Lietuvos Respublikos INVESTICIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO1 SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONCESIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 STRAIPSNIŲ ir 5 priedo pakeitimo ĮSTATYMO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystės (toliau – VPSP) teisinis reguliavimas, nustatantis VPSP būdus, jų taikymą, taip pat administracinę sistemą, nustatančią subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant VPSP, įgaliojimus, pradėjo veikti 2010 metų pradžioje. Remiantis tarptautiniais VPSP projektų rinkos apžvalgos duomenimis, investuotojai stabilią teisinę ir politinę sistemą vertina kaip antrą pagal svarbą veiksnį, kuris turi įtakos VPSP plėtrai, patrauklumui ir sėkmingam įgyvendinimui. Investuotojų vertinimu, pagrindinis VPSP sėkmingo įgyvendinimo veiksnys yra VPSP taikymo ir VPSP projektų ilgalaikiai planai.
Tačiau VPSP, kaip investavimo būdas ir investicijų projektų įgyvendinimo būdas, Lietuvoje nebuvo tinkamai įtraukta į investicijų ilgalaikio planavimo sistemą. Nuo
2012 metų visiems VPSP projektams, nuo 2014 metų visiems Europos Sąjungos investicijų fondų lėšomis finansuojamiems projektams, o nuo 2018 metų ir visiems valstybės investicijų programos projektams buvo privalomai taikoma bendra investicijų projektų rengimo, taip pat sąnaudų ir naudos analizės metodika, kuri sudarė patikimą investicijų planavimo pagrindą. Tačiau privačių investicijų panaudojimas sisteminiu požiūriu nebuvo tinkamai vertinamas ir planuojamas kaip alternatyvus valstybės ar savivaldybių investicijų finansavimo šaltinis, todėl VPSP planavimas buvo vykdomas projektų lygmeniu, gerinant tik paties VPSP projekto parengimo kokybę, privačių subjektų atrankos efektyvumą. VPSP integralumo, ilgalaikio investicijų planavimo stoka lėmė žemą investavimo taikant VPSP lygį (2010–2022 metais centrinės valdžios subjektai įvykdė 9 VPSP sutartis, vietos savivaldos subjektai – 28 VPSP sutartis).
2020 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas (toliau – SVĮ) įtvirtino naują strateginio valdymo sistemą, kurioje nebeliko valstybės investicijų programos. Nors kartu su SVĮ buvo keičiami ir kiti įstatymai, teisinio reglamentavimo derinimas nepabaigtas, nes pastaraisiais metais keitėsi ir kiti, su VPSP įgyvendinimu sietini, įstatymai: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – VSĮ), taip pat įstatymai, reglamentuojantys juridinių asmenų veiklą ir jų teises valdyti, naudoti valstybės arba savivaldybių turtą ir juo disponuoti, viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas (toliau – KĮ), įgyvendinantis 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo. VPSP taikymo, planavimo ir įgyvendinimo ciklas, kuris būtų aiškus VPSP projektus inicijuojantiems subjektams, jo sąsajos su įvairaus lygio strateginio valdymo dokumentais – strateginį valdymą įgyvendinančių teisės aktų dalykas. Tačiau VPSP teisiniu reguliavimu būtina nustatyti, kad VPSP yra sudėtinė viešųjų finansų dalis, kuriai taikomi strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemą reglamentuojantys teisės aktai.
Svarbu pažymėti, kad nuo 2010 metų VPSP įgyvendinimo dalyviai yra sukaupę ilgametę VPSP taikymo patirtį, todėl VPSP teisinis reguliavimas tobulintinas ir įvertinus praktinio taikymo problemas.
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156, 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – IĮ projektas), Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5, 14, 16, 26, 31, 60, 65, 66 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – KĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2, 14, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VSTVNDĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VSĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – patobulinti VPSP teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti aiškų ir tvarų VPSP taikymą ir VPSP būdų įtraukimą į strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemą.
Įstatymų projektais įgyvendinamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas) 10.2 papunkčio „Vyriausybės programos projektas – Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas“ 10.2.8 veiksmas „Užtikrinti strateginio, sisteminio ir ilgalaikio viešosios ir privačios partnerystės būdo taikymą valstybės ir savivaldybių lygiu, sukuriant papildomas paskatas ir finansavimo mechanizmus“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) komponento „6. Veiksmingasis viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformos „6.6. Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas“ papriemonė „F.1.63.4. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimas“.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento (direktorė Aušra Vičkačkienė, tel. (8 5) 239 0122, el. paštas [email protected]) Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, tel. (8 5) 239 0127, el. paštas [email protected], ir šio skyriaus patarėja Rita Pūkienė, tel. (8 5) 239 0196, el. paštas [email protected]. Rengiant Įstatymų projektus dalyvavo viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA).
3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – IĮ) 4 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad investuotojai Lietuvoje gali investuoti įstatymų nustatyta tvarka šiuo būdu – vykdydami koncesijų, išperkamosios nuomos (lizingo), taip pat valdžios ir privataus subjektų partnerystės (toliau – VžPP) sutartis. Šiame punkte nėra nustatyta, kad koncesija ir VžPP yra įstatymų nustatyti VPSP būdai.
IĮ 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžta VPSP sąvoka aiškiai neišskiria IĮ 4 straipsnio 5 punkte nurodytų VPSP būdų, nenustato šiuos būdus jungiančių bendrų bruožų ir VPSP taikymo principų bei ypatumų. IĮ 2 straipsnio 16 dalyje apibrėžtoje VžPP sąvokoje nenumatyta, kad atitinkamai savivaldybės tarybos arba Vyriausybės sprendimu valdžios subjektu gali būti ne tik savivaldybės vykdomoji institucija arba valstybės institucija ar įstaiga, bet nurodytais sprendimais įgalioti valstybės arba savivaldybės kontroliuojami juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, įmonės ar bendrovės). IĮ 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtoje valdžios subjekto sąvokoje nenumatyta, kad privatus subjektas gali investuoti ne tik į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir į valstybės ar savivaldybės kontroliuojamam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.
IĮ 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas vienas iš investuotojų skatinimo būdų – privačių subjektų teisė inicijuoti (pasiūlyti įgyvendinti) VPSP projektus Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame punkte nustatyta ir prievolė įgaliotoms viešojo sektoriaus institucijoms priimti sprendimus dėl siūlomų iniciatyvų. VPSP praktika parodė, kad sprendimų dėl siūlomų VPSP iniciatyvų priėmimas yra tiesiogiai susijęs su privataus subjekto atrankos teisiniu reguliavimu, nustatytu KĮ ir viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose, pagal kuriuos VPSP sutartis gali būti pasirašoma ne su privačiu subjektu (investuotoju), pasiūliusiu iniciatyvą ir parengusiu VPSP projektą, bet su atrankos konkursą laimėjusiu dalyviu. Tokiu atveju sprendimai dėl siūlomų iniciatyvų suponuoja prievolę kompensuoti investuotojui, pasiūliusiam iniciatyvą ir parengusiam VPSP projektą, išlaidas, patirtas rengiant VPSP projektą. Iki šiol Lietuvoje nėra įgyvendintas nė vienas VPSP projektas, kuris būtų inicijuotas privačių investuotojų, todėl galima daryti išvadas, kad investuotojai taip pat yra įvertinę privačios VPSP iniciatyvos riziką ir naudą.
IĮ ketvirtajame1 skirsnyje reglamentuota VžPP sutarties samprata, VžPP projektų rengimo ir įgyvendinimo nuostatos, VžPP taikymo sritys, valstybės ir savivaldybių turto perdavimo privačiam subjektui ir privataus subjekto atrankos ypatumai, subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant VžPP, įgaliojimai. Šio skirsnio 15² straipsnio 9 dalyje (analogiška nuostata yra KĮ 14 straipsnio 10 dalyje) nustatyta pagal VžPP sutartis prisiimamų valstybės turtinių įsipareigojimų, dėl kurių Vyriausybės siūlymu sprendimus priima Lietuvos Respublikos Seimas, riba. IĮ ketvirtajame1 skirsnyje nėra numatyta, kad VžPP kartu su koncesijomis yra viešųjų finansų valdymo sistemos sudėtinė dalis, todėl investicijų ir finansinių įsipareigojimų valdymas gali būti įgyvendinamas VPSP įtraukus į strateginio valdymo, viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sistemas. Šiame skirsnyje nėra numatytos galimybės konsoliduoti VžPP projektus, kuriuos galėtų įgyvendinti daugiau nei vienas valdžios subjektas. Praktika rodo, kad tokia galimybė reikalinga, nes VžPP projektų, kaip ir koncesijų projektų, konsolidavimas galėtų paskatinti visų VPSP būdų taikymą. Minėtame skirsnyje reikalingos nuostatos, kad VžPP sutarčiai įgyvendinti privatus subjektas gali įsteigti juridinį asmenį VžPP sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu tai numatoma privataus subjekto atrankos dokumentų sąlygose.
KĮ 14 straipsnyje nustatyti pagrindiniai koncesijos suteikimo principai ir tikslai. Šiame straipsnyje nėra numatytos galimybės konsoliduoti koncesijų projektus, kuriuos galėtų įgyvendinti daugiau nei viena suteikiančioji institucija, nėra nuostatų dėl koncesijų planavimo, kuriam turėtų būti taikomi strateginį planavimą ir kiti viešųjų finansų valdymą ir kontrolę reglamentuojantys teisės aktai.
KĮ 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atitinkamai savivaldybės tarybos arba Vyriausybės sprendimu koncesininkui gali būti perduotas savivaldybei arba valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, panaudos pagrindais arba nuomos teisėmis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatyta tvarka. Perduoto turto panauda, kaip ir patikėjimo teisė pagal patikėjimo sutartį, suteikia ekonominės veiklos vykdytojui koncesininkui teisę naudotis perduotu turtu, todėl turto panauda yra perteklinė.
KĮ 60 straipsnio 6 dalyje nustatytos privalomos koncesijos sutarties sąlygos. Šiose sąlygose nėra nurodomas investicijų dydis, investicijų ir suteikiančiosios institucijos įsipareigojimų finansavimo šaltiniai; suteikiančiųjų institucijų atsakomybės ir rizikos padalijimas tarp sutarties šalių, kai koncesija konsoliduojama; kokybiniai ir kiekybiniai (tinkamumo) reikalavimai turtui, nurodomam koncesijos sutartyje, ir teikiamoms paslaugoms; reikalavimas koncesininkui sudaryti jam perduoto valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turto arba naujai sukurto turto draudimo sutartis; koncesininko atsakomybė už trečiųjų juridinių asmenų prievolių įvykdymą, jeigu koncesininkas įsipareigojimams pagal koncesijos sutartį vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis; reikalavimas koncesininkui įsteigti juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu tai numatoma; galimybė koncesininkui kartu su suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu, atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir rizikos pasidalijimą tarp koncesijos sutarties šalių, tai numatoma koncesijos dokumentuose; informacijos apie koncesijos sutarties sudarymą ir vykdymą viešinimas.
KĮ 65 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 66 straipsnio 2 dalyje nustatytos Finansų ministerijos ir CPVA funkcijos, kurios sietinos ne tik su koncesijomis, bet bendrai su VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo procesu, todėl turėtų būti perkeliamos prie VPSP reguliavimo nuostatų.
VSĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos funkcija – rengti ir savivaldybės tarybai teikti išvadas dėl VPSP projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms VPSP sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl VPSP projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų. Praktika rodo, kad nenustačius tarnybos išvados turinio, savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos pačios sprendžia, ką nurodyti išvadoje, todėl skirtingų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų išvados ir jų rezultatai gali skirtis.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoka, kai koncesijos ar VžPP sutartis vykdo akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė (koncesininkas ar privatus subjektas), kurioje 50 procentų ar daugiau akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei. Tačiau nei KĮ, nei IĮ nėra numatytos galimybės koncesijos ar VžPP sutartims vykdyti steigti juridinį asmenį VPSP sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyti visi įstatymai, kuriuose nustatytiems subjektams valstybės arba savivaldybių turtas gali būti perduotas panaudos pagrindais. Todėl keičiantis specialiuose įstatymuose nustatytam teisiniam reguliavimui, analogiškai turi būti keičiamos ir VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuorodos į atitinkamus įstatymus.
IĮ projektas
Siūloma atsisakyti IĮ 2 straipsnio 15, 16 ir 17 dalyse apibrėžtų sąvokų ir, siekiant teisinio aiškumo, VPSP, VžPP ir valdžios subjekto sampratų paaiškinimus pateikti atitinkamuose IĮ ketvirtojo1 skirsnio straipsniuose. Neapsiribojant tuo, kad įstatymai nustato 2 VPSP būdus, apibrėžiant VPSP sampratą, akcentuotina sąlyga, kad tik įstatymai gali nustatyti partnerystės būdus, kurie atitiktų VPSP sampratą. Ši principinė nuostata atitinka viešosios teisės principą ir IĮ 4 straipsnio nuostatą, kad investuotojai Lietuvoje gali investuoti įstatymų nustatyta tvarka ir būdais.
IĮ 4 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad investuotojai Lietuvoje gali investuoti vykdydami VPSP – koncesijų ir VžPP – sutartis, ir atsisakyti išperkamosios nuomos (lizingo). Pagal 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų Europos Sąjungoje (toliau – Reglamentas) A priede nustatytus pagrindinius paskolų bruožus (paskola imama skolininko iniciatyva, ji turi būti grąžinama su palūkanomis suėjus terminui, paskolos sąlygas nustato finansų įstaiga) išperkamoji nuoma (lizingas) priskirtina paskoloms, tačiau paskolos nepatenka į IĮ 3 straipsnyje nustatytą tiesioginių investicijų apibrėžtį, pagal kurią tiesioginėmis investicijomis laikomos investuotojo subordinuotos paskolos ar paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis arba jis turi galimybes kontroliuoti ūkio subjektą.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 152 straipsnyje siūloma nustatyti bendrą VPSP institucinę sistemą ir jos dalyvius, įvardyti valstybės ir savivaldybių institucijas, kurių teisės aktuose nustatytos funkcijos susijusios su atitinkamų VPSP būdų įgyvendinimu.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 151 straipsnyje siūloma aiškiai išskirti IĮ ir KĮ nustatytus VPSP būdus – koncesiją ir VžPP, apibrėžti jų dalyvius – viešąjį subjektą ir privatų subjektą, VPSP sampratą praplėsti abu VPSP būdus jungiančiais bendrais bruožais. Taip pat siūloma nustatyti VPSP principus, taikytinus privačių subjektų atrankos procedūroms ir VPSP sutarčių vykdymui. Vienos svarbiausių IĮ 151 straipsnio nuostatų susijusios su tuo, kad VPSP yra viešųjų finansų valdymo sistemos sudėtinė dalis, kuriai taikomi strateginį valdymą ir viešųjų finansų valdymą ir kontrolę reglamentuojantys Europos Sąjungos ir nacionaliniai teisės aktai, įskaitant (bet neapsiribojant) Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, nustatantį Reglamentu patvirtintos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą, SVĮ, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą, kitus įstatymus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su viešųjų finansų valdymu ir kontrole.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 151 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VPSP planavimui taikomi strateginį valdymą reglamentuojantys teisės aktai. Naujas SVĮ kartu su Reglamentą įgyvendinančiais teisės aktais iš esmės keičia VPSP inicijavimo, planavimo ir įgyvendinimo procesą: 1) Vyriausybės patvirtintos Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) finansinės projekcijos ir jų proporcijos kiekvienam NPP strateginiam tikslui ir valstybės veiklos sričiai reiškia, kad kiekvienos valstybės veiklos srities projektai turi apibrėžtas investicijų (pažangos) finansavimo ribas; 2) finansinės projekcijos sudaro galimybes pamatyti visas Lietuvos valstybės investavimo apimtis per ateinantį dešimtmetį ir įvertinti investavimo poreikių ir finansavimo galimybių balansą; 3) pagal Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovą, nustatantį Reglamentu patvirtintos Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010) įgyvendinimą, įtakos valstybės finansiniams rodikliams – valstybės skolai ir deficitui – gali turėti tik VPSP sutartyje nurodyta kapitalo investicijų suma; 4) laikantis Vyriausybės patvirtintų NPP finansinės projekcijos ribų priimti Vyriausybė sprendimai dėl VPSP projektų įgyvendinimo tikslingumo sudarytų galimybes nustatyti privačiomis lėšomis planuojamas finansuoti kapitalo investicijas, o valstybės skolai ir deficitui galinčias turėti įtakos kapitalo investicijas įtraukti į Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą, kurį Seimas tvirtina, priimdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Išvardytos aplinkybės sudaro prielaidas, nepažeidžiant konstitucinių nuostatų dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų, IĮ ketvirtojo1 skirsnio 152 straipsnyje (analogiškai KĮ projekto 14 straipsnio 3 dalyje) atsisakyti Seimo sprendimų dėl VPSP projektų, kuriais praktiškai buvo nustatomas valstybės įsipareigojimų pagal VPSP projektą limitas, o ne įsipareigojimai pagal VPSP sutartis, nes Seimo sprendimas galėjo būti priimamas iki privataus subjekto atrankos procedūrų, po kurių su privačiu subjektu pasirašoma VPSP sutartis.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 15³ straipsnyje perkeliamos ir praplečiamos IĮ 151 straipsnio nuostatos. IĮ projekto 15³ straipsnyje siūloma apibrėžti VžPP sampratą, nurodyti, kas gali būti VžPP sutarties šalimis – privatus subjektas ir valdžios subjektas. Atsižvelgus į tai, kad nuo VPSP pradžios keitėsi savivaldybių institucijos, valstybės ir savivaldybių įstaigų teisinės formos, o kartu su teisinėmis formomis – turto valdymo teisinis reguliavimas, siūloma nustatyti, kad VžPP galės įgyvendinti ne tik valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, bet ir valstybės arba savivaldybės kontroliuojami juridiniai asmenys, pvz.: valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ar bendrovės. Kadangi VžPP planavimui taikomi strateginį valdymą reglamentuojantys teisės aktai, valdžios subjektas, kuris įgyvendins VžPP projektą, nustatomas VžPP planavimo etape.
Šiame straipsnyje siūloma nustatyti, kad VžPP projektai gali būti konsoliduojami,
t. y. įgyvendinami daugiau nei vieno valdžios subjekto. Jeigu strateginio planavimo dokumentuose nustatytiems tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti projektų konsolidavimu pasiekiama didesnė VžPP taikymo socialinė ir ekonominė nauda, nei įgyvendinant pavienius VžPP projektus, strateginio valdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įvertinta investicijų projektų konsolidavimo galimybė. Konsoliduojant VžPP projektus, konsolidavimo procese dalyvaujantys valdžios subjektai turės pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kurioje, be kita ko, būtų nustatytos valdžios subjektų teisės ir pareigos ir kuri užtikrintų tinkamą sprendimų, susijusių su VžPP projektų parengimu ir įgyvendinimu, derinimo ir priėmimo bei privataus subjekto atrankos procesų vykdymą. Bendradarbiavimo sutartys turi būti pasirašomos iki Vyriausybės arba savivaldybės tarybos sprendimų dėl VžPP projekto įgyvendinimo tikslingumo priėmimo. Jeigu iki šių sprendimų priėmimo valdžios subjektai nesusitartų dėl projektų konsolidavimo, būtų sudėtinga priimti Vyriausybės arba savivaldybės tarybos sprendimą dėl konsoliduoto VžPP projekto įgyvendinimo.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 15³ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl VžPP (įskaitant konsoliduotus VžPP projektus) projekto įgyvendinimo tikslingumo, vadovaudamosi Vyriausybės nustatyta VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka, priima atitinkamai Vyriausybė, kai VžPP projektą įgyvendina Vyriausybės įgaliotas valdžios subjektas, arba savivaldybės taryba, kai VžPP projektą įgyvendina savivaldybės tarybos įgaliotas valdžios subjektas.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 15³ straipsnio 6 dalyje (analogiškai KĮ projekto 14 straipsnio 12 dalyje) siūloma nustatyti, kad valdžios subjektas dėl VžPP sutarties turi gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą dėl sutarties poveikio valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Pagal šiuo metu galiojančias Vyriausybės nustatytas VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, Finansų ministerija, vadovaudamasi Valdžios sektoriaus deficito ir skolos vadovu, vertina VPSP sutarties projekto finansines sąlygas fiskalinės drausmės reikalavimo požiūriu – poveikio valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Pasirašyta sutartis teikiama Valstybės duomenų agentūrai, kad būtų įvertintas VPSP sutarties poveikis valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Finansų ministerijos atliekamo VPSP sutarties projekto vertinimo siūloma atsisakyti. Nekeičiant šiuo metu galiojančios tvarkos, pasirašyta VPSP sutartis būtų teikiama Valstybės duomenų agentūrai, kad būtų įvertintas VPSP sutarties poveikis valdžios sektoriaus finansiniams rodikliams.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 15³ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad privataus subjekto atrankos procedūrai ir VžPP partnerystės sutarties sudarymui taikomos IĮ įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos.
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 154 straipsnyje perkeliamos ir praplečiamos galiojančio IĮ 152 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto, reikalingo VžPP sutarčiai vykdyti, perdavimu privačiam subjektui, naujo turto sukūrimu ir turto perdavimu arba grąžinimu valstybės, savivaldybės ar jų kontroliuojamų juridinių asmenų nuosavybėn, įgyvendinus VžPP sutartį. Kai VŽPP sutarčiai įgyvendinti turi būti perduodamas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų juridinių asmenų (viešųjų įstaigų, bendrovių) nuosavybės teise priklausantis turtas iki sprendimo dėl VžPP projekto įgyvendinimo tikslingumo priėmimo, turi būti priimtas juridinio asmens sprendimas dėl dalyvavimo įgyvendinant VžPP projektą ir nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo privačiam subjektui sutarties laikotarpiu, kad nekiltų papildomų problemų dėl Vyriausybės arba savivaldybės tarybos sprendimo įgyvendinimo. VžPP sutartys turi būti terminuotos – VžPP sutarties terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, o ilgiau negu 5 metus trunkančių VžPP sutarčių maksimali trukmė neturi viršyti laikotarpio, kurio galėtų pagrįstai prireikti privačiam subjektui, kad būtų atgautos VžPP sutarties vykdymo metu atliktos investicijos ir gauta investuoto kapitalo grąža. Be to, vadovaujantis rekomendacijomis dėl teisės aktų projektų rengimo, IĮ 154 straipsnio 7 dalyje (analogiškai KĮ 16 straipsnio 7 dalyje) atsisakoma nuorodos į įstatymus, nes įstatymai nenustato turto, kuris nėra draudimo objektas, rūšių.
Pagal IĮ įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytą investavimo sąvoką, investavimas yra IĮ nustatytais būdais atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, IĮ 154 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti atvejį, kad VžPP sutartyje gali būti nustatyta, kad už privačias lėšas sukurtas naujas turtas VžPP sutarties laikotarpiu nuosavybės teise gali priklausyti privačiam subjektui, išskyrus turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį ir įstatymus išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei (valstybiniai keliai ir geležinkeliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai ir kt.).
IĮ ketvirtojo1 skirsnio 155 straipsnyje perkeliamas galiojančio IĮ 153 straipsnyje nustatytas VžPP sutarties turinys, t. y. privalomos VžPP sutarties sąlygos, kurios papildomos naujomis VžPP sutarties sąlygomis, pagal kurias VžPP sutartyje turės būti nurodytas investicijų dydis, investicijų ir valdžios subjekto įsipareigojimų finansavimo šaltiniai; subtiekėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; privataus subjekto atsakomybė už subtiekėjų ar kitų trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, jeigu privatus subjektas įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti pasitelkia subtiekėjus arba trečiuosius asmenis; reikalavimas privačiam subjektui įsteigti juridinį asmenį VžPP sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu tai numatoma privataus subjekto atrankos dokumentuose; reikalavimas privačiam subjektui sudaryti jam perduoto valdyti ir naudoti valstybei, savivaldybei ar valstybės arba savivaldybės kontroliuojamam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto arba naujai sukurto turto draudimo sutartis; VžPP sutartyje nurodytam turtui ir paslaugoms keliami kokybiniai ir kiekybiniai (tinkamumo) reikalavimai; rizikos, susijusios su VžPP sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, pasidalijimas tarp sutarties šalių; teisių, pareigų ir rizikos pasidalijimas, kai įgyvendinami konsoliduoti VžPP projektai; sutarties šalių atsiskaitymų ir mokėjimų, taip pat baudų ir išskaitų taikymo tvarka ir sąlygos; sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma, ir kitos Viešųjų pirkimų įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nurodytos sutarčių sąlygos.
Atsižvelgus į tai, kad IĮ 13 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sprendimų dėl siūlomų VPSP iniciatyvų priėmimas nesuderinamas su IĮ ir KĮ nustatytomis privataus subjekto atrankos procedūromis, taip pat į finansines pasekmes viešojo sektoriaus subjektams, kai VPSP sutartis pasirašoma ne su privačiu subjektu (investuotoju), pateikusiu iniciatyvą ir parengusiu VPSP projektą, bet su atrankos konkursus laimėjusiu dalyviu, siūloma atsisakyti šio investuotojų skatinimo būdo.
Atsižvelgiant į tai, kad VPSP planavimo nuostatas planuojama įtraukti į Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, siūloma nustatyti, kad IĮ projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. ir būtų taikomas visiems nuo šios dienos pradedamiems rengti VPSP projektams. Iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtiems rengti ir įgyvendinti VžPP projektams būtų taikomos iki įstatymo įsigaliojimo galiojusios IĮ nuostatos.
KĮ projektas
KĮ 14 straipsnį siūloma papildyti analogiškomis IĮ projekto nuostatomis dėl koncesijų projektų planavimo, konsolidavimo, kai koncesijos sutartis vykdoma daugiau nei vienos suteikiančiosios institucijos.
KĮ 16 straipsnyje siūloma atsisakyti galimybės valstybei, savivaldybei ar suteikiančiajai institucijai nuosavybės teisę priklausantį turtą perduoti koncesininkui panaudos teise ir palikti galimybę turtą perduoti tik patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba nuomos teisėmis.
Siūloma papildyti KĮ 60 straipsnio 6 dalyje nustatytas privalomas koncesijos sutarties sąlygas, pagal kurias koncesijos sutartyje turės būti nurodytos išankstinės sutarties įsigaliojimo sąlygos; investicijų ir suteikiančiosios institucijos įsipareigojimų finansavimo šaltiniai ir numatomų investicijų dydis; teisių, pareigų ir rizikos pasidalijimas tarp sutarties šalių, kai koncesijų projektai konsoliduojami; sutartyje nurodytam turtui ir teikiamoms paslaugoms taikomi kokybiniai ir kiekybiniai (tinkamumo) reikalavimai; reikalavimas koncesininkui sudaryti jam perduoto valdyti ir naudoti valstybei ar savivaldybei arba suteikiančiajai institucijai nuosavybės teise priklausančio turto arba naujai sukurto turto draudimo sutartis; koncesininko atsakomybė už trečiųjų asmenų prievolių įvykdymą, jeigu koncesininkas įsipareigojimams pagal koncesijos sutartį vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis; reikalavimas koncesininkui įsteigti juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, jeigu tai numatoma koncesininko atrankos dokumentuose; galimybė koncesininkui kartu su suteikiančiąja institucija įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį koncesijos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, jeigu, atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir rizikos pasidalijimą tarp koncesijos sutarties šalių, tai numatoma koncesijos dokumentuose; informacijos apie koncesijos sutarties sudarymą ir vykdymą viešinimo tvarka.
KĮ 65 ir 66 straipsniuose atsisakoma Finansų ministerijos ir CPVA funkcijų reglamentavimo, nes Finansų ministerijos ir CPVA funkcijos VPSP srityje nurodomos IĮ projekte.
Atsižvelgus į pasikeitusią KĮ projekto 14 straipsnio dalių numeraciją, atitinkamai keičiami KĮ 26 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 60 straipsnio 2 dalis ir 5 priedo pavadinimas, kuriuose buvo nuoroda į KĮ 14 straipsnio 5 dalį.
VSTVNDĮ projektas
Siūloma atsisakyti VSTVNDĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvokos. Lietuvoje iki šiol nėra įgyvendinta nei viena institucinė VPSP, nes investuotojai, kurie pagal VPSP sutartis privalo investuoti savo lėšas ir prisiimti su veikla susijusią riziką, reikalavimą turėti mažesnę įstatinio kapitalo dalį bendrovėje, kuri turi užtikrinti VPSP sutarties vykdymą, vertina kaip padidintą riziką dalyvauti koncesijos procese. VPSP sutartis, kurią vykdo valstybės ar savivaldybės kontroliuojama bendrovė, kurioje 50 ar daugiau procentų akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, Europos Sąjungos statistikos tarnybos vertinama kaip VPSP sutartis, kuri turi įtakos valstybės finansiniams rodikliams (valstybės skolai ir deficitui). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti VSTVNDĮ 22 straipsnio 4 ir 7 dalis (atitinkamai siūloma papildyti KĮ 60 straipsnio 6 dalį) ir numatyti, kad koncesijai – ekonominės veiklos perdavimui privačiam subjektui įgyvendinti, atsižvelgus į koncesijos sutarties dalyką, numatomą investicijų dydį ir rizikos pasidalijimą tarp koncesijos sutarties šalių, koncesininkas kartu su valstybe arba savivaldybe gali įsteigti koncesininko kontroliuojamą juridinį asmenį, jeigu tai numatyta koncesijos dokumentuose.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimais suderinamos KĮ ir VSTVNDĮ nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos atsisakymo.
Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūloma VSTVNDĮ projektą papildyti su VPSP nesietinu, tačiau geopolitiniu požiūriu reikalingu ir aktualiu VSTVNDĮ 20 straipsnio 6 ir 7 dalių keitimu, nustatančiu Vyriausybės ir turto valdytojų įgaliojimus priimant sprendimus dėl valstybės turto neatlygintino perdavimo užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims. Šiose dalyse siūloma aiškiai nustatyti, kad sprendimus dėl VSTVNDĮ 6 ir 7 dalyse nurodyto valstybės turto gali priimti Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas valstybės turtą operatyviau perduoti užsienio valstybių valstybinėms ar savivaldybių institucijoms ar tų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims, kai jis neatlygintinai perduodamas valstybių, su kuriomis bendradarbiavimą numato Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, kiti Seimo priimti teisės aktai, nuosavybėn, arba tais atvejais, kai turtas yra įsigytas vykdant įsipareigojimus pagal tarptautines sutartis arba tarptautinius susitarimus gynybos srityje, arba perduodamas neatlygintinai šiems asmenims kaip humanitarinė pagalba.
VSĮ projektas
Siekiant aiškumo siūloma papildyti VSĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos funkciją ir nustatyti visų savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms taikytiną šių tarnybų išvados, susijusios su VPSP įgyvendinimu, turinį.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma.
6. Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, nes Įstatymų projektuose iš esmės išlaikomas šiuo metu galiojantis IĮ ir KĮ nustatytas VPSP ir jos būdų teisinis reguliavimas ir institucinė sistema.
7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygų gerinimui ir verslo plėtrai. Tikimasi, kad VPSP teisinio reglamentavimo pokyčiai:
- sukurs naujų verslo galimybių viešųjų paslaugų sektoriuje, paskatins plėtrą, padidins investuotojų rinkos susidomėjimą VPSP projektais ir paskatins juos prisidėti prie Lietuvos viešosios infrastruktūros ir paslaugų plėtros bei kokybės gerinimo;
- sustiprins konkurenciją, pritrauks daugiau rinkos dalyvių, kartu sumažins pasiūlymų kainas;
- kompleksiškai pašalins esamus apribojimus, rinkos suvaržymus, padidins Lietuvos rinkos patrauklumą;
- paskatins valstybės ir savivaldybių institucijas aktyviau ir daugiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi;
- padidins VPSP teisinės aplinkos skaidrumą ir aiškumą verslui, palengvins privačių subjektų pasirengimą dalyvauti įgyvendinant VPSP projektus;
- subalansuos rizikos pasidalijimą tarp viešųjų ir privačių subjektų, palengvins privačių subjektų galimybes pritraukti finansavimą ir sumažinti jo kaštus.
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į:
1) NKL planą[1];
2) 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tvarių viešųjų finansų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – 2022–2030 metų tvarių finansų programa).
NKL plano 6-uoju komponentu „Veiksmingasis viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ numatytos 9-ios reformos, iš kurių viena siekiama nacionalinio biudžeto ilgalaikio tvarumo ir skaidrumo, o šiam tikslui pasiekti viena iš priemonių pasirinkta skatinti VPSP, kuria būtų didinamos viešųjų investicijų į strateginius tikslus finansavimo galimybės.
NKL plano turinys buvo formuojamas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano pagrindu. Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 10.2.8 veiksmu buvo suplanuota iki 2024 metų II ketvirčio „užtikrinti strateginio, sisteminio ir ilgalaikio viešosios ir privačios partnerystės būdo taikymą valstybės ir savivaldos lygiu, sukuriant papildomas paskatas ir finansavimo mechanizmus“, o atsakinga vykdytoja paskirta Finansų ministerija. VPSP skatinimo priemonės įgyvendinimui stebėti nustatytas Europos Komisijos tiesiogiai kontroliuojamas rodiklis[2] – atlikti teisės aktų keitimą, kuriuo įtvirtinamas ilgalaikis VPSP būdo taikymo planavimas ir skatinimas, privataus kapitalo pritraukimas viešųjų investicijų finansavimui užtikrinti, formuojant subalansuotus abiem pusėms naudingus rizikos paskirstymo mechanizmus, kartu įvertinant VPSP būdo taikymo potencialą įvairiuose valstybės veiklos sektoriuose remiantis valstybės strateginių tikslų ir finansavimo galimybių vertinimu, įskaitant VPSP tinkamumo konkretiems sektoriams nustatymą.[3]
2022–2030 metų tvarių finansų programoje numatyta pažangos priemonė „Stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir skatinti privačių investicijų pritraukimą“, kuri turi padėti šalinti nepakankamai išnaudojamo privačių lėšų pritraukimo potencialo problemą ir kuria prisidedama prie 2021–2023 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2023 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 8.5 uždavinio „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“ įgyvendinimo.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymus, nereikės priimti kitų įstatymų, jų keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, jų sąvokų ir terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai
Priėmus įstatymus, iki 2024 m. birželio 30 d. turės būti pakeisti:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ ir juo patvirtintos VPSP projektų parengimo ir įgyvendinimo taisyklės;
2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1K-489 „Dėl Informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo eigą teikimo Finansų ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1K-117 „Dėl sudarytų viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarčių ir jų vykdymo metinės ataskaitos formos patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1K-168 „Dėl Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų ir sutarčių projektų vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 154 „Dėl Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašas;
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir juo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas.
CPVA turės patikslinti VPSP taisykles detalizuojančias metodikas bei privataus subjekto atrankos standartinius dokumentus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „investicijos“, „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“, „valdžios ir privataus subjektų partnerystė“, „koncesija“.
[1] https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/Naujos%20kartos%20Lietuva%20planas.pdf, detalus įsipareigojimų sąrašas: https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/ST_10477_2021_ADD_1_lt(1).pdf.
[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CONSIL:ST_10477_2021_ADD_1&from=EN.
[3] https://commission.europa.eu/document/download/6d4674a2-c60d-43e5-8d97-4c1e9cc8e5d2_en?filename=countersigned_lt_oa.pdf.