LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Teikiami įstatymų projektai:

1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas;

2)  Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

3) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

4) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;

5) Lietuvos Respublikos pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-729 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas;

6) Lietuvos Respublikos gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo Nr. IX-1762 pripažinimo netekusiu  galios įstatymo projektas (toliau kartu vadinami įstatymų projektais).

Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys

Įstatymų projektai parengti atsižvelgus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas dėl perėjimo nuo valstybės įmonės prie kitos teisinės formos įstaigos ir korupcijos mažinimo, įmonių efektyvumo didinimo, užtikrinant pakankamą grąžą valstybei.

Grąža valstybei šiuo atveju suprantama kaip: 1) biudžeto lėšų taupymas (įsteigus naują viešąją įstaigą, likvidavus VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą (toliau – RRA) ir biudžetinę įstaigą Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrą (toliau – „Leader“ centras) numatoma, kad 2018 m. reikės papildomų biudžeto lėšų apie 59 tūkst. Eur. 2019 m. numatoma galimai sutaupyti apie 248 tūkst. Eur, o 2020 m. ir vėlesniais metais – apie 384 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų); 2) racionalus ir efektyvus funkcijų vykdymas (konsolidavus žemės ūkio, maisto produktų rinkos reguliavimo, eksporto skatinimo ir metodinės pagalbos funkcijas vienoje įstaigoje, bus užtikrintas operatyvus reagavimas į susidariusias krizines situacijas žemės ūkio ir maisto produktų rinkose, kas leis sušvelninti jos padarinius sektoriui tiek ekonomine, tiek socialine prasme); 3) Viešosios įstaigos gautas pelnas bus naudojamas viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir taip bus kuriama pridėtinė vertė savininkui tuo atveju, jei ateityje būtų priimtas sprendimas pertvarkyti viešąją įstaigą į kitokios teisinės formos juridinį asmenį arba dalininko teises parduoti, vadovaujantis Valstybės ar savivaldybės nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių viešosios įstaigos dalininko teisių pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Siūloma optimizuoti VĮ Mašinų bandymo stoties (toliau – VĮ MBS) vykdomas veiklas – jos vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija) ar jos įgaliotai institucijai, o VĮ MBS pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę ir ją ateityje privatizuoti. Nuspręsta žemės ir miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei rinkos priežiūros funkciją palikti įgyvendinti Ministerijai, o apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros funkcija bus pavesta vykdyti Ministerijos įgaliotai institucijai, t. y. Valstybinei augalininkystei tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nedidinant darbuotojų skaičiaus.

VĮ MBS viešojo administravimo funkcijoms vykdyti 2016 m. buvo skirta 183 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 137 tūkst. Eur, 2017 m. – 194 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 147 tūkst. Eur, 2018 m. biudžeto projekte numatyta 184 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 140 tūkst. Eur. Įgyvendinus pertvarką, papildomų valstybės biudžeto lėšų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti neprireiks. Naujai įkurtai įmonei skirti valstybės biudžeto lėšų neplanuojama.

Siūloma VĮ „Pieno tyrimai“ pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Nepriklausomos, nešališkos, valstybės valdomos laboratorijos turėjimas gina silpnesniųjų pieno sektoriaus dalyvių – pieno gamintojų: šeimos ūkių, smulkiųjų ūkininkų, bendrovių ir kitų pieno gamyba užsiimančių ūkio subjektų interesus. Už superkamą žalią pieną jo supirkėjai privalės atsiskaityti pagal privačiais interesais su pieno supirkimo ir perdirbimo dalyviais nesusijusios laboratorijos atliktų pieno tyrimų rezultatus. Tokiu būdu užtikrinamas teisingas atsiskaitymas už superkamą pieną. Tolimesniame pertvarkos etape 2018 m. liepos 1 d. numatyta UAB „Pieno tyrimai“ reorganizuoti jungimo būdu su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrole“. Tikimasi, kad po šio sujungimo panaudojant vienos įmonės turimą logistiką ir kitoje įmonėje įdarbintus kontrolės asistentus, dirbančius vietoje – ūkiuose, pieno ūkiai galės plačiau, pigiau ir paprasčiau naudotis reorganizuotos įmonės teikiamomis paslaugomis, o pastaroji galės pasiūlyti platesnį, labiau prieinamą tyrimų ir paslaugų spektrą.

Taip pat įstatymų projektai rengiami atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 232 punktą, kuriame nustatyta, jog „vykdydami valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinsime ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikindami dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojamos, ir jas įgyvendinančias institucijas“ bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, suplanuotą 3.1.5. darbą „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“ bei 3.1.6. darbą „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-261 „Dėl projekto inicijavimo“ buvo inicijuotas projektas „Naujos viešosios įstaigos steigimas likviduojamų VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro šiuo metu vykdomų funkcijų pagrindu, stiprinant eksporto skatinimo priemones ir atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų“ (toliau – projektas). Minėto projekto apimtis: RRA, „Leader“ centras, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) ir Ministerijos struktūrinių padalinių, kurie atsakingi už šių įstaigų veiklos priežiūrą, vykdomų funkcijų peržiūra, teisės aktų projektų parengimas  ir būtinų veiksmų, reikalingų, kad ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d. būtų įsteigta nauja viešoji įstaiga, kuri toliau vykdys procese dalyvaujančių įstaigų  ir (arba) įmonių funkcijas, atlikimas.

Projekto valdymo darbo grupė įvertino teisines, ekonomines ir kitas galimybes  RRA,   „Leader“ centro ir NMA eksporto–importo priemonių administravimo vykdomas funkcijas perduoti vykdyti naujai steigiamai viešajai įstaigai Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai (toliau – Agentūra). Agentūros savininkė būtų valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendintų Ministerija. Agentūrai įstatymais pavestos funkcijos būtų finansuojamos iš Ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

Projekto valdymo darbo grupė įvertino RRA, NMA ir „Leader“ centro funkcijas ir veiklos procesus, administracinių struktūrų tinkamumą vykdyti šiuos procesus, racionalų procesų paskirstymą ir efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Buvo nuspręsta,  kad šios  „Leader“ centro funkcijos yra neaktualios ir perteklinės ir toliau nebus vykdomos: metodinės pagalbos įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros priemonę „Leader“ teikimas; nacionalinės paramos kaimo bendruomenėms paraiškų priėmimas ir vertinimas; profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo metodinė veikla; mokymo, švietimo, informavimo renginių vykdymas, informacijos apie profesinį mokymą kaupimas, sisteminimas ir viešinimas; nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimas; tam tikrų, su veikla nesusijusių saugiųjų dokumentų blankų rengimas, jų leidybos organizavimas, jų apskaitą ir juridinių asmenų jais aprūpinimas.

Agentūra toliau vykdytų šias „Leader“ centro funkcijas, kurios didžia dalimi priskirtinos prie kitų valstybės (viešųjų) funkcijų: žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių profesinio mokymo koordinavimas (mokymo programų rengimo organizavimas, konsultavimo įstaigų ir konsultantų akreditavimas (viešasis administravimas)), saugiųjų blankų, susijusių su kvalifikacijos ir (arba) mokymų akreditacijos patvirtinimu, leidybos organizavimas ir platinimas, bei žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srities šviečiamųjų programų kūrimas ir jų įgyvendinimo koordinavimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 18 ir 24 straipsnius Ministerija yra įgaliota užtikrinti mokymo kokybę ir administruoti savo kompetencijos srities (žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros) tęstinį profesinį mokymą. Atsižvelgiant į pasikeitusius žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikius, Ministerija planuoja tobulinti mokymų turinį – didesnį dėmesį skirti mokymo programų, susijusių su žemės ir maisto ūkio sektoriaus gamintojų, kooperatyvų bendradarbiavimu, gaminamos produkcijos rinkodaros priemonių kūrimu ir diegimu, tiekimo grandinių kūrimu, diegimu ir plėtra.

Agentūra naujai vykdytų šias valstybės (viešąsias) funkcijas, kurios nepriskirtinos prie viešojo administravimo funkcijų ir daugeliu atveju artimos viešosioms paslaugoms: metodinė pagalba gamintojų grupėms ir kooperatyvams (tarpininkavimas užmezgant ir plėtojant bendradarbiavimo ryšius, konsultacijų gamintojų grupėms ir kooperatyvams teikimas rinkodaros srityje), trumpų maisto ir mišrių (maisto ir ne maisto produktų)  tiekimo grandinių diegimo ir plėtros organizavimas ir koordinavimas (tiekimo grandinių žemėlapio, rinkodaros priemonių kūrimas ir diegimas, tiekimo grandinių organizavimas ir veiklos koordinavimas (www.kaimasinamus.lt administravimas, tiesioginių pardavimų skatinimas, tiekėjų grupių organizavimas ir jų veiklos koordinavimas, pirkėjų grupių organizavimas ir jų veiklos koordinavimas, stacionarių turgelių tinklų organizavimas ir jų veiklos koordinavimas, mobilių turgelių tinklų organizavimas ir jų veiklos koordinavimas bei konsultacijų teikimas rinkodaros klausimais kuriant,  diegiant ir plečiant tiekimo grandines). Šios naujai pradedamos vykdyti funkcijos nėra priskiriamos ūkinio komercinio pobūdžio veiklai, nes jų vykdymas prisidės prie Ministerijos formuojamos trumpų ir mišrių tiekimo grandinių politikos, siekiant užtikrinti sisteminį tiekimo grandinių diegimą ir tinkamą „nuo lauko iki stalo“ principo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, sukuriant visoje Lietuvoje veikiančias trumpų ir mišrių tiekimo grandinių sistemą, leisiančią efektyviai (kuo arčiau galutinio vartotojo) realizuoti kaimo vietovėse gaminamą maisto ir kitą produkciją. Taip pat bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu XIII-82, nuostatos siejamos su vietinių produktų vartojimo skatinimu, trumpinant produktų kelią iki vartotojų  (97.11 papunktis), iniciatyvų smulkių ūkių kooperacijos ir kitų inovatyvių bendradarbiavimo formų skatinimu (104.1 papunktis) ir efektyvesnių maisto produktų vidaus rinkos potencialo išnaudojimo modelių, kurie į maisto produktų kūrimo ir vartojimo procesą įtrauktų visas suinteresuotas struktūras, rėmimas (104.6 papunktis).

Ministerija siūlo viešojo administravimo įgaliojimus, susijusius su bendros žemės ūkio rinkos priemonių  administravimu, kurias šiuo metu vykdo RRA, perduoti vykdyti naujai steigiamai viešajai įstaigai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, biudžetinės įstaigos negali skolintis lėšų ir prisiimti jokių skolinių įsipareigojimų. Todėl funkcijos, susijusios su intervencinių produktų pirkimu, saugojimu ir pardavimu (kadangi produktų pirkimui imami kreditai iš finansinių institucijų), pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas negali būti perduotos vykdyti biudžetinei įstaigai.

Siūloma Agentūrai pavesti vykdyti ir kitas šiuo metu RRA atliekamas valstybės (viešąsias) funkcijas, kurios nepriskirtinos prie viešojo administravimo: tautinio paveldo produktų rinkodaros priemonių kūrimas, diegimas; ūkio subjektų dalyvavimo komercinėse parodose organizavimas; mugių, verslo misijų, informacinių dienų eksporto klausimais organizavimas;  informacijos ūkio subjektams eksporto klausimais teikimas ir kt.

Taip pat Ministerija siūlo Agentūrai pavesti vykdyti NMA šiuo metu Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus atliekamas viešojo administravimo funkcijas (pateiktų paraiškų eksporto ir (arba) importo licencijoms gauti vertinimas, dokumentų registravimas, pareiškėjų registravimas informacinėje sistemoje, mėnesinių ataskaitų rengimas ir teikimas Ministerijai ir Europos Komisijai, užstatų administravimui reikalingų duomenų suvedimas į informacinę sistemą ir kt.).

Visos siūlomos pavesti Agentūrai viešojo administravimo ir kitos valstybės (viešosios) funkcijos bus finansuojamos iš Ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

 Žemės ūkio, maisto produktų rinkos reguliavimo, eksporto skatinimo ir metodinės pagalbos funkcijų konsolidavimas vienoje įstaigoje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą ir sklaidą, prisidės prie naujų ir konstruktyvių bendradarbiavimo formų įdiegimo, vienoje vietoje, t. y. Agentūroje, bus sutelktos ūkio subjektui reikalingos su žemės ūkio, maisto produktų gamybos apimčių didinimu ir eksporto skatinimu susijusios paslaugos (duomenų bazės, konsultacijos ir kita reikalinga informacija).

Atkreipiame dėmesį, kad parenkant naujai steigiam juridiniam asmeniui teisinę formą, buvo vadovautasi ir šiais kriterijais: ar naujai steigiamas subjektas vykdys funkcijas pagal Viešojo administravimo įstatymą priskirtinas viešajam administravimui ir, ar naujas juridinis asmuo bus pajėgus gauti ir paskirstyti pelną, mokant pelno įmokas.

Pažymėtina, kad šiuo metu RRA yra keliamas tikslas gauti ir paskirstyti pelną, tačiau akivaizdu, kad RRA šio tikslo nepateisina (2016 m. metinis audituotas grynasis nuotolis – 312 tūkst. Eur, 2015 m. – 24 tūkst. Eur).  Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad biudžetinė įstaiga negali skolintis lėšų bei prisiimti skolinių įsipareigojimų, buvo pasiūlyta steigti viešąją įstaigą. Taip pat siūlymas steigti viešąją įstaigą yra grindžiamas siekiu – sudaryti sąlygas jai dalyvauti ES struktūrinės paramos priemonėse, pritraukiant lėšas ir plečiant įstaigos veiklos spektrą.

Pažymime, kad įsteigus Agentūrą, RRA ir „Leader“ centras bus likviduojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Tuo atveju, jei RRA likvidavimo pagrindas bus teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji bus likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. pasitarime buvo pritarta Ministerijos siūlymams: steigti naują viešąją įstaigą likviduojamų RRA ir „Leader“ centro šiuo metu vykdomų funkcijų pagrindu, VĮ MBS pertvarkymui į uždarąją akcinę bendrovę bei VĮ „Pieno tyrimai“ pertvarkymui į uždarąją akcinę bendrovę. 

Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:

1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatytas visas RRA funkcijas dėl valstybės ir Europos Sąjungos paramos administravimo pavesti vykdyti Agentūrai, nustatyti naujas funkcijas, o Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (toliau – ŽŪMPRIS) tvarkytojų funkcijos RRA neatlieka, nes nuo 2015 m. RRA vykdoma priemonė „Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių administravimo informacinės sistemos tvarkymas“ nesusijusi su ŽŪMPRIS veikla.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekte numatytas Agentūrai priskirtinų funkcijų sąrašas. Taip pat šiuo įstatymo projektu siūlome nustatyti viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro funkcijas, kurios finansuojamos iš Ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. XII-1922, įsigaliojęs 2015 m. spalio 1 d., kuriame įtvirtinta, kad VĮ MBS yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo bei apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros, taip pat, vykdydama apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos plėtros darbus, VĮ MBS įvertina technines apžiūras vykdančių ūkio subjektų pasirengimą užsiimti šia veikla, koordinuoja šią veiklą ir atlieka jos priežiūrą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Įgyvendinant minėtą įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 853 „Dėl biudžetinės įstaigos Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos pertvarkymo į valstybės įmonę ir turto perdavimo“ buvo priimtas sprendimas pertvarkyti biudžetinę įstaigą Valstybinę mašinų bandymo stotį prie Žemės ūkio ministerijos į VĮ MBS, kuri savo veiklą pradėjo 2015 m. spalio 1 d.

Siūloma keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir numatyti, kad šiuo metu VĮ MBS vykdomos viešojo administravimo funkcijos būtų pavestos Ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamas 10 straipsnis, nurodant konkrečią valstybės įmonę, kuri tvarko žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros oficialiąją statistiką  – valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą.

Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamas šio įstatymo 11 straipsnis, nurodomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro valdytojas, registruojamas objektas, ir nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytojus. 

Kadangi Valstybės ir Europos Sąjungos paramos lėšos administruojamos naudojant duomenis, kaupiamus įvairiuose specialiais teisės aktais  reglamentuojamuose registruose (pvz. Žemės ūkio ir kaimo verslo registras, Ūkininkų ūkių registras, Ūkinių gyvūnų registras, Fitosanitarijos registras ir kt.)  bei informacinėse sistemose (pvz. Žemės ūkio paramos administravimo, Paraiškų priėmimo, Gyvulių veislininkystės, Žemdirbių mokymo ir konsultavimo ir kt.), todėl tikslinga būtų naudoti bendrinę sąvoką – informaciniai ištekliai ir pakeisti  Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir 12 straipsnį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto 7 straipsniu keičiama įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, papildant, kad Ministerijos įgaliotos įstaigos, viešosios įstaigos ir valstybės įmonės taip turi teisę gauti neatlygintinai duomenis ir informaciją, kurių reikia žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros valstybės informacinių išteklių funkcionavimui užtikrinti.

2) Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nustatytas visas RRA funkcijas pavesti vykdyti Agentūrai.

             Taip pat siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. pasitarime buvo pritarta, kad VĮ „Pieno tyrimai“ būtų pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę, todėl pastaroji negalės vykdyti viešojo administravimo funkcijų.

            Siūlome minėto įstatymo 3 straipsnio 3 dalies  5 punkte atsisakyti konkretaus subjekto, t. y. VĮ „Pieno tyrimai“, tačiau palikti draudimą žalio pieno pirkėjui pirkti žalią pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

            Pieno pirkimo, sudėties bei kokybės vertinimo ir atsiskaitymo tvarka superkant iš pieno gamintojų žalią pieną yra nustatyta Pieno supirkimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pieno supirkimo taisyklės). Iš pieno gamintojų superkamo pieno sudėtis ir kokybė vertinama vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento  (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, nuostatomis ir  Pieno supirkimo taisyklėmis. Jose apibrėžta, kad įgaliotoji laboratorija yra nešališka akredituota tyrimų laboratorija, kurią Žemės ūkio ministerija įgalioja tirti pieno mėginius, siekdama nustatyti jo sudėties ir kokybės rodiklius, pagal kuriuos supirkėjai moka gamintojams už parduotą pieną. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

            Patikslinus Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą, superkamo žalio pieno sudėtis ir kokybė ir toliau bus tiriama, kas garantuos tiekiamo pieno saugą ir kokybę bei užtikrins pieno produktų eksporto galimybes.

            Taip pat Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 5, 6, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 3 straipsniu padarytas keičiamo 5 straipsnio 2 dalies techninio pobūdžio pakeitimas, t. y. vietoj 5 ir 3 darbo dienų terminų, nustatomas vienas bendras 8 darbo dienų terminas Agentūrai įvertinti pateiktą žalio pieno pirkėjo žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrįstumą ir priimti sprendimą dėl žalio pieno pirkimo kainos sumažinimo daugiau negu 3 procentiniais punktais pagrįstumo.

            3) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Agentūrai bus perduodamos visos RRA ir dalis Ministerijos funkcijų dėl tautinio paveldo. Šiuo įstatymo projektu siekiama atskirti politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas ir Ministerijai nebūdingas funkcijas, nesusijusias su politikos formavimu, perduoti vykdyti Agentūrai. Šis siekis grindžiamas Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. pasitarimo protokolu Nr. 47, 1.6 ir  2.2.2 papunkčiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. Šiuo įstatymo projektu taip pat atsisakoma nebeaktualių ir perteklinių funkcijų: Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nurodytos funkcijos jau priskirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir 38 straipsnio 1 dalimi; šio įstatymo  7 straipsnio 1 dalies 11 ir 17 punktuose nustatytos funkcijos taip pat nebeaktualios, kadangi informacija apie sertifikuotus tautinio paveldo produktus yra vieša, skelbiama interneto svetainėje, todėl valstybės institucijos atsirenka reikiamą informaciją apie tautinio paveldo produktų kūrėjus ir jų produktus.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalimi, turi būti nurodomas konkretus viešosios įstaigos pavadinimas ir baigtinis tai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, šiame įstatymo projekte numatyta, jog Agentūra kartu su ekspertų komisijos nariais atliks tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų meistrų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų atitikties nustatytiems kriterijams ir rodikliams priežiūrą.

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta pakeisti nuostatas dėl informacinių sistemų. Ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. gruodžio 31 d. atlikto valstybinio audito Nr. VA-P-90-1-25 „Žemės ūkio ministerijos informacinių išteklių valdymas“ rekomendacijas,  įvertino  Tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinės sistemos atitiktį Valstybės informacinių išteklių valdymo  įstatymo  nuostatoms ir dėl nepakankamos atitikties informacinei sistemai  keliamiems reikalavimams (nėra automatizuojamas administracinės funkcijos procesas) nusprendė šią sistemą  likviduoti, o informaciją skelbti Ministerijos interneto svetainėje,

tačiau pirmiausia būtina sutvarkyti teisinį reglamentavimą – pakeisti Tautinio paveldo produktų įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 2, 4, 5, 7, 10, 14, 15, 20 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkto keitimas, papildymas 3 punktu daromas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tradicinių amatų meistras, norintis vykdyti tradicinių amatų vaikų neformaliojo mokymo programą privalės turėti pedagogo kvalifikaciją arba būti išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą. Tradicinių amatų meistrams, kurie norės mokyti tradicinio amato tik suaugusiuosius, reikalavimai nesikeis.

Šio įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Tautinio paveldo produktų įstatymo 14 straipsnis papildomas 4 dalimi, kurioje nustatoma, kad sertifikuotą neformaliojo mokymo programą gali vykdyti tik atestuotas tradicinių amatų meistras, kuris yra sertifikavęs tradicinių amatų neformaliojo mokymo programą. Siekiama atsižvelgti į tai, kad kiekvienas tradicinių amatų meistras turi savitą tradicinio gaminio gamybos technologiją (konkretaus gaminio gamyba priklauso nuo to, kuriame krašte gaminamas gaminys, tai yra medžiagos, įrankiai, raštai ir pan.),  kuri daugeliu atveju priklauso nuo regiono, kuriame amatas paplitęs.

4) Pažymėtina, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr.234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL 2013 L 347, p. 671), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2016/1226 (OL 2016 L 202, p. 5), 2 skyriaus 1 skirsnio 124 straipsnį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. nustoja galioti bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimas. Tai reiškia, kad nebus cukraus gamybos kvotų sistemos, todėl turi būti naikinami gamybos ir pertekliaus mokesčiai cukraus sektoriuje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ RRA buvo paskirta organizuoti cukraus kvotų sistemą. Atsižvelgiant į tai, reikia Lietuvos Respublikos pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą Nr. IX-729 ir  Lietuvos Respublikos gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą Nr. IX-1762  pripažinti netekusiais galios. Atitinkamai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 20 ir 21 punktus ir 16 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusiais galios. 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų rengimą inicijavo Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento (direktorius Andrius Burlėga, tel. 239 1283) Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Modestas Važnevičius, tel. 239 1041) vyr. specialistė Rosita Pletienė, tel. 239 1275, el. paštas rosita.pletiene@zum.lt

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

1) Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, RRA administruoja dalį valstybės ir ES paramos priemonių,  o ŽŪMPRIS tvarkytojų funkcijos RRA neatlieka, nes nuo 2015 m. RRA vykdoma priemonė „Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo priemonių administravimo informacinės sistemos tvarkymas“ nesusijusi su ŽŪMPRIS veikla.

2) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu, RRA vykdo šiame įstatyme nustatytų nesąžiningų veiksmų kontrolę. RRA taip pat atlieka įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi pasiekti įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo.

3) Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos Ministerijos funkcijos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje.

Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos Ministerijos įgaliotos institucijos funkcijos tautinio paveldo produktų valstybinės apsaugos srityje. Šios Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytos funkcijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 3D-242 „Dėl VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros funkcijų“ (2016 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-222 redakcija) pavestos vykdyti RRA.

Ministerija iki 2025 m. gruodžio 31 d. kartu su ekspertų komisijos nariais atlieka tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų meistrų ir tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų atitikties nustatytiems kriterijams ir rodikliams priežiūrą.

4) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, kuris reglamentuoja administruojamų mokesčių sąrašą, 13 straipsnyje yra įrašyti gamybos mokesčio cukraus sektoriuje ir pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje mokesčiai. Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gamybos mokesčio cukraus sektoriuje ir pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje mokesčius administruoja Ministerija, tačiau tik tiek, kiek nustatyta pagal Gamybos mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą ir Pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymą. Už teisingą minėtų mokesčių apskaičiavimą atsakinga, taip pat konsultacijas dėl šio mokesčio mokėjimo  teikia Ministerija. Mokesčio deklaravimą ir sumokėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pagal Lietuvos Respublikos pertekliaus mokesčio cukraus sektoriuje įstatymo 10 straipsnį, RRA, remdamasi 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 967/2006, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 967/2006), tvirtina perdirbėjus, tikrina patvirtintų perdirbėjų informacijos apie Europos Komisijai teikiamas nupirkto baltojo cukraus kainas teisingumą, atlieka cukraus pertekliaus panaudojimo vienam iš Reglamento (EB) Nr. 967/2006 priede išvardytų pramoninių produktų gaminti kontrolę, taiko sankcijas ir teikia pranešimus Europos Komisijai, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 967/2006.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

                      Kaip jau buvo minėta pirmiau, jei bus priimti įstatymų projektai, naujai steigiama viešoji įstaiga perimtų RRA (visas) ir dalį „Leader“ centro funkcijų, bei NMA eksporto ir importo priemonių administravimo vykdomas funkcijas nuo 2018 m. gegužės 1 d. RRA ir „Leader“ centras būtų likviduoti iki kitų metų pabaigos.

                       Taip pat būtų atsisakyta perteklinių, neaktualių funkcijų, sudarant sąlygas modernių ir pažangių valstybės (viešųjų) ir kitų funkcijų vykdymui, jas koncentruojant vienoje įstaigoje  ir priartinant prie galutinio vartotojo. Tokiu būdu būtų optimizuota institucinė sąranga, konsoliduojant RRA ir „Leader“ centro bendrąsias funkcijas.

                       Pertvarkius VĮ MBS, nereikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti. Preliminariai numatoma įgyvendinti VĮ MBS pertvarką 2018 m. liepos 1 d.

                       VĮ Pieno tyrimai pertvarkymas į uždarąją akcinę bendrovę svarbus silpnesniesiems pieno sektoriaus dalyviams – pieno gamintojams: šeimos ūkių, smulkiųjų ūkininkų, bendrovių ir kitų pieno gamyba užsiimančių ūkio subjektų interesams. Tolimesniame pertvarkos etape nuo 2018 m. liepos 1 d. numatyta UAB „Pieno tyrimai“ reorganizuoti jungimo būdu su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrole“. Tikimasi, kad po šio sujungimo panaudojant vienos įmonės turimą logistiką ir kitoje įmonėje įdarbintus kontrolės asistentus, dirbančius vietoje – ūkiuose, pieno ūkiai galės plačiau, pigiau ir paprasčiau naudotis reorganizuotos įmonės teikiamomis paslaugomis, o pastaroji galės pasiūlyti platesnį, labiau prieinamą tyrimų ir paslaugų spektrą.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Konsolidavus žemės ūkio, maisto produktų rinkos reguliavimo, eksporto skatinimo ir metodinės pagalbos funkcijas Agentūroje, didės turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumas ir sklaida, kas leis greičiau reaguoti į susidariusias krizines situacijas žemės ūkio ir maisto produktų rinkose. Informacijos konsolidavimas vienoje įstaigoje sudarys prielaidas mokymo programų, susijusių su žemės ir maisto ūkio sektoriaus gamintojų, rengimui, kooperatyvų bendradarbiavimui, gaminamos produkcijos rinkodaros priemonių ir trumpų maisto tiekimo grandinių kūrimui, diegimui ir plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos sąvokos ir terminai neapibrėžiami.

Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20  straipsnio 4 dalimi, įstatymų projektų įsigaliojimą siūlome nustatyti nuo kitų metų gegužės 1 d. Iki to laiko bus parengti  ir priimti įgyvendinantys ir su Agentūros steigimu susiję teisės aktai bei atlikti kiti veiksmai, būtini įstatymų įsigaliojimui. Planuojama, kad Agentūra bus įsteigta kitų metų kovo mėn. Agentūros vadovas surinks  personalą, perims RRA, „Leader“ centro ir NMA darbo patirtį ir žinias, parengs Agentūros veiklos strategiją ir pasiruoš juos įgyvendinti nuo įstatymų projektų įsigaliojimo dienos.  RRA ir „Leader“ centro likvidavimo procedūras planuojame baigti iki kitų metų pabaigos. Pažymėtina, kad RRA ir „Leader“ centro likvidavimo procedūros neturės įtakos Agentūros veiklos pradžiai.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus įstatymų projektus, bus parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (-ai) dėl VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro veiklos nutraukimo, bei viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo.

Taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 1218 „Dėl Atsakomybės už Europos Sąjungos nuosavus išteklius ir funkcijų paskirstymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 529 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų atestavimo ir prašymų sertifikuoti tautinio paveldo produktus, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programas ir atestuoti tradicinių amatų meistrus nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1475 „Dėl Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1494 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009–2013 metų eksporto plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1666 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės prekybos sistemos priemones“.

Priėmus įstatymų projektus, taip pat reikės pakeisti Žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrindimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-600 „Dėl Žalio pieno pirkimo kainos mažinimo pagrindimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3D-603 „Dėl Duomenų iš žalio pieno pirkėjų rinkimo taisyklių patvirtinimo“, Priemonių, susijusių su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimu, finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-629 „Dėl Priemonių, susijusių su Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimu, finansavimo taisyklių patvirtinimo“, Cukraus kvotų sistemos administravimo ir kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-50 „Dėl Cukraus kvotų sistemos administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, Nekvotinės gamybos baltojo cukraus panaudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-432 „Dėl  Nekvotinės gamybos baltojo cukraus panaudojimo taisyklių patvirtinimo“, ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių – cukraus sektoriaus mokesčių – administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3D-351 „Dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių – cukraus sektoriaus mokesčių – administravimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės ūkio ir maisto produktų intervencinių pirkimų ir su jais susijusių išlaidų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl Žemės ūkio ir maisto produktų intervencinių pirkimų ir su jais susijusių išlaidų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdomos veiklos, susijusios su intervenciniu pirkimu ir kitomis intervencinėmis priemonėmis, išlaidų finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 3D-656 „Dėl Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros vykdomos veiklos, susijusios su intervenciniu pirkimu ir kitomis intervencinėmis priemonėmis, išlaidų finansavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 3D-84 „Dėl Grūdų intervencinio sandėlio grūdų sandėlio techninio reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 3D-378 „Dėl Pieno gaminių intervencinio pirkimo, sandėliavimo ir pardavimo administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 3D-979 „Dėl Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 3D-156 ,,Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 3D-904 „Dėl Pieno gaminių privataus sandėliavimo paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. 3D-248 ,,Dėl Paramos už privatų kiaulienos saugojimą administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 3D-522 ,,Dėl Privataus galvijienos sandėliavimo paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 3D-519 „Dėl Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo 2015–2016 mokslo metais strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 3D-370 „Dėl Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo 2016–2017 mokslo metais strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-478 „Dėl Pieno vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 3D-616 „Dėl Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 3D-836 „Dėl Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose 2014–2017 mokslo metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 3D-250 „Dėl Vaisių vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos 2014–2017 mokslo metų strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 3D-90 „Dėl Duomenų apie baltojo cukraus gamybą, prekybą ir cukrinių runkelių supirkimą teikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 3D-59/1K-042 „Dėl tam tikrų cukraus ir krakmolo produktų gamybos grąžinamųjų išmokų kontrolės priemonių“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 3D-98 „Dėl Probleminių klausimų, susijusių su cukraus pramonės rinkų organizavimu, sprendimo komisijos sudarymo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 3D-137 „Dėl Cukrinių runkelių tiekimo sutarčių sudarymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 3D-567 „Dėl Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 3D-720 „Dėl Laikinosios papildomos paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“,  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 3D-499 „Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 3D-932 „Dėl Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 3D-932 „Dėl Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 3D-616 „Dėl Šviečiamosios gyvulininkystės programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3D-903 „Dėl Šviečiamosios gyvulininkystės programos įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 3D-47  „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės Žinių perdavimas ir informavimo veikla veiklos srities parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 3D-132 „Dėl Žemdirbių, miškų savininkų, vietos veiklos grupių narių, kitų kaimo gyventojų ir jų konsultantų neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų aprašo ir sąvado sudarymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 3D-242 „Dėl Konsultavimo įstaigų ir konsultantų akreditavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d.  įsakymą Nr. 3D-578 „Dėl Eksporto skatinimo priemonių finansavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 3D-578 „Dėl Eksporto skatinimo priemonių finansavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 3D-585 „Dėl Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimų skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse programų administravimo taisyklių ir darbo grupės sudėties patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 3D-541 „Dėl Informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastosios programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 3D-509 „Dėl Perkančiųjų organizacijų, įgyvendinančių informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų pardavimo skatinimo vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse paprastąsias programas, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 3D-60 „Dėl Vyno rėmimo veiksmų trečiųjų šalių rinkose administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 3D-727 „Dėl Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2014–2018 metų programos patvirtinimo ir dėl žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3D-654 „Dėl Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

RRA buvo įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros“, o įstatai buvo patvirtinti  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-387 „Dėl Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros įstatų tvirtinimo“. Šie teisės aktai turės būti pripažinti netekusiais galios. 

„Leader“ centro pavadinimas keletą kartų keitėsi:

1) 1964 m. buvo įkurtas Mokymo metodikos kabinetas prie Žemės ūkio ministerijos;

2) 1989 m. pavadintas Žemės ūkio ministerijos Mokymo metodikos centru;

3) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 252 „Dėl Darbo ekonomikos centro ir Mokymo metodikos centro reorganizavimo“ pavadintas Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnyba.

4) Nuo 2005 m. „Leader“ centro veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 3D-141 „Dėl Darbo ekonomikos ir mokymo metodikos tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro nuostatų patvirtinimo“. Šis teisės aktas turės būti pripažintas netekusiu galios.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Šiuo metu RRA yra įsteigti 43 etatai, o „Leader“ centre – 22 etatai. NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriuje įsteigti 7 etatai. Jei Įstatymų projektai būtų priimti,  RRA ir „Leader“ centras būtų likviduoti, o jų aktualios bei NMA eksporto ir importo priemonių administravimo funkcijos  būtų perduotos vykdyti Agentūrai (41 etatas būtų specialiosioms funkcijoms vykdyti, o 10 etatų – bendrosioms),  todėl dirbančiųjų skaičius būtų sumažintas 21 etatu ir 2019 m. būtų sutaupyta apie  248 tūkst. Eur biudžeto lėšų.

RRA, „Leader“ Centro ir NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus vykdomų funkcijų finansavimui numatyta:

	2017 m.	2018 m.
RRA	1 038 tūkst. Eur (iš jų: 546 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)	946 tūkst. Eur (iš jų: 559 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)
„Leader“ centrui	456 tūkst. Eur (iš jų: 221 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)	492 tūkst. Eur (iš jų: 239 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)
NMA Eksporto ir importo priemonių administravimo skyriaus vykdomų funkcijų finansavimui	146 tūkst. Eur (iš jų: 91 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)	131 tūkst. Eur (iš jų: 87 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)
Iš viso:	1 640 tūkst. Eur (iš jų: 859 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)	1 569 tūkst. Eur (iš jų: 885 tūkst. Eur darbo užmokesčiui)

Įsteigus Agentūrą, likviduojamų RRA ir „Leader“ centro šiuo metu vykdomų funkcijų pagrindu, preliminariais skaičiavimais numatoma, kad 2018 m. galimai iš biudžeto papildomai reikėtų apie 59 tūkst. Eur atsiskaityti su atleidžiamais ir perkeliamais į Agentūrą darbuotojais (šias išlaidas numatoma finansuoti iš bendrųjų Ministerijos asignavimų). Tuo tarpu 2019 m. numatoma sutaupyti apie 248 tūkst. Eur, o 2020 m. ir vėlesniais metais – apie  384 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų, darant prielaidą, kad Agentūra gaus pajamų iš vykdomų veiklų.

Šuo metu VĮ RRA patikėjimo teise valdo 806,19 kv. m. patalpas Vilniaus mieste,  Leader centras – 195,670 kv. m., be to, Vilniuje turi 20,98 kv. m. panaudos pagrindais ir 187,740 kv. m. nuomojasi Kaune. Patalpų išlaikymo sąnaudos 2016 m. sudarė VĮ RRA – 18471 Eur, Leader  centro –  5325,88 Eur. Be to 25 tūkst. Eur buvo panaudota VĮ RRA remontui. Tuo tarpu 2017 m. turto išlaikymui (turto remontui, mokesčiui už valstybės turto naudojimą ir žemės nuomos mokesčiui) VĮ RRA ir „Leader“ centrui numatyta 42 tūkst. Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro  2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1K-65 „Dėl Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodiklių ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti, normatyvų nustatymo“ patvirtintomis administracinės paskirties patalpų normatyvinėmis reikšmėmis, skaičiuojant  1 darbuotojui kabinetinio ploto 10 kv. m., o bendro naudojimo 17 kv. m., patalpų poreikis naujai viešajai įstaigai kabinetinio ploto – 510 kv. m., bendro naudojimo 867 kv. m.

Planuojama, kad Agentūra įsikurs šiuo metu patikėjimo teise Ministerijos valdomose patalpose. Tai leis efektyviau ir racionaliau išnaudoti Ministerijos patalpas, taupyti valstybės biudžeto lėšas, operatyviau vykdyti funkcijas, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą. Be to, atsisakius šiuo metu patikėjimo teise naudojamo turto, kurio likutinė vertė 689 100,08 Eur, ir   atsižvelgiant į tai, kad patalpos yra strategiškai gerose vietose – Vilniaus centre, tikėtina, kad pardavimo kaina bus bent trečdaliu didesnė (taigi tikėtina, kad valstybė gaus pajamų).

VĮ MBS viešojo administravimo funkcijas 2016 m. iš viso vykdė 22,56 pareigybės, o 2017 m. – 23,38 pareigybės. VĮ MBS 2017 m. iš viso yra 25 etatai, iš jų: 1 vadovo etatas, 5 etatai skirti viešojo administravimo funkcijoms vykdyti, 8 etatai – specialiosioms funkcijoms vykdyti ir 11 etatų – bendrosioms funkcijoms vykdyti. Po VĮ MBS pertvarkos, viešojo administravimo funkcijas vykdys Ministerija ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Įkurtoje įmonėje planuojama, kad liks apie 20 etatų. Po VĮ MBS pertvarkos įkurtai įmonei skirti valstybės biudžeto lėšų neplanuojama.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„parama“, „žemės ūkis“, „maisto ūkis“ „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“, „baltojo cukraus pertekliaus mokestis“, „pridėtinės vertės mokestis“, „baltojo cukraus gamybos mokestis“, „tautinis paveldas“, „importo licencija“, „eksporto licencija“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Rosita Pletienė, tel. 239 1275, el. p.  rosita.pletiene@zum.lt