LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1969 8 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-728(2)

2018-10-24 Nr. 108-P-39

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, A.Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Markauskas, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, I.Jurkšuvienė, L.Jasiukėnienė, Ž.Klimka; padėjėja Z.Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos skyriaus vedėja R.Nikrėvičė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-15	1				Atkreipiame dėmesį, kad keičiamos nuostatos antrajame sakinyje yra imperatyviai nustatyta, kad „Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą“. Tuo tarpu siūlomu pakeitimu būtų nustatyta, kad asociacijos įstatuose gali nusistatyti atvejus, kai šios imperatyvios įstatymo nuostatos būtų nesilaikoma. Toks teisinio reguliavimo pobūdis, kai įstatymas įgalintų nesilaikyti imperatyvios įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į žemesnės teisinės galios teisės akto nuostatas, netoleruotinas teisės aktų hierarchijos požiūriu. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, jog „Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai). Todėl projekto nuostatos tobulintinos, atsisakant reguliavimo, pagal kurį poįstatyminis teisės aktas galėtų keisti įstatymo turinį.	Nepritarti.	Įstatymo projektu naujas reguliavimas nesukuriamas, siūloma atstatyti iki 2010 m. gruodžio 14 d. galiojusią įstatymo redakciją[1], kai ji buvo pakeista Įstatymu Nr. XI-1222: „4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja~~, jei asociacijos įstatai nenustato kitaip~~. (...)“.[2] Įstatymo projektui be pataisų ir pasiūlymų pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 937).[3]

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-15

Atkreipiame dėmesį, kad keičiamos nuostatos antrajame sakinyje yra imperatyviai nustatyta, kad „Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą“. Tuo tarpu siūlomu pakeitimu būtų nustatyta, kad asociacijos įstatuose gali nusistatyti atvejus, kai šios imperatyvios įstatymo nuostatos būtų nesilaikoma. Toks teisinio reguliavimo pobūdis, kai įstatymas įgalintų nesilaikyti imperatyvios įstatymo nuostatos, atsižvelgiant į žemesnės teisinės galios teisės akto nuostatas, netoleruotinas teisės aktų hierarchijos požiūriu. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, jog „Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2014 m. spalio 9 d. nutarimai). Todėl projekto nuostatos tobulintinos, atsisakant reguliavimo, pagal kurį poįstatyminis teisės aktas galėtų keisti įstatymo turinį.

Nepritarti.

Įstatymo projektu naujas reguliavimas nesukuriamas, siūloma atstatyti iki 2010 m. gruodžio 14 d. galiojusią įstatymo redakciją[1], kai ji buvo pakeista Įstatymu Nr. XI-1222:

„4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja~~, jei asociacijos įstatai nenustato kitaip~~. (...)“.[2]

Įstatymo projektui be pataisų ir pasiūlymų pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 937).[3]

4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris