LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 218
STENOGRAMA
2018 m. spalio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
15.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2671 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2671. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, atsižvelgiant į partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymus, VRK papildoma dviem naujais nariais vietoj dviejų anksčiau atsistatydinusių. Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją siūlo daktarą A. Puksą, partija „Tvarka ir teisingumas“ – E. Viskontą. Papildžius VRK minėtais naujais nariais, komisija bus visiškai suformuota.
PIRMININKĖ. Dėkui, Pirmininke. Jūsų niekas nenori klausti, be to, pagal Statutą jūsų nereikia klausinėti, tik kandidatus. Pirmąjį į tribūną kviečiu A. Puksą. Prašom prisistatyti ir tada Seimo nariai galės užduoti jums klausimų. Tam skiriama 15 minučių.
A. PUKSAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami susirinkusieji, esu Andrius Puksas, teisininkas, Lietuvos teisininkų draugijos narys. Dirbu Mykolo Romerio universitete Teisės ir viešųjų pirkimų skyriuje. Kandidatuoju, keliu savo kandidatūrą, iš tikrųjų ji yra pasiūlyta Lietuvos teisininkų draugijos, į VRK narius. Pati veikla man nėra nauja, esu dalyvavęs kaip apygardos komisijos narys per Seimo rinkimus 2012 metais, 2016 metais, taip pat per abejus rinkimus buvau nuolatinės papirkimo faktų tyrimo komisijos nariu. Tokie būtų mano trumpi gyvenimo faktai. Be visa to, galiu paminėti, kad taip pat esu ir Prokurorų atestacijos komisijos narys. Tikriausiai labiau norėčiau palikti laiko klausimams, nes prisistatyti galima ir vienaip, ir kitaip. Ar būtų klausimų?
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Čia, kolega. Jūs, aišku, nežinote, kur mes sėdime, aš opozicijoje, tai čia.
A. PUKSAS. Atsiprašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kad jūs jau taip maloniai prašotės tų klausimų, tai paklausiu. Kai Teisininkų draugija siūlo, tai vis prisimenu tokį neužmirštamą chrestomatinį pavyzdį. Visai neseniai Teisininkų draugija buvo pasiūliusi vieną keistą kandidatą, kuris paskui pats atsiėmė. Tai mano kolega iš dešinės V. Gailius tada jo paklausė, kad išvardintų pagrindines funkcijas, kokias atlieka komisija, į kurią jis pretenduoja. Tas keistas kandidatas nesugebėjo pasakyti, tai peradresuoju tą klausimą jums.
Ir dar vienas papildomas klausimas. Gal jūs žinote, kas yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas?
A. PUKSAS. Pradėsiu tikriausiai nuo antro klausimo. Tai Laura Matjošaitytė. O grįžtant prie pirmojo klausimo, tai pagrindinės funkcijos būtų rinkimų organizavimas, rinkimų, referendumų organizavimas, užtikrinimas, kad Konstitucija, Rinkimų įstatymas ir Referendumo įstatymas būtų vienodai taikomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat atlieka VRK mandatų komisijos funkcijas, prižiūri, kaip vykdomi rinkimai. Čia taip aptakiai. Funkcijų yra apie penkias ar keturias, apie tiek.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, Vyriausioji rinkimų komisija neseniai sprendė tokį klausimą, ar pripažinti, ar nepripažinti paslėpta politine reklama, kai važinėja po Lietuvą autobusiukai, kurie teikia tam tikras nemokamas medicininės diagnostikos paslaugas, ir ant tų autobusiukų yra Valstiečių ir žaliųjų partijos emblema, yra R. Karbauskio pavardė turbūt kaip tos akcijos kažkokio rėmėjo. Kaip jūs būtumėte balsavęs, jeigu tuo metu būtumėte komisijos nariu? Ar toks atvejis yra paslėpta politinė reklama, ar ne?
A. PUKSAS. Iš tikrųjų jis turi požymių tokios reklamos, bet, kiek žinau, vertinant situaciją buvo atsižvelgta į tai, kad to autobusiuko važinėjimo grafikai nebuvo derinami prie rinkimų. Tai yra jie buvo iš anksto suderinti kitu kažkokiu metu ir nebuvo derinama prie tos rinkiminės agitacinės kampanijos. Tai galima įvairiai vertinti. Iš tikrųjų reikėtų susipažinti, nes aš nesu tiksliai susipažinęs su važinėjimo tvarkaraščiu ir panašiai, bet analogišką atvejį mes esame turėję 2016 metais per Seimo rinkimus Trakų–Vievio rinkimų apygardoje. Irgi buvo paminėtas autobusiukas ir buvome konstatavę, kad požymių yra, bet negalima nustatyti tiesioginio ryšio.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs žinote, kitais metais bus visa virtinė rinkimų ir referendumas gali būti. Darbo krūvis bus, manau, milžiniškas. Kaip jūs galvojate suderinti savo tiesiogines pareigas su darbu Vyriausiojoje rinkimų komisijoje? Ar jau planuojate, ką darysite?
A. PUKSAS. Ateidamas čia jau galvojau apie šį klausimą, nes bet kokiu atveju savo laiką, kurį galiu skirti arba vienoms funkcijoms atlikti, arba kitoms, turiu planuoti, protingai sudėlioti. Iš esmės žiūrėdamas į tą krūvį, kuris būtų, tai yra treji rinkimai ir galbūt referendumas, aš svarstyčiau klausimą galbūt perdėlioti savo kitas darbines funkcijas, galbūt etato mažinimo klausimą apsvarstyti. Iš anksto drastiškai ką nors keisti nesiruošiu, bet tikrai svarstau tokias galimybes. Tai bus matyti pagal krūvį, ar sugebu, ar galiu tą padaryti esant dabartiniam krūviui, ar iš tikrųjų reikėtų kur nors mažinti, kur nors didinti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, aš norėčiau paklausti, kaip jūs matote apskritai Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą ir jos dabartines funkcijas? Ar jai nereikėtų prisiimti svaresnių funkcijų ir turėti tam tikrų instrumentų, kad galėtų nuolat sekti vystomus veiksmus, kurie gali būti susiję su rinkimais? Jūs dabar kaip tik atsakydamas į klausimą ir paminėjote, ar buvo suderintas grafikas, ar nebuvo, ar filmas buvo suderintas, ar nebuvo suderintas. Aišku, kad tokiems dalykams stebėti turbūt reikia didesnių pajėgumų ir matyti tą priežastinį ryšį, ar iš tikrųjų vykstantys tam tikri veiksmai, pristatantys vieną ar kitą veikėją, nėra paslėpta rinkimų reklama. Jūs pats kaip įsivaizduojate? Jūs dar kalbate apie Vyriausiosios rinkimų komisijos nario kaip papildomą darbą. Ačiū už atsakymą, jeigu jį turėsite.
A. PUKSAS. Pritarčiau šiai nuomonei, kad sekimas to, kaip viskas vyksta, neturėtų būti tiktai tam tikru konkrečiu laikotarpiu. Tam tikriausiai reikėtų didesnių pajėgumų, manyčiau, nors nesu tikras. Jei pasisektų tapti nariu, galbūt vertinčiau situaciją, bet taip, reikėtų vertinti ne siaurą laikotarpį, bet visą Vyriausiosios rinkimų komisijos gyvavimo laikotarpį, kaip viskas vyksta. Bet vienareikšmiško atsakymo, kaip į anksčiau užduotą klausimą, negaliu pateikti, ar tai buvo paslėpta politinė reklama, ar ne. Tam reikia išnagrinėti faktus, o jie nėra pakankamai prieinami. Aš apie tai žinau tiek, kiek skelbia spauda.
PIRMININKĖ. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kokia jūsų nuomonė dėl galimo elektroninio balsavimo įvairiomis formomis, tai gali būti terminaluose, tai gali būti iš namų Lietuvoje. Ir kita dalis to klausimo – užsienyje gyvenantiems rinkimų teisę turintiems piliečiams.
A. PUKSAS. Iš tikrųjų pats elektroninis balsavimas kaip priemonė yra patrauklus. Yra galimybė vėlgi balsuoti tiems, kurie neturi tiesioginės galimybės atvykti balsuoti, bet yra kitas dalykas – saugumas, kuris yra iki šiol neišspręstas. Visai neseniai teko dalyvauti viename renginyje, kur labai gražiai buvo parodyta, kaip per Elektroninius valdžios vartus gali būti perimami balsai. Kol neišspręstas saugumo klausimas, manau, apie tai anksti kalbėti, bet ta linkme reikia judėti. Aš žinau, iš dalies estai yra pionieriai, siekti reikėtų, bet ar mes sugebėsime užtikrinti saugumą, yra kitas dalykas. Vėlgi dėl paties balsavimo yra keliami reikalavimai ir jeigu nors vienas iš jų yra pažeidžiamas, tai gal dar ankstoka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, turbūt pirmas išbandymas jums, kaip komisijos nariui, bus, na, sakykim, pirmas turbūt išbandymas, būsite ar nebūsite patvirtintas Seime, bet kitas rimtesnis išbandymas bus savivaldos rinkimai kovo 3 dieną. Kiek jūs esate susipažinęs su savivaldybių rinkimų specifika ir kaip jūs vertinate partijų ir rinkimų komitetų konkurencines galimybes? Ar jos adekvačios, ar ta konkurencija nėra iškreipta, kai, sakykime, partijos turi aiškų finansavimą, aiškią kontrolę, auditus, o rinkimų komitetai, likus 90 dienų iki rinkimų, veikia kaip visuomeninės organizacijos ir gali būti nevaržomai finansuojami iš juridinių ir privačių asmenų. Faktiškai Vyriausioji rinkimų komisija jų nekontroliuoja. Kaip matote šitas lygiavertes konkurencines galimybes…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, klausti baigėsi.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …subjektų?
A. PUKSAS. Ar galiu atsakyti? Iš tikrųjų vėlgi vienareikšmio atsakymo nėra. Kiekvienas dalykas… tokia kooperacija leistų tam tikroms politinėms jėgoms šiek tiek persiskirstyti savo pozicijas, bet galimas kitas dalykas – tai yra partinės sistemos susilpninimas. Jeigu mes kalbėtume apie… Kaip aš suprantu, mes kalbame apie įregistruotą gerbiamojo R. Karbauskio iniciatyvą? Arba ne taip supratau klausimą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas pretendente. Sveiki, aš čia!
A. PUKSAS. Taip, taip, matau.
V. BAKAS (LVŽSF). Noriu jūsų paklausti, kaip jūs manote, ar Vyriausioji rinkimų komisija turi įrankių ir ar turi tai daryti, kad padidintų žmonių, ateinančių į rinkimus, aktyvumą? Rinkimuose dalyvauja, ko gero, nedidelė visuomenės dalis, mažesnioji visuomenės dalis, – tiek Seimo, tiek savivaldos. Kaip manote, ar čia Vyriausioji rinkimų komisija gali kaip nors įsitraukti ir skatinti žmones balsuoti, paaiškinti, kokią vertę tai turi, ar ne?
A. PUKSAS. Iš tikrųjų galbūt tokie įrankiai ir būtų, bet aš vis dėlto labiau esu linkęs tikėti, kad būtent tos politinės jėgos, kandidatai yra ta varomoji jėga, dėl kurios rinkėjai ir ateina, tai yra ar jie mato, už ką gali balsuoti, ar jiems patinka partijų ar atskirų kandidatų idėja, jų iškeltos programos, tai yra vienas dalykas.
Mes vėlgi priverstiniu būdu padidinti skaičiaus negalime, bet vienas iš variantų buvo paminėtas – galimi elektroniniai rinkimai. Jeigu mes užtikrintume saugumą, būtų didesnė įsitraukimo į rinkimus galimybė. Manyčiau, kad ta linkme reikėtų ir judėti. Tik turi būti išpildytos tam tikros sąlygos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galite pailsėti.
A. PUKSAS. Dėkoju visiems už dėmesį.
PIRMININKĖ. Kitas pretendentas – Egidijus Viskontas.
E. VISKONTAS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu Egidijus Viskontas. Mane deleguoja į VRK narius partija „Tvarka ir teisingumas“. Šiek tiek apie save. Esu įgijęs teisinį išsilavinimą, turiu teisės magistro laipsnį, šiuo metu dar studijuoju ir politikos mokslus. Turiu patirties kaip tik paskutiniuose rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Zanavykų rinkimų apygardoje. Mano reziumė turite prieš savo akis. Tiek trumpai. Lauksiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkui už prisistatymą. Šiek tiek problemų, negalite užsirašyti klausti. Gal pakelkite ranką, kas norite klausti. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Paklausiu to paties, kad būčiau vienodai teisingas abiems pretendentams. Pakartosiu klausimą, gal jūs negirdėjote. Dabar mes jau ne pirmą kartą turime tokią situaciją, kai po Lietuvą važinėja autobusiukas, nemokamai siūlydamas žmonėms tam tikras medicinos diagnostikos paslaugas, kurias žmonės apskritai priima teigiamai. Ant to autobusiuko yra valstiečių ir žaliųjų reklama, jų logotipas ir R. Karbauskio, kaip tos akcijos kokio nors rėmėjo ar panašiai, pavardė. Vyriausioji rinkimų komisija jau svarstė ir galbūt dar gali tekti svarstyti panašius atvejus. Ar tai yra paslėpta politinė reklama, ar ne? Jūsų pozicija.
E. VISKONTAS. Pirmiausia, tokios vienareikšmės pozicijos neturiu, nes nesu susipažinęs su visa informacija. (J. Razma: „Vaizdą nupiešiau.“) Taip, vaizdas yra aiškus. Asmeniniu mano požiūriu, situacija labai įdomi, tačiau priimti sprendimą galėčiau tik susipažinęs su visa informacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas nenori jūsų paklausti. Dar norite? Prašom. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Va, įsijungė. Irgi, kad būčiau vienodai teisingas, užduosiu ir jums, kolega, klausimą. Jeigu jūs dalyvavote Zanavykų rinkimų apygardoje, turbūt maždaug jaučiate migracijos poveikį rinkėjų skaičiui skirtingose apygardose. Iki rinkimų jau liko dveji metai, įpusėjo kadencija, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija neperžiūri ribų, partijos nežino, kiek ir kokių vienmandačių apygardų kokiuose regionuose bus – ar vienur mažės, kitur didės, kaip keisis ribos. Ar jūs planuojate Vyriausiojoje rinkimų komisijoje tą klausimą kelti, nekelti, ar viskas gerai? Kaip jums atrodo čia yra?
E. VISKONTAS. Jeigu kalbėtume apie ribas, Zanavykų apygardoje taip pat turėjome šią diskusiją. Ten tikrai dalis gyventojų nėra patenkinti dabar veikiančia sistema, nes, tarkim, jų kandidato neišrinko į antrąjį turą ir jie tiesiog nėjo balsuoti. Manau, tikrai galima inicijuoti ribų nustatymo peržiūrėjimą.
PIRMININKĖ. V. Bakas dar klausia.
V. BAKAS (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. NSGK atliktame tyrime buvo išryškinti ir pateikti dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai juridiniai asmenys neteisėtai finansuoja partijas, tai yra apeina draudimus. Mano klausimas, ar jums teko susipažinti su ta dalimi? Jeigu ne, kaip manote, ką šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija galėtų padaryti, kad užtikrintų lygiavertes sąlygas dalyvauti žmonėms rinkimuose ir kad atskiri kandidatai negautų neteisėtos paramos, o tuos, kurie teikia tokią paramą, galima būtų atgrasyti nuo tokių veiksmų pirkti politikus arba politines partijas?
E. VISKONTAS. Su ta dalimi susipažinti tikrai neteko, o šita situacija, kai yra teikiama neteisėta parama, iš tikrųjų labai sunkiai įrodoma. Teisėsaugos institucijos turėtų pirmiausia padirbėti tuo atveju, ne tik Vyriausioji rinkimų komisija.
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dabar tiesiog pretendentams noriu pasakyti, kad su A. Puksu frakcijos pageidaus susitikti, bus atskiras grafikas. Numatomas svarstymas Seime lapkričio 6 dieną. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ačiū abiems pretendentams.
Gerbiami kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės.
15.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2652 (pateikimo tęsinys)
Rytinis klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo projektas, nes buvo padaryta pusės valandos pertrauka, iki kito posėdžio, tai yra iki dabar po pietų. Prašom gerbiamą V. Ačienę.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau dar pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pusės valandos pertraukai šiame posėdyje? Yra kitas pasiūlymas, ar jūs tik iš vietos? Balsuojame, kas už tai, kad būtų pusės valandos pertrauka šiame posėdyje.
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 88: už – 58, prieš – 22, susilaikė 8. Pusės valandos pertrauka.
Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje buvo Seimo deklaracijos „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas Nr. XIIIP-2667. Mums reikėjo sudaryti redakcinę komisiją iš devynių narių. Dabar norėčiau pagarsinti: A. Gumuliauskas – komisijos pirmininkas, R. Juška, A. Anušauskas, J. Imbrasas, E. Jovaiša, V. Juozapaitis, I. Šiaulienė, S. Tumėnas ir P. Urbšys. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
15.29 val.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2580, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2581, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2582, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2583 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kadangi yra jau atėjusi Prezidento vyriausioji patarėja L. Antanavičienė, tai dabar siūlyčiau pakviesti ją į tribūną ir paprašyti pateikti įstatymų projektus: Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2580, Reklamos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2581, Konkurencijos įstatymo 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2582 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2583. Prašau, gerbiama Lina.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Aš norėčiau pateikti paketu visus įstatymus.
PIRMININKĖ. Taip, visus, kuriuos aš išvardijau.
L. ANTANAVIČIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mieli Seimo nariai, norėčiau pirmiausia padėkoti už man suteiktą galimybę šiandien pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotas įstatymų pataisas. Prezidentė, tęsdama savo iniciatyvą užtikrinti šalyje skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei ginti vartotoją, teikia keturių įstatymų pataisas.
Prezidentės manymu, būtent efektyviai veikianti konkurencijos apsauga yra patikimiausias būdas gerinti valstybės ekonominius rodiklius, atverti šalyje daugiau skaidraus verslo galimybių ir, svarbiausia, užtikrinti ne tik geriausią prekių ir paslaugų kokybę, bet ir geriausias kainas Lietuvos vartotojams. Rinkos ekonomikoje, kuri šiandien yra Lietuvoje, efektyvi konkurencija yra geriausiai veikiantis instrumentas kainoms šalyje mažinti. Sąžiningos konkurencijos stiprinimo keliu Lietuvai siūlo eiti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare Lietuva šiemet tapo. Tokį problemų sprendimo būdą Lietuvai siūlo ir Europos Sąjungos kitų šalių patirtis.
Prezidentės siūlomais įstatymų pakeitimais siekiama spręsti šias pagrindines tris problemas.
Pirma – adekvačios atsakomybės nebuvimas. Šiuo metu atsakomybė už Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymų pažeidimus nėra adekvati, baudos neatgraso, pažeidimų skaičius auga. Dėl to pirmiausia kenčia vartotojai ir sąžiningai rinkoje konkuruojančios įmonės.
Antra – realios atsakomybės išvengimas. Dabar Konkurencijos įstatymo nuostatos neatgraso įmonių nuo konkurenciją ribojančių veiksmų, nes net ir nustačius pažeidimą ir paskyrus baudą pažeidėjai gali išvengti realios finansinės atsakomybės.
Trečia – šiandien Lietuvoje neužtikrinta galimybė dar ankstyvoje teisės aktų rengimo stadijoje identifikuoti galimus konkurencijos ribojimus, kurie vėliau, tokius įstatymus priėmus, darytų didžiulę žalą valstybės ekonomikai ir vartotojams, sudarytų prielaidas kainų lygio augimui.
Prašau leisti plačiau pristatyti konkrečias siūlomas pataisas.
Reklamos ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pataisomis siūloma nustatyti teisingesnį ir labiau atgrasantį baudų už daromus pažeidimus modelį. Dabar už klaidinančią reklamą nustatyta maksimali 8 tūkst. 700 eurų bauda yra realiai reikšminga tik mažiesiems rinkos žaidėjams. Deja, stambiems rinkos žaidėjams tokia bauda nėra finansiškai paveiki. Tai, kad nustatyti maksimalūs baudų dydžiai nėra atgrasantys, patvirtina ir statistika, auga nesąžiningos komercinės veiklos bylų skaičius. Per trejus pastaruosius metus jis padidėjo keturis kartus. Konkurencijos tarybos išsiųstų raštiškų pranešimų skaičius dėl galimų reklamos pažeidimų 2017 metais išaugo net 60 %, fiksuojami pakartotiniai pažeidimai, kuriuos, deja, daro didelės, labai platų vartotojų ratą pritraukiančios įmonės.
Dabartinio baudų skaičiavimo modelio neadekvatumą puikiai iliustruoja situacija, kai bendrovės, siūlydamos žmonėms įsigyti butus, realiai parduoda viešbučio patalpas. Už klaidinančią reklamą tokioms bendrovėms buvo skirtos maksimalios 8 tūkst. 700 eurų baudos, tačiau nesąžiningo konkuravimo nauda tokiai įmonei vis tiek buvo dešimtis kartų didesnė.
Europos Sąjungos valstybėse taikoma skirtinga baudų nustatymo praktika ir dydžiai, tačiau baudų skaičiavimas vertinant pajamas yra dominuojantis modelis. Neseniai Lietuvoje apsilankiusi Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų direktorato vadovė akcentavo, kad Lietuvoje už nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pažeidimus yra numatytos bene mažiausios baudos Europos Sąjungoje, ir rekomendavo jas didinti. Pavyzdžiui, Latvijoje maksimali bauda gali siekti net iki 10 % grynųjų ūkio subjekto metinių pajamų, Lenkijoje – iki 10 % įmonės metinės apyvartos.
Todėl Prezidentė siūlo iš esmės keisti baudų nustatymo modelį ir sieti baudų dydžius su įmonės pajamomis; nustatyti, kad už nesąžiningą komercinę veiklą ir Reklamos įstatymo pažeidimus ūkio subjektams gali būti skirta bauda iki 3 % metinių pajamų praėjusiais metais, bet ne daugiau nei 100 tūkst. eurų. Pakartotinai per vienerius metus padarius pažeidimą, maksimali bauda galėtų siekti iki 6 % pajamų, bet ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. Prezidentės manymu, kontrolės institucijos turi efektyviai naudoti išteklius ir sutelkti dėmesį į realią žalą vartotojams ir ekonomikai darančių pažeidimų tyrimus bei tokių pažeidimų prevenciją. Už netyčinę, esminę žalos nedarančią klaidą neturėtų būti pradedamas ilgai trunkantis ir sudėtingas pažeidimų nagrinėjimo procesas, todėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme siūloma, kad jei faktai yra mažareikšmiai, skundo nagrinėjimas gali būti iš viso nepradedamas. Šiuo metu tokios galimybės nėra.
Reklamos įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad už nedidelius pažeidimus įmonei galima būtų skirti ne baudą, o įspėjimą.
Teikiamais šių dviejų įstatymų pakeitimais Prezidentė siekia užtikrinti adekvačią atsakomybę už padarytus pažeidimus, atgrasyti nuo jų darymo ateityje bei ginti vartotojų teises.
Taip pat šalies vadovė siūlo Konkurencijos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų baudų už konkurencijos pažeidimus neišvengiamumą. Dabar Konkurencijos įstatyme įtvirtinta, kad įmonė Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, tačiau įstatyme taip pat numatyta, kad, apskundus tokį sprendimą teismui, baudų ir palūkanų priverstinis išieškojimas yra stabdomas iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip sudaromos sąlygos nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris dažniausiai būna tikrai ilgas – trunka 2–3 metus. Per tokį laiką įmonė gali bankrutuoti, perleisti savo turtą arba sąmoningai perkelti į kitą valstybę.
Kaip rodo praktika, nors teismams 2014–2017 metais buvo apskųsta net 76 % Konkurencijos tarybos sprendimų, 90 % tokių sprendimų pagrįstumą teismai patvirtino. Deja, Konkurencijos tarybos praktikoje yra buvę konkrečių atvejų, kai teismui pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai jau nebeturėjo galimybės tos baudos išieškoti, nes įmonės finansinė padėtis buvo labai pablogėjusi. Todėl Prezidentė siūlo, kad, ir apskundus nutarimą teismui, turi būti sumokama arba bauda, arba pateikiama kredito įstaigos finansinė garantija, užtikrinanti baudos sumokėjimą ateityje. Tokie siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai yra analogiški Europos Komisijos taikomai praktikai bei atitinka daugelio kitų Europos Sąjungos šalių praktiką. Tokiu šiuo teikiamu įstatymo projektu siekiama užtikrinti baudų neišvengiamumą, užkirsti kelią nepagrįstai bylinėtis ir užtikrinti viešąjį interesą, tai yra baudų surinkimą į biudžetą.
Paskutiniu teikiamu Teisėkūros pagrindų įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad teisės aktų rengėjai projekto rengimo stadijoje atliktų teisės aktų poveikio konkurencijai vertinimą. Šiuo metu Teisėkūros įstatyme numatyta abstrakti nuostata dėl poveikio ekonomikai vertinimo, o Vyriausybės patvirtinta vertinimo metodika yra privaloma ne visiems rengėjams ir ji neužkerta kelio teisės aktuose įtvirtinti konkurenciją ribojančias nuostatas.
EBPO Konkurencijos komitetas konkrečiai Lietuvai siūlo nustatyti papildomas priemones vertinant teisės aktus, kurių taikymas turės poveikį konkurencijai šalyje. Statistika patvirtina, kad teisėkūros iniciatyvos labai dažnai rengiamos visai nevertinant jų galimo neigiamo poveikio konkurencijai. Pavyzdžiui, 2016 metais Konkurencijos taryba įvertino apie 400 teisės aktų projektų, iš jų net dėl 179 buvo teikta pastabų. Laiku neidentifikuota auganti administracinė našta verslui ir kiti ribojimai didins ir jų veiklos kaštus, kurie galų gale nuguls ant vartotojų pečių kaip dar didesnės kainos. Nesant įstatymų lygiu įtvirtintos pareigos vertinti poveikį konkurencijai, iš teisės aktų rengėjų dažniausiai nereikalaujama, kad ši analizė būtų atlikta.
Kita vertus, Lietuvoje jau tapo įprasta reikalauti antikorupcinės analizės, nes jos būtinumą aiškiai nustato įstatymas, todėl Prezidentė siūlo įstatyme nustatyti konkrečius kriterijus, kada turi būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas. Efektyvios konkurencijos nebuvimas valstybėje, kaip ir korupcija, yra ekonomikos augimo ir visos valstybės sėkmingo vystymosi stabdys.
Gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektų pakeitimai parengti išanalizavus tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių praktiką bei konsultuojantis su priežiūros institucijų ekspertais, todėl labai tikimės jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, palaikymo. Nuoširdžiai dėkoju už jūsų dėmesį ir esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūs pristatėte keturis įstatymų projektus. Dabar jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Gali užduoti klausimus dėl kiekvieno pateikto įstatymo projekto. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, visiškai sutinku, jog baudos nėra adekvačios ir jos neatgraso ūkio subjektų nuo pažeidimo, nuo nesąžiningos konkurencijos ar reklamos pažeidimų. Tačiau yra ir kitas dalykas, kuris jų neatgraso, tai galimybė būti pagautiems tai darant ir galimybė išaiškinti tos nesąžiningos konkurencijos atvejus, reklamos pažeidimus, nes institucijų, kurios tuo užsiima, resursai yra pakankamai riboti. Ar nesvarstėte kitų priemonių, ne tik kad baudžiamųjų ir didinimo baudų, kurios atgrasintų, bet ir stiprinti pajėgumus išaiškinti tuos atvejus? Ar čia yra kokių nors papildomų ir galimų priemonių?
L. ANTANAVIČIENĖ. Be abejo, norint efektyvesnių rezultatų būtina stiprinti priežiūros institucijas. Ir kalbama ne tik apie jų, sakykim, žmogiškuosius išteklius, tų žmogiškųjų išteklių kokybę, kas turbūt tiesiogiai siejasi ir su atlyginimais, tačiau labai svarbu kartu stiprinti ir techninę bazę. Apie tai tikrai buvo kalbėta ir su pačia Konkurencijos taryba, nes situacija šalyje keičiasi, tobulėja mūsų verslas, tobulėja mūsų galimybės ne tik nustatyti pažeidimus, bet ir juos slėpti. Tai čia iš tikrųjų, be abejo, yra didžiulis platus klausimas ir vien tiktai baudų pakėlimas nėra vienintelis sprendimas, bet jis yra svarbus.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nepaisant prasidėjusio teisminio proceso dėl baudos paskyrimo pagrįstumo galimas pažeidėjas privalo sumokėti baudą, nepriklausomai nuo bylos baigties. Suprantama, kad jūs siekiate įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas pamatines nuostatas, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę (4 dalis), o valstybė gina vartotojų interesus (5 dalis), tačiau yra dar ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, kuris nustato nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas yra įrodomas. Mano klausimas būtų toks, kaip tarpusavyje koreliuoja šios dvi Konstitucijos nuostatos jūsų pasiūlymų kontekste? Ir ar buvo svarstyta, kad tokie pasiūlymai vis dėlto gali būti nesuderinami su nekaltumo prezumpcija?
L. ANTANAVIČIENĖ. Iš tikrųjų rengiant šias konkrečias pataisas buvo pirmiausia įvertinta Europos Sąjungos patirtis. Lygiai taip yra daroma Europos Komisijos skiriamų baudų atveju, kadangi galimi praradimai tokiu atveju yra, gali būti tikrai didžiuliai. Mes puikiai turbūt galime pailiustruoti šitą atvejį, pavyzdžiui, „Gazpromo“ bylos atveju. Aš manau, dėl to nuostolio, kurį gali patirti valstybė, žmonės, vartotojai, šiuo atveju konkrečiai, mes manome, kad šitas kelias yra teisingas. Taigi, taip, po diskusijų mes nusprendėme tokią pataisą siūlyti. Tam tikrai pritarė ir pačios priežiūros tarnybos.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties sveikinu jus su to įstatymo pateikimu. Iš esmės pritariu jam, bet man kelia nerimą kitas aspektas, kai valstybės monopolininkas konkuruoja rinkoje ir dempinguoja kainas. Štai aš galiu pailiustruoti. Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ įmonė „EnePRO“, kuri jungiasi, viena kita bankrutuojanti įmonė susijungia, teikia paslaugas ir dempinguoja kainas, patiria nuostolių. Po to Kainų ir energetikos komisija perkelia mums, visiems vartotojams, apmokėti tuos nuostolius, o atsakingi asmenys komentuoja taip, kad neva reikia palaikyti sveiką konkurencinį klimatą energetikos rinkoje. Kaip čia suprasti? Gal mes pirma susitvarkykime valstybės darže, kur gali privatus verslas atlikti paslaugas, na, nedalyvaukime su valstybinėmis įmonėmis. Ar mes čia toleruojame, užmerkiame akis ir viskas čia yra, kaip sakydavo, zakonno, teisėta, išvertus į lietuvių kalbą? Ačiū.
L. ANTANAVIČIENĖ. Valstybinės įmonės veikia tose srityse, kurios yra, jeigu galima taip pasakyti, socialiai jautrios arba socialiai svarbios.
Mes kalbame apie šilumos tiekimą, apie energijos tiekimą. Čia, be abejo, konkurencija turi būti, bet mes turime neužmiršti ir tos antrosios dalies, kaip aš minėjau. Mes turime valstybinius reguliuotojus, kurių tiesioginė pareiga yra prižiūrėti kainas, ką jie ir daro. Be abejo, tam yra Konkurencijos taryba, kuri taip pat savo darbą atlieka, tikrai atlieka. Taigi, aš manau, daugiau ar mažiau į jūsų klausimą pabandžiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Panašiai kolega paklausė. Vis dėlto per 28 metus mes matome, kaip dirba Konkurencijos taryba tiek kainų reguliavimo, tiek šilumos tiekimo, energijos srityse. Aš taip pat pritariu ir siūlyčiau gal daugiau atkreipti dėmesį į valstybines įmones, kurios yra stiprūs žaidėjai. Dėkoju.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū. Jeigu galima, iš karto sureaguosiu pasakydama, kad Konkurencijos taryba nėra kainų reguliuotojas ir jokiu būdu neturėtų būti, taip ir negali būti. Konkurencijos taryba turi prižiūrėti, kad nevyktų nesąžininga, neskaidri konkurencija, tai yra eliminuoti, stengtis maksimaliai eliminuoti konkurencijos trukdžius. O jau kainų reguliavimas jokiu būdu nėra Konkurencijos tarybos reikalas. Apskritai, valstybėje esant rinkos ekonomikai, kainų reguliuoti turbūt nederėtų, jas turėtų reguliuoti būtent sveika, sąžininga konkurencija.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, mano klausimas būtų, kodėl Teisėkūros pagrindų įstatymas yra įdėtas į bendrą paketą, nors iš tikrųjų kalba visai apie ką kita ir tikrai netelpa į bendrą kontekstą jūsų pasiūlymo, nes bendras kontekstas yra sugriežtinimas baudų už konkurencijos pažeidimus ūkio subjektams. Viskas gerai, bet kartu jame atsiranda vienas įstatymas, kuris sugriežtina, apriboja Vyriausybės įgaliojimus.
Aš tik pasakysiu, perskaitęs įstatymo projektą, matau, kad jeigu mes priimsime Teisėkūros pagrindų įstatymą, tai tokie sprendimai, kaip anksčiau buvo padaryti dėl pieno kainų reguliavimo, padaryti Žemės ūkio ministerijoje, parengti, arba tokios priemonės, kurios dabar parengtos S. Skvernelio Vyriausybės dėl kainų mažinimo, tiesiog negalės gimti dėl jūsų šitų pataisų. Todėl aš nematau pagrindo susieti šio Teisėkūros pagrindų įstatymo su kitais jūsų teikiamais įstatymais.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Prezidentės nuomone, šitas įstatymas tiesiogiai siejasi su pirmaisiais trimis įstatymais, nes siekdami užtikrinti, kad šalyje veiktų skaidri konkurencija, mes turime stengtis pačioje ankstyvoje įstatymų leidimo stadijoje identifikuoti, kada projektas gali daryti žalą. Aš manau, kad yra labai svarbu, kad jeigu bus priimtas toks įstatymas, ko mes tikimės, Seimo nariai, kurie ir yra priėmėjai galutiniai įstatymų, sprendimų darytojai, turės daug daugiau informacijos, kuria grįsdami galės priimti tuos sprendimus.
Ta pataisa jokiu būdu neuždraudžia Seimo nariams priimti įstatymų vienokių ar kitokių. Mes prašome, kad įstatyme atsirastų tam tikra prievolė įvertinti, kokį poveikį galimai šiam siūlomam įstatymui gali daryti vienos ar kitos priemonės konkurencijos ribojimo arba neribojimo srityje. Tai tiesiogiai siejasi ir su kainomis, apie kurias mes visi kalbame. Jeigu įstatymas iš tikrųjų numato tam tikras papildomas naštas, sakykime, verslui, tai juk mes visi puikiai žinome, kad galiausiai tos visos naštos atguls ant galutinio vartotojo pečių. Grįžtu prie to, nuo ko pradėjau, – mes manome, kad tai yra tiesioginė sąsaja.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, sutikdamas ar pritardamas jūsų teiktai intencijai, aš tik noriu patikslinti. Pirmojo įstatymo projekte, kur kalbama, išbraukiama galimybė, kaip aš suprantu, teismams, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes dėl nesąžiningos veiklos, skirti mažesnę baudą, tai yra išbraukiama 6 dalis. Bet tame pačiame įstatyme 16 straipsnis papildomas pirmąja dalimi, kur nurodyti faktai įvardinami kaip mažareikšmiai. Ar čia nebus taip, kad nebus nei mažesnės bausmės paskiriama ir išvis nepaskiriama bauda? Kaip čia galėtų atsitikti? Ačiū už atsakymą.
L. ANTANAVIČIENĖ. Ačiū. Kad išvis nepaskiriama bauda, be abejo, gali taip atsitikti, nes jeigu įmonė, sakykime, neseniai įsteigta, neturi apyvartos, nėra už ką ir kaip ją nubausti, be abejo, tokių dalykų gali būti.
Dėl mažareikšmiškumo. Vėlgi mes siūlome įvesti mažareikšmiškumo kriterijų tam, kad nebūtų naudojami pačių priežiūros institucijų ir tų pačių teismų resursai, laikas, kaštai tokiems nereikšmingiems, mažareikšmiams atvejams nagrinėti. Jeigu kyla kokių nors klausimų, ar mes sutinkame, mes taip pat skaitėme ir Teisės departamento pastabas, mes pasirengę labai nuoširdžiai dirbti su komitetų nariais, diskutuoti ir taisyti taip, kad tai būtų priimtina mums visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Dabar galite pailsėti. Motyvai dėl viso. Prieš – T. Tomilinas.
L. ANTANAVIČIENĖ. Labai ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, yra tokia kuriozinė situacija, kai yra keturi įstatymai. Už tris aš raginu balsuoti, už ketvirtą – ne, bet jie yra surinkti į vieną paketą, tai čia jūsų sprendimas, ar leisti pateikimą. Asmeniškai aš turėsiu balsuoti prieš, nes pasisakau prieš vieną konkretaus įstatymo projektą, tai yra Teisėkūros pagrindų įstatymą. Dėl pranešėjos atsakymų į argumentus, kad Seimas turės galimybę vis dėlto priimti ekonominius sprendimus valstybei: ačiū, kad ta galimybė vis dar palikta Seimui.
Bet aš tiesiog norėčiau perskaityti. Yra 22 punktai, sąrašas situacijų, kai Vyriausybės rankos rengti įstatymų projektus bus surištos. Jeigu tame įstatyme atsiranda geografinių ribojimų, jeigu atsiranda nuoroda į viešuosius pirkimus, jeigu reglamentuoja intelektinę nuosavybę, jeigu mažina vartotojų mobilumą, jeigu riboja ką nors susijusį su prekėmis, jeigu atsiras koks nors ūkio subjekto steigimas – yra daugybė gyvenimiškų situacijų, kai Vyriausybei iš esmės bus surištos rankos rengti įstatymo projektą, nes atsiras superinstitucija – Konkurencijos taryba, kuri pasakys Vyriausybei: nu, nu, nu, jokiu būdu nerenkite, nes čia susiję su konkurencijos ribojimu. Mano giliu įsitikinimu, čia jau yra Konstitucijos problema, nes visi prisimena, kad Konstitucijoje yra konkurencijos laisvė, konkurencijos vertybė įtvirtinta, bet kartu pamiršta, kad yra socialinės valstybės misija taip pat įtvirtinta Konstitucijoje. Ir šiuo atžvilgiu mes tikrai neturime teisės kurti superinstitucijos virš Vyriausybės, kuri iš esmės suriš Vyriausybei rankas.
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės skirtingos, kviečiu balsuoti dėl viso paketo. (Balsai salėje) Atskirai prašote? Negalime atskirai, nes tai yra paketas. (Balsai salėje) Gerai, jei yra prašymas, dėl kiekvieno balsuojame atskirai.
Pirmas – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2580. Balsuojame.
Balsavo 91: už – 84, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 4 dieną.
Toliau balsuojame dėl Reklamos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 4 dieną.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi aš matau ir tuos projektus, kurie pateks į mūsų komitetą kaip pagrindinį, gal galėtume dėl visų kitų būti kaip papildomas komitetas dėl tos priežasties, kad dažniausiai paskui mums tenka vis tiek grįžti prie jų svarstymo, o ypač jeigu sąvokos ir kiti dalykai yra einantys sistemiškai.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, jūsų nebuvo salėje, bet, kaip supratau iš siūlymų ir jūsų frakcijos nario, pasisakoma prieš Teisėkūros pagrindų įstatymą, tai, ko gero, gali būti, kad jis bus atmestas dabar.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, mes priimsime sprendimą.
PIRMININKĖ. Bet dėl tų pirmų jūs siūlote kaip papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti siūlymui? (Balsai salėje) Pritarta, kad dėl projektų Nr. XIIIP-2580 ir Nr. XIIIP-2581 papildomas dar yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Dabar balsuojame dėl Konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 4 dieną.
Ir paskutinis – Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 4 dieną.
15.59 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2652 (pateikimo tęsinys)
Jau irgi praėjo pertrauka. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projekto pateikimas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiamu Statuto pakeitimo projektu dar kartą siūlau grįžti prie ekspertinio vertinimo klausimo. Iš tikrųjų šiuo metu galiojanti Statuto 145 straipsnio norma, kad Seimo narių grupė, net tik penktadalis Seimo narių, gali surinkti parašus ir inicijuoti ekspertinį vertinimą, kelia labai daug klausimų vien todėl, kad tokiu atveju, kai Seimo narių grupės sprendimo nepatvirtina arba jam nepritaria Seimas, susiklosto įdomi situacija, kai Seimo narių grupė, penktadalis Seimo narių, iš esmės įgyja kur kas didesnes teises negu Seimas. Penktadalis Seimo narių gali inicijuoti, visas Seimas in corpore tokio sprendimo kvestionuoti negali. Manyčiau, šita prasme iš tikrųjų tas teisinis reguliavimas yra netolygus, nes visais kitais atvejais pagal mūsų Statutą, kur iniciatyvos teisę turi Seimo narių grupė, ar tai yra apkaltos klausimas, ar tai yra komisijos inicijavimo klausimas, ar kiti klausimai, vėliau tuos Seimo narių grupės sprendimus viena ar kita forma Statute visas Seimas in corpore arba patvirtina, arba atmeta.
Čia yra tokia išimtinė situacija, kuri Seimo narių grupei suteikia išskirtines teises, tokias teises, kurių neturi pats Seimas. Būtent dėl šitos priežasties į ekspertinio vertinimo procedūrą siūlau įvesti galimybę Seimui išreikšti savo valią – balsuoti. Aš suprantu, kad ankstesni mano pasiūlymai, kurie reikalavo tikrai pakankamai didelio Seimo narių skaičiaus pritarimo, buvo kvestionuojami. Aš atsižvelgiau į jūsų pasiūlymus ir tą kritiką ir šiuo metu siūlau tiesiog sprendimą priimti Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma, kaip ir paprastai mes panašiais atvejais elgiamės. Tokia būtų trumpa mano pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama kolege, jūs, valstiečiai žalieji, rinkimų programoje visur rašėte – remtis kaštų naudos analize, ekspertų, mokslininkų išvadomis ir štai šičia mažinate galimybę išgirsti mokslininkų ar ekspertų išvadą, paremtą kokia nors kaštų naudos analize. Jūsų politinė bendražygė kadencijos pradžioje G. Kildišienė yra pasakiusi, kad mums trukdo dirbti žiniasklaida ir opozicija.
Mano klausimas. Ar jūs pritariate, kad jums opozicija trukdo dirbti, kadangi atimate iš opozicijos teisę arba iš kokios nors kitos susiformavusios mažumos teisę turėti savarankišką prašymą, pavyzdžiui, užsakyti ekspertinę išvadą? Kodėl jūs taip nemėgstate opozicijos ir kodėl jus įtikino G. Kildišienės argumentai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš manau, jūs puikiai žinote Seime galiojančią tvarką, kaip komitetai paprastai dirbdami (Teisės ir teisėtvarkos komitetas, manau, ir kiti) kreipiasi į mokslininkus dėl jų išvadų. Mes faktiškai dėl kiekvieno projekto arba bent jau dėl tų projektų, kurie tikrai kelia daugiau klausimų, yra didesnės apimties, kreipiamės tiek į vieno, tiek į kito universiteto mokslininkus. Kai kuriais atvejais mokslininkai tas pastabas atsiunčia savo iniciatyva. Manau, tikrai būtų neteisinga ir nesąžininga sakyti, kad Seimo priimami sprendimai nėra pagrįsti profesionalumu, kad jie nėra neva pagrįsti mokslo išvadomis ir taip toliau. Tikrai taip nėra. Aš manau, kad šito Seimo sprendimai yra kur kas labiau pagrįsti mokslininkų ir profesionalų patarimais, negu kaip mes turėjome praktiką su ankstesniais seimais, kai turėjome sprendimus, pagrįstus įvairiomis dėžutėmis. Toks mano komentaras būtų.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš manau, jūs puikiai suprantate, kad šituo projektu jūs panaikinate opozicijai galimybę išsireikalauti ekspertizės, jeigu opozicija mano, kad kažkoks projektas sukels išties žalingų pasekmių, nes, turėdami balsų daugumą Seime, jūs visada galėsite balsuoti, kad šita opozicijos iniciatyva nereikalinga. Kodėl jūs nepasiūlėte kažkokių demokratiškesnių variantų, jeigu manote, kad kartais opozicija gali piktnaudžiauti ta teise? Pavyzdžiui, kad vienas Seimo narys galėtų per sesiją tik vieną kartą pasirašyti reikalaudamas tokios ekspertizės, ar šiek tiek padidinti tą pasirašiusių skaičių. Dabar jūs visiškai opozicijos tą galimybę atimate.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai, gerbiamas kolega, tikiuosi, kad mes dirbsime konstruktyviai, ir tuos pasiūlymus, kuriuos jūs ką tik paminėjote, registruosite kaip pasiūlymus ir apie juos diskutuosime. Manau, taip, tai yra diskutuotini pasiūlymai.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs turbūt suprantate, kad šita forma, kuri iki šiol egzistavo Statute ir nesukėlė niekam didelių abejonių, kad ji tokia gali egzistuoti, buvo skirta ir tam, kad ne tik dauguma, bet ir Seimo mažuma galėtų parodyti tam tikrą iniciatyvą ir turėtų pagrįstą atsakymą. Tai lyg tam tikras demokratijos garantas arba forma, kaip galima Seime, nepakankamai įtikinus valdančiuosius… tam tikra Seimo narių grupė galėtų pasiremti mokslininkais. Dabartinis jūsų siūlymas per daugumos sprendimą yra tų teisių apribojimas. Ar jūs tą suvokiate, kad būtent tokia prasme yra didžiausia nukreipta kritika, o ne būdas į ką nors kitą?.. Ačiū už atsakymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų nemanau, kad tai yra mažumos apribojimas, nes jeigu pasiūlymai yra racionalūs ir jeigu tikrai reikia ekspertinio vertinimo, aš manau, visą laiką ir šiame Seime, ir kituose seimuose bus politinė valia paremti papildomas ekspertizes. Bent jau kiek mes komitete dirbame ir su gerbiamu jūsų kolega, į visus pasiūlymus dėl kausimų, dėl kviečiamų asmenų atsižvelgiame. Seimas tikrai turi labai daug metodų ir formų, kaip įtraukti opozicijos pasiūlymus ir diskutuoti.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, negalvokite, kad prieš jus nebuvo tokių, kurie galvojo, kad atėjo šimtmečiams į šitą posėdžių salę ir niekados nebus opozicijoje. Šita nuostata yra būtent derinti politiką. Todėl mano klausimas būtų labai tiesus ir tiesmukiškas. Prieš tris ar keturis mėnesius Seimo Pirmininkas ponas V. Pranckietis pasakė, kaip jis supranta demokratiją – kad mažuma turi vykdyti daugumos valią. Ar vadovaudamiesi šitais žodžiais jūs įregistravote šitas pataisas? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Brangūs kolegos, aš manau, mes kiekviename posėdyje matome situaciją, kad sprendimus priimame daugumos balsais. Toks atsakymas būtų. Bet iš tikrųjų grįžtant prie svarstomo klausimo, man net ir konstitucinės teisės prasme kyla klausimas, ar gali būti tokia teisinė situacija, kai Seimo narių grupė, penktadalis Seimo narių, įgyja didesnes teises negu Seimas in corpore. Aš tikrai neatmetu galimybės, kad galbūt ateityje vertėtų tą normą patikrinti ir gauti atsakymą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, stebiuosi ir neatsistebiu. Sakote, kad Seimo narių grupė įgyja daugiau teisių negu visas Seimas. Visas Seimas irgi gali priimti tokį sprendimą ir ne tik vienam žmogui pasiūlius, jeigu būtų nubalsuota. Bet tam yra procedūra, kad reikia surinkti parašus. Po tuo siūlymu gali pasirašyti 140 Seimo narių. Taigi čia netiesą jūs sakote.
Iš kitos pusės, ekspertams vertinti klausimus pateikia valdybos siūlymu pagrindinis komitetas. Taigi šiuo atveju komitete yra daug mažiau negu penktadalis Seimo narių. Jeigu sakote, kad komitetai prašo ekspertų ir specialistų išvadų, vėl tas pats argumentas. Penktadalis Seimo narių yra daugiau negu bet kuriame iš mūsų komitetų, išskyrus Europos reikalų komitetą. Šiuo atveju jūsų siūlymas yra ne kas kita kaip mažumos teisių varžymas, o ne demokratijos įtvirtinimas. Demokratija yra tada, kai paisoma ir mažumos.
Prisiminkite Vasario 16-ąją prieš 100 metų. 20 signatarų. Iš jų 4…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pasiūlė formuluotę ir 16 pritarė. Štai čia demokratijos pergalė buvo prieš 100 metų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog atsakydama į jūsų pasisakymą, nes klausimo nelabai girdėjau, galiu tik pasakyti, kad bet kokius komiteto sprendimus Seimas in corpore gali kvestionuoti, tai, ką komitetas, gavęs ekspertų išvadas, nusprendžia. Deja, šiuo atveju, kai yra surenkami parašai, Seimas netenka jokios statutinės galimybės klausti, ar tikrai tas ekspertinis vertinimas, kuris yra ir investicija šiuo atveju, nes yra vykdomas pirkimas, yra reikalingas, ar negalima to vertinimo gauti kokia nors kita paprastesne ir tikrai greitesne forma. Ką mes matome iš paskutinių ekspertinių vertinimų, tai tokią situaciją, kad tie mokslininkai, paprastai universitetų paklausus, atsakytų ir pateiktų išvadą nemokamai, o tiesiog, kai mes paskelbiame ekspertinį vertinimą, dalyvauja konkurse ir suteikia mokamą paslaugą, bet mes negauname kitų asmenų laimėjimų. Jeigu žiūrėtume į tuos komitetus, tai yra į tuos pirkimus ekspertinių vertinimų, kuriuos vykdė Sveikatos reikalų komitetas, ten irgi buvo įprastiniai ekspertai, kurie nuolat konsultuoja, ar kur vykdė TTK, ar Aplinkos apsaugos komitetas. Mes kokios nors išskirtinės paslaugos šiuo atveju negauname. Gauname tai, ką gautume paprastu rutininiu būdu, paklausę mokslininkų, tuo tarpu sugaištame laiką viešajam pirkimui, plius išleidžiame dar valstybės lėšų.
PIRMININKĖ. A. Kubilius klausia paskutinis, nes baigiasi laikas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš turiu tokį fundamentalų klausimą, kuris man vis dažniau kyla, dabar yra proga paklausti, kaip tik susiejant su šiuo įstatymu. Sakykite, ar jūs iš esmės tikite demokratija? Man susidaro vaizdas, kad jūs kažkaip turite abejonių. Noriu priminti, kad ši nuostata mūsų daugumos laikotarpiu, tai yra 1996–1997 metais, buvo priimta ir įrašyta į Statutą, mums labai paprastai galvojant, kad jeigu mes tikime demokratija, tai kada nors būsime opozicija ir šia nuostata naudosimės. Ir naudodavomės iki šiol 20 metų. Dabar jūs siūlote ją panaikinti.
Tai aš klausiu jūsų paprastai: ar jūs galvojate, kad jūs niekados nepralaimėsite rinkimų, kad atėjote į valdžią amžinai, ar jūs galvojate, kad jūs esate vienadienė partija ir kituose rinkimuose jau būsite išsisklaidę ir jums nerūpi, kas bus kitoje kadencijoje?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, jūs girdėjote mūsų lyderio pasakymą, kad mes kitais metais laimėsime visus rinkimus. Tai toks atsakymas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip aš sakiau, vadinasi, demokratija baigėsi.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Matydamas, kur link krypsta šio įstatymo pateikimas, ko gero, ir tolesnis svarstymas, aš, pasinaudodamas opozicijai turbūt paskutinį kartą tenkančia teise, opozicijos vardu kreipiuosi pagal 145 straipsnio 2 punktą ir prašysiu ekspertizės, nepriklausomų ekspertų išaiškinimo, kad jie pasakytų, ar šio įstatymo pakeitimas išties neatima paskutinės teisės iš opozicijos, ar dar sykį nepablogina demokratinės situacijos Lietuvoje. Dėkoju. (Plojimai)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir dar, jeigu galėčiau pasakyti?
PIRMININKĖ. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai raginčiau valstiečius šiek tiek daugiau galvoti apie ateitį. Kažkada, šio Seimo darbo pradžioje, galvodami, kad parodysite, kokie jūs taupūs, panaikinote Seimo vicepirmininkus, po to čia stovėjote tribūnoje ir ilgai aiškinote, kaip juos reikia atkurti. Dabar norite naikinti opozicijos vieną iš instrumentų. Aš jus raginu pagalvoti apie tai, kad 2020 metais jūs neišvengiamai pralaimėsite rinkimus, jūs liksite opozicija, o tada prašysite šių teisių. Kam jūs taip neapgalvotai elgiatės?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš reaguoju… (Balsai salėje) Aš galiu nereaguoti į tai, ką jūs pasakėte, nes iš tikrųjų 145 straipsnio 2 dalyje kalbama šiek tiek kitaip, bet jeigu nereikia nieko daryti, tai aš ir nesiūlau. O dabar, kai atsakyta į klausimus, aš noriu tik informuoti, kad po pateikimo yra pritarta Seimo statuto pakeitimams. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, motyvai. Motyvai! G. Skaistė – prieš po pateikimo.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, žiūrint į šituos pasiūlymus dėl įstatymų, kyla toks paprastas klausimas: kodėl valdančioji dauguma bijo ekspertų nuomonės? Ar ekspertų nuomonė, manote, prieštaraus kartais keistoms jūsų iniciatyvoms? Išties turbūt būtų galima taip galvoti.
Kalbant apie tai, kaip pranešėja sako, kad mažuma įgyja daugiau teisių negu dauguma, tai iš principo reikia suvokti, į ką teisę mes turime. Šiuo punktu yra reglamentuojama teisė į ekspertizę. Teisę į ekspertizę turi ir dauguma, ir mažuma. Čia nėra jokios teisės į ekspertizės nebuvimą, ką suponuoja dabar pranešėja, nes nori įtvirtinti, kad valdančioji dauguma turėtų teisę į tai, kad ekspertizės nebūtų. Šis punktas kalba apie tai, kad ekspertizės turi teisę paprašyti tiek mažuma, tiek dauguma, kas tik surenka penktadalį Seimo narių, tie turi teisę prašyti ekspertizės. Ekspertizė galima tik tokiu atveju, kai teisinis reguliavimas keičiamas iš esmės. Tai ir yra pasakyta šiame Statuto punkte. Nėra taip, kad aš tiesiog susigalvojau ir dėl kiekvieno įstatymo projekto galėčiau paprašyti ekspertinės išvados. Jos reikia tik tada, kai įstatymas ir jo reguliavimas tą sritį keičia iš esmės. Mano nuomone, tokiu atveju ekspertų nuomonė yra ypač svarbi ir ypač reikalinga. Dabartinis siūlymas yra ne kas kita, kaip opozicijos teisių varžymas ir bandymas, kad dauguma primestų savo valią, neturėdama net jokių argumentų, net negirdėdama jų ir net neprašydama, kad kas nors juos apskritai pasakytų. Tai tiesiog siūlyčiau labai gerai pagalvoti ir nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Už nėra norinčių kalbėti, tai balsuojame.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 52, prieš – 37, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 22 dieną.
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2670 (pateikimas)
Dabar 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimą pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mykolui Majauskui pagrįstumui ištirti ir išvados dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą pateikimo sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2670. Pateikimas. Kviečiu į tribūną S. Jakeliūną. Prašom. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome šiuo klausimu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar turime balsuoti, ar pritariame bendru sutarimu, kad pertrauka iki… Prašote balsuoti. Tada balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 88: už – 40, prieš – 31, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio.
16.19 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2572, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2573, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1413 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2574 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kadangi matau atėjusį žemės ūkio ministrą, tai gal dabar klausimai 2-7.1, 2-7.2, 2-7.3 ir 2-8.
Pirmiausia 2-7.1 kausimas. Prašom, ministre, į tribūną. Veterinarijos įstatymo 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu projektas, toliau lydimieji: Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1412 pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1413 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Čia yra kompleksinis klausimas. Prašau.
G. SURPLYS. Dėkoju, ponia pirmininke. Mieli kolegos Seimo nariai, teikiame įstatymų projektus, kuriais siekiame įteisinti veterinarijos rezidentūros studentų galimybę dirbti rezidentūros veterinarijos vietose.
Rengimą paskatinusios priežastys yra tokios, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai neleidžia veterinarijos gydytojams rezidentams, skirtingai negu medicinos gydytojams rezidentams ar gydytojams odontologams rezidentams, dirbti studijų metu ir gauti pareiginę algą, socialinio draudimo įmokas. Jiems nėra skaičiuojamas darbo stažas ir apribojamos socialinės garantijos, tokios kaip nedarbingumo, ligos, motinystės, tėvystės pašalpos ar pensijų kaupimas. Dėl šios situacijos veterinarinės medicinos rezidentūros studijos yra mažiau patrauklios, nors veterinarijos gydytojų Lietuvoje reikia ir jie yra paklausūs maisto saugos ir gyvūnų sveikatos bei gerovės užtikrinimo sistemoje.
Ką mes siūlome projektuose? Visų pirma įteisinti veterinarijos gydytojo rezidento, veterinarinės medicinos rezidentūros ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės sąvokas, tada nustatyti darbo santykius tarp veterinarijos gydytojo rezidento ir veterinarinės medicinos rezidentūros bazės. Veterinarijos gydytojas rezidentas studijų metu galėtų būti įdarbinamas rezidentūros bazėje ir pareiginė alga jam būtų mokama iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga galėtų būti mokama ir iš kitų lėšų.
Trečia. Siūlome sujungti veterinarijos gydytojų rezidentų gaunamas pajamas, tai yra stipendiją, kurią jie šiuo metu gauna, ir tai yra 300 eurų, ir darbo užmokestį ir nustatyti veterinarijos gydytojui rezidentui taikomą pareiginės algos koeficientą 7,6.
Ir ketvirta. Įtvirtinti veterinarinės medicinos rezidentūros vietų, į kurias priimtiems asmenims pareiginė alga mokama iš Žemės ūkio ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų, skaičių, kuris neturėtų viršyti tais metais vientisąsias veterinarines medicinos studijas turinčių baigti asmenų skaičiaus.
Projektams įgyvendinti reikalingos lėšos yra apie 300 tūkst. eurų per metus. Skaičiuojama pagal tai, kiek šiuo metu rezidentūroje studijuoja studentų, tačiau papildomos naštos biudžetui nebūtų, nes mes paimtume iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų tai, kas dabar yra mokama kaip stipendijos, ir pridėtume, kaip jau sakiau, Žemės ūkio ministerijos asignavimus, vidinius asignavimus, taip suformuodami algą, kuri būtų lygi 1007 eurams.
Lydimieji įstatymai. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reikia tam, kad veterinarijos gydytojų rezidentų gaunama parama būtų įtraukta kaip sudėtinė jiems mokamo darbo užmokesčio dalis. Taigi numatytume, kad visų rūšių stipendijos ir kita parama jiems nebūtų mokama, na, jie tiesiog gautų darbo užmokestį, į kurį įeitų ir stipendija.
Kodėl reikia pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą? Tiesiog mes numatome, kad šis įstatymas netaikomas veterinarijos gydytojams rezidentams, taip pat kaip ir netaikomas gydytojams rezidentams ir gydytojams odontologams rezidentams. Taigi prašytume įtraukti šį įstatymo projektą į svarstymus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pirmiausia turbūt mes norime paprašyti, kad Seimas balsuotų po pateikimo, bet iki tol jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano labai trumpas klausimėlis. Kai pasižiūri skaičiukus, o kiekgi per paskutinius keletą metų yra baigusių veterinarijos studijas, tai tie skaičiai nėra tokie ir prasti. Sakykime, 2015, 2016, 2017, 2018 metais yra didėjimas, ženklus didėjimas, tačiau realybė kaimiškose vietovėse yra tokia, kad veterinarijos daktarų – didžiulis deficitas, ypač dirbančių privačiame sektoriuje. Klausimas būtų toks. Labai gerai, kad jūs siūlote geresnį finansavimą gydytojams rezidentams, bet kokių daugiau galėtumėte pasiūlyti vaistų, kad daugiau jaunų žmonių, baigusių tas studijas, atkeliautų į kaimiškus rajonus?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes tuos vaistus, kaip jūs sakote, kuriame nuolatos. Buvo europinės paramos skirstymo etapų konkrečiai veterinarijos laboratorijoms įkurti, konkrečiai veterinarams buvo paskirta lėšų. Atvirai pasakysiu – jos visos nebuvo panaudotos. Taigi nebuvo poreikio. Šiuo metu lapkričio mėnesį mes paleidžiame naują paramos verslui kaime priemonę ir ten taip pat veterinarai galėtų gauti paramą, jeigu būtų suinteresuotumas. Taigi galimybių gauti europinę paramą lyg ir yra, tačiau veterinarų nedomina.
Kiek mes domėjomės, viena vertus, veterinarija yra lygiai toks pat verslas kaip ir kiti, ir jiems tiesiog reikalinga klientūra, tad įsikūrę kaime jie klientų neturi pakankamai, dėl to linksta kurtis miestuose ir atvažiuoti į kaimą suteikti paslaugų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad didelė dalis veiklos yra už grynus pinigus, ir dėl to europinės paramos sistemos tiesiog netinka veterinarams.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu pasitikslinti. Jūs lyginote medicinos ir odontologijos gydytojus rezidentus, ten mes turime dvipakopę sistemą – jaunesnieji ir vyresnieji. Kaip yra su veterinarijos gydytojais rezidentais, kiek jie laiko mokosi ir ar čia lyg ir yra viena pakopa, ar irgi reikėtų atsižvelgti į ilgesnį studijų laiką ir vyresniems taip pat pritaikyti kitą koeficientą – kaip medikams? Ačiū.
G. SURPLYS. Veterinarijos mokslų rezidentūra yra kitokia negu medicinos ar odontologijos. Jie mokosi vienpakopėse studijose, baigia vienpakopes studijas ir įgyja teisę dirbti. Tai yra šešeri metai plius dveji metai rezidentūros. Dveji. Todėl mes siūlome, kad tas mokestis jiems turėtų būti identiškas kaip odontologams ir gydytojams. Tiesiog jie trumpesnį laiką, kol reziduoja, gautų tą darbo užmokestį.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų trūksta žinių šitoje srityje, todėl norėčiau sužinoti, ar Lietuvoje platus rezidentūros bazių tinklas, ar tai kažkiek siejama su Vyriausybės regionų politika? Ačiū jums.
G. SURPLYS. Įstatymas, kurį mes teikiame, pataisymai niekaip nenumato nei skaičiaus, nei jo plėtros. Šiuo metu Lietuvoje turime situaciją, kad rezidentų kiekvienais metais yra apie 12–13. Tiesiog yra viena bazė – Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija. Tačiau mes neužkardome galimybės, jeigu atsirastų poreikis, akredituotos įstaigos, privačios veterinarijos įstaigos irgi galėtų tai daryti. Šiuo metu teikiamas įstatymas tiesiog nustato, kad tai galima būtų… kad Vyriausybė jau vėliau nustato, kurios įstaigos atitinka reikalavimus, kad būtų galima finansuoti tą darbo užmokestį.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, pastaruoju metu labai trūksta veterinarijos darbuotojų kaime. Konkrečiai čia prieš metus kalbėjo Radviliškio žemdirbiai, kad 17 metų Radviliškis nematė nė vieno, baigusio Veterinarijos akademiją, kad dirbtų specialistas. Dabar yra mada – šunys ir katės plinta, ir jie visi baigę pasidarė šuniukų ir kačių gydytojais. Aš siūlau tokį… Jūsų labai geras pasiūlymas, tačiau padarykite taip: kurie nori gauti pinigų už rezidentūrą, turi atlikti kaimiškuose rajonuose… ir užsiimti tuo metu gydymu ne kačiukų, o gyvulių, tada įskaityti rezidentūrą.
G. SURPLYS. Dėkoju už pasiūlymą. Iš tiesų įdomus pasiūlymas, jeigu šitas mūsų įstatymo projektas keliaus į komitetus, manau, būtų galima komitetuose tą pasiūlymą ir pateikti, ir apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kol kas pailsėkite iki kito klausimo.
Motyvai dėl visų įstatymų. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime tada bendru sutarimu pritarti?
Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIIIP-2572, Nr. XIIIP-2573, Nr. XIIIP-2574, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektams pritarta.
Dėl projekto Nr. XIIIP-2572 kaip pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 22 dieną.
Dėl projekto Nr. XIIIP-2573 kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas irgi lapkričio 22 dieną.
Ir dėl projekto Nr. XIIIP-2574 kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 22 dieną.
16.30 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395 (pateikimas)
Gerbiamojo ministro paprašysiu pateikti dar vieną įstatymo projektą, tai yra Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
G. SURPLYS. Dėkoju, ponia pirmininke. Šio įstatymo projekto rengimo priežastys yra tokios. Nacionalinė žemės tarnyba nuo šių metų sausio 1 dienos išduoda sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, tačiau neturi suteiktų įgaliojimų patikrinti jau sudarytų žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių. Nesant už žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorių priežiūrą atsakingos institucijos, visuomenėje spekuliuojama informacija dėl galimai neskaidriai, pažeidžiant teisės normas sudarytų žemės perleidimo sandorių. Šiuo metu galioja toks kontrolės mechanizmas. Iki sandorio sudarymo žemės įgijėjas pildo pirkėjo deklaraciją ir patvirtina, kad po įsigijimo jo ir su juo susijusių asmenų bendras žemės plotas neviršys 500 hektarų ribos, išskyrus galimą išimtį dėl gyvulininkystės plėtojimo, ir tą deklaraciją pateikia notarui. Tada, kaip jau minėjau, nuo 2018 m. sausio 1 d. atsirado nauja nuostata, kad Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimą įsigyti žemės, taip pat išduoda sutikimą įsigyti daugiau nei 10 hektarų turintį juridinį asmenį arba jo akcijas, patikrinusi įgijėjų nuosavybės teise valdomą žemės plotą. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba pati negali imtis veiksmų pradėti tyrimo, jeigu atsiranda informacijos, duomenų ar faktų dėl žemės įgijimo teisėtumo, ir kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo valstybės nuosavybėn. Prokuroras pagal įstatymą gali teikti ieškinį teismui dėl didesnio nei 500 hektarų žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn.
Taigi šiuo metu galioja toks kontrolės mechanizmas. Tačiau manome, kad šių priemonių nepakanka, nes statistika yra tokia, kad Nacionalinė žemės tarnyba per pirmąjį minėtų nuostatų taikymo pusmetį gavo 9 tūkst. prašymų išduoti sutikimus įsigyti žemės ir 23 atvejais atsisakė išduoti tuos leidimus dėl 500 hektarų ploto viršijimo. Taigi tokie skaičiai rodo, kad galimi atvejai, kai užpildžiusio deklaraciją asmens turimas žemės plotas yra viršijęs 500 hektarų ribą dėl, pavyzdžiui, blogo teisės aktų interpretavimo, klaidos arba piktnaudžiavimo.
Kaip žinote, Žemės ūkio ministerija yra kreipusis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau teisme iki šiol nėra bylų dėl žemės perdavimo valstybei. Taigi šiuo teikiamu projektu siekiame stiprinti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo kontrolę. Taip pat siekiame užtikrinti įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmą dėl galiojančio Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos dėl išimtinės galimybės viršyti 500 hektarų žemės ribą gyvulininkystei plėtoti.
Ką mes siūlome šiuo projektu? Suteikti Nacionalinei žemės tarnybai teisę tikrinti jau sudarytus žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius ir jų teisėtumą. Jeigu kiltų įtarimas, būtų gauta informacijos, duomenų ar faktų, kad asmuo, įsigydamas žemės, juridinį asmenį ar jo akcijų, pažeidė įstatymo nuostatas dėl 500 hektarų, įskaitant ir kai žemės buvo perkama gyvulininkystei plėtoti, NŽT įgyja teisę atlikti patikrinimą. Tada atlikdama patikrinimą NŽT įgyja teisę reikalauti iš notarų, Registrų centro, Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informacijos. Ir galiausiai gindama viešąjį interesą NŽT galės pareikšti ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos pažeidžiant įstatymą, arba neatitinkant sąlygų dėl žemės, įgytos gyvulininkystei, perdavimo valstybės nuosavybėn, kitaip tariant, išpirkimo.
Ir paskutinis sakinys. Siūloma nustatyti, kad prokuroras pats imtųsi viešojo intereso gynimo, jeigu būtų duomenų, kad pažeidime būta nusikalstamos veiklos požymių. Toks projektas, prašytume priimti svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, ministre. Aš nesu teisininkas, bet žinau, kad teisės aktai ir bet kokie apribojimai turi turėti proporcingumo logiką. Jūs ką tik praleidote penkias minutes, vardindamas, kiek NŽT turėtų padaryti veiksmų, įgyvendindama, mano nuomone, visiškai nelogišką ribojimą – 500 hektarų apribojimą. Vien ką pasakėte, kad per šiuos metus yra pateikta 9 tūkst. prašymų Nacionalinei žemės tarnybai leisti įsigyti žemės ir tik 23 buvo atmesti. Nacionalinėje žemės tarnyboje šiandien dirba 960 darbuotojų. Štai yra geras pavyzdys, kaip kuriasi biurokratija, – išleidus iš tikrųjų nereikalingą įstatymo ribojimą 500 hektarų, staiga susikuria milžiniškas aparatas, kad jis jį įgyvendintų.
Mano klausimas, ar tai yra iš esmės logiška riboti 500 hektarų, nes jūs inicijuojate pakeitimus, kad būtų užtikrinta kontrolė, o kontrolė kainuos tiems patiems mokesčių mokėtojams? O antrasis klausimas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi dėl viešojo intereso gynimo ir kad žemė būtų grąžinta atgal valstybei, tai yra būtų išpirkta valstybės, nors iš esmės žemės politika yra tokia, kad žemė turėtų būti perduodama privačiai nuosavybei. Gal būtų logiškiau grąžinti ją privatiems ir skelbti aukcioną? Laukiu komentarų į abu klausimus.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Jis gana platus, aš tik pasakysiu, kad tas 500 hektarų apribojimas galioja jau seniai. Jisai fiziniams asmenims galioja jau labai seniai, tai viena. Juridiniams asmenims iki 2006 metų buvo galima įsigyti, turėti iki 2 tūkst. hektarų žemės. Nuo 2006 metų tas apribojimas įvestas ir jie negali to turėti, tai yra tie patys 500 hektarų.
Dabar dėl kontrolės, taip, tai yra biurokratinis mechanizmas. Biudžetui tai papildomai nieko nekainuos, kadangi tie patys 900 jūsų minėtų NŽT darbuotojų lygiai taip pat dirbo su žemės restitucija, lygiai taip pat dirba su valstybinės žemės perdavimu ir taip toliau. Jiems tai bus tiesiog papildoma funkcija, papildomas darbas. Tai gal tiek būtų atsakymo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, galbūt šis jūsų pristatytas klausimas ir atrodo jums aktualus, bet ar jūsų nejaudina, mane tai labai jaudina, kiti klausimai? Lietuva pagal žemės ūkio produktų gamybą, pagal pajamas iš vieno hektaro priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Melioracijos įrangų (…) Lietuvoje milijardinės, jo vertė blogėja kasmet, finansavimo beveik nėra, sprendimų nėra. Tai yra tragiškas dalykas, aš nekalbu apie pieno gamybos mažėjimą, kitų produktų gamybos mažėjimą. Kada jūs ateisite su pasiūlymais, su idėjomis šitoje srityje?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes planuojame atnešti Melioracijos įstatymą į Seimą per pavasario sesiją. Šiuo metu esame paruošę du modelius, dėl kurių diskutuojame su visuomene. Štai ir Žemės ūkio rūmai organizavo konferenciją, ir su Kaimo reikalų komitetu palaikome tikrai glaudžius ryšius. Suderinę, paruošę tą vienintelį modelį, per pavasario sesiją ketiname atnešti Melioracijos įstatymo pakeitimus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų labai sveikintinas įstatymo projektas, nes jau anksčiau teko girdėti iš NŽT dirbančių darbuotojų, kad jiems tarsi vietomis surištos rankos būdavo, negalėdavo patikrinti to, ką jie turėtų patikrinti. Bet, jūsų nuomone, ar šiuo metu pakaks šių įrankių NŽT, kad tikrai viską galėtų patikrinti, – tiek UABʼus, tiek fizinius asmenis, tiek visus kitus, užsienyje esančias bendroves, kurios perka žemę pas mus? Kaip jūs galvojate, gal dar kažką reikėtų padaryti?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą, jisai nelengvas, nes iš tikrųjų darbo tikrinant visus susietumus yra sočiai. Bet mes ambicijas mėgstame, bandysime susitvarkyti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis ministre, o kaip bus tais atvejais, kai žmonės legaliai dar tuo metu, kai buvo galima įsigyti daugiau nei 500 hektarų, yra įsigiję, kokios bus taikomos priemonės? Ačiū už atsakymą.
G. SURPLYS. Kaip jau sakiau, tyrimas yra tikrai sudėtingas, nes, viena vertus, reikia visą susietumą tikrinti, kita vertus, lygiai taip pat reikia tikrinti, kada, kokiu metu įsigytas koks žemės sklypas. Tie sklypai, kurie bus įsigyti pagal tuo metu galiojančius įstatymus, liks nuosavybė. Įstatymas atgal negalioja.
J. OLEKAS (LSDPF). Kai kurie.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, su Teisės departamento išvadomis, aš neabejoju, jūs esate susipažinęs. Ar nėra jums įtarimų, kad kai kurios siūlomos teisėkūros normos gali prieštarauti civilinės teisės normoms?
G. SURPLYS. Ačiū už klausimą. Atleiskite, bet aš į jį atsakyti negalėsiu. Mano žiniomis, mes negavome prieštaravimų. Atkreipiu dėmesį, kad šis įstatymo projektas ateina iš Vyriausybės, taigi tikrai Vyriausybės teisininkus perėjo. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Ačiū, galite pailsėti.
G. SURPLYS. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš principingai pritariu dalykui, kai yra išleidžiamas koks nors apribojantis teisės aktas, tai turi būti ir jo kontrolės mechanizmas užtikrintas, bet aš kvestionuoju patį ribojimą 500 hektarų. Mes iš ministro lūpų ką tik išgirdome, kai gerbiamajam V. Ąžuolui atsakė, ar įmanoma bus kontroliuoti UAB’us, užsienyje įregistruotus. O ką jau kalbėti apie akcijų biržoje registruotas bendroves, kurios perka vieną ar kitą sklypą, vieną ar kitą bendrovę kartu su fabrikais, ir čia net iškyla rizika, kurios neįmanoma įvertinti, ją reikės kontroliuoti. Lietuvos investicinės sąlygos bus pažeidžiamos po tokių kontrolės mechanizmų įdiegimo. Kalbant su Investuotojų forumu ar akcijų biržose prekiaujamų bendrovių atstovais yra labai didelis klausimas, kaip čia bus įgyvendinta, kai iš tikrųjų bus pradėta kontroliuoti ši situacija.
O kalbėjimas apie tai, kad čia bus tikrinamos tik po 500 hektarų ribojimo atsiradimo bendrovės, truputį sako ir tai, kad kai kam buvo leista labai daug įsigyti, kai kas inicijavo referendumus dėl žemės įsigijimo apribojimų, taip sumažino sau konkurentų skaičių, ir dabar konkurentus mes kontroliuosime, o tie, kurie turi, didieji latifundininkai turi labai didelius žemės sklypus, turės konkurencinį pranašumą.
Aš kvestionuoju visą šį įstatymą ir visą ribojimą, o ką jau kalbėti apie kontrolės mechanizmą, už kurį mokės visi mokesčių mokėtojai. Gerbiamas ministre, jei jūs šviežiai pasižiūrėtumėte į šią situaciją, man atrodo, imtumėtės paties pagrindo, ar tikrai reikia to ribojimo. O kontrolę, aišku, kiekvieno teisės akto reikėtų užtikrinti.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš dalies noriu pasakyti už, nes, mano manymu, gerai, kad pagaliau mūsų pastangomis ir Žemės ūkio ministerija yra priversta reaguoti į tai, kad Lietuvos žemės ūkyje yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad jokie apribojimai iki šiol neveikia, nei iki 2014 metų, nei po 2014 metų. Atsiranda tam tikras teisinis mechanizmas.
Bet aš raginčiau ministeriją ir Vyriausybę žiūrėti dar toliau ir giliau. Verta atkreipti dėmesį į tai, kokias rekomendacijas pateikė Europos Parlamentas, kuris labai didelį susirūpinimą išreiškia pastaruoju metu dėl milžiniškos žemės koncentracijos daugelyje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, lygina padėtį Europos Sąjungos šalyse su tokiomis žinomomis oligarchinėmis valstybėmis kaip Lotynų Amerika ar Filipinai ir siūlo labai konkrečias ekonomines priemones, tarp jų, pavyzdžiui, ir mokestines, apmokestinti tokiu atveju tą žemės nuosavybę, kuri viršija 500 hektarų, kad tiesiog normaliai rinkos sąlygomis savininkai suprastų, kad jiems toliau naudotis tokia pertekline žeme, nepaisant visų priimtų įstatymų, kuo toliau, tuo labiau darysis nuostolinga. Aš siūlau šiai temai skirti kur kas didesnį dėmesį, neapsiriboti vien tuo, ką pasiūlė ministerija, tokiu gana sudėtingu juridiniu mechanizmu, bet žiūrėti kur kas giliau ir nagrinėti būtent toje priimamų europinių sprendimų šviesoje.
PIRMININKĖ. Kadangi nuomonės skirtingos, balsuojame.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 22 dieną.
Repliką po balsavimo – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau frakcijos vardu paprašyti, kad papildomu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kadangi, kaip ir minėjau, Teisės departamento išvadose kalbama apie galimai atsirasiantį naują institutą, kad valstybė taps paimamo žemės sklypo bendrasavininke. Tai yra civilinės teisės dalis, todėl nėra taip paprasta, siūlyčiau, kad kaip papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti, kad kaip papildomas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Pritarta.
Repliką po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad su šiuo projektu mes dar giliau klimpstame į tą nesąmonę, kuri yra padaryta, suteikus žemės įsigijimo privilegiją gyvulių augintojams. Dabar numatome, kad valstybė turės nupirkti tą žemę, jeigu staiga gyvulių sumažėja, ir ne bet kaip, ne komercine to laikotarpio kaina, o jeigu ką, net didesne kaina, kuri tuo metu yra rinkoje, jeigu įsigijęs ūkininkas už ją tuo metu brangiau mokėjo. O už kiek beparduos valstybė? Aišku, kad parduos už to meto komercinę. Mes čia tikrai įlendame į visokias nesąmones, užuot pasakę, kad, jeigu ten per daug pasidarė tos žemės, tegul tas ūkininkas parduoda, kaip jis nori. Ko čia kištis valstybei – pirkti ir paskui nuostolingai parduoti?
PIRMININKĖ. Sutariame šiuo klausimu.
16.48 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(3) (svarstymas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(3). Svarstymo stadija. Pirmiausia kviečiu K. Smirnovą, Švietimo ir mokslo komitetas ir Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Tik išvadą ir imsime po vieną įstatymą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija buvo kaip papildoma. Sprendimas – iš esmės pritarti ir pagrindiniam komitetui atsižvelgti į gautus pasiūlymus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pagrindinio Švietimo ir mokslo komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Sporto įstatymo projektui ir teikti jį Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toli nedinkite, paskui turėsite grįžti, kai visi komitetai pasakys savo išvadas. A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kas iš Biudžeto ir finansų komiteto? Pirmininkas. Prašau. S. Jakeliūnas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas – buvo pritarta bendru sutarimu projekto siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau A. Širinskienės. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą dar 2018 m. gegužės 30 d. Sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Komitetas yra pateikęs pagrindiniam komitetui du pasiūlymus.
Balsavimo rezultatas tokiu atveju buvo toks: visų 8 dalyvavusių balsai už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kviečiu Z. Streikų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė šį projektą gegužės 16 dieną ir komiteto tokia išvada: siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario J. Oleko pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, jų buvo du.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kas pristatys išvadą? G. Skaistės nematau. R. Dagys galbūt?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu J. Oleką. J. Olekas diskusijoje dalyvauja? Gerbiamas Jovaiša, netrukdykite J. Olekui ateiti į tribūną. Į tribūną. Diskusija. Frakcijos vardu net septynias minutes galite kalbėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, jeigu reikia, galiu tiek ir pakalbėti, bet aš manau, kad mes turime labai konkrečius pasiūlymus, pataisas, tai galbūt pataisų svarstymo metu galėsime apsispręsti. O iš principo, aš manau, šitą įstatymą priimti reikia. Tokia yra ir mūsų frakcijos nuomonė, tačiau kai kurios pataisos dar galėtų būti priimtos ir svarstymo, taip pat ir priėmimo metu. Pavyzdžiui, apibrėžiant ne tik savivaldybių, valstybines institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas, nes tokia kaip Olimpinis komitetas, nevyriausybiniai veikėjai taip pat čia vaidina svarbų vaidmenį. Jeigu mes apibrėžiame net žiūrovus, kas yra žiūrovai, man atrodo, kad turėtų būti apibrėžtos ir tos… Bet tas mintis išsakysime pataisų svarstymo metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviečiu K. Smirnovą į tribūną. Gal tiktai iš karto pasakysiu, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas. Tai 1 straipsnio bus nauja redakcija ir pavadinimas – „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas“ ir toliau yra 1 straipsnis I skyriuje, o iš viso I skyriuje ir 1 straipsnyje bus, sakykim, 26 tokie trumpi straipsniukai.
Gerbiamas kolega, gal mes tada… Aš iš karto skaitysiu Seimo nario siūlymą, o jūs pakomentuosite, kokį sprendimą priėmė komitetas. Tinka?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Tai dėl naujojo 1 straipsnio, kurio pavadinimas „Įstatymo paskirtis ir taikymas“, Seimo narys J. Olekas. Prašom pateikti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip aš sakiau kalbėdamas iš tribūnos, dėkoju už tuos pasiūlymus, kuriuos teikiau ir kuriuos iš dalies priėmė pagrindinis komitetas, o tų, kuriems nepritarta, kad nereikėtų kiekvieną kartą pristatyti, aš tiesiog atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiimu. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Pritarta iš dalies. Ar sutinka Jaunimo ir sporto reikalų komisija?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, sutinka.
PIRMININKĖ. Toliau. 2 straipsnis. Seimo narys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Taip atsitiko, kad šitą straipsnį ir dar 18 kitų, kuriuos aš buvau pateikęs, teikiau tuo pačiu metu, kai ir kiti kolegos teikė. Mes juos svarstėme ir visi klausimai yra išspręsti. Atsakymai duoti ir su visais sutinku, ką gerbiamasis K. Smirnovas dabar pateiks. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas Smirnovai, komitetas pritarė iš dalies. Kaip aš suprantu, D. Kepenis sutinka su tuo.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, D. Kepenis neprieštarauja. Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar J. Oleko – papildyti 2 straipsnį 15 dalimi. Jūs atsiėmėte, šito irgi nebereikia svarstyti.
D. Kepenio dėl 2 straipsnio 13 dalies irgi nebereikia svarstyti. Toliau Seimo nario D. Kepenio siūlymas dėl 2 straipsnio 15 dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Irgi nereikia.
PIRMININKĖ. Nereikia svarstyti. Dėkui. Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja redakcija. Tokia ilga. Komitetas pritarė iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Tenai dėl sąvokų pakeitimo, yra patikslinta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sąvokas. Švietimo ir mokslo komitete pritarta rugsėjo 26 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega Seimo narys K. Smirnovas iš esmės parašo naują redakciją, paderinęs su D. Kepeniu ir J. Oleku. Ir komitetas pritarė iš dalies iš esmės jūsų suredaguotam 2 straipsnio tekstui, taip?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dar atkreipčiau dėmesį. 2 straipsnio 10, 11 punktai yra pakoreguoti jau pagal komiteto redakciją.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Tikrai taip.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Galime pritarti? Pritarta.
Važiuojam. 3 straipsnis. Nėra siūlymų. 4 straipsnis. Faktiškai J. Oleko pritarta iš dalies. Sutinkate? D. Kepenis siūlymą teikė.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Atsiima jis.
PIRMININKĖ. Jis atsiima. Dabar Jaunimo ir sporto komisija. Pritarta iš dalies. Sutinkate. Toliau – 5 straipsnis. Irgi D. Kepenio siūlymas, bet jūs atsiėmėte visus savo siūlymus. Toliau dėl 6 straipsnio yra D. Kepenio net du siūlymai, bet jis juos atsiėmė, atsiprašau, net trys siūlymai, keturi. Visiems nepritarta, bet kolega atsiėmė, tai mes jų ir nesvarstome. Toliau yra Jaunimo ir sporto reikalų komisijos siūlymas dėl 6 straipsnio. Komitetas…
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarė iš dalies, taip?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Taip, iš dalies pritarta komitete.
7 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Nepritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Ar sutinka ponas Z. Streikus su tokia išvada? Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje „Sutinkam!“)
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Sutinka.
PIRMININKĖ. Konkrečiai dėl 7 straipsnio. Sutinkate, kad komitetas nepritarė jums? (Balsai salėje) Kaip? Kalbėkite per mikrofoną, aš negirdžiu.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Sutinkame, argumentai pakankami.
PIRMININKĖ. Dėkui. Sutinkate, vadinasi, iš esmės atsiimate. Toliau Jaunimo ir sporto reikalų komisija pakeičia 7 straipsnį ir šiek tiek kitaip išdėsto. Komitetas pritarė iš dalies, viskas gerai.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Visi sutinka. 8 straipsnis. Seimo narys J. Olekas. Pritarta iš dalies. Sutinkate? Dėkui. Ir dar vienas jūsų siūlymas dėl 1 dalies 4 punkto, bet komitetas nepritaria. Atsiimate? J. Olekas atsiima, mes šiuo klausimu toliau nediskutuojame.
Toliau Jaunimo ir sporto reikalų komisija redagavo savaip, bet komitetas tam pritarė iš dalies. Sutinkate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau 9 straipsnis. J. Oleko siūlymas dėl 9 straipsnio. Jūs atsiimate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Kolega sakė, kad atsiima visus, ir sutinkame.
PIRMININKĖ. Atsiima. J. Olekas ir kitą atsiima. 9 straipsnį mes jau apsvarstėme.
Dėl 10 straipsnio J. Oleko siūlymas, kurį jis irgi atsiėmė. Ir prieiname prie III skyriaus 11 straipsnio. Seimo narys J. Olekas teikė siūlymą, kurį dabar atsiėmė. Ir dar vienas siūlymas dėl 11 straipsnio 2 dalies, komitetas pritarė iš dalies, ir Juozas sutinka su tuo. Toliau Seimo narys kolega K. Smirnovas pats yra tribūnoje: III skyrius suredaguotas didžiosiomis raidėmis, III skyriaus pavadinimas ir 11 straipsnis išdėstytas…
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. …taip, kaip yra suredaguota pono K. Smirnovo, ir komitetas tam pritarė, ir mes tam pritariame.
Toliau IV skyrius ir 12 straipsnis. Mūsų kolegų J. Oleko, kuris atsiima siūlymą, ir D. Kepenio, kuris atsiima siūlymą. Ir dar vienas D. Kepenio siūlymas papildyti 12 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis. Pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Sutinkate. Ir dar D. Kepenis siūlo 12 straipsnį papildyti nauja 8 dalimi. Komitetas nepritarė, bet jūs pats sakėte, kad jūs atsiėmėte savo tokius siūlymus, kuriems komitetas nepritarė.
V skyrius. Dėl 13 straipsnio nėra siūlymų, dėl 14 straipsnio nėra, dėl 15 straipsnio nėra.
VI skyrius. Dėl 16 straipsnio yra Seimo narių E. Gentvilo, G. Vaičekausko, J. Liesio, J. Varkalio, R. Juškos, A. Armonaitės, S. Gentvilo ir V. Gailiaus pasiūlymas. Kuris pateikiate? S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, nelabai sekiau, čia turbūt dėl procentų, skiriamų sportui. Mes norėtume numatyti progresiją, kad kiekvienais metais iš surenkamo akcizo skiriamas finansavimas proporcingai didėtų sportui ir kultūros renginiams. Jeigu tokiame pagrindiniame įstatyme atsirastų, mes manytume, kad būtų nuosekli pozicija iš esmės didinti prevencines priemones.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė nepritarti. Pakomentuokite kodėl.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas nepritaria, nes tai yra pereinamas laikotarpis, kiekvienais metais yra pakeliama: 2019 metais yra 2 %, 2020 metais – 2,5 % ir 2021 metais pasiekiama 3 %, ką ir siūlo Seimo nariai. Būtų neproporcinga iš karto pakelti didele suma, ir Vyriausybė tam nepritaria.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Simonai, jūs reikalaujate balsuoti? Ar atsiimate? Atsiima. S. Gentvilas visų savo kolegų, kurie pateikė šį projektą, atsiima siūlymą. Mes toliau nesvarstome.
Biudžeto ir finansų komitetas pateikė siūlymą, kuriam buvo pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Sutinkate. Jaunimo ir sporto reikalų komisija taip pat pateikė siūlymą, ir pritarta iš dalies. Sutinkate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar 17 straipsnis.
D. Kepenis 17 straipsnio 1 dalį keičia. Pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Sutinkate.
17 straipsnio 4 dalį D. Kepenis siūlo keisti. Ar jūs atsiimate šį siūlymą, nes komitetas nepritarė? Atsiimate? Dėkoju.
Toliau – 17 straipsnio 6 dalį. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galite D. Kepeniui netrukdyti, gerbiamas kolega? Ar jūs sutinkate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). D. Kepenis sutinka su visais komiteto pasiūlymais, iš karto pasakė.
PIRMININKĖ. Gerai, D. Kepenis sutinka su komiteto redakcija. Dėkui. Dar D. Kepenio siūlymas keisti 17 straipsnio 7 dalį. Atsiima. Ir keisti 17 straipsnio 8 dalį. Irgi atsiima.
Biudžeto ir finansų komitetas teikia savo ilgą siūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate.
Jaunimo ir sporto komisija siūlo 17 straipsnio redakciją. Komitetas pritarė iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Teisingai sakau. Seimo narys K. Smirnovas – pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį ir parašo visiškai kitą redakciją. Komitetas jam pritarė iš dalies. Galime tam pritarti? Pritarta.
18 straipsnis. Jaunimo ir sporto reikalų komisija irgi redaguoja 18 straipsnį. Pritarta iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Seimo narys J. Olekas 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlo redaguoti. Bet jūs atsiimate, kaip suprantu, šį siūlymą, nes komitetas tam nepritarė. J. Olekas siūlo keisti 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Pritarta iš dalies. Jūs su tuo sutinkate.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija atnaujina 19 straipsnio redakciją. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate su tuo?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. 20 straipsnis. Taip pat Jaunimo ir sporto reikalų komisija redaguoja ir komitetas pritaria iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. 21 straipsnis. Seimo narys J. Olekas atsiima, o Jaunimo ir sporto reikalų komisija siūlo redakciją, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Taip, ir mes pritariame.
Didysis VII skyrius. Pavadinimo pakeitimas, kurį siūlo Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Komitetas tam pritarė.
22 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
23 straipsnis. Seimo narys J. Sabatauskas turi siūlymą. Nematau J. Sabatausko. Komitetas nepritarė.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Nežinau, ar?.. (Balsas salėje) Gal mes bendru sutarimu irgi jau suredaguotam tekstui nepritarkime taip, kaip komitetas ir siūlo? Galime taip pritarti? Gerai. Jaunimo ir sporto reikalų komisija redaguoja 22 straipsnį. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime ir mes tam pritarti? Pritarta.
24 straipsnis. Seimo narys J. Olekas atsiima. Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnį ir naujai redaguoti – Jaunimo ir sporto reikalų komisija redaguoja. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta.
25 straipsnis. Seimo narys R. Žemaitaitis. Ar atsiimate savo siūlymą, nes komitetas nepritarė? R. Žemaitaitis atsiima.
Seimo narys J. Sabatauskas irgi siūlo…
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. …keisti 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bet komitetas tam nepritarė. (Balsai salėje) Tai jau irgi nereikia. Jaunimo ir sporto reikalų komisija keičia 24 straipsnį. Komitetas pritarė iš dalies.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komisija sutinka.
PIRMININKĖ. Seimo narys K. Smirnovas turi siūlymą dėl 26 straipsnio. Komitetas tam pritarė.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėmesio! Čia gal daugiau Dokumentų skyriui. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Seimo narys K. Smirnovas teikė siūlymą. Komitetas ir vienam, ir kitam siūlymui pritarė, taip?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau dar vienas siūlymas irgi K. Smirnovo – pakeisti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-149(3) 2 straipsnio 6 ir 12 dalis ir išdėstyti atitinkamai. Komitetas tam pritarė.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau 3 straipsnis – pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Teikia Seimo narys K. Smirnovas. Komiteto pritarta iš dalies. Jūs pritariate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Jaunimo ir sporto reikalų komisija teikia siūlymą, pritarta iš dalies. Sutinkate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dėl viso po svarstymo. Motyvai dėl viso. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpai. Tą įstatymą, kuris pasiekė Seimą, buvo tikslas galbūt grąžinti, bet po ilgo, įtempto Švietimo ir mokslo komiteto, Sporto reikalų komisijos ir visų kitų kolegų darbo galų gale pavyko sukurti gana kokybišką produktą, kuris atstovautų ir profesionaliajam sportui, ir fiziniam aktyvumui, rasti tą balansą. Manau, kad bus užtikrintas efektyvus valstybės šiam tikslui, kilniam tikslui, skirtų lėšų panaudojimas. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu… (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai. Prašom. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi vienas straipsnis susijęs asmeniškai su manimi, tai aš susilaikau, nebalsuosiu.
PIRMININKĖ. Jūs turite nebalsuoti?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Nebalsuoju.
PIRMININKĖ. Supratau. V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Aš lygiai taip pat palaikau įstatymą, jo tikrai reikia, bet balsuoti negaliu.
PIRMININKĖ. Olimpinis čempionas irgi nebalsuos. Gerai. O mes balsuojame, laisvi nuo sporto. Taip, registruotis galite ir vienas, ir kitas, tiktai nei vienas, nei kitas nebalsuojate.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 60, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi po svarstymo Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
17.13 val.
Seimo savaitės (2018-10-15–2018-10-19) – 2018 m. spalio 16 d. (antradienio) ir 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamas Smirnovai, aš truputį jūsų atsiprašau, bet mes dabar suteiksime žodį Seimo Pirmininkui pateikti savaitės, prasidedančios spalio 15 diena, posėdžių darbotvarkes. Darbotvarkės pristatymas ir tvirtinimas. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, posėdžiai vyks spalio 16 ir spalio 18 dienomis. Posėdžių darbotvarkės dalis yra tęstinė. Prezidento vyriausioji patarėja pateiks dalį teisėjų, kuriuos laikas atleisti, toliau yra kitokių įvairių, daug dėmesio antradienį turėsime skirti konsoliduotoms ataskaitoms tvirtinti. Toliau antradienį prieš pietus bus pusvalandis Ministrui Pirmininkui atsakyti į klausimus, 16 valandą kalbės ministras R. Masiulis apie žvyrkelius, toliau Prezidento rinkimų įstatymas, savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai. 18 dieną prasideda biudžeto pateikimas, Politinių partijų įstatymas ir kiti klausimai, kuriuos patvirtino Seniūnų sueiga.
PIRMININKĖ. J. Razma nori jūsų paklausti, Pirmininke.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar yra vilčių, kad šios sesijos kurioje nors darbotvarkėje atsiras įstatymo projektas, kurį mes turėjome pagal protokolą apsvarstyti praėjusioje rudens sesijoje? Tai Seimo narių garantijų ir darbo sąlygų įstatymo projektas, kuris marinuojamas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ar duota politinė užduotis tą projektą marinuoti iki kadencijos pabaigos, ar vis dėlto Konstitucinio Teismo nutarimus mes kaip nors įvykdysime?
V. PRANCKIETIS. Atsakydamas pasakysiu taip – vilčių visada yra. Dabar J. Liesys, kaip pavaduotojas, tikiuosi, užsiims tais užsigulėjusiais įstatymų projektais (lyg ir jo tokia funkcija turėtų būti) ir, matyt, pakels į aukštesnį lygį visus tuos įstatymus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar jis tikrai įveiks A. Širinskienę, jūs manote?
V. PRANCKIETIS. Čia jau jūsų kitas klausimas, dėl kurio jūs neužsiregistravote.
PIRMININKĖ. Dėkui, Pirmininke. Jūs atsakėte į klausimus. Galime patvirtinti savaitės, prasidedančios spalio 15 dieną, posėdžių darbotvarkę? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis.
17.16 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150(3) (svarstymas)
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, TTF). Mieli kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra lydimasis – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-150. Prašau gerbiamą kolegą K. Smirnovą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė, iš esmės pritarė pasiūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pasiūlymų nėra. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, kolegos.
17.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 981 ir 4941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-151(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 981 ir 4941 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-151. Kolega Kęstutis. Atsiprašau, pagrindinis komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Mes esame papildomas Švietimo ir mokslo komitetas. Iš esmės pritarėme: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, norėčiau iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Matau, pirmininke, S. Šedbaro nėra. Ar, pirmininke, galima?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, projektą svarstėme rugsėjo 19 dieną. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė patobulintam variantui ir komiteto išvadoms. Tą padarėme bendru sutarimu, tai yra 8 balsais už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi pasiūlymų, pastabų nėra, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
17.18 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-152. Prašau, kolega K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. K. Glaveckas užsirašė, bet nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, kolegos.
17.19 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-153(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kolega Kęstutis.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Yra dar papildoma išvada – taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra gauta pasiūlymų. Yra K. Smirnovo pasiūlymas dėl 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Komitetas pritarė iš dalies. Kolega Kęstuti, pritariate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime.
Kitas pasiūlymas yra irgi kolegos Kęstučio dėl 37 straipsnio 7 dalies. Komitetas irgi pritarė iš dalies. Kolega, neprieštaraujate, sutinkate?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Ačiū. Ir dėl 37 straipsnio 9 dalies gautas irgi kolegos Kęstučio pasiūlymas. Matau, pritarta iš dalies komiteto.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate? Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Dėl viso bendru sutarimu?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos.
17.20 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-154(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega Kęstuti.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas nusprendė nepritarti Krašto apsaugos sistemos organizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir bendru sutarimu atmesti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu, nes pastabų, pasiūlymų nėra gauta? (Balsai salėje) Galime, ačiū. Atmestas.
17.20 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-155(2) (svarstymas)
Mokslo ir studijų įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip pat nutarta bendru sutarimu nepritarti įstatymo projektui ir jį grąžinti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime atmesti bendru sutarimu?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Atmesti…
PIRMININKAS. Ačiū.
17.20 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-156(3) (svarstymas)
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Iš esmės pritarta pasiūlymams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, pasiūlymų, pastabų negauta, galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
17.21 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-157(3) (svarstymas)
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, komitetas svarstė. Iš esmės pritarė bendru sutarimu, už – visi.
PIRMININKAS. Kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, kolegos, pritarta.
17.21 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-158(3) (svarstymas)
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega, komiteto išvadą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip pat komitetas apsvarstė ir priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta.
17.21 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-394 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1973 (svarstymas)
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 16, 161, 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas siūlo atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Irgi pastabų, pasiūlymų negauta. Galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
17.22 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1974(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta.
17.22 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1975 (svarstymas)
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas siūlo atmesti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Irgi pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu atmesti, tiksliau, pritarti komitetui? Ačiū, kolegos. Pritarta.
17.22 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1976 (svarstymas)
Labdaros ir paramos įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas taip pat bendru sutarimu siūlo atmesti.
PIRMININKAS. Galime, kolegos, bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.22 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1977(2) (svarstymas)
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pastabų ir pasiūlymų negauta. Ačiū, kolega. Pritarta.
17.22 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1978(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
17.23 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1979(2) (svarstymas)
Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip pat apsvarstyta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kaip papildomas komitetas buvo ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. G. Skaistė. Nematau. Iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto A. Dumbrava. Gal galėtumėte pristatyti išvadą? Arba aš perskaitysiu tokiu atveju. Negauta pastabų ir pasiūlymų ir pritarta iniciatorių pateiktam projektui. Galime pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Atsiprašau, pirmininke. (Balsai salėje) Galima? (Balsai salėje) Ačiū.
17.23 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1980(2) (svarstymas)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega, išvadą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Kolegos, irgi pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
17.24 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1981(2) (svarstymas)
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip pat pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto išvadai? Taip. Ir dar buvo papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. M. Puidokas. Nematau Mindaugo. Ar kas nors gali iš Užsienio reikalų komiteto, ar galiu aš perskaityti? (Balsai salėje) Perskaitysiu tada. Ačiū, kolegos. Irgi sutarta bendru sutarimu dėl iniciatorių pateikto projekto. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.24 val.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1982(2) (svarstymas)
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Prašau, kolega.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip pat komitetas pritarė bendru sutarimu už ir teikia Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti, nes pastabų, pasiūlymų negauta? Ačiū, kolegos, ačiū, kolega.
17.25 val.
Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728(2) (svarstymas)
Kolegos, grįžtame prie popietinės darbotvarkės, einame paeiliui ir, jeigu aš neklystu, tai yra darbotvarkės 2-3 klausimas – Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728. Kolega J. Razma, Ekonomikos komitetas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė įstatymo projektą, kurio teikėja yra kolegė R. Miliūtė su dar septyniais kolegomis. Pats projektas labai trumpas, jisai praplečia asociacijoms galimybę savo įstatuose numatyti įvairesnį atstovavimą kolegialiuose organuose, tai yra konferencijose, suvažiavimuose. Nebūtinai nuo vieno dalyvio vienas atstovas. Sunku pasakyti, kurioms asociacijoms tai aktualu, bet gal yra tokių atvejų. O komitetas apsvarstė Teisės departamento pastabas, pritarė joms iš dalies. Gavo Vyriausybės nuomonę, ja pritariama projektui, ir bendru sutarimu galiausiai pritarė šiek tiek patobulintam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra užsirašiusių dėl motyvų už. Prašom, R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų pakeitimas yra nedidelis, tačiau reikšmingas. Kaip gerbiamasis J. Razma paminėjo, būtų sugrąžintas ankstesnis reguliavimas. Prieš aštuonerius metus tie pakeitimai buvo padaryti ir taip apribota asociacijų laisvė pačioms susitarti dėl savo vidinės tvarkos. Priimdami šitą pakeitimą, mes grąžintume asociacijoms laisvę pačioms įstatuose numatyti, kaip jų nariams turi būti atstovaujama. Galiu paminėti keletą asociacijų, kurioms tai būtų svarbu, tai ir Lietuvos skautai, taip pat Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, sąrašą tikrai būtų galima plėsti. Daug nedaugžodžiaudama kviečiu palaikyti šį pakeitimą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolegos, gal galime bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Gerai. Kolegos prašo balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui?
Ačiū, kolegos. Už balsavo 62. Projektui pritarta.
17.28 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1388(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1388. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas 2018 m. rugsėjo 26 d. svarstė, diskutavo, atsižvelgė į daugelio institucijų pasiūlymus, rekomendacijas ir rezultatas buvo toks – pritarti įstatymo projektui, komiteto patobulintam, atsižvelgiant į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą ir Lietuvos banko nuomonę bei komiteto išvadas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiama kolegė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstęs projektą nepritarė Seimo narių A. Palionio ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymams. Priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti. Už balsavo 10, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, diskutuoti, matau, niekas nėra užsirašę. Taip pat yra gautas dviejų Seimo narių, tai yra R. Šalaševičiūtės ir A. Palionio, pasiūlymas. Komitetas jiems nepritarė. Atsiimate? Ačiū, kolega.
Yra kitas pasiūlymas dėl datos, tai yra techninio pobūdžio, nes buvo įsigaliojimas rugsėjo 1 dieną, tai būtų įsigaliojimas lapkričio 1 dieną, taikymas. Būtų galima bendru sutarimu pritarti? Ačiū.
Dėl motyvų niekas neužsirašė už, prieš. Galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Balsuojame, gerai, kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui?
Ačiū, kolegos. Iš viso balsavo 55 Seimo nariai. Projektui pritarta.
17.31 val.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1255(2). Kaimo reikalų komitetas. A. Salamakinas. Kolegos A. Salamakino nematau. Galiu perskaityti taupydamas laiką. Sprendimas yra pritarti patobulintam komiteto variantui. 7 balsavo už. Galime pritarti?
Taip pat yra gauti kolegų V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymai. Komitetas nepritarė. Kolegos, prašom. Prašom, kolega, pristatyti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau 20 metų Lietuvoje tokia situacija, kai pastatas priklauso vienam savininkui, o po pastatu žemė – kitam. Mes atiduodame, tai yra grąžiname à la nuosavybę, bet, žinote, tai perkeliama ir reikia vieną kartą sustabdyti tokią nesąmonę. Įsivaizduokite kiekvienas: jūs turite namą sode, turite kokį nors pastatą, o po pastatu žemė priklausys kitam ir kitas reguliuos jums, kaip jūs turite prieiti, privažiuoti, ar galite, ar negalite, kiek turėsite mokėti už tai. Sustabdykime vieną kartą tą nesąmonę.
Tiesiog aš kolegomis iš Kaimo reikalų komiteto stebiuosi. Bandžiau jiems įrodyti. Valdininkai, žinote, mūsų žemėtvarkos sistemą ir žemės grąžinimo visą tą sistemą vieną neskaidriausių turbūt Lietuvoje vykdo visą laiką. Sustabdykime ir nebeleiskime to, pritarkime mūsų pasiūlymui. Nedaug likę gal tos nuosavybės atkūrimo, bet kad vėl po pastatais kitiems savininkams, kitiems subjektams grąžintume žemę. Prašau pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Mūsų Statutas reikalauja, kad būtų 10 palaikančių Seimo narių. Yra, ko gero, 10 Seimo narių palaikančių, kad nebalsuotume. Taip, yra.
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegų V. Rinkevičiaus ir V. Ąžuolo pateiktam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Pasiūlymams, atsiprašau. Dėl motyvų nieko nebuvo.
Kolegos, 45 balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Pasiūlymui pritarta.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu ar balsuojame? (Balsai salėje) Kolegos, gal taupydami laiką bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui su priimtu pasiūlymu?
Už balsavo 47, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
17.35 val.
Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1279(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1279. Kaimo reikalų komiteto pranešėjas – A. Gaidžiūnas. Prašau, Aurimai.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1279(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Aplinkos apsaugos komitetas. Pirmininko nematau. Tai aš perskaitysiu. Bendru sutarimu pritarta. Taip pat yra gautas kolegos Seimo nario A. Gaidžiūno pasiūlymas. Komitetas pritarė, siūlo bendru sutarimu pritarti, nes yra techninio pobūdžio dėl įsigaliojimo datos – 2019 m. kovo 1 diena. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, kolegos. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti ar reikia balsuoti? Galime. Ačiū, kolegos.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2579. Atsiprašau, ministras jau pristatė, man neišbraukta.
17.37 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2464(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2539 (pateikimas)
Klausimas 2-9.1, teisingai. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. K. Bacvinka. Prašau, kolega Kęstuti. Ir taip pat, kolega, pristatykite lydimąjį. Miškų įstatymą ir Žemės ūkio – abudu.
K. BACVINKA (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, parengti įstatymo projektą paskatino rinkėjų nusiskundimai. Nusiskundimų esmė yra tokia: sakykime, žemės savininkas turi žemės sklypą, kurį sugalvojo parduoti, gauna iš NŽT pažymą, praneša pirmumo teisę turintiems įsigyti tą žemę, tie pirkėjai pareiškia norą pirkti ir po viso to pirkėjai dėl tam tikrų įvairių priežasčių metus, sakykime, atidėlioja, neperka ir tas procesas vilkinamas. Pateikus šį projektą, Teisės departamentas savo išvadose pažymėjo, kad žemės ūkio savininkas taip pat gali vilkinti šį procesą ir nesuteikti galimybių, laiko jį įsigyti.
Projektas buvo papildytas nuostata, kad ir pirkėjas neturėtų vilkinti sandorio. Todėl siūloma, kad tiek perkančiam žemės ūkio paskirties ir miško paskirties žemės sklypą, tiek parduodančiam yra numatomas trijų mėnesių pirkimo ir pardavimo laikotarpis. Jis numatytas vadovaujantis gyventojų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų patirtimi. Kai viena ar kita pusė dėl tam tikrų paskatų delsia įvykdyti sandorį, nustačius konkretų laikotarpį, suteikiama galimybė abiem pusėms priimti sprendimus ir juos laiku įgyvendinti, įpareigojant žemės sklypą įsigyti per konkretų laikotarpį. Taip pat reglamentuojamos perkančių ir sklypą parduodančių asmenų teisės ir pareigos, sureguliuota žemės sklypo pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyra. Todėl prašau šį projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom, kolega.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mano klausimėlis būtų dėl pirmojo, dėl laikinojo žemės įstatymo. Aš jį tikrai palaikau ir tikiuosi, kad tikrai dauguma Seimo narių palaikys. Šiandien irgi teko teirautis kai kurių rajonų žemėtvarkos tarnybų vadų, kaip jie vertina tamstos pateiktą projektą. Tikrai pritarimas yra. O mano klausimas būtų toks: jūs pasakėte, kad kažkas kreipėsi, gal kartais jūs teiravotės NŽT tarnyboje, sakykime, kiek per metus ar per kiek tokių atvejų realiai yra buvę?
K. BACVINKA (LVŽSF). Atvejų skaičiaus nepasakysiu, bet aš bendravau su Kauno rajono NŽT skyriumi, tokių atvejų ten yra nemažai. Skaičiaus neįvardinsiu, galiu pasidomėti, jeigu domina.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegė V. Vingrienė. Prašom. Atsisako. Kolega A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės pagrindo davė pirmasis klausęs, bet aš norėjau paklausti. Kaip suprantu, čia tada, kai yra kilnojamos išvados ir kai žmogus sugalvoja savo išvadą atkelti į vieną rajono žemę, pasirenka sklypą, NŽT pradeda projektuoti sklypą. Ar aš čia netiksliai? Paskui, jau suprojektavus sklypą, kai pakviečia išpirkti, išimti sklypą, jis atsisako. Ar čia ne su tuo yra susiję?
K. BACVINKA (LVŽSF). Ne, ne su tuo.
A. PALIONIS (LSDDF). Čia yra grynai pirkimo–pardavimo, kai yra sugrąžinta nuosavybė ir specialiai vilkinama pirkti, kad kiti negalėtų nusipirkti.
K. BACVINKA (LVŽSF). Tikrai taip. Kai savininkas turi tą žemės sklypą ir nori parduoti, o, sakykim, pirkėjas po to dėl įvairių priežasčių vilkina, ar jam patogiau nuomotis, ar kaip nors.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir paskutinis klausia A. Šimas. Prašom.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Tas projektas man truputį neaiškus. Aš su tavimi diskutavau, Kęstuti, bet dabar dar neaiškiau. Sakykim, kaip suprasti tą vilkinimą, įstatyme parašytą, tempimą? Gal būna tokių, sakykim, pateisinamų priežasčių, kai per tris mėnesius negali žmogus, o Žemės tarnybos pažyma galioja metus. Ar nereikėtų sugretinti pardavimo ir pažymos galiojimo laiko, nes per tuos metus jam tempiantis ta pažyma galios? Ir iš viso ar reikia duoti tas pažymas? Ar nereikėtų atiduoti notarams, kad jie patikrintų, ar turi tuos 500 hektarų, ar ne, nes čia tiktai Žemės tarnybos pasipelnymas už pažymas?
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prašom, kolega.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gal neteisingai supratote? Esmė yra ta, kad, sakykim, žemės savininkas, norėdamas parduoti žemės, paima iš NŽT pažymą, kuri galioja metus laiko. Sakykim, menamas pirkėjas tada pareiškia norą pirkti, bet dėl tam tikrų priežasčių, ar pinigų neturi, ar panašiai, metus laiko vis tą sandorį vilkina, vilkina, ir po metų žemės savininkas vėl iš naujo turi eiti į NŽT, vėl paimti pažymą iš naujo, nes ta pažyma galioja tik metus. Mes norime pasiūlyti, kad sandoris įvyktų per tris mėnesius tam, kad, sakykim, žemės savininkas, turėdamas tą pažymą, turėtų teisę ieškoti kito pirkėjo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų už užsirašė kolega A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš iš esmės projekto autoriui pritariu. Aš manau, kad tai… Jeigu atsakytume į gerbiamo A. Šimo klausimą, po metų paėmus vėl naują pažymą, tas, kuris turi pirmumo teisę įsigyti, vėl pareikš teises į tą sklypą norėdamas įsigyti ir taip bus pasaka be galo. Aš manau, šio sandorio laiko apribojimas suteiks sklypų savininkams pardavimo laisvę ir nebus stabdomas sklypų pardavimas. Tikrai siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Planuojama svarstyti lapkričio 22 dieną. O dėl pagrindinio įstatymo pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū.
17.43 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1994 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1994. Prašom, kolega Kęstuti, pristatyti.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū. Šis projektas yra parengtas atsižvelgiant į įgyvendinamąją praktiką, kai nerengiant detaliųjų planų apsiribojama savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais, yra vykdomos naujos statybos ir keičiama žemės paskirtis. Pagal galiojančio įstatymo nuostatas savivaldybės administracijos direktorius pagal savivaldybės ar vietos lygmens bendrojo plano sprendinius nustato teritorijos naudojimo statybai parametrus ar keičia žemės naudojimo paskirtį. Problema, mano manymu, yra ta, kad bendrieji planai yra rengiami pagal tokį mastelį, kai neįmanoma numatyti tokio reglamentavimo kaip žemės sklypo užstatymo tankis, intensyvumas, užstatytas tūris, pastatų aukštis ir taip toliau. Nerengiant detaliųjų planų, o vadovaujantis bendraisiais planais, kuriuose nėra detaliesiems planams būdingo teritorijos reglamentavimo, atsiranda daug neaiškumų ir netikslaus situacijos interpretavimo. Tokia taikoma praktika organizavimo procesui suteikia chaotiško planavimo, daro įtaką harmoningam miestų ar gyvenviečių vystymuisi. Įstatymo projektu nesiūloma nieko iš esmės keisti, o tik aiškiau suformuluoti reikalavimus dėl bendrųjų planų, kuriems esant detalieji planai nerengiami, suvienodinti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio ir keičiamų 17 ir 20 straipsnių nuostatas. Prašau šį projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų norėjo paklausti kolega S. Gentvilas, tačiau jo nematau. Ar galime bendru sutarimu, dėl motyvų nėra užsirašiusių? Galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos, pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 13 dieną.
17.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1450 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kolega V. Ąžuolas. Prašau. Kolega, Valiau Ąžuolai, prašau pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnį.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, minėtu įstatymo projektu norime ištaisyti tam tikrą neatitikimą Lietuvos aukštojo mokslo apibūdinimo ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo apibūdinimo. Šiuo metu privalomojo sveikatos draudimo nemoka studentai, kurie mokosi aukštosiose mokyklose, o Europos Sąjungos aukštosios mokyklos yra apibūdinamos tarptautiniu standartizuotu švietimo klasifikatoriumi, dar sutrumpintai vadinamu ISCED. Todėl norime, kad į Lietuvos teisę ateitų Europos apibrėžimas, kuris apibrėžia ISCED aukštąsias mokyklas, tai būtų penkta, šešta ir septinta pakopos, kuriose mokosi studentai. Šitie studentai galėtų nemokėti sveikatos draudimo, nes pagrindinė bėda kyla tada, kai studentai, kurie studijuoja užsienyje, grįžta į Lietuvą ir ten, kur pateikia savo dokumentus, kad jie studijuoja, ne visada yra jiems suprantama, kodėl nėra žodžių „aukštasis mokslas“, nes ten yra apibūdinama pakopomis. Trumpa tokia pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti du kolegos. A. Matulas pirmas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tai dabar, suprantu, bus aiškiau užsieniečiams, bet lietuviams daug kam bus neįprastos tos pakopos. Ar jūs nesutiktumėte, kad įstatyme atsirastų nuostata penkta–septinta pakopa ir skliaustuose – aukštųjų mokyklų, tada būtų aišku ir vieniems, ir kitiems? Galbūt po kelerių metų būtų galima ir visiškai palikti tik tas pakopas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, iš tikrųjų pakopos tai ir apibrėžia, kad penktos–septintos pakopos. Čia iš tikrųjų panaši analogija kaip su kuru, kad yra kuras mūsų Lietuvoje taip žymimas, o Europos Sąjungoje kitaip žymimas, bet realiai reiškia tą patį.
PIRMININKAS. Kolega Antanas dar patikslina klausimą. Kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš suprantu, bet aš dar kartą sakau, paliekame pakopas, bet skliaustuose įrašome aukštųjų mokyklų, paliekame skliaustuose, kad lietuviams būtų suprantama. Pamenate, kai buvo 112 telefonas ir 03, reikėjo kelerių metų, kol priprato. Galbūt galima įstatyme palikti tas dvi nuostatas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų Teisės departamento reikėtų paklausti, kaip tą aiškumą padaryti.
PIRMININKAS. Kolegos, komitete, aišku, pasiūlymą bus galima registruoti. Kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl Europos teisės departamento pastabos dėl Europos Sąjungos judėjimo laisvės apribojimo ir, pavyzdžiui, nesuderinama su tomis pagrindinėmis sąvokomis dėl to, kad susidarytų tokia situacija, kad asmenys, kurie studijuoja, būtų draudžiami Lietuvoje valstybės lėšomis, o užsienyje gali būti ir nedraudžiami, taip suprantu, valstybės lėšomis?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, iš tikrųjų čia ne tai, kad draudžiami, o kad neprivalo mokėti sveikatos draudimo. (Balsai salėje) Čia iš tos situacijos. Jie yra nedraudžiami, bet ir neprivalo susimokėti. Pagal dabartinį galiojimą, jeigu tu nepristatei, kad tu mokaisi užsienyje aukštojoje mokykloje, tu turi mokėti.
PIRMININKAS. Kolegos! Ačiū kolegai V. Ąžuolui. Dėl motyvų niekas neužsirašė nei už, nei prieš. Galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Kolegos, prašom balsuoti, kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta projektui.
Ačiū, kolegos. Už balsavo 48, 1 – prieš… susilaikė, atsiprašau. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar papildomas?.. Nėra prašymų dėl papildomo. Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsas salėje) Prašom, kolega. Siūlote Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū, kolegos, pritarta. Numatoma svarstyti lapkričio 22 dieną.
17.50 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2336 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2335. Prašom. Kolega A. Kirkutis. Kolega, kartu ir lydimąjį, jeigu galima. Tai Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimas.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Įstatymas parengtas susipažinus su problemomis, kurias iškėlė Savivaldybių asociacija. Juo siekiama optimizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų teikiamų ataskaitų skaičių. Šiuo metu per metus yra teikiamos trys ataskaitos: dotacijų ataskaita, stebėsenos ataskaita ir funkcijų ataskaita. Iš tikrųjų jos viena kitą dubliuoja ir visuomenės sveikatos biurų darbuotojai yra labai apkrauti tomis ataskaitomis. Siekiama iš tų trijų palikti tik dvi – dotacijų ir stebėsenos, nes funkcijų ataskaita kaip ir nereikalinga, perteklinė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti kolega A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jūs sakote, kad norite optimizuoti, sumažinti, bet kaip realybėje gali būti, neaišku, nes man kyla įtarimų, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir ministras nori toliau centralizuoti, plėsti savo įtaką. Dabar ką tai galėtų reikšti, kuo tai pasikeičia, iš kur čia išsiaiškinti ir kaip suprasti, kad norima sumažinti ataskaitų skaičių? Pavyzdžiui, jūs Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projekte rašote, dabar yra, kad tam tikros institucijos teikia ataskaitą, o jūs rašote – atsiskaito ministro nustatyta tvarka. Tai iš kur čia galima suprasti, kad tikrai nebus didinama biurokratija, bet bus mažinama, nes jūs iš esmės pasakote tą patį?
PIRMININKAS. Prašom, kolega.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Tiesiog vietoj trijų ataskaitų bus teikiamos tik dvi, nes stebėsenos ir funkcijų ataskaitos faktiškai yra tokios pačios.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs pristatėte projektą. Dėl motyvų už ir prieš niekas neužsirašė kalbėti. Galima bendru sutarimu ar balsuojame? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ir lydimajam Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymui, taip? Ačiū. Numatoma svarstyti lapkričio 22 dieną. Kaip pagrindinis komitetas dėl pagrindinio projekto – Sveikatos reikalų komitetas, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir dėl lydimojo tie patys komitetai. Bendru? Ačiū, kolegos.
17.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476. Kolega D. Kepenis. Prašom, Dainiau. Pristatyti – 10 minučių.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, teikiu Seimo nutarimą „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“. Štai mano rankose valstybės Konstitucija ir 53 straipsnyje štai kas sakoma: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laidoja medicinos pagalbą bei paslaugas, žmogui susirgus.“ (Balsai salėje) Kaip matote, yra trys dalys apie sveikatą. Atsiprašau, laiduoja. Sakote, laidoja? Aš sakiau, kad laiduoja. Ačiū. Garantuoja, ta prasme.
Žiūrėkite, trys dalys. Bet kai mes paklausėme mūsų atstovo Europos Parlamente komisaro V. P. Andriukaičio, jis pasakė, Lietuvoje sveikatos sistemos nėra, vadinasi, tos trys dalys veikia nedarniai, ypač apleista pati pirmoji, kur valstybė rūpinasi žmonių sveikata, nes Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad medicina atsako tik už 10 % mūsų sveikatos, 20 % lemia genetika, 20 % – aplinka, ekologija ir 50 % yra mūsų piliečių rankose. Jeigu jie išmanytų judėjimo, mitybos, dvasinio gyvenimo principus, pusės problemų nebūtų. Daugiau nei 1 mlrd. eurų nereikėtų gydymui, jeigu Lietuvoje veiktų sveikatos sistema.
Tikslas šitų gairių yra inicijuoti Lietuvos sveikatos stiprinimo naują politiką, įtvirtinant sveikatos stiprinimo sritį kaip valstybės ilgalaikį raidos strategijos įgyvendinimo prioritetą. Jos remiasi Lietuvos sveikatos strategija iki 2025 metų. Ten tokie tikslai kaip sveikata turi būti svarbiausias ar vienas iš svarbiausių valstybės rūpesčių bei jos pagrindinis principas – sveikata būtų įtraukta į visas politikas bei į visus darnaus vystymo tikslus. Mes praėjusią savaitę priėmėme Jungtinių Tautų darnaus vystymosi koncepciją. Tarp 17 tikslų ten keli kaip tik skirti sveikam gyvenimui, sveikatai stiprinti, sveikam maistui ir panašiai. Mes atsiliepiame būtent į tai, kas šiandien pasaulyje aktualiausia.
Taip pat remiamės Otavos chartija, kuri buvo priimta 1986 metais, daugybe kitų chartijų ir paskutiniąja iš jų Šanchajaus deklaracija, kuri galioja iki 2030 metų. Remiantis tais dokumentais, parengtos šios gairės. Jomis yra siekiama sutelkti, sujungti valstybės, savivaldybių institucijų, kitų sričių, mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo subjektų veiklos pastangas. Darnaus švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, susisiekimo, žemės ūkio ir kitų sričių tarpusavio bendradarbiavimo siekiama.
Esama būklė mūsų šiandien tikrai netenkina. Vien tas faktas, kad lietuviai keturis kartus labiau serga širdies kraujagyslių ligomis, negu siekia Europos vidurkis, rodo, kad kažkas pas mus negerai. Ir pagal daugybę faktorių, kad ir kokius mes imtume, mes visą laiką Europos valstybių paskutiniajame penketuke. Ši padėtis jau turbūt nebegali toliau tęstis. Mes dėl to ir kviečiame jus į talką. Padėtis yra tokia, kad nebeužtenka šiaip sau kalbėti, reikia tikrai šaukti ir rėkti. Vien tas faktas, kad mūsų beveik 45 % jaunuolių netinkami karinei tarnybai, rodo, kad kažkas su mumis negerai.
Sveikatos sistemos įstatymuose įtvirtintos sąvokos akcentuoja ligų diagnozę ir gydymą, traumų profilaktiką, bet ne sveikatos tausojimą ir stiprinimą. Prisiminkime vieną garsaus Konfucijaus pokalbio su savo mokiniu klausimą. Ką tu, sako, patartum, Konfucijau, mūsų naujam imperatoriui, kuris atėjo? Sako, reikia pradėti nuo sąvokų, pavadinkime daiktus savo vardais. Ir atėjo metas paimti vieną iš sveikatos sistemos terminų, kuris vadinamas „sveikatinimu“, ir pažiūrėti. Pasirodo, kad prie žodžio „sveikatinimas“ – kažkas atsitiko? – įrašyta „farmacinė veikla“, įrašyta „medicininės technikos naudojimas“, įrašyta „asmens sveikatos priežiūra“, kas yra gydytojai, ligoninė ir vaistai, pačiame gale – „visuomenės sveikata“, kas taip pat dar nėra tikroji sveikata, tai yra įvairios profilaktinės programos, tai yra skiepai, ir visai pačiame gale – „sveika gyvensena“, kuri iš tikrųjų lemia 50 %.
Esama būklė sako, kad mūsų finansavimas toli gražu neatitinka bent jau tam tikrų standartų. Per 95 % skiriame ligoms ir ta suma kasmet auga, per laisvos Lietuvos metus išaugo, ko gero, beveik septynis kartus. O tai sričiai, kuri atstovauja tai svarbiausiajai 50 % daliai, lemiančiai mūsų sveikatą, deja, šiandien teskiriame gal kokius 5 %. Ir tai labai sunku suskaičiuoti, nes skaičių yra labai įvairių šaltinių, atsakymo nerastume.
Sveikata įtraukta į visas politikas. Iki šiol nėra darnaus ministerijų susitarimo, kas gi pagaliau atsakingas ir kas vienas, tas pirmasis proceso šeimininkas yra. Neparengti valstybės sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities finansavimo kriterijai, nenustatyti kiekybiniai ir kokybiniai visuomenės sveikatos tausojimo valstybiniai rodikliai. Iki šiol nėra rodiklių, pagal kuriuos būtų galima atsiskaityti, ką gi gero mes padarėme. Ką gero padarė sveikatos biurai? Jie iki šiol nežino, kiek jų mieste žmonių nepasinaudojo gydymo paslaugomis, kas galėtų būti jų finansavimo šaltinis – kiek daugėja žmonių, kuriems nereikia medicininės pagalbos, o paskui tuos žmones galėtų ateiti finansavimas į sveikatos biurus. Bet nėra jokių programų, net visi, besidedantys atsakingi, nežino, kiek žmonių nereikalinga buvo medicininė pagalba.
Tai, kad mūsų moterys gyvena ilgiau negu 11 metų už vyrus, irgi labai keistas faktas. Pasirodo, tose išvadose, kuriose šnekama apie mūsų sveikatą, vienas iš rizikos faktorių yra būti vyru. Kitas rizikos faktorius – 45 metai, tu jau taip pat labai pavojingas sau, nes tu sulaukei 45 metų. Po to tu jau esi medicinos įstaigų klientas.
Mes pirmaujame daugybėje sričių, jau nekalbant apie alkoholį ir 58 % Lietuvos gyventojų, kasdien vartojančius vaistus, 58 %. Medikai sutinka, kad daugiau negu pusės vaistų nereikėtų, jeigu žmonės gyventų sveikai. Savižudžiais, kurie dėl nevilties, dėl depresijos pakelia ranką prieš save, mes tris kartus viršijame Europos vidurkį ir taip toliau. Svarbiausi rodikliai, svarbiausi faktoriai, kurie lemia, yra sveika mityba, tai jau prasidėjo, ateina į mokyklas. Įveikėme dabar tuos pirmuosius sunkumus ir jaučiame didžiulį visuomenės sveiko maisto palaikymą. Aš džiaugiuosi, kad Žemės ūkio ministerija labai aktyviai atskleidė savo vaidmenį ir organizuoja trumpąją grandinę sveiko maisto patekimo į mokyklas, į ligonines, į kitas įstaigas. (Balsai salėje) Kiek dar turiu laiko?
PIRMININKAS. Nebūtina visų 10 minučių išnaudoti. Dar turite pusantros minutės. (Balsai salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Dar lieka dvi minutės. (Balsai salėje) Na, negali būti. Aš pasakysiu, nes mūsų klauso tie žmonės, kurie tikisi, kad pagaliau valstybėje prasidės permainos. Tai aš norėčiau pasakyti, kad tikrai mes žadame pradėti.
Kalbant apie maistą reikalai pajudėjo tikrai labai rimtai. Fizinis aktyvumas. Galiu pasidžiaugti, kad vakar susirinkę keturių universitetų mokslininkai tikrai ryžtasi imtis lyderiavimo iniciatyvos toje srityje, kad mūsų mokyklos jau ne po dvi pamokas turėtų, o daug daugiau, ir po pamokų daug daugiau užsiimtų savo kūno kultūra ir lavinimu.
Didžiulė problema – sveikatos įvertinimas. Iki šiol nėra rodiklių, pagal kuriuos žmogus gali spręsti, kiek turi sveikatos. Yra rodikliai, kurie nustato, koks tavo invalidumo laipsnis ir panašiai, bet kiek tu turi atsparumo ligoms, niekas negali pasakyti. O tai labai svarbu, yra numatyta, kad tą reikia daryti, ypač sveikatos biuro veikloje. Saugi ekologiška aplinka ir jos palaikymas taip pat labai svarbus klausimas. Čia turbūt jaučiate, kad atskiros ministerijos gauna savo veiklos gaires.
Švietėjiška veikla. Mes tikrai turime grąžinti į mokyklas tokius mūsų išminčius kaip Vydūną, S. Šalkauskį, A. Maceiną, V. Sezemaną, K. Dineiką, vyskupą M. Valančių, kurio Blaivystės sąjūdžiui šį mėnesį sukanka 160 metų. Tai yra tas dvasinis šitos sistemos fundamentas.
Finansavimo labai svarbūs klausimai čia numatyti, koordinavimo labai svarbūs klausimai čia numatyti ir gairių įgyvendinimas taip pat labai svarbus. Mes turime sutarti, kad gairių įgyvendinimu turi rūpintis valstybės institucijos kur kas rimčiau, reguliariai atsiskaityti, ko iki šiol nebuvo. Aš akcentuoju, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes šnekame apie sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalus. Šitos gairės yra skirtos Lietuvai – „100 gairių Lietuvos šimtmečiui“, kad lietuviai gyventų 100 metų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Minutė klausti. Kolega A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, jūs vardijote visas problemas, kurias seniai visi žinome, dveji metai žino ir šita ministerija, bet situacija eina tik blogyn. Jūs nieko iš esmės nepasakėte, ką jūs čia siūlote. Gairės, gairės, gairės… Noriu paklausti. Ar jūs skaitėte Teisės departamento pastabas, kurių yra labai daug? Gal galite pasakyti, koks dabar yra PSDF biudžetas, kokia suma sudaro PSDF biudžetą ir kiek jūs manote surinkti lėšų sveikatos tausojimo programoms, jeigu numatote, kad turi būti skiriama iš valstybės biudžeto 1/24 sveikatos sričiai skiriamų lėšų? Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Pradėsiu nuo pabaigos. Kodėl 1/24? Todėl, kad Pasaulio bankas yra pasakęs, kad kai mes investuojame 1 eurą į ligų profilaktiką, tai mums nereikia 24 ligoninių. Štai todėl 1 ir 24 santykis.
Pirmas klausimas. Į mūsų Teisės departamento pasiūlymus yra reaguota, jie visi yra pataisyti ir gairės šiandien yra būtent… Į visus pasiūlymus yra atsižvelgta ir, jeigu skaitėte, jie dabar yra įdėti mūsų Seimo puslapyje, viskas yra sutvarkyta pagal Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl sumos.
D. KEPENIS (LVŽSF). Suma šiandien, mes žinome, yra apie 2,5 mlrd. bendra valstybinė, kiek yra miestuose, niekas negali suskaičiuoti šitų lėšų. Mes šiandien matėme, kad tausojimui ir visuomenės sveikatai skiriama apie 30 mln., tai yra keturis kartus mažiau, negu turėtų būti šiandien.
Aš džiaugiuosi, kad kitais metais sveikatos biurai jau gaus atlyginimo, ko gero, beveik dukart daugiau, negu iki šiol gaudavo. Gėda prisipažinti, kad tie žmonės, kurie labiausiai atsakingi, gauna beveik mažiau negu slaugytojos ligoninėse.
PIRMININKAS. Kolega, jeigu galima, į klausimą atsakome. Kolega T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF).. Gerbiamas kolega, aš tikrai labai džiaugiuosi šituo Seimo nutarimu. Labai man patinka tas horizontalus požiūris, įvairių politikų integravimas, tokios darnos sukūrimas, nekategoriškas tonas. Pakankamai aukštas teisinis raštingumas to dokumento, nors tai yra strateginis dokumentas, jame neprivalo būti visiškai viskas detalu. Reikės vis tiek rengti teisės aktus.
Mano klausimas labiau praktinis. Priemonių yra labai daug, sričių labai daug. Jūsų galvoje kokia priemonė yra pirma, antra? Nuo ko jūs tikrai pradėtumėte, kalbant apie konkretų sprendimą? Ar tai būtų PVM ekologiniams produktams, ar tai būtų transportas, ar kas nors? Nuo ko jūs pradėtumėte konkrečiai?
D. KEPENIS (LVŽSF). Štai su Švietimo ir mokslo ministerija sutarėme, kad paruošime mokykloms pusantro tūkstančio mokytojų, kurie būtų sveikos gyvensenos lyderiai tose mokyklose. Tam reikia maždaug 50 valandų kurso mokytojui. Nesvarbu, ar jis būtų biologijos, ar literatūros, ar matematikos, jis turi būti sveikai gyvenantis pavyzdys moksleiviams. Tam reikia, kaip sakiau, maždaug 50 valandų kurso. Tai trunka porą savaičių. Mes galime pradėti jau nuo kito pavasario, kad kitų metų rugsėjo 1 dieną pusantro tūkstančio mokytojų, pasirengusių sveikai gyvensenai, ateitų į mokyklas. Tai yra labai realu. Nuo to, galvojame, reikia pradėti.
Aš noriu pagirti Žemės ūkio ministeriją, kuri jau pradėjo rodyti iniciatyvą, kad sveikas maistas greituoju būdu ateitų į mokyklas, nelaukiant tų 3–4 parų, o iš karto, va, rytą morką išrovėme, po pietų ji jau mokykloje. Tie darbai jau pradėti. Čia būtų galima daug darbų įvardinti. Jie jau šiandien rikiuojami į vieną eilę.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. Kolega V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai reikia gairių mūsų šaliai, nes iki šiol kaip ir nebuvo tokių – kažkas kažką darė, kažkur darė ir nebuvo. Bet kaip jūs manote, valstybės lygmeniu taip pat labai svarbu, kad būtų kuruojantis koks dalykas, bet taip pat turime labai daug savivaldybių, kurios yra labai skirtingos viena nuo kitos. Vienoje savivaldybėje yra sveikatinimo programų, sveikatos centrų, visa kita, kitoje jų tarsi nėra. Kaip jūs galvojate, ar šios gairės padės toms savivaldybėms, kuriose nepakankamo lygio sveikatos priežiūra ir visi kiti dalykai, pasitempti ir labiau rūpintis tuo?
D. KEPENIS (LVŽSF). Nėra abejonių. Aš manau, kad pirmajame etape reikėtų startuoti, sutelkti pajėgas tose savivaldybėse, kurios jau šiandien turi suprantančius merus. Aš žinau nemažai merų, kurie tikrai yra sveikuoliai, mokyklų, kurių vadovai yra sveiką gyvenimą suprantantys žmonės, bendruomenės lyderiai. Galiu pasidžiaugti, kad štai aną savaitę mes kartu su kolega Lauru buvome surinkę būrį mokslininkų, kurie jau pradėjo labai rimtą programą – bendruomenių sveikatinimo, tausojimo, saugumo ir apsirūpinimo projektą, su kuriuo kaip tik startuojame nuo sveikos gyvensenos, nes labai greitai galime pajusti permainas. Tie pilotiniai projektai turėtų būti pradėti. Po metų mes, sakysime, turėdami kokius 5–10 tų projektų, galėsime turėti patirties ir platinti ją kitu lygiu, ištaisę visas klaidas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Kirkutis. Prašau.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums priminti, kad praeitą mėnesį Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje. Šioje rezoliucijoje trečias pagal svarbumą klausimas yra užtikrinti sveiką gyvenseną ir visų amžiaus grupių gerovę.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į sveiką gyvenseną, ne medicininių paslaugų kokybę, ne lovų skaičių, bet būtent sveiką gyvenseną. Jeigu Seimas priėmė tokią rezoliuciją, Seimas turi turėti ir gaires, kaip ta rezoliucija bus įgyvendinama. Aš labai noriu sveikinti D. Kepenį ir Sveikos gyvensenos komisiją, kuri atsižvelgė į tą rezoliuciją ir numato kelius, kaip šitas klausimas bus sprendžiamas. Kviečiu visus palaikyti šitą rezoliuciją.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimo nėra. Kolega A. Skardžius. Prašau klausti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš taip pat prisidedu prie sveikinimų su šia gražia iniciatyva, Lietuvos šimtmečio proga – šimtas gairių.
Mano klausimas būtų toks: kaip vertina mokslo bendruomenė šias jūsų iniciatyvas ir pateikiamas gaires? Būtų įdomu sužinoti. Ačiū.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Štai Seimo puslapyje yra vaizdo įrašas – vakar įvyko konferencija. Čia buvo ir aukščiausių mokslų institucijų atstovų: Lietuvos mokslų akademijos, Mokslininkų sąjungos, Mokslo tarybos atstovų, buvo universitetų žmonių, ir mes labai džiaugiamės matydami, kad atsirado sutarimas tarp Klaipėdos, Kauno sporto, Vytauto Didžiojo, Vilniaus universitetų mokslininkų bendradarbiauti būtent sveikos gyvensenos kryptimi. Buvome aptarę gaires Klaipėdos sveikatos taryboje, Kauno sporto universitete. Nacionalinė sveikatos taryba aptarė jas, padarė savo išvadas, mus labai palaikančias išvadas, mes pataisėme, jeigu buvo pasiūlymų – visus juos, ir tikrai džiaugiamės, kad turbūt pirmą kartą mokslininkai žengs tą rimtą žingsnį ir pirmieji diktuos sąlygas ir idėjas, apibendrintas pasaulines idėjas, ką Lietuvoje mes galime padaryti geriausio. Tikrai malonu, sakysime, pasidžiaugti, toks mokslininkų noras bendradarbiauti yra pagirtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau (aš čia), išgirdote daug gerų žodžių dėl savo projekto, bet mano toks labai netradicinis klausimas. Mes dabar visi balsuosime, palaikysime ar ne, bet ar mes nė kiek neveidmainiaujame, nes Seime tie, kurie šiandien balsuos, ir antsvorio turi, ir vaistus vartoja, ir nesveikai maitinasi. Kaip jūs bandysite paveikti tuos žmones, kurie staiga balsuos ir nurodys kryptis, kaip būti visiems kitiems sveikiems? (Balsai salėje)
D. KEPENIS (LVŽSF). Aišku, galima pajuokauti šiek tiek tuo klausimu. Žiūrėkite, Seimo valgykloje pasikeitė maitinimas. Niekas nieko nesakė, bet pamatė maitintojai mūsų, kad tiek daug sveikuolių Seime, ir patys padarė mūsų maitinimo pataisas, ir tiek daug daržovių atsirado. Lygiai tas pats vyksta ir ten, kur atsiranda bendraminčių būrys, – viskas savaime keičiasi. Aš neabejoju, kad čia mūsų kolegos… Anksčiau nebūdavo jokių kalbų – išgeriame. Dabar jau visi: ar reikia gerti? Visi klausinėja vienas kito, jau nebėra taip, kad išgeriame natūraliai – gėrimas nebėra norma, pasirodo. Ir nereikia jokių ypatingų agitacijų. Viskas keičiasi natūraliai, ir aš džiaugiuosi, kad daugybė mūsų kolegų lieknėja akyse. Jūs patys matote.
PIRMININKAS. Kolegos, neišgyvenkite…
D. KEPENIS (LVŽSF). Pradėkime nuo mūsų posėdžio pirmininko. Koks prieš metus jis buvo, pamenate? Štai sveikuolis – pavyzdys.
PIRMININKAS. Pamėginsiu aš visus įkvėpti. Ačiū, kolegos. Ačiū, kolega. Yra užsirašę dėl motyvų už, prieš. Kolega A. Matulas – prieš. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, nesu aš prieš geras idėjas, iniciatyvius žmones visada palaikau, bet negalima taip jau girtis, kad vien tik jūsų buvimas čia ir R. Žemaitaičio figūrą pataisė, ir salotų valgykloje atsirado, ir su alkoholizmu pradėjome kovoti (tai mes jau darome daugybę metų), ir panašiai, ir panašiai, kad iki tol nieko nebuvo. Tie, kurie nežino, nereiškia, kad nebuvo. Yra patvirtinta Lietuvos sveikatos strategija, Lietuvos sveikatos programa buvo vadinama. Yra Nacionalinė sveikatos taryba, kuri, deja, per dvejus metus susirinko tik, atrodo, praeitą savaitę. Ji apleista yra. Dvejus metus neskaitomas metinis pranešimas apie Lietuvos gyventojų būklę. Ten viskas yra surašyta. Šita struktūra yra apleista.
Sveikatos reikalų komitetas pavedė ministerijai papildyti Lietuvos sveikatos strategiją naujomis formuluotėmis. Tuo, ką dabar jūs, kolega, čia naujo siūlote, būtų galima papildyti strateginį dokumentą ir nekurti, neįpareigoti Vyriausybės iš naujo nustatyti įvairias priemones. Bet jūs tai apleidote, nes svarbu yra iniciatyva, ir dabar teikiate siūlymą, nutarimo projektą, kuris iš esmės, jeigu būtų atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, yra niekinis.
Žiūrėkite, jūs į daugelį dalykų neatsižvelgėte, ką Teisės departamentas sako. O Teisės departamentas sako, kad… pagal galimybes naudoti ūkio subjektų, tarptautinių finansinių institucijų, fondų, fizinių asmenų ir kitų paramą yra diskutuotina ir neaiški, taip pat yra pernelyg subjektyvi ir gali kelti neaiškumų ją taikant, nes jūs siūlote pagal galimybę ir panašiai. Kadangi nutarimo projekto pagrindinis punktas sukritikuotas, iš esmės nutarimo projekte nieko nelieka, kolegos. Kitas dalykas, žiūrėkite, viename punkte jūs siūlote, kad sveikatos apsaugai būtų skiriama 1/24 dalis. Jūs vėl sakote, kad PSDF biudžete yra 2,5 mlrd. Yra 1,7 mlrd., aš niekaip jūsų neišmokau, jūs visą laiką pridedate tą sumą.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tuoj, baigiu. Ir po to, žiūrėkite, kiekviename punkte yra, kad projektas nekonkretus, sąvokos neatitinka, jūs priskiriate ir komisijoms, Nacionalinei sveikatos tarybai, Sveikatos komisijai prie Vyriausybės funkcijų, kurių jūs ten nekeičiate…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. (Balsas salėje) Labai ačiū, kolega. Kolega A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Turbūt viskas prasideda nuo gerų iniciatyvų ir nuo iniciatyvių žmonių. Bet tie, kurie neturi iniciatyvų, yra neiniciatyvūs, taip ir plaukia pasroviui. Aš tikrai nesu naujokas Seime, kaip ir daugelis kolegų čia, bet vis dėlto labai gera iniciatyva, kai iniciatyvūs žmonės to imasi. O visa kita – tai jau technikos reikalas. Svarbiausia yra susitarimas. Susitarimas Tautos atstovybėje, toliau – vykdomoji valdžia turbūt. Vis dėlto investicija į žmogų, tai yra į jo gyvenseną, į jo sveiką gyvenseną, valstybei kainuoja kur kas pigiau, ir pati visuomenė yra laimingesnė, negu kovoti su pasekmėmis. Aš suprantu prieš tai kalbėjusį kolegą, tiek metų dirbusį savo profesinį darbą, mačiusį vien tik pasekmes ir turbūt niekad nesusimąsčiusį, kodėl tokios pasekmės yra. O dėl to, kad būtent nuo gimimo mes nemokomi teisingai maitintis, teisingai kvėpuoti, teisingai gyventi. Štai. Aš jau nekalbu apie mūsų kartą, mes galvokime apie jaunimą, apie tuos, į kurių rankas pateks Lietuvos valstybė. Štai. O suniekinti, visaip iškoneveikti, kad kažkas neaišku, tai išsiaiškins. Dar yra pakankamai daug laiko, bet iniciatyva yra gera, todėl siūlau paremti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gal galime bendru sutarimu, nes iš esmės pritarėme? Kaip sakote, kolegos? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta? Kolegos, balsuojame.
Ačiū, kolegos. Už pateikimą balsavo 38, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Numatoma svarstyti lapkričio 22 dieną. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar yra norinčių, kad būtų papildomų? Nematau dėl papildomų.
Per šoninį mikrofoną kolega A. Matulas. Prašom. Replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar kartą sakau, idėja gera, bet projektas turi būti gerokai tobulintinas. Jūs pažiūrėkite, ką rašo Teisės departamentas, ir niekas nepataisyta. Tekstas nėra aiškus, vartojamos sąvokos neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų, vartojamos sąvokos… dažnai pateiktas tekstas nėra aiškus, stokoja logikos, kartojasi nesutampančios turinio formuluotės, neatitinka dabar galiojančių teisės aktų, nekeičiami… atsiranda naujų formuluočių ir kituose įstatymuose tai nėra keičiama. Yra daug techninio broko. Turi būti pataisoma, grąžinama tobulinti, pataisoma…
PIRMININKAS. Kolega, ačiū už pasiūlymus.
A. MATULAS (TS-LKDF). … ir tada jau galime kalbėti.
PIRMININKAS. Tikrai labai svarbūs jūsų pasiūlymai. Aš manau, pagrindiniame komitete, Sveikatos reikalų komitete, padarysite klausymus ir visus tuos pasiūlymus išspręsite. Ačiū, kolega.
Jūs dar norėjote repliką? Tuoj, palaukite sekundę. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gaila, kad kolega neskaitė to varianto, kuris yra pataisytas. Jis turi rankose tą senąjį variantą, kuris jau gerokai pataisytas yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Visus nuraminu, po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas pataisys, sutvarkys, o visus kviečiu pasportuoti kiekvieną rytą, bus ramiau.
Kolega R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau į šitą klausimą… (Nutrūksta garsas) …labiau filosofiškai, apie sveiką mitybą. Ilgą laiką čia buvo kalbama, kad lašiniai yra didžiausias blogis, dabar jau pripažįsta, kad didžiausias gėris. Dietologija ir meilės eliksyras visada buvo geras pasipelnymo šaltinis.
PIRMININKAS. Supratau, pas ką lašinius valgysime. Kolega S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš be juokų. Girdėjau, kad pagrindinis yra Sveikatos reikalų komitetas, tiesa?
PIRMININKAS. Taip.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). O papildomų bus, ar ne?
PIRMININKAS. Papildomų ne, nebuvo nurodyta. Pageidavimų nepaprašė…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes ten juridinė kalba yra labai silpna, turėtų būti.
PIRMININKAS. Supratau. Ačiū, kolega. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti? Kadangi toks yra pasiūlymas, tai vis tiek taip ar taip balsuoti reikės. Prašom. Kolega D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Frakcijos vardu galiu pasakyti, kad su Švietimo ir mokslo komitetu yra aptarta. Švietimo ir mokslo komitetas. Kadangi visa pagrindinė veikla yra mokykloje, nuo vaikų pradedame, tai pagrindinis komitetas yra Švietimo ir mokslo komitetas, o po to – Sveikatos reikalų komitetas. Šiandien, patikėkite, tai, ką mes vadiname sveikata, yra medicininė pagalba žmogui, o čia sveikų vaikų auginimas yra mokykloje. Švietimo ir mokslo komitetas, sutarta frakcijoje, pasiūlymas, o pagalbinis gali būti Sveikatos reikalų komitetas. Švietimo ir mokslo komitetas – pagrindinis.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes negalime, nes yra pagal Statutą kuravimo sritys. Mes galime padaryti, kad Švietimo ir mokslo komitetas būtų papildomas. Tinka?
D. KEPENIS (LVŽSF). Pagrindinis!
PIRMININKAS. Pagal kuravimo sritį, kolega, pagal kuravimo sritį, deja, tai yra Sveikatos reikalų komiteto. Taip, yra toks Statutas. Palikime Sveikatos reikalų ir… (Balsai salėje) Sekundėlę, dėl Švietimo ir mokslo ir dėl Teisės ir teisėtvarkos komitetų kaip papildomų galime susitarti? Ačiū, kolegos, bendru sutarimu. Leidžiame kolegai… Atsiprašau, Jurgi. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad tokiai programai įgyvendinti reikia nemažai pinigų. Dėl to Biudžeto ir finansų komitetas čia yra būtinas ir taip pat būtina Vyriausybės išvada, nes tai nėra vien kažkokios teorijos, kurios būtų be pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl Biudžeto ir finansų kaip papildomo pritariame. Dėl Vyriausybės išvados tada valdyboje apsispręsime. (Balsai salėje) Ar balsuojame dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ne, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas. Prašom, kolega, tuojau įjungsime. Palaukite, sekundėlę.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Čia yra gairės. Kai bus sukonkretintos programos, kai su Vyriausybe pokalbiai prasidės, tada bus galima svarstyti Biudžeto ir finansų komitete ir Vyriausybėje. Dabar čia yra toks (… ) dokumentas, Biudžeto ir finansų komitetas nemato, ką čia svarstyti.
PIRMININKAS. Kolegos, noriu pasakyti, tai nėra įstatymo projektas. Čia yra tik nutarimo projektas, todėl Vyriausybės išvados dėl nutarimo projekto prašyti negalima. Prašom, kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš pritariu, kad reikia Vyriausybės išvados, nes viename punkte yra konkrečiai įrašyta, kokia suma turi būti skiriama. Nežinau, kodėl toks nenuoseklus Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jei mes teiktume panašų dalyką, tai jau čia būtų revoliucija.
Kita dalykas. Pone Kepeni, užmiršote pasiūlyti savo komitetą, komisiją, kuriai vadovaujate, ji tikrai galėtų būti papildoma.
PIRMININKAS. Paskutinis repliką – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš labai trumpai. Jeigu lėšos bus reikalingos, tai mes jas ir skirsime su kitų metų biudžetu. Anksčiau kaip 2019 metais neįsigalios konkretūs gairėse numatyti projektai.
PIRMININKAS. Viskas. Žiūrėkite, dabar taip, kadangi papildomiems pritarėme, Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas, dėl Vyriausybės išvados reikia balsuoti, apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės išvadai? Motyvai. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Skardžiau, jei 1/24 PSDF lėšų, vadinasi, tokiu dydžiu yra sumažinamas PSDF biudžetas. (Balsai salėje) Ne, būtent. (Balsai salėje) Taip, tai yra didžiuliai pinigai. Mes nesame vien tik palinkėjimo…
PIRMININKAS. Nuraminkime visas emocijas – čia yra tiesiog Seimo nutarimas, tai nėra įstatymo projektas, nebus į biudžetą integruojamas. Tiesiog dėl bendro žinojimo. (Balsai salėje) Kolegos, viskas, jokių diskusijų, balsuojame už tai, kad… Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės išvadai? Kolega, balsuojame. Kas už tai, kad būtų Vyriausybės išvada. (Balsai salėje)
Kolegos, už tai, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados, už balsavo 16, prieš – 14, susilaikė 10. Nepritarta. Atkreipiu dėmesį, kad pats Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis gali prašyti Vyriausybės išvados.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2563. (Balsai salėje) Neprašė! Gerai, dar tada kaip papildomai pritariame Sveikatinimo ir tausojimo komisijai. Ačiū, kolegos.
18.24 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2563(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2563(2). Kolega V. Simulikas. Prašom, kolega.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, Konstitucijos 29 straipsnio, įteisinančio lygiateisiškumą ir teisėtus lūkesčius, pagrindu teikiu, grupė Seimo narių teikiame Valstybinių pensijų įstatymo projektą, kuriame siūlome kaip ir senatvės pensijas, taip ir valstybines pensijas indeksuoti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka ir dydžiais, kai valstybė turės galimybę augant ekonominei gerovei, verslui. Sulyginame galimybes senatvės pensijas gaunantiems ir valstybės pensijas gaunantiems dalyvauti tame procese. Tai yra lygiateisiškumo pagrindai.
Pritariu Teisės departamento išvadoms, kad reikia Vyriausybės išvados, kad Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas kaip papildomas – viskam pritariu. Vienai daliai nepritariu, ji susijusi su numatymu, kad valstybinės pensijos turi skirtingus dalykus. Bet šiandien šitų pensijų gavėjai… negali būti lygiateisiškais pagrindais žiūrima į senatvės pensijas indeksavimo prasme. Taigi siūlome, kad jos būtų lygiateisiškais pagrindais vienodai indeksuojamos esant valstybės galimybėms.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš principo jūsų mąstymas teisingas, bet išpildymas ir susiejimas su socialinio draudimo sistema yra ganėtinai abejotinas, ne jie ten priklauso ne nuo kokių nors… nuo daugelio draudiminių sąlygų išpildymo, biudžeto, ten sudėtingas mechanizmas. Šiaip valstybinės pensijos yra valstybės biudžeto reikalas ir mūsų valia, kaip norime indeksuoti. Ten yra dvi dalys. Tai yra tremtinių dalis, kuri yra iš esmės kaip priedas, kompensacija už tremtį, ji turėtų būti panaši į socialinį draudimą. Bet yra kita dalis, kuri yra mūsų valios ir geros… išraiška – tai I ir II laipsnio pensijos. Vis dėlto, matyt, reikėtų detaliau svarstyti tuos dalykus, nes susiejimo mechanizmas kelia tam tikrų abejonių, valstybinės pensijos yra iš kelių dalių.
V. SIMULIK (LVŽSF). Iš esmės pritariu pačiai filosofijai lygiateisiškumo, o daugiau viską siūlysiu komitetams tobulinti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi autorius pats inicijuoja prašyti Vyriausybės išvados, galbūt galima bendru sutarimu pritarti projektui ir kreiptis į Vyriausybę dėl išvados? Galime pritarti? Galime.
Kaip pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojama svarstyti gruodžio 6 dieną. Galime? Galime. Ačiū, kolegos.
18.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2673 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Aš manau, reikia baigti visą mūsų darbotvarkę. Liko keletas minučių ir leiskime mūsų kolegai V. Gailiui pristatyti Seimo nutarimo projektą (rugsėjo (…) dienos) dėl Seimo rudens sesijos darbų programos papildymo. Prašau, kolega Vitalijau. Paskutiniai trys klausimai liko, kolegos. Aš manau, baikime darbotvarkę.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą. Nutarimo esmė – įtraukti į darbotvarkę du įstatymų projektus: Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio. Šis projektas parengtas vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio nuostatomis, kad jeigu nagrinėjamas projektas, kuris yra analogiškas jau įregistruotam, jie turėtų būti nagrinėjami kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų paklausti niekas nenori. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Galime pritarti po svarstymo?
Kolegos, priėmimas. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Reikia. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimui dėl rudens sesijos darbotvarkės papildymo?
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū, kolegos. Už balsavo 37, prieš – 2, susilaikė 1. (Gongas)
18.30 val.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-264, Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-265 (pateikimas)
Prašom kolegą V. Gailių pristatyti Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jums gerai sekasi.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau iš šios tribūnos padėkoti už garbingą ir padorų elgesį Seimo vicepirmininkei R. Baškienei, kadangi aš atkreipiau jos dėmesį, kad buvo galimai pažeistos Seimo statuto 137 straipsnio 3 ir 4 dalys. Tai yra antradienį buvo teikiamas vidaus reikalų ministro projektas Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų. Jame yra nuostatų, dėl kurių aš buvau įregistravęs įstatymo projektą 2016 m. gruodžio 23 d.
Jau tada iki įstatymo įsigaliojimo mano profesinė patirtis, teisėkūros patirtis leido suprasti ydingumą normos, tai yra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio, kad asmuo gali atsisakyti ir vengti patikrinimo. Iš esmės tokiu būdu sukuriama ydinga teisinė reguliavimo sistema, kai diferencijuojama atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimą. Esmė, kad ne nuo objektyvių aplinkybių priklauso atsakomybės klausimas ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, o nuo to, ar žmogus nori, ar nenori. Iš esmės tai labai subjektyvu.
Šį projektą buvau įregistravęs 2016 metų gruodžio mėnesį, bandžiau pateikti, nepavyko įtraukti į darbotvarkę. Pamačiusi tą ydingumą, po beveik dvejų metų Vidaus reikalų ministerija teikia. Iš tikrųjų Teisės departamentas savo išvadoje buvo akcentavęs, kad yra tas projektas ir tam projektui reikėtų irgi Seimo pritarimo, ar juos sujungti, ar nesujungti. Aš matau, kad mano Baudžiamojo įstatymo nuostatos yra grakštesnės, tai turbūt sujungus būtų galima pasiekti optimalų rezultatą, ir tiek. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega, jūsų klausti niekas nenori. Kadangi pristatėte abu klausimus, galime bendru sutarimu pritarti, nes po to juos reikės sujungti? (Balsai salėje) Galime. Numatyta svarstyti lapkričio 13 dieną. Pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra numatyta.
Seimo narių pareiškimų irgi nematau, nėra.
Tada, mieli kolegos, registruojamės. Atsiprašau, lyg nėra. (Balsai salėje) Gal jūs dabar tiktai?.. Gerai, kolega N. Puteikis. Labai atsiprašome, nes tikrai nebuvo. Prašau.
18.33 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš prieš dvi minutes. Atsimenate, aš viešinau sutartį tarp advokato V. Markevičiaus ir vieno iš LEO LT įkūrėjų D. Nedzinsko. Už tą viešinimą jie padavė mane į teismą ir šiandien apylinkės teismas man priteisė D. Nedzinskui 1 tūkst. ir V. Markevičiui 1 tūkst. Čia dar būtų galima ištverti ir sumokėti iš Seimo nario algos, bet šitie oligarchai atrado visuomenės nuskausminimo būdą: advokatų išlaidos – po 2 tūkst., taigi iš manęs – 6 tūkst.
Noriu pasakyti, kad aš – tik pirmas kregždutis. Rimtesnis kregždutis – V. Bako asmeny, „MG Baltic“ iš jo taip pat prašo. Iš manęs prašė priteisti 250 tūkst. ir V. Markevičiaus advokatas pasakė tiesiai šviesiai – tu turi per daug nekilnojamojo turto, o mes nesiekiame… Davė labai aiškiai suprasti, mes nesiekiame informacijos paneigimo, mes siekiame tave nubausti turtinėmis sankcijomis. Turbūt reikia padėkoti teismui, kad tik 1 tūkst. Aš tą sprendimą, aišku, skųsiu, bet noriu pasakyti, kad Lietuvos oligarchai įgavo sparnus.
M. Marcinkevičius, buvęs „VP Market“ dešimtuko narys, kur dabar čia visokias statybas visur vysto, gi nori į tokį stiklo ir betono šulinį įkomponuoti Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Lukiškių aikštėje. Tokia visuomenininkė R. Kalinauskaitė rengė Seime konferenciją. Už tą konferenciją M. Marcinkevičius reikalavo teismo, kad areštuotų jos butą, nes nori jos buto suma nubausti ją už tai, kad ji kritikuoja tas statybas. Taigi Lietuvos oligarchai atrado Vakaruose kadaise naudotą, bet dabar jau nebenaudojamą būdą, jis vadinamas strateginiais ieškiniais prieš visuomenę, ir civiliniais ieškiniais bando sustabdyti tiesos ir informacijos skleidimą.
Noriu pasakyti, kad aš nebijau V. Markevičiaus, aš nebijau D. Nedzinsko, aš prašau Seimo tęsti V. Bako iniciatyvą ir tirti LEO LT aferą, nes šitie žmonės šioje aferoje dalyvavo ir jiems labai nepatinka, kad aš išviešinau tą sutartį. Kaip jūs atsimenate, 2,5 mln. Lt grynais išvakarėse LEO LT skelbimo D. Nedzinskas skolina be palūkanų, be užstato ir be notaro V. Markevičiui, kuris buvo premjero G. Kirkilo patarėju teisingumo klausimais, ir neabejotinai abu yra vieni iš LEO LT apologetų, D. Nedzinskas, be abejo, yra ir steigėjas. Aš ir toliau viešinsiu, aš nebijau. Prašysiu Seimo narių, jeigu ką, man paaukoti po 100 eurų, kad aš galėčiau ir toliau viešinti šias aferas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Paskutinis ir smagiausias etiudas, kaip aš sakau, registruojamės. (Šurmulys salėje)
Ačiū, kolegos, iš viso užsiregistravo 36 Seimo nariai. Gero jums ateinančio savaitgalio ir gero, darbingo penktadienio! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.