiruotpinigius mokėti, iki šiol jiems buvo uždrausta ar kaip įstatymu? Jūs nusišnekate visiškai.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, būtų labai gerai, jeigu mes nevartotume tokių žodžių „nusišnekame“ ar dar kokių. Mes visi kalbame taip, kaip galvojame. Nepykime vienas ant kito už nuomones.
A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik dėl protokolo. Paspaudžiau mygtuką „už“, nors norėjau balsuoti už susilaikymą. Dėl protokolo.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo: A. Navickas susilaikė.
12.45 val.
Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dar vienas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4501. Kviečiu pranešėją. Pranešėja yra V. Ačienė. Prašom. Pateikimas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, grįžtame vėl prie mokyklų tinklo pertvarkos proceso. Kaip žinoma, šis procesas jau yra gerokai įpusėjęs, tačiau, kad ir kaip būtų gaila, tas procesas neina taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Ir būtent todėl yra tobulinamas šis teisės aktas įteisinant ir bendruomenės nuomonės pagrįstumą. Mes daug kur deklaruojame, kad tai yra regionų išsaugojimas, regionų stiprinimas, bendruomeniškumo skatinimas, finansinė parama jaunoms šeimoms, kurios kuriasi regionuose, ir kartu naikiname infrastruktūrą, tai yra uždarome mokyklas. Čia turbūt skausmingiausia. Mūsų miestelių mokyklos, jeigu yra prijungiamos, išlieka toje vietovėje. Kaip žinoma, yra mažiau problemų. Problema, kai jos yra uždaromos ir uždaromos savivaldai priėmus savarankiškai sprendimą, kaip ir minėjau, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę. Toks yra šio teisės akto tikslas – įteisinti bendruomenės nuomonę taip pat įstatymu.
Aš, matydama, kiek yra klausiančių, tiesiog gal geriau atsakysiu į klausimus. Taip ir aiškiau.
PIRMININKĖ. Gerai, sutarėme. Jūs atsakysite į klausimus. Klausti nori labai daug Seimo narių. Pirmoji klausia A. Papirtienė. Ruošiasi A. Nekrošius.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad šiuo įstatymo projektu bandoma spręsti problemą, kai remiantis dažnai vien tik ekonominiais argumentais yra uždaromos mokyklos regionuose ir kai tokie sprendimai yra priimami be jokių viešų diskusijų su tų mokyklų bendruomenėmis. Tikrai tokių pavyzdžių yra, nes aš ir pati esu gavusi ne vieną tokių mokyklų bendruomenių kreipimąsi. Tačiau klausimas, ar šio įstatymo projekto nuostatomis mes neparodysime nepasitikėjimo miestų ir rajonų savivalda, ypač tų savivaldybių, kur mokyklų tinklo tvarkymo klausimai yra sprendžiami tinkamai bendradarbiaujant su mokyklų bendruomenėmis, tariantis su jomis, derinant nuomones.
PIRMININKĖ. Laikas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Tuoj, baigsiu. Ar šiuo įstatymo projektu mes, rodydami didžiulį pasitikėjimą mokyklos savivalda, nesupriešinsime šių dviejų savivaldų lygmenų – miestų ir rajonų savivaldybių ir mokyklų savivaldos.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, jūs esate teisi, kad gali būti konfliktas. Bet kaip aš ir minėjau, procesas jau yra įpusėjęs. Kur savivalda dirba su bendruomene, kur pateikia aiškius argumentuotus atsakymus, ten problemos kaip ir nėra. Teko bendrauti su Panevėžio rajono meru, su Tauragės rajono, ypač Panevėžio meras tikrai išsprendė tą problemą visiškai neskausmingai. Procesas eina į priekį, visi gerai sutaria. Ir nepaisant, kokia yra valdančioji dauguma, bendruomenės jokių priekaištų neturi nei savivaldai, nei atliktiems procesams.
Į tą klausimą (aš ir tikėjausi tokio klausimo, ar nebus įkaltas pleištas, stabdantis mokyklų tinklo pertvarkos procesą) atsakau, kad ne. Galbūt patobulės pats procesas, bus daugiau pateikiama argumentų, nebus priimama valdančiosios daugumos savivaldoje nuomonės pagrįstumu, bet, kaip ir minėjau, bus argumentuota kalba. Procesas negali būti politizuotas, nes čia vis dėlto yra švietimas. Pasitaiko tokių atvejų, kai gyvenamojoje vietovėje, kur yra du ar trys tarybos nariai, ši mokykla nėra uždaroma, o uždaroma visiškai kita mokykla. Prie manęs buvo priėjęs taip pat mano kolega. Procesas buvo labai skausmingas Alytuje, kai buvo uždaromos dvi mokyklos „Drevinukas“ ir „Sakalėlis“, dabar jau yra prasidėję teisminiai procesai. Tai tiesiog ši pataisa yra skirta tam, kad tokių dalykų ateityje nebūtų. Procesas nebūtų politizuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų iš esmės apie paties projekto atsiradimo esmę. Gal žinote kokių konkretesnių pavyzdžių, kaip vyksta tas procesas, ar kalbamasi su bendruomenėmis, ar nesikalbama su bendruomenėmis, ir kas paskatino būtent šio įstatymo atsiradimą?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip. Šio teisės akto parengimą paskatino bendruomenių kreipimasis. Yra gauta, bent jau aš asmeniškai esu gavusi, daugiau kaip 500 parašų, kaimo vietovėse yra uždaromos mokyklos, kur mokinių skaičius yra 76 ar 80. Mes nekalbame apie tas mokyklas, kai lėšų poreikis infrastruktūrai yra didesnis už ugdymo lėšų poreikį. Ten visuomenė supranta, kad tiesiog netikslinga laikyti 20 vaikų mokymo įstaigą. Mes kalbame apie didesnes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs puikiai suprantate, kad bendruomenė nėra savaiminis tikslas, bendruomenė yra reikalinga tam, kad žmogus užaugtų teisingas, stiprus, doras, išsilavinęs ir jis galėtų tapti visaverčiu Lietuvos piliečiu. Dabar mes turime, pripažinkime, nykstančias bendruomenes dėl to, kad jaunos šeimos, nauja karta išvažiuoja gyventi į miestą, tos bendruomenės silpnėja, lieka mažiau žmonių, lieka mažiau mokytojų, lieka mažiau vaikų. Ar iš tiesų būtų geriau tam vaikui toliau mokytis kaimo mokykloje, kur, na, taip, mokykla bus arti namų, nebūtinai tas išsilavinimas bus toks geras, koks jis gali būti rajono mokykloje, miesto mokykloje? Ar ne geriau iš tikrųjų jam būtų važinėti autobusiuku ir užtikrinti, kad jį vežiotų, ir jis gautų tikrai patį geriausią išsilavinimą, būtų aplinkoje mokinių, kurie būtų motyvuoti, konkurencingi, stengtųsi mokytis ir įkvėptų kitus. Vietoj to dabar jis toliau liks uždarytas…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kaimo bendruomenėje. Ar nemanote, kad reikėtų galbūt kitaip spręsti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Tas procesas, kurį jūs minite, pavežėjimas vyksta ir šiuo metu, tai nėra atradimas, vyksta ir dabar, bet vyksta ir kitas procesas. Kaip ir minime, švietimo kertiniai akmenys yra mokymo kokybė ir prieinamumas. Mes dabar kalbame apie mokymo prieinamumą. Labai ginčytinas klausimas, ar mažoje mokykloje, bent jau pagrindinėje mokykloje ta ugdymo kokybė yra prastesnė negu didelėje mokykloje. Aš manau, kad kaip tik atvirkščiai. Mokiniai gauna daug daugiau dėmesio ir ta bendruomenė galbūt daugiau tokia kaip šeimos bendruomenė pasidaro. Ten visi vieni kitus pažįsta ir nemanau, kad visais atvejais pavežėjimas išgelbėtų mokymosi kokybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. E. Jovaiša ruošiasi.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, visa valdžia taryboms nėra naujas šūkis, bet iš tikrųjų reikia susitarti, kurios tarybos bus atsakingos už rajono finansus, nes reikia juos subalansuoti, reikia kažkaip sudėlioti, kad rajonas išgyventų. Ne tik į skolą, jie yra praskolinti. Bet aš norėčiau užduoti konkretų klausimą. Kaip tai koreliuoja su ministro šviesiu noru atsisakyti jungtinių klasių? Tada kiek vienoje klasėje galės būti moksleivių pagal jus, kad galėtume tokias mokyklas finansuoti ir išlaikyti, jeigu jungtinių klasių atsisakome? Ar jūs manote, kad jungtinių klasių neturime atsisakyti, ir aštuntos, ir devintos, ir taip toliau?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Tai, kas paskatino mane rengti šį įstatymo projektą, buvo, kaip aš sakau… Tai ne jungtinių klasių yra problema. Ten, rodos, vienoje mokykloje vienoje klasėje trūko gal vieno mokinio, kas savivaldai visiškai nebūtų taip jau brangiai ir kainavę. Bet sprendžia įvairiai tas problemas ir aš žinau ir Akmenės rajone vieną mokyklą, kur ne tai kad jungtinė klasė, bet yra jungiami mokymosi dalykai, tokie kaip fizinis, muzika, dailė ir panašiai. Taigi yra būdų, kaip tas problemas spręsti, tik reikia jas spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Jovaiša. Ruošiasi M. Adomėnas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pastaruoju metu esu gavęs daug laiškų, kuriuose yra skundžiamasi dėl mokyklų tinklo pertvarkos. Pavyzdžiui, Vokės muzikos ir dailės mokyklos 184 tėvų parašai, Raseinių – 217, (…), Viduklė – 250, Nemakščiai – 191. Nesutinka su pertvarka Vilniaus „Šaltinis“, Alytaus „Sakalėlis“, Vilniaus Buivydiškės. Tai yra pagrindas mąstyti, kad kažkas ne visada vyksta gerai, matyt, kad su bendruomenėmis mažai šnekame. Noriu paklausti jūsų. Ar jums neatrodo, kad toks naujo instrumento atidavimas į tėvų… tai yra į mokyklos tarybą nebus didelis mokyklų pertvarkos stabdys?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau, procesas nėra naujas. 143 mokyklos jau nuo 2014 metų yra uždarytos. Tų skausmingų atvejų nėra buvę tiek daug. Na, savivalda dirba tol, kol randa kompromisą. Žinau vieną atvejį, kai įvyko tas procesas, kai mokykla buvo uždaryta, tačiau buvo įsteigtas dienos centras, kad vaikai, grįžę į savo gyvenamąją vietovę, tiksliau, grįžę į namus, nevaikščiotų gatvėmis, o yra vaikų užimtumo centras ir jie ten praleidžia likusią savo dieną.
Kitas dalykas, kodėl mes turime neatsižvelgti į bendruomenės nuomonę? Vis dėlto vietos gyventojai yra mokesčių mokėtojai į savivaldybės biudžetą. Priimti sprendimą vienašališkai, tik tarybos sprendimu uždaryti mokyklą be bendruomenės nuomonės paisymo, aš manau, tikrai yra neteisinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ar jums žinomi tyrimai, kurie labai aiškiai parodo koreliaciją tarp mažų mokyklų, kur nesukomplektuojami klasių komplektai, yra jungtinės klasės, ir labai žemos ugdymo kokybės? Jeigu žinomi, tai ką jūs norite pasiekti? Kodėl jūs savo įstatymo projekte nenurodote tikrųjų jo tikslų: įtvirtinti švietimo stagnaciją, įamžinti atskirtį tarp regionų švietimo ir miestų? Tai yra tikrieji tikslai. Kodėl jūs tuomet bandote maskuoti prieinamumu? Prieinamumas, jeigu jis lemia tokią kokybę, kokią matome iš tyrimų, reiškia viena, kad bus įtvirtinta, kad tie vaikai neturės rimtų, gerų švietimo pasiekimų. Kodėl jūs bandote maskuoti problemą tokiu lozungu, perduodami veto vietos bendruomenėms?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš nežinau, kolega, tokių tyrimų, ar iš viso yra atliktas tyrimas, kokie yra pasiekimai kaimo ir miesto mokyklose, bet mes kalbame…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Reikia susipažinti prieš teikiant tokius projektus.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Na, žinokite, yra tikrai labai dviprasmiška nuomonė, apklausa buvo atlikta, bet vis dėlto švietimo kokybe turi domėtis ir patys tėvai. Jeigu patys tėvai mato, kad yra labai žema kokybė, pedagogai vėl…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tai ar jūs domėjotės tais tyrimais, ar nesidomėjote?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Mantai Adomėnai, jūs paklausėte, kolegė atsakys. Prašome nediskutuoti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš dabar darau pateikimą, jeigu jūs turėsite argumentų, galėsite pagrįsti juos kitu būdu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai po pateikimo. (Balsai salėje) A. Nekrošius – motyvai už.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausau ir stebiuosi konservatorių ciniškumu. Iš esmės šiuo įstatymo projektu ką mes sakome? Mes sakome, kad pasitikime mokyklų tarybomis, kad pateikus visą informaciją apie mokyklos būklę, apie mokinių mokymo programas, apie jungtines klases ir panašiai, kiek tai kainuoja, tikrai tarybos gali pačios nuspręsti, kaip jie nori ateityje gyventi. Aš manau, kad dialogas, atviras dialogas savivaldybių su mokyklų tarybomis daugeliu atvejų gali išspręsti įvairius klausimus. Ir šiuo metu įprastai kaip yra daroma? (…), tarkime, priima sprendimą, kad viena ar kita mokykla bus uždaryta, ir jokio dialogo nėra vedama su pačia bendruomene. Mano požiūriu, šis įstatymo projektas įgalina tą įrankį, duoda mokykloms apsisprendimą, manau, kad tas dialogas atsiras, diskusija atsiras. Manau, kad demokratiniai procesai savivaldoje būtini. Kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Adomėnas – motyvai prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turime labai aiškiai suprasti, kas vyksta šiuo įstatymo projektu, tai yra bendruomenės veto įtvirtinimas prieš bet kokį švietimo įstaigos tinklų pertvarkymą ar optimizavimą, kitaip tariant, galimybės atidavimas už visų mokesčių mokėtojų pinigus vietos bendruomenei patenkinti savo interesus, kurie labai dažnai būna labai trumparegiai ir nesiekiantys toliau savo daržo tvoros.
Kaip Teisės departamento išvados pasako, šis įstatymo procesas yra antikonstituciškas, labai tikėtina, užkerta kelią bet kokiam strateginiam tinklo planavimui ir paneigia visus tuos tyrimus, kurie rodo, kad tuščios mokyklos, kurios dažniausiai ir yra problema, kur iškyla tokia kolizija, labai tiesiogiai susijusios su prasta ugdymo kokybe. Kitaip tariant, savo projektu jūs pasmerkiate regionų vaikus žemai ugdymo kokybei todėl, kad bendruomenės dažnai neturi motyvacijos suprasti argumentus, suprasti esamą padėtį ir susitaikyti, kad reikės vaikus pavežioti toliau, kur jie galės socializuotis, kur jie galės gauti visą metodinį aprūpinimą, pedagogų komplektą. Ne, jums verčiau yra turėti mokyklą, kur galės įdarbinti savivalda savo žmones, bet kad vaikai nuo to kentės, tai nėra svarbu.
Lietuvoje esantis mokytojų ir moksleivių santykis ir taip yra per mažas, per mažai vaikų tenka vienam mokytojui, mes neišjudėsime su tokiu veto iš šitos situacijos. Kitaip tariant, šitas pasiūlymas yra ciniška nusikalstama beprotybė. Jis įmanomas tik vienu atveju, jeigu tos bendruomenės, kurios nubalsuoja prieš mokyklos uždarymą, pačios prisiima finansinius kaštus dėl tolesnio mokyklos išlaikymo, tuomet prašom – steikite privačią mokyklą ir gausite krepšelį, bet atsakykite tuomet už pastatų išlaikymą, už visus tuos kaštus, kurie kyla, jeigu jums vaikai nėra svarbūs.
Bet apskritai negalima palaikyti šio projekto, jis visiškai antikonstitucinis, antisisteminis, siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo balsuojame. Motyvus išgirdome.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 50, prieš – 17, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Yra pasiūlymas dėl komitetų? Ne.
Tada iš eilės. T. Tomilinas. Pirmasis, kuris atsistotojo prie mikrofono. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu padėkoti už šį balsavimą, tai yra labai aiški žinia visuomenei, taip, tam tikra prasme tai yra strateginės krypties korekcija tos liberalios politikos, kurią taip aršiai gynė dabar M. Adomėnas. Korekcija, nes jūsų reformos mes matome, prie ko privedė švietimą, mes darome pokyčius ir nebeleisime, paskelbsime tam tikrą moratoriumą dėl kaimo mokyklų uždarymo, tai yra visiškai normalu, tokia yra politinės daugumos tikriausiai valia, taip, projektą taisysime, bet jūs neįvertinote, kad kaimo vietovėse nėra korepeticijos tiek daug, kiek mieste, jūs atstovaujate gerai gyvenančių vilniečių pozicijai, bet pagalvokite apie kitą Lietuvą, kurioje gyvena virš milijono žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas. Iš eilės visi. Replikos po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau pasiūlyti Biudžeto ir finansų komitetą kaip papildomą, nes pasigirsta, ypač iš šios pusės, kad mažos mokyklos yra nepakeliama našta Lietuvos švietimui. Tai galėsime atsakyti ir į šį klausimą, ar iš tikrųjų yra nepakeliama.
Iš tiesų nustokime menkinti ir priešinti kaimo mokyklas, miesto mokyklas, bandyti lyginti visokiais statistiniais vidurkiais, paimant licėjų, kur yra rinktiniai vaikai, kurie atrenkami, kas gali papulti, ir paimant mokyklą, kuri moko visus. Švietimas turi būti prieinamas vienodai visiems: ar tu turi pinigų, ar neturi, ar tu gyveni kaime, ar mieste – visi turi gauti vienodas ir prieinamas paslaugas. Tada kyla kitas klausimas: kodėl vaikų, kurie eina mokytis pas korepetitorius, korepetitoriai nedaro 20–30 grupių, o daro mažas grupes? Kad galėtų kiekvienam išaiškinti ir pasakyti tai, ko jam reikia, ir gautų žinias. Nenurašykime mažų mokyklų, kad jos yra blogos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Vaičekauskas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, miela pirmininke. Liberalų frakcijos vardu prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados, gerbiami kolegos, apsispręskime. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėčiau priminti, kad šiuo metu kaip tik vyksta politinių partijų susitarimo, nacionalinio susitarimo procesas. Šitas pavyzdys, kuomet vėl įjungiamas kombainas ar kažkokia kita transporto priemonė, net nesiteikiant išgirsti kažkokius argumentus, yra važiuojama ir pervažiuojama visa tai, dėl ko mes čia ir esame susirinkę, iš tikrųjų rinkimų karštligėje atrodo tiesiog desperatiškai. Jūs turbūt patys suprantate, kad jūs darote antivalstybinį veiksmą ir spekuliuojate jausmais žmonių, kurie gyvena vienoje arba kitoje teritorijoje, ir panašiai. Jeigu jūs galvojate apie vaikų ateitį, apie jų išsilavinimą, jūs turite tikrai pagalvoti, ką jūs darote ir kaip jūs kalbate.
Kita vertus, tai, kas įvyko per trejetą metų visur rajonuose ir periferijoje, ir regionuose suspenduojant arba naikinant institucijas, įskaitant ir miškų urėdijas, ir visas kitas, jūs viską (…) padarėte, kad periferijoje nebeliktų darbo vietų. Dabar mokykla yra kažkodėl išskirtinis dalykas. Mes nekalbame apie vaikų išsilavinimo cenzą, apie tai, kad mes vis dėlto švietimą laikėme prioritetu. Labai gaila. Aišku, tada baikime spekuliacijas ir dėl to susitarimo, kuris realiai iš jūsų pusės yra visiškai blokuojamas, ir jūs veidmainiškai šiandien tą įrodėte. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys. Galėtume skelbti pertrauką, bet replikuokite. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Man atrodo, kad mes tiesiog per daug emocijų čia leidžiame, nes mes kalbame apie bendruomenių įtraukimą arba tarybų įtraukimą į sprendimų procesą, kur turbūt ginčytis nėra dėl ko. O apie miškų urėdijų pardavimą, gerbiamas mano buvęs kolega, tai mūsų sandėrio pasekmė – urėdijų panaikinimas.
PIRMININKĖ. M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Buvo paminėta mano pavardė, taigi turiu statutine teisę atsakyti. Kolegos, atsiprašau, bet jūs užsiimate demagogija. Tai jums rūpi išlaikyti pastatus ir išlaikyti apmokamas darbo vietas, o ne vaikų ateitis. Būtent kokybė, kad jie negauna tos švietimo kokybės, diktuoja tai, kad turi būti socializacija, turi būti didesnės mokyklos, kur yra visas komplektas, kur yra visos paslaugos. O dabar iš tikrųjų iškeliamas šūkis… ir jūs skaidote į miestą, tarsi mieste visi naudojasi korepetitoriaus paslaugomis, tarsi mieste nėra problemų. Cituojami atvejai yra būtent iš miestų, kur mažėja krūviai, iš kur irgi išvažiuoja žmonės ir kur nebėra normalios gimnazijos. Bendruomenės jau dabar turi galimybę iš tikrųjų dalyvauti valdyme ir šitose pataisose yra išbrauktas mechanizmas, kur bendruomenės nuomonės yra atsiklausiama, kur viskas perduodama ministerijai. Dėl strateginio planavimo – jūs panaikinate galimybes strategiškai planuoti tinklą. Todėl iš tikrųjų, prisipažinkite sau, jums svarbiau pastatai ir darbo vietos, o ne vaikų ateitis ir kokybė to išsilavinimo, kurį jie gaus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Replika po balsavimo – A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš esmės, aš įsivaizduoju, nelabai daug kas skaitė patį įstatymo projektą, tai dabar čia karščiuojasi, sako, kad tai yra blogai. Iš esmės atvira diskusija su bendruomene nėra blogai. Įsiklausyti į bendruomenės nuomonę, manau, kad pravartu kiekvienai savivaldybės tarybai, priimant sprendimus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš kokius tris ar keturis kartus girdėjau žodžius „strateginis planavimas“. Taip, tai yra nuoseklu, viskas yra gerai, tvarka, strateginio planavimo reikia. Bet kai strateginio planavimo yra bukai laikomasi paminant žmonių interesus, tai tuos žodžius „strateginis planavimas“ ir sovietmečiu vartojo ir puikiai atsimename, kuo baigėsi ekonomikai, žmonių santykiams ir švietimui tas strateginis planavimas sovietmečiu. Tikrai kviečiu Tėvynės sąjungos frakciją neprisiminti sovietmečio ir tokio labai siauro žiūrėjimo į strateginį planavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norintys replikuoti, prašom. Pietų pertraukos sąskaita dirbame toliau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau reaguoti į kolegos A. Nekrošiaus pasakymą, kad neskaitėme įstatymo. Manau, jis pats neskaitė įstatymo, nes buvo normali tvarka. Mokyklų tarybos dalyvaudavo diskusijoje ir tik tuo atveju, kai nebūdavo pasiekiamas tam tikras susitarimas, automatiškai viskas būdavo perkeliama į ministeriją. Ministerija galėjo, ministras galėjo arba uždaryti mokyklą, arba ją palikti ir nesutikti su tuo.
Dabar jūs turbūt nepasitikite ir savo ministru. Kam keisti įstatymus? Paprasčiausiai kalbėkitės, dalyvaukite procese ir padėkite ministrui apsispręsti dėl vienos ar kitos mokyklos. Kam jūs priimate populistinius sprendimus prieš rinkimus vien pasirodyti, kokie jūs geri, ir visas vadžias atiduodate mokyklų taryboms? O ką jūs pasakysite savivaldybių taryboms? Kodėl jūs, priimdami tokius įstatymus, nekoreguojate biudžeto kiekvienai mokyklai, kiekvienai savivaldybei, o paprasčiausiai liepiate naudotis bendruoju Biudžeto sandaros įstatymu?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes užtęsėme posėdį jau 12 minučių, bet Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui A. Matului paskutiniam suteiksiu galimybę replikuoti. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Pabandysiu etiškai kalbėti. Kolegos, išties rinkimai daro savo įtaką. Čia kolega minėjo apie darbo vietų naikinimą. Taip, aš atstovauju Pasvaliui ir Pakruojo rajonui. Dėl įstaigų optimizavimo, Pakruojo urėdijos panaikinimo per du rajonus yra panaikinta apie 200 darbo vietų. Šiandien kai kuriuos dalykus jūs bandote atsukinėti ir nieko aš čia labai blogo nematau. Ir bendruomenių, ir mokyklų tarybos, ir bendruomenės supranta situaciją ir dažnai tuos vaikus išveža ten, kur, mano, jiems geriau būtų, nes dabar mokyklos pavežioja.
Bet aš jums noriu pasiūlyti dar vieną temą, kurią reikia skubiai atsukti. Tai vaistų kompensavimas. Jūs dabar kompensuojate tik pigiausią vaistą, o žmonės masiškai perka tą, kurį gydytojas paskiria. Vyriausiasis administracinis…
PIRMININKĖ. Gal čia nebe ta tema.
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu, baigiu, baigiu! Labai gera tema. Vyriausiasis administracinis teismas…
PIRMININKĖ. Ne švietimo tema.
A. MATULAS (TS-LKDF). Duokite baigti. Vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad ministras viršijo savo įgaliojimus. Jūs dabar tą patį padarėte Vyriausybės nutarimu, tą patį įtvirtinote nuo vasario 28-os, nors Teisingumo ministerija pasakė, kad tai prieštarauja teismo sprendimui. Jūs perėmėte Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, o tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Kuo skubiau grįžkite atgal ir pataisykite tą, ką pridirbote.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis. Na, visomis temomis tikrai nekalbėkime. A. Nekrošius teigia, kad buvo paminėta jo pavardė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Aš tiesiog labai trumpai. Konservatoriai, nebijokite su žmonėmis bendrauti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiami kolegos, mane informavo, kad buvo paprašyta, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų kaip papildomas komitetas. Ar V. Ąžuolas būtent to ir prašė? Taip. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir Vyriausybės išvada. Dėl to jau sutarėme. Dėkoju.
Rytinį posėdį baigiame. Norite registruotis? Prašom registruotis.
Noriu paprašyti, gerbiamieji kolegos, 14 valandą sugrįžti į šią plenarinių posėdžių salę. Aišku, visi labai svarbūs įstatymų projektai, bet rezervinis pirmas – dėl Seimo statuto pakeitimo – dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.