LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 188
STENOGRAMA
2014 m. spalio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. NARKEVIČIUS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Norėčiau prašyti jūsų visų užimti savo darbo vietas. Pradedame 2014 m. spalio 16 d. plenarinį posėdį. Skelbiu posėdžio pradžią. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti savo darbo vietas ir registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės pirmą klausimą, aš turiu pateikti jums labai svarbią informaciją. Šiandien turime ypatingą dieną – vienas mūsų kolega švenčia labai garbingą jubiliejų. Tai yra Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas, mūsų senas geras bičiulis, ilgametis Seimo narys ir Seime senstantis kiekvienais metais. Sveikinu visų jūsų vardu E. Masiulį su jubiliejumi. Tai yra jaunas ir perspektyvus žmogus. Jis dabar galės kandidatuoti į Lietuvos Respublikos prezidentus. Labai svarbus faktas! (Plojimai)
Ką gi, šio posėdžio iškilmingą dalį baigėme.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. spalio 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Svarstome darbotvarkės 1-1 klausimą – darbotvarkės tvirtinimas. Prašom, kolegos, jūsų pasiūlymai dėl darbotvarkės. G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vakarinio posėdžio 2-4 klausimą – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą mes norėtume frakcijos vardu prašyti perkelti į kitos savaitės antradienio posėdį. Mūsų motyvas toks. Yra įregistruotos pataisos, norėtume, kad jos būtų spėtos apsvarstyti. Klausimas nėra tiek degantis, todėl tikimės supratimo.
PIRMININKAS. Supratome. Dėkoju. Gerbiamoji A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Frakcijos vardu prašau šito klausimo neišbraukti, nes jeigu pramiegojote terminus, tai ką darysi. Įstatymą galima keisti bet kada, kada tik nori. Aš manau, šiandien yra priėmimo stadija, reikia priimti. Kadangi kolega G. Steponavičius pateikė pasiūlymą tik 16 val. ir dėl tų punktų, dėl kurių Seimas jau yra susitaręs ir balsavęs, kad pritartume, aš siūlau nieko neišbraukti, o priimti. Seimo nariai laisvi teikti pasiūlymus ir keitimus kada tik to nori.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Išgirdome nuomonę. J. Razma. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jeigu bus ypatinga skuba dėl priėmimo, tai kad ir dabar įregistruotos pataisos priėmimo stadijoje turės būti svarstomos. Čia nėra… (Balsai salėje) Kaip tai ne? Atsiprašau, pirmininke. Jeigu daroma ypatinga skuba… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ten priėmimas jau yra.
J. RAZMA (TS-LKDF). Bet dar yra ir svarstymo stadija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. Jurgi, ne tas žanras.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi mes registravome pataisą, kad išliktų Vyskupų Konferencija kaip vieno iš narių teikėjas, tada irgi prašau šiandien priėmimo nedaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Audrone Pitrėniene, dar prašom paaiškinti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Kolegos, pasižiūrėkime į projektą, kurį mes svarstome. Jūs kalbate visiškai ne apie tą projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra problemų. Mes apsvarstysime demokratiškai, balsuosime ir apsispręsime. Ar daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra? Nėra. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turime prieštaravimų tik dėl vieno klausimo, dėl kurio mums reikėtų apsispręsti. Tai yra vienas G. Steponavičiaus pasiūlymas – išbraukti darbotvarkės 2-4 klausimą (įstatymo projekto Nr. XIIP-1468) iš šios dienos darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, visi pasiruoškite ir balsuokime. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už G. Steponavičiaus pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Balsavimo rezultatai: už – 35, prieš – 32, susilaikė 24. Taigi klausimas darbotvarkėje lieka.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dar informacija dėl darbotvarkės antro klausimo – Vyriausiosios rinkimų komisijos nario priesaikos. Mes šiandien negalime priimti priesaikos. Pagal Statutą turi pasirašyti Seimo Pirmininkė. Seimo Pirmininkė šiuo metu komandiruotėje, todėl vykdyti priesaikos negalime. Atidėsime, bus tada, kada Seime bus Pirmininkė.
Dėl kitų dalykų – dėl teisėjų tvirtinimo ir balsavimo. (Dėmesio! Jeigu galima, šiek tiek tylos. Jeigu norite truputį pabendrauti, nueikite į poilsio zoną ir ten bendraukite.) Gerbiamieji kolegos, informacija. Kadangi mes šiandien turime patvirtinti devynis teisėjus, fiziškai vienu metu neįmanoma, nes nėra tokios didelės balsadėžės, kad mes galėtume sudėti biuletenius, ir laiko neturime. Balsavimą paskirstysime į dvi dalis. Pirmas balsavimas bus nuo 12.30 val. iki 13.00 val., kitas balsavimas bus nuo 14.00 val. iki 14.30 val. Ar aiškiai pasakiau? Taip, aiškiai pasakiau. Tiesiog fiziškai mes negalime šito dalyko padaryti. (Balsai salėje)
Ai, gerai. Dar kartą kartoju. Pirmas balsavimas – nuo 12.30 val. iki 13.00 val., antras balsavimas – nuo 14.00 val. iki 14.40 val., kadangi galime netilpti ten, truputėlį laiką praplečiame, man patarė Sekretoriatas, remdamasis ilgalaike mūsų balsavimų praktika.
Gerbiamieji kolegos, ar bus daugiau pasiūlymų ir pastabų dėl darbotvarkės? Ar galime pritarti su visais darbotvarkės pataisymais ir pakoregavimais? Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta spalio 16 d. posėdžių darbotvarkei bendru sutarimu.
10.10 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1812(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1812. Priėmimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Pristatykite Teisės departamento išvadas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės departamentas šiandien ryte pateikė pasiūlymus. Siūlome į visas pastabas neatsižvelgti, nes įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad įgyvendinimo pačią tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs išgirdote komiteto nuomonę. Atrodo, bendras sutarimas yra. Komitetas pritarė… (Balsai salėje) Nepritarė komitetas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Komitetas nepritarė šiems dalykams.
PIRMININKAS. Ar Seimas gali pritarti komiteto nuomonei nepritarti departamento išvadoms? (Balsai salėje: „Galime!“) Jūs pritarėte bendru sutarimu, taip?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu. Pateiktos Teisės departamento išvados nėra priimtos.
Dabar priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Įstatymo projektas pastraipsniui priimti baigtas.
Nuomonės už, prieš. Galbūt, Remigijau, nekalbėsite, nes pakankamai vieningai mes čia pritarėme? Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1812, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1812) yra priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX‑2327 2, 6, 7, 8, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1571(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 2, 6, 7, 8, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1571. Pranešėjas – gerbiamasis A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Priėmimas pastraipsniui. Gerbiamasis pirmininke, truputėlį reikės jūsų pagalbos, reikės pakomentuoti tam tikrus pasiūlymus. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Tai mes vienam siūlymui pritarėme dėl 11…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, dėl 1 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamentui pritarėte?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, pritarėme.
PIRMININKAS. Galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu su Seimo Teisės departamento pasiūlymu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Antrajam pasiūlymui nepritarėme, nes manome, kad apsaugos darbuotojas turi turėti pažymėjimą, tame pažymėjime turi būti nurodytos pareigos, tas pažymėjimas jam svarbus kaip identifikavimo dokumentas.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, už komiteto išvados pristatymą. Taigi dėl 2 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui nepritarta. Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu ir pritarti komiteto nuomonei? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1571, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1571) yra priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123, 124, 1241, 126, 131, 134, 145, 2321, 237 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1680(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123, 124, 1241, 126, 131, 134, 145, 2321, 237 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1680. Priėmimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Siūlo J. Sabatauskas, taigi, gerbiamasis Juliau, pristatykite savo pasiūlymą ir pakomentuokite komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymu numatyta įsigaliojimo data yra 2015 m. sausio 1 d., o nuo tos datos jau įvedamas euras, tai pasiūlymo esmė yra perskaičiuoti litus į eurus. Komitetas pritarė bendru sutarimu tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Aš noriu jūsų paklausti. Kadangi klausimas gana neproblemiškas ir labai aiškus, mums reikia 29 Seimo narių palaikymo, galbūt net bendru sutarimu galime pritarti, nes dėl visų pasiūlymų reikia 29?.. Mes užtruksime ilgai, jeigu dėl kiekvieno balsuosime. Galime pritarti bendru sutarimu, nes pakankamai aišku? (Balsas salėje: „P. Gražulis prieš.“) Petrai, tai dėl visų kitų, man atrodo, čia euras ir…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visi pasiūlymai yra dėl euro.
PIRMININKAS. Dėl euro viskas. Čia jūs, Petrai, man atrodo, truputėlį nepataikėte. Šiek tiek pasitaisykite, gerai?
Galime bendru sutarimu pritarti, nereikia balsuoti. Tai turime 29 Seimo narių… ne 29, bet viso Seimo palaikymą svarstant šiuos pasiūlymus. Aš manau, kad mes galime pritarti Seimo nario pasiūlymui ir pritarti komiteto nuomonei dėl visų pasiūlymų, nes visiems yra pritarta komiteto. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne, ne. Reikia dėl kiekvieno.“) Ai, reikia. Man sufleruoja, kad reikia. Tai mes čia procedūriškai turėsime atlikti tą rutininį darbą, niekur nedingsime. Gerai.
Tai dėl 1 straipsnio Seimo nario J. Sabatausko. Jam pritarė komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Tai 1 straipsnis su J. Sabatausko pasiūlymu yra priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu (su J. Sabatausko pasiūlymu) ir priimti 2 straipsnį? Priimtas. Dėl…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar yra Seimo narių…
PIRMININKAS. …su keliais pasiūlymais čia yra pritarta, su visais pasiūlymais, kuriuos siūlė dėl 2 straipsnio…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar yra Seimo narių S. Brundzos, P. Gražulio, E. Masiulio, I. Šiaulienės, J. Razmos, V. Gapšio siūlymai dėl 2 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitas…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Aš matau, kad praleidau vieną pasiūlymą, kuris yra ne jūsų, bet grupės Seimo narių – S. Brundzos, P. Gražulio, E. Masiulio, I. Šiaulienės, J. Razmos ir V. Gapšio. Tiesiog noriu paprašyti gal S. Brundzos pakomentuoti jūsų pasiūlymą? Negalite? Tada gal P. Gražulis?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, vienam iš pasiūlymų komitetas iš dalies pritarė.
Antras pasiūlymas, kad jeigu vairuotojas antrą kartą neužsisegęs diržo, be šalmo, kėdutė ne taip pritaisyta, yra ne tik piniginė bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Todėl mes pasirašę visų frakcijų seniūnai šitai komiteto nuostatai nepritariame ir prašome Seimo taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš taip supratau, dėl 7 parų čia viskas sutarta ir pasiūlymui pritarta, ir komitetas pritarė…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pritarta iš dalies šiek tiek pakoregavus.
PIRMININKAS. Taip, čia viskas gerai. Čia sutarimas yra bendras ir nėra…
Dabar dėl antro pasiūlymo, kur yra dėl diržų. Dabar kitas straipsnis. Labai atsiprašau. Dabar dėl kito Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymo. Čia irgi pritarta iš dalies. Komitetas pritarė. Ar galime priimti 2 straipsnį su visais pasiūlymais?
P. GRAŽULIS (TTF). Su kokiais?
PIRMININKAS. Komiteto ir J. Sabatausko. Galime priimti? 2 straipsnis priimtas.
Dabar čia daug… Dėl 3 straipsnio. Taip pat yra J. Sabatausko visi…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat susiję su euru.
PIRMININKAS. Taip, su euru. Mes galime pritarti J. Sabatausko pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, susijusiam su euro įvedimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dar yra Teisės departamento vienas pasiūlymas dėl 3 straipsnio… Čia 4 straipsnis. Dėl 3 straipsnio viskas aišku. 3 straipsnį su J. Sabatausko pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė, galime priimti? Priimtas su dviem pasiūlymais.
Dabar dėl 4 straipsnio. Taip pat pirmas, antras pasiūlymas yra J. Sabatausko, jiems komitetas taip pat pritarė, irgi dėl euro įvedimo. Ar galime pritarti J. Sabatausko dviem pasiūlymams, kuriems pritarė ir komitetas, dėl euro įvedimo bendru sutarimu? Pritarta. Dabar dar vienas dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad projekto 4 straipsnyje iš kodekso 126 straipsnio 2 ir 3 dalių išbraukiant žodį „girtumo“ tas pats žodis paliekamas šio straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse. Komitetas tam pritarė ir atitinkamai suredagavo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, girdėjote komiteto nuomonę. Komitetas pritarė Teisės departamento… Mes galime taip pat pritarti bendru sutarimu. Taip? Gerbiamieji kolegos, dabar dėl 4 straipsnio priėmimo su J. Sabatausko dviem pasiūlymais ir Teisės departamento pasiūlymais. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas 4 straipsnis su pasiūlymais bendru sutarimu.
Dabar dėl 5 straipsnio. Dėl 5 straipsnio yra trys J. Sabatausko pasiūlymai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat susiję su euro įvedimu. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėl euro įvedimo. Ar mes galime pritarti šiems J. Sabatausko pasiūlymams bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi daugiau dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Trys J. Sabatausko pasiūlymai, kurie yra susiję su euro įvedimu. Dabar 5 straipsnio priėmimas. Galime priimti bendru sutarimu su J. Sabatausko pasiūlymais? 5 straipsnis priimtas su J. Sabatausko pasiūlymais.
Dėl 6 straipsnio taip pat yra grupės Seimo narių pasiūlymas. Gerbiamasis Petrai, jūsų žodis. Čia klausimas jau reikalingas balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą noriu pakartoti, čia yra dėl 6 straipsnio. Faktiškai visų frakcijų seniūnai – tiek J. Razma, I. Šiaulienė, V. Gapšys ir aš – teikiame pataisą. Komitetas tai pataisai nepritarė. Čia už diržo neužsisegimą, šalmo neužsidėjimą, sėdynės neteisingą pritvirtinimą mes siūlome, kad liktų tik piniginė bauda ir nebūtų vairuotojas baudžiamas vairuotojo teisės atėmimu. Todėl aš prašau jūsų nepritarti komiteto nuomonei ir pritarti mūsų teikiamam siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, pakomentuokite grupės Seimo narių pasiūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes atkreipėme Seimo narių, kurie teikė šitą pasiūlymą, dėmesį, kad visus kitus pasiūlymus, kurie nesusiję su mūsų dabar, dabar bus kiti projektai iš eilės dėl euro įvedimo… kad keičiamą dispoziciją ar kardinaliai keičiamas sankcijas mes siūlome svarstyti kartu su Administracinių nusižengimų kodeksu. Ne šitam kontekste, o kai bus naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, kurį kitą mėnesį komitetas pateiks jau Seimui plenariniame posėdyje. Todėl komitetas bendru sutarimu nepritarė dabar šitam keitimui.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, nuomonė prieš – P. Gražulis. Bet prieš savo pasiūlymą… Jūs prieš savo pasiūlymą dabar kalbėsite? Čia reikia kalbėti už pasiūlymą. Bet negalite kalbėti, nes jūs esate teikimo autorius. Yra parašyta. Tegu kalba B. Bradauskas, jeigu kitas… nes nebūtinai, kad jūs turite kalbėti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų aš manyčiau, kad nereikėtų laukti bendro Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, nes čia nėra toks jau kardinaliai esminis pažeidimas, sakykim, neprisisegus diržo ar panašiai. Gali būti, kad žmogus ką tik pajudėjo iš vietos, pamiršo prisisegti tą diržą ir staiga dabar mėnesiui atimti vairavimo…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia už pakartotinį tokį pat pažeidimą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš žinau, kad pakartotinį. Aš manyčiau, kad tai yra per griežta bausmė ir sukelianti daug įvairių problemų. Tuoj reikės perlaikyti egzaminus, lankyti kursus. Pačio bieso mes tuoj pat prisigalvojame, kai tiktai kokia landa lieka. Todėl aš manau, kad pakanka baudos. Galima didinti baudą antrą kartą prasižengus, bet tiktai ne tokiais drastiškais dalykais, kurie sudarys žmonėms labai daug nepatogumų. Mėnesį laiko! Sakykim, tai susiję su darbu ir toli važiuoti, ir panašiai, ir dabar jis negalės važiuoti į darbą, nes viešasis transportas ne visur pasiekia visus taškus. Todėl su šitais klausimais reikia labai atsargiai elgtis. Aš manau, kad baudos visiškai pakanka, todėl tikrai palaikau šitą siūlymą ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad jūs nelabai atidžiai klausėte čia tų komentarų. Čia yra labai svarbus pasiūlymas. Vienas dalykas, jeigu mes nepabalsuosime už šitą pasiūlymą, jūs neužsisegsite diržų, jums gali atimti vienam mėnesiui teises. Mes pagalvokime apie tai labai rimtai priimdami sprendimą. Todėl aš siūlau balsuoti, nes čia nuomonės išsiskyrė.
Kas už tai, kad pritartume gerbiamųjų S. Brundzos, P. Gražulio, E. Masiulio ir kitų Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Mes balsuojame už kolegų Seimo narių pasiūlymą.
Gerbiamieji kolegos, jūs matote Seimo narių nuomonę: už šią pataisą – 80, prieš – 2, susilaikė 15. Taigi yra pritarta S. Brundzos, P. Gražulio, E. Masiulio ir kitų Seimo narių pasiūlytam variantui. Daugiau dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra.
Tiesa, dar J. Sabatauskas. Aš atsiprašau. Čia tiek daug pasiūlymų dėl šito straipsnio. Dėl J. Sabatausko pasiūlymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kuriam pritarė ir komitetas? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl vedimo tvarkos – Larisa.
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš nespėjau paspausti. Aš irgi už.
PIRMININKAS. Supratome. L. Dmitrijevos balsas taip pat už.
Dėl 6 straipsnio. Ar galime priimti su Seimo narių teiktu pasiūlymu? Priimtas bendru sutarimu 6 straipsnis su grupės Seimo narių pasiūlymu ir Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymu. Dėl 7 straipsnio taip pat yra J. Sabatausko pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat susijęs su euro įvedimu. Keičiamos tik valiutos, nominalai. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju už supratimą, nes jau nebuvo girdėti, kas vyksta salėje. Ar galime pritarti Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 7 straipsnį su J. Sabatausko pasiūlymu galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Ačiū, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tik noriu paprašyti, kad jeigu mes šiandien priimsime šį projektą ir po to bus priimtas projektas Nr. XIIP-2204, kad jie būtų sujungti, protokole būtų pažymėta.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, mes tą ruošiamės padaryti. Dėkoju jums.
Motyvai už, prieš. P. Gražulis – nuomonė už. Nėra P. Gražulio, vaikšto. Nuomonė prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai šiandien balsuodamas Seimas šiek tiek ištaisė kai kurias įstatymo vietas ir panaikino neadekvačias nuobaudas, kalbant apie vairavimą neužsisegus diržo arba dėl greičio viršijimo. Bet aš vis tiek užsirašiau kalbėti prieš, nes man iki galo nėra suvokiama, kaip mes įstatymais galime skirtingai traktuoti lengvo neblaivumo būseną. Lengva neblaivumo būsena yra iš esmės medicininė būsena, žmogaus apsvaigimo būsena. Dabar gi Seimo nariai tokie išradingi, kad pradeda įstatymais nustatinėti skirtingoms žmonių grupėms skirtingas neblaivumo būsenas. Jeigu tu esi pradedantysis vairuotojas arba mopedo, motociklo, triračio vairuotojas, tai tu su 0,1 promile jau esi lengvai neblaivus. Jeigu tu esi daugiau kaip dvejus metus vairuojantis vairuotojas, tai tu su 0,39 promilėmis dar esi blaivus. Ar iš tikrųjų mes įstatymais turime teisę kištis į dalykus, kurie yra objektyvūs savaime?
Mano galva, yra objektyvūs kriterijai, kada vairuotojai, kad ir kokie jie būtų, neturi galimybės vairuoti, adekvačiai elgtis ir tai trukdo vairuoti, nes jų apsvaigimo laipsnis yra toks, bet ne įstatymais, administracine tvarka nustatyti skirtingus neblaivumo lygius Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – J. Sabatauskas. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, tačiau kolegos kalba išprovokavo.
Kolegos, atkreipkime dėmesį, kad tam tikrų transporto priemonių vairuotojams tiesiog taikomi didesni apribojimai. Jeigu mes sakome, kad taksi automobilio, mopedo, motociklo, triračio, lengvojo triračio, keturračio, galingojo triračio, taip pat transporto priemonių, kurių leidžiama keliamoji masė didesnė nei 3,5 tonos, taip pat keleivinio transporto vairuotojams, taip pat vairuotojams, kuriuos mes bendrai vadiname pradedančiaisiais, tai yra tiems, kurie turi iki dvejų metų stažą, taikomi griežtesni ribojimai, vadinasi, mes sakome, kad jie negali nė kiek vartoti alkoholio prieš sėsdami vairuoti, nes vienų yra maža patirtis, kitų transporto priemonei atsidūrus eismo įvykyje pasekmės bus daug sunkesnės tiek jiems patiems, tiek kitiems žmonėms. Kitaip sakant, transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis. Kodėl mes taikome griežtesnius reikalavimus žmonėms, kurie gauna teisę panaudoti medžioklinį šautuvą ar ginklą gynybai ir panašiai? Čia yra lygiai tas pats. Todėl tai nėra tiesiog taip nustatoma, o mes taikome tik griežtesnius reikalavimus. Juolab kad tai teikta Vyriausybės, gerbiamasis Masiuli, buvęs susisiekimo ministre.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1680, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš – 8, susilaikė 22. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1680) yra priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16315 straipsniu ir 222, 225, 239 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1734(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 16315 straipsniu ir 222, 225, 239 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1734(4). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Aš matau, kad dėl šio teisės akto priėmimo metu jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Turime galimybę vykdyti priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti už, prieš? Yra. Gal atsisakysite, gana vieningi mes čia visi? Profesorei įjunkite.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jeigu Seimas vieningas, tai ir aš atsisakysiu jo labui.
PIRMININKAS. Dėkojame profesorei už supratimą.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-1734, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projekto Nr. XIP-1734(4) yra priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2204(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2205(2), Baudžiamojo proceso kodekso 3651 ir 3653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2206(2), Civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.2289, 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2207(2), Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2208(2), Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2209(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2210(2) (svarstymas)
Dabar mes turime teisės aktų projektus, susijusius su euro įvedimu. Darbotvarkės 1-7a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2204(2). Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi A. Nesteckis. Svarstymas ir priėmimas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Labai atsiprašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau. Dėl ką tik priimto įstatymo. Reikėtų atkreipti dėmesį redaguojant projektą, kad ten neturėtų būti 285 straipsnio.
PIRMININKAS. Kurio projekto?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi iš eilės eina šitie trys projektai, įstatymo projekte Nr. XIP-1734(4) neturėtų būti 285 straipsnis, tai yra bazinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16315.
PIRMININKAS. Aš nelabai ką supratau. (Balsai salėje) Viskas gerai! Dėl protokolo, stenogramos.
Gerai. Gerbiamasis kolega, prašom dėl 1 straipsnio… Išvadą dėl viso.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu informuoti, kad čia yra visas paketas ir jame iš esmės yra tiktai sumos litais paverčiamos į įvairias baudas, mokėjimus, mokesčius eurais. Pirmas projektas yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, bazinis projektas, kurį komitetas svarstė spalio 8 d. ir bendru sutarimu pritarė.
Turbūt aš galiu pristatyti išvadas ir dėl kitų to paketo projektų, kuriuos svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Taip, jūs pristatykite tai, ką svarstėte, – visus įstatymų projektus. Priminkite, kokį numerį?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nr. XIIP-2205 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso dar vienas įstatymo pakeitimas, kuriam taip pat spalio 8 d. bendru sutarimu už komitetas po svarstymo pritarė, ir dar yra Nr. XIIP-2206 – Baudžiamojo proceso kodekso, Nr. XIIP-2207 – Civilinio kodekso, Nr. XIIP-2208 – Civilinio proceso kodekso, Nr. XIIP-2209 – Civilinio proceso kodekso dar vienas projektas ir Nr. XIIP-2210 – Administracinių bylų teisenos įstatymų projektai. Taigi šiuos visus įstatymų projektus spalio 8 d. svarstė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir bendru sutarimu už jiems pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju S. Šedbarui už komiteto nuomonės pristatymą. Jūs pristatėte iki darbotvarkės 1-7g. Kviesiu antrą pranešėją – gerbiamąjį A. Nesteckį. Jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Gerbiamasis Antanai, taip pat pristatykite iki 1-7g.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė anksčiau išvardintus visus, pradėjo įstatymo projektu Nr. XIIP-2204 ir baigė projektu Nr. XIIP-2210. Dėl įstatymo projekto, tai yra Nr. XIIP-2204, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktam pasiūlymui. Komitetas siūlo skaičiuoti vienos viešųjų darbų valandos kainą pagal Euro įvedimo įstatymą, tai yra prilyginti, kad 1 euras yra lygus 3,4528 Lt. Visiems kitiems įstatymų projektams vienbalsiai pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes išklausėme dviejų komitetų atstovų nuomonę dėl įstatymų projektų nuo Nr. XIIP-2204 iki Nr. XIIP-2210. Tiek pagrindinis komitetas, tiek papildomas komitetas po svarstymo pritarė bendru sutarimu.
Diskusijoje užsirašiusių nėra. Nuomonių už ir prieš taip pat nėra. Ar galime visiems šiems įstatymų projektams, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas, po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.43 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2204(2) (priėmimas)
Dabar galime vykdyti priėmimą. Dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-2204. Yra labai daug straipsnių. Tiesiog dėl 1 straipsnio… Dėl vienintelio straipsnio yra pasiūlymas. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, o pagrindinis komitetas nepritaria. Gerbiamąjį pirmininką norėčiau pakviesti, gerbiamasis Juliau, į tribūną atsakyti į klausimą dėl 1 straipsnio. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, o jūsų komitetas nepritarė. Atsiprašau, gerbiamasis Stasys. Dėkui. Atsakys pranešėjas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 20 Lt keisti į 5,79 euro. Kiekviena kartą ar policininkas, ar antstolis turės vaikščioti su kalkuliatoriumi, labai nepatogu skaičiuoti. Mes siūlome prilyginti 6 eurams, tuo labiau kad kitame projekte, Nr. XIIP-2205, irgi numatyta keisti į 6 eurus. Komitetas šitame projekte jau nesiūlo keisti tos sumos. Tai negali likti viename projekte 5,79 euro, kitame – 6 eurai. Aš manau, kad visur vienodai padarykime 6 eurus, ir bus tvarka. Komitetas taip ir siūlo, taip ir sutarė. Gal Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su mūsų pasiūlymu?
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui bendru sutarimu? Galime nepritarti.
Gerbiamieji kolegos, čia yra labai daug straipsnių, kurių priėmimą pastraipsniui mes turime vykdyti. Tiesiog aš noriu su jumis pasitarti. Yra 540 straipsnių. (Balsai salėje) Galime skirsniais, galime ir visiems straipsniams pritarti. Skirsniais? Skirsniais irgi labai ilgai dirbsime. Jeigu nėra prieštaraujančių… bus nors vienas prieštaraujantis, mes turėsime skirsniais. Už visus straipsnius. Galime pritarti, bendru sutarimu priimti visus straipsnius? Bendru sutarimu? Tiesiog 540 straipsnių yra, bet jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Techninis įstatymo projektas. Galime. Labai ačiū jums už supratimą, mes sutaupysime labai daug laiko.
Priėmimas pastraipsniui baigtas įstatymo projekto Nr. XIIP-2204.
Dabar dėl viso įstatymo projekto priėmimo. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2204, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Dėkoju. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2204) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, dabar noriu Dokumentų departamentą įpareigoti sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1680 ir Nr. XIIP-2204. Informacija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Konstatuojame, kad šie du įstatymų projektai bus sujungti.
10.47 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2205(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-7b – Nr. XIIP-2205. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Prašau? (Balsai salėje) Ne, mes visus jau svarstėme. Aš net paprašiau, kad pristatytų įstatymų projektų numerius. Gerbiamasis Stasys pristatė visus įstatymus. Supratote? Labai ačiū.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2205, balsuoja už, kad mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2205) yra priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3651 ir 3653 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2206(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7c klausimas – Nr. XIIP-2206. Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto kalbančių nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2206, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo (projekto Nr. XIIP-2206) yra priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Civilinio kodekso 1.73, 2.109, 3.9, 3.244, 6.2289, 6.299, 6.469, 6.831, 6.843 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2207(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7d klausimas – Nr. XIIP-2207. Priėmimas pastraipsniui.
Yra vienuolika straipsnių. Pastabų, pasiūlymų nėra.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2207, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2207) yra priimtas. (Gongas)
10.51 val.
Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2208(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7e klausimas – Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2208(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 6 straipsnis – bendru sutarimu, 7 straipsnis – bendru sutarimu, 8 straipsnis – bendru sutarimu. 9 straipsnis – bendru sutarimu. 10 straipsnis – bendru sutarimu. 11 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 14 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 15 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 16 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 17 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 18 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 19 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
20 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 21 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 22 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 23 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 24 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 25 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 26 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 27 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 28 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 29 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 30 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 31 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 32 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 33 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 34 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 35 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 36 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 37 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 38 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 39 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
40 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 41 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 42 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 43 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 44 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 45 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 46 straipsnis priimtas bendru sutarimu. 47 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2208, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2208) yra priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2209(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7f klausimas – Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2209(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2209, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2209) yra priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2210(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7g klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 39, 59, 71, 77 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2210(2). Priėmimas pastraipsniui. Trys straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2210, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2210) yra priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2211(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2212(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, kitų klausimų svarstymas, svarstymo stadija. Darbotvarkės 1-7h klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2211(2). Kviečiu į tribūną pranešėją A. Nesteckį. Svarstymas. Prašom, kolega.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2211. Pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kitą projektą galbūt pristatykite iš karto.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2212, taip pat nebuvo gauta pasiūlymų ir pastabų dėl įstatymo projekto. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Nesteckis pristatė Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl dviejų įstatymų projektų: Nr. XIIP-2211 ir Nr. XIIP-2212. Taigi svarstymas. Norinčių kalbėti nėra. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šiems abiem įstatymų projektams? Pritarta bendru sutarimu.
10.59 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2211(2) (priėmimas)
Priėmimas. Visų pirma pirmojo įstatymo projekto Nr. XIIP-2211 priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra, priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2211, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2211) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2212(2) (priėmimas)
Kito įstatymo projekto – Nr. XIIP-2212 priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2212(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2212(2) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2213(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-7j – Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2213(2). Svarstymas.
Pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime po svarstymo šiam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taigi galime judėti į priekį toliau.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2213(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2213(2) priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis K. Kuzminskas. Labai atsiprašau. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes šiek tiek užtrukome, o mūsų teisėjai laukia, tai galbūt grįžkime prie to, ką žadėjome pagal darbotvarkę? 10.50 val. – teisėjų teikimas ir priėmimas, svarstymas. Galbūt dėl šių euro įstatymų padarykime pertrauką, o teisėjus paleiskime, tegul eina į darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, manau, priimti tuos įstatymus irgi yra labai svarbu, liko labai nedaug laiko, maximum 10 minučių. Aš nemanau, kad kandidatai į teisėjus bus tokie kategoriški. (Balsai salėje) Mes judame į priekį ir tuoj pat viską baigsime, kantrybės.
11.03 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2214(2), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio ir 1, 2, 3, 4 ir 6 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2215(2), Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2216(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2217(2), Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2218(2), Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2219(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2220(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2221(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2222(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2223(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2224(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės klausimai nuo 1-7k iki 1-7v. Pranešėjas yra gerbiamasis R. Markauskas. Čia yra svarstymas ir priėmimas. Kolega, noriu pasakyti, kad vienu sykiu pasakytumėte komiteto nuomonę, ir tada mes galėsime judėti toliau į priekį. (Balsai salėje) Svarstymas, aš sakiau.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, įstatymų projektų paketas nuo Nr. XIIP-2214 iki Nr. XIIP-2224 irgi yra susijęs su euro įvedimu. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs išgirdote komiteto nuomonę dėl visų įstatymų projektų nuo Nr. XIIP-2214 iki Nr. XIIP-2224. Prieštaravimų nėra, pasiūlymų nėra. Tai gana techninis įstatymo projektas ir, manau, didelių diskusijų sukelti negali. Kviečiu visus visiems šiems įstatymų projektams po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Įstatymų projektams nuo Nr. XIIP-2214 iki Nr. XIIP-2224 pritarta bendru sutarimu. Visiems šiems įstatymų projektams po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
11.05 val.
Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2214(2) (priėmimas)
Dabar priėmimas. Kiekvieną įstatymo projektą reikia priimti atskirai. Taigi įstatymo projektas Nr. XIIP-2214. Trys straipsniai. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsniui pritarta. Visiems straipsniams pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2214(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2214(2) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 6 straipsnio ir 1, 2, 3, 4 ir 6 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2215(2) (priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-2215(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Kalbančių už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2215(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2215(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2216(2) (priėmimas)
Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2216(2). Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2216(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2216(2) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2217(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7n klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2217(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2217(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78 prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2217) yra priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2218(2) (priėmimas)
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 11, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2218.
Priėmimas pastraipsniui. Keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2218, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2218) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2219(2) (priėmimas)
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2219.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto kalbančių nėra.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2219, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2219) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2220(2) (priėmimas)
Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2200(2).
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą (projekto Nr. XIIP-2200(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2220(2) yra priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2221(2) (priėmimas)
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2221.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2221, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2221) yra priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2222(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7t klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2222.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2222) yra priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2223(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7u klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2223.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2223, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2223) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2224(2) (priėmimas)
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2224.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo norinčių už, prieš kalbėti nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2224, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2224) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, baigėme dėl šių rytinių įstatymų projektų, kuriuos privalėjome priimti ir buvo būtina priimti. Aš manau, mes nelabai daug vėluojame.
Taigi personalijų klausimas – skiriamų teisėjų klausimas.
11.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Laimos Garnelienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1959(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Laimos Garnelienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1959. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, pristatyti komiteto nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Laimos Garnelienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą ir bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs išgirdote komiteto nuomonę. Dabar yra galimybės kalbėti. Formatas yra toks, kad dėl kiekvieno kandidato į teisėjus turės galimybę kalbėti. Mes kiekvieną kandidatūrą svarstysime atskirai. Aš noriu pranešti, kad frakcijos, kurios norėjo susitikti su kandidatais, susitiko, bendravo, suformavo savo nuomonę. Kiečiu N. Puteikį kalbėti būtent dėl šitos kandidatūros.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti jums informaciją apie kandidatę L. Garnelienę, kurią galbūt panevėžiečiai atsimena, o kitų miestų gyventojai, Seimo nariai nežino.
Prieš keletą metų buvo teisiamas toks narkotikų prekeivis Saulius Vidugiris iš „psichinių“ gaujos Panevėžyje ir jam pirmos instancijos teismas buvo skyręs 12 metų už tai, kad jo automobilyje buvo rastas paketas su 0,5 kg amfetamino. L. Garnelienė šį prekeivį išteisino remdamasi tuo, kad nėra įrodymų ir kad jo versija, jog jis vežė pašarus gyvuliams, ją įtikino labiau nei prokurorų surinkti įrodymai. Šis S. Vidugiris iš „psichinių“ gaujos po kelerių metų labai žiauriai nukankino du žmones, juos nužudė, už tai jau yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Antra informacija dėl ponios L. Garnelienės. Jeigu jūs atsimenate, kai Kaune keturi teisėjai visiškai netyčia įkliuvo į STT klausymosi operaciją, buvo klausomasi dėl visiškai kitų dalykų, ir STT tyrėjai išgirdo, kaip teisėjai tariasi, kaip palengvinti bylas, administracines bylas ir panašiai. Užuot STT leidus atlikti tyrimą iki galo ir tuos teisėjus galimai patraukus teisminėn atsakomybėn, mes dabar to niekas negalime nustatyti, ar taip būtų pasibaigę, tyrimas iš esmės buvo nutrauktas, drįstu teigti, būtent grupės teisėjų vizito į Kauną, tarp jų ir L. Garnelienės. Jie nuvažiavo į Kauną ir kalbėjosi su tais teisėjais, ar tikrai jūs čia atliekate negerus darbus, jie iš karto visi parašė pareiškimus išeiti iš pareigų. Iš esmės, drįstu teigti, jog negalima atmesti galimybės, kad L. Garnelienės pokalbis su jais sustabdė STT tyrimą ir galimai padėjo tiems keturiems teisėjams išvengti atsakomybės. Aš tiesiog norėjau, kad jūs šitą informaciją žinotumėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, tiesiog noriu priminti, kad visi kandidatai buvo apklausti, ar nori kalbėti ir dar kartą čia tribūnoje stovėti ir diskutuoti. Tai visi atsisakė. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia yra jų nuomonė. Jeigu nepasikeitė nuomonė, nepasikeitė? Norite kalbėti? Prašau.
Kviečiu į tribūną L. Garnelienę, kuri reagavo, aš manau, į pranešimą ir nori kalbėti, nors prieš tai tokio noro vis dėlto pretendentai neturėjo.
L. GARNELIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai trumpai…
PIRMININKAS. Šiek tiek žemiau mikrofonus, gerbiamoji pretendente.
L. GARNELIENĖ. Labai trumpai atsakydama į Seimo nario N. Puteikio išdėstytas aplinkybes. Iš tikrųjų aš priėmiau, tiksliau sakant, ne aš, o teisėjų kolegija priėmė išteisinamąjį nuosprendį S. Vidugirio byloje. Noriu pasakyti, kad šito nuosprendžio, kaip jūs sakote, prokurorai… Na, kad nesivadovavau prokurorų surinktais įrodymais, tai noriu pasakyti, kad prokurorai kasacine tvarka šio nuosprendžio neskundė. Vadinasi, sutiko su tuo, ką padarė Lietuvos apeliacinis teismas. Tai, kad tas S. Vidugiris vėliau nusikalto, aš nelabai suprantu, kodėl tai man turėtų būti kaip priekaištas.
Dėl vykimo į Kauną. Noriu pasakyti, kad nei L. Garnelienė, nei kiti Teisėjų tarybos nariai nesustabdė STT tyrimo, nes mūsų vykimas buvo kaip tik po to, kai STT pateikė Teisėjų tarybai medžiagą. Taigi mes norėjome išsiaiškinti, ar ta medžiaga atitinka faktines aplinkybes. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kandidatei už išsakytą nuomonę ir reagavimą į gerbiamojo N. Puteikio pasisakymą.
Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Nuomonė už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų dėl teisėjos L. Garnelienės. Tuos minimus faktus, kurie susiję su organizuoto nusikalstamumo atstovu S. Vidugiriu, man atrodo, geriausiai gali apibūdinti kriminalinės policijos pareigūnai. Tas faktas, kad prokuratūros darbuotojai neapskundė šio sprendimo, vis dėlto patvirtina tai, kad ten nebuvo įžvelgta korupcija. Aišku, galbūt visuomenėje kam nors atrodo kitaip, bet, man atrodo, vis dėlto reikėtų vadovautis įstatymais. Asmeniškai dėl L. Garnelienės, kaip teisėjos, veiklos dirbdamas Specialiųjų tyrimų tarnyboje aš nesu girdėjęs kokių nors neigiamų atsiliepimų, kad jinai galėtų trukdyti atlikti tyrimus STT baudžiamosiose bylose ar operatyviniuose tyrimuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Negaliu sutikti su P. Urbšiu. Nežinau, kokia informacija vadovaudavosi Lietuvos specialiosios tarnybos apie teisėjus, bet į viešumą pateikiamoje informacijoje pakankamai daug kartų L. Garnelienė ryžtingai pasisakė prieš visuomenės pastangas didinti teismų viešumą. Beje, ne tiktai visuomenės pastangas, netgi buvo viešas D. Grybauskaitės ir L. Garnelienės ginčas, kai D. Grybauskaitė prieš ketverius metus pasakė, kad reikia daugiau viešumo teismų darbe, o beje, kaip tik tuo metu pasikeitus Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui iš pranešimų spaudai apie teismų sprendimus dingo bet kokie paaiškinimai ir motyvai. Tai ta diskusija buvo gana vieša, nors aš buvau D. Grybauskaitės oponentas, bet jinai labai aiškiai stojo visuomenės pusėn ir sakė, kad Lietuvos teismuose labai trūksta viešumo. L. Garnelienė išėjo į tribūną ir gana daug kartų spaudoje viešai pasisakė, kad to viešumo užtenka. Tai šia prasme, Povilai, nepyk, bet aš negaliu su tavimi sutikti. Manau, kad… Aš gerbiu L. Garnelienę, ypač dėl jos ryžtingos pozicijos E. Kusaitės byloje, tikrai žaviuosi ir tikrai buvo nustebintas, kad jinai ir kiti du jos kolegos tvirtai stojo ne politikų… atsispyrė politikų sprendimui, bet manau, kad vis dėlto dėl jos viešos pozicijos, pasisakančios prieš teismų viešumą, aš manau, kad jinai dar neturėtų kol kas kandidatuoti į šias pareigas, dėl kurių mes čia diskutuojame.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Dar viena nuomonė, nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia nėra jums politiniai postai, o tai yra teisiniai dalykai, kur yra vertinamos bylos, bylų išnagrinėjimas, bylų apskundimas. Aš suprantu, kad vienai ar kitai kokiai nors violetinei revoliucijai neįtinka vienas ar kitas teisėjas, bet reikėtų pažiūrėti, ką ši violetinė revoliucija išvis Lietuvos labui nuveikė. Faktiškai sugriovė ne tik visuomenės pasitikėjimą, bet apskritai teisingumo sistema pasitikėjimą. Kolegos, aš rekomenduoju ir siūlau palaikyti profesionalius teisėjus, tuos, kurie dirba ir kurių darbą įvertina aukštesnės instancijos teismai. Tikrai tai nėra politinis postas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dar viena nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų atkreipkite dėmesį, jūs gavote informaciją apie kiekvieno iš kandidato nueitą darbinį kelią, jo biografiją, kokias pareigas užėmė, dirbo. Iš tiesų ponia L. Garnelienė dirbo ne tik teisėja, bet jinai daug laiko dirbo ir teisėjų savivaldos organuose, buvo Teisėjų tarybos pirmininkė. Iš tiesų kaip tik tas laikas buvo nelengvas, aš manau, kad garbingai tas pareigas atliko. Kai nutraukiamos bylos ar, kaip kolega sakė, išteisinami, atkreipkite dėmesį, mūsų Baudžiamajame kodekse, kuris buvo priimtas daugiau negu prieš dešimt metų, atsiprašau, Proceso kodekse iš pradžių buvo numatyta išvis, kad jokių naujų arba pakartotinių ikiteisminių tyrimų nebūtų, kad iš karto bet koks procesinis pažeidimas būtų vertinamas visada teisiamojo naudai, nes kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, jeigu net ir bėgantį vagį iš buto sustabdys policininkas ir ras automobilyje tuos daiktus, bet kadangi tai bus atlikta be sankcijos, toks žmogus iš karto bus išteisinamas, aš kalbu apie Jungtinių Amerikos Valstijų teisinę sistemą… Šiuo atveju pas mus yra visiškai kitaip su grąžinimais pakartotiniam ikiteisminiam tyrimui. Kaip kolega P. Urbšys sakė, net jeigu prokurorai neskundė tokio nuosprendžio, vadinasi, tuo sprendimu…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigėsi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už supratimą. Kviečiu kalbėti. Nuomonė prieš – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Dėl Seimo nario R. Žemaitaičio kalbos. Pasiūlęs apsiriboti vien tiktai teisiniais dalykais ir vengti politikavimo, pats visą savo kalbą skyrė primityviam politikavimui, ir tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš girdėjau vieną vienintelį prieš čia kalbėjusį, tai N. Puteikį, kuris visada viską geriausiai išmano. Bet taip ir yra. Tačiau kad ir koks jis būtų išmintingas, galėtų pasisavinti ir teisę visus teisti, teismų teisti tokios teisės jis neturi, nes niekas jam to nesuteikė. Teismai turi savo procedūras, per kurias yra patikrinamas teisėjų sprendimų teisėtumas ir teisingumas. Ne mums čia spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą noriu priminti, kad yra galimybė kalbėti keturiems už, keturiems prieš. Tiesiog dėkoju kolegoms už išsakytą nuomonę.
Aš paskelbsiu tiktai keletą skelbimų. Dėl balsų skaičiavimo grupės, truputėlį pasikeitė. Mes buvom paskelbę mėnesiui, bet truputėlį keičiasi sudėtis. Matau, kad salėje nėra K. Glavecko. Aš noriu kreiptis į Eligijų, galbūt ką nors galime deleguoti iš jūsų frakcijos į balsų skaičiavimo komisiją? Gal galite dabar pasakyti? Vienintelis jūs likote? (Balsai salėje) Seniūnas. Negalima. Ką nors deleguosite? Gerai.
Aš dabar paskelbiu kitų frakcijų narius. L. Balsys (Mišri Seimo narių grupė) jau balsų skaičiavimo grupėje dirba, K. Bartkevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), A. Dudėnas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Liberalų sąjūdžio frakcija apsispręs, ką deleguoja, Z. Jedinskij (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), R. Markauskas (Darbo partijos frakcija) ir A. Matulas. Nematyti A. Matulo. Jūs jį kaip nors deleguokite, gerbiamieji kolegos. Čia vyrai darbuojasi, trūksta kolegų paramos. A. Matulas – Tėvynės sąjunga, konservatoriai.
Dabar galbūt dėl vedimo tvarkos arba replika po išsakytų minčių.
N. PUTEIKIS (MSNG). Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Kai I. Degutienė buvo pirmininkė, irgi buvo atliktas toks pats veiksmas, kokį, gerbiamasis pirmininke, ir jūs dabar atlikote. Kandidatūrų daug, o elektroniškai sujungėte galimybę kalbėti dėl visų tiktai vienam žmogui vieną kartą, nors…
PIRMININKAS. Ne, ne, ne.
N. PUTEIKIS (MSNG). Neteisus, ar ne?
PIRMININKAS. Ne, jūs neteisus.
N. PUTEIKIS (MSNG). Supratau. Gerai, tada atsiprašau.
Dabar replika po balsavimo J. Sabatauskui ir K. Masiuliui. Aišku, Kęstuti, jūs turite profesoriaus rangą ir yra labai nuostabu girdėti iš profesoriaus ir Seimo nario, kad Seimo nariai neturi teisės nei svarstyti… Kam tada Statute šita norma? Ką mes šiandien veikiame? Aš manau, kad mes ne tik kad privalome svarstyti, mes privalome ir viešai vertinti teisėjų kalbas. Aš nevertinau teisėjo sprendimo, aš tik pateikiau informaciją apie jo sprendimą byloje ir padėjau tašką. O dėl viešų vertinimų, kad teismuose užtenka viešumo, tai čia kiekvieno piliečio pareiga, ypač Seimo nario pareiga sakyti, kad teisėjas klysta, teisėjas negali taip galvoti, teisėjas turi norėti daugiau viešumo ir panašiai.
O ponui J. Sabatauskui noriu atsakyti. Jūs esate ilgametis teisinės sistemos kūrėjas ir jus tenkina ta situacija, kai žinomi korupciniai politikai, pavyzdžiui, buvęs Alytaus meras Č. Daugėla yra teisiamas ir kai lieka vienas posėdis iki teismo pabaigos, teisėjas savo noru pasitraukia, jeigu jus, pone Sabatauskai, tenkina tokia situacija, kai tokias rezonansines politines bylas nagrinėja vienas teisėjas ir jis turi galimybę pasitraukti ir visa byla prasideda iš naujo… Beje, atsiminkite, tokių rezonansinių bylų yra tikrai labai daug. Gerbiamasis pone Sabatauskai, jūs taip pat kaltas, kad tokia sistema iki šiol egzistuoja, ir mes, Seimas, tos sistemos nepašaliname ir nepadarome, kad tokias bylas nagrinėtų trys, keturi, penki teisėjai ar rezervinę sistemą. Beje, atsakomybė tenka ne tik Seimui, bet ir čia sėdinčiai daliai teisininkų, kurie turi didelę įtaką šitos sistemos formavimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas prašymas. Yra diskutuoti skirtas laikas. Jūs turite galimybę tribūnoje, jūs galite kalbėti dėl motyvų. Tiesiog padėkime vieni kitiems, nes ir taip jau užsitęsė mūsų darbas ir nespėjame pagal reglamentą.
Vienas dalykas. Noriu reaguoti ir į gerbiamojo N. Puteikio kalbą. Aš nieko negaliu improvizuoti – nei aš, nei ponia I. Degutienė, nei kitas pirmininkas iš šitos tribūnos. Yra Statutas, mes jo laikomės, ir jūs būkite paprasčiausiai ramūs, mes tikrai nenorime pažeisti Statuto. Apie kiekvieną kandidatą turėsite galimybę pasisakyti. Čia gana svarbus ir atsakingas klausimas.
Dar vieną dalyką noriu pasakyti dėl nutarimo. Nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti? Nereikia čia pritarti, čia reikia tik informuoti, taip? Dėl jo vėliau balsuosime.
Dabar yra mūsų slapto balsavimo biuletenis. Kaip visada, tradiciškai yra už, prieš ir susilaiko dėl viso nutarimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam nutarimui? Galime pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Ir taip dėl kiekvienos kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus bus pereita šita visa procedūra.
Gerbiamieji kolegos, dėl gerbiamosios L. Garnelienės mes jau baigėme visą procedūrą.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rimos Ažubalytės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1960(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rimos Ažubalytės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1960. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį J. Sabatauską. Jeigu kandidatai nori kalbėti, tikrai mes tokią galimybę suteiksime. Jūs galėsite reaguoti, jeigu bus būtinybė, į kalbas, kaip ir buvo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, pirma pasakysiu repliką atsiliepdamas į tai, kad buvo minėta mano pavardė. Neketinu dalyvauti kitų kolegų rinkimų šou, todėl neatsakysiu į nepagrįstus kaltinimus.
PIRMININKAS. Pirmininke…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Toliau. Komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Rimos Ažubalytės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą ir bendru sutarimu pritarė jo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Sabatauskui. Norinčių kalbėti yra. Kviečiu į tribūną V. Vasiliauską. Tik noriu paskelbti, kad K. Glaveckas pasirodė ir jis mielai sutinka dalyvauti balsų skaičiavimo komisijos darbe. Taip? Iš jūsų nuotaikos suprantu, kad taip. Labai ačiū.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien labai svarbi diena toliau kuriant mūsų teisinę valstybę ir labai smagu, kad į šitą procesą tiesiogiai įsijungs ir akademinio pasaulio atstovė profesorė R. Ažubalytė, kuri turi didelį autoritetą ir tarp Romerio universiteto profesorių, ir tarp studentų, ir visoje teisinėje bendruomenėje.
Naudodamasis proga iš šios pačios garbingiausios Lietuvos Respublikos tribūnos norėčiau atkreipti, tikiuosi, būsimos Aukščiausiojo Teismo teisėjos, taip pat čia dalyvaujančių visų teisėjų ir Seimo, ypač mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto, dėmesį. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė institucija, kur dar įmanoma pataisyti ankstesnių teismų sprendimus, jau įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis. Dabar pagal abu kodeksus kasacinius skundus priima Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba abiejų skyrių sudaryta trijų teisėjų atrankos kolegija, kuri gali priimti skundus, gali ir nepriimti.
Pastaruoju metu, deja, įsigalėjo tokia praktika, kai vienintelis dažniausias argumentas, kad šita byla neturi reikšmės Lietuvos teismų praktikai ir tas skundas gali būti nepriimtas. Dabar, mano žiniomis, daugelio kasatorių advokatai tiesiog laukia, kai leidžia tie trys kasacinio skundo padavimo terminai, kada bus sudaryta palanki teisėjų atrankos kolegija. Faktiškai dabar Lietuvos žmonės yra praradę šitą trečią kasacinę instanciją. Todėl aš linkiu būsimai teisėjai, jos kolegėms sugrąžinti šitą instanciją Lietuvos žmonėms, taip pat mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir visam Seimui peržiūrėti Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus dėl šio klausimo. Kviečiu balsuoti už R. Ažubalytę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, už pristatytą jūsų nuomonę. Daugiau, atrodo, norinčių kalbėti nėra. Dabar nuomonės už, prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Šio nutarimo projekto yra du straipsniai: dėl įsigaliojimo ir dėl nutarimo… skyrimo. Balsavimo biuletenis toks, kaip ir prieš tai aš pristačiau slapto balsavimo biuletenį dėl nutarimo. Jis yra tipinis, jums labai gerai žinomas, jūs ne kartą tą darėte. Galime pritarti bendru sutarimu šitam nutarimui? (Balsai salėje) Pritarta. Baigėme svarstyti šį nutarimo projektą.
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2271(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2271(2). Kviečiu komiteto pirmininką gerbiamąjį J. Sabatauską į tribūną. Gerbiamasis Juliau, jūs susikaupkite, dabar labai svarbus jūsų darbotvarkės laikotarpis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Kandidatas taip pat neišreiškė noro kalbėti. Nuomonės už, prieš nėra. (Balsai salėje) Gal ir… Nėra norinčių kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, čia taip pat yra nutarimas, ką tradiciškai pristačiau, dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Yra du straipsniai. Vienas iš nutarimo straipsnių yra nutarimo įsigaliojimo data – lapkričio 4 d. Ar galime pritarti nutarimui? (Balsai salėje) Pritarta.
Dabar dėl kito nutarimo – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Zeliankos skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Slapto balsavimo biuletenis. Ar galime pritarti šiam nutarimui dėl slapto balsavimo biuletenio, kuris yra tradicinis? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Procedūra baigta.
11.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Andžejaus Maciejevskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2272(2) (svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Andžejaus Maciejevskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2272(2). Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną gerbiamąjį J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Andžejaus Maciejevskio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Nori kalbėti N. Puteikis. Kviečiu į tribūną.
N. PUTEIKIS (MSNG). Labai gaila, kad J. Sabatauskas menkiausią galimybę diskutuoti, ar viskas gerai su teismais ir teisingumu Lietuvoje, paverčia kaltinimais politikavimu.
Aš nekandidatuoju vienmandatėje Alytuje, aš nekandidatuoju Alytaus mieste ir savivaldos rinkimuose, aš užduotu J. Sabatauskui klausimą, naudodamasis proga, kad mes turime galimybę svarstyti labai svarbų teisingumo klausimą. Užduodu klausimą dar kartą: ar jus, gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Juliau Sabatauskai, tenkina situacija Lietuvoje, kai didžiosiose korupcinėse bylose, pavyzdžiui, svarstant Alytaus mero Č. Daugėlos bylą, mes, Seimas, esame sudarę sąlygas bylą svarstyti vienam teisėjui ir, iki bylos pabaigos likus vienam posėdžiui, jam išeiti iš darbo savo noru, o tai reiškia, kad Č. Daugėlos byla pradedama iš naujo ir užsitęs vėl N metų, ir kainuos mokesčių mokėtojams daugybę pinigų. Ar tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, mus tenkina tokia situacija, kai tokios korupcinės bylos svarstomos metų metais, švaistomi pinigai, o žmonės nusivilia teisingumu, nes ponas Č. Daugėla toliau vaikšto ir visiems aiškina, ypač savo kritikams, kad jūs dar pasigailėsite, jog mane kritikavote ir prikaišiojote man visokius neva neteisingus statybinius sandorius.
Gerbiamasis Sabatauskai, jeigu jūsų atsakymas man, kad čia aš politikuoju, yra jūsų atsakymas, tai aš drįstu teigti, kad jus ne tik tenkina šita situacija, bet jūs esate vienas iš šitos sistemos kūrėjų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes apie kandidatus dabar kalbame, nemaišykime formatų! Yra kandidatas, kalbėkime apie kandidatus, o jūs dviese pasikalbėsite, jeigu turėsite laiko, po posėdžio ar kitoje aplinkoje. Gerbiamasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Posėdžio pirmininke, pritariu jums: iš tikrųjų mes kalbame apie kandidatus, o čia vienos kitos revoliucijos dalyviai šneka kažkokius vėjus. Išjunkite mikrofoną, ir viskas. (Balsai salėje) Buvo tokia įprasta praktika. Jeigu nori, tegul susitinka kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kolega, žinote, esame demokratinė valstybė, kartais ir nepataikome į tikslą, bet vis tiek kalbame. Tokia jau mūsų paskirtis – kalbėti bet ką.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame, konstruktyviai judėdami į priekį.
Nutarimo dėl A. Maciejevskio projektas yra iš dviejų straipsnių. 2 straipsnyje yra numatyta nutarimo įsigaliojimo data – nuo lapkričio 4 d.
Norinčių už, prieš kalbėti nėra. Tas pats protokolo… nutarimas dėl slapto balsavimo biuletenio. Atsiprašau, biuletenis dėl nutarimo projekto. Už, prieš ir susilaikoma. Galime pritarti šiam biuleteniui? Taip, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, kaip ir pradžioje, priimant mūsų šios dienos darbotvarkę, aš minėjau, kad balsavimas bus iš dviejų dalių. Kadangi truputį vėluojame, truputį, labai nedaug, aš manau, jeigu jūs konstruktyviai toliau dirbsite, mes pavysime grafiką. Pirmas balsavimas būtų dėl pirmųjų keturių kandidatų, kurie buvo pristatyti, nuo 12.30 iki 13 val., o toliau mes tęsime. Pažiūrėsime, kaip mes spėjame ir kada mes galėsime balsuoti dėl kitų kandidatų. Paskelbsime papildomai.
Gerbiamasis V. A. Matulevičius – dėl vedimo tvarkos? Tikrai ne asmeninių santykių aiškinimasis? Gerai. Kitą kartą išjungsiu.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, jūs, suteikdamas žodį, irgi parodėte, kad šioje salėje dabar yra netvarka – yra bandoma užgniaužti Seimo narių diskusiją šalies parlamente formuojant valstybės Aukščiausiąjį Teismą, ir jūs, kaip pirmininkas, šį dalyką toleruojate. Aš nesutinku su viskuo, ką pasakė kolega N. Puteikis ar kiti čia kalbėję žmonės, nes, pavyzdžiui, manau, kad išteisinamasis nuosprendis nebūtinai yra korupcinis – jis gali būti priimtas ir dėl procesinių priežasčių, ir dėl kitų – kad pritrūko įrodymų, tačiau kiekvienas Seimo narys turi teisę pasakyti tai, ką mano. Ši diskusija, mano įsitikinimu, yra be galo įdomi. Mes geriau pažinsime kandidatus ir mums bus lengviau apsispręsti.
Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad iš tikrųjų į Aukščiausiąjį Teismą ateina naujų jėgų, ateina iš mokslo teisės atstovai ir kad tai, tikiuosi, irgi bus (pritariu kolegai V. Vasiliauskui) šviežias oro gurkšnis Aukščiausiojo Teismo veikloje. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, aš siūlau nutraukti diskusiją ir tęsti posėdį. Čia yra nereikalingos diskusijos. Gerbiamasis P. Gražulis paskutinis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš irgi norėčiau pasakyti, kad susidarė toks įspūdis, kad apie teisėjus arba teismus gerai arba nieko, kaip apie mirusius.
Gerbiamieji, mes turime rinktis, mes turime išklausyti Seimo narių diskusiją. Šiandien ir parlamentu, ir teismais žmonės nepasitiki, ir kad to teisingumo nėra Lietuvoje, žino visi. Čia kažkodėl tokia nuomonė, kad apie teisėją gerai arba nieko. Negalvok, Remigijau, jeigu papulsi, duos, kaip sako, tiek, kiek reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, aš nekvestionuoju ir nekvestionuosiu jūsų kalbos turinio. Aš tik noriu jus pataisyti, nes mes visi norime išgirsti jūsų nuomonę. Jūs kalbate, bet nuomonė neaiški, ar jūs už, ar prieš, ar dar kažkokia kitokia nuomonė yra. Mes nekvestionuojame, mes tą darome nuolat, jau daug metų Seime kalbame, ką norime, ir jokių problemų nėra.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-2323(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-2323. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už pristatytą komiteto nuomonę. Kandidatė taip pat nenori kalbėti. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Yra nutarimas „Dėl Audronės Kartanienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“. Yra du straipsniai. 1 straipsnis – dėl skyrimo, 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo datos. Galime pritarti? Nereikia pritarti. Čia tik informacinio pobūdžio dalykai.
Dabar dėl slapto balsavimo biuletenio, jūs turite jį (jis tradicinis). Pritariame bendru sutarimu, kaip ir visiems kitiems kandidatams. Už ir prieš nėra.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2324(2) (svarstymas ir priėmimas)
Judame toliau į priekį. Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2324. Pranešėjas – gerbiamasis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs išgirdote komiteto nuomonę. Norinčių kalbėti dėl kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus nėra? Nėra. Taip pat noriu pristatyti jums projektą „Dėl Donato Šerno skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Du straipsniai. 1 straipsnis – dėl skyrimo, 2 straipsnis – dėl įsigaliojimo datos. Informuoju jus. Taip pat yra slapto balsavimo biuletenis, jau tradicinis, galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau plenariniam posėdžiui pirmininkaus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas. Sėkmės, kolega.
11.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-2325(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstome Seimo nutarimo „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektą. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“. Bendru sutarimu komitetas pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pirmininkui. Diskusijoje užsirašę du Seimo nariai. Į tribūną kviečiu V. Vasiliauską.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įprasta kalbėti apie nepriekaištingą teisėjų reputaciją. Daug rečiau kalbama apie teismų reputaciją, kuri labiau pasireiškia pasitikėjimu Lietuvos žmonėmis, žmonių pasitikėjimu teismais, kuris, aišku, yra labai prastas. Gerbiamasis E. Gladutis ateina iš Panevėžio apygardos teismo. Tai teismas, kuris, galiu pasakyti, visą dešimtmetį buvo tarpine kontrabandos stotimi. Iš vienintelio teismo tik čia, šioje Seimo salėje, buvo deleguojami teisėjai, kuriems grėsė apkalta. Pradėkime nuo garsiausio kontrabandos teisėjo A. Jarašiaus, kuris pats spruko. Tai yra garsaus kontrabandos karaliaus V. Karaliaus talkininkas ir po to visa plejada jo kolegų, t. y. A. Šukaitis, R. Savickas. Aš suprantu, kad teisėjui nėra viršininkų priimant nuosprendį, nėra kolegų, jis pats priima sprendimą ir vadovaujasi tik įstatymu. Galbūt taip buvo ir pono E. Gladučio atveju, aš apie jo bylas ir reputaciją tikrai nieko negalėčiau pasakyti.
Tačiau žinant, kad Panevėžio teisėjų bendruomenė yra labai glaudi ir maža, taip pat žinant, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas V. Meidus net surengė iškilmingą įtariamojo, susitepusio teisėjo R. Savicko jubiliejinę puotą, kurioje dalyvavo ponas E. Gladutis ir kiti gerbiamieji teisėjai, ar ta atmosfera tikrai yra tinkama subrandinti mūsų Aukščiausiojo Teismo teisėją? Ar nebuvo šiuo atveju pasiskubinta, nes aš, pavyzdžiui, neišgirdau nė vieno argumento, kodėl poną E. Gladutį reikėjo iš karto skirti Aukščiausiojo Teismo teisėju, nė vieno argumento nei iš komiteto pirmininko, nei skaitant biografiją? Ar mes neturėsime čia tokio pat atvejo, kai paskyrėme vieną Akmenės prokurorą, jis atvažiavo į Vilnių ir liko amžinai dėkingas tam žmogui, kuris jį paskyrė? Kitaip tariant, kišeninis generalinis prokuroras. Aš manau, kad šiuo atveju paskyrimas yra per ankstyvas, ir galbūt tarpinė stotelė būtų kitas teismas, pavyzdžiui, apeliacinis ar kitas apygardos teismas, ir tada viskas paaiškėtų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kai vyksta pačių atsakingiausių pareigūnų mūsų valstybėje pristatymas ir tvirtinimas Seime, tai Seimo nariai faktiškai beveik nedalyvauja diskusijoje, tai yra visiškai formali procedūra. Manau, kad tai nėra gerai. Seimo narys, bet koks kitas pareigūnas, ministras, gali būti skundžiamas, gali būti viešai kviečiamas į tribūną pasiaiškinti, ir ministrai, ir opozicija tai dažnai daro. Teisėjo veiksmų niekas nekritikuoja, tik aukštesnis teismas gali panaikinti jo sprendimą. Už kreivą sprendimą nė vienas teisėjas nėra nubaustas per beveik 25 nepriklausomybės metus.
Sistema apskritai yra prasta. Aš teikiau keletą įstatymo pataisų, kurioms Seimas nepritarė. Aš siūliau, kad jeigu iš 10 teisėjo bylų bent 2 aukštesnė instancija grąžino, toks teisėjas turėtų pereiti atestaciją, būtų aiškinamasi, ar jis korumpuotas, ar jis neturi kompetencijos ir panašiai, bet tai atseit būtų kišimasis į bylos klausimus.
Taip pat buvo siūlymas, kad bent dalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų galėtų būti renkami, būtų didesnė atsakomybė visuomenei. Šiandien teisėjas, priėmęs bet kokį sprendimą, niekam neatsako, atsako tik savo sąžinei, o jeigu jos nėra, tai atsakomybės ir nelieka. Visi kiti pareigūnai vienokią ar kitokią atsakomybę turi. Seimo nario neperrinks, ministrą gali atstatydinti, valdininką gali taip pat atstatydinti.
Mes turime didelę Seimų praktiką, kai per beveik 25 nepriklausomybės metus dėl kelių teisėjų atėjo prokuroras prašyti, kad būtų panaikintas jų imunitetas. Dėl ko? Tai medžiodamas dešrą ne tą suvalgė, tai per daug brendžio išgėrė. Ar tai čia pačios didžiausios teisėjų klaidos? Ar dėl to visuomenėje nėra pasitikėjimo teismais? Aš manau, ne dėl to. Uždara sistema. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų tas iniciatyvas, kurios buvo įregistruotos… Užgeso visuomenės dalyvavimo teismuose iniciatyva. Visuomenė nedalyvauja vienintelėje šalyje iš Europos Sąjungos šalių, nušalinta. Uždari teismai.
Todėl, gerbiamieji, aš jūsų nė vieno nepažįstu, bet už jus neprisiimsiu atsakomybės ir nė už vieną nebalsuosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, Petrai. Norėčiau paklausti, ar ponas Eligijus Gladutis nori? Prašom.
E. GLADUTIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Labai trumpai. Gerbiamasis Seimo narys paminėjo puotą, kurią Panevėžio apygardos teismo pirmininkas surengė vienam iš prasikaltusių teisėjų, ir kad joje dalyvavau. Tai galiu pasakyti, kad nebuvo tokios puotos. Informacija neteisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, nutarimas, kaip ir ankstesni, dviejų straipsnių.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra? Nereikia? Balsuosime. Tai nieko. Įsigaliojimas gruodžio 22 d.
Gerbiamieji kolegos, biuletenis yra analogiškas kaip ir prieš tai buvusių balsavimų dėl teisėjų. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Eligijaus Gladučio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projekto priėmimo. Už, prieš, susilaikoma. Paliekate vieną, kuriam pritariate. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Daivą Pranytę-Zalieckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1962(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Daivą Pranytę-Zalieckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą. Kviečiu J. Sabatauską į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Daivą Pranytę-Zalieckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą. Komitetas dalyvaujančių bendru sutarimu pritarė šio nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti norinčių nėra. Klausiu teisėjos D. Pranytės-Zalieckienės. Ar norite kalbėti? Dėkoju. Nenori kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, dėl nutarimo? Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas vieno straipsnio, įsigaliojimas iškart. Minutėlę, aš užbaigsiu procedūrą, tada suteiksiu.
Gerbiamieji kolegos, slapto balsavimo biuletenis yra analogiškas. Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Daivą Pranytę-Zalieckienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“. Už, prieš, susilaikoma. Paliekame vieną, kuriam pritariame. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū.
Per šoninį mikrofoną mūsų kolegė. Prašom.
V. VONŽUTAITĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau nusišalinti svarstant šį klausimą.
PIRMININKAS. Garsiau, per mikrofoną.
V. VONŽUTAITĖ (DPF). Norėčiau nusišalinti svarstant šį klausimą, kad nebūtų supainioti interesai.
PIRMININKAS. Kai balsuosite, jūs nepaimkite biuletenio ir nusišalinsite. Ačiū.
Procesas vyks ir balsavimo metu. Supratome. V. Vonžutaitė nusišalino nuo šio klausimo svarstymo.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Egidiją Tamošiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIIP-1961(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Egidiją Tamošiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektą Nr. XIIP-1961(2). Kviečiu J. Sabatauską į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Egidiją Tamošiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo priėmimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pirmininkui. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Gerbiamoji Tamošiūniene, ar norite kalbėti? Ačiū. Kandidatė nenori kalbėti.
Gerbiamieji kolegos, įsigaliojimas iš karto, priėmus nutarimą. Slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Egidiją Tamošiūnienę Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“. Už, prieš, susilaikoma. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Ačiū.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Romo Valentukevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-2358(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Romo Valentukevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektą Nr. XIIP-2358. Pranešėjai – Seimo frakcijų atstovai. Kurie frakcijų atstovai norėtų eiti kalbėti? P. Gražulis. Palaukite, minutėlę, Petrai, aš paskubėjau. Čia neparašyta, bet pagrindinis komitetas turėtų… M. Petrauskienė. Deja, jos nėra. Kas galėtų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikti verdiktą? Sprendimą dėl R. Valentukevičiaus. A. Mitrulevičius ateina į tribūną. Atmintinai viską žino, nereikia popieriaus.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė R. Valentukevičiaus kandidatūrą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijų atstovai. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad R. Valentukevičių, kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius, visi pažįstame. Buvo Seimo kontrolierius, ne vienam teko kreiptis įvairiausiais klausimais. Ir asmeniškai pats turiu nemažą patirtį, kreipiausi ne vienu klausimu. Stebino kruopštus, atidus klausimo išnagrinėjimas, neformalus klausimo nagrinėjimas, objektyvumas, siekimas objektyvumo. Todėl aš manau, kad visi mes vienbalsiai balsuosime už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kitų frakcijų atstovai nenori kalbėti? Z. Žvikienė nori kalbėti už po svarstymo.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tiesiog daug nėra ką kalbėti. Poną R. Valentukevičių pažįstu nuo 2004 m. Teko nemažai diskutuoti, nemažai dirbti kartu, kai buvau Žmogaus teisių komiteto pirmininkė. Tai yra žmogus, turintis aukštą kompetenciją, ir manau, kad šis Seimo Pirmininkės pasirinkimas yra labai tinkamas ir labai laiku. Kviečiu visus palaikyti R. Valentukevičiaus kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame.
Priėmimo stadija. Diskusija. Nieko nėra? Nieko.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra, priimta.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Romo Valentukevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 45, prieš nėra, susilaikė 20. Seimo nutarimas „Dėl Romo Valentukevičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, turėtume pasitarti.
12.10 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1787 (pateikimas)
Gerbiamasis Algimantai, norėtume pasiūlyti per laisvą laiką pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumpai noriu pristatyti. Esmė yra ta, kad tiems žmonėms, statutiniams pareigūnams, kurie 20 metų ėjo tarnybą, nereikėtų registruotis darbo biržoje norint gauti kompensacijas už šilumą ar kitokias išmokas. Jie dirbo, kas nori, tie dirba toliau, kuriems leidžia pajamos, tiems kompensacijų mokėti nereikia. Bet yra tokių žmonių, kurie išdirbo 20 metų, pavyzdžiui, dėl sveikatos negali toliau dirbti, jeigu jie nori gauti kompensaciją, jie turi registruotis darbo biržoje ir dalyvauti darbo rinkoje. Aš siūlu tą punktą išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nori paklausti R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tai vis tiek turės finansinių pasekmių. Kiek maždaug kainuos tas pataisymas ir ar nereikėtų Vyriausybės išvados?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš negaliu pasakyti, kiek tai kainuos, bet nemanau, kad tų pareigūnų būtų labai daug. Žinau, kad daugelis pareigūnų dirba, jiems leidžia sveikata, leidžia galimybės. Tačiau susiduriu su atvejais, kai žmogus tikrai negali dirbti ir sako, kad jam kiekvieną kartą registruotis darbo biržoje yra žema. Vyriausybės išvada, be abejo, gali būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. Nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. Vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad balsavimo pradžia 12.30 val. Nereikia iš anksto užimti eilės, biuletenių visiems užteks.
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo projektui pritarta.
Minutėlę. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad dėl teisėjų yra du balsavimai. Vienas – 12.30–13.00 val., kitas – 14.00–14.45 val. (Balsai salėje) 45. Sako, kad 40, bet aš matau, kad parašyta šiek tiek kitaip. Nesvarbu.
Per šoninį mikrofoną… (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, nereikia triukšmauti! Yra mikrofonai. K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar galima dėl ką tik svarstyto projekto komiteto vardu paprašyti Vyriausybės išvados?
PIRMININKAS. Supratau. Prašo Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, kadangi dėl visų teisėjų buvo svarstymo stadijos, tai gal darykime vieną balsavimą? Kam reikia dviejų balsavimų? Nėra logikos.
PIRMININKAS. Petrai, paimkite Statutą ir pažiūrėkite.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai mes galime pakeisti darbotvarkę, Dieve mano.
PIRMININKAS. Statutui pakeisti reikia šiek tiek daugiau balsų.
K. GLAVECKAS (LSF). Turiu klausimą. Ar negalime padaryti vienos minutės pertraukos?
PIRMININKAS. Negalime.
K. GLAVECKAS (LSF). Kodėl? Apibrėžtą pertrauką, galime minutinę pertrauką?..
PIRMININKAS. Palaukite. Mes ne apie pertraukas kalbame, mes apie balsavimo laiką kalbame. Skirkime pertraukas, o čia yra darbas, jūs turite atlikti savo pareigą.
K. GLAVECKAS (LSF). Mes nevalgę liksime, gerbiamasis pirmininke, jūs tai sotus.
PIRMININKAS. Aš jus jau mačiau kavinėje, ir aš ten buvau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl prieš tai svarstyto įstatymo, kuriam mes pritarėme po pateikimo. Galbūt reikėtų paskirti papildomu Sveikatos reikalų komitetą, nes jeigu jis neregistruotas darbo biržoje ir gauna tik valstybinę pensiją, jis praranda sveikatos draudimą. Turėkite galvoje ir tai. Tai arba pagrindinis komitetas tegul į tai atkreipia dėmesį, arba papildomu paskirkite Sveikatos reikalų komitetą, mes panagrinėsime.
PIRMININKAS. Turbūt niekas salėje neprieštaraus, kad ir Sveikatos komitetas pasižiūrėtų, nes tai rimta pastaba. Ačiū kolegai.
Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau pateikėjų salėje nėra, kaip tik tai, ko prašė K. Glaveckas – tie, kurie dar nesilankėte kavinėje, turite 15 minučių pertrauką. Pirmasis balsavimas nuo 12.30 val. iki 13 val. 13 val. – Vyriausybės valanda. Pertrauka.
Pertrauka
13.00 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Premjeras yra išvykęs į Italiją, jo tikrai šiandien nebus. Tuoj žiūrėsime, kas ateis, nežinome. Pradedame Vyriausybės valandą. Pabandysime sužinoti, kas. Aš labai noriu paprašyti įspėti ministrus, kad prasidėjo Vyriausybės valanda. Prašyčiau, kad jie užimtų vietas čia, o su žurnalistais kalbėtų po valandos.
Pradžioje registracija. Užsiregistravo 34 Seimo nariai.
Aš paprašiau, kad pakviestų Ministrą Pirmininką pavaduojantį R. Šadžių. Gerbiamasis ministre, čia yra šventas reikalas laiku pradėti Vyriausybės valandą. Todėl labai prašom kitą kartą nevėluoti.
R. ŠADŽIUS. Mano didelis atsiprašymas.
PIRMININKAS. Gerai. Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis finansų ministre, jeigu neklystu, šiuo metu Vyriausybė platina dvejų metų taupymo lakštus vidaus rinkoje už 0,7 % metinių palūkanų. Na, nesinori tikėti, kad už tokias mažas palūkanas skolinatės tarptautinėje rinkoje savo skolai refinansuoti. Mano klausimas. Kodėl neduodate didesnio procento vidaus rinkai, kad čia mūsų Lietuvoje esantys pinigai būtų įdarbinti ir panaudoti, kai visi bankai aimanuoja, kad čia yra perteklius, ir žmonėms moka nulines palūkanas?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų platinant bet kokius skolos popierius ar tarp privačių asmenų, fizinių asmenų, ar tarp institucinių investuotojų, nesvarbu, Lietuvoje ar užsienyje, mes privalome siekti didžiausios naudos valstybei. Didžiausia nauda valstybei šiuo atveju tai yra mažiausios skolos aptarnavimo išlaidos. Antraip jūs pirmieji turėsite teisingų priekaištų Vyriausybei, kad ji švaisto mokesčių mokėtojų pinigus mokėti per didelėms palūkanoms.
Jūsų įvardintos palūkanos tikrai neatrodo keistos, nes metinė palūkanų norma labai priklauso nuo skolos vertybinio popieriaus termino. Ir skolos vertybiniai popieriai, kurie išleidžiami ilgesniam terminui, visuomet yra išleidžiami už didesnes palūkanas. Tarptautinėje rinkoje mes taip ir darome. Minimalūs skolinimosi tarptautinėje rinkose terminai pas mus paprastai yra penkeri metai. Dažniausiai mes leidžiame dešimties metų obligacijas. O vidaus rinkoje mes skolinomės trumpam laikotarpiui, kartais 2–6 mėnesiams, vieniems metams. Kiekvieną pirmadienį vyksta Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai, ir palūkanų normos šiose aukcionuose, jūs galite patikrinti bet kurio pirmadienio spaudos pranešimą, netgi 0,7 %, kurias jūs įvardijote, atrodytų juokingai mažos. Taigi šitos palūkanos yra nustatomos ne šiaip sau, ne iš lubų, ne kažkieno valia, o nustatomos atitinkamai pagal palūkanų normas, kurios egzistuoja Lietuvos finansų rinkose, yra tam išleistos atitinkamos taisyklės, kurios taikomos nuo pat taupymo lakštų atsiradimo pradžios.
PIRMININKAS. Prašom. J. Razma patikslins.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau, kad patikslintumėte. Kodėl tada vidaus rinkoje neišleidžiate ilgesnio laikotarpio vertybinių popierių ir nesiskolinate? Ar jūs įsivaizduojate, kad nebūtų norinčių dalyvauti?
R. ŠADŽIUS. Jūs pats teisingai pažymėjote. Pasiūla ilgesniam laikotarpiui paskolinti vidaus rinkoje būtų menka. Kadangi koks motyvas, sakykim, piliečiui užšaldyti, bet garantuotai užšaldyti pinigus ir negalėti jų liesti penkerius metus. Tipiškas investuotojo, taupytojo fizinio asmens pavyzdys yra toks: pinigai padedami vieniems metams kaip terminuotas indėlis, galvojant, kad galbūt, pasibaigus terminui, dar metams pratęsiu. Garantuotai, kad kas nors pasirašytų skolinimo sutartį penkeriems metams, Lietuvoje tokių pinigų pasiūla būtų labai maža. Todėl mes ir nebandome, nes rezultatas būtų menkas. Mes skolindamiesi prisitaikome prie rinkos sąlygų. Vidaus rinkoje jos vienokios, tarptautinėse rinkose jos kitokios.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Baškienė.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamajam energetikos ministrui. Gerbiamasis pone Masiuli, iki rugpjūčio 1 d. turėjo būti išgręžta gręžskylė dujotiekio vamzdžiui tiesti po Kiaulės nugara ir Kuršių mariomis ir turėjo būti įtrauktas 2,4 km ilgio vamzdis. Tačiau šitie darbai nėra pabaigti. Ar jūs galite patvirtinti? Mes dabar matome filmuotoje medžiagoje, kaip žymima trasa dujotiekiui kloti į vandenį 1–2 m gylyje. Ar jūs galite patvirtinti, kad dujotiekio vamzdis, užuot buvęs 20–30 m gylyje po žeme, bus guldomas artimiausiomis dienomis iki „Independence“ laivo atplaukimo į Kuršių marių dugną, t. y. 1–2 m gylyje? Ar gauti reikalingų institucijų sutikimai dėl tokio esminio pakeitimo?
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai SGD projektas yra sudėtingas ir svarbus projektas. Kaip ir kitų energetinių ir inžinerinių sprendimų, taip ir šio, vykdant projektą, yra numatyta nemažai dubliavimo procedūrų tam, jog būtų užtikrinta, kad projektas bus baigtas laiku ir kad įrenginys galės funkcionuoti.
Dėl vamzdyno. Jūs teisingai pastebėjote. Iš tiesų ant marių dugno bus klojama antra atšaka to paties vamzdyno, tokiu būdu užtikrinant pačią rizikingiausią ir pačią, sakykim, projekto prasme, rizikingiausią giją. Kai bus įsitikinta, kad… Tačiau pagrindinė gija, gręžimo gija bet kokiu atveju bus. Pasižiūrėsime. Šiuo metu gręžimas yra vykdomas, dar nėra padaryta. Bet įvertinus projektą, kad ir naujas būtų paleistas, viena iš dviejų gijų turi būti. Taigi tai buvo numatyta projekte ir yra padaryta kaip užtikrinimas, kad iš tiesų projektas būtų paleistas laiku. Taigi šioje vietoje yra dviguba, dubliuojama gija, viskas yra daroma iš rangovo lėšų kaip ir kitų. Pavyzdžiui, elektros kabeliai į krantinę irgi ateina du, kad užtikrintų, kad vienam sugedus bus kitas. Kompiuterinės sistemos irgi yra dubliuojamos tiek apskaitos stotyje, tiek krantinėje. Galima daug vardinti techninių sprendimų, kurie yra dubliuojami. Iš tiesų, aš kaip suprantu, jūsų klausimas yra, ar nebus pakeista ta gija, ar, užuot gręžus, ji bus paguldyta ant dugno. Tai ne. Pagrindinė gija vis tiek yra pagal projektą ta, kuri yra pragręžta.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Noriu paprašyti kitą kartą trumpiau atsakyti, nes norinčių klausti yra net 25, tai po minutę tik teišeina. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi M. Bastys. Tuoj, tuoj, neskubėkite, mes iš čia pamatysime ir pranešime. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis finansų ministre, jums tikriausiai žinoma, kad pagal UNESCO ir Europos Sąjungos reikalavimus švietimui siūloma skirti 6 % bendrojo vidaus produkto. Lietuva ženkliai atsilieka ir nuolat net mažėja skiriama dalis švietimo reikmėms. Štai 2013 m. – 5 %, 2014 m. – 4,8 %, o girdėjome, kad 2015 m. lieka tik 4,4 % nuo bendrojo vidaus produkto. Asignavimų mažėjimas iš tikrųjų matomas ir Nacionalinio biudžeto projekte, lyginant jį su praėjusiais metais – nuo 20,2 % iki 19,1 %. Profsąjungų ir švietimo bendruomenės vardu ir visų vardu klausiu, ar iš tiesų švietimas nebėra prioritetas mūsų valstybėje?
R. ŠADŽIUS. Ačiū taip pat už labai gerą klausimą. Kitą antradienį aš pateiksiu Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą ir pateiksiu jums visą didžiulę lentelę tų be galo svarbių prioritetų, kurie egzistuoja mūsų valstybėje ir kuriems finansuoti kitų šaltinių dažniausiai, išskyrus viešąsias lėšas, nėra. Ypač tai pasakytina apie krašto apsaugą, kuri neturi jokių galimybių gauti nei Europos Sąjungos, nei privataus finansavimo. Skirtingai nuo švietimo ar sveikatos sistemų, kur iš tikrųjų apsimoka įjungti mechanizmus, kurie sutelktų ne tik viešojo sektoriaus tam tikrus finansinius resursus, bet taip pat pasitelktų ir privačių investuotojų. Aš neturiu omeny, sakykime, vien mokinių tėvų, kurie tikrai realiai prisideda prie mokymo proceso finansavimo, bet taip pat galima būtų bent moksliniams tyrimams finansuoti pasitelkti kur kas daugiau privačių lėšų, privačių įmonių, kurios vėliau galėtų iš šių investicijų gauti atitinkamą naudą.
Taip būtų įmanoma tuos 6 % nuo BVP surinkti, bet tie skaičiai, kuriuos jūs skaičiuojate, tai yra tiktai viešosios lėšos, tik viešosios, per biudžetus perskirstomos mokesčių mokėtojų lėšos, kurių ir kitiems sektoriams, kurie taip pat skaičiuoja procentus nuo BVP… Mano paminėta krašto apsauga, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga ir dar kai kurios kitos – visoms šioms sritims vienu metu užtikrinti visą norimą finansavimą neįmanoma.
Todėl mes turime tolygiai paskirstyti mūsų viešuosius resursus ir labai susimąstyti apie galimybę daugiau panaudoti Europos Sąjungos lėšų, nukreipti Europos Sąjungos lėšas pritraukiant privačias lėšas per finansinės inžinerijos instrumentus, kuriuos, beje, mokslo srityje, mokslinių tyrimų srityje mes irgi ruošiamės artimiausiu metu pasiūlyti. Taip šie klausimai būtų sprendžiami naudinga kryptimi.
PIRMININKAS. Dėkojame už tokį išsamų atsakymą. Klausia M. Bastys, ruošiasi V. Vasiliauskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, kreipėsi motociklų savininkai ir klausė, kodėl yra patvirtintas toks standartas dėl valstybinių numerių, kurių dažnai neįmanoma net panaudoti tiems motociklams, arba juos reikia perdaryti, kad galėtų tuos valstybinius numerius tvarkingai naudoti. Sakykite, kokios čia priežastys? Iki praeitų metų tokių problemų nebuvo, berods, šiais metais buvo pakeisti standartai ir tie standartai iš tiesų neatitinka šios dienos reikalavimų. Dėkoju.
D. A. BARAKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už klausimą, tikrai geras klausimas. Aš labai trumpai pasakysiu. Pagrindinė problema yra kaip ir su automobiliais. Jūs žinote, kad tie, kurie yra įvežami iš Amerikos, jie turi vienokią formą, lygiai taip pat viskas priklauso ir nuo motociklų. Atsirado problema, kad europiniai modeliai, kurie yra pagaminti, arba japoniški modeliai ir amerikietiški modeliai skiriasi, ir numerių tvirtinimas yra kitoks. Mes tą klausimą nagrinėjame ir priimsime sprendimą, kad būtų galima be papildomų įdėjimų pasirinkti vieną iš variantų, bet tam reikia vėl skelbti konkursą, gaminti specialias klišes.
Jūs esate visiškai teisus, nes pati forma ir tvirtinimas skiriasi priklausomai nuo to, kurioje kontinento, ne valstybės, o kontinento dalyje tie motociklai buvo pagaminti. Pavyzdžiui, Harley Davidson arba Suzuki, arba jeigu paimtume kokį nors itališką motociklą, tai šiuos dalykus žiūrime. Ir matyti, kad nebus taip, kad reikės dviejų, bet, mano supratimu, nuo kontinento skaičiaus (Afrika negamina) reikės trijų skirtingų šablonų ir štampų, kad būtų galima išspręsti visą šitą problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Vasiliauskas, ruošiasi V. Juozapaitis.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Klausimas energetikos ministrui R. Masiuliui. Gerbiamasis ministre, aš, kaip ir visi Seimo nariai, gavau kvietimą į „Independence“ atidarymo iškilmes. Ačiū, kad neužmiršote. Tikiuosi, mano klausimas nesugadins šventės.
Pratęsdamas E. Gentvilo klausimą apie vamzdį aš norėčiau patikslinti, ar vis dėlto jūsų tas vadinamasis dubliuojantis vamzdis buvo numatytas projekte, dar kartą kartoju, ar buvo numatytas projekte, ar tai vis dėlto buvo laikina, tiktai dabar atsiradusi priemonė po statybininkų broko arba avarijos? Tai yra natūralu, labai sudėtingas projektas, avarijos atsitinka. Toliau visuomet įprasta, jeigu atsitinka brokas, tai statybininkai jį už savo lėšas ištaiso ir toliau dirba. Tai vis dėlto ar tas laikinas vamzdis virš dugno nėra, taip sakant, Potiomkino kaimo atidarymas? Nes iš tikrųjų bus laikinas vamzdis, kuris po to bus nereikalingas, kai jūs toliau tęsite gręžimą. Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Turiu tą patį pakartoti, ką ir ponui E. Gentvilui sakiau, kad tai buvo numatyta pagal projektą, pagal projekto korekciją, bet mūsų projekte buvo daryta daug korekcijų, nes daug metų vykdomas projektas. Tai yra normalus techninis sprendimas, kuris dubliuoja vieną iš sudėtingų dalių, bet nepakeičia pagrindinio sprendimo, pagrindinis vamzdis vis tiek bus pragręžtas po žeme. Bet tai yra normalu. Statybos metu reikia prisitaikyti prie situacijos ir užtikrinti saugumą. Tai daroma iš rangovo lėšų, mums papildomai nekainuoja ir atsako į pagrindinį klausimą, kad projektas bus įgyvendintas. Tai čia aš nematau jokių problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis, ruošiasi D. Kuodytė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Klausimas gerbiamajam krašto apsaugos ministrui J. Olekai su nuoroda į kultūros ministrą ir finansų ministrą. Į mane kreipėsi vieno Lietuvoje reziduojančio kariuomenės orkestro grupė muzikantų su klausimu, kodėl jų iki šiol nepasiekė ta žadėta priemoka, kuri turėjo pasiekti nuo liepos 1 d., tai yra atlyginimo padidinimas. Ar jūs žinote ką nors apie tai? Alio! Ar jūs žinote ką nors apie tai, ar yra kontroliuojamas procesas, ar čia įvyko klaida?
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, aš tikrai pasitikrinsiu, nes mes, matote, orkestrų turime skirtingą situaciją. Čia vienu metu buvo padaryta, kad dalis muzikantų yra kariškai, o dalis ne kariškiai. Aš tikrai grįžęs pasitikrinsiu ir galėsiu kitą kartą jums suteikti informaciją.
PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė. Kuodytės nematau. G. Steponavičius, ruošiasi V. Matulevičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis finansų ministre, aš norėčiau jūsų paklausti. Vakar Seime, Biudžeto ir finansų komitete, svarstant Vilniaus miesto finansinę būklę, buvo atvirai pripažinta, kad situacija yra peržengusi jau ne šiaip nerimo ribas, bet tikrai kelia grėsmes dėl nemokumo. Net ir šiais metais gali sutrikti atsiskaitymai įstaigose, jau jie kai kur yra sutrikę, bet aš kalbu apie viešojo sektoriaus galimas įtampas. Dabar pasigirsta kalbų, kad kitais metais, kas irgi yra logiška, būtų didinamas, paliekamas procentas Vilniuje dirbančių sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio.
Gerbiamasis ministre, jūs man pasakykite, ar jūs matote, kad tai yra vienintelis kelias mažinti Vilniaus miesto kreditorinių įsiskolinimų lygį, siekiantį per milijardą, ar pripažintumėte, kad yra neišnaudoti akivaizdūs rezervai Vilniaus miesto tarybos ir politikų rankose, buvę per pastaruosius metus?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Taip, manau, tai tikrai ne vienintelė priemonė. Matyt, jeigu šnekėsime objektyviai, atmesime visokius politikavimo elementus, tai nėra to vieno instrumento, kuris galėtų padėti efektyviai išspręsti Vilniaus finansines problemas, taip sakant, vienu smūgiu. Toks vienas neegzistuoja. Be abejo, mes turime imtis visų įmanomų priemonių, pačių įvairiausių, siekdami tą finansinę padėtį pataisyti.
Turiu pasakyti, kad Finansų ministerija bendradarbiauja su Vilniaus miesto savivaldybe labai glaudžiai. Mes Vyriausybės vardu taikome visas priemones, nustatytas įstatymuose, kurios yra tinkamos savivaldybėms padėti. Na, pavyzdžiui, kai nėra pakankamai gerai vykdomas planas surinkimo tų mokesčių, kurių surinkimo planus nustatė Seimas, nesurenkant pakankamai tų mokesčių, yra savivaldybėms suteikiamos beprocentės paskolos iš valstybės iždo. Ir tai buvo daroma, turiu pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepasižymi drausme grąžindama šias paskolas, bet galiausiai po ilgų derybų pinigai į iždą vis dėlto sugrįžta. Tai yra viena priemonė.
Antra, vykdydami investicinius projektus, o tai Vilniui yra itin svarbu, nes čia ir transporto mazgai, ir galų gale valstybinės svarbos objektai, mes ieškome būdų, kaip sumažinti būtinybę Vilniaus miestui prisidėti prie šių projektų vykdymo, ir kai kuriais atvejais matome galimybę 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje netgi atleisti Vilniaus miesto savivaldybę nuo kofinansavimo tam tikrų objektų, kurie reikalingi Vilniaus miestui. Kas be ko, be galo svarbu, kad Vilnius vis dėlto savo einamąsias pajamas ir išlaidas subalansuotų. Renkant pajamas mes siūlome visą įmanomą pagalbą. Pavyzdžiui, dabar ieškome mechanizmo, kuris, man atrodo, būtų naudingas ir kitoms savivaldybėms, kaip savivaldos institucijas įtraukti į nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio administravimą, tačiau nekilnojamojo turto nuomos ir žemės nuomos mokestis yra išskirtinė savivaldybės kompetencija, ir čia, sakyčiau, yra dar daug ką nuveikti.
Galų gale, nors tai irgi nemaža suma, Vilnius turi gana daug nereikalingo viešosioms funkcijoms vykdyti turto, bet privatizavimo procesai vyksta vangiai. Apskritai manau, kad vis dėlto susispaudus būtų galima tas problemas išspręsti, ir tai reikia daryti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Matulevičius. Ruošiasi E. Jonyla.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Mano klausimas energetikos ministrui. Suskystintųjų dujų terminalas, akivaizdu, suteiks valstybei daugiau saugumo, bet kaip bus su kainomis vartotojams, nes pasirodo informacija, kad, pavyzdžiui, norvegai, „Statoilas“, neketina parduoti dujų Lietuvai pigiau negu „Gazpromas“?
Dar pusė klausimo. Kaip užtikrinsite terminalo saugumą, kiek tai įmanoma pasakyti, nes padėtis įtempta, o suskystintosios dujos – tai kaip bomba? Ačiū.
R. MASIULIS. Galiu atsakyti. Ačiū už klausimą. Dėl dujų kainos ateityje labai sunku pasakyti, nes sutartis su „Statoilu“ sudaryta remiantis kitokiu indeksu negu su „Gazpromu“. „Gazpromo“ iš esmės paremta naftos kainų indeksu, netiesiogiai per mazutą ir krosnių kurą, bet iš esmės koreliuoja su naftos kainom per ilgesnį laikotarpį. Šiuo atveju mes turime saugumą, kad priklausysime nuo tarptautinių dujų kainų. Dėl to visų projektų, kurie daromi Amerikoje, Australijoje, Rytų Afrikoje – Tanzanijoje, Mozambike, kurių yra didesnis kiekis negu dujų paklausa tuo laikotarpiu, mes turėtume pajusti naudą per tai. Tačiau niekas nežino, kokia bus rinkos kaina, bet mes jau tikrai mokėsime teisingą rinkos kainą. Tiek dėl dujų kainos galiu atsakyti.
Dėl… Atsiprašau, koks buvo jūsų antras?.. Dėl terminalo saugumo. Turiu jus užtikrinti, kad imtasi visų saugumo priemonių tiek dėl paties laivo, kol jis keliauja jūra, aukščiausiu lygiu apsaugos, tiek ir Lietuvoje jis bus saugomas, kai jau bus pačiame uoste. Apie 50 pareigūnų jį saugos. Jo atvykimas irgi suderintas su karinėmis struktūromis ir su kolega ministru mes tą reikalą esame aptarę. O norvegai savo ruožtu tokio pobūdžio laivus irgi saugos pagal savo programą, kuri yra derinama su NATO. Daugiau detalių nelabai norėčiau atskleisti, bet saugumas iš tiesų užtikrintas.
Dar vienas dalykas, kurį svarbu pažymėti… Aš atsiprašysiu, norėčiau pasakyti tik vieną svarbią detalę. Nereikia manyti, kad suskystintosios dujos yra labai pavojingas kuras. Palyginti su naftos produktais ar dar su kai kuriais kitais produktais, kurie kraunami Klaipėdos uoste, tai yra saugus kuras, nes jos yra atšaldytos. Net sviediniui, raketai pataikius į laivą, jis nesprogsta. Pačios dujos nesprogsta. Vienintelis dujų degimo atvejis yra, kai jos susimaišo su oru. Nuo 9 iki 15 % mišinys dega, bet kadangi yra beveik šimtaprocentinis metanas, jis iš karto kyla į viršų. Jeigu pasektumėte spaudą, su suskystintosiomis dujomis pasaulyje didelių nelaimingų atsitikimų nėra, nes pagal savo fizines savybes jos ne leidžiasi ant žemės, o kyla į viršų ir dega tik viršutinis sluoksnis, todėl rizika su suskystintosiomis dujomis yra labai labai maža.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Nuraminote ir Vytautą, ir kitus. Tikrai nevažiuos daugiau saugoti.
Klausia E. Jonyla. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paklausti finansų ministrą. Kadangi aš pats nesu rūkantis, bet tenka bendrauti su rūkančiais, jie pasiima pakelį ir rodo, kad ant pakelio yra užrašyta didžiausia mažmeninė kaina, ir klausia. Sakykim, akcizinė prekė. Kodėl ta kaina negalėtų būti nurodyta kurui arba duonai, kodėl vis dėlto išskirtos cigaretės? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų akcizas yra įskaičiuojamas į prekės kainą ir kuras, be abejo, taip pat yra akcizinė prekė. Duona, kurią jūs minėjote, iš tikrųjų nėra akcizinė prekė ir jos kainą nustato vien rinkos sąlygos. Tam, kad pigiai nebūtų parduodamos akcizinės prekės, kai, įskaičiavus visus mokesčius, pasirodytų, kad neužtenka pardavus ta kaina sumokėti mokesčiams, todėl ir nustatyta tokia taisyklė, kuri atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus dėl tabako kainų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus. Ministras atsako, išklausykime. Turėsite progą paklausti.
Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, esant dar gana komplikuotai situacijai su Rusija, mes matome kartais spaudoje pasirodančias tokias gana palankias žinias ir, mano manymu, teigiamus poslinkius kalbant apie ryšius su Baltarusija dėl prekybos, dėl eksporto mūsų prekių. Aš vis dėlto norėčiau paklausti jūsų dėl tų pačių perėjimo punktų. Man pavyko gauti tokį dokumentą, kurį Baltarusija prašo derinti su mumis, kokius punktus mes galėtume kartu įrengti, tai būtent Vydžiai–Tverečius, Molodečn… Maldievičiai–Adutiškis ir t. t. Kas nors ta linkme… Mes deriname su jais tuos dokumentus ar nederiname? Norėčiau sužinoti, kokia dabar yra situacija? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tikrai patvirtinčiau, kad ekonominiai santykiai yra tikrai neblogi, kai kurie rodikliai netgi auga. Vertiname teigiamai, kad Baltarusija neprisijungė prie Rusijos taikomų sankcijų, galima tiekti ir maisto produktus, kas šiuo metu neįmanoma į Rusiją su tam tikrom išimtim. Apskritai neseniai lankiausi Minske, buvau susitikęs ir su premjeru M. Miasnikovičiumi, ir su savo kolega ministru.
Aišku, vertinant tai, kad mes kalbame apie viską, yra ir problemų, bet vis dėlto mes labai pragmatiškai dirbame su Baltarusija, ir tai sukuria prielaidas, kad ir toliau visa tai vyks pozityvia linkme, kad galėsime aptarti visus klausimus tikrai be kokių nors suvaržymų ir kartu kad tai bus nauda mūsų ekonomikai. Šitai galiu dar kartą irgi pakartoti. Tai sukuria bendrą foną.
Dabar aš tikiuosi, kad tie kalbėjimai apie papildomus perėjimo punktus vyksta irgi koordinuotai. Manau, kad mes randame bendras pozicijas. Šalia jūsų tų minėtų sienos perėjimo punktų dar pridurčiau tokį Šumską, kurį iš dalies būtų galima naudoti su tam tikrais apribojimais. Visa tai susiję ne tiktai su tuo, kad mes turime kokių nors ten biurokratinių kliūčių, bet ir su tuo, kad kartais reikia investicijų ir infrastruktūros, nes yra ir keliai per siauri, ir kiti dalykai. Bet mes, manau, labai geranoriškai visa tai sprendžiame ir ateityje galėsime, matyt, tą procesą dar ir paspartinti, ką mes šiuo metu ir darome.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji sveikatos ministre, jūs teigiate, kad Lietuva Ebolos virusui pasirengusi. Visos valstybės sunerimusios – Ebola artėja prie Europos sienų ir jau peržengė jas. Prašau pasakyti… Ir vis rodote tą nušiurusioje Tuberkuliozės ligoninėje Santariškių klinikai priklausančią bokso palatėlę, kurioje netelpa net funkcinė lova. Neįsivaizduoju gydytojo, gaivinančio tą ligonį, intubuojančio. Nėra ventiliacijos aparato. Teigiate, kad užteks esančios greitosios pagalbos aparatūros. Neįsivaizduoju, kaip po to jūs tą aparatūrą naikinsite, dezinfekuosite. Ar galima sakyti, kad mes tikrai pasirengę tam? Ar jums neatrodo, kad reikėtų palatą įrengti taip, kaip Santariškėse įrengtos neurochirurginės operacinės?
PIRMININKAS. Neįjungėte.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Jau veikia? Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gal jūsų pastabos iš dalies ir yra teisingos. Mūsų, kaip žinote, palatos buvo pasirinktos ir įrengtos kitur – Kaune ir Klaipėdoje. Santariškėse mes turime boksą vienam vaikui, jeigu taip įvyktų. Tačiau prieita prie kitokių sprendimų įvertinant artėjančią grėsmę, kad pacientas, kuris galimai būtų užsikrėtęs Ebolos virusu, nebūtų gabenamas per visą Lietuvą į kitas vietas, jis būtų tik Vilniuje ir tik Vilniaus ligoninėje. Dirbantis centras sudarytas iš mums pavaldžių įstaigų specialistų, mūsų ministerijos specialistų, visų didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ligoninių specialistų. Specialiai sudarytas Ekstremalių situacijų centras priėmė tokį sprendimą, kad šitas variantas būtų tinkamiausias. Parengimo darbai dar nėra baigti.
O dėl pačios įrangos, vakar buvo kalbėta su kai kuriais Vyriausybės nariais ir su premjeru, yra duotas sutikimas iš PSDF rezervo fondo įsigyti būtiniausioms reikmėms tam tikrus gerus aparatus ir apsaugos priemones. Pasirengimas dar nebaigtas, jis vyksta, ir noriu tikėti, kad mūsų centro nuomonė, išreikšta antradienį vykusiame pasitarime, pritariant šiam variantui, yra gerai apskaičiuota ir objektyvi.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi L. Balsys.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ir sveikatos ministrams. Labai trumpai. Gerbiamasis ministre, mes, liberalai, esame truputį pasimetę dėl situacijos, apie kurią kalbama, ekonomikos ir finansų srityje, kad jinai gera ir kokia jinai bus. Tam pagrindą suteikia 2008 m. pasakyta jūsų kalba, kai jūs kalbėjote apie sciles ir charibdes, kitaip sakant, visiems primenu jūros pabaisas, kurios turėjo 12 kojų ir uodegų, iš tikrųjų taip ir buvo. Sakykite, pristatydamas kitų metų biudžetą, jūs nevartosite tų pačių terminų, kuriuose vėl bus tie du veikėjai, kitaip sakant, tos jūrų pabaisos, kurių vienos didina išlaidas, kitos – mažina pajamas, o visa kita suėda?
Sveikatos ministre, trumpas klausimas. Gerbiamoji ministre, aš jus labai gerbiu, bet sakykite, kada mesite rūkyti? Ačiū. (Juokas salėje)
R. ŠADŽIUS. Sveiki atvykę, gerbiamasis profesoriau, turbūt po atostogų, prie jūros buvote kur nors? (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Man pirmai, ar čia dar kam nors klausimą uždavėte?
PIRMININKAS. Ne, ministre, pirma atsakys finansų ministras.
R. ŠADŽIUS. Tiesą pasakius, nelabai galiu atsakyti, nes nesupratau klausimo esmės. aš biudžetą pristatysiu antradienį ir mūsų makroekonomines prognozes su visomis rizikomis, kurios yra, aš jums taip pat pateiksiu. Gal atidedame šitą pokalbį antradieniui?
PIRMININKAS. Sveikatos ministrė dėl rūkymo žalos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis profesoriau, ačiū, ne pirmą kartą mane gąsdinate. Iš tikrųjų procesas vyksta, jau artėja prie pabaigos, taigi savo įsipareigojimą greitai įvykdysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Geras pavyzdys visiems rūkaliams! Reikia skirti ministru ir nustos rūkyti.
Klausia A. Mitrulevičius, ruošiasi P. Gražulis. (Balsai salėje) Atsiprašau, L. Balsys. Peršokome truputį. A. Mitrulevičius po to.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Buvau tapęs nematomu.
Trumpas klausimėlis finansų ir energetikos ministrams. Gerbiamasis finansų ministre, ar kai kurie skandinaviški bankai yra signatarai to padorumo, susitarimo tarp ūkio subjektų nekelti kainų įvedant eurą? Dabar lyg ir sklinda kalbos, kad palūkanos už paimtas paskolas litais bus didesnės mokant eurais.
Ir trumpas klausimas energetikos ministrui. Ministre, ar dėl to vamzdžio, ne požeminio, o antžeminio, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas?
R. ŠADŽIUS. Bankai pasirašė du memorandumus. Atskiri bankai pasirašė geros verslo praktikos ir tinkamo elgesio su Lietuvos banku memorandumą, o Bankų asociacija pasirašė geros verslo praktikos memorandumą, kuris buvo inicijuotas Vyriausybės ir verslo asociacijų. Dėl tos problemos, kurią konkrečiai jūs keliate, tai nėra kainos klausimas, tai iš tiesų truputį sudėtingesnis teisinis klausimas. Jis išspręstas kituose Euro įvedimo įstatymo straipsniuose. Palūkanų nustatymo ir įsipareigojimų tęstinumo problemos Lietuvai tapus euro zonos nare, labai tikiuosi, geranoriškai, dalyvaujant tam bankui, bus išspręstos.
Turiu pripažinti, kad nėra lengva dirbti su bankais ir rasti bendrą sutarimą. Daugiausia tą daro Lietuvos banko žmonės. Euro įvedimo darbo grupėje, kurioje mes renkamės ir kuriai aš pirmininkauju (visai netrukus mes esame suplanavę vėl susirinkti), mes išnagrinėsime ir išanalizuosime santykių su bankais, grynųjų operacijų, verslo aprūpinimo grynaisiais situaciją, valiutos keitimo vietų parengimą, žmonių mokymo klausimus. Manau, kad bendrą sutarimą surasime. Bet jūs teisus, bankai, kaip kontrahentai, kaip derybų partneriai, yra labai sunkūs ir sudėtingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mitrulevičius.
R. MASIULIS. Dar…
PIRMININKAS. Dar energetikos… Po vieną klausimą, ir viskas.
R. MASIULIS. Trumpai. Tas vamzdis klojamas pagal projektą, kuriam PAV’as yra duotas.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi P. Gražulis.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Mano klausimas būtų finansų ministrui. Verslininkai, kurie iš trečiųjų šalių įveža vandens transporto priemones: katerius, laivelius, skundžiasi, kad nėra galimybių išmuitinti juos pas mus ir jie tą turi daryti kitur, važiuoja į Lenkiją, Latviją. Jie negali laikinai pasiimti iš muitinių tų laivelių, kad juos galėtų sertifikuoti ir pritaikyti prie mūsų įstatymų reikalavimų. Kaip tą klausimą spręsti, nes jis jau gana ilgai užsitęsė?
R. ŠADŽIUS. Atvirai pasakius, tiesaus atsakymo šiandien neturiu. Pasidomėsiu ir informuosiu jus apie realią situaciją.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi I. Degutienė. Įjunkite mikrofoną, Petrai! O kortelę įdėjote? Neskubėkite, nesinervinkite! Kam jūs išjungėte, buvo įjungta! Netampykite kortelės!
P. GRAŽULIS (TTF). Mano klausimas žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, ar jums yra žinoma, kad 2012…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, kalbėkite per mikrofoną, mes negirdime! Ministrams irgi sunku išgirsti, ką jūs kalbate.
P. GRAŽULIS (TTF). Klausimas žemės ūkio ministrei. Gerbiamoji ministre, ar jums yra žinoma, kad 2012 m. spalio mėnesį pono A. Kubiliaus Vyriausybė, teikiant žemės ūkio ministrui, nutraukė tipines sutartis dėl žemės ūkio produkcijos supirkimo? Dabar, vadovaujantis šita logika, supirkėjai laisva valia įrašo įvairiausias sankcijas, pieno gamintojai pieno perdirbėjams, o juk jūs žinote, kad daugelis šių žmonės, gyvenančių kaime, neturi nei ekonominio, nei kitokio išsilavinimo. Niekas po 20 puslapių sutarčių tikrai negali išnagrinėti, ir dabar jiems yra skaičiuojamos įvairiausios baudos už ne laiku, už ne tą kiekį patiektą pieną ir panašiai. Ar jūs nežadate ištaisyti A. Kubiliaus Vyriausybės padarytos klaidos?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, man tai yra žinoma. Iš tiesų taip buvo apsispręsta. Tiek žemės ūkio ministras, tiek visa Vyriausybė nusprendė, kad tokių privalomų sutarčių nereikia, jos tapo tik rekomendacinio pobūdžio, jas galima naudoti, galima nenaudoti, jos buvo panaikintos Vyriausybės nutarimu. Manau, kad buvo padaryta blogai. Mes buvome susitikę Pieno taryboje ir apie tai šnekėjome, kad reikėtų atnaujinti. Kol kas bendro sutarimo nėra. Aišku, kai mažos kainos… Ir laikotarpis ten buvo nustatytas, mažiausias laikotarpis, per kurį gali būti sudaroma šita sutartis, ir kad negalima jos keisti. Bet jeigu sutars perdirbėjai ir gamintojai, žemdirbiai, mes siūlysime tai įteisinti, nes Europos Komisija tai leidžia. Čia yra valstybės apsisprendimas. O kad panaikinta, taip, žinau.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi D. Kuodytė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti aplinkos ministro, bet jau antrą kartą aš jo nematau, gal jis sunkiai serga ir negali dalyvauti? Būtų įdomu sužinoti.
PIRMININKAS. Jis išvykęs į Korėją, labai atsiprašome. (Balsas salėje: „Kartu su opozicijos lyderiu.“)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ir praeitą savaitę tas pats buvo?
PIRMININKAS. Praeitą ruošėsi išvykti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Supratau. Gerai, jam klausimą paliksiu kitam kartui. Tada norėčiau paklausti gerbiamojo kultūros ministro. Aš į jus kreipiausi raštu dar rugsėjo mėnesį ir negavau atsakymo, todėl dabar garsiai paklausiu.
Dar 2012 m. buvo pavesta Kultūros ministerijai ministro įsakymu sudaryti darbo grupę dėl mūsų iškilaus menininko A. Gudaičio galerijos klausimų sprendimo. Mane informavo, kad bus ta darbo grupė, kuri jau buvo susitikusi ir su Sveikatos apsaugos ministerija, tarytum parinktos patalpos, kur yra Medicinos biblioteka. Praėjo jau dveji metai, niekas iš vietos nejuda. O kadangi tai yra mano apygardos teritorija ir mano apygardos žmonės klausia, iš jūsų raštu negaunu atsakymų, gal galite informuoti…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Irena.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …apie pasiektus rezultatus. Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Iš tikrųjų seniai žinomas klausimas, daug metų nebuvo sprendžiamas. Jūs labai teisingai informuota, kad kalbos apie naujos galerijos statybą dabar padėtos į šalį. Kaip realiausias variantas yra parinkta dar esama Medicinos biblioteka. Ją iškėlus į Santariškes, ten būtų galima įrengti galeriją. Tai tiek ir galiu patvirtinti, tačiau kol kas terminų pasakyti negalėsiu. O kodėl neatsakyta į klausimą raštu, aš tikrai pasiaiškinsiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi A. Monkauskaitė.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas buvo premjerui, tačiau būtų įdomu sužinoti ir kultūros ministro, kaip kuruojančio su mano klausimu susijusią sritį, nuomonę.
Gerbiamasis ministre, jums yra perduota tautinių mažumų problematika, tai yra Kultūros ministerijai. Su ankstesniu ministru teko kalbėtis apie tai, kad iš tiesų Kultūros ministerijai trūksta įrankių, galimybių ir kompetencijų spręsti visus su tautinių mažumų politika ir jos įgyvendinimu susijusius klausimus. Ar jūs nemanote, kad 2009 m. buvo padaryta klaida, panaikinant Tautinių mažumų departamentą, ir ar negalvojate, kad kaip tik Kultūros ministerija galėtų būti ta ministerija, kuri inicijuotų tokio departamento atgaivinimą, ypač turint galvoje šiandienines aktualijas, susijusias su tautinėmis mažumomis? Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Iš tikrųjų klausimas šiandien yra labai aktualus. Matant tą aktualumą jau 2012 m. sudarant Vyriausybės programą tai buvo įrašyta į Vyriausybės programą, todėl prie to klausimo yra dirbama. Be abejo, pajėgos, kurios yra, tai yra keturių žmonių skyrius Kultūros ministerijoje (tiek perėmė iš tuo metu panaikinto Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, deja, tik tiek žmonių), nėra pakankamos dirbti su mūsų piliečiais, priskiriamais tautinėms mažumoms. Todėl rengiamas planas, Vyriausybės Strateginiame komitete apie tai buvo kalbėta, Vyriausybė yra įsipareigojusi tokį departamentą įkurti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Monkauskaitė. Ruošiasi K. Komskis.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrei. Jau kurį laiką girdime apie klasterių naudą. Yra įkurti onkologijos, insultų ir kiti klasteriai. Šiemet yra Vaikų sveikatos metai, bet nieko neteko girdėti apie vaikų ligų klasterius. Gerbiamoji ministre, noriu jūsų paklausti, ar yra kas nors daroma, kad tie klasteriai būtų įkurti? Ir apskritai ar Lietuvoje pediatrijai kas nors metodiškai vadovauja šiandien? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vaikų sveikata (aš džiaugiuosi) pradėta gana rimtai rūpintis mano kolegos V. P. Andriukaičio. Nuo 1996 m. nebuvusi ir atgaivinta dirba Vaiko ir motinos valdyba ministerijoje. Be abejo, yra rengiami tam tikri modeliai vaikų sveikatai stiprinti. Pirmiausia šiuo metu jau yra sudėliota ir nuo sausio 1 d. turi pradėti veikti vaikų psichiatrijos modelis, jis yra iš dalies finansuojamas iš Europos struktūrinių fondų. Jeigu mes šiandien kalbame apie tai, kad norint vaikui patekti į vaikų raidos centrą Vilniuje reikia laukti maždaug 6 mėnesius, tai šiuo principu…
PIRMININKAS. Gerbiamoji Milda, jums atsakinėja, jūs trukdote.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). …vaikų raidos centro principu ir yra sukurtas vaikų psichiatrijos modelis. Penkiuose didžiuosiuose miestuose: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, bus komandos, dirbs įvairių sričių specialistai: psichiatras, psichologas, logopedas, terapeutas ir t. t. Iš pirminių sveikatos priežiūros centrų bus atvežami vaikai, kurie bus tikrinami, ir po to bus skiriamas, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gydymas.
Nuo kitų metų (jau pradedama dėlioti ir šiuo metu dėliojama) bus parengtas ir teikiamas tvirtinti vaikų sveikatos stiprinimo modelis, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Skirtas sveikatingumo netolygumui mažinti. Ir čia, kaip jūs atkreipėte dėmesį, iš tikrųjų atsiras ir pediatrai vaikams iki 7 metų paslaugoms teikti. Turėtų atsirasti ir vaikų alergologai. Iš tikrųjų pagrindiniai akcentai bus sudėlioti į tai, ko mums šiandien trūksta, tai bloga vaikų laikysena, stuburo iškrypimai, elgesio korekcija, regos sutrikimai ir kitos ligos, kurių mūsų vaikai (atlikti tyrimai ir analizė) procentais turi labai daug. Mes esame truputį žemiau Europos lygmens.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei. Aš noriu kreiptis į E. Zingerį. Jūs piktnaudžiaujate savo galiomis ir be eilės klausiate ministrų, tiesiog priėjęs prie jų. Yra bendra tvarka. Klausia K. Komskis. Ruošiasi K. Kuzminskas.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti energetikos ministrui. Ministre, jau turbūt pradėjote, įėjote į vėžes. Norėčiau dviejų dalių klausimą paklausti.
Pirmas klausimas. Ar tikrai yra gerai, kad atsinaujinanti energetika yra Energetikos ministerijoje, ar nereikėtų ją perduoti Aplinkos ministerijai, nes šiandien mes matome tokį dalyką, kad ji savotiškai yra kaip podukra? Mes tikrai drąsiai galime pasakyti, kad ji nėra visuma. Todėl klausimas, kaip jūs numatote, ministre, ar bus toliau vystoma atsinaujinanti energetika, konkrečiai vėjo jėgainės, ar numatote, kad būtų galima plėsti jūroje ir kitus variantus? Ką apskritai manote apie atsinaujinančią energetiką? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad atsinaujinanti turėtų būti Energetikos ministerijoje, kadangi ji yra susijusi su kitomis energetikos rūšimis. Pavyzdžiui, statant vėją… reikia būtinai turėti rezervą kitokios gamybos, kadangi vėjas ne visada pučia. Negalima atskirti energetinių rūšių į skirtingas… nes tada nematysime viso vaizdo.
Kalbant apie atsinaujinančių ateitį, reikia pasidžiaugti, kad Lietuva jau faktiškai yra pasiekusi tikslus, Europos Sąjungos numatytus iki 2020 m., kad turime 23 % gaminti ir iš atsinaujinančiųjų. Aš kaip tik nesakyčiau, kad nėra plėtojama, net labai greitai buvo plėtojama ir pasiekti tie tikslai, kurie buvo numatyti. Kas bus ateityje, mano nuomone, reikia įvertinti visus kitus projektus, kurie plėtojami Lietuvoje. Energetikos ministerija nusiteikusi tą daryti. Mums prieš keletą dienų iš Vyriausybės yra perduota LEJI studija, kur buvo Energetinės strategijos atnaujinimo studija, jeigu taip ją galima paminėti. Energetikos ministerija ruošiasi ją įvertinti, įvertinti visus strateginius projektus, kurie tuoj bus baigti, 2015 m. pabaigoje jungtys bus baigtos, ir visoje šioje šviesoje įvertinti atsinaujinančiųjų ateitį Lietuvoje, kad jie logiškai įplauktų į visą paveikslą, o ne kad kiekviena sritis atskirai būtų plėtojama. Mes puikiai suprantame atsinaujinančiųjų svarbą, bet norėtųsi įvertinti logiškai visą paveikslą, o ne kaip nors atskirai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi V. Gailius.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš taip pat norėčiau energetikos ministrui. Prisimenu mūsų praeitos kadencijos darbą, kai buvau Ekonomikos komitete, o jūs taip pat dirbote, dažnai lankydavotės. Tikrai dėl to jūsų kruopštaus, nuoširdaus darbo neatsitiktinai jums buvo patikėta ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba. Po Seimo rinkimų, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, Lietuvoje kilo ažiotažas, kad jūs labai daug išeikvojote, jus net reikia perduoti Prokuratūrai ir t. t. Staiga jūs šiuo metu tampate ministru ir paaiškėja, kad Suskystintų gamtinių dujų terminalas sutaupė 100 mln. Lt. Iš kokių sričių jūs sutaupėte? Ar iš tikrųjų sutaupėte tas lėšas? Ar nepakenks tai terminalo kokybei? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Taupymas įvyko projekto metu sudarant su rangovais sutartis tiek dėl vamzdyno tiesimo, tiek dėl krantinės statybos. Prieš pradedant projektą visada yra sudaroma sąmata, kuri yra patikrinama specialisto. Ta konsensusinė programa buvo, kad šie du projektai turėtų kainuoti 440 mln. Lt. Konkursai buvo labai labai aršūs, rangovai susimažino savo maržas, aš spėju, dėl to galutinė kaina buvo apie 340 mln. Kokybei tas nepakenkė, bet kainavo be galo daug nervų.
Jeigu įvertinus santykį su rangovais, yra apsikeista beveik 4 tūkst. raštų, kur rangovai reikalauja papildomų lėšų, kad būtų sumokėta už tam tikrą dalį vien todėl, kad jie susimažino kainą pateikdami pasiūlymus. Tai kainavo labai daug nervų, laiko derybų ir ginčų metu, ir t. t., bet rezultatas, kaip matome, projektas jau baigtas ir galima suskaičiuoti, kad tą ir sutaupėme.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius. Ruošiasi B. Pauža.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nematau aplinkos ministro, tarčiau matau žavią žemės ūkio ministrę. Mano toks palinkėjimas iš apygardos. Susitikau su medžiotojais, jie pageidautų, kad po specialistų įvertinimų griežtesnės priemonės būtų taikomos variminėms medžioklėms, prasidėsiančioms nuo spalio 15 d. visoje Lietuvos teritorijoje. Net toje teritorijoje, kur nėra.
Ir klausimas užsienio reikalų ministrui. Seimo nariai, atskiri Seimo parlamentinės kontrolės subjektai gavome informaciją, kuri nuolat papildoma, apie 2014 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos paskelbtos atrankos dėl prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų tiekėjų Baltarusijoje skaidrumo ir laimėjusio atranką subjekto pateiktos galimai melagingos informacijos. Ar jums ši informacija, gerbiamasis ministre, žinoma, ar čia yra konkurencinės kovos požymiai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas!
V. GAILIUS (LSF). Ačiū. Supratau.
L. A. LINKEVIČIUS. Galiu atsakyti? Taip, žinoma informacija, teisingai sakote, yra ne iš vieno šaltinio gauta. Pasakysiu, kad iki spalio 20 d. mes priimame ir skundus, ir pretenzijas, ir kad ir kaip čia pavadintume… Galiu jus patikinti tiek, kad niekas nebus tikrai nei nuslėpta, nei bus mėginama kaip nors pridengti. Jau dabar yra daug informacijos, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Valstybės saugumo departamento, visa tai bus įvertinta. O kaip šitą paaiškinti, tai jūs ir pats sakote, be abejo, gali būti ir konkurencija, ir kiti dalykai. Turbūt čia dabar neturėtume dėl to samprotauti, ypač iki tos spalio 20 d. nesinorėtų.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža. Paskutinis klaus R. Žilinskas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas žemės ūkio ministrei. Jums turbūt nereikia aiškinti, kad gana sudėtinga situacija pieno sektoriuje yra dabar, ypač pieno gamintojų, kurie gauna mažiausią Europoje kainą šiandien. Kiek aš girdėjau, šiandien vyksta Europos institucijų svarstymai dėl paramos šiam sektoriui. Dar šią savaitę jūs lankėtės taip pat tose europinėse struktūrose. Prašom pasakyti, kiek mes ten galime gauti? Kadangi ten, kiek žinau, dabar yra sudėta daug valstybių į tą paketą, tarp jų ir Suomija, sakykite, ko mes galime tikėtis? Ko gali tikėtis mūsų pieno gamintojai? Kokios paramos?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Dėl pieno mes esame tik keturios valstybės: Suomija, Latvija, Estija ir Lietuva, dėl kurių yra sprendžiama. Mūsų prašymas buvo pateiktas dėl 32 mln. eurų. Iki Naujųjų metų tokių pinigų tikėtis turbūt beviltiška. Tai parodė ir Taryba, kuri vyko Liuksemburge. Vakar Komisijoje jau balsavo komisarai. Jeigu Taryboje, kad parama reikalinga, mus palaikė ir daugiau valstybių, tai balsavimo metu balsavo, kad ne iš biudžeto būtų skiriami pinigai, o iš Krizių fondo. Vadinasi, jeigu tik skiria pinigus už pieną kompensacijoms, tai mažėja europinių tiesioginių išmokų suma. Viena ranka duoda, kita – atima. Kad būtų iš biudžeto skiriama, tai Lietuvą (balsavo už mus komisaras A. G. Šemeta) palaikė tik Prancūzija, Latvija. Net Estija nepalaikė, kuri pati yra tarp tokių.
Situacija lieka labai sudėtinga. Kiek pinigų būtų skirta, sunku šiandien pasakyti. Sprendžia toliau. Šiandien gavau tokią informaciją, kad naujasis komisaras nuo lapkričio 1 d. pradeda dirbti, planuoja iki Kalėdų atvykti į Lietuvą ir susitikti, aplankyti Estiją, Latviją ir Lietuvą. Gal po Naujųjų metų iš naujo biudžeto bus kiek nors tų pinigų, bet iš tikrųjų sunku. Jeigu ir bus, tai aš noriu pasakyti, kad nebegaus tiek pinigų už hektarus. Ir taip visoje Europoje, ne tik Lietuvoje.
Dar kitas dalykas yra vaisiai, daržovės. Tie pinigai irgi eis turbūt iš Krizių fondo. Vadinasi, nors mes ir negauname iš tų pinigų beveik nieko, vis tiek bus perskaičiuotos išmokos. Prognozės nėra labai geros, yra gana liūdnos. Mes tik išsikovojome, kad 70 % europinių tiesioginių išmokų paramos galėtume išmokėti dabar. Pradedame nuo šiandien avansinį mokėjimą. Tai ne papildomi pinigai, tik pinigai kur kas anksčiau. Ir nacionalinę dalį pradedame mokėti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už galimybę paklausti. Norėčiau priminti žemės ūkio ministrei ir teisingumo ministrui, kuris ką tik buvo čia, jog laukiu jų atsakymų, kada bus pradėtas įgyvendinti prieš 20 metų priimtas Vyriausybės nutarimas dėl privalomo sodininkų bendrijų generalinių planų įregistravimo Teritorijų planavimų registre? Ačiū. Laukiu atsakymo raštu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų yra sudaryta 2013 m. aplinkos ministro įsakymu Tarpžinybinė darbo grupė, komisija, kuri turi priimti sprendimus. Įeina ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, ir Teisingumo, ir kitų ministerijų. Kol kas yra surinkta informacija iš savivaldybių. Nė viena savivaldybė to, ką turėjo padaryti, įregistruoti, nėra padariusi. Dabar vykdančiąja institucija yra palikta tik Aplinkos ministerija. Kai bus kitas posėdis, tai pagrindinis klausimas turėtų būti aplinkos ministrui, bet aš nuo šito nenusišalinu. Mes kas mėnesį susitinkame su Aplinkos ministerijos atstovais, darbuotojais ir sprendžiame visus klausimus, kuriuos kelia ir žmonės, ir Seimo nariai, ir institucijos. Kai grįš aplinkos ministras, mūsų kito susitikimo metu bus svarstoma, kaip pagreitinti šį procesą, kad sutvarkytume sodininkų žemes ir jos būtų įregistruotos.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei, dėkoju visam ministrų kabinetui. Šiandien mūsų Vyriausybės valandoje buvo 11 ministrų. Taip, gerbiamasis Algimantai, tikrai, gerbiamieji kolegos, posėdis nesibaigė, registracija.
14 val. prasidėjo slaptas balsavimas dėl teisėjų. Balsavimas truks 45 min., kaip nurodyta darbotvarkėje.
Užsiregistravo šiek tiek daugiau negu ministrų – 21 Seimo narys. Pertrauka. Pertrauka, viskas. Gongo negali būti, nes kol nepaskelbsime…
Renkamės 15 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Baigėme.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.