Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 220
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame lapkričio 10 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, pirmasis vakarinio posėdžio 2-1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jo salėje nematau. Gal A. Butkevičius galėtų pristatyti komiteto išvadą dėl šio su biudžetu susijusio įstatymo? Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad šiam įstatymo projektui, kiek atsimenu, buvo pritarta bendru sutarimu. Neapsirikau.
PIRMININKAS. Tai yra puikios naujienos. Ačiū jums. Neturime norinčių pasisakyti diskusijoje, bet yra pasiūlymų dėl šio projekto. Kadangi esame sutarę, kad dėl siūlymų spręsime balsuoti skirtu laiku, tai šį klausimą šiek tiek atidedame.
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1852. Priėmimo stadija.
Kviesčiau komiteto atstovą – pirmininką A. Matulą į tribūną, bet jo salėje nematau. Taip pat reikės apsispręsti dėl siūlymų. Tuomet padarysime analogiškai, kaip ir dėl prieš tai buvusio projekto, – eisime prie siūlymų balsuoti skirtu laiku. Analogiškai ir dėl Odontologijos praktikos įstatymo.
14.03 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978(3) (priėmimas)
Tuomet svarstykime 2-3.1 klausimą – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1978. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 straipsnio iki pat 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 10 straipsnio Teisės departamento pastaba. Komitetas pritaria.
Toliau analogiška Teisės departamento pastaba dėl 16 straipsnio. Komitetas pritaria. Taip pat dėl 22 straipsnio komitetas pritaria. Ar galėtume nuo 10 straipsnio iki 22 straipsnio pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir naujos redakcijos 2 straipsnis. Ir 1 straipsniui, ir 2 straipsniui naujos redakcijos galime taip pat pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso projekto yra norinčių kalbėti. Už kalbės R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, įstatymo projektas, jį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisės departamento išvadas įvertino mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, rastas kompromisas su Lietuvos savivaldybių asociacija, išties yra išdiskutuotas, savalaikis ir reikalingas. Tėvų palikti 5 tūkst. 957 vaikai. Institucinėje globoje dar yra apie 1 tūkst. vaikų. Tad tos šeimynos, kurios atlieka tą šventą misiją – globoja vaikus, o jų tik 54, tose šeimynose auga apie 260 vaikų, iš tikrųjų atlieka didelį darbą. Tas įstatymas pasitarnaus tam, kad tų šeimų būtų išspręstos tam tikros problemos ir būtų geriau. Reikia mums visiems kartu pagalvoti, kiek galima daugiau susitelkti, kad kuo mažiau vaikų būtų institucinėje globoje, kad kuo mažiau vaikų būtų paliekamų.
Ir čia tikrai norėčiau kreiptis ir į savivaldybes, kad jos parodytų didesnį dėmesį šeimynų steigimui, šiuo atveju 28 savivaldybės yra įsteigusios. Taip pat žvelgiant į ateitį ir žvelgiant į visumą reikėtų pagalvoti apie visus, kurie globoja vaikus, ir galbūt mąstyti, kaip galima padėti ir toms šeimoms, kurios yra vaikų globėjos, nes, kaip minėjau, didžiąją dalį paliekamų vaikų globoja šeimos. Tad linkiu pritarti šitam įstatymo projektui ir toliau galvoti apie šviesią vaikų ateitį.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Lingės nematau salėje. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.06 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979(2) (priėmimas)
Lydimasis 2-3.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Iš dviejų straipsnių. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime 1, 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.06 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Čia priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 11 pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento dvi pastabos, komitetas pritarė joms. Galime pritarti 12 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime jai pritarti? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui? Taip pat ačiū. Ir dėl straipsnių nuo 14 iki 21 imtinai nebuvo pastabų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. (Balsai salėje) Ir dėl naujos redakcijos 1 straipsnio, ir dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių… (Balsai salėje) Yra norintis kalbėti S. Tumėnas. Kviečiu jį pasisakyti už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už galimybę pasisakyti, posėdžio pirmininke. Dainų švenčių įstatymas, atvirai pasakius, jau buvo šiek tiek apsamanojęs ir reikėjo jį atnaujinti, nes atsirado tam poreikis. Gerai padirbėjo darbo grupė, išgirdome iš įvairių institucijų siūlymų, svarstymų, jie buvo aptarti komitete. Pakeista ir terminija – neliko liaudies meno, respublikinių ir kitų terminų, kurie nebeatitinka šių dienų aktualijų. Išaiškintos visos funkcijos, dainų švenčių sandara. Net viešinimo dalykai, įpareigojimai Lietuvos radijui ir televizijai tuos dalykus atlikti. Kalbėta daug apie tarybą. Tiktai šiandien nustebino, kai kolega Gintautas, kalbėdamas apie šių metų biudžetą, atkreipė dėmesį, kad dainų šventėms nenumatomas finansavimas ir kad tai reikėtų įstatyme numatyti. Apie tai mes irgi kalbėjome, nes dabar Lietuvos savivaldybių asociacija priekaištauja, kad neskiriama tam savivaldybėms lėšų, ir ministerija su savivaldybėmis tarsi stumdosi, kas turi finansuoti tuos visus dalykus, kai artėja dainų šventės. Ko gero, šiandien Gintauto pastaba buvo teisinga. Mes siūlėme, kad į tarybą būtų įtraukta… Tarybą sudaro 16 asmenų, norėjosi, kad ir savivaldybių atstovas būtų įtrauktas ir rūpintųsi tais dalykais. Deja, to nepasisekė dar padaryti. Tačiau Dainų švenčių įstatymas yra patobulintas ir kviečiu kolegas pritarti šitam įstatymui ir pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkui.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, gal nereikia dainų švenčių, gal pasiduokime globalistams, liberalams, gal užteks gėjų paradų, nes dabar, sako, jie modernūs. O Čekijoje, aišku, jau 100 metų, Latvijoje 150 metų, gal atiduokime šią iniciatyvą latviams, tegu jie dainų šventes pas save daro ir Lietuvoje padarys, o mes apsiribosime gėjų paradais, naujomis madomis, griausime civilizaciją ir pasaulyje, ir Lietuvos. Gal pamąstykime, kaip, gerbiamas Stasy Tumėnai?
PIRMININKAS. Dėkoju.
V. VALKIŪNAS (DPF). Nesutinkate. Tai gerai, aš irgi tada už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pasitarkite ir ką nors nuspręsite, neabejoju. Už kalbės V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai liūdna, kai Seimo nariai, turintys Tautos atstovavimo mandatą, iš tokių dalykų daro patyčias. Aš tik priminsiu, kad ką tik prieš tai kalbėjęs žmogus svarstymo ar kokioje stadijoje apskritai buvo kvestionavęs, ar reikia tokio įstatymo. Buvo dar ir iš kitos opozicijos pusės žmonių, kurie sakė, kad tokiu metu čia kalbėti apie dainas apskritai negalima. Apie dainas, matau, kalbama, kai reikia, visomis progomis, tik dainos dainoms nelygu arba nelygu, kas jas dainuoja.
Bet išties džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė ir Kultūros ministerija sutelkė tikrai didžiulį dėmesį ir paskyrė ir laiko, ir visą potencialą. Dainų švenčių įstatymas yra patobulintas, pati idėja ir pati šventė yra iškelta tikrai į kur kas aukštesnį lygmenį. Įstatyme yra daug įpareigojančių naujų normų ir atsakomybės, ir taip toliau. Tai yra nematerialaus kultūros paveldo mūsų saugoma UNESCO vertybė ir, be jokios abejonės, iš to mes neturėtume ir negalime daryti kokio nors pajuokos objekto ar komentuoti juokeliais, nes tai yra labai rimti dalykai. Tai yra neatsiejama kultūros dalis, o kultūra yra valstybės siela. Jeigu mes šaipomės iš valstybės sielos, mes šaipomės iš savęs, o tai reiškia, kad mes neturime jokio supratimo ir apskritai ar bent tikime tos sielos egzistavimu.
Be jokios abejonės, aš tikiu ir tikiuosi, kad bus priimta turbūt vienbalsiai, nors koks nors vienas kitas žmogus, kuriam kultūra kelia alergiją arba kultūros žmonės suteikia kokių nors psichologinių išgyvenimų, kai pamato kokius nors žmones dainuojančius… Bet šiaip iš esmės, aš manau, visi pritars, be jokios abejonės, ir Dainų švenčių įstatymas įgis naują pagreitį. Kartu ir savivaldoje atsiras daugiau motyvacijos padėti ir puoselėti šį meną. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat už kalbės K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prisiminkime mūsų nepriklausomybę, kai visi stovėjome prie šito Seimo ir giedojome liaudies dainas. Dabar, kai svarstome šitą klausimą, galime prisiminti visą tą gražią tradiciją. Aš pats asmeniškai esu dalyvavęs dainų šventėje – kokia tai gera emocija, kokia tai yra bendrystė. Dėl to, matyt, nereikia įtikinėti. Manau, kad dainuojantis, šokantis žmogus yra kūrybingas žmogus. O kūryba yra viena iš didžiausių sielos vertybių. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Šarknickas taip pat kalbės už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Abejonių dėl Dainų švenčių įstatymo turbūt nėra. Tai yra tikrai pamatinės vertybės, jos svarbios kiekvienam lietuviui, nesvarbu, kokių pažiūrų tu esi ir panašiai. Gal ateityje vis tiek reikėtų grįžti prie Dainų švenčių įstatymo, nes vis dėlto kai ateina tos šventės ir reikia ruoštis, ministerija numeta savivaldybėms, o vadovams nėra mokami atlyginimai ir panašiai. Vis dėlto tai yra juodas darbas. Netolimoje ateityje vis tiek reikės apie tai galvoti. O šiaip kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos… Supratau, dar nėra atvykę teisėjai, todėl šį klausimą šiek tiek nukelsime.
14.15 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-191(2) (pateikimas)
Dabar aš kviesčiau, jeigu salėje būtų T. Bičiūnas, pateikti Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-191(2). Pateikimas. Kviečiu T. Bičiūną pristatyti. Prašom.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ko gero, kiekvienas žmogus, paklaustas, ką jis mano apie tai, kad po darbo, ne darbo metu, laisvu laiku, ar turi teisę būti nepasiekiamas darbdavio, ar turi teisę negalvoti apie darbo aplinką ir kitą dieną atėjęs į darbą nebūti už tai kaip nors išplūstas ar nepatirti neigiamų pasekmių, ar tiesiog nesulaukti iš darbdavio priekaištų, pasakytų: žinoma, tai yra normalus dalykas ir kitaip būti negali. Tačiau neretas žmogus pasakytų, kad šiandien realybė yra šiek tiek kitokia. Kai šiandien skaitmeninių priemonių naudojimas yra labai platus, įvairus, kai galimybė darbdaviui pasiekti savo darbuotoją deleguotomis jam skaitmeninėmis darbo priemonėmis yra įmanoma, nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų tampa savotišku darbuotojų išnaudojimu.
Tai patvirtina ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo tokie rezultatai, kad reguliariai iš namų dirbantys darbuotojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę dirbti viršydami nustatytą darbo laiko normą, palyginti su darbovietėje dirbančiais darbuotojais. Paaiškėjo ir toks faktas, apie 30 % apklaustųjų teigia, kad dirba kartais ne savo noru ir dirba net ne darbo valandomis.
Tuo klausimu padirbėjo ir Vilniaus universiteto psichologai. Atliko tyrimą dėl darbuotojų teisės atsijungti nuo interneto po darbo valandų ir dėl to nepatirti neigiamų pasekmių. Mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad vis dėlto nuolatinio darbo intensyvumas didžia dalimi lemia, ar darbuotojas turės tinkamą pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Patvirtino ir tai, kad būtent nuo vadovo, noriu pabrėžti, būtent nuo vadovo ir jo požiūrio į nuolatinį darbą priklauso nuotolinio darbo naudojimo intensyvumas organizacijoje.
Ką mano šiandien profesinės sąjungos? O jos teigia štai ką: problemos, kai poilsio metu darbuotojai yra trukdomi vadovų ar kolegų, mastas yra labai didelis. Ypač jis išaugo, kai dirbant nuotoliu ėmė nykti darbo ir poilsio ribos. Štai ką sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė: žmonės ypač kalba apie tai, kad jau priimant į darbą darbdavys darbuotojui leidžia suprasti, kad jo lojalumas priklausys nuo to, kiek iš tikrųjų skirs savo laiko darbui, ir tai neapsiriboja tik darbo valandomis.
Taigi visame šiame kontekste teikiu Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Siūlau pakeisti 5 dalį, išdėstyti ją taip, įrašyti taip: „Darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku.“
Kokia yra esmė? Taip aiškiai įtvirtintume darbuotojų teisę Darbo kodekse. Atsirastų teisinis pagrindas tokiai teisei užtikrinti. Darbdaviams atsirastų prievolė parengti tvarkas, aptarti ir tinkamai informuoti darbuotoją, nurodant darbuotojo teisę atsijungti, būti nepasiekiamam ne darbo metu. Tai būtų vienas iš veiksnių, kuris turėtų įtakos tokiai darbo kultūrai organizacijoje formuotis, kuomet darbuotojas gali pamiršti apie darbą, jam pasibaigus, neleisti darbo reikalams skverbtis į asmeninį gyvenimą ir psichologiškai atsiriboti nuo darbo, jam pasibaigus. Aišku, esant poreikiui, galima būtų nukrypti nuo teisės įgyvendinimo aiškiai nustatant tvarką ir kompensuojant už darbą ne darbo laiku.
Ką šiuo klausimu yra pasakęs Europos Parlamentas? Europos Parlamentas mato būtinybę, kad tokie teisiniai pagrindai atsirastų Europos Sąjungos šalių nacionalinėje teisėje. Dar 2021 metais, tų metų pradžioje, priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naujos direktyvos, numatančios darbuotojų teisę atsijungti, priėmimo. Rezoliucijoje aiškiai buvo apibrėžta, kas yra teisė atsijungti ir būti nepasiekiamam.
Lietuva dažnai lygiuojasi į kitas Europos šalis, Europos Sąjungos šalis įvairiais valstybės gyvavimo aspektais. Šiandien kviečiu imti pavyzdį iš Prancūzijos, Italijos, Slovakijos, Ispanijos, Belgijos, iš tų šalių, kurių darbuotojai turi tokias teises. Kolegos, prašau palaikyti šį projektą, kad šis projektas atsirastų po pateikimo ant komitetų darbo stalo, kad sulauktų jūsų įžvalgų ir pasiūlymų, būtų ištobulintas iki geriausio varianto tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašau. Kviečiu J. Pinskų nebekalbinti L. Girskienės, nes ji klausia dabar. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paklausti kolegos. Iš tikrųjų labai pritariu tam pasiūlymui, nes pati esu dirbusi panašiomis sąlygomis ir žinau, kaip atsiliepė pačios sveikatai. Ar nemanote, kad vis dėlto yra tam tikrų išimčių, tam tikrų profesijų, kurių atstovai, darbuotojai turėtų būtų pasiekiami visą parą, sakykime, agentai, kurie prižiūri įgulas, išvyksta į užsienį ir panašiai? Mano toks pasvarstymas būtų.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui už pateiktą klausimą. Tikrai taip, yra tokio pobūdžio darbų, tokių, kai tikrai žmogus gal netgi visą parą galėtų būti pasiekiamas, bet mes kalbame turbūt ne apie tai, kaip dabar tai turėtų būti įgyvendinta, kam čia kokią išimtį padaryti, bet kad apskritai būtų pradėta kalbėti apie tokią teisę kaip įtvirtintą teisę, apie teisinį pagrindą prasidėti pokalbiui tarp šalių. Ką mes turime padaryti organizacijoje, kad ir jūsų šita teisė būtų įgyvendinta ir kad organizacija, darbdavys nenukentėtų dėl to, kad tiesiog šiaip iš piktos valios aš neatsiliepiu ar kaip nors kitaip? Aš manau, kad šituos dalykus pusės turi diskutuoti, būtų teisinis pagrindas, prievolė, tuomet sėda prie stalo šalys, darbuotojams atstovaujančios, ir darbdaviai ir kuria tą tvarką ir taisykles bendru sutarimu taip, kaip ir daroma Prancūzijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Nenori klausti. Tada klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Klausiu. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, lojalumas organizacijoje yra tikrai ne tokiais būdais pasiekiamas, kaip sakoma, galima visiškai kitais būdais. Bet ar nemanote, kad šita nuostata gali būti įrašyta, jeigu su darbdaviu išsiderės, kolektyvinėje sutartyje? Aš tikrai nesu prieš, iš tikrųjų yra tokių, kaip sakoma, kad bet kokiu atveju tu turi pakelti ragelį ir panašiai, bet gal galima apie tai diskutuoti kolektyvinėje sutartyje? Pavesti, kad Trišalė taryba peržiūrėtų, ir profsąjungas įtraukti, ir visas kitas. Čia galėtų būti taip, mano manymu. Kaip jums atrodo?
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Na, kad gali, tai tikriausiai gali, bet tada kyla klausimas, jeigu gali, tai kodėl iki šiol taip nėra? Šitas būtent projektas būtų kaip ir teisinis pagrindas nenusukti tos temos iš viso kur nors į šoną: gal gražiai susitarkime, gal Trišalėje taryboje, gal kolektyvinėje sutartyje, gal organizacijos vidaus taisyklėse. Tai būtų tiesiog prievolė, prievolė susitarti dėl šitų dalykų. Mano pozicija tokia, aš tikrai domėjausi šituo klausimu, juo labiau kad Europos Parlamentas ragina į nacionalinę teisę įvesti šitokią teisinę normą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimą dėl galimybės kitaip spręsti problemą iš tiesų paklausė. Bet iš tikrųjų dažnai tos pačios priemonės yra žmogaus kasdienio vartojimo. Jūs turbūt siūlote: žmogus dažnai naudojasi mobiliuoju telefonu, ar ne, tai jūs siūlote neatsakyti į vadovo skambutį? Tai paprasčiausiai nemandagu. Gal nereikėtų įstatymais reguliuoti, bet bendražmogiškais santykiais? Tikrai ne viską surašome į įstatymus, bet kažkaip gyvename. Šis jūsų teikimas, atrodo, ne pirmą kartą yra teikiamas. Ar nemanote, kad vis dėlto yra svarbesnių dalykų? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Nemanau, kad yra, gerbiamas kolega Seimo nary, svarbesnių dalykų už žmogaus teisę. Šiuo projektu yra pabrėžiama – įteisinti, kas ir taip žmogui jau yra kaip teisė suprantama, tiesiog prašome įforminti. Kas gali būti svarbiau žmogui už darbuotojo, už žmogaus teisę, tai, kas jam iš tikrųjų priklauso? Aš tos jūsų pozicijos niekaip nesuprantu. Nėra kažkokio draudimo šitame projekte, nėra kažkokio įpareigojimo nekelti, nesusisiekti. Taigi sakėme, viskas sąmoningumo lygio, bet duokime startą, pradėkime apie tai šnekėti, formuokime darbo kultūrą tokią, kad pats darbdavys pagaliau suvoktų. Pasišaukęs žmogų į savo darbovietę, atvers Darbo kodekse tą vietą ir pasakys: matai, čia yra toks punktas, gal sutariame, kaip mes tą tavo teisę įgyvendinsime. Apskritai prasidės procesas darbo organizacijose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš palaikysiu kaip mokytojas mokytoją, nes mes susidūrę su šitais dalykais. Jau keleri metai vis mažėja studentų, kurie nori būti mokytojais, nes ta apkrova, po darbo turi toliau dirbti. Man atrodo, ta teisė pasirinkti, kad netrukdytų vadovas, turbūt ir toliau švietimo įstaigoje negalios tol, kol visiškai nesumažės mokytojų. Gal pradės tada galvoti. Jūsų tas startas kurti kultūrą, kad tas sąmoningumas atsirastų, kad reikia kiekvieną darbuotoją gerbti, o ne apkrauti jį. Kiek vadovausis mokyklų vadovai šiuo klausimu? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, čia aš klausimo nelabai įžvelgiu, bet labai ačiū, kad palaikote, kad pritariate. Norėčiau tokį gal labai paprastą pavyzdį, kuris pasiteisino. Taigi buvo dar, atrodo, visai neseniai teisė neuostyti kito rūkančio žmogaus dūmų, ar ne, restorane, kavinėje ar stotelėje, ar kažkur kitur. Taigi buvo labai kažkokių keistų dalykų – dabar užsidarys verslai, dabar mažiau tų klientų bus restoranuose, kavinėse. Šiandien mes tokios kultūros netgi nelabai suprantame ir toleruojame, kad kitas žmogus galėtų prie manęs nerūkančio užsidegti pypkę ar liepti man uostyti jo tuos dūmus.
Ir čia, kaip jūs sakote, yra darbo kultūros sampratos formavimas, kuomet ilgainiui pats darbdavys tiesiog turi nebegalvoti apie tai, kad jis po darbo šiaip sau gali numesti kažkokią užduotėlę arba parašyti elektroninį laišką sakydamas, tu čia rytoj peržiūrėk, šiandien aš tau čia rašau. Tiesiog kitokios darbo kultūros sampratos formavimas. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Nėra nė vieno įstatymo, kuris teigtų, jog darbdavys turi teisę versti dirbti po darbo valandų. Juk, nepaisant išvystytų komunikacijų, bet koks reikalavimas dirbti po darbo valandų yra neteisėtas, net jeigu tai daroma naudojantis IT. Man neramu dėl to, kad mes vėl versime verslininkus kurpti popierius, tvarkas, kurios didins popierizmą, užpildys serverius ir didins įmonės kaštus, o rezultatas bus tas pats: jeigu reikia, tai reikia būti. Tik išvardinta bus tokioje tvarkoje daugybė priežasčių, kada reikia atsakyti ar atvykti, ir viskas bus tas pats.
Mano klausimas. Kas gali priversti žmogų įjungti komunikacijos kanalą, kai jis to nenori ar po darbo valandų? O jeigu tas žmogus tai daro, tai kur to žmogaus vidinė savivertė? Ar mes galime įstatymu įteisinti tokius dalykus? Ačiū.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Kad galime įteisinti, tai nubalsuokite taip, kaip šiandien aš prašau jūsų, ir pamatysime, ar mes tokius dalykus galime įteisinti, ar ne. Čia labai paprastas atsakymas. Man labai gaila, kad negirdėjote, jog tokia teisė jau yra įteisinta žmonėms kitose Europos Sąjungos šalyse, tuo klausimu pasisako Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją ir kviesdamas į nacionalinę teisę įvesti tokią teisinę normą. Ko gero, visi šitie dalykai byloja apie tai, kad galime tai įstatymu reguliuoti.
Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tai nėra kažkoks draudimas ar įpareigojimas. Mes raštu pasakykime žmonėms, darbuotojams, kurie dirba, kad jie turi tokią teisę, o kaip ją užtikrins organizacija, turi būti sutarimas tarp abiejų šalių. Netgi Trišalėje taryboje galima šitą klausimą kelti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui. Dabar motyvai dėl šio įstatymo projekto. Už kalbės L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu prisiminti visai šviežią istoriją, kai ministrė A. Bilotaitė, kalbėdama apie generolo R. Pociaus atleidimą, kaip vieną iš atleidimo priežasčių įvardijo, kad generolas nebuvo pasiekiamas 7 dienas per savaitę 24 valandas. Manau, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį, laisvalaikį, kasmetines atostogas, todėl raginu visus tikrai palaikyti šitą pasiūlymą, raginu savo frakciją ir kitus kolegas pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. E. Gentvilas – prieš. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Na ir ne visai prieš, tačiau skeptiškai žiūriu. Idėja žinoma, darbuotojai ir profsąjungos žino, kad galėtų dėl to susitarti, aš labai palaikyčiau ir L. Nagienės mintį, kad profsąjunga kolektyvinėje sutartyje galėtų siekti tokio susitarimo, išskyrus tiems pareigūnams, tokias pareigas einantiems žmonėms, kurie tikrai turi būti pasiekiami kritiniu atveju ir po darbo. Dabar jūs įkeliate tokį reikalavimą, kaip ir ponas L. Slušnys skeptiškai sako, kad ar būtinai viską – tarpusavio santykius, nustatyti įstatymiškai.
Dabar dar vienas dalykas. Gerbiamas Tomai, jūs šituo sakiniu papildote Darbo kodekso 52 straipsnio 5 dalį, tik 5 dalį. Noriu atkreipti dėmesį, kad 5 dalis kalba apie nuotolinio darbo atvejus. Tai galima suprasti, kad žmogus pagal jūsų siūlymą būtų nepasiekiamas tik tuo atveju, jeigu jis dirba nuotoliniu būdu. O jeigu jis dirba kontoroje nuo 8 iki 17 valandos, tai jūsų siūlomas atvejis jam nebebūtų taikomas. Tada, vadinasi, teisė būti nepasiekiamam taikytina tik nuotolinį darbą dirbantiems žmonėms. Jeigu jūs būtumėte įkėlęs šitą savo siūlomą sakinį į bendrąsias nuostatas, būtų vienas dalykas, o jūs pridėjote prie 5 punkto. Vadinasi, jūsų gera intencija, jos aš nelabai noriu kritikuoti, taikoma ne visiems dirbantiesiems, o tik tiems, kurie pagal 5 punktą dirba nuotoliniu būdu. Todėl nepykite, kolega, aš susilaikysiu. Nieko neagituoju.
PIRMININKAS. Dėkui. (Balsai salėje) Motyvai išsakyti, balsuosime vėliau, numatytu laiku.
14.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2219(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas, grįžtame prie projekto Nr. XIVP-2219. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą. Tuo metu dar repliką A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi iškart nebalsuojame, tai labai keistai skambės replika po kalbų.
PIRMININKAS. Galite po balsavimo pakalbėti.
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai trumpai. Gerbiamasis Eugenijus patvirtina nuostatą, kad Lietuvoje žmonės dirba ne 8 valandas, o daugiau valandų, ir statistika tą rodo. Užuot užkardę tokius dalykus, mes ieškome būdų, kaip to nedaryti, tai yra Lietuvoje įtvirtinta 8 valandų darbo savaitė.
PIRMININKAS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). 40 valandų savaitė, 8 valandų darbo diena. Įtvirtinti viršvalandžiai, bet lietuviai Europoje dirba daugiausia viršvalandžių oficialiai…
PIRMININKAS. Gerai, kolega, nepiktnaudžiaukite replika.
A. SYSAS (LSDPF). Nediskutuokime, bet reikia sutvarkyti šitą reikalą, kad žmonės namuose po darbo nedirbtų.
PIRMININKAS. Prašau, žodis S. Šedbarui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį nutarimo projektą svarstė lapkričio 9 dieną, tai yra vakar, ir visų 7 balsais už buvo priimtas sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių dalyvauti Seimo narių. Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Mes turime standartinę slapto balsavimo biuletenio formą, gal galime jai pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Slaptas balsavimas vyks 15 val. 30 min. Po paprasto balsavimo dėl kitų įstatymų projektų.
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės skyrimo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2220(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės skyrimo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2220. Kviečiu S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą svarstė taip pat vakar, lapkričio 9 dieną. Taip pat visų 7 dalyvavusiųjų komiteto posėdyje balsais už buvo pritarta iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių Seimo narių.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime slapto balsavimo metu, analogiškai 15 val. 30 min.
14.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Apeliacinio teismo teisėją Ernestą Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2221(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Apeliacinio teismo teisėją Ernestą Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2221. Taip pat S. Šedbaras pristato išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šį nutarimo projektą komitetas taip pat svarstė vakar, lapkričio 9 dieną. Taip pat visų 7 dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių Seimo narių.
Priėmimas. Taip pat nėra užsirašiusių. Dėl šio klausimo balsuosime 15 val. 30 min. Biuleteniai atitinkami, analogiški. Galime jiems taip pat pritarti? Ačiū, pritarta.
14.37 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 131 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1768 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1768. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos Seimo nariai, teikiu šias Darbo kodekso pataisas dėl prastos žmonių fizinės sveikatos. Statistikos departamento 2019 metų duomenimis, kiek daugiau negu pusė gyventojų, tarp jų ir mano kolega Valdemaras, savo sveikatos būklę įvertino kaip gerą arba labai gerą. Visi kiti nurodė, kad jų sveikatos būklė yra arba vidutinė, arba prasta.
Yra dar viena statistika, ją ypač būtina išgirsti vyrams. Mes, aišku, esame labiau optimistai, bet gyvename trumpiau. O šiaip ne tik vyrai, pagal tikėtiną gyvenimo trukmę visi Lietuvos gyventojai gyvena penkeriais metais trumpiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Tai reiškia, kad iš tikrųjų sveikata mums reikia rūpintis labiau. Todėl siūlau įteisinti 5 laisvas dienas, už jas darbdavys sumokėtų, o darbuotojas galėtų panaudoti savo sveikatai gerinti. Šias laisvas darbo dienas jau būtų galima naudoti, kai darbuotojas dirba ne mažiau kaip 3 mėnesius, už jas piniginė kompensacija nėra mokama, po metų jos anuliuojamos ir skaičiuojamos vėl iš naujo. Taip siūlau ne tik gerinti sveikatą, bet ir užtikrinti, kad darbuotojai pas darbdavius ateitų fiziškai pasikrovę, motyvuoti, turintys energijos, nebūtų įvairių prastovų arba nereikėtų prižiūrėti, kai darbuotojas, susiėmęs už galvos ar kitų skaudančių kūno vietų, nedirba visu režimu.
Ispanijos parlamente yra diskutuojama dėl menstruacijų atostogų, yra ir kitų iniciatyvų. Apimtas ūmių tų pačių menstruacijų, migrenos ar kitų skausmų, tokiu atveju darbuotojas iš tikrųjų ne tik kartais negali ateiti į darbo vietą, bet ir atėjęs negali dirbti arba jo darbas būna visiškai neefektyvus. Tarkime, jeigu darbuotojas dirbs 10 % efektyvumu, tai darbdaviui iš tokio darbuotojo tikrai nėra jokios naudos.
Kita vertus, reikia pasakyti, kad iš tikrųjų taip, jau dabar nemažai kolektyvinių darbo sutarčių yra numatomas punktas dėl papildomų 5 laisvų darbo dienų, tačiau ne visi ir gali, ir bus profesinių sąjungų nariais. O tai reiškia diskriminaciją darbo rinkoje, tai reiškia, kad ne visi darbuotojai galės pasinaudoti šiomis laisvomis dienomis sveikatai gerinti, tarp jų, tarkim, ir mūsų padėjėjai, ar ne? Jeigu Seime nėra profesinės sąjungos, nėra susibūrusios, nėra kolektyvinės sutarties, tai akivaizdu, kad vienos profesinės sąjungos darbuotojai galės naudotis, o kiti, tarp jų ir įvairių mūsų biudžetinių institucijų darbuotojai, negalės. Todėl siūlau įteisinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir iš tikrųjų pamatyti tą naudą, kurią mato ir kitos Europos Sąjungos valstybės, įteisinusios panašaus tipo atostogas, laisvas dienas, ir pritarti mano ir kolegų siūlomam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra nemažai narių, norinčių paklausti. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, iš tikrųjų galvoju, gal ir aš norėčiau pasinaudoti tokia galimybe, tačiau man neramu, kad jūsų projekte yra nurodyta, jog už tas 5 sveikatinimo dienas būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ar manote, kad tai yra teisinga darbdavio atžvilgiu?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Manau, kad tai yra teisinga. Klausimas tikrai geras. Vidutinis atlyginimas toje darbo įstaigoje pagal tavo darbo užmokestį. Vadinasi, kiek dirbai, kiek uždirbai, toks atlyginimas yra mokamas. Taip yra dabar su atostogomis. Jau dabar mes turime mažiausią skaičių atostogų dienų, už kurias yra mokamas vidutinis atlyginimas, tai čia būtų 5 papildomos dienos ir atlyginimas skaičiuotųsi lygiai taip pat. Skirtumo jokio nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai jūsų projektą palaikysiu, bet man trūksta šiokio tokio aiškumo. Jūs projekte minite 5 dienas sveikatos gerinimo reikmėms, tai atostogas. Kaip bus užtikrinama, kad tai tikrai sveikatai gerinti skirtos dienos? Ar nebus taip, kad tiesiog pasiims žmogus tas 5 dienas, pravaikščios kokiame „Akropolyje“, prisipirks batų ir tiek žinių, o sveikata taip ir nebus pataisyta?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai geras klausimas, kolega. O kaip dabar reikėtų užtikrinti, kad žmogus per savo atostogas atostogautų, o ne vaikščiotų „Akropolyje“? Arba dar labiau, kad per savo atostogas neitų ir medicinos įstaigose neatlikinėtų tyrimų ir savo atostogų metu nesirūpintų sveikata, nevaikščiotų pas daktarus ir taip toliau? Tai šiuo atveju tos laisvos dienos ir būtų sveikatai gerinti. Jei žmogui norisi pagulėti tuo metu ant sofos, tegul jis paguli ant sofos, bet pasikrovęs energijos jis ateis į darbą turėdamas daugiau energijos. Ir šiuo atveju iš tikrųjų jeigu kolegos galvoja, kad sveikatai gerinti nereikia skirti laiko ir sveikatą reikėtų gerinti, pas daktarus vaikščioti, tyrimus atlikti atostogų metu, tai jie labai klysta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Lingė. Jo salėje nematau. E. Gentvilas turi klausimą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Žavi frazė: jei žmogui norisi ne dirbti, o pagulėti, tai pasiprašai sveikatinimo atostogų. Šiaip, man atrodo, jei ryte pabudęs žmogus pasijunta ligotas, yra tam visa sveikatos apsaugos sistema – gauni nedarbingumo lapelį, nepaisant, ar tai jūsų minėtos skausmingos menstruacijos – gydytojai visada padės.
Dabar mane savotiškai kreivai nuteikia jūsų pasiūlymas, kad gali teikti prašymą darbdaviui likus ne mažiau kaip 1 valandai iki darbo pradžios. Septintą ryte pabundi, temperatūros nėra, šiaip savijauta gera, bet kita liga, kuri kai kam pasitaiko, kreipiesi į darbdavį ir neini į darbą, nes pas daktarą irgi negali eiti toks, ar ne? Man atrodo, kad čia yra gelbėjimosi ratas kitiems ligoniams skirtas, arba bent jau kas nors pasinaudos.
Kaip dera jūsų pasiūlymas su prieš tai teiktu pono T. Bičiūno pasiūlymu, kad ne darbo valandomis netrukdykime vienas kito? O čia sakoma: trukdysime darbdavį ir paprašysime dienos sveikatai gerinti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas kolega, labai taikliai. Jeigu turite omenyje tą žalingą įprotį, alkoholio vartojimą, ir… O, taip, pritariate, ačiū. Iš ryto atsibudęs skaudančia galva ne tik kad vairuoja į darbą ir sukelia grėsmę kitiems eismo dalyviams ir sau. Ne vienas toks atvejis yra buvęs, kai ir policijos pareigūnai sustabdo ne tik paprastus darbuotojus, bet ir politikus, vis dar jaučiančius pagirias ir pripučiančius promilių. Tai ir toks darbuotojas, atėjęs į darbą, tikrai nebus produktyvus. Aš nenorėčiau, kad įstatymus priimtų pagiringi kolegos, aš nenorėčiau, kad mano patarėjai pagiringi vaikščiotų į darbą. Aš nenorėčiau, kad bet kurioje įstaigoje pagiringas žmogus eitų į darbą ir ten būtų neefektyvus, nedirbantis, su skaudančia galva ir taip toliau. Juo labiau mes kalbame apie darbą, kuris yra sudėtingomis sąlygomis. Jeigu, pavyzdžiui, darbuotojas ateis ir dirbs prie staklių, kuriomis ne tik kad galima pridaryti žalos įmonei, fabrikui ir taip toliau, bet ir sau ar kitiems darbuotojams, tokiu atveju tikrai žmogus turėtų tą dieną praleisti laisvai ir pagerinti sveikatą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Replikos bus po balsavimo. Nebent dėl vedimo tvarkos.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, kai esi vadovas, trupučiuką kitaip galvoji. Kas po to tuos darbus padarys ir kaip darbą reikės paskirstyti? Asmeniškai dirbau tikrai daug metų. Jei tau būtų pakeltas ragelis ir pasakytų trys ar keturi darbuotojai, kad šiandien nori sveikatinimo atostogų, o tave spaudžia terminai… Terminai dėl to, kad reikia išmokas paskirstyti ir panašiai, jeigu taip yra. Ar jums neatrodo, kad tai yra perteklinis dalykas? Vienas dalykas.
Kitas momentas. Jau 5 dienas ir taip turi (jeigu turi) kolektyvinėje sutartyje, o dabar įteisinsime dar 5 dienas. Tai kiek mes dabar turėsime atostogų? Kasmetines atostogas ir dar atsiras 10 papildomų dienų. Kolektyvinėje sutartyje sugalvosime dar papildomų. Kaip jums atrodo, ar tai ne perteklinė nuostata?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, kalbate kaip tipinė dešinioji ir gindama verslo atstovus. Jeigu mes kalbame apie produkto sukūrimą… Aš atsakau į jūsų klausimą, Laima. Jeigu mes kalbame apie produkto sukūrimą, akivaizdu, kad sveikas darbuotojas sukurs daugiau produkto, ar ne? Šiuo atveju noriu pasakyti, kad jau dabar kai kurie darbuotojai turi šitą privilegiją ten, kur yra profesinės sąjungos, kur yra sudaryta kolektyvinė sutartis. O didesnė dalis, gal net daugiau negu 90 % visų darbuotojų, šitos privilegijos neturi. Tai nebus pliusuojama prie tų, dėl kurių kolektyvinėse darbo sutartyse sutarta. Įstatymas galios visiems darbuotojams.
Dar kartą, kolegos, kurie skeptiškai vertinate ar įsivaizduojate, kad žmogus galės dėl pagirių, dėl kitų priežasčių neiti darbą, galiu atsakyti labai paprastai. Dalis darbuotojų jau gali dėl šitų priežasčių neiti į darbą, bet tik maža. Siūlau panaikinti diskriminacinę nuostatą ir sudaryti vienodas sąlygas visiems Lietuvos dirbantiesiems.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Manau, netrukus tiek jūs, tiek I. Ruginienė pasiūlys dirbti tik savininkams ir vadovams, o darbuotojai turės tik laisvadienius ir išmokas. O jūsų pasiūlymas yra tiesioginis bandymas daryti viską, kad joks veiksmas versle, tarnybose nevyktų. To nesapnavo turbūt net pats Leninas, aš taip įsivaizduoju. Sumaniau, neatėjau – ir taip maždaug 1,5 mln. darbuotojų penkis kartus per metus. Suskaičiuokime, kiek tai išeina. Faktiškai Lietuva sustos. Ar mums neužtenka tų laisvų dienų, kurias turime jau šiandien apibrėžtas Lietuvoje?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Nežinau, ką atsakyti į pirmą dalį jūsų fantazijų, o į antrą dalį apie trūkstamą atostogų laiką galiu atsakyti dar kartelį, jeigu jūs negirdite argumentų.
Lietuvos dirbantieji turi mažiausią atostogų skaičių Europos Sąjungoje. Vienas dalykas. Antras dalykas. Darbo rinkoje yra diskriminacija, nes dalis pagal kolektyvines darbo sutartis jau turi tas 5 dienas, o didesnė dalis neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Man kažkaip keistai nuskambėjo jūsų santykis su darbu ir su ligomis. Yra pasaulio kraštų, kuriuose žmonės daugiau dirba ir gyvena kur kas ilgiau. Nemanau, kad darbas suteikia daugiau problemų, psichologinių ir fizinių, negu ne darbas. Ar šiuo atveju nemanote, kad reikėtų žiūrėti į kitą pusę: į darbo sąlygų gerinimą, galbūt į tam tikros darbo kultūros ir santykių kultūros skatinimą, galbūt kokių nors paskaitų, užsiėmimų, kad vis dėlto santykiai gerėtų ir darbas taptų ne kokia nuobauda, o galbūt eitum sau normaliai į vietą, į kurią norisi eiti.
O kitus dalykus, kaip čia ir buvo pasakyta, sureguliuoja sveikatos apsaugos sistema. Jeigu tikrai negali, paprasčiausiai yra sistema, kuomet tu tikrai gali pranešti ir neiti į darbą. Tik, aišku, turi gauti tam tikrą leidimą iš šeimos gydytojo.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, jūsų nuomonę išgirdau. Pasiūlymo dėl atostogų nekeisiu į paskaitų darbuotojams ciklą, laikausi savo projekto ir tikrai jo neišsižadu. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar teikdamas projektą vertinote, koks bus poveikis tų 5 papildomų ne darbo dienų bendrojo vidaus produkto praradimui ir įplaukų į biudžetą praradimui? Ar jūs manote, kad šiaip jau teisinga skirti vienodą skaičių dienų – 5 dienas – sveikatai tvarkyti, nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba kenksmingomis sąlygomis, ar labai palankiomis sąlygomis? Čia šiuo atveju būtų visiška lygiava. Ar ne geriau, kad kolektyvinėse sutartyse, kai to reikia, susitaria dėl tų sveikatai tvarkyti reikalingų dienų, jeigu žmogui tikrai sudėtingos sąlygos?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Aš pritariu jūsų siūlymui, kad kolektyvinėmis sutartimis būtų galima išsiderėti darbuotojams kur kas geresnes sąlygas, negu šiandien jos yra, bet pakartosiu dar kartą, kokia yra projekto esmė ir kokie yra projekto tikslai. Šiandien Lietuvos gyventojai gyvena penkeriais metais trumpiau negu Europos Sąjungos vidurkis. Labai tikiuosi, kad bent šias pataisas priėmus jaunimas, kuris yra mūsų balkone, gyvens bent tiek, koks yra Europos Sąjungos vidurkis, ir ne mažiau.
O biudžeto praradimai iš tikrųjų negali būti skaičiuojami, nes aš dar kartą pakartosiu, kad tie žmonės, kurie yra pailsėję, kurie yra geros sveikatos, gali sukurti didesnę pridėtinę vertę negu tas žmogus, kuris skaudančia galva vaikščios į darbą ir imituos darbą, bėgios kas 5 minutes rūkyti ir nedarys tiesioginių pavedimų, o imituos veiklą savo darbe. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū pranešėjui.
Dabar motyvai. Prieš kalbės L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Būsiu labai lakoniškas. Tikrai esu prieš, nes, mano manymu, kai mes tokius dalykus bandome įkelti į įstatymus, mes tiesiog tvirkiname visuomenę. Tvirkiname ta prasme, kad neleidžiame susitarti dėl kolektyvinių sutarčių, nemokome jų tartis, bendrauti ir nuleidžiame iš viršaus.
Mano pozicija – gali būti tos sveikatinimo dienos. Darbdaviai, beje, šiandien kai kuriose įmonėse net ir daugiau duoda. Duoda ir savaitę, jeigu reikia, labai gerose įmonėse ir niekas nekelia tokių klausimų. Kaip lygiai taip pat duoda draudimus, labai fainus, ypatingus, kur labai ramiai… Visa tai yra įmanoma sureguliuoti. Ir tai veikia tada, kai vyksta įmonės darbuotojo ir darbdavio gražus susitarimas. Tada nėra nei pykčio, nei kažkokių dėlionių, kurios yra neadekvačios, sakysim, kai yra reikalavimas neaišku dėl ko, neaišku kaip ir neaišku, kas nuleista. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalbės O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Visi turbūt sutinka, kad lietuvių sveikata, tiek vyrų, tiek moterų, yra gana prasta, palyginti su kitų Europos Sąjungos šalių piliečių. Manyčiau, kad galimybė 5 dienas praleisti sveikatinantis būtų puikus šansas suvienodinti sąlygas dirbančiųjų tose įstaigose, institucijose, kuriose yra kolektyvinės sutartys, su tomis, kuriose nėra. Aš agituoju balsuoti už. Palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime šiek tiek vėliau.
14.54 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883 (pateikimas)
Dar turime keletą minučių iki balsavimo. Galbūt A. Sysas galėtų dar pateikti Darbo kodekso 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1883. Ir tada jau po šio klausimo galėtume pereiti prie balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pateikti Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymą. Tai yra 107 straipsnio. Yra kalbama apie indeksavimus.
Man atrodo, kad mes esame priėmę teisingus sprendimus dėl pensijų indeksavimo, mes teisingą priėmėme sprendimą, na, kartais nukrypstame, dėl minimaliojo atlyginimo. Iš principo tam tikra formulė yra, atsižvelgiame į situaciją, bet kol nebuvo tokios krizės, faktiškai buvo indeksuojama pagal susitartą formulę.
Dėl dienpinigių yra atskira istorija. Galėčiau papasakoti, kad dienpinigiai, ypač transporto srityje, susieti su minimaliąja, nebuvo keičiami dešimtmečius, būtų teisinga pasakyti. Matau, Ministrė Pirmininkė linguoja galvą, taip, buvo pakeisti, bet tai po dešimties metų. Todėl šioje srityje visą laiką yra daug ginčų. Apskritai iš čia, salėje, sėdinčių ne vienas važinėjate į komandiruotes ir žinote, kad komandiruočių tvarką vėl nustato Vyriausybė savo nutarimu ir nori – keičia, nori – nekeičia. Aš manau, logiška būtų, kad ir šioje srityje būtų aiškesnė situacija. Todėl aš daug čia nenoriu kartoti, aiškumas yra, kad indeksavimas visada yra aiškiau, negu gera teta arba geras dėdė priims sprendimą po penkerių metų, po trejų ar po dešimties metų pakeisti dydžius. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, šalis ta vadinasi Belgijos Karalystė, kur visi atlyginimai yra indeksuojami priklausomai nuo infliacijos koeficiento visiems. Matyt, sukelia mažiau problemų ir mažiau ginčų ir Belgijos Karalystė gali net metus gyventi be Vyriausybės. Nelinkėčiau to Lietuvai, bet situacija akivaizdžiai parodo, kad yra mechanizmai ir dėl to socialinė taika, socialinis supratimas yra daug geresnis. Todėl pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau, dar vienas. Tiktai papildysiu, kad sutinku su Teisės departamento išvadomis, kad reikėjo turbūt ir 3 dalį papildyti, o kiti sprendimai yra techniniai, todėl tikrai svarstymo stadijoje Trišalėje taryboje tą galima pataisyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs esate pasiruošęs, deja, klausimų nėra.
A. SYSAS (LSDPF). Pasisekė. Ačiū, pirmininke, jūs taip gerai pirmininkaujate, kad klausimų nekyla.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl motyvų yra norinčių kalbėti. L. Nagienė – už. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ta iš dešinės dabar kalba. Iš tikrųjų manau, kad ne vienas esame susidūręs, taip buvo metai iš metų neindeksuojamos šitos sumos, tikrai labai sveikinu A. Sysą, teikiantį būtent šitą projektą. Ta tvarka turėtų būti, tai nepriklausytų nuo politikų, o būtų teisės aktas ir įstatyme numatyta, kokią tvarką nustatys Vyriausybė, ar tai būtų irgi susieta galbūt su minimaliąja alga, ar minimaliosios algos procentais būtų nustatyta. Tikrai sveikinu ir aš siūlau tikrai pritarti šiam projektui. Tai yra logiškas, protingas projektas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nematau. Apsispręsime maždaug po pusantros minutės, nes 15 valandą prasideda balsavimo intervalas. Gerbiami kolegos, gal padarykime taip, vis tiek pradėsime balsuoti nuo tų klausimų, dėl kurių dar yra užregistruota siūlymų. Gal pradėkime nagrinėti siūlymus dėl ankstesnių projektų, kuriuos svarstėme, ir tada ateis natūraliai balsavimo laikas.
14.59 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2147(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmasis toks įstatymo projektas buvo darbotvarkės 2-1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu komiteto pirmininką M. Majauską į tribūną. Svarstymo stadija. Mes bendrą išvadą komiteto vardu turėjome ir noriu informuoti, kad dėl 1 straipsnio yra pateiktas G. Palucko, D. Šakalienės, E. Sabučio ir kitų pasiūlymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo ir sulyginimo. Ar būtų dabar kas iš teikėjų ir galėtų pristatyti tą siūlymą? (Balsai salėje) Nematau norinčių kolegų. Gal tada trumpai komiteto pirmininkas galėtų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Žinoma.
PIRMININKAS. Ar E. Sabutis galbūt? Ne. Tai, komiteto pirmininke, tuomet trumpai prašom pakomentuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Matyt, verta atkreipti dėmesį į tai, jog apskritai tiek komitete, tiek, panašu, Seime visi sutinka, kad minimalioji mėnesinė alga turėtų didėti ir neapmokestinamasis pajamų dydis taip pat, kad NPD kaip įmanoma greičiau pasiektų minimaliosios mėnesinės algos dydį. Šiuo metu santykis sudaro 74 %. Svarbu atkreipti dėmesį, kad mes pagal susitarimą privalome didinti minimaliąją mėnesinę algą, nes auga vidutinis darbo užmokestis, tačiau kai tik tą padarome, automatiškai turime didinti ir NPD. Tam Vyriausybė skiria 164 mln. eurų.
Kolegų siūlymas yra neapmokestinamąjį pajamų dydį automatiškai prilyginti MMA. Tai reikštų, jog papildomai reikėtų daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Tai yra suprantamas noras, teisinga kryptis, bet finansiškai yra tiesiog neįgyvendinama, todėl Biudžeto ir finansų komitetas balsavo ir šiam siūlymui nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar teikėjai sutiktų, kad tie trys pasiūlymai iš esmės yra susiję įstatymo projekte ir mes spręsime dėl visų trijų kartu? Dabar pasiūlymas kaip ir nuskambėjo, Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė buvo nepritarti.
Motyvai dėl pasiūlymo. Prieš kalbės I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą žodį. Tai išties be galo dosnus pasiūlymas, tik nematau pasiūlymų tokia pačia suma sumažinti biudžeto išlaidas 2023 metų biudžeto projekte. Sumos, apie kurias kalbėjo komiteto pirmininkas, yra labai įspūdingos. Ir jeigu pati idėja galėtų būti svarstoma, tai tikrai ji negali būti svarstoma tokiais abordažiniais metodais, ypač tada, kai minimalioji alga, kaip ateinančiais metais, augs gerokai sparčiau, negu, prognozuojama, augs vidutinis darbo užmokestis, nes pirmiausia reikia išsaugoti santykį, kuris buvo prarastas tais laikotarpiais, kai dėl greitesnio, negu prognozuojama, vidutinio darbo užmokesčio augimo minimaliosios algos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu pablogėjo. Mes 2023 metais stengiamės tai atitaisyti, todėl tiek minimaliosios mėnesinės algos augimas, tiek NPD augimas aplenkia vidutinio darbo užmokesčio augimą.
Aš labai džiaugiuosi, kad visi yra tokie geri, kilnūs ir mėgsta daryti gerus dalykus, bet dar kartą noriu priminti, kad tuos dalykus mes darome už svetimus pinigus. Ir nėra kitų metų biudžeto projekte atliekamo milijardo eurų, kuriuos galėtume nubraukti nuo išlaidų. Labai prašyčiau nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norinčių kalbėti už nėra. Balsuojame dėl šių siūlymų. Tik patiksliname, kad būtume preciziški, pirmasis ir antrasis siūlymai susiję, dėl gyventojų pajamų mokesčio iš esmės sulyginimo su neapmokestinamu… Atsiprašau, dėl minimaliojo mėnesinio atlyginimo sulyginimo su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atvirkščiai.
PIRMININKAS. Yra išsakyti motyvai, kviečiu apsispręsti balsuojant dėl šio siūlymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 49, prieš – 43, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat buvo šių Seimo narių trečiasis pasiūlymas. Ar būtų norinčių pristatyti iš iniciatorių? Prašom komiteto pirmininką trumpai pristatyti trečiąjį pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dar vienas pasiūlymas, galimai susijęs su ankstesniu teiktu pasiūlymu, dėl jo ką tik apsisprendėme. Vienu siūlymu buvo siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliajai mėnesinei algai. Šiuo atveju dar yra siūloma papildomai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį neįgaliesiems.
Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė jau teikia siūlymą didinti NPD neįgaliesiems ir šis dar papildomas Seimo narių pasiūlymas iškristų iš konteksto, nes Vyriausybės siūlymas yra nuoseklus ir atitinkantis nustatytą lygį, kuriuo siejamas minimalusis mėnesinis atlyginimas ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Atkreipiame dėmesį, kad, sparčiai didindami MMA, automatiškai turime didinti ir NPD. Šiuo atveju, kadangi MMA didiname labai daug, prilyginti NPD nepavyktų ir šis siūlymas dar papildomai kainuotų 17,1 mln. eurų. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu jam nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų, matau, nėra norinčių kalbėti šiuo klausimu. Analogiškai apsispręskime balsuodami. Kas pritaria siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 50, prieš – 32, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto. Už kalbės M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kviečiu pritarti šiam didinimui bendru sutarimu. Bendru, nes tai nėra tik šios Vyriausybės įgyvendinimo politika, tai yra tęstinė nuosekli kryptis mažinti darbo santykių apmokestinimą, pradedant tais, kurie uždirba mažiausiai. Neapmokestinamąjį pajamų dydį didino prieš tai buvusi Vyriausybė, neapmokestinamąjį pajamų dydį sparčiai didinti siūlė Prezidentas, neapmokestinamąjį pajamų dydį toliau didina ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma, konkrečiai šiam sprendimui skirdama 164 mln. eurų.
Kartu su minimaliąja mėnesine alga neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas reiškia, kad mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamos į rankas padidėtų 84 eurais per mėnesį. Jeigu žiūrėtume bendrą pajamų didinimą tiems, kurie uždirba minimaliąją mėnesinę algą šiais metais, kitais metais augimas būtų maždaug 30 %. Tai yra gana reikšmingas augimas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tas augimas ir pajamų didėjimas po truputį mažėja augant pajamoms taip, kad uždirbančio 1 tūkst. eurų asmens pajamos padidėtų 22 eurais, o uždirbančio beveik 2 tūkst. eurų ir daugiau pajamos, priėmus šį sprendimą, nesikeistų.
Taigi yra labai svarbus sprendimas, kuriuo skatiname žmones dirbti, mažiname socialinę atskirtį ir sudarome galimybę žmogui pačiam pasirinkti, kur jis galėtų išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus. Todėl kviečiu pritarti šiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl pritarimo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektui.
Balsavo 116 Seimo narių ir visi balsavo už. Po svarstymo yra pritarta.
15.08 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 1, 2, 3, 4 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1852(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo keturių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1852(2). Priėmimas pastraipsniui. Kviečiu komiteto pirmininką A. Matulą į tribūną padėti per pasiūlymus išsakyti komiteto nuomonę. Taigi dėl pavadinimo buvo Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime pritarti. Čia pritarta bendru sutarimu.
Dėl 1, 2 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario A. Verygos pasiūlymas, kviečiu jį pristatyti. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, mano siūlymas tiesiog išbraukia paskutinę minutę komiteto pirmininko į įstatymo paketą įkeltą siūlymą, kad įstatyme būtų įrašytas fiksuotas procentas rezidentų, kurie turėtų vykti ir atlikti dalį savo studijų regionų ligoninėse. O kodėl aš tokį siūlymą teikiu? Pirmiausia todėl, kad tas paskutinę minutę įkeltas siūlymas nebuvo derintas nei su Vyriausybe, nei su ministerija, nei su universitetais, nei su jaunaisiais medikais. Neaišku, su kuo jis apskritai buvo derintas, nes komitetas gavo ir universitetų raštus, ir jaunųjų medikų kreipimąsi. Visgi manome, kad toks lankstus dalykas, susijęs ir su rezidentų mentorių parengimu, ir rezidentūros bazių parengimu, neturėtų būti fiksuotas įstatyme. Turėtume pasitikėti Vyriausybe, ji nuolat, kasmet stebi, mato, kokia yra situacija, vertina, kiek yra parengtų bazių, tą derina su universitetais. Šio sprendimo laisvė turėtų būti palikta Vyriausybei, ji yra apsisprendusi, nustačiusi kalendorių, nustačiusi procentus. Mano siūlymas yra tuos paskutinę minutę atsiradusius procentus įstatyme tiesiog išbraukti ir palikti tokią versiją, kuri atkeliavo iš Vyriausybės ir iš ministerijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime laikyti, kad yra 29 šitą pasiūlymą remiantys Seimo nariai? Manau, kad taip, tvarka. Tuomet judame prie komiteto nuomonės.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties paskutinę sekundę registruota pataisa komitete buvo priimta, 6 balsavus už ją, 3 susilaikius. Labai trumpai paaiškinu. Pirmą kartą pavyko pasiekti, kad Vyriausybė savo nutarimu įtvirtintų iš esmės siektiną rodiklį – 2027 metais ne mažiau kaip 35 % rezidentūros turėtų būti atlikta ne tik universitetų ligoninėse, iš esmės dviejose ligoninėse. To niekada nebuvo, tai yra didelė garantija. Bet aš, turėdamas didžiulės patirties, matydavau, kaip, pasikeitus valdžiai, universitetai vėl gražiai susitvarko ir toliau tie rezidentai lieka tik Vilniuje ir Kaune. Bet po šios dienos premjerės ir Vyriausybės garantijų ir prašymų, kad ir komitetas kontroliuotų, rezidentūros bazės vis dėlto būtų išplėstos, rezidentams vis dėlto atsirastų galimybė dirbti ir įgyti praktinių įgūdžių ne tik Vilniuje, bet ir kitur, aš irgi pritariu tuomet šiam siūlymui, nes iki tol, kaip sakiau, net Vyriausybės nutarimuose tokios normos nebuvo įteisintos. Todėl rekomenduoju pritarti bendru sutarimu, kartu savo antrą siūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Puiku. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių kalbėti už. Jurgita… Ar bendru sutarimu mes visi galime pritarti, be motyvų, šiam A. Verygos pasiūlymui? Galime pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
Aš suprantu, kad dėl A. Matulo pasiūlymo mes nebalsuosime, jis jį atsiima. Ar 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto kalbės A. Matulas. Motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau aš ir minėjau, daug kadencijų, keletą kadencijų Sveikatos reikalų komitetas yra priėmęs keletą (jeigu ne keliolika) sprendimų su rekomendacijomis sudaryti galimybę ministerijai išplėsti gydytojų rezidentų bazių skaičių ir leisti rezidentams išvykti įgyti praktinių įgūdžių į kitas ligonines, kitas poliklinikas, ambulatorijas. Pažadai visada būdavo pažadais, bet kai tik pasikeičia valdžia, taip universitetų vadovybė sugebėdavo rasti kelią pas vieną ar kitą ministrą, pas premjerą ir viskas likdavo, kaip yra. Štai dabar mes turime, kad iš Kaune besimokančių, baigusių studijas rezidentų tik 16 % atlieka rezidentūrą ne universiteto bazėse, Vilniuje situacija šiek tiek geresnė – 27 %. Tuo tarpu dėl praktinių įgūdžių įgijimo rezidentai iš 10 balų vertina galimybę nuo 1 iki 5. Vadinasi, praktinių įgūdžių sunku įgyti, kai vienoje bazėje yra nuo 500 iki 1 tūkst. rezidentų.
Štai mes buvome neseniai išvažiuojamajame posėdyje Alytuje. Alytaus ligoninėje, didžiulėje regioninėje ligoninėje nėra nė vieno rezidento. Todėl, kaip sakiau, Vyriausybė priėmė nutarimą ir jau tikriausiai kelio atgal nebus. Suprantu, dėl ko labai buvo bijoma, kad įstatyme neatsirastų ta pati nuostata, kaip ir minėjo atstovai. Sako, žinote, Vyriausybės nutarimą bus lengviau pakeisti, bet jeigu jūs tai įstatyme įkalsite, bus sunku. Bet šiandien gavome didžiulį pažadą, kad to bus siekiama bendrai. Tuo labiau aš turiu gerbti komiteto daugumos šiuo atveju susidariusią nuomonę, todėl, kaip sakiau, savo pataisą atsiimu ir siūlau įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Už taip pat kalbės A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Noriu padėkoti, kad Seimas bendru sutarimu visgi atstatė projektą į tą pirminę versiją, kuri buvo tikrai sutarta, suderinta su Vyriausybe. Žinau, kad ir universitetai, ir medikų bendruomenė tikrai tam skiria labai daug laiko. Čia komiteto pirmininkas minėjo, kad pirmą kartą yra nustatomi skaičiai, tai skaičiai yra ne viskas. Taip, gerai, kad Vyriausybė nutarime įrašė tam tikrą planą, bet aš noriu priminti, kad praėjusioje kadencijoje buvo sukurtas tam pagrindas įteisinant pakopines kompetencijas. Tai, kas vyksta čia šiandien, yra tiesiog normali, natūrali tąsa tų dalykų, kurie buvo pradėti šiek tiek galbūt anksčiau. Džiaugiuosi, kad mes čia randame bendrą sutarimą, randame bendrą matymą. Tiktai turbūt kalbant apie šitą projektą nereikėtų susiaurinti tik iki medikų vykimo į regionus, nes jame yra daugybė kitų dalykų. Tai ir gydytojų, ir odontologų rezidentų darbo užmokesčio naujos tvarkos ir kiti svarbūs dalykai, kurių jaunieji medikai laukia. Kviečiu šitą projektą palaikyti ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šia dvasia kviečiu balsuoti dėl Medicinos praktikos įstatymo priėmimo. Priėmimas. Apsispręskime dėl jo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3, 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1, 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIVP-1853(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.2 klausimas – lydimasis Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo pavadinimo taip pat buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 1 straipsnio pastabų nebuvo. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba ir analogiškas A. Verygos pasiūlymas, jam mes ką tik pritarėme. Galime bendru sutarimu pritarti ir šiam įstatymui?.. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Suprantu, dėl analogiško A. Matulo nereikia balsuoti, jisai atsiėmė. Galime tada 2 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų, manau, jau kalbėjome. Kviečiu balsuoti dėl Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto Nr. XIVP-1853 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114, visi balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Šeimynų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1978. Priėmimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115, visi 115 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 14, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1979(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 110, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Dainų švenčių įstatymo Nr. X-1334 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Dainų švenčių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1910(2). Replika – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pakeisti balsavimo rezultatą. Suklydau.
PIRMININKAS. Į už?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, norėjau balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Masiulis balsuotų už, jeigu vėl balsuotume. Dabar liks protokole. Dėl Dainų švenčių įstatymo kviečiu apsispręsti balsuojant, kas pritariate priėmimui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119, visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-191(2) (pateikimo tęsinys)
Ir reikia apsispręsti dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-191(2). Pateikimo stadija. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 117: už – 49, prieš – 7, susilaikė 61. Nepritarta. Apsispręskime, ką darome. Balsuojantys už balsuos už projekto tobulinimą, balsuojantys prieš – už atmetimą. Kviečiu apsispręsti.
Balsavo 116: už – 69, prieš – 47. Įstatymas yra grąžinamas tobulinti.
15.23 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 131 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1768 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso 131 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1768. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 111: už – 45, prieš – 21, susilaikė 45. Nepritarta. Kviečiu apsispręsti: balsuojame už – už tobulinimą ar prieš – už atmetimą.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 62, prieš – 48. Projektas bus tobulinamas.
15.25 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Darbo kodekso 107 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1883. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 96, prieš – 1, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. XIV-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2228 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kol dar yra balsavimo intervalas ir neprasidėjo slaptas balsavimas, aš kviesčiau greitai apsvarstyti rezervinį 1 klausimą, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektą.
M. Lingė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi Darbo kodeksą turime, turime tą tradiciją, kad Trišalė taryba įvertintų, būtų gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlymas dėl Trišalės tarybos dėl prieš tai pateikto projekto. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Prašom, gerbiamas Jurgi, pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Socialdemokratų frakcija išsirinko naują seniūnę, ją nori deleguoti į Seniūnų sueigą. Siūlau tą frakcijos norą ir įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nėra. Diskusijoje nebuvo norinčių dalyvauti taip pat. Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritariate rezerviniam 1 klausimui, tai yra Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimui, balsuokite už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, visi balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Seimo savaitės (2022-11-14–2022-11-18) – 2022 m. lapkričio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 2 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 14 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Gal gerbiamas J. Razma dar Seimo savaitę galėtų pristatyti ir tada prasidėtų slaptas balsavimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitą savaitę šiek tiek tęsis biudžetiniai reikalai: „Sodros“ biudžetas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, praėjusių metų finansinės ataskaitos įvairių biudžetinių struktūrų ir taip toliau. Nemažai aplinkosauginės krypties projektų. Taip pat tikimės, kad ketvirtadienio rytą mes galėsime organizuoti 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto antrąjį svarstymą, tai yra matysime, ką Vyriausybė pataisė pagal gautas pastabas. Taip pat apsispręsime dėl ilgai atidėto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kitaip sakant, kai kurių lengvatų.
Visko aš nevardinsiu, projektų čia nemažai. Labai daug Prezidento teikto Teismų įstatymo projekto lydimųjų. Posėdžių trukmė, sakyčiau, vidutiniška. Turėtume dirbti maždaug iki 17 valandos, iki 17 val. 30 min.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti apie Valstybės tarnybos įstatymą, kada planuojama jį pateikti? Dėkui.
J. RAZMA (TS-LKDF). Yra tikimybė, kad ketvirtadienį galėsime ir jį pateikti. Kiek žinau, pagal Vyriausybės planus kitą savaitę turėtų būti apsispręsta, tai, matyt, ketvirtadienį galėsime įrašyti jo pateikimą. O gal ir yra įrašytas, aš pats atidžiai nepasi… Ne, dabar dar nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Premjerė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad pirmadienį ryte Vyriausybė organizuoja posėdį, per kurį pateiks atnaujintą projektą. Tuomet, jeigu Seimo teisininkai spėtų pateikti išvadą, ketvirtadienį galėtų būti pateikimas.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žodžiu, įmanoma net antradienį turėti jo pateikimą. Jeigu Vyriausybė greitai įregistruos ir Teisės departamentas pasižiūrės tik į tas pakeistas vietas, greitai parašys išvadą, tai tikrai kitą savaitę vieną ar kitą dieną mes turėsime.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji, kviečiu dabar pasinaudoti teise ir slaptai balsuoti dėl trijų teisėjų skyrimo. Posėdis tęsis 15 val. 50 min. Jam pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis. Iki.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Gerbiami kolegos, tęsiame lapkričio 10 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį.
15.54 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993(2). Pranešėjas – A. Stončaitis. Pateikimas.
A. STONČAITIS (DFVL). Mielieji kolegos, aš pabandysiu trumpai pristatyti patobulintą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jį parengti paskatino susidariusi situacija Lietuvos energetikos srityje, nuolat augančios elektros, šildymo, vandens, kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, taip pat būtinybė tinkamai užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintas darbo santykius reguliuojančias teisės normas, dirbančio žmogaus teises ir garantijas.
Kaip žinome, Vyriausybė yra patvirtinusi taupymo plano priemones ir jos dabar jau yra visiškai praktiškai realizuojamos. Daugelio įstaigų, ir valstybinių, ir privačių, kuo toliau, tuo labiau po pusę savaitės ar kokiu kitu periodu faktiškai pagal susitarimus darbuotojai darbuojasi iš namų. Todėl įstatymo projektu yra siekiama nustatyti, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įrengimu, jos privalo būti kompensuojamos. Dėl padidėjusių išlaidų interneto ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo, vandens naudojimo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ar dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų darbo sutarties šalys privalo susitarti sudarydamos susitarimą dėl nuotolinio darbo. Nors šiuo metu, kaip žinome, Darbo kodekse galiojančios nuostatos numato, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, lyg ir turėtų būti darbdavio kompensuotos, tačiau esamas teisinis reguliavimas labiau palankus yra darbdaviams, nes juo nėra konkretizuojama, už kokias patiriamas išlaidas turėtų būti kompensuojama. Aš tik primenu, jog Konstitucijoje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sąlygas.
Taigi, mielieji kolegos, kadangi nuo praeito pateikimo praėjo palyginti nedaug laiko, taupydamas mūsų šiandienos laiką aš tik priminsiu, šiuo įstatymo projektu yra sukonkretinama, kad darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo, vandens naudojimo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų. Kadangi bet kokiu atveju nuotolinis darbas yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas, tai susitarime turėtų būti ir konkretizuotos šios kompensavimo galimybės.
Teisės departamento išvada dėl projekto iš esmės nėra pakitusi, tik pastaba, kad formuluotė „darbo sutarties šalys privalo susitarti“ yra ydinga, nes imperatyvi. Tačiau aš noriu, kolegos, priminti, ir dabar šiuo metu galiojančiame 52 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, tai jos privalo būti kompensuotos. Paprasčiausiai yra konkretizuojama ir aš manau, kad tai yra pagalba darbuotojui, nes darbuotojo, kaip silpnosios sutarties pusės, taip tiesiog būtų užtikrinama galimybė į tokį teisingą patiriamų išlaidų atlyginimą.
Tai aš gal tiek trumpai, kolegos. Nenorėčiau tiesiog piktnaudžiauti laiku ir jį užimti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori tik šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš pažiūros tikrai geras projektas, nes natūralu, kad namuose dirbant tos išlaidos gali padidėti. Bet man kliūna akis už vieno tokio pasakymo: išlaidų interneto ryšio paslaugoms. Įprastai, pavyzdžiui, namuose turbūt daugelis žmonių turi fiksuotos kainos interneto ryšį. Pavyzdžiui, su darbu susijus, dirbant internete, kaip ta kaina gali padidėti teoriškai? Ar tu daugiau to interneto sunaudoji, ar kaip? Ir apskritai kaip galima apskaičiuoti tą padidėjimą, nes, pavyzdžiui, patalpos vis tiek yra šildomos. Tai ar tu į darbą išvažiuoji, jos bus šildomos, ar būsi namie, jos šildomos.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū už klausimą, Arvydai. Kaip minėjau, tai yra susitarimo reikalas. Aš dabar jau nebenoriu leistis į istoriją, noriu pasakyti, kad mums artimiausias pavyzdys, matyt, gali būti Latvija, taip, kur tai yra įtvirtinta ir jau faktiškai tuoj bus metai, kai tai veikia. Gali būti susitarimas dėl kokios nors konkrečios mėnesinės priemokos. Jeigu darbuotojas, pavyzdžiui, valdiškoje įstaigoje dabar po dvi dienas dirba iš namų, tai vis vien yra normos, yra sanitarinės, galimas apskaičiavimas, kiek konkrečiai yra sumokama už internetą per mėnesį, tai tų 8 dienų galbūt padengimas. Tai yra darbdavio ir darbuotojo susitarimas. Be abejo, tai turi būti geranoriškas susitarimas, dažniausiai taip ir yra, bet paprasčiausiai, kad būtų užtikrinamos galimybės visiems, siūloma tai konkretizuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Lingė. Ruošiasi V. Pranckietis.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš norėjau paklausti. Praėjusį kartą buvo daugiau teikiančių frakcijos kolegų, atrodo, ir L. Kukuraitis, ir ponia L. Nagienė. Ar neįtikinote antrąja versija, kad kolegos atkrito?
O dėl skaičiavimo metodikos tai, matyt, jeigu darbdaviai pajaus, kad įsivels į skaičiavimus, kiek čia kainuotų, kaip kompensuoti, kokiomis tvarkomis, ar nebus padaryta meškos paslauga, kad nuotolinio darbo forma kaip tokia gali apskritai silpnėti, darbdaviai nesutiks išleisti darbuotojų, jeigu jiems tai bus, na, per daug naštos, per daug klapato. Ir išties tai, kas dabar yra pasiteisinę, gali būti, kad atsisuks prieš pačius darbuotojus ir pati nuotolinio darbo forma pradės mažėti, silpnėti, jeigu bus tokie reikalavimai kompensuoti. Juo labiau, kaip kolega minėjo, apskaičiuoti, kiek išnaudota šilumos ar vandens darbo reikmėms, o kiek savo asmeninėms reikmėms, tikrai, matyt, būtų sudėtinga.
A. STONČAITIS (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Pirmoji klausimo dalis. Galiu patikinti, kad visa frakcija tikrai palaiko šitą projektą ir, matyt, balsuojant tai matysis.
O dabar, gerbiamas Mindaugai, norėčiau jums priminti. Atrodo, kai darbavotės su buvusia Prezidente ir kai buvo svarstomas Darbo kodekso projektas, kai buvo grąžintas, jeigu aš gerai pamenu, buvo nurodyta viena iš priežasčių, pastabų, kad reikėtų numatyti konkretesnes normas. Ir aš noriu pasakyti, kad šiandieną ten, kur yra geranoriškas sutarimas, kadangi, kartoju, turi būti abiejų pusių susitarimas dėl nuotolinio darbo, šiaip ar taip, turi būti susitarimas, daugeliu atvejų yra tas geranoriškas susitarimas. Galbūt sutariama dėl konkrečios kompensavimo sumos arba aptariamos kitos sąlygos, papildomai gali būti aptartos. O ar tai ves prie patrauklumo sumažinimo, tie susitarimai, tikrai nemanyčiau, kadangi bet kokiu atveju, sutikime, ofisų nuomos, šildymo kaštai ir visos kitos patiriamos išlaidos, kurias darbdavys, šiaip ar taip, yra numatęs gamybos, administravimo išlaidose, na, bus patiriamos tikrai kur kas mažesnės, negu kad darbuotojas tuo metu būtų darbo vietoje, ypač kai yra šildymas, kai yra didžiulės ofisų išlaikymo išlaidos. Manau, kad tai tikrai neturėtų sumažinti šitos darbo formos patrauklumo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ar kas nors prašė tokio projekto, ar jūs patys sugalvojote, kad to reikia? Gal reikėtų kalbėti apie tai, kad jeigu darbo vietą žmogus susikuria namuose, tą, kuri reikalinga darbdaviui, už tos darbo vietos sukūrimą galbūt reikėtų kalbėti apie kompensaciją, bet ne už kokias nors papildomas išlaidas sėdint namuose ant savo kėdės ir savoje vonioje? Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Suprantu, gerbiamas Viktorai, kad jūsų padėtis yra kaip galbūt turtingo žmogaus, labai pasiturinčio, nes jūs galbūt išeidamas iš namų ir visą šildymą paliekate, tačiau taip nėra. Šalia įsirengimo darbo vietų… (Balsas salėje) Niekas manęs neprašė. Tai yra iniciatyva. Toks atsakymas. Tačiau, manau, yra logiška pasiūlyti, kad šalia kompiuterio ar kitos technikos patiriamos išlaidos, kai darbuotojas darbuojasi namuose iš tų sukurtų laikinų darbo vietų, išlaidų yra ir turėtų būti kompensuojamos. Bent jau tokia galimybė turėtų būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jūs prabilote apie logiką, tai pakalbėkime apie ją. Jeigu Seime, o taip yra – dalis darbuotojų kartkartėmis dirba namuose, ar jūs manote, kad jo vieta nebešildoma? Šildoma. Ar ji išnyksta, gal išnuomojama kam nors kitam? Ne, neišnuomojama. Vadinasi, čia sąnaudos nesumažėjo, tačiau jeigu darbuotojas būna namuose, jam nebereikia važiuoti automobiliu, jis sutaupo pinigų. Maitinimo… Jam nereikia eiti į valgyklą, jam pigiau maitintis. Iš tikro vandens sąnaudos, nes į tualetą nueina, padidėja, bet ne taip stipriai. Žiūrėkite, gal reikėtų atvirkščiai, kad primokėtų Seimui ar kitam ofisui, nes jis sutaupo?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Kęstuti, darbo organizavimo praktikų yra įvairių. Seime yra tokia, bet, matyt, pagal specifiką, pavyzdžiui, paimkite kitas, kad ir valstybines įstaigas – Valstybinę mokesčių inspekciją, nesvarbu, kitą įstaigą, kur, kaip ir buvo numatyta Vyriausybės išlaidų taupymo plane, penktadienį ir ketvirtadienį visa įstaiga darbuojasi nuotoliniu būdu. Šildymas yra mažinamas, 4 dienomis gali mažinti, apšvietimas faktiškai nenaudojamas. Tai yra nuo darbo organizavimo. Be abejo, čia absoliutaus modelio negali rasti. Sutinku, kad Seime galbūt to taupymo ir nebus tiek, bet yra skirtingų situacijų. Mes turėtume sudaryti pačią galimybę.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
A. STONČAITIS (DFVL). Čia sutaupo ar nesutaupo, bet…
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolegos. Paskutinis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju už jūsų tikrai fantastinį projektą. Aš tik noriu paklausti, ar jūs siūlysite ir Seimo valdybai papildyti parlamentinių išlaidų apmokėjimo galimybę, ir parlamentarams, trečiadieniais dauguma jų dalyvauja nuotoliniuose posėdžiuose iš namų? Ar mes galėsime pateikti savo sąskaitas už elektrą, už vandenį, nes, kaip sakė kolega, jis vaikšto kažkur, naudoja vandenį, ar vis dėlto Seimo nariai šiuo atžvilgiu bus diskriminuojami?
Dar vienas klausimas. Kadangi jūs priminėte kolegai Mindaugui, kad jis kažkada kažką darė, kai buvo kažkur, aš noriu paklausti, o ką jūs padarėte, kai buvote Vyriausybės kancleriu ir jūsų tiesioginis viršininkas tuomet buvo taip pat Seimo nariu? Kodėl tokių dalykų nesiūlėte? Jeigu galima, trumpai į tuos du atsakymus. Ačiū.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerai. Ačiū už klausimus. Galbūt pradėsiu nuo antro, ką padarėme. Noriu priminti, kad iš esmės šita nuotolinio darbo praktika atsirado kaip naujovė ir pradėjo įsigalioti, kai prasidėjo pandemija ir visi šitie dalykai. Sutikime, kad iki to, bent jau biudžetiniame sektoriuje, tikrai buvo netgi nelabai apkalbėta ir darbo organizavimo forma. Be abejo, jeigu dabar laiką atsuktume atgal, reikėjo iškart pagalvoti, kaip galima tai padaryti ir kaip kompensuoti, bet supraskime, kad tai buvo įsibėgėjimas.
Antras klausimas. Atsiprašau, profesoriau… (Balsas salėje) Taip, Seimo nariams. Noriu, kolegos, dar kartą priminti, kad tai yra susitarimas, tai yra susitarimo galimybė tarp darbdavio ir darbuotojo. Gali susitarti. O kas žino, galbūt Seimas lygiai taip pat kada nors grįš, kai mes dirbome nuotoliniu būdu, kai visas Seimas dirbo nuotoliniu būdu. Galbūt ir bus grįžta prie to, niekas negali pasakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Detaliai išnagrinėję nuotolinio darbo pliusus ir minusus pereiname prie pasisakymų dėl motyvų. Už nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Prieš pasisako – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nesu labai kategoriškas šiuo klausimu. Nuotolinis darbas šiaip yra pozityvi darbo organizavimo forma. Aš žinau labai pažangių ne Lietuvos įmonių, turinčių čia biurus, jos yra įrengusios tik pusę darbo vietų, ne daugiau. O pusė darbuotojų visą laiką dirbo ir dirba nuotoliniu būdu. Ten nereikia nieko organizuoti, kompensuoti ir panašiai, bet jūs, atėję į tą biurą, vasarą rasite bananų, braškių, dar ko nors, o žiemą rasite sumuštinių ir panašiai. Mes gal kalbėkime apie tokį biuro organizavimą, kad rūpintųsi žmonių maitinimu, sveikata, gera nuotaika ir panašiai. Mums čia labai toli iki to. O dabar kompensuoti už tualete nuleistą vandenį – na juokinga, už didesnį elektros sunaudojimą, kai kompiuterį įsijungi. Smulkmenos tokios. Kai tas žmogus nevažiavo automobiliu ir sutaupė daug daugiau benzino, gali savo vaiką paglostyti ir nevesti į darželį, tai irgi yra geriau. Aš manau, kad čia yra taupymas. Todėl biurai taip ir organizuoja, nes lanksčiomis darbo formomis labiau pritraukia darbuotojus. Apsimoka jiems taip organizuoti. Bet ne tam, kad kompensuotų kokius nors smulkius patirtus nuostolius, ir dar tą įstatyme įtvirtinti. Nereikia čia nieko organizuoti, reikėtų mažiau biurokratizuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Tik įspėju, kad jūs užsirašėte prieš, o šnekėjote, supratau iš konteksto, kaip ir už nuotolinį darbą. Bet už užsirašė kalbėti A. Stončaitis, tačiau Statutas nenumato tokios galimybės, nes pats buvo pranešėju. Kitų norinčių kalbėti už kolegų nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
Per šoninį mikrofoną V. Fiodorovas. Ką nors irgi dėl nuotolinio darbo.
V. FIODOROVAS (DPF). Aš klausiau motyvų prieš, nežinau, gal komiteto kolegos ar frakcijos kolegos galėtų poną Kęstutį pavežioti po Lietuvą, vis tiek turbūt tiek metų Seime, atitrūko nuo gyvenimo, nes tie argumentai tokie, nežinau, apie ką jūs šnekate šiuo atveju. Kažkaip kaip kosmosas atrodo, viskas taip paprasta, viskas žydi, visur bananų padėta. Kai kur tas nuotolinis darbas, pavyzdžiui, Seime, nėra su bananais ir su kuo nors, bet tam, kad sutaupytume elektros, tam, kad išjungtume liftus, tam, kad kitus dalykus padarytume. Ne iš gero gyvenimo tas dalykas yra daromas. Ir čia, Seime, niekur toli nereikia važiuoti, ponas Kęstuti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, pereiname prie… Na štai, o atrodė toks paprastas klausimas.
K. Masiulis per šoninį mikrofoną, nes buvo paminėta pavardė. Labai glausta replika.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Linksmai čia svarstome tą temą. Iš tikrųjų kalbame apie modernią vadybą. Jeigu taip nori, aš galiu nuvesti į modernų ofisą. Pamatysite tai, apie ką kalbu, ne apie tą ubagišką kapeikų sutaupymą. Į modernų ofisą, pažangų. Galiu nuvesti.
16.12 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2176(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Moderniais žingsneliais judame prie kito darbotvarkės 2-13 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2176(2). Pranešėjas – G. Kindurys. Pateikimas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kelių apsaugos zonų dydžio ir veiklos apribojimo juose klausimas žemės savininkams, jeigu taip galima pasakyti, pasidarė aktualesnis paskutiniu metu. Taip yra todėl, kad Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pavedimą įrašyti apsauginių zonų teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tai yra jie tikslina ir keičia žemės sklypų kadastro duomenis. Jų formavimo metu buvo taikytos, bet bylose nenurodytos ir į registrą neįrašytos specialiosios sąlygos, tai yra būtent kelių apsaugos zonos. Šiame procese paaiškėjo, kad daugybę žemės savininkų sklypų plotų užima kelių apsaugos zonos. Išskirtinė padėtis yra urbanizuotose teritorijose, užstatytose gana seniai, nes jose yra daug kelių, kurie kartu yra ir gatvės, eina prie pat namų valdų, todėl kelių apsaugos zonos užima didelę dalį namų valdų, kur nuo seno, kaip žinome, yra ne tik gyvenamųjų, bet ir kitų pastatų.
Pagal įstatymą, dėl daugelio veiklų kelio zonoje reikalingas kelio savininko pritarimas projektui ir numatomai veiklai, o ribojimai ir draudimai tikrai sukuria daug nepatogumų ir diskomforto žemės savininkams: didina administracinę naštą ir vilkina elementariausius įgyvendinamuosius darbus. Pažymėtina, kad minėtuose žemės sklypuose palei kelius, kadangi sklypai yra uždari, kiekvienas savininkas vykdo įprastas privačiam gyvenimui veiklas ir tai daro tik savo teritorijoje. Dauguma žemės savininkų veiklų neturi jokios įtakos kelių priežiūrai, jų techninei būklei, kelių transporto eismo saugumui, nekelia pavojaus žmonių gyvybei, nebent, aišku, tos visos veiklos gali būti vykdomos prie pat važiuojamosios kelio dalies. Todėl urbanizuotose teritorijose, kurios yra nuo seno užstatytos, pakaktų nustatyti daug siauresnes apsaugos zonas, dėl to įstatyme numatyti apribojimai būtų taikomi mažesniame plote. Apribojimai tik siauresnėse minėtų zonų teritorijose būtų logiškai pateisinami, mažintų administracinę naštą kelių savininkams, nesudarytų veiklų apribojimų nuo seno tose teritorijose gyvenantiems asmenims.
Projektu siūloma urbanizuotose, būtent užstatytose, teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį ir nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų: krašto kelių – po 5 metrus, rajoninių – po 4, vietinės reikšmės – po 3 metrus. Pakartosiu, kad nustačius siauresnes kelių apsaugos zonas įvairūs apribojimai būtų taikomi mažesnėms teritorijoms, todėl žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų. Tie apribojimai, nustatyti kelių zonoms susiaurinti, nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę. Prašyčiau įvertinti pateiktus aiškinimus ir pritarti po pateikimo. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man reikėtų šiek tiek aiškumo dėl tų 5, 4, 3 metrų zonų nustatymo. Kas iš esmės pasikeistų, jeigu tas zonas įvestume? Kuo gyventojams pagerėtų gyvenimas ar kas nors – gal finansai sumažėtų, gal dar kas nors, nežinau?
G. KINDURYS (LVŽSF). Iš tikrųjų pavyzdį galiu pasakyti, kad kelių apsaugos zonoje reikia savininko sutikimo, būtent, tarkime, Kelių direkcijos sutikimo, jeigu yra sandėliuojamos statybinės medžiagos. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad už 15 ar 30 metrų nuo kelio juostos namų valdoje susikrautum lentas, plytas ar žvyrą, reikia Kelių direkcijos sutikimo. Tai tikrai tai pačiai Kelių direkcijai yra našta, tiek žmogui klausti, gyvenant kažkur kaime.
Ir trečias dalykas. Kažin ar kontroliuoja tokį dalyką Kelių direkcija, ar ne per arti sukrautos statybinės medžiagos. Tai ir palengvėtų turbūt tiek administracinė našta kelių savininkams, tiek žemės savininkams nereikėtų derinti, o palikus siauresnę zoną, kurioje tikrai gal turės įtakos veikla, toje zonoje, ta zona tegu ir būna kontroliuojama, kas draudžiama, kam reikia sutikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. E. Rudelienės salėje nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad tikrai yra protingas siūlymas, susiduriame su tuo, kad Kelių direkcija kartais neduoda sutikimo, nes yra pastatyti gyvenvietės pavadinimai ir panašiai. Nors ir atrodo, kad atstumas yra nemažas, vis tiek apsaugos zona yra didesnė ir tada reikia jų suderinimo, nors atrodytų, kad ten tikrai niekam netrukdytų. Prašom pasakyti, kiek mes turėtume tokių atvejų? Ar dabar jau kas nors kreipėsi, kad jūs siūlote šitą teisės akto pakeitimą? Antras, aš suprantu, bet kiek yra tokių, kad urbanizuota teritorija ir reikia siaurinti šitą apsaugos zoną?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš neskaičiau, bet tiesiog kai tos gyvenamosios teritorijos žemės savininkai, kurių namų valdos yra palei kelią, dabar visi gauna pranešimus, kad jų nuosavybės dokumentuose bus įrašomi apribojimai, tiesiog atskiromis bendruomenėmis sukyla. Viena – kas čia yra? Už kiek laiko – kita. Tikrai labai daug tokių laiškų išsiųsta. Turbūt mažai reaguoja gal tie, kurių žemės sklypai yra ne statybų paskirties, laukuose. Aš suprantu, kad tai tikrai gal mažai domina. O dėl kaimų tikrai dabar vienas paskui kitą eina ir jie prašo ir manęs, tarkime, paaiškinti. Keisčiausia, kad jie turi pateikti savo pastabas, pasipiktinimus ar kokius nesutikimus Žemės tarnybai, o ji faktiškai neturi kito kelio kaip tik įteisinti, nes įstatymas nustato, pavyzdžiui, 20 metrų apsaugos zoną rajono kelyje ir ar žmogus prieštarauja, ar neprieštarauja, nėra tokios galimybės Žemės tarnybai net tartis, derėtis. Tikrai nusiskundimų yra labai daug.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kiekvienas siauras kelias gali tapti plačiu keliu. Šiuo atveju ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų didesnio derinimo mechanizmo galbūt su savivaldybe, kad tos zonos nepasidarytų per daug mažos. Ir Teisės departamento yra tam tikrų pastabų. Ar vis dėlto nepridarysime ateityje problemų, kad iš tų zonų nebus galima patraukti žmonių? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Iš tiesų mano ir yra siūlymas – užstatytose. Tai šiandien susiformavęs ir naudojimas tos žemės greta kelio, ir namų valdoje tikrai įprasta veikla yra. Nėra siūlymo visiškai tas zonas panaikinti.
Kita vertus, kadangi tik užstatytoms, yra urbanizuotose daug teritorijų neužstatytų, tas negalioja, jos išliks plačios. Tai negalioja naujai planuojant teritorijas, nes pati zona yra reikalinga, žmogus statosi toliau namą, tai yra sveikatos, sanitariniai reikalavimai. Bet kai ir keliui, ir namų valdai yra dešimtmečiai ar 100 metų, tikrai tos zonos dydis kelia labai didelių nepatogumų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis. Atsiprašau. R. Šarknickas. Atsiprašau. V. Pranckietis. Atsiprašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ne, aš ne Pranckietis. Aš Šarknickas.
PIRMININKAS. Ne, ne. R. Šarknickas klausia.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Problema iš tikrųjų yra labai opi ir daugelį metų. Labai gerai, kad pajudinote, reikia ją spręsti. Bet dėl tų kelių kur naujiems, paminėjote, kad nebus taikoma, tai į klausimą atsakėte. Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dabar jau tikrai klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Zonos yra problemos, o ne žmonės. Šiuo atveju mes turbūt turėtume galvoti, kad reikia saugoti ne kelius, o žmones. Kas ką saugo? Ar nemanote, kad mes turėtume išplėsti jūsų šią temą kalbėdami apie įvairius ribojimus, apie įvairias apsaugas ne tik kelių, bet, tarkime, ir elektros linijų ar vamzdžių kokių nors linijų apsaugos zonas, kurios apriboja žmonėms galimybes. Aš siūlyčiau tą temą tiesiog plėsti, tęsti, liberalizuoti ir atleisti žmones nuo tų apsaugų, kurios nesaugo žmonių. Linkiu projektą pratęsti. Klausimo aš neturiu. Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai nebuvo klausimas. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų už pasisako J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tema labai aktuali. Reikalas labai aktualus. Maždaug prieš metus Plungėje įvyko konferencija būtent ta tematika dėl kelių tiesimo reglamentų pakeitimo. Joje dalyvavo susisiekimo ministras, viceministrai, buvo pažadas, kad per metus ką nors padarys, bet iki šiol sisteminių pokyčių kelių tiesimo reglamento prasme nėra jokių. Tai sukelia tokius pavienius siūlymus, kaip vieną ar kitą dalyką tvarkyti ir reguliuoti. Tikrai būtina tą dalyką tvarkyti, būtina visus reglamentus pakeisti. Kaip gerbiamas V. Pranckietis siūlo, tą temą reikėtų išplėsti ir prie jos nuolat grįžti – dėl kelių tiesimo reglamento atnaujinimo.
Žinoma, kalba, ar 5 metrai, ar 50, ar 4, ar 5, matyt, svarstymo metu bus pateikti pasiūlymai, bet palaikyti reikėtų tikrai. Ir ne vien tik urbanizuotose teritorijose, bet ir ten, kur yra neurbanizuotos teritorijos, peržiūrėti tas ribas ir tas apsaugines zonas.
Žinoma, tai palengvintų mūsų žemės savininkų dalią, bet kartu užtikrintų ir kelininkams… Kelininkų prižiūrima 50 metrų juosta, apaugusi piktžolėmis, usnynais, ją reikia prižiūrėti, ją reikia šienauti. Tai mažiau išlaidų būtų ir kelių priežiūros sistemai. Aš kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti kolegų. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
Gerbiami kolegos, yra gauti balsų skaičiavimo protokolai.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2219(2) (priėmimo tęsinys)
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės skyrimo šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projekto Nr. XIVP-2219(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 112 biuletenių, rasta 112 biuletenių, galiojančių – 111, negaliojančių – 1.
Už – 92, prieš – 11, susilaikė 8. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2219(2) priimtas. (Gongas) Sveikiname. (Plojimai)
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės skyrimo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIVP-2220(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės skyrimo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke“ projekto Nr. XIVP-2220(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 111 biuletenių, rasta 111, galiojančių – 110, negaliojančių – 1.
Už – 90, prieš – 13, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2220(2) priimtas. (Gongas) Taip pat sveikiname. (Plojimai)
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Ernestą Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIVP-2221(2) (priėmimo tęsinys)
Ir gautas trečias balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Ernestą Rimšelį šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projekto Nr. XIVP-2221(2) priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 112 biuletenių, rasta 112, galiojančių – 112, negaliojančio nė vieno.
Už – 102, prieš – 6, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2221(2) priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Sveikiname visus. Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Įprasta, kad teisėjus sveikiname po priesaikos, bet šį kartą mes tik išrenkame į svarbias pareigas, priesaika nenumatyta, tai sveikiname šiandien, kad sėkmingai įveikė mūsų reiklų slaptą balsavimą. Linkime sėkmės einant tas pareigas, lauksime inicijuojamų svarbių reformų ir gerų pokyčių atitinkamuose teismuose. Simboliškai įteiksiu po gėlę. (Plojimai)
16.29 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184 (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ta optimistine nata judame prie kito darbotvarkės 2-14 klausimo – Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2184. Pranešėjas – G. Kindurys. Pateikimas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įgyvendindami Kelių įstatymą, kelių įteisinimą, tai yra kelių juostų žemės sklypų formavimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, dažnai susiduriame su problema, kai konkretaus kelio ar ruožo, juostos minimalus plotis neatitinka keliamų, Kelių įstatyme nustatytų pločio reikalavimų. Dažnai taip yra, nes užstatytose teritorijose nuo seno yra siauri keliai, jie kartu yra ir gatvės, o greta jų, aišku, yra sklypai su pastatais. Dėl to, kad kelias pagal namų valdas yra siauras, kaltininkų nėra, nes kelias visada buvo siauras ir jį praplatinti iki įstatyme nurodyto pločio normos dažnai net nėra galimybės, nes prie pat kelio važiuojamosios dalies, kaip ir minėjau, nuo seno yra susiformavusios namų valdos su pastatais. Dėl šių priežasčių daug kelių iki šiol nėra įteisinti Nekilnojamojo turto registre. Kadangi keliai lieka neįregistruoti minėtame registre, net nėra galimybės šiuose keliuose projektuoti ar įrengti įvairias priemones ar tokius visiškai elementarius įrenginius kaip autobusų stotelių paviljonai ar kiti.
Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizuodama kelių matavimus ir įteisinimą bei susidūrusi su minėta problema, siaurus kelius ar kelius, kuriuose yra siaurų ruožų, kurie neatitinka kelio juostos pločio reikalavimų ir kurių nėra galimybės platinti bent jau dokumentuose, siūlo perimti savivaldybėms taip juos perdarant iš valstybinės reikšmės kelių į vietinės reikšmės kelius. Tada jiems bus keliami siauresnės kelio juostos reikalavimai, tai yra tada bus galima įforminti kelio juostos sklypą atitinkantį reikalavimą. Savivaldybės dažniausiai su tokiu pasiūlymu nesutinka, nes jos ir taip turi daug prižiūrimų savo kelių, joms trūksta lėšų kelių priežiūrai, o padidėjus bendram valdomų kelių ilgiui lėšų kelių priežiūrai trūkumo problema būtų dar ryškesnė. Akivaizdu, kad keliai, tiksliau – kelių juostos ar atskiros atkarpos, ruožai, einantys per nuo senų laikų užstatytas teritorijas, jie kartu yra ir gatvės ir nėra galimybės praplatinti tos kelio juostos, galėtų būti įteisinti tokio pločio, kokio yra dabar, ir net nesiekiant jų perduoti savivaldybėms.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokių kelių ruožuose eismas tikrai nėra intensyvus, važiavimo greičiai maži, todėl dalies valstybinio kelio įteisinimas, siauresnės kelio juostos, tai yra tokios, kokia yra dabar, tikrai jokių papildomų problemų nesukeltų, atvirkščiai – suteiktų galimybę sklandžiai vykdyti kelių matavimus, įteisinimą ir po to leistų juose projektuoti pagal poreikį būtinus įrenginius ir kitas priemones. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad, Kelių direkcijos duomenimis, dėl minėtų priežasčių savivaldybėms yra pasiūlyta šiuo metu perimti apie 1 tūkst. 200 kilometrų kelių ruožų. Šiuo metu savivaldybėms yra perduota tik 30 kilometrų. Preliminariai dėl penktadalio vyksta tokios priėmimo ir perdavimo derybos, aišku, jų rezultatas dar neaiškus.
Taigi projektu siūloma leisti urbanizuotose teritorijose keliams ar jų atkarpoms, kurie natūraliai ar dėl užstatymo, ar dėl kitų priežasčių neatitinka kelio pločio ir nėra galimybės tas juostas praplatinti… būtent Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kelio juostos būtų formuojamos ir įteisinamos siauresnės, tai yra tokios, kokios yra dabar.
Priėmus šį pakeitimą būtų sudarytos galimybės registre galutinai įteisinti kelius, kurie dėl per dešimtmečius susiklosčiusių aplinkybių iki šio laiko yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip būtų, aišku, irgi sumažinta administracinė našta valdytojui vykdyti kelių įregistravimą. Nenukentėtų kai kurie žemės savininkai, kuriems gali grėsti dalies žemės atėmimas ir su tuo susiję nepatogumai ir nuostoliai. Tikrai tokie pakeitimai nesudarytų jokių sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ar kelių eismo saugumą. Neturėtų ir įtakos sveikatai, nes tokie keliai egzistuoja daugybę metų. Šie keliai turi šiuo metu ir savininką, ir prižiūrėtoją, tik jie nėra įrašyti į registrą. Kaip minėjau, jeigu kelio nėra registre, tai jokie priemonių įrengimo, projektavimo dokumentai net negali būti pradėti.
Taigi atsakysiu į klausimus. Prašyčiau pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, žinau, ką tai reiškia. Susidūrėme, kai buvo kalbama apie sodininkų kelių įteisinimą ir peržiūrą. Bet jūs paminėjote, kad yra dar valstybinių kelių, neįregistruotų kadastre. Man truputėlį net kelia klausimą. Dėl perdavimo čia yra kita kalba. Žinau, dėl kokios priežasties. Tai pirmiausia savivaldybės nori, kad būtų perduoti sutvarkyti keliai, asfaltuoti, o ne tai, kad kelias yra blogos kokybės ir atiduodamas savivaldai. Bet ar nebus piktnaudžiavimo? Kai kuriais atvejais urbanizuotose teritorijose piktybiškai gyventojai yra savo tvoras atsikėlę ir taip toliau. Ar tai nepaskatins jų nesusitvarkyti, nes tokia priežastis irgi dažnai būdavo?
G. KINDURYS (LVŽSF). Turbūt savavališka tvora ne pasiteisinimas, nes žemės sklypų ribos įrašytos į registrą ir jos yra aiškios, čia savivaliavimo tikrai negali būti. O, kaip minėjau, kad nebūtų visiškai neaišku, visgi tinkamiausias, mano manymu, pasiūlymas, kad Vyriausybė nustatytų kokią nors tvarką būtent tose vietose, kur nėra galimybės praplatinti, nes būna, tarkime, ir laisvos žemės likę ar kiti dalykai, o tikrai, kur nėra galimybės, kad jisai nekabotų, tas kelias, ore, atsidurtų registre. Manau, kad piktnaudžiavimo nebus.
Aš manau, džiaugtųsi ir gyventojai, ir pati Kelių direkcija kaip savininkė, nes jinai dabar daugybės darbų negali daryti, stringa ir šitie. Eina į teismus. Pirkimai padaryti, matininkai negali užbaigti darbų, tiesiog toks ilgas darbas be pabaigos su didžiuliais moraliniais ir finansiniais nuostoliais.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau aiškumo dėl pačių tų kelių tipo, kas tai yra per keliai, ar tai yra sodininkų bendrijos kokie siauresni keliai, ar tai yra, nežinau, savivaldybės kokie nors valdomi keliai, ar tai miesto kokios teritorijos? Kas tai yra, kad jie tokie siauri suformuoti? Čia, nežinau, istoriniai, senamiesčio galbūt kokie nors kelkraščiai ir panašiai?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, yra. Tarkime, aš pasižiūrėjau kad ir į Vilnių, ko gero, visi keliai, kurie ateina į Vilnių, pasibaigia ir toliau yra gatvė, o čia būtent tie keliai, kurie kartu yra ir gatvė. Su kuriais aš susidūriau, tai grynai yra valstybiniai rajoniniai ir krašto keliai, kurie eina per miestus, miestelius. Tikrai jie ne visi, yra tiktai tam tikri ruožai, tarkime, kelias – tik keli kilometrai, bet kokius 300 ar 500 metrų jisai yra gerokai siauresnis ir dėl to visas kelias yra su klaustuku ir negalima įteisinti. Mano manymu, tai yra tikrai daugiausia valstybinės reikšmės keliai. Savivaldybės irgi, aišku, registruoja tuos kelius, ko gero, ir joms iškils tų dalykų. Pakartosiu, kadangi kiekviena situacija individuali, tai Vyriausybė nustatytų kokią nors tvarką, pavestų, manau, Susisiekimo ministerijai tą daryti, ir būtų nustatyta, kaip tas dalykas veikia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Du kartus buvo paminėtos sodininkų bendrijos. Ar šitas projektas galiotų ir urbanizuotoms sodininkų bendrijų teritorijoms?
G. KINDURYS (LVŽSF). Jeigu kelias eina per sodininkų bendriją ir tai yra kelias, o ne gatvė, aišku, galiotų, kadangi zona yra nustatyta keliui, jeigu jisai turi kelio statusą, ir jeigu kyla problema, tada taip.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, valstybinės reikšmės yra penkios kategorijos kelių, o vietinės reikšmės – keturios kategorijos. Aišku, ir plotis yra jų nurodytas, ir priežiūros dažnumas, kas yra svarbu ypač žiemos laikotarpiu. Ar nemanote, kad reikėtų, sakykim, peržiūrėti ir kelių kategorijas, nes pagal kategoriją, sakykim, pirmos labai dažnai turi būti valoma, tvarkoma, prižiūrima, paskutinės kategorijos rečiau. Galbūt irgi kalbėjote su Kelių direkcija apie šių kategorijų koregavimą? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tiesiog gal sugrįšiu į tą pristatymo momentą, kai minėjau, kada siūlo atiduoti kelią savivaldybei. Kelio plotis, aišku, yra vienas iš argumentų, bet tuo keliu važiuodamas turbūt retas kuris susimąsto, kokios jisai reikšmės, kokios kategorijos. Tikrai yra daugybė atvejų, kai pagal eismo intensyvumą, pagal jo dydį, išvaizdą, tarkime, jisai turėtų būti žemesnės kategorijos, bet čia ir užkliūname, kad tada, jeigu tas kelias… Reikėtų sumažinti kategoriją, tarkime, iš aukštesnės į mažesnę tik savivaldybės lygiu, turbūt jokios problemos nekyla, bet kai iš valstybinės į savivaldybės, tai užkliūna. Ir kadangi nesprendžiama, tai yra toks mano siūlymas, kaip išspręsti šitą dalyką.
O šiandien visi keliai turi savininką, turi reglamentus ir jis neprižiūrėtas tikrai neliks šiuo atveju. Aišku, noras, kad jis būtų geriau prižiūrėtas, tikrai yra, ir čia tas diskursas tikrai eina seniai. Aš laikyčiau, kad priežiūros intensyvumu tam tikra prasme kaip ir kitas klausimas būtų sprendžiamas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kolega labai aiškiai pristatė šį klausimą. Žinome, kad pagal galiojančius reikalavimus kai kurios kelių atkarpos negali būti įteisintos kaip valstybinės reikšmės keliai, nes neatitinka minimalių juostų pločio reikalavimų. Tai priveda prie greta esančių namų valdų peržiūrėjimo, prie bandymų tokius kelius perduoti savivaldybėms ir panašiai. Todėl siūloma leisti valstybinius kelius įteisinti su siauresne kelio juosta, mano supratimu, yra išeitis iš padėties. Juk iš esmės gyvenime toks kelias yra, tokiu keliu mes važinėjame, tik jo teisinė pusė dabartiniu metu negali būti tinkamai sutvarkyta. Tokia padėtis trukdo projektuoti pagal poreikį būtinus įrenginius ar kitokias priemones. Beje, tokie sprendimai būtų leistini tik urbanizuotose teritorijose, o tai irgi rodo, kad išimtis numatoma taikyti tik esant objektyvioms juostų platinimo ribojimo priežastims, iš esmės pastatais ir statiniais užstatytose vietovėse. Palaikau tokį sprendimą, dėkoju idėjos autoriams ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje laiku.
16.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161. Pranešėjas – M. Skritulskas. Pateikimas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektą paskatino pateikti policijos pareigūnų ir savivaldybės atstovų mintys. Kadangi šiuo metu baudos yra akivaizdžiai per mažos, kaip žinote, pagal taisyklę yra baudžiama tik puse minimalios baudos, o ją tesudaro 10 eurų. Ir policijos laiko sąnaudos yra, ko gero, didesnės negu bauda. Aš galiu pailiustruoti, kad vien Palangoje vasaros metu Jono Basanavičiaus gatvėje dėl nakties metu keliamo triukšmo policija buvo kviesta virš 400 kartų. Taigi mes atitraukiame policijos dėmesį nuo žymiai svarbesnių dalykų. Kitose šalyse už šį nusižengimą baudos yra net iki 2 tūkst., ir netgi yra numatytas areštas. Pavyzdžiui, Estijoje, Vokietijoje bauda net iki 5 tūkst. Taigi, aš manyčiau, iš tikrųjų verta peržiūrėti, kad policijos darbas nenueitų perniek ir kad triukšmo prevencija būtų suvaldyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už glaustą pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Atsisako. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nori, kad atsisakyčiau. Labai greitai. Šiaip nesu didelis šalininkas tokių baudų ir baudimų, nes norisi matyti vis dėlto kaimynų gebėjimą susikalbėti ir kurti tarpusavio santykius be policijos įsikišimų, tačiau žinant, kad policija yra kviečiama, ir gana dažnai, mano požiūriu, tikrai neadekvatu, kai galima išsikviesti policijos ekipažą tramdyti už 10 eurų. Tai tiesiog yra nepagarba valstybės tarnybą atliekantiems asmenims. Ar numatote savo pasiūlyme kokius nors saugiklius, kad kaimynai nepiktnaudžiautų tokiais kvietimais? Tokias baudas paskyrus žmonės ims reikalauti įrodymų, kad tikrai jie viršijo garso limitus. Tai kas ir kaip tai įvertins? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Jau dabar yra Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už melagingą tarnybų iškvietimą. Ta bauda yra numatyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų mane taip sutrikdė. Pirmiausia, Mindaugai, pasakykite, dabar dar viena papildoma bauda yra to pastato, kuriame vyksta tas renginys ir panašiai, savininkui. Tai bausite ir triukšmadarius, ir plius dar savininkas galbūt tuo metu net savo atsakomybės neprisiima. Kas nors sukėlė triukšmą, paleido garsiai gerklę ir dabar uždėsime jam dar papildomą baudą. Kaip jūs tai atskirsite?
Ir kitas momentas. Noriu paklausti. Kiekvienoje savivaldybėje yra įsteigtas Viešosios tvarkos skyrius. Kodėl visus veiksmus turi atlikti policija?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Atsakau į pirmą klausimą. Kaip teigia policija, dažnai, tarkime, naktiniuose klubuose yra triukšmaujama, sakykim, trečią valandą nakties. Atvykus policijai, nurodomas vis naujas darbuotojas, jam surašoma pusė mano minėtos minimalios baudos, 10 eurų, ir toliau sąmoningai, siekiant pelno, naktinis restoranas arba, sakykime, naktinis klubas paleidžia visu garsu muziką, todėl nemiega, tarkime, to paties Vilniaus senamiestyje ar dar kur nors aplinkui gyvenantys žmonės. Taigi ta bauda, kaip aš minėjau, yra per maža, taip išsisukinėja vis nurodydami naują darbuotoją. Todėl aš manyčiau, kad atsakomybė turėtų būti taikoma ir tam vadovui.
Dėl kito klausimo, dėl Viešosios tvarkos skyriaus. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę surašyti protokolą būtent už šį nusižengimą. Savivaldybė negali.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dėl baudų dydžių ir jų neadekvatumo, turbūt visi suprantame, kad baudos atsiliko nuo šio laikmečio. Tikrai pritariu ir palaikau patį įstatymo projektą, bet turbūt iš paskos reiktų kalbėti, kaip fiksuojamas pats triukšmas. Visokių triukšmo zonų būna. Būna ne tik naktiniai klubai, kavinės, bet ir važiuojantis transportas, visokie keturračiai, dviračiai, sakykime, mėgsta garsiai važiuoti ar miesto gatvėmis, ar aikštėmis. Kaip šiuo atveju juos tramdyti? Man atrodo, reikėtų labiau reglamentuoti, kaip pats triukšmo šaltinis yra nustatomas. Ar nereikėtų svarstymo metu dar pasižiūrėti ir kitus straipsnius? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūs palietėte labai opią problemą – tai naktinį garsų motociklų ir kitų transporto priemonių važinėjimą gatvėse. Neretai jos būna techniškai netvarkingos, be duslintuvų arba būna netinkami duslintuvai. Tai kelia nemažos dalies gyventojų pasipiktinimą. Norėčiau pažymėti, kad ši atsakomybė yra numatyta už bet kokį keliamą triukšmą, įskaitant ir jūsų minėtą, tik norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbią detalę, kad transporto priemonė turėtų būti techniškai netvarkinga.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ir paskutinis pagal eilę, bet jokiu būdu ne pagal svarbą – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, policijos pareigūnų tikrai gerokai sumažėję. Kartais būna taip, kad ypač daugiabučiuose namuose, atvykus pareigūnams, ta muzika, triukšmas nutyla, jiems net neatidaromos durys, paskui jie išvažiuoja ir tas triukšmas vėl pasikartoja. Gal jūs kalbėjote su policijos pareigūnais, gal jiems irgi reikėtų padidinti kokias nors galias? Gal jie turi kokių nors pasiūlymų, kad galėtų pabaigti tą procedūrą ir paskui nereikėtų antrą kartą važiuoti? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kalbantis su policijos pareigūnais jie šitos aplinkybės, kaip labiausiai trukdančios nustatyti nusižengimą, neminėjo. Minėjo būtent akivaizdžiai per mažą baudą. Bet šis dalykas yra apibrėžtas teisės aktais, kada galima patekti į gyvenamąjį būstą. Čia yra gana rimta teisinė problema, kaip taikyti tokiais atvejais. Aišku, aš sutinku, jūs teisingai esate pastebėjęs.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, kad ta problema iš tikrųjų yra opi, nes ji yra visur. Kas susiję su triukšmu, tai ne tik baruose ir panašiai, yra ir naktimis britvomis lakstantys baikeriai, jie atima garbę iš rokerių, garbingai dalyvaujančių šventėse, ir panašiai. Prižadina naktimis tai ligonius, tai daugiabučių gyventojus. Vis dėlto tai yra bendra problema, ją reikia spręsti. Alytuje buvo padaryta apklausa, ar sutiktumėte, kad būtų ta bauda įvesta, jeigu yra keliamas triukšmas. Tai faktiškai iš beveik 2 tūkst. balsų virš 1 tūkst. 800 sutiko, kad būtų. Vadinasi, šitas projektas yra labai reikalingas ir savalaikis. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1670 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1670. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimas. Gerbiamas Linai, prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Andriau. Kolegos, tikriausiai visi puikiai prisimenate praėjusių metų pabaigoje Vilniuje nutikusį atvejį, kai T. Ševčenkos gatvėje įmonė, statydama objektą, šalia esančiame valstybiniame sklype savavališkai iškirto saugotinus želdinius. Vilniaus miesto meras į tą rezonansinį atvejį atsakė, kad įmonei gresia tūkstantinės, gal net šimtatūkstantinės baudos, bet finalas buvo toks, kad įmonė gavo baudą, kuri buvo lygiai 60 eurų. Vilniaus meras kreipėsi į Aplinkos ministeriją, į Seimą. Atsiliepdamas į jo kreipimąsi sureagavau ir teikiu šitą projektą. Kartu su kolege siūlome padidinti baudas už saugotinų želdinių sunaikinimą, taip pat diferencijuojame, nes iki šiol buvusios baudos numatė, kad ar tu iškirsi vieną saugotiną želdinį, ar, pavyzdžiui, visą Vingio parką, bauda būtų vienoda. Vadinasi, dabar atsiranda tokia diferenciacija, kad kuo daugiau želdinių yra sunaikinama, tuo didesnė bauda gresia. Taip pat už želdynų naikinimą, jeigu yra nutveriamas pažeidėjas, kuris naikina, na, tarkime, pjauna ir taip toliau, gresia įspėjimas. Tai taip pat siūlome naikinti įspėjimą ir pradėti iš karto nuo baudų, nes ką reiškia įspėjimas – įspėsi, nueisi ir toliau tas saugotinas želdinys gali būti naikinamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keletas kolegų. Pirmas klausia R. Vaitkus.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai aktualus klausimas, dėkoju kolegai už pristatymą. Na ir paminėtas jūsų atvejis, yra panašių buvę ir Šilutėje, ir Kaune, tai iš tikrųjų savivaldybės su tuo susiduria. Kuo remdamasis, galbūt jūs Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriuje užsakėte kokį tyrimą, nustatėte tas maksimalias baudas? Galbūt Savivaldybių asociacijos teiravotės ir panašiai, kadangi ant jų pečių visa tai guls? Kuo remiantis buvo nustatytos baudos?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Baudų dydžiai nustatyti remiantis tarptautine patirtimi ir atsižvelgiant į kitus administracinių nusižengimų straipsnius. Bet, kaip ir sakiau, pagal diferenciaciją, jeigu yra sunaikinama, tarkime, daugiau negu 25 želdiniai, tai jau atitinkamai baudos yra didesnės. Na, puikiai žinome, ir prieš tai kolega pristatė atvejį, kai juridinis asmuo piktnaudžiauja – nurodo vis kitą darbuotoją ir taip iš tikrųjų tos baudos nepasiekia, ir visą laiką yra taikoma minimali bauda. Tokiu atveju susidaro galimybės išvengti įmonei baudų nuolatos taikant, kitam darbuotojui skiriant Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintą baudą ir, kadangi tai yra pirmas nusižengimas, visą laiką yra skiriama pusė šitos baudos. Triukšmo atveju yra skiriama 10 eurų, o už saugotinų želdynų sunaikinimą visais atvejais būtų skiriama 40 eurų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Čia prieš porą savaičių, atrodo, pateikėte dėl baudų už želdinių naikinimą. Tai ar mums čia reikėtų įsivaizduoti, kad kiekvieną savaitę pamatęs kelmą bėgate rašyti įstatymo projektą ir keičiate baudų dydį, ar tai neturėtų būti poįstatyminiuose aktuose? Labai judrus dokumentas. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gal ir turėtų būti poįstatyminiuose aktuose, bet šiuo metu numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Čia nėra panaikinta, todėl ir siūlau čia baudas padidinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia daugiau kaip aplinkosaugininko noriu paklausti, dirbusio Aplinkos ministerijoje. Kai kuriose vietose turime problemų apskritai su ežerų apželdinimu. Šiuo atveju yra dvi teorijos: viena, kad galbūt gali būti medžių, kita – kad iš tikrųjų tie medžiai teršia ežerus ir mažina jų plotą. Kokia jūsų nuostata? Žmonės iš tikrųjų kai kur imasi iniciatyvos pagal savo supratimą mažinti, atitraukinėti medžius nuo ežerų ir gauna baudas. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Vienareikšmiškai negaliu atsakyti į šitą klausimą, nes viskas priklauso nuo vandens telkinio būklės, nuo sodinamų medžių. Spygliuočiai daro vieną poveikį, lapuočiai, mesdami rudeninius lapus į tą vandenį ir sukeldami procesą, daro kitokį poveikį. Vienareikšmio atsakymo nėra, bet jeigu yra koks nors konkretus atvejis, aš prieisiu prie jūsų ir mes pasikalbėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Linai, jūs patenkinote visų kolegų smalsumą ir atsakėte į visus klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Kad reikia kažką daryti, tai tikrai reikia. Man teko atstovauti labai gražiai ir nuostabaus kraštovaizdžio apygardai, tai buvo Šilutės, tai yra Pamario kraštas, ir ten buvo šienaujami šimtamečiai medžiai palei kelius ir be jokios atsakomybės. Tai darė, sakykime, kelininkai ar kitos institucijos.
Šitą atsakomybę tikrai reikia reglamentuoti, nes tą patį matome Vilniuje, kad ir mūsų garsiajame buvusios „Siemens“ arenos sklype, tai irgi 10 hektarų miško mieste dingo per 2 mėnesius, buvo išmiškinta. Matome daug pjaunamų medžių netoli nuo Seimo nutolusiuose rajonuose ir visai be jokio tikslo. Todėl manau, kad savivaldybės ir kelių tiesimo įmonės, kelininkai tikrai turėtų, ne tik piliečiai, bet būtent šios institucijos turėtų tam tikrą apynasrį, kad nesielgtų taip, kaip užsimano kažkoks valdininkas. Juk medis neužauga per vienerius metus. Reikia šimtmečių norint sukurti gražią aplinką.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.56 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(3), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(3) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(3) ir jo lydimasis 2-17.2 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(3). Pranešėjas – A. Čepononis. Pateikimas. Prašau, gerbiamas Antanai.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Mieli kolegos, kaip Viktoras sakė, kelmą pamačius įstatymas siūlomas. Mano įstatymo pataisa tikrai siūloma ne iš spirto kelmo, o ilgai bendravus, įsigilinus ir išanalizavus, kaip dabar elgiamasi su valstybės ir savivaldybės įmonių vadovais. Iš tikrųjų laikas parodė, kad gerai dirbančiam vadovui atidirbus dvi kadencijas nėra jokios galimybės dirbti toliau. Nors atliepia visas iškeltas užduotis ir tikslus, jis turi baigti darbą. Tai teisinės logikos neturintis sprendimas.
Siūlau paprastą dalyką – panaikinti šiuo įstatymu kadencijų skaičių, tai yra dvi kadencijas, nes kiekviena savivaldybės įmonė, įstaiga – tai administracijos direktorius, stebėtojų tarybos, valdybos – gali kiekvienais metais ir privalo, ir vertina kiekvieno vadovo veiklą tų metų iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Jeigu jį įvertina gerai, jeigu jis atliepia visus jam keltus uždavinius, nematau prasmės, kad jis negalėtų dirbti daugiau negu dvi kadencijas. Tai tiesiog darbo įvertinimas pagal jo atliekamas funkcijas.
Tuo labiau skaudu, kai jauni specialistai (o tokių Lietuvoje jau yra ir jau yra susiformavusi praktika) atidirba dešimt metų… Su kolega bendravau, kalbėjausi ir su įmonės vadovu, kuris pasibaigus kadencijai vien dėl įstatymo normos turėjo būti perkeltas į kitą savivaldybės įmonę. Jis ne specialistas, bet geras vadovas. Aš siūlau šitą įstatymo pataisą, prašau leisti ir suteikti teisę savininkams, akcinių bendrovių, įstaigų vadovų… savininkams, spręsti apie šių darbuotojų tinkamumą dirbti tiek, kiek jie atlieps jiems keliamus uždavinius. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Ar jūsų prašymas bus išgirstas, sužinosime netrukus. Dabar jūsų paklausti norėtų pora kolegų. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Visi atsiėmė klausti. Gerbiamas kolega, pasakykite, čia priimame įstatymą – įvedame kadencijas, čia vėl naikiname jas. Man toks trupučiuką pingpongas, kamuoliuko mėtymas. Kas jus paskatino būtent dabar teikti šią įstatymo pataisą? Ar čia iš praktikos savo, nes jūs tikrai pradirbęs daug metų meru? Tiesiog vertinant, aš sutinku su jumis, įvertinus labai gerai, galėtų toliau dirbti, bet ar čia buvo kieno nors prašymas, kas paskatino, kad būtent tas?
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Tikrai ne. Tai sveikos logikos mąstymas ir, kaip sakiau, teisinės logikos nebuvimas. Aš, kaip ilgametis galbūt savivaldybės vadovas, ir nesiūliau to savo pavyzdžiu, nors tai mačiau. Kai buvo priimtas šis įstatymas, mes tada… Kai buvo svarstomas, mes teikėme ir pasiūlymus, kad nebūtų tai daroma, nes tai ypač liečia rajonines savivaldybes. Kaunas, Vilnius gali atliepti savo įstaigų vadovus ir susirasti, o pažiūrėkime per visą Lietuvą. Šiuo klausimu kalbėta su daugeliu savivaldybių merų ir tai yra paprašymas iš savivaldybių vadovybės: neleiskite naikinti gerai dirbančių vadovų, su blogai dirbančiais mes ir patys susitvarkysime. Bet gerai dirbantiems mes nepaliekame jokios teisinės terpės dirbti toliau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal ne paklausimas, o tiesiog pritarimas. Iš tikrųjų problema yra didelė. Kai įvedėme kadencijas, nuo pat pradžių tas buvo – ar mokyklose, ar savivaldybės įmonėse. Iš tikrųjų savalaikis projektas. Aš tik norėjau paagituoti už tai, kad palaikytume projektą, ir galbūt paklausti: kiek tokių matote sričių, kur reikėtų taisyti?
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, savivaldybės įmonėse vandens, šilumos, autobusų parkų sistema labai plačiai yra apimta, tad sritys yra labai plačios ir labai svarbios. Dar kartą sakau, aš, kaip praktikas, savivaldybių vadovų prašymu teikiu šį siūlymą. O atliepdamas dar į prieš tai buvusį klausimą, na, negalėjau aš daryti įtakos tam neteikimui, kuris buvo teiktas 2017 metais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai yra įsisenėjusi problema arba, tiksliau, nuo pat pirmų dienų, kai tik buvo kadencijos paskelbtos, regionuose tai didžiulė problema. Galbūt didžiuosiuose miestuose to nejusti ir specialistų apstu, gali padalyvauti ir vienas kitą pakeisti. Jeigu žmogus, jaunas žmogus, atėjęs į sistemą, į rajoną, į regioną, paskiriamas kad ir kokiu nors vandenų direktoriumi ar kitos savivaldybės įmonės, per dešimt metų susikuria savo gyvenamąjį būstą, susikuria buitį, vaikai pradeda eiti į darželius, o po dešimties metų jam reikia iškeliauti į kitą savivaldybę, dalyvauti konkurse ir dirbti panašų darbą, Iš tikrųjų yra ir tam žmogui tam tikra trauma, ir savivaldybei taip pat atrasti žmogų regionuose yra labai sunku, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymų projektų visiškai netrukus. Noriu kreiptis ir informuoti visus, ir salėje esančius, ir kas stebi mūsų posėdį per televiziją, kad liko paskutinis darbotvarkės klausimas. Po jo pereisime prie balsavimo. Gali būti, gali taip atsitikti, kad keletu minučių anksčiau, nei darbotvarkėje yra numatyta, kad visi žinotumėte.
17.03 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2222 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės 2-18 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2222. Pranešėja – M. Ošmianskienė. Pateikimas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir Seimo narės, Lietuvoje egzistuoja grupė žmonių, kurie yra išskirtinai diskriminuojami ir gauna labai žemas išmokas, šalpos neįgalumo pensijas ir šalpos senatvės pensijas. Tai yra žmonės su negalia, kurie negalią įgavo būdami vyresni nei 24 metų, taip pat senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, kurie neturi pakankamo darbo stažo. Šiuo metu šie asmenys, jeigu jie įsidarbintų ir norėtų pasididinti savo pajamas, šias šalpos pensijas prarastų. Tai, deja, demotyvuoja ir varo šiuos asmenis į dar didesnį skurdą. Šiuo metu jie gauna viso labo 137 eurus, tai yra beveik dvigubai žemiau absoliučios skurdo ribos. Todėl yra teikiamas siūlymas, kad šie asmenys įsidarbinimo atveju neprarastų šalpos neįgalumo pensijų ir galėtų taip prisidurti prie savo ir taip labai labai mažų pajamų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Monika, prašom pasakyti, jau perėjo jūsų vienas pateiktas projektas, būtent mes jau numatėme ne vieno dydžio šalpos pensiją mokėti, jeigu neturi minimalaus stažo, bet bus dviejų dydžių. Ar nemanote, kad galbūt reikėtų kažkaip proporcingai pažiūrėti, jeigu dirbantis, galbūt ne visą šalpos pensiją, tada vieną, jeigu pereitų tas pirmasis jūsų variantas. Kaip jūs manote? Čia dabar vienas po kito eina būtent tie, kurie neturėjo stažo ir turi galimybę užsidirbti. Aišku, jeigu jie įgis stažą, tada gaus socialinio draudimo pensiją. Viskas čia skatintina ir aš palaikyčiau, bet tik tiek, kad galbūt reikėtų pažiūrėti, gal tada mažinti šiokią tokią… Jeigu pereitų pirmasis variantas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pirmuoju variantu yra dvigubinama tik sunkią negalią turintiems, o jų mažai. Vidutinė negalia nėra dvigubinama, o lengva negalia iki šiol nieko negauna. Šiuo atveju taip pat apima ir senatvės pensiją sukakusius asmenis. O mes žinome, kad mūsų netgi „Sodros“ pensijas gaunantys senjorai, pensininkai gana sunkiai gyvena. O šie asmenys jau nebeturi galimybės užsidirbti papildomai būsimai „Sodros“ pensijai, tai bent jau turėtume leisti jiems dirbti ir nebijoti prarasti šių mažų pajamų. Dar noriu atkreipti dėmesį. Šalia viso to, įsidarbinę ir vieni, ir kiti asmenys, jau gaudami minimalų atlyginimą, į biudžetą atneštų didesnes pajamas, negu jie gauna šias išmokas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Gerbiami kolegos, tai buvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Iki balsavimo intervalo dar liko 7–8 minutės. Norėčiau pasitarti. (Balsai salėje) Ar nebūtų prieštaraujančių, jeigu pradėtume balsavimo procedūrą keletu minučių anksčiau, negu numatyta darbotvarkėje? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Labai dėkui. Bendru sutarimu pritariame tokiai iniciatyvai.
17.08 val.
Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993(2) (pateikimo tęsinys)
Pirmas 2-12 klausimas, dėl jo turime apsispręsti balsuodami – Darbo kodekso 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1993(2). Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 29, prieš – 11, susilaikė 30. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta. Turime apsispręsti, ką su įstatymo projektu darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad būtų atmestas.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 41, prieš – 32. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
17.09 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2176(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas, dėl jo turime apsispręsti – projektas Nr. XIVP-2176(2). Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik paprašyčiau, kad Vyriausybė išvadą galėtų pateikti dėl šito projekto. Vis tiek turbūt neskubėsime svarstyti, tai pavasario sesijoje tikrai apsvarstysime ir pateiksime, nes dar reikėtų, kad Kelių direkcija pažiūrėtų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Kaip papildomą – Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galime? (Balsai salėje) Galime. Bendru sutarimu paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.11 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2184. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – kitaip.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip pat analogiškai norėtume paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ar dėl Vyriausybės išvados galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
17.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2161 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2161. Kas pritariate?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 49, prieš – 10, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1670 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1670. Kas pritariate įstatymo projektui?
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Per šoninį mikrofoną – R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Kaip papildomą prašau skirti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą galime bendru sutarimu skirti Aplinkos apsaugos komitetą? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui.
17.14 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1050(3), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1051(3) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas, dėl jo reikia apsispręsti, tai yra 2-17.1 bei 2-17.2 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-1050(3) ir Nr. XIVP-1051(3).
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 60, prieš – 3, susilaikė 15. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį dėl abiejų įstatymų projektų siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas kažką norėtų mums pasiūlyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kada svarstymo data?
PIRMININKAS. Svarstymo data – pavasario sesijoje.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). O gal galima šitoje? Prašo iniciatorius.
PIRMININKAS. Ką siūlote? (Balsai salėje) V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Prašyčiau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, yra nepritariančių. Balsuojame. Kas pritariate dėl Vyriausybės išvados, kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 50, prieš – 16, susilaikė 13. Kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados.
Dėl svarstymo datos, pavyzdžiui, gruodžio 13 diena? Tinka? Bendru sutarimu gruodžio 13 dienai galime pritarti? (Balsai salėje) Gerai, yra skirtingų nuomonių. Balsuojame. Kas pritariate gruodžio 13 dienai kaip svarstymo datai, balsuojate už. Alternatyvus balsavimas, darome taip: kas balsuojate už, balsuojate už gruodžio 13 dieną, kas balsuojate prieš, balsuojate už pavasario sesiją.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 51, prieš – 29. Svarstymo data – gruodžio 13 diena.
17.17 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7 straipsnio 2 dalies pripažinimo netekusia galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2222 (pateikimo tęsinys)
Kitas ir paskutinis darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-2222. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, kaip visada tradiciškai balsuojate už, kas nepritariate, tradiciškai balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nors aiškinamajame rašte buvo parašyta, kad pinigų nereikės, bet tikrai jų reikės, tad reikėtų ir Vyriausybės išvados sistemiškai įvertinti.
PIRMININKAS. Ar kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Būtina, nes klausimas susijęs su pinigais, tad dėl kreipimosi net nebalsuojame, kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados. (Balsai salėje) Pagal Statutą, jeigu klausimas susijęs su pinigais… (Balsai salėje) Kolegos, paskutinis klausimas, nebesiginčykime. Statutas aiškiai pasako ir nepalieka vietos mums ginčytis tuščiai.
K. Adomaitis – per šoninį mikrofoną.
K. ADOMAITIS (LF). Replika po balsavimo. Pinigų nereikės, tiesiog iš žmonių neatimsi, ir viskas. Jau kas duota, tai duota. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū jums. Kaip papildomą siūloma paskirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ir Neįgaliųjų teisių komisiją. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
M. Lingė per šoninį mikrofoną dar kažką norėtų mums pasakyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Čia apie tuos pinigus, kurių nereikės. Jų reikės, nes yra žmonių, kurie yra neįgalūs, dirba ir negauna šalpos išmokos. Jie įgytų teisę gauti šalpos išmoką, tai iš oro nepasidarys, reikalingi pinigai šalpos išmokoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, paskutinis dalykas, dėl ko turėtume apsispręsti, tai siūloma svarstymo data gruodžio 6 diena. Galime pritarti gruodžio 6 dienai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu skirtingas nuomones. (Balsai salėje) Galime pritarti? Galime. Labai dėkui. Pritariame gruodžio 6 dienai.
Tai buvo paskutinis… A. Kupčinskas dar per šoninį mikrofoną nori palinkėti gero vakaro.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Baltijos Asamblėjos medaliu buvo apdovanotas ne tik K. Masiulis, bet ir opozicijos atstovas A. Mazuronis. K. Masiuliui mes atsistojome ir paplojome, tad aš siūlau ir posėdžio pirmininkui, baigiančiam posėdį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Atsistojame visi ir baigiame posėdį. Labai ačiū. Lapkričio 10 dienos vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
Posėdį jau pabaigėme, viskas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.