LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 303
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame rytinį posėdį, oi, vakarinį! (Gongas) Registracija. Labai atsiprašau, kadangi aš dažniausiai pradedu rytinius posėdžius, popietinius retai, tai man dar rytas. (Balsai salėje) Aš labai džiaugiuosi, kad yra apie ką kalbėti.
Užsiregistravo 38 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-3834 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, liko keletas klausimų iš rytinio posėdžio. Kviečiu S. Šedbarą pirmiausia pateikti Seimo nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prašau leisti papildyti sesijos darbų programą ir leisti pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisą. Tai yra vieno straipsnio pataisa. Noriu tik informuoti, kad maždaug prieš tris keturias savaites po pateikimo buvo pritarta Teismų įstatymo pataisoms, jas mes svarstysime komitete. Vyriausiasis administracinis teismas pažiūrėjo, kad kartu reikėtų pakoreguoti ir jų kompetenciją, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą. Mes galėtume kartu apsvarstyti ir tą projektą. Todėl prašau papildyti darbų programą.
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja po pateikimo? (Balsai salėje) Pateikimo metu dėl rudens sesijos ar dėl paties įstatymo? Klauskite, pone Zasčiurinskai. Gerbiamasis Šedbarai, grįžkite, prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, ar galėtumėte šiek tiek pasakyti, apie ką būtų kalbama, jeigu mes pritartume?
PIRMININKAS. Ne, dabar tik apie nutarimą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu pritartumėte nutarimui, yra Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisa, kuri numato Vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją formuojant vienodą praktiką. Tai yra kelių žodžių korekcija, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą.
PIRMININKAS. Ar galime po pateikimo pritarti? Balsuojame.
Už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimui po pateikimo pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. (Balsai salėje) Motyvai dėl viso? Nėra. Balsuojame. O dabar balsuokite. Balsuojame dėl Seimo nutarimo papildyti rudens sesijos darbotvarkę.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 53, prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3591 (pateikimas)
Kviečiu S. Šedbarą pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, tai yra vieno straipsnio pakeitimas. Visų pirma tai yra susiję su tuo, kuo Vyriausiasis administracinis teismas vadovaujasi formuodamas vienodą praktiką, kad į tai turi atsižvelgti visos valstybės institucijos. Tai yra įprasta formuluotė. Ir kad Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį, išbraukiamas konkretus pavadinimas, suponuojama, kad galbūt gali būti ne tik popierinis, bet ir elektroninis variantas.
Yra tik tokios pataisos, kurias, kaip minėjau, apsvarstytume kartu su Teismų įstatymu, kuris susijęs su Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Ten, žinoma, kadangi jūs pritarėte po pateikimo, yra daug daugiau normų. Bet viskas yra susiję su vienodos praktikos formavimu, daromu tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek Vyriausiojo administracinio teismo. Kaip minėjau, tai yra daroma atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kaip ta praktika turi būti formuojama. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš labai abejočiau, ar šiandien reikėtų Vyriausiajam administraciniam teismui suteikti teismų praktikos formavimą. Mes komitete ir aną kadenciją esme daug svarstę, ar iš viso tokie administraciniai teismai gali veikti, ar jie vėl neturėtų sugrįžti į bendros kompetencijos teismus ir Aukščiausiojo Teismo būtų skyrius. Aš dėl to paties klausimo. Ar jūs nemanote, kad jie iš tikrųjų turėtų būti kaip skyriai ir tokiu atveju du teismai negalėtų formuoti, tarkime, vienodos praktikos, nes nors bylos kartais būna skirtingos, bet Vyriausiojo administracinio teismo paskutiniai sprendimai (man teko skaityti) tarsi įlenda į bendros kompetencijos teismų sprendimus? Ar Vyriausiasis administracinis teismas neturėtų būti prie Aukščiausiojo Teismo kaip skyrius?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Vis dėlto tai yra aiški specializacija. Jeigu Aukščiausiajam Teismui dabar tokią kompetenciją pavestume, na, greičiausiai teisėjai pereitų iš administracinių teismų, nes tai yra konkurencijos, mokestiniai, labai susiję su Europos Sąjungos teisynu klausimai, su kuriais civiliniai baudžiamieji teismai nesusiduria. 1998–1999 metų sprendimai įsteigti administracinius teismus… Aš primenu, kad tai buvo Europos Komisijos nurodymas kaip sąlyga stojant į Europos Sąjungą. Ši norma, kad Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą praktiką savo srityje, yra ir dabar, mes dabar tik ją patiksliname, kokiu būdu ir iš kokių šaltinių.
Ar reikia jungti prie Aukščiausiojo Teismo? Aš labai abejočiau. Jeigu mes paimtume turbūt apie pusę Europos Sąjungos šalių, tiesa, aš neturiu statistikos, veikia tokie administraciniai teismai. Bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur nėra administracinio teismo, yra keliolika ar net keliasdešimt tokių agentūrų, kurios atlieka administracinio teismo funkciją. Vis tiek be tos siauros specializacijos neišsiverčiama.
O dabar, jeigu mes dar įvestume vieną instanciją, tai, įsivaizduokime, jeigu dabar jau Vyriausiasis administracinis teismas yra pasiekęs, kad galutinis sprendimas yra maždaug per 9 mėnesius, tai jeigu būtų dar viena instancija, tai mes kokius dvejus, trejus metus turėtume. O tai susiję su leidimais statybai, galų gale su tais mokestiniais ginčais, kur įšaldytos lėšos ir laukia, kaip bus padaryta. Aš manau, kad ta specializacija yra gerai. Jeigu yra kokių nors problemų dėl paties darbo organizavimo, prisiminkite praeitoje kadencijoje mano pasiūlymą, kuriam nepritarėte, kad skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus dalyvautų ir Seimas. Aš laikausi tos pačios nuomonės, kad taip turėtų būti. Jų statusas susilygintų su Aukščiausiojo Teismo ir būtų tas pats.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus į R. Žemaitaičio. Turėtų būti lyg ir Seimo valia sujungti teismus. Dabar yra baudžiamoji teisė, civilinė teisė ir administracinė teisė. Pagal tą logiką turėtų būti trys savarankiški teismai, o dabar ne, vienas Administracinis teismas tampa vyresnis už administracinius teismus, už civilinę ir baudžiamąją, juos lyg ir jungia Aukščiausiasis Teismas, o vienas teismas stovi šalia. Aš manyčiau, būtų daug logiškiau, jeigu Aukščiausiasis Teismas jungtų visus teismus, visas bylas ir tada būtų vienoda teismų praktika visose srityse ir nebūtų jokio kirtimosi. Dabar logikos dėl teismų administracijos nėra. Ar nepritartumėte? Darome vieną Aukščiausiąjį Teismą, kuris nagrinės visas bylas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, yra ne tik Administracinis teismas, yra Konstitucinis Teismas. Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Aukščiausiasis Teismas… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau tylos!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mūsų valstybė taip pasirinko. Galų gale 1992 metų Konstitucijoje jau yra užprogramuotas toks modelis. Manau, griaudami sistemą, kuri, kaip minėjau, veikia nuo 1999 metų, kažin ar mes pasiektume tų tikslų. Aš siūlyčiau eiti kitu keliu, kaip ir minėjau, kad parlamentas dalyvautų skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, kurie priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Bet, kaip minėjau, jūs tam siūlymui nepritarėte. Prie jo, aš manau, kada nors grįšime.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Labai ačiū. Už kalbės E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šis jūsų projektas, kuris pateiktas, gal ir teisingas, bet išklausius kolegų paklausimų, tai Lietuvoje tuose teismuose reikėtų suvienodinti tris pakopas, kad niekas nepyktų, ir žmonės tą klausimą nuolat kelia. Nespėjau pasakyti, kad, sprendžiant šį klausimą, punktuose aprašyta, būtų atsižvelgta, kiek Administraciniame teisme reikės daugiau etatų, kad visa tai aprobuotų?
Kita vertus, tas klausimas, jeigu ta praktika turi vadovautis ir valstybės institucijos, ar tai nepanašu į Konstitucinio Teismo sprendimus ir išaiškinimus? Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Vis tiek siūlau svarstyti už.
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Manęs nelabai įtikino gerbiamojo S. Šedbaro argumentai. Aš manau, kadangi du teismai formuos praktiką, jeigu bus… Vis tiek teismų bylos kartais susikerta ir faktiškai atskirti, kad visiškai skirtingos, irgi nebus įmanoma. Jeigu bus formuojama praktika, kuria reikės vadovautis? Jeigu Administracinis teismas suformuos vieną praktiką panašiu klausimu, o Aukščiausiasis Teismas – kitą praktiką. Kuriuo reikės vadovautis teismams? Aš manyčiau, tikrai būtų tas pats kaip du seimai – vienas seimas ir antras seimas. Kurio Seimo priimtas įstatymas bus teisingas? Aš manyčiau, turi būti vienas Seimas, viena Vyriausybė ir vienas teismas ir negali būti vienoje valstybėje du skirtingi teismai, visiškai vienas nuo kito nepriklausomi ir formuojantys atskiras praktikas.
Gerbiamasis Šedbarai, aš manyčiau, kad tikrai būtų teisinga eiti tuo keliu. Aš sutinku, kad Administracinio teismo vyriausiuosius teisėjus turėtų skirti Seimas, bet ir bylas, ir teismų praktiką turi formuoti vienas teismas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame, kolegos. Vyksta balsavimas. Balsuojame dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 60, prieš – 1, susilaikė 6. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti per pavasario sesiją.
15.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3846 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį pateikti nutarimo projektą dėl rudens sesijos darbų programos. (Balsai salėje) Jūs gal apsigalvojote? Dėl nutarimo projekto didelės išminties nereikia.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Supratau. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nes aš galvojau, kad dėl mažųjų ūkinių bendrijų.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau į rudens sesijos darbų programą įtraukti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 ir 3 priedų pakeitimo ir papildymo projektą. Jis yra užregistruotas Vyriausybės 22 dieną, o iki gruodžio 31 dienos mes jį turime priimti. Nežinau, kaip čia išėjo, kad užsimiršo komitetas. Mes praeitą savaitę revizavome visus įstatymus, kurie turi būti priimti iki sausio 1 d. Radome, kad toks vienas yra nepriimtas ir prašome įtraukti ir pradėti svarstymo procedūras.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mūsų kolega Remigijus jus įtikino? Galime pritarti po pateikimo? Galime. Svarstymo stadija. Diskusijoje niekas turbūt nenorėtų kalbėti? Pritariame.
Priėmimo stadija. Balsuojame dėl rudens sesijos darbų programos keitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 59, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas dėl Seimo rudens darbų programos pakeitimo priimtas. (Gongas) Sekretoriatą prašau sujungti abu Seimo nutarimus.
15.14 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3562 (pateikimas)
Kviečiu R. Žemaitaitį pateikti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia, kaip ir sakau, dar kartą yra labai techninio pobūdžio projektas, jeigu galima taip pasakyti. Taip yra, kad iki šiol vežė intermodalinius krovinius, bet nebuvo reguliuojama. Dabar mes siūlome į priedą įtraukti automobilius, nustatydami tonas, tiksliau, ant ašių paskirdami tonas, kurias gali vežti, ir pasakome, kad intermodaliniai kroviniai gali būti vežami 50 kilometrų spinduliu. Daugiausia yra dėl Klaipėdos uosto, dėl geležinkelio ir dėl tų pačių krovinių. Jeigu mes jo nepriimtume iki sausio 1 dienos, mūsų vežėjai ir pramonė tiesiog negalėtų tokių krovinių įvežti į jūrų uostą ir turėtų sumažinti pačius konteinerius, to mes realiai net neturime, ir fiziškai neįmanoma padaryti. Todėl skubame su šituo projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Likite vietoje. Jūsų nori paklausti kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Suprantama, kad jūsų noras yra skubėti ir kad tie kroviniai reikalingi, bet kaip bus dabar apmokestinama? Visi vežėjai šiaip yra už papildomus tonažus ir t. t. Turi mokėti. Kaip dabar yra numatyta, kas atlygins keliams padarytą žalą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dabar įvedamas naujas mokestis, naujas reikalavimas. Jeigu yra nuo 40 iki 42 tonų, tai būtent – ribinis tarifas, jeigu eurais, atsiranda nuo 654 iki 1 222, to nebuvo. Jeigu yra nuo 40 iki 42, t. y. leidžiamosios masės, įskaitant, tai yra 967 eurai, iki 1 778. Atsiranda naujas mokestis, nes iš tikrųjų jo nebuvo. Ir dabar mėginame mes tai išspręsti. Aš tiktai kalbu, kad jie negalės važinėti po visą Lietuvą, kolega. Jie tiktai gali 50 kilometrų spinduliu aplink jūrų uostą ir aplink geležinkelius. Arba gali būti perkraunami kroviniai, arba pas mus pagaminti, kaip, pavyzdžiui, yra, tarkim, „Mars Lietuvoje“ gaminami kroviniai, kurie nepritaikyti yra Lietuvai, nepritaikyti Europos Sąjungai, jie yra pritaikyti trečiosioms valstybėms.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, Lietuvos keliai, tikint (ministras yra? Nėra) Susisiekimo ministerijos duomenimis, pagal finansavimą ir pagal dangos atkūrimą atsilieka maždaug 28 metus. Keliai turi būti sistemingai atnaujinami, stiprinami ir t. t. Dabar jūs norite pasiūlyti, kad būtų važinėjama sunkesniu transportu, o Lietuvos keliai yra suprojektuoti ir nutiesti mažesnio svorio transportui. Kokius mokesčius mes įvesime neįvesime, mes bloginsime kelių būklę. Jau dabar iš principo keliai yra su grioviais, atsirado net naujas ženklas, kuris pažymi, kad kelias yra su tokiom įvažom, grioviais. Koks čia mums tikslas dabar dar labiau bloginti kelių būklę? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dar kartą sakau, kolega, jokių kelių būklės mes nebloginame. Paliekama esama situacija, kokia yra, ir atsiranda ribojimas, kad, kaip jūs ir sakote, nebūtų vežama iš Šiaulių, iš kitų regionų ir negadinami visi keliai, o padaromas 50 kilometrų spindulys. Tai yra Susisiekimo ministerijos projektas ir Susisiekimo ministerija pasiskaičiavo, kiek ji gaus papildomai į biudžetą pinigų, nes, priešingu atveju, tuos krovinius arba kuriuos mes perkraudavome čia, mes juos prarandame, ir paima mūsų kaimynai latviai, estai, kurie jau pirmesni negu mes, iki liepos 1 dienos priėmė tokį įstatymą, ir šiandien jie turi. Tiesiog, kad jūrų uostas neprarastų savo klientų, kuriuos turi.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Už norėtų kalbėti K. Daukšys, bet aš jo darbo vietoje nematau.
Galime balsuoti? Balsuojame dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projekto pakeitimo. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 67, prieš nėra, susilaikė 7. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 1 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Pradedame svarstyti vakarinę darbotvarkę.
15.21 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 31, 34 straipsnių pakeitimo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 231, 232, 233, 234 straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2702(2)ES, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2703(2), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 395, 396, 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2704(2), Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2705(2), Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2706(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 3415 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2707(2), Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 1, 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2708(2), Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 13, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2709(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 6, 8, 16, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2710(2), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2711(2), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2712(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2713(2), Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 14, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2714(2), Vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3810 (pateikimas)
Pirmas kompleksinis klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir jo lydimieji: Aplinkos apsaugos, Aplinkos monitoringo, Aplinkos oro, Cheminių medžiagų ir kitų paketas iš keturiolikos įstatymų. Kviečiu A. Genevičių pateikti.
Per šoninį mikrofoną, kol eina pranešėjas, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš stebiu R. Žemaitaitį, kuris argumentavo, kad reikia skubiai, iki Naujųjų metų, priimti. Mes po pateikimo balsavome už, o jūs sakote, svarstysime pavasario sesijoje. R. Žemaitaitis pliurpia ir nesiklauso, o opozicija turi kontroliuoti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū už pastabą. Labai rimta.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Eugenijau, iš tikrųjų ėjau kolegai aiškinti…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių diskusijų!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai tikrai prašyčiau, kad būtų, iki Naujųjų metų mes turime jį priimti. Nes tikrai kolega žino, jeigu jo nepriimsime, kas atsitiks. Gaila, kad ministro nėra, ministras lygiai taip pat…
PIRMININKAS. Tada gruodžio 14 dieną.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerai. Tinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, gruodžio 15 dieną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke!
PIRMININKAS. Viskas. Gerbiamasis Zasčiurinskai, mes pradėjome svarstyti kitą klausimą… (Balsai salėje) Po to. Viceministre, prašome pradėti.
A. GENEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymų projektus (aš nevardinsiu kiekvieno, kadangi tai yra paketas) paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Šiuo metu ekonominės sankcijos juridiniams asmenims už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar kitus aplinkos ministrui priskirtų valdymo sričių teisės aktų pažeidimus nėra reglamentuotos (kai kurios išimtys: Statybos įstatymas, Klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas).
Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti ūkinės veiklos subjektų pareigas, susijusias su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu bei efektyviu šių pareigų vykdymo kontrolės mechanizmu. Ūkinės veiklos subjektų, fizinių asmenų pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama per administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Tuo tarpu ūkinės veiklos subjektų, tai yra juridinių asmenų, pareigų vykdymo kontrolė užtikrinama tiktai per baudžiamosios atsakomybės taikymą, o fizinių asmenų, veikiančių juridinių asmens vardu, tai yra vadovų, inžinierių, darbuotojų, per administracinės atsakomybės taikymą. Juridinio asmens, kaip ūkinės veiklos subjekto, pareigų vykdymo užtikrinimas vien per šio juridinio asmens vardu veikiančių fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymą yra neefektyvus.
Administracinės nuobaudos juridinio asmens vardu veikiantiems fiziniams asmenims taikymas neužtikrina tiesioginio poveikio visai juridinio asmens organizacinei struktūrai, nes išlaidas dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiria tiktai individualus asmuo arba vadovas, o juridinis asmuo, kuris yra susijęs ekonominiais saitais, kuria savo įmonę, siekia pelno, sukuria struktūrą, taip išeitų, kad administracine tvarka neturi jokios atsakomybės. Vaizdžiai pasakius, kaip anksčiau buvo samdomas direktorius, kuris galėtų, tiesiai pasakius, atsėdėti už kokį nors pažeidimą. Administracinių nusižengimų kodekse nereglamentuojamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs šiuo klausimu, kad tai yra neteisinga ir neadekvatu, kadangi įmonė, sukūrusi savo struktūrą, siekianti pelno ir niekaip kitaip, jeigu padaro labai didelį pažeidimą aplinkosaugai, sakykime, padaro apie 1 mln. litų, labai jūsų atsiprašau, eurų žalą, tai fizinis asmuo yra baudžiamas administracine bauda, kuri yra tikrai neadekvati šitam pažeidimui. Tada jeigu įmonė paskelbia bankrotą, matydama tokią susidariusią situaciją, galimai prisieina tuos visus dalykus ar pažeidimus ištaisyti valstybei arba valstybės pinigais. Tai tiek. Laukiu klausimų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Grybauskas. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Tai dabar jūs kartu teikiate ir Vandens įstatymo projektą Nr. XIIP-3810 kaip lydimąjį, bet jame kalbama apie patvenktą ežerą, jis visiškai nesusijęs su jūsų pateikimu ir aiškinamuoju raštu.
Antras klausimas dėl Miškų įstatymo. Vis dėlto jūs numatote, kad ta mediena, kuri savavališkai iškirsta, turi likti toje pačioje vietoje. Kadangi mediena greitai genda, ar jūs nenumatote parengti sekvestruotos medienos realizavimo tvarkos ir po to, po teismų vienaip ar kitaip būtų išspręstas tas klausimas?
A. GENEVIČIUS. Tikrai taip, kada bus įstatymų paketas, jau bus kiti teisės aktai arba ministro įsakymu priimti ir dėl tos medienos, kuri gali sugesti, kol vyksta procesas, mes manome, kad tai darysime.
PIRMININKAS. Ačiū. V. V. Margevičienė. Ruošiasi P. Gražulis.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs labai aiškiai pasakėte, kad fiziniams asmenims yra administracinės baudos, dabar bausite juridinius. Aš gyvenu Romainiuose, Kaune. Pas mus kiekvienais metais vyksta akcija „Darom“, ir dabar yra pririnkta kalnai padangų, buitinių šiukšlių ir visko, ko tik galima. Tai teršia tie žmonės, kurie šalia gyvena. Tai kas turi kontroliuoti, kas turi bausti? Pavyzdžiui, jeigu yra individualus namas ir neturi sutarties su įmone, kuri turėtų išvežti šiukšles, kas turi kontroliuoti ir kaip čia dabar bus, tai ten juridiniai asmenys neteršia, neatvyksta didelės mašinos, neišverčia gruzo. Labai ačiū.
A. GENEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo nare, jūs labai teisingai išsakėte, kadangi kontroliuoti visą tą procesą ir iš kur atsiranda tos padangos, turi Aplinkos apsaugos departamentas, Kauno aplinkos apsaugos departamentas, bet tai yra didžiulė problema, kadangi tas padangas naktį gali atvežti tiek juridinis asmuo, tiek fizinis asmuo. Jeigu yra nustatomas fizinis asmuo, be abejo, jis atsako, yra numatytos baudos, o apie juridinį asmenį va mes ir kalbame šiuo metu, nes už 30 juridinio asmens padangų tiktai galime traukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš konteksto iškrenta tokia dalis kaip administracinė bauda arba juridinio asmens atsakomybė. Mes tai norime ir įteisinti įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi K. Kuzminskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pateiktuose įstatymų projektuose rašote, kad bendrą atliekų tvarkymo sistemą, taisykles nustatys Aplinkos apsaugos ministerija.
A. GENEVIČIUS. Taip.
P. GRAŽULIS (TTF). Bet išskiriate buitines atliekas ir tą tvarką vis dėlto paliekate nustatyti kiekvienai savivaldybei savaip, todėl šiandien šešis kartus skiriasi atliekų surinkimo kainos. Ar nebūtų teisinga, kad vis dėlto ir buitinių atliekų taisyklės visoje Lietuvoje būtų vienodos, o ne kiekviena savivaldybė savaip reguliuotų buitinių atliekų surinkimo tvarką?
A. GENEVIČIUS. Suprantu jūsų klausimą, tačiau norėčiau pasakyti, kad tas suvienodinimas labai priklauso nuo to, kaip pati savivaldybė arba regionas tvarkosi su savo atliekomis, tai yra su tuo savo turtu. Sakykime, jeigu Alytus tvarkosi sėkmingai, tai yra nustatomos vienos kainos. Aš tikrai neįsivaizduoju kainų suvienodinimo pagal tai, kaip susitvarko savivaldybės. Žinote, savivaldybėms yra suteikta tokia teisė ir čia yra jų prerogatyva reguliuoti tas kainas pagal jų ūkį. Tai mes ir sakome: sužinokite savo sąnaudas, tai yra turi pradėti veikti dvinarė sistema. Kada mes žinosime, kiek tų šiukšlių mes turime, tada bus paprasčiau skaičiuoti sąnaudas ir neatsiras tokių orinių sutarčių, kaip sako, va tas pilietis per mėnesį surenka 3 tonas, o gal jis 20 kilogramų surenka. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi D. Ulickas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai šios įstatymo pataisos yra labai reikalingos, ir mes matome, kaip yra teršiama tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Fiziniams asmenims numatytos ir atitinkamos baudos. Dabar jūs pateikėte trylikos įstatymų pataisas, ar nereikėtų, kad keturioliktoji pataisa būtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, kad mes žinotume, kaip bausime? Ar tik po to bus? Ar aš neradau?
A. GENEVIČIUS. Čia yra. Reikėtų truputį daugiau įsiskaityti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte pakomentuoti, ar priėmus šį įstatymą fiziniai asmenys, t. y. įmonių darbuotojai ir vadovai, taip pat bus baudžiami nuobaudomis, ar liks baudos vien tik juridiniam asmeniui?
A. GENEVIČIUS. Aš noriu pasakyti tokį dalyką. Juridinio asmens atstovas, šiuo atveju darbuotojas, atsako pagal jam priskiriamas funkcijas. Jeigu tose funkcijose numatyta jo veikla ir per neapsižiūrėjimą kas nors atsitiko, be abejo, jis atsako. Jam bauda yra skiriama ir ne kitaip. Jeigu jo funkcijose nenumatyta, tai kaip mes galime bausti, sakykime, vyriausiąjį inžinierių, kuris, pavyzdžiui, pagal funkcijas už tai neatsako?
PIRMININKAS. Labai ačiū viceministrui. Už norėtų kalbėti K. Grybauskas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jums jau nereikės atsakinėti. Dabar jau motyvai.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aš, pritardamas įstatymo projektui, ypač dėl ekonominių sankcijų, ir matydamas, kad nėra Teisės departamento išvadų, prašau posėdžio pirmininko pažiūrėti, ar Vandens įstatymas iš tikrųjų atitinka tai, apie ką mes kalbame. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratome. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir trylikos lydimųjų įstatymų. Manau, paskirsime pagrindinį komitetą ir jie išsiaiškins. Vis tiek vanduo irgi yra aplinkos apsaugos klausimas. (Balsai salėje)
Už – 63, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo Aplinkos apsaugos ir lydimiesiems įstatymams pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kuris ir išsiaiškins, ar Vandens įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra šio paketo įstatymas. Dėl pirmojo įstatymo pagrindinis yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl kitų nėra. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū.
15.33 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3076(2) (pateikimas)
Svarstome Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3076(2). Pranešėjas – L. Bartkevičius. Prašom, viceministre.
L. BARTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo tikslas yra patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą, nes nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimui teisę į Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybinę pensiją įgijo asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tačiau nuo 1989 iki 1991 metų nusipelniusiems kultūros ir meno žmonėms buvo skiriamos ne Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno, o Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premijos, kurios savo esme ir paskirtimi yra tapačios Lietuvos nacionalinėms kultūros ir meno premijoms.
Siekiant išvengti teisinio reguliavimo neaiškumų dėl šių asmenų, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė literatūros, meno ir architektūros premija, įstatymo projektu siūloma patikslinti galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. papildyti Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą, numatant, kad šios Nacionalinės premijos laureatai turi teisę į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Ši nuostata įsigaliotų nuo įstatymo paskelbimo dienos.
Prašome Seimo pritarti įstatymo pakeitimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis viceministre, pavasario sesijoje mūsų Seimas, parlamentas, konstatavo, kad valstybinių pensijų sistemoje nėra tvarkos, kad yra žmonės, kurie gauna po tris, keturias, penkias įvairias valstybines išmokas, ir įpareigojo Vyriausybę parengti valstybinių pensijų sistemos ir visų išmokų pertvarkų gaires. Buvo sutarta, kad po to, kai jūs jas parengsite, Seimas jas patvirtins, tik po to bus sprendžiami atskirų žmonių personaliniai valstybinių pensijų skyrimo klausimai. Mano klausimas – kokia šiandien yra šitų gairių rengimo stadija? Ačiū.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šitas klausimas, kurį aš dabar teikiu, yra tiesiog tikslinimas, tai nėra joks plėtimas, jeigu apie tai kalbama. Šitie asmenys yra tame pačiame sąraše. Šitos premijos pradėtos dalinti nuo 1989 metų, čia yra tik teisinis tikslinimas, nes anksčiau šitos premijos vadinosi vienaip, dabar kitaip.
Dėl jūsų klausimo. Darbo grupė, suformuota Vyriausybės, baigė darbą, pateikė išvadas Vyriausybei ir Vyriausybės sprendimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įpareigota pateikti galutines išvadas ir pateikti Vyriausybei gairių projektą, kuris bus pateiktas Seimui.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, aš, papildydamas prieš tai kolegos užduotą klausimą, šiek tiek priminsiu jums, kad Seimas nutarimu yra patvirtinęs socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkymo gaires. Vyriausybė dabar jau buvusios Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinusi įgyvendinimo priemonių planą su labai aiškiais terminais, kurių paskutiniai, rodos, buvo 2014 metais ir tarp visų numatytų dalykų gairėse buvo numatyta ir valstybinių pensijų sistemos pertvarka. Mano klausimas jums – ar yra pakeisti įgyvendinimo priemonių terminai, ar apskritai atsisakyta, kitaip sakant, Vyriausybės nutarimas pripažintas negaliojančiu, ar yra numatyti kokie nors kiti konkretūs planai? Dėkoju.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų niekas nėra pakeista. 2014 metais, aišku, nespėta padaryti. Terminai yra. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2016 m. kovo 1 d. turi pateikti išvadas dėl darbo grupės pasiūlytų gairių, tada Vyriausybė turės galutinai apsispręsti dėl paties projekto teikimo 2016 metų kovo mėnesį.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, aš irgi noriu pratęsti gerbiamojo M. Zasčiurinsko klausimą. Kiek pamenu, klausimas iš tikrųjų aštrus, neaišku dėl valstybinių pensijų bendrai, ne konkrečiai dėl šio projekto. Kiek pamenu, rudens sesijos pradžioje mes kalbėjome, kad jūs spėsite iki rudens sesijos pabaigos parengti valstybinių pensijų pertvarką. Dabar sakote, iki kada bus parengta? Aš taip ir neišgirdau atsakymo. Ačiū.
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Vyriausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti Seimo pavedimu Vyriausybės sudarytos darbo grupės, kuri pateikė išvadas Vyriausybei dėl valstybinių pensijų reformos, ir mes turime iki 2016 metų kovo mėnesio įvertinti tai, ką pateikė darbo grupė, kad Vyriausybė galėtų priimti galutinį sprendimą ir pateikti jį Seimui.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. P. Gražulis nori kalbėti prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai noriu pasisakyti prieš ir raginu balsuoti prieš. Jeigu mes rengiame socialinį modelį, kuris turi apimti ir pensijų klausimą, tai kažkodėl ištraukiama viena detalė ir teikiama čia. Apskritai ar turi būti keli valstybinių pensijų įstatymai. Kodėl yra tiek daug valstybinių pensijų įstatymų? Aš manau, kad iš principo šitą klausimą reikia išspręsti, sureguliuoti, turi būti vienas valstybinių pensijų įstatymas, atskiras teisėjams, ir jokių kitokių neturėtų būti. Todėl aš prašyčiau visų Seimo narių atmesti šitą įstatymo projektą ir grąžinti iniciatoriams tobulinti, sujungiant su socialiniu modeliu, kurį rengiamasi priimti Seime.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, labas vakaras. Socialiniame modelyje valstybinių pensijų dalies nėra, ten yra „Sodros“ reforma ir darbo santykių reforma. Jums, kaip valdančiosios koalicijos atstovui, galų gale po pusės metų dera tai sužinoti. Nėra ten tokio dalyko. Valstybinių pensijų pertvarką pavesta daryti atskirai grupei, ji laiku nepateikė savo koncepcijos, bet socialinis modelis čia niekuo dėtas. Nesuplakime visko.
Dar viena pastaba. Valstybinių pensijų įstatymas yra vienas, ne dešimt. Todėl aš manau, kad svarstykime tą klausimą rimtai, manau, kad komitetas tikrai neturėtų skubėti su šiais klausimais. Pažiūrėsime, suderinsime su darbo grupės koncepcija, jeigu tokia yra, nors aš jos tikrai nesu matęs, ir, man atrodo, jos niekas nėra matęs. Svarstykime šitą klausimą, kaip yra, suprasdami, kad jokios valstybinių pensijų reformos nebus šių metų kadencijoje, jokios socialinio draudimo sistemos nebus, duok Dieve, kaip nors darbo santykius mes, komitetas, mėginsime įveikti, intensyviai dirbdami po Naujųjų metų, nes jūsų pataisų yra priregistruota virš 600. Tokia yra realybė. Būkime realistai, svarstykime tuos siūlymus kaip atskirus, nes bendro kompleksinio požiūrio šioje Seimo kadencijoje mes neturėsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas galvojate kitaip, balsuojate prieš.
Už balsavo 35, prieš – 1, susilaikė 31. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiamasis Petras, replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Noriu trumpai kreiptis į buvusį socialinių reikalų ir darbo ministrą R. J. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką. Jis net nežino, kad yra ne mažiau kaip dvi valstybinės pensijos. Yra Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas. Gerbiamasis Rimantai, tikrai gėda kaip ministrui nežinoti tokių dalykų. Mes turime padaryti valstybinių pensijų vieną politiką, nesvarbu, ar socialinio modelio, ar ne socialinio modelio, bet yra pavesta parengti bendrą valstybinių pensijų metodiką, o ne kažkokiais trupiniais. Todėl aš ir balsavau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs šiek tiek neteisus, nes šitame įstatyme ne apie vieningumą kalbama, o apie praeitį, kas buvo prieš 25 metus. Šiuo atveju jūs tikrai neteisus.
Svarstome Valstybinių pensijų įstatymo 5, 6… Bet aš nematau autorės. Todėl kviečiu Seimo Pirmininkę L. Graužinienę pateikti kitos savaitės darbotvarkę.
15.44 val.
Savaitės (nuo 2015-12-07) – 2015 m. gruodžio 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai greitai ir tiksliai. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pateikė išvadą dėl mūsų grąžinto Valstybės politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų pareigybinės algos dydžio įstatymo. Pagal procedūras, kaip ir buvo sutarta, gruodžio 8 dieną valstybės biudžeto ir jo lydimųjų projektų antrasis svarstymas. Ataskaitos dėl Nacionalinio ataskaitų rinkinio priėmimas, kaip ir priklauso padaryti pagal procedūras, ką mes ir privalome padaryti. Ir garsusis Žuvininkystės įstatymas. Tikiuosi, jis pasieks priėmimo stadiją. Dėl Vyriausybės pusvalandžio, kaip ir buvo sutarta…
PIRMININKAS. Gerbiamoji galiorka, gerbiamasis Broniau Bradauskai, aš labai prašau tylos, jūs ten pradėjote kažkokią šventę. Gerbkite Pirmininkę. Prašom sėsti į savo darbo vietas.
L. GRAUŽINIENĖ. Dėl Vyriausybės pusvalandžio, kurio prašė opozicija, ir buvo išklausyti. Kol kas dar neturiu atsakymo, ar atvyks Europos Komisijos atstovas, nes jų procedūros nelabai numato tokių procedūrų, kokių mes prašome. Valstybės kontrolierius, banko valdybos pirmininkas, finansų ministras – jie visi dalyvaus, tik neturime galutinio patvirtinimo iš Europos Komisijos. Aš esu gavusi medžiagą iš Finansų ministerijos ir paprašiau persiųsti frakcijoms, jūs turėjote gauti tiek Europos Komisijos, tiek finansų ministrų pasitarimo abi išvadas. Galite ir turite galimybę susipažinti. Mūsų įstatymai, kurie yra susiję su biudžetu. Ir yra pateikimai pagal eilę, numatyti svarstymai.
Gruodžio 10 dieną (ketvirtadienį) yra biudžeto priėmimo diena. Kaip žinote, biudžeto priėmimas užtrunka beveik visą dieną, iki vėlyvo vakaro, nes reikia balsuoti už kiekvieną pataisą, tai yra metinis, svarbiausias mūsų darbas, todėl tikiuosi, kad posėdžių salėje bus 141 Seimo narys, išskyrus tuos, kurie bus komandiruotėje. Mes visi tvarkingai, draugiškai prieš Kalėdas patvirtinsime kitų metų biudžetą tam, kad mūsų valstybė galėtų tvarkingai toliau vykdyti, darbuotojai, valstybės tarnautojai ir visi galėtų toliau tvarkingai atlikti savo darbo pareigas ir už tai gauti tinkamą apmokėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, surinkti 48 parašai dėl įtraukimo į darbotvarkę rezoliucijos dėl religinių mažumų genocido Artimuosiuose Rytuose, kurią jūs išbraukėte iš darbotvarkės. Kodėl ji nepaminėta, jums tuos parašus jau atnešė, gruodžio 8 dieną?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Jeigu yra surinkti parašai, darbotvarkė bus papildyta, atsižvelgiant į visus klausimus, kuriuos reikia įtraukti pagal Statutą. Jie bus įtraukti. Žinote, kad kitos savaitės darbotvarkės projektas buvo sudarytas vakar, jūsų parašų dar nebuvo. Dabar bus įtraukta į antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš dėl to paties. Užsienio reikalų komitete mes pritarėme šitam dalykui, dėl kurio ką tik buvo pasakyta. Kadangi buvo paprašyta, kad mes pritartume, mes pritarėme. Buvo dirbama prie rezoliucijos, tikrai yra brandi.
L. GRAUŽINIENĖ. Ne visai tiesą sakote, Emanueli. Pirmininkas mums iš ryto sakė, kad paprašė patobulinti rezoliuciją. Tikimės, kad ji bus patobulinta, kaip prašė komitetas, ir antradienį galėsime svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau paklausti dėl savo projekto – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo 139 straipsnio. Jis buvo įtrauktas į praėjusią opozicijos darbotvarkę, bet pirmą kartą daugybė projektų liko už borto. Parašai yra surinkti. Prie parašų parašyta – pagal Statutą. Vadinasi, turi būti įtraukta į artimiausią posėdį, jei parašai surinkti. Kaip čia dabar yra? Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Man sako, ten buvo 29 parašai. Tai ir buvo įtraukta į tą darbotvarkę, į opozicinę ir buvo. Tai neperkeliama. Jūs turite teisę, kai opozicinė kitą kartą bus, vėl teikti. Yra statutiniai reikalavimai. Aš tik noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Seime yra susitarimas nuo pradžių pradžios kadencijų, kai pradėta dirbti, kad Baudžiamojo proceso… kad kodeksų reikia svarstyti iš karto vienu metu visus pakeitimus, kad nebūtų po vieną daromos pataisos, jei nėra taip svarbu. Mes laukiame iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto to bendro paketo, kiek pataisų buvo pateikta, mes vieną dieną jas visas svarstysime ir priimsime. Tokia yra nusistovėjusi bendra tvarka. Aš norėčiau tas tradicijas išlaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritariame.
15.51 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420 (pateikimas)
Svarstome Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2420. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimo stadija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, šiuo įstatymo projektu yra siekiama pašalinti daugiavaikių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimus, kai daugiavaikės motinos neįgyja minėtos teisės arba jos netenka dėl suaugusio (pilnamečio) vaiko padaryto nusikaltimo, viešosios tvarkos pažeidimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ar dėl kitų įstatymams ar visuomenės nustatytoms elgesio normoms prieštaraujančių pilnamečio vaiko interesų. Įstatymo projektu siūloma atriboti teisę į valstybinę antrojo laipsnio pensiją nuo vaikų auklėjimo rezultatų jiems sulaukus pilnametystės ir sudaryti vienodas galimybes pretenduoti gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir daugiavaikei motinai, ir daugiavaikiam tėvui.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios penkis ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki aštuonerių metų ir gerai išauklėjusios. Daugiavaikių motinų pagimdytų, įvaikintų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustato, reglamentuoja Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255. Vadovaujantis nuostatais, daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne. Antrojo laipsnio valstybinė pensija taip pat neskiriama, kai daugiavaikės motinos vaikas, vaikai buvo nuteisti už kitą nusikalstamą veiką ir teistumas nėra išnykęs. Nuostatuose nustatyti ir kiti atvejai: vaikų piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis ir t. t., leidžiantys priimti sprendimą neskirti daugiavaikei motinai antrojo laipsnio valstybinės pensijos.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir įtvirtinti teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinai, įmotei arba tėvui, įtėviui jų pasirinkimu, išauginusiems ne mažiau kaip iki aštuonerių metų penkis ir daugiau vaikų ir gerai juos visus išauklėjusiems iki pilnametystės arba iki tol, kol Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka tėvams yra nustatyta pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Manytume, kad šiuo metu daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją realizavimas ribojamas, nesant pagrįsto būtinumo. Suaugusio žmogaus nusikalstami veiksmai, visuomenės nustatytų elgesio normų nesilaikymas dažnai nėra susiję su jo auklėjimo vaikystėje padariniais.
Įstatymo projektu siekiama teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir gerą vaikų išauklėjimą susieti su Civiliniame kodekse nustatyta tėvų pareiga rūpintis savo vaikais ir juos auklėti iki jų pilnametystės bei tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal viduriniojo ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų formos programą ir yra ne vyresni negu dvidešimt ketverių metų ir kuriems būtina materialinė pagalba.
Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos vienodos galimybės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ir daugiavaikei motinai, ir daugiavaikiam tėvui, bus atsisakoma ydingos praktikos, kai daugiavaikės motinos neįgydavo teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją arba jos netekdavo dėl pilnamečio vaiko padaryto nusikaltimo, neišnykusio teistumo ir t. t. Prašau pritarti šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji sveikatos ministre, dabar turbūt pretenduojanti tapti socialinių reikalų ir darbo apsaugos ministre, kodėl jūs manote, kad mes turime atsisakyti Valstybinių pensijų įstatymo logikos, t. y. kai teikiamos už tam tikrus nuopelnus valstybei atitinkamos pensijos? Siūlote atsisakyti komisijos, kuri tą vertina, ir prievolės, ir vertinimo kriterijų – dorai užaugintų vaikų? Tai buvo specialus valstybės vertinimas, kad motinos, kurios dorai užaugino vaikus, yra apdovanojamos valstybine pensija. Dabar jūs ją norite paversti elementaria renta daugiavaikėms motinoms ir įtėviams.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Pirmiausia aš paaiškinu. Jūs čia labai klaidingai interpretuojate, kad aš perimu kitos ministerijos ministrės funkcijas. Noriu paaiškinti, kad aš nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio esu būtent prie šios ministerijos sudarytos Valstybinių pensijų skyrimo komisijos narė. Būtent kiekvieną posėdį visi šios komisijos nariai visada daug diskutuodavo dėl tų mamų, kurios išaugino dorai iki pilnametystės vaikus, kurie jau turi savo vaikų, kuriems išnykęs teistumas arba kurių problema tik piktnaudžiavimas alkoholiu, kai tiems vaikams jau yra keturiasdešimt ir penkiasdešimt metų, o mamos netenka teisės dėl tokio suaugusių vaikų elgesio gauti pensiją. Man atrodo, kad mūsų teisinė bazė visada pabrėžia tėvų atsakomybę ir auklėti, ir padėti, ir ugdyti iki pilnametystės, todėl ši įregistruota pataisa yra nevienkartinė komisijos nuomonė, aš pagaliau ėmiausi iniciatyvos, kad būtų įregistruota. Pačiame įstatyme…
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, aš labai prašau trumpiau atsakinėti. Jūsų klausti užsirašė dešimt žmonių.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tik vienas sakinys. Yra labai aiškiai įstatyme reglamentuota vienu sakiniu, toliau aiškumo nelieka. Visas reglamentavimas yra nuostatuose, o nuostatų niekas nesiryžo keisti, todėl ir buvo būtinybė įregistruoti šį projektą.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji kolege, jūs įregistravote projektą jau daugiau nei prieš metus, rodos, 2014 metų spalio mėnesį. Inicijavote kaip Seimo narė, bet prieš jus kitą projektą dėl Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras. Jis, net į tris klausimus atsakydamas, pakartojo tą patį, kad iki kovo mėnesio Vyriausybė yra pavedusi darbo grupei pateikti savo siūlymus dėl valstybinių pensijų visos sistemos pertvarkos.
Mano klausimas jums: ar Vyriausybė tikrai iš viso yra pasiruošusi pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą, ar tai yra tiesiog šioks toks akių dūmimas? Tokie projektai, kaip ir jūs dabar teikiate, ir kiti dar bus, tiesiog yra pavienis koregavimas visos valstybinių pensijų sistemos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manau, kad peržiūrėti valstybinių pensijų skyrimo tvarką, reglamentavimą tikrai reikia, bet tai teiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Viceministras, kuris registravo, dalyvaudavo posėdžiuose ir, matyt, taip jau išėjo, kad tą iniciatyvos teisę jis perėmė anksčiau, ir čia yra labai mažas skirtumas. Manau, kad tiek mano projektą, tiek ministerijos projektą galima svarstyti kartu ir ar sujungti, ar kai kurias nuostatas, kurios netenkina komiteto, atmesti. Bet prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs tikriausiai įsivaizduojate, kad socialinės apsaugos (aš tiesiai, priešais) sistema yra labai labai sudėtingas darinys. Tikrai yra sudėtinga suvokti visus dalykus. Valstybinės pensijos yra ypatingos pagarbos ženklas, o ne paramos ar pašalpos forma. Tai pirma. Jūs atsimenate, buvo pirmas reikalavimas, kad motinoms, kurios pagimdė ir išaugino, be amžiaus apribojimo, tik tada valstybė rodo ypatingą pagarbą. Po to kažkam šovė į galvą, kad nereikia, reikia supaprastinti. Tada atsirado iki 8 metų, po to atsirado 5 vaikai, po to atsirado siūlymas, kad ir tėvams reikia duoti. Mano klausimas. Jūsų nuomone, kada mums bus primestas svarstyti klausimas, kad valstybinės pensijos būtų skirtos toms šeimoms, kurios išaugino 3 vaikus?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Žinote, visų pirma aš mačiau, kad 1995 metais buvo pakeitimai, 2004 metais, 2008 metais. Kas lėmė tokį dažną įstatymų keitimą, tikrai negalėčiau pasakyti. O pagarba motinoms, auginančioms 3 vaikus, kažkada taip pat buvo ir buvo sudaromos tam tikros išskirtinės sąlygos. Aš manau, esant tokiai situacijai, kokią mes šiandien Lietuvoje turime, būtent toms mamoms, kurios yra pagimdžiusios ir išauginusios 5 vaikus, dažniausiai būna daugiau negu 5, būna ir 8, ir 10, o iš tų 10 vaikų vienas, būdamas brandaus amžiaus, nueina klystkeliais, aš tai laikau kaip nepagarbą toms mamoms. Čia tikrai yra ne renta, bet tiesiog yra tokios aplinkybės, kurias reikia vertinti realiai, gyvenimiškai. Todėl manau, kad šis projektas ir komisija, kurios sudėtį sudaro tikrai garbūs žmonės, nemaža komisija, visada svarstydavo savivaldybių atmetamus teikimus, kur pačios savivaldybės negalėdavo apsispręsti, mums kartais būdavo net nesmagu dėl to, kad turime priimti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai puikiai atsakėte į pateiktą klausimą. Mano toks pat. Siūlysiu balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų šiais laikais ne tiek daug gausių šeimų, kur 5 ar daugiau vaikų. Man kyla klausimas, kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija motinai ir tėvui, nes čia kai kam kyla neaiškumų, aš manau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Šita nuostata atsirado visų pirma todėl, kad 2014 metų balandžio mėnesį lygių galimybių kontrolierė, išnagrinėjusi kreipimąsi, priėmė sprendimą, kad būtų tikslinga numatyti šiame straipsnyje galimybę gauti pensiją tiek daugiavaikei motinai, tiek daugiavaikiam tėvui. Problemos esmė yra ta, kad mama, pagimdžiusi ir nespėjusi išauginti, miršta, mama, sulaukusi tam tikro amžiaus, pati nesielgia dorai, nes tokios nuostatos, kad ji neturi teisės, net jeigu piktnaudžiauja narkotikais, alkoholiu, šiandien nėra. Todėl yra toks siūlymas, kad tais atvejais, kai motinai nėra galimybės skirti, bet vaikai išaugo dori, išauginta daug vaikų ir tai yra tėvo indėlis (tokių atvejų turime nemažai), apie tai būtų galima kalbėti ir tai reglamentuoti, kad tokia teise turi galimybę pasinaudoti ir tėvas.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš pratęsčiau pono Donato klausimą. Kada Vyriausybė galų gale pateiks tas gaires mums, kadangi mes iš tikrųjų nekantriai laukiame. Gerbdamas jus ir jūsų indėlį, gerbiamoji ministre, vis dėlto norėčiau paraginti jus tai padaryti kuo greičiau. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Kaip ir minėjau, čia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klausimas, nes mes tik teikiame projektus, kurie susiję su sveikatos apsauga. Bet pagal tai, kiek pastaruoju metu eina parengtų įvairių projektų svarstyti, aš manau, kad ir šis įstatymas bus peržiūrėtas. Aš taip manau, bet kadangi tai ne mano sritis ir ne mano kompetencija, teigti ką nors konkrečiau neturiu teisės.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų jūs iš dalies jau atsakėte, nes esmė yra nuostatai. Toje komisijoje ir aš esu daug metų dirbusi, kildavo lygiai tie patys klausimai. Tai aš jūsų noriu labai tiesmukai paklausti. Jūsų tiesiog nepalaikė kiti komisijos nariai? Ar jūs siūlėte keisti nuostatus, kur nustatyta tvarka, kaip skiriama daugiavaikei mamai ar tėvui valstybinė pensija, kad jūs einate sudėtingesniu keliu teikdama įstatymą, matyt, manydama, kad Seime tam pritars? Paprastesnis, be abejo, būdas būtų pakeisti nuostatus ir visi klausimai būtų išspręsti. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū už gerą klausimą kaip visada. Iš tiesų buvo kalbama ne vieną kartą ir apie nuostatus, nes remdamiesi nuostatais dirbome ir visi komisijos nariai tai žino. Komisijoje yra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų ir ta pozicija nebuvo tokia, kad aktyviai palaikytų. Komisijos nariai kreipėsi, kad jūs, kaip teisininkė, parenkite įstatymo projektą ir teikite Seimui, tada ministerijai neliks abejonių – reikia taip daryti ar nereikia taip daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Už norėtų kalbėti I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ministrė, priversta aplinkybių, kaip dabar ir atsakydama į klausimus pasakė, ateina su įstatymo pataisomis. Taip, turbūt tėvus mes vertiname, ar jie dorus ir sąžiningus užaugino piliečius iki 18 metų, o po 18 metų, žinote, gyvenimai labai įvairiai pakrypsta, žmonės jau yra ne vaikai, patys sukuria šeimas. Kai mes matome tas daugiavaikes motinas, kai yra reglamentuota užauginus 5 ar daugiau vaikų, o vienas iš jų 40, 45 ar 50 metų prisigėręs padarė nusikaltimą, ir vien dėl to mes motinai neduodame valstybinės pensijos, tai yra neteisinga tos moters atžvilgiu. Todėl aš pritariu ministrės siūlymui, jeigu komisijos nariai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugeba eiti paprastesniu būdu ir pakeisti nuostatų, tai mes tada eisime apsunkintu būdu – keisime įstatymą. Todėl aš ir palaikau.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji mano frakcijos kolege Irena Degutiene, atkreipiu dėmesį, kad šis įstatymo projektas įregistruotas 2014 metais, kai tų peripetijų, kurias mes čia, salėje, išgirdome, nebuvo. Komisija dirba dabar, ji gali dabar keisti, ji net sakė, kad viceministras pateikė panašią nuostatą, viceministras neteikė panašių nuostatų. Kas čia iš viso darosi? Komisija konceptualiai svarsto sprendimus, ministrė sako, kad ji jos įpareigota kalba, nors projektas įregistruotas 2014 metais. Kas čia yra? Kas šiuo atveju sako netiesą? Noriu atkreipti dėmesį, kad pasiūlytas būdas iš principo išskiria motinas iš valstybinių pensijų sistemos, nes panaikinama net teikimo komisija, nelieka jokių vertinimų. Tai tampa automatine procedūra, tai tampa renta. Tai visos valstybinės sistemos esminės pertvarkos problema.
Mes vargu ar galime apsispręsti, ir komitetas vargu ar apsispręs dėl to, nes iš tikrųjų tai yra esminė pertvarka, nes tai jau ne valstybinė pensija, o savo prigimtimi tampa renta. Galima tokiu keliu mėginti eiti, bet tada reikia pertvarkyti visas valstybines pensijas, atsisakant vertinimo kriterijaus. Todėl aš tikrai siūlyčiau neskubėti, tuo labiau vis tiek svarstysime pavasario sesijoje, ir kartu su visu paketu grįžkime prie šitos įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už – 45, 1 – prieš, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ko gero, reikia gauti Vyriausybės išvadą. Tvarka.
Replika po balsavimo – D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, balsavau už, nes lygiai tokią pačią pataisą buvau pateikusi dar anksčiau, tada Seimas atmetė. Bet čia turbūt tokia pozicijos taktika yra – atmesti opozicijos pasiūlymus ir paskui juos registruoti kaip savus, bet geriau vėliau negu niekada. Manau, kad tai yra gera pataisa.
16.12 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3402 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar vienas Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviesčiau J. Varkalą pateikti.
J. VARKALA (MSNG). Gerbiamasis Seime, norėčiau prie kitų garbingų pirmojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjų pridėti asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas Garbės donoro vardas. Manau, pakoregavus dideles teisėjų pensijas ir kai kieno ausyse jau dundant karo būgnams, reikėtų susirūpinti donorais ir šituos garbingus žmones įtraukti į tų kitų garbingų žmonių būrį, taip pat pasirūpinti ir jų socialine padėtimi. Taigi būsiu dėkingas, jeigu jūs pritarsite.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, donorai yra įtraukti į galimybę gauti antrojo laipsnio pensiją. Taip? Kodėl jūs manote, kad antrojo laipsnio valstybinė pensija donorams yra per maža ir reikėtų įtraukti į pirmojo laipsnio valstybinių pensijų sąrašą?
J. VARKALA (MSNG). Manyčiau, kartais mano akyse donorai yra garbingesni žmonės net ir už teisėjus. Manau, jų pensijos telpa 7 tūkstančiuose ar beveik 3 tūkstančiuose… donorai nusipelnytų gauti tuos 200 su kažkiek eurų. Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimą jau paklausė. Ačiū.
PIRMININKAS. Jau atsakėte, taip? Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Algimantas labai nori kalbėti už. Ar jau atsisakote? Atsisako. Gerai. Balsuojame.
Už balsavo 35, prieš nėra, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ir prašome Vyriausybės išvados. Ačiū.
16.15 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3811 (pateikimas)
Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Š. Birutis.
Š. BIRUTIS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Įstatymo projekto tikslas – papildyti ir pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnį, siekiant užtikrinti tam tikrą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatų įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visišką ir tinkamą vartotojų, t. y. televizijos žiūrovų, interesų apsaugą. Siekiant tinkamo direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, įstatymo projektą siūloma papildyti 39 straipsnio 11 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi.“ Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūs puikiai pristatėte, niekas nenori klausti. Labai ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne?
Tada balsuojame. Dėl motyvų turbūt irgi nėra norinčių? Nebuvo. Balsuojame. (Balsai salėje)
Už balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 5. Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Ačiū.
16.18 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3233 (pateikimas)
Turėtume svarstyti J. Poželos… Nėra. V. Gapšio nėra. Matau salėje M. Bastį. Kviečiu. 2 rezervinis klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kokios priežastys paskatino teikti šį įstatymo projektą? 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 5 straipsnio 4 daliai, buvo nustatytas ribotas specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas ir nurodyta, kad kiti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kurie nurodyti 4 dalyje, gali būti rengiami tik įstatymų nustatytais atvejais. Tarp specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, paminėti ir inžinerinės infrastruktūros vystymo planai, tačiau šiame įstatyme nedetalizuota, kokios konkrečiai inžinerinės infrastruktūros vystymo planai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta inžinerinės infrastruktūros sąvoka. Inžinerinė infrastruktūra yra įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai – inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje inžinerinės infrastruktūros vystymo planas apibrėžtas kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatomas inžinerinės infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.
Taigi inžinerinės infrastruktūros vystymo planai gali apimti planą, platų spektrą specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, skirtų įvairios inžinerinės infrastruktūros įrenginiams planuoti. Todėl tam, kad būtų išvengta galimų neaiškumų ir skirtingų minėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų interpretavimo dėl to, kuri konkrečiai inžinerinė infrastruktūra gali ir ar turi būti planuojama specialiojo teritorinio planavimo dokumentais reikalinga kituose įstatymuose, skirtuose atitinkamos inžinerinės infrastruktūros įrengimo ir eksploatavimo teisiniam reguliavimui, numatyti konkrečiai inžinerinei infrastruktūrai vystyti skirtų specialiojo teritorinio planavimo, dokumentų rengimų galimybę ir tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, neskaitykite viso aiškinamojo rašto. Visi turi ir gali perskaityti.
M. BASTYS (LSDPF). Baigiant. Projekto pagrindinis tikslas – teisiškai įtvirtinti aiškias taisykles, kuriai konkrečiai elektroninių ryšių infrastruktūrai ir kuriais atvejais yra rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ir kokia tvarka.
PIRMININKAS. A. Mitrulevičius nori paklausti.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pateikto įstatymo projekto nėra aišku, ar bokštai ir stiebai visi bus priskirti ypatingiems statiniams ar tiktai tie, kurie yra priskirti Statybos įstatymo nustatyta tvarka?
M. BASTYS (LSDPF). Šiuo įstatymo projektu yra kalbama apie bokštus, kuriems yra nustatyti specialūs reikalavimai.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Už balsavo 48, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnio pakeitimui pritarta. Pagrindinis komitetas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti per pavasario sesiją. (Balsai salėje) Niekam nedraudžiama papildomai svarstyti. Kolegos, reikia oficialiai teikti.
16.23 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3187 (pateikimas)
Svarstome trečią rezervinį – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Labas vakaras, mielieji kolegos. Aš pasistengsiu trumpai, koncentruotai pateikti įstatymo projektą, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šį projektą pateikti mūsų komisiją paskatino tas faktas, kad praėjusios kadencijos Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri iš pagrindų nagrinėjo šitą klausimą, tačiau ji dirbo labai ilgai, kadencija baigėsi ir faktiškai jokių sprendimų nebuvo priimta.
Į mus kreipėsi visuomeninės organizacijos, kurios atstovauja nukentėjusiems, su prašymu grįžti prie šito įstatymo svarstymo. Mes gana ilgai savo komisijoje šitą įstatymo projektą svarstėme, ir jis liko labai trumpas. Sakykime, du pagrindiniai klausimai arba du tikslai. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo procese būtų galimybė įtraukti politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančias visuomenines organizacijas.
Ir antras tikslas – sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminus. Šitą visą procesą dar paskubino jums visiems gerai žinomi teismai, kaip mes vadiname, M. Misiukonio teismas ir panašiai, kad šituos klausimus būtų galima nagrinėti.
Mes gavome Teisės departamento pastabas, tikrai su jomis sutinkame, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų pasisakyti. Bet čia jau būtų nagrinėjama vėliau šito įstatymo procese, todėl prašau šiam įstatymo projektui pritarti. Manau, kad čia pagrindinis komitetas turėtų būti arba Žmogaus teisių komitetas, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad rinkimų kompanija prasideda pageidavimų koncertu, kas ko prašo, iš karto teikiamas įstatymo projektas. Bet mano klausimas kitoks, prašau pasakyti. Mūsų šalių istorijos – Latvijos, Estijos ir Lietuvos yra panašios, mes panašiai kovojome už laisvę, už valstybingumą ir t. t. Sakykite, kokios yra analogiškos situacijos ir analogiška patirtis tiek Latvijoje, tiek Estijoje.
V. SAULIS (LSDPF). Aš tikrai jums tiksliai… Galbūt į pirmą klausimo dalį dėl rinkimų kompanijos. Tai tikrai nesusiję su rinkimų kompanija. Kaip jau minėjau, šitas klausimas buvo nagrinėtas dar praėjusios kadencijos Seime, jis nebuvo priimtas. Dabar jau nuo pat mūsų kadencijos pradžios visuomeninės organizacijos, atstovaujančios politiniams kaliniams ir tremtiniams, kreipėsi į mus. Kaip jau minėjau, mes gana ilgai nagrinėjome šitą įstatymą, jis buvo tobulintas, pateikimo variantas liko tikrai labai trumpas.
O dėl tos patirties, kur jūs minėjote, mūsų kaimyninėse valstybėse. Kadangi man tenka daug bendrauti ypač su kaimynais latviais, su estais pagal savo darbo profilį, pasipriešinimo masteliai buvo žymiai mažesni tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Jūs tikriausiai potekstėje turėjo mintį, kad, pavyzdžiui, visi žalų atlyginimai ir panašiai…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne, aš paprasto klausimo paklausiau, kaip yra Latvijoje ir Estijoje šituo aspektu? Viskas.
V. SAULIS (LSDPF). Panašių įstatymų ten yra ir komisijų yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, paminėjote M. Misiukonį. Ką apie tai manote, klausiu kaip atitinkamos komisijos pirmininko? Ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Aš nenoriu savo nuomonės sakyti, nes šito klausimo nagrinėjimas vyksta Aukščiausiajame Teisme ir tikrai nenorėčiau čia piršti savo nuomonės. Matote, kiek buvo sukelta ažiotažo, kiek visko buvo. Tas procesas, deja, dar nesibaigė, tai aš norėčiau susilaikyti nuo komentarų.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šitas klausimas neturėtų sukelti kokių nors kontroversijų, čia tiesiog procedūrinis klausimas, kurį natūralu, kad taip reikėtų spręsti.
Man atrodo, čia nereikia gerbiamam Mečislovui išankstinės nuostatos demonstruoti, nes čia nėra jokios politikos, čia tiesiog yra normali procedūra, kurią siūloma papildyti. Mūsų praeities tikrai su latviais nepalyginsi. Mūsų šeimose daug yra… Man, kaip partizanų vaikui, tai tokie klausimai kartais sukelia ne visai teigiamas emocijas iš kolegos Mečislovo.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame.
Už balsavo 51, prieš – 1, susilaikė 2. Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas Žmogaus teisių komitetas.
16.29 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ priėmimas
Gerbiamieji kolegos, liko du protokoliniai nutarimai. Kviečiu P. Čimbarą pateikti I. Meškausko peticijos projektą.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Komisija išnagrinėjo šių metų lapkričio 18 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį papildyti žodžiais „dalyvauja populiarinant Lietuvos šaulių sąjungos veiklą“. Tai yra jau trečia jo peticija, nes pagal įstatymą galima teikti tą pačią peticiją kasmet. Jis jau teikia trečią kartą. Komisija priėmė sprendimą atmesti. Todėl prašau jūsų pritarti Seimo protokoliniam nutarimui atmesti pareiškėjo peticiją dėl pasiūlymo keisti Vietos savivaldos įstatymą.
PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Negaliu sutikti su komisijos nuomone šiuo klausimu, juo labiau kad jūs išvadoje dėl Peticijų komisijos sprendimo rašote, kad Šaulių sąjungos įstatyme yra nustatyta šios sąjungos funkcija bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis. Funkcija yra, bet kad savivaldybė būtų įpareigota arba tiesiog geranoriškai norėtų bendrauti su Šaulių sąjunga teisiškai niekur nenumatyta. Vis dėlto manau, kad jūsų priimtas sprendimas ne visai teisiškai motyvuotas, todėl aš pasisakau prieš atmetimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadai, balsuoja už (ji siūlo atmesti), kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas, kolegos, priešpaskutinis šiandien.
Už – 39, prieš – 3, susilaikė 8. Pritarta Peticijų komisijos išvadai atmesti I. Meškausko peticiją.
16.31 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktorijos Klimavičiūtės ir kitų pareiškėjų peticijos“ priėmimas
Antroji peticija dėl V. Klimavičiūtės ir kitų asmenų.
P. ČIMBARAS (DPF). Pristatau komisijos išvadą dėl V. Klimavičiūtės ir kitų pareiškėjų peticijos dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-1818 pakeitimo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. XIIP-1819 pakeitimo. Ją komisija išnagrinėjo lapkričio 5 dieną. ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktus pasiūlymus, kurių aš nevardinsiu. Jų yra daug.
Tik norėčiau pažymėti, kad komisija gavo daugelio nuteistųjų artimųjų kreipimąsi dėl šių metų birželio 23 dieną priimto Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo. Vadovaudamasi Peticijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, visus kreipimusis sujungė į vieną kreipimąsi ir pripažino peticiją, ir priėmė nagrinėti. Komisija tikrai atidžiai išnagrinėjo pateiktus pasiūlymus, atsižvelgė į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, kuri yra tikrai labai detali, labai argumentuota ir profesionali. Į komisijos posėdį atvyko būrys ministerijos, taip pat Kalėjimų departamento atstovų, kurie išsamiai atsakė į visus klausimus, todėl komisija nusprendė atmesti joje pateiktus pasiūlymus.
Prašau jūsų pritarti komisijos išvadai ir pritarti Seimo protokoliniam nutarimui atmesti pareiškėjų peticijoje pateiktus pasiūlymus keisti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymą ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria komisijos išvadai atmesti peticiją, balsuoja už.
Už – 44, prieš – 1, susilaikė 8. Komisijos nutarimui pritarta. Peticija atmesta.
Gerbiamieji kolegos, registracija nereikalinga, ką tik balsavome. Skelbiu vakarinį gruodžio 3 dienos posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.