LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. xiii-1281 5 IR 6 STRAIPSNIų PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu Lietuvos Respublikos regionų teritorijose.
Projekto tikslas – didinti jaunų šeimų galimybes pasinaudoti finansine paskata, įsigyjant pirmąjį būstą.
Projekto uždaviniai:
1) Patikslinti Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytus reikalavimus, susijusius su nuosavybės teise priklausančiu būstu dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įgijimo.
2) Patikslinti Įstatymo nuostatas dėl papildomos subsidijos gavimo.
2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Viktoras Rinkevičius.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turi jaunos šeimos, kurios iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu nė vienas jaunos šeimos narys neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kai asmuo, turėjęs nuosavą būstą būdamas nepilnamečiu arba nuosavybės teise turintis netinkamą savo poreikiams patenkinti būstą, negalėtų pretenduoti į finansinę paskatą.
Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo. Remiantis tokiu teisiniu reguliavimu, papildoma subsidija pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turėtų būti teikiama taip pat laikantis eiliškumo. Tais atvejais, kai panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Atsiradus valstybės biudžeto lėšų suteikti finansinę paskatą, finansinė paskata (įskaitant ir papildomą subsidiją) turėtų būti teikiama laikantis eiliškumo pagal prašymo pateikimo datą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projekte siūloma nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms turėtų jaunos šeimos, kurių, be kita ko, nė vienas jaunos šeimos narys, būdamas pilnametis, iki kreipimosi į savivaldybės administraciją dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms dienos neturėjo ir kreipimosi bei pažymos išdavimo metu neturi Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėje nuosavybės teise priklausančio būsto. Tais atvejais, kai asmens nuosavybės teise turėtas ar asmeniui nuosavybės teise priklausantis būstas atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnio 2 punkto b papunktyje nustatytus būsto požymius (t. y. naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų), jaunos šeimos taip pat įgytų teisę į Įstatyme numatytą finansinę paskatą.
Nustatant tokį teisinį reguliavimą, kuomet šeimos narių iki pilnametystės turėtas turtas nebūtų vertinamas, būtų užtikrinamas socialinio teisingumo principas. Manytina, kad nepilnamečio asmens turėtas nekilnojamasis turtas, kuriuo nepilnametis paprastai disponuoja ribotai, neturėtų atimti galimybę jaunai šeimai įgyti teisę į finansinę paskatą.
Siūlomu teisiniu reguliavimu taip pat būtų labiau užtikrinamas socialinio teisingumo principas, kai šeimos nariui net ir priklausytų nuosavybės teise atitinkamas būstas, jauna šeima galėtų pretenduoti į Įstatyme nustatyto dydžio subsidiją. Numatant teisę į finansinę paskatą tais atvejais, kai nuosavybės teise jaunos šeimos nariui priklausęs ar priklausantis būstas yra per mažas arba fiziškai nusidėvėjęs ir dėl to nėra tinkamas gyventi, būtų išlaikomas ir teisinio reguliavimo nuoseklumo principas. Įstatymo projekte siūloma šeimos nariui nuosavybes teise turėto ar priklausančio būsto požymius suvienodinti su požymiais, nustatytais Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kurie taikomi asmenų ir šeimų teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją įgijimo atvejais.
Projektu siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo, finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms būtų teikiama nesilaikant eiliškumo. Tokiu būdu subsidiją jau gavusiai ir teisę į didesnę subsidiją įgijusiai jaunai šeimai, kuriai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, nes yra panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti ir kuri įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą, pažyma, atsiradus lėšų tais pačiais kalendoriniais metais suteikti finansinę paskatą, būtų išduota ne eilės tvarka. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinamas finansinės paskatos teikimo nuoseklumas ir nepertraukiamumas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtos Projekto nuostatos neigiamos įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtos Projekto nuostatos sudarys palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą, įsigyjant pirmąjį būstą ir kuriantis joms regionuose. Atsižvelgiant į tai, kad žemas gimstamumo lygis ir vidinė migracija lemia bendrai mažėjantį regionų investicinį patrauklumą, galimybę kurti naujas darbo vietas, teritorijos gyventojų „mokumą“ per surenkamus mokesčius ir besikeičiančias paslaugų gavėjų tikslines grupes, manytina, kad jaunų šeimų kūrimasis regionuose ir įsiliejimas į regiono darbo rinką skatins verslininkus didinti investicijas juose.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikia.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priimto įstatymo įgyvendinimui, iki jo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės pakeisti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. A1-448 „Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Priimto įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės – pakaks Įstatymo įgyvendinimui planuojamų valstybės biudžeto lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Projekto reikšminiai žodžiai: „jauna šeima“, „finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
______________________
Teikia Seimo nariai Valius Ąžuolas
Viktoras Rinkevičius
Andrius Palionis