DERINIMO PAŽYMA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ projektas buvo pateiktas derinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Eil. Nr.	Institucijos pavadinimas	Pastabos ir pasiūlymai	Argumentai, kodėl į pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta
1. 2.	Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-30 raštas Nr. ((2.05-37)-5K-1315773)-6K-1306595 Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-05-07 raštas Nr. ((27.18-02)-5K-1409102)-6K-1403726	1. Plėtros programoje turi būti nurodomas programos parengimo tikslas, programos tikslai (strateginiai tikslai), uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės (aprašant tikslus ir uždavinius, pateikiama paaiškinanti ir pagrindžianti informacija, naudojant atliktos aplinkos analizės rezultatus), programos įgyvendinimas (nurodoma koordinuojanti ir dalyvaujančios institucijos, programą įgyvendinantys dokumentai ir kita susijusi informacija). 2. Plėtros programos priemonių įgyvendinimo terminai ir lėšų poreikis joms įgyvendinti neturi būti tvirtinamas plėtros programoje (lėšų poreikis turi būti nurodytas teikime Vyriausybei tvirtinti šią programą). 3. Teisingumo ministerijos pateiktoje medžiagoje nėra nurodytas valstybės biudžeto lėšų poreikis numatomiems vykdyti penkiems viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) projektams (1, 6, 7 , 8 ir 9 priemonės). Pagal parengtas galimybių studijas vien tik dėl trijų pirmųjų VPSP projektų (1, 6 ir 7 priemonės) galima bendra įsipareigojimų suma (numatoma projektų vertė) apie 1300 mln. litų ir šiems įsipareigojimams įvykdyti reikėtų apie 59 mln. litų valstybės biudžeto lėšų per metus. 4. Pateiktoje Modernizavimo programoje nurodytas 104,6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų poreikis (be Norvegijos finansinio mechanizmų paramos lėšų), arba vidutiniškai po 26,15 mln. litų per metus 2013-2016 metais, gerokai viršija finansines galimybes, nes visoms teisingumo ministro valdymo srities investicijoms iš valstybės biudžeto lėšų (be Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšų) 2013-2016 metais numatoma skirti vidutiniškai apie 6 mln. litų per metus (iš jų Kalėjimų departamento investicijoms – 3,7 mln. litų). Lietuvos Respublikos finansų ministerija pažymėjo, kad Modernizavimo programoje nurodytas valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus 2014-2022 metais gerokai viršija finansines galimybes, be to, nuo 2019 metų papildomų valstybės biudžeto lėšų pareikalaus viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įsipareigojimų vykdymas.	Neatsižvelgta. Visa pastaboje nurodyta informacija yra pateikta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje (toliau – Modernizavimo programa) ir jos prieduose: programos tikslas ir uždavinys ir vertinimo kriterijai nurodyti Modernizavimo programos 9, 10 ir 11 punktuose; vertinimo kriterijų reikšmės nurodytos Modernizavimo programos 1 priede; programos įgyvendinimo nuostatos pateikiamos Modernizavimo programos 12-19 punktuose. Neatsižvelgta. Teikime Vyriausybei tvirtinti Modernizavimo programą yra pateikiamas tik bendras visų Modernizavimo programos projektų įgyvendinimui būtinų lėšų poreikis, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika nedraudžia atskirai (Modernizavimo programos priede) nurodyti ir Modernizavimo programos projektams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį bei šių projektų įgyvendinimo terminus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tokia praktika jau yra suformuluota kitose Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose plėtros programose (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 18 d. nutarime Nr. 588 „Dėl probleminių teritorijų plėtros programų patvirtinimo“). Neatsižvelgta. Pažymėtina, kad Finansų ministerijos nurodyta suma yra visa minėtų trijų VPSP projektų vertė, apskaičiuota galimybių studijose, t.y. ne vien infrastruktūros sukūrimo (investicijų) vertė, bet ir infrastruktūros išlaikymas bei jos priežiūra, taip pat perduodamų privačiam partneriui funkcijų vykdymo išlaidos (veiklos sąnaudos). Be to, ši suma paskirstoma proporcingai per visą partnerystės projekto laikotarpį, todėl apima ne tik teikiamos Modernizavimo programos laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus tardymo izoliatoriaus – pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimybių studijos buvo atnaujintos pagal Finansų ministerijos pateiktas pastabas, šių projektų įgyvendinimo tikslingumui pritarė Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginis komitetas, vėliau jos bus teikiamos svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui. Taip pat yra atnaujinta ir Lukiškių kalėjimo perkėlimo į Pravieniškių kalėjimą projekto galimybių studija. Pažymime, kad minėtų trijų VPSP projektų (Pravieniškių kalėjimo, Vilniaus tardymo izoliatoriaus – pataisos namų ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus) investicijų vertė yra apie 300 mln. litų, o kitą mokėjimų privačiam parteriui dalį sudaro veiklos sąnaudos (taip pat ir energetiniai ištekliai), rizikų valdymo išlaidos, mokesčiai, finansavimo sąnaudos ir kt. Mokėjimai būtų vykdomi nuo infrastruktūros sukūrimo momento (t.y. pagal galimybių studijose nurodytą informaciją – nuo 4-tų iki 25-tų projekto įgyvendinimo metų). Atsižvelgta iš dalies. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytas faktinis Valstybės investicijų programoje, skirtų Kalėjimų departamento investicijoms asignavimų dydis – 3,7 mln. litų per metus yra neabejotinai nepakankamas siekiant pradėti ir įgyvendinti su įkalinimo įstaigų modernizavimu susijusius projektus, nes jų įgyvendinimo metu būtų kuriama nauja, didelės apimties infrastruktūra, ir, nors ir mokėjimai privačiam partneriui būtų paskirstyti per ilgą laikotarpį, tačiau vidutinė metinė suma vis tiek gerokai viršytų per pastaruosius metus skiriamus asignavimus. Taip, remiantis atnaujintose galimybių studijose pateiktais skaičiavimais bei atsižvelgiant į esamą įstaigų finansavimą, indeksuojant šiuo metu patiriamų išlaikymo sąnaudas galimybių studijose pateiktomis prielaidomis, darytina išvada, kad Vilniaus ir Šiaulių projektams finansuoti papildomai reikėtų skirti virš 40 mln. Lt per metus per visą partnerystės projekto laikotarpį pradedant nuo 2019 metų (konkretūs paskaičiavimai pateikti šių projektų galimybių studijose; paskaičiavimai buvo pateikti ir pristatant projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam komitetui). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši suma negali būti vertinama absoliučia išraiška per visą 25 metų laikotarpį, nes šiuo metu esamas įstaigų finansavimas nėra pakankamas, susidaro kreditoriniai įsiskolinimai ir laikui bėgant situacija tik blogėtų (įstaigų poreikis finansavimui neišvengiamai augtų). Taip pat pažymėtina, kad minimos sumos yra galimybių studijose nurodomos lėšų sumos, tačiau jos gali keistis po pirkimo procedūrų atlikimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad asignavimai, skirti Kalėjimų departamento investicijoms, nuo 2008 m. buvo ženkliai sumažinti (2008 m. skirta 17,5 mln., 2009 m. – 9,1 mln., 2010 m. – 7,5 mln., 2011 m. – 6,5 mln., 2012 m. – 3,7 mln.). Teisingumo ministerija atsižvelgė į siūlymą ilginti projektų įgyvendinimo laikotarpį ir numatė ilgesnius dalies projektų įgyvendinimo terminus. Atsižvelgta iš dalies. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija visiškai sutinka, kad Modernizavimo programos projektų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimo, kadangi šiuo metu teisingumo ministro valdymo srities investicijoms skiriamos lėšos yra aiškiai nepakankamos. Atkreipiame dėmesį, kad jei nebus skiriami papildomi asignavimai, nebus jokių galimybių įgyvendinti ir Modernizavimo programos projektus šiuo metu planuojama apimtimi. Visa ši informacija buvo pristatyta ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiam komitetui, o nuostata dėl papildomų asignavimų skyrimo taip pat įtraukta ir į  Modernizavimo programos 17 punktą.