PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3007

2023 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1

1

1

 

Argumentai:

Apibrėžiant įstatymo tikslą apsiribojimas vien tik „skaitmeniniais” sprendimais nepagrįstai susiaurina įstatymo projekto tikslus, programuoja vertinti kaip menkai reikšmingus visus kitus įstatymo projekte numatomus sprendinius ir atitinkamas projekto nuostatas. Be to skaitmeninių sprendimų taikymui įstatymas nebūtinas, o ir šiuo metu galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas jų niekaip neriboja.

 

Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti žodžių „skaitmeniniams” ir ją išdėstyti  taip:

„1. Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines prielaidas skaitmeniniams sprendimams, kurie leistų užtikrinti patikimą privalomąjį turto arba verslo vertinimą”.

2

1

2

 

Argumentai:

Atsisakymas beveik visų esamų reikalavimų (išsilavinimo, patirties, etikos normų laikymosi ir kt.) asmenims, siekiantiems užsiimti turto ir verslo vertintojo veikla, kelia grėsmę teikiamų vertinimo paslaugų kokybei, vartotojų, visuomenės ir valstybės interesams. Todėl minėtus šiuo metu vertintojams keliamus reikalavimus derėtų išlaikyti.

 

Kita vertus,  jei tam tikri reikalavimai kaip sąlyga verstis viena ar kita veikla yra nustatomi, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje įtvirtintais konstitucinių žmogaus teisių apsaugos standartais, tai privalo būti daroma įstatymu (t. y. tokiems reikalavimams yra būtinas įstatyminis pagrindas).

 

Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „turto ir verslo vertintojams” ir išdėstyti taip:

„2. Šis įstatymas nustato reikalavimus turto ir verslo vertintojams, privalomajam turto arba verslo vertinimui ir privalomojo turto arba verslo vertinimo ataskaitai (toliau – vertinimo ataskaita), taip pat vertinimo ataskaitos teikimo, saugojimo ir viešinimo reikalavimus, turto arba verslo vertintojų teisę gauti duomenis privalomajam turto arba verslo vertinimui atlikti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas bei vertinimo ataskaitų informacinės sistemos (toliau – informacinė sistema) valdymą ir tvarkymą”.

3

2

2

 

Argumentai:

Netikslinga visiškai atsisakyti šiuo metu taikomų reikalavimų turto ir verslo vertintojų kvalifikacijai, taip pat atsisakyti galimybės apriboti arba atimti vertinimą netinkamai atliekančių (netgi darančių sisteminius arba itin šiurkščius tyčinius pažeidimus) asmenų galimybę užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla.

 

Svarbu ir tai, kad šiuo metu yra sukurta ir veikia aiški kvalifikacijos pripažinimo sistema, kurią sugriovus eksperimentuojant ir į vertinimo paslaugų rinką įleidus bet kokius paslaugų teikėjus, šios sistemos atkūrimas ateityje būtų nepalyginamai sudėtingesnis darbas.

 

Kita vertus, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 132 p. Seimas patvirtino Vyriausybės įsipareigojimą: „kur įmanoma, reguliavimo funkcijas perkelsime nuo valstybės ant savivaldos ar privataus verslo pečių”.

 

Taigi, Vyriausybė ir jos programą patvirtinęs Seimas išreiškė aiškų įsipareigojimą stiprinti verslo savivaldos įgaliojimus. Šio įsipareigojimo reikia laikytis.

 

Todėl turto ir verslo vertintojų kvalifikacijos pripažinimo, kvalifikacijos tobulinimo bei etikos normų laikymosi kontrolės funkcijos turėtų būti ne panaikintos ir pakeistos vien baudomis grindžiama administracine atsakomybe, kuri esant didesniam materialiniam ar asmeniniam suinteresuotumui parengti ydingą vertinimo ataskaitą nebūtų veiksminga, o perduotos vertintojų profesinės savivaldos organams, suformuotiems remiantis Lietuvos Respublikoje veikiančių kitų laisvųjų profesijų (architektų, advokatų ir pan.) savireguliavimo ir savivaldos patirtimi.

 

Konkrečią vertintojų profesinės savivaldos organų struktūrą, jų formavimo tvarką, funkcijas ir įgaliojimus turėtų nustatyti atskiras įstatymas (galiojančio Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo ar kito įstatymo pavyzdžiu).

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, buvusias 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalimis, o naują 2 dalį išdėstyti  taip:

„2. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Vertintojų rūmai) – pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis atestuotų turto ir verslo vertintojų profesinę savivaldą”.

4

2

3

 

Argumentai:

Siekiant apsaugoti silpnesnę vertinimo paslaugų santykių šalį – vartotojus, taip pat viešuosius interesus, už turto ir verslo vertinimo teisinio reglamentavimo ribų nederėtų palikti visų vertinimų, kurie yra skirti ne paties vertinančio subjekto vidinių poreikių tenkinimui, o trečiųjų asmenų poreikių tenkinimui.

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnio 2 dalį (buvusią 2 dalį) išdėstyti  taip:

 

„23.Privalomasis turto arba verslo vertinimas (toliau – vertinimas) – turto arba verslo vertės nustatymas, atsižvelgiant į individualias turto arba verslo savybes, atliekamas kai vertinimo ataskaita skirta pateikti trečiajam asmeniui arba kitais teisės aktų, kuriuose reikalaujama atlikti tokį vertės nustatymą, nurodytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius ir (arba) privačius interesus”.

5

2

9

 

Argumentai:

Viešojo sektoriaus turtui priskirti turtą, kuris jokiais pagrindais (nei nuosavybės, nei patikėjimo, nei nuomos, nei kitais) nepriklauso jokiems viešojo sektoriaus subjektams yra nelogiška. Tai, kad viešojo sektoriaus subjektas (mokesčių administratorius, muitinė, teismas, ikiteisminio tyrimo institucija ir pan.) siekia sužinoti tam tikro privačiam asmeniui priklausančio turto vertę  šio turto negali transformuoti į „viešojo sektoriaus turtą”. Kita vertus, projekte kategorija „viešojo sektoriaus turtas” apibrėžiama ir naudojama siejant išimtinai tik su vertinimo ataskaitų duomenų viešinimu, todėl privatiems asmenims priklausančio turto vertinimo rezultatų automatinis viešinimas vien pagal vertinimo užsakovą yra asmenų privatumą nepamatuotai ribojanti ir jį galinti pažeisti priemonė.

 

Pasiūlymas: projekto 2 straipsnio 9 dalyje (pernumeravus atsižvelgiant į eil. nr. 3 esantį pasiūlymą – 10 dalis) atsisakyti žodžių „privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto” ir ją išdėstyti  taip:

„910. Viešojo sektoriaus turtas – turtas arba verslas, kurio privalomojo vertinimo užsakovė ir (arba) turto nuosavybės (patikėjimo) teisių valdytoja ir (ar) naudotoja yra valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės valdoma įmonė, savivaldybės valdoma įmonė, įstaiga ar organizacija, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, ir (arba) viešojo sektoriaus subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme”.

6

3

1

 

Argumentai:

Kadangi projekto 3 straipsnyje nustatomi reikalavimai vertinimui, o pagal šį pasiūlymą (žr. eil. nr. 2 ir 3) vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projekte šią sąlygą reikėtų išreikšti aiškiai ir nedviprasmiškai.

 

Be to, originali projekto redakcija nustato neapibrėžtą teisės aktų, kuriais privaloma vadovautis atliekant vertinimą, ratą. Atsižvelgiant į lokalinių teisės aktų kategoriją, į dabartinę aprėptį patenka ne tik institucijų, bet ir bet kokių privataus ar viešojo sektoriaus įmonių, įstaigų ir organizacijų vidiniai (lokaliniai) teisės aktai.

 

Toks neribotas atliekant vertinimą vertintojams privalomų teisės aktų rato išplėtimas yra nepagrįstas. Juo labiau, kad pagal esamą projekto redakciją Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų nuostatos yra subordinuojamos iš esmės bet kokiems net ir paties žemiausio rango žinybiniams ir lokaliniams teisės aktams. Todėl numatomas reglamentavimas potencialiai nedera su reikšme, kuri minėtiems standartams pripažįstama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES preambulės 26 punkte: „Siekiant, kad vertinimo standartai būtų laikomi patikimais, juose turėtų būti atsižvelgta į tarptautiniu lygiu pripažintus vertinimo standartus, ypač Tarptautinio vertinimo standartų komiteto, Europos vertintojų asociacijų grupės arba Royal Institution of Chartered Surveyors (Karališkojo atestuotųjų matininkų instituto) parengtus standartus”.

 

Pasiūlymas: projekto 3 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „tik vertintojo statusą turinčio asmens arba asmenų” bei „Europos Sąjungos ir nacionaliniais” ir išdėstyti taip:

„Vertinimas atliekamas tik vertintojo statusą turinčio asmens arba asmenų, vadovaujantis šiuo įstatymu, Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, ir Tarptautiniais vertinimo standartais arba Europos vertinimo standartais tiek, kiek jie neprieštarauja tuose teisės aktuose ir šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams.

7

4

 

 

Argumentai:

Kadangi projektas nustato reikalavimus privalomajam turto arba verslo vertinimui (žr. 1 straipsnio 2 dalį), o pagal šį pasiūlymą (žr. eil. nr. 2 ir 3) vertintojo veikla užsiimti galėtų tik tam tikrus reikalavimus atitinkantis asmuo, projektas turėtų pateikti nuorodą į vertintojams keliamus reikalavimus ir, nedetalizuojant specialiame įstatyme detaliai reglamentuotinų dalykų, bendrais bruožais nurodyti kokiais pagrindais asmuo įgyja vertintojo statusą.

 

Pasiūlymas: pakeisti projekto 4 straipsnio pavadinimą, straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir straipsnio pavadinimą bei naują 3 dalį išdėstyti  taip:

„4 straipsnis. Vertintojo nepriklausomumas Reikalavimai vertintojams

3. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą įgyja pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas gaudamas Vertintojų rūmų išduotą vertintojo atestacijos pažymėjimą. Fizinis arba juridinis asmuo vertintojo statusą praranda Vertintojų rūmams pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas sąlygas jo turimą vertintojo atestacijos pažymėjimą pripažinus negaliojančiu”.

8

6

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektą vertinimo veikla gali užsiimti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, vertinimo ataskaitos patvirtinimas turėtų tinkamai užtikrinti juridinių asmenų prisiimamą atsakomybę už vertinimo ataskaitos turinį ir kokybės monitoringą, kuris ir dabar įmonių praktikoje paprastai yra užtikrinamas vadovaujantis „keturių akių” principu.

 

Pasiūlymas: projekto 6 straipsnio 3 dalyje atsisakyti žodžių „su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir”, šią dalį papildyti žodžiais „vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas” ir ją išdėstyti  taip:

„3. Vertinimo ataskaitą pasirašo su vertinimo užsakovu sutartį sudaręs ir vertinimą atlikęs vertintojas fizinis asmuo ir, jei su vertinimo užsakovu sutartį sudarė vertintojas juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovas arba kitas įgaliotas atstovas”.

9

7

1

1

Argumentai:

Pagrindinius vertintojų profesinės kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo užtikrinimo ir veiklos kontrolės klausimus perdavus vertintojų profesinei savivaldai, Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijos turėtų būti rengiamos jei ne išimtinai vien tik pačių vertintojų savivaldos organų, tai bent jau jiems dalyvaujant pariteto pagrindais.

 

Juo labiau, kad sukūrus vertintojų profesinę savivaldą įgyvendinančius Vertintojų rūmus, jie numanomai taps minėtus standartus sukūrusių bei patvirtinusių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nariais ir turės aiškų mandatą šių standartų interpretavimui Lietuvos sąlygoms.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą papildyti žodžiais „kartu su Vertintojų rūmais” ir ją išdėstyti  taip:

„1) kartu su Vertintojų rūmais rengia Tarptautinių vertinimo standartų ir Europos vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas”.

10

7

1

2

Argumentai:

Valstybės institucijų kišimasis į privataus verslo ir vartotojų arba kitų užsakovų santykius nustatant gaires dėl prekes ar paslaugas teikiančių subjektų pasirinkimo yra visiškai nebūdinga praktika Lietuvoje.

 

Projekto aiškinamajame rašte nėra iš esmės jokių argumentų kodėl turto ir verslo vertinimo veikla šiuo požiūriu turėtų būti išskirtinė ir kitokia, kodėl būtent dėl vertinimo paslaugų teikėjų pasirinkimo turėtų būti teikiamos rekomendacijos.

 

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog vertinimo paslaugos yra potencialus viešųjų pirkimų objektas, šiame kontekste galima pripažinti, kad valstybė turi pagrįstą interesą viešųjų pirkimų srityje tiesiogiai arba netiesiogiai pasisakyti dėl potencialių vertinimo paslaugų tiekėjų. Todėl viešajam sektoriui skirtos vertinimo paslaugų teikėjo pasirinkimo gairės yra nors sistemiškai nebūdingas, tačiau racionaliai bent jau pateisinamas dalykas. Vis dėlto tokios gairės turėtų būti suderintos su vertintojų profesinės savivaldos institucijomis.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti žodžiais „suderinusi su Vertintojų rūmais” ir „viešojo sektoriaus subjektams skirtas” ir ją išdėstyti  taip:

„suderinusi su Vertintojų rūmais rengia viešojo sektoriaus subjektams skirtas vertintojo pasirinkimo gaires (toliau – Gairės).

11

7

1

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiame pasiūlyme siūlomą numatyti Vertintojų rūmų kompetenciją, kuri be kita ko apima įgaliojimą netgi pripažinti negaliojančiu teisę atlikti vertinimus suteikiantį vertintojo atestacijos pažymėjimą (žr. šio pasiūlymo eil. nr. 3 ir 6), projekte numatoma naujovė – vertintojų administracinės atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą įvedimas – keičiantis reguliaciniam kontekstui nebeturi prasmės.

 

Todėl projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatoma administracinė atsakomybė keistina su vertintojams iki šiol taikoma ir kitų laisvųjų profesijų (advokatų, architektų ir pan.) atstovų atsakomybės modelius sistemiškai atitinkančia priemone – drausmės bylos, galinčios pasibaigti netgi teisės užsiimti vertintojo veikla atėmimu, iškėlimu.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte atsisakyti žodžių „priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti”, įrašyti žodžius „vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų” ir ją išdėstyti  taip:

„4. išnagrinėjusi skundą ir (arba) vertinimo ataskaitą gali priimti sprendimą vertintojui iškelti drausmės bylą, kuri Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatyta tvarka yra nagrinėjama kompetentingų Vertinimo rūmų organų „priima sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jos (jo) nepradėti”.

12

7

 

 

Argumentai:

Nagrinėti skundus dėl vertinimo, kuriam atlikti būtinos specialios žinios ir įgūdžiai bei patirtis, turėtų asmenys, kurie patys pakankamai gerai išmano vertinimui taikomus reikalavimus, procedūras bei metodologiją. Priešingu atveju skundų nagrinėjimas bus tik formalus ir kenks Vyriausybės įgaliotos institucijos ir valstybės, kurios vardu veikiama, prestižui, mažins pasitikėjimą valstybe ir jos institucine sistema.

Todėl skundus dėl vertinimo procedūrų ir ataskaitų nagrinėjantys asmenys turi būti įgiję deramą išsilavinimą ir išmanantys vertinimo specifiką tiek teoriškai, tiek ir praktiškai.

 

Pasiūlymas: projekto 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją  išdėstyti  taip:

„3. Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytas su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusias sąlygas, taikomas vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti”.

13

9

1

 

Argumentai:

Valstybės kuriama vertinimo ataskaitų informacinė sistema neturi būti kuriama vertintojams užkraunamos administracinės naštos sąskaita. Todėl vertintojų pareiga teikti informaciją į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą turėtų apsiriboti pirminių duomenų (t. y. tik pačių ataskaitų ir jų priedų) pateikimu.

 

Bet kokia išvestinė informacija (t. y. vertinimo ataskaitose jau esančių tam tikrų duomenų atskiras talpinimas į kokias nors informacinėje sistemoje numatytas informacines grafas arba vertinimo ataskaitų pagrindu gautų naujų duomenų, kurie nėra privalomi vertinimo ataskaitose) turėtų būti renkama ir tvarkoma pačių vertinimo ataskaitų informacinės sistemos valdytojo ir tvarkytojo jėgomis ir kaštais.

 

Taip pat informacinės sistemos valdytojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai versti vertintojų įsigyti brangią programinę įrangą, skirtą su informacine sistema suderinamų vertinimo ataskaitų parengimui. Priešingu atveju patirtos sąnaudos turėtų būti kompensuojamos.

 

Pasiūlymas: projekto 9 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Vertinimo ataskaita teikiama į informacinę sistemą pateikiant tik ištisinį originalų jos (įskaitant reikalingus priedus) tekstą. Valdytojas negali vertintojų įpareigoti į informacinę sistemą teikti išvestinių vertinimo ataskaitų duomenų arba vertinimo ataskaitose esančius duomenis pateikti tam tikromis dalimis. Valdytojas užtikrina informacinės sistemos programinį suderinamumą su daugumos vertintojų naudojama programine įranga arba kompensuoja su naujos programinės  įrangos įdiegimu susijusias sąnaudas” ir ją išdėstyti  taip:

„1. Vertintojas parengtą vertinimo ataskaitą teikia į informacinę sistemą informacinės sistemos valdytojo (toliau – Valdytojas) nustatyta tvarka. Vertinimo ataskaita teikiama į informacinę sistemą pateikiant tik ištisinį originalų jos (įskaitant reikalingus priedus) tekstą. Valdytojas negali vertintojų įpareigoti į informacinę sistemą teikti išvestinių vertinimo ataskaitų duomenų arba vertinimo ataskaitose esančius duomenis pateikti tam tikromis dalimis. Valdytojas užtikrina informacinės sistemos programinį suderinamumą su daugumos vertintojų naudojama programine įranga arba kompensuoja su naujos programinės įrangos įdiegimu susijusias sąnaudas”.

14

9

3

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo projekte derėtų konkrečiai numatyti, kad vertinimo ataskaitą perduodant į informacinę sistemą kartu pereina ir atsakomybė už šių dokumentų archyvavimą, saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą.

 

Pasiūlymas: projekto 9 straipsnio 3 dalį papildyti žodžiais „Informacinės sistemos tvarkytojas ir valdytojas atsako už į informacinę sistemą pateiktos turto vertinimo ataskaitos su visais jos priedais saugojimą (archyvavimą), saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą” ir ją  išdėstyti  taip:

„3. Vertinimo ataskaitos informacinėje sistemoje saugomos 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į informacinę sistemą dienos. Informacinės sistemos tvarkytojas ir valdytojas atsako už į informacinę sistemą pateiktos turto vertinimo ataskaitos su visais jos priedais saugojimą (archyvavimą), saugumą ir viešinimo apribojimų paisymą”.

15

9

4

 

Argumentai:

Projekto 9 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas pagal kurį informacinės sistemos valdytojas galėtų riboti vertintojo galimybes gauti informaciją apie jo paties atliktą vertinimą ir vertinimo ataskaitos užsakovo galimybes gauti informaciją apie jo paties užsakytą (ir apmokėtą) vertinimą yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.

 

Vertinimo ataskaitą betarpiškai sukūręs asmuo ir ją užsakęs bei vertinimo ataskaitos atlikimą finansavęs asmuo negali būti priklausomi nuo informacinės sistemos valdytojo „malonės”.

 

Pasiūlymas: išbraukti projekto 9 straipsnio 4 dalyje esančius žodžius „ir naudotojas”, šią dalį papildyti žodžiais „ir” bei „ visą informaciją, o bet kuris kitas teisėtas vertinimo ataskaitos naudotojas” ir ją  išdėstyti  taip:

„4. Vertinimo ataskaitos iš informacinės sistemos Valdytojo nustatyta tvarka neatlygintinai teikiamos viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti, siekiant gauti informaciją apie atliktą vertinimą. Vertinimą atlikęs vertintojas, ir vertinimo ataskaitos užsakovas ir naudotojas turi teisę iš informacinės sistemos neatlygintinai gauti visą informaciją, o bet kuris kitas teisėtas vertinimo ataskaitos naudotojas – Valdytojo nustatytą informaciją apie atliktą vertinimą”.

16

11

1

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3 ir 6), t. y. siūlomą vertintojų profesinės savivaldos atsiradimą ir vertintojų profesinės savivaldos klausimų reglamentavimui skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, projekto įsigaliojimas sietinas ne su konkrečia kalendorine data, o su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo parengimu ir įsigaliojimu.

 

Pasiūlymas: projekto 11 straipsnio 1 dalyje esančius žodžius „2025 m. gegužės 1 d.” išbraukti, šią dalį papildyti žodžiais „1 dalį ir” bei „praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo” ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. praėjus 6 mėnesiams nuo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo, kurį parengti siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei, įsigaliojimo”.

17

11

2

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3, 6, 8, 9 ir 15) ir iš to kylantį konkrečiu kalendoriniu terminu neapibrėžtą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo, išskyrus jo 11 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimo laiką bei poreikį teisės aktus derinti su ateityje atsirasiančiais Vertintojų rūmais, tikslintinas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas.

 

Pasiūlymas: projekto 11 straipsnio 2 dalyje esančius žodžius „2025 m. sausio 31 d.” išbraukti, šią dalį papildyti žodžiais „ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo” ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmime dalyvaujančių Vertintojų rūmų organų suformavimo iki 2025 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus”.

18

11

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šiuo pasiūlymu numatomus projekto pakeitimus (žr. eil. nr. 3 ir 6), t. y. siūlomą vertintojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų bei drausminės atsakomybės instituto išlaikymą ir šiems klausimams skirtiną specialų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą, esamų vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo klausimas, esamo Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiklos tęstinumo bei kiti susiję klausimai šiame projekte neturėtų būti sprendžiami. Atitinkamas nuostatas derėtų įtraukti į būsimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą.

 

Pasiūlymas: atsisakyti projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų ir juos išbraukti, o esamą projekto 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą atitinkamai pernumeruoti ir išdėstyti taip:

„3. Įsigaliojus šiam įstatymui,

1) kituose teisės aktuose:

1)  a) nuorodos į Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą;

2)  b) nuorodos į sąvokas „individualusis turto arba verslo vertinimas“, „turto arba verslo vertinimas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas individualus turto vertinimo būdas“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodyti vertės nustatymo metodai ir nustatyta tvarka“, „Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, apskaičiuota Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka“, „vertė, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „rinkos kaina, nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“, „nepriklausomas turto vertinimo būdas“ laikomos nuorodomis į sąvoką „privalomasis turto arba verslo vertinimas“, nuorodos į sąvokas „išorės turto arba verslo vertintojas“, „turto vertintojas“, „nepriklausomas turto vertintojas“, „nepriklausoma turto arba verslo vertinimo įmonė“ laikomos nuorodomis į sąvoką „turto arba verslo vertintojas“;

2) pasibaigia iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotų turto arba verslo vertintojų asistentų, vertintojų ir turto arba verslo vertintojų ekspertų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas;

3) nutraukiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo veiksmai ir procedūros, pradėti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą”.

 

 

 

Teikia

Seimo nariai