AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus (toliau – Įstatymų projektai) parengti paskatino 2024 m. birželio 21 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri suteikia teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose (t. y. Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose) arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šiose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Ši nuostata sudaro galimybę perkančiajai organizacijai neleisti laimėti jos vykdomų viešųjų pirkimų įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo komercinę veiklą minėtose valstybėse ar teritorijose ir tokiu būdu prisideda prie valstybės agresorės ar jos artimos įtakos zonoje esančių valstybių ar teritorijų biudžeto papildymo mokesčių forma. Biudžeto, kuris yra naudojamas vykdyti karinę agresiją prieš artimą Lietuvos Respublikos sąjungininkę Ukrainą, tokiu būdu keliant grėsmę tarptautinės tvarkos stabilumui ir mūsų nacionaliniam saugumui.

Šių Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti viešųjų pirkimų teisinės bazės nuoseklumą ir užtikrinti, kad tiekėjai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo bei vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, nevykdytų veiklos mūsų valstybei priešiškose valstybėse ar teritorijose.

Šių Įstatymų projektų uždavinys – nuostatą, ribojančią galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiesiogiai ar netiesiogiai veiklą minėtose valstybėse ar teritorijose vykdantiems ūkio subjektams, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.

 

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.

Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narė Ieva Pakarklytė.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai.

Šiuo metu perkančiosios organizacijos teisė neleisti tiekėjui dalyvauti jos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau nurodytose valstybėse ar teritorijose, yra įtvirtinta tik Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalyje.

 

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma nuostatą, kuri numato perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto teisę neleisti tiekėjui dalyvauti jos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau nurodytose valstybėse ar teritorijose, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.

Atsižvelgiant į tai, kad likusios penkios sąlygos, nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalyje, kurios suteikia pagrindą tiekėjui neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra įtvirtintos ir aukščiau minimuose įstatymuose, šios nuostatos perkėlimas į juos užtikrins teisinio reguliavimo nuoseklumą ir užkardys galimas teisines spragas.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys geresnes sąlygas užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir nacionalinio saugumo interesus.

 

6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

 

7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas gali turėti įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jeigu verslo subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau minėtose valstybėse ar teritorijose. Tokiu atveju perkančiosios organizacijos turėtų teisę atmesti šių įmonių pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose.

 

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams?

Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.

 

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 

 

10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas.

Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.

 

11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

Įstatymų projektų nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

 

12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

 

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.

Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo.

 

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Rengiant Įstatymų projektus vertinimų ir išvadų negauta.

 

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešieji pirkimai“, „pasiūlymo pateikimas“.

 

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.