LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KURORTŲ IR KURORTINIŲ TERITORIJŲ DARNAUS VYSTYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-15 Nr. XIVP-485(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 dalį moksliniai tyrimai, tiriantys gamtinius gydomuosius veiksnius, suprantami kaip kurortologiniai tyrimai, bei į projekto 15 straipsnį, projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gamtinių gydomųjų veiksnių mokslinių tyrimų“ įrašytini žodžiai „kurortologinių tyrimų“.

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas yra užtikrinti gamtinių gydomųjų veiksnių „kaip išskirtinės reikšmės valstybės turto, racionalų naudojimą ir išsaugojimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikto termino „gamtiniai gydomieji veiksniai“ apibrėžime išvardyti veiksniai gali būti tiek valstybės, tiek privatus turtas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos „išskirtinės reikšmės valstybės turto“ neturėtų būti atsisakyta. Be to, ši pastaba atitinkamai taikytina projekto 5 straipsnio 2 daliai.

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „rekreaciniai želdiniai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 19 dalį želdiniai suprantami kaip ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos, o sąvoka „rekreaciniai želdiniai“ minėtame įstatyme nėra nei apibrėžta, nei vartojama. Be to, abejotina, kad pavieniai želdiniai, o ne želdynai, kurie pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 21 dalį suprantami kaip „ne mažesnis kaip 0,01 hektaro ne miško žemės plotai su želdiniais, kuriame gali būti vandens telkinių, želdynų statinių ir įrenginių, vejų ir gėlynų“ ar rekreaciniai miškai, numatyti Miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, galėtų būti priskiriami prie „veiksnių, taikomų sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos ar gydymo bei sveikatos grąžinimo tikslais“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sąvoka „infrastruktūra“ suprantama kaip „specialioji infrastruktūra bei viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad sąvoka „specialioji infrastruktūra“ suprantama kaip „kurortuose ir kurortinėse teritorijose išplėtota infrastruktūra, skirta gamtiniams gydomiesiems veiksniams naudoti gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms“, t. y. ši sąvoka savo turiniu taip pat apima turizmo ir poilsio infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokią turizmo ir poilsio infrastruktūrą savo turiniu apimtų sąvoka „infrastruktūra“, ir kokią – „specialioji infrastruktūra“. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

5. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje formuluotė „tiriantys gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, mineralinius vandenis, gydomąjį purvą ir kita)“ tikslintina atsisakant kaip perteklinių žodžių skliausteliuose, kadangi gamtiniai gydomieji veiksniai apibrėžti projekto 2 straipsnio 1 dalyje.

6. Iš projekto 2 straipsnio 6 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „kurortologiniai tyrimai“ apibrėžties nėra pakankamai aišku, koks „sveikas ir sergantis organizmas“ (pavyzdžiui, žmogaus ar koks kitoks) turimas omenyje, taip pat neaišku, kokios rūšies „profilaktika“ (pavyzdžiui, lygų ir/ar kokia kita) turima omenyje. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.

7. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos „Kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatai“ apibrėžtis nėra aiški tuo aspektu, kad iš formuluočių „kurorto ir kurortinės teritorijos ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai“ bei „kurorto ir kurortinės teritorijos bendri ūkinės veiklos vykdymo, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai“ nėra aišku, ar minėtuose nuostatuose turi būti nustatyti ne tik kurortuose ir kurortinėse teritorijose vykdomos ūkinės veiklos vykdymo ypatumai, bet ir šios veiklos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai. Vis dėlto, manytina, kad kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatuose, visų pirma, turi būti nustatyti kurorto ir kurortinės teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai ir tik tada „ūkinės veiklos vykdymo ypatumai“. Kitu atveju, nėra aišku, kaip būtų suprantama ūkinės veiklos valdymas, apsauga bei tvarkymas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, projekte reikėtų nustatyti subjektus, kurie turėtų teisę tvirtinti kurortų ir kurortinių teritorijų nuostatus.

8. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos nustatyti sąvokos apibrėžtyje reikėtų išbraukti žodžius „medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ kaip perteklinius, nes šias paslaugas pagal projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatas apima sąvokos „kurortinio sveikatinimo paslauga“ turinys.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 6 punkto nuostatoms dėl žodžių „bei medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ išbraukimo.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 7 ir 9 dalis, 9 straipsnio 7 ir 8 dalis kurorto ar kurortinės teritorijos statusas yra suteikiamas ne teritorijoms, o gyvenamosioms vietovėms. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

10. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato teritorijų, kurioms siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, reikalavimus ir šio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką. Tuo tarpu projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad gyvenamoji vietovė ar jos dalis, kuriai siekiama kurorto ar kurortinės teritorijos statuso, turi atitikti Vyriausybės nutarimu patvirtintus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Siekiant teisinio aiškumo projekte siūlytina vartoti vienodas formuluotes.

11. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 3 dalį, siūlytina projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžių „medicininės reabilitacijos ir (ar) sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo“ įrašyti žodžius „kurortinio sveikatinimo“.

12. Projekto 6 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „rekreacinis objektas“, tačiau šios sąvokos turinys nei teikiamame įstatymo projekte, nei projekto 2 straipsnio 11 dalyje nurodytuose įstatymuose nėra apibrėžtas. Nėra aišku, ar ši sąvoka apimtų tik poilsio paskirties statinius ar ir atitinkamą infrastruktūrą, tame tarpe ir specialiąją infrastruktūrą, kaip ją siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnio 10 dalyje. Taigi, taikant įstatymą ši sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekte reikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame ši sąvoka būtų apibrėžta. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti aiškinamas ir apibrėžiamas tik įstatymu, bet ne poįstatyminiu teisės aktu (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

13. Iš projekto 4 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų konstrukcijos ir formuluotės „jų atitiktį“ nėra aišku, kokia – susisiekimo komunikacijų ar šių komunikacijų kokybės, - atitiktis turi būti užtikrinta nurodytiems reikalavimams. Projekto nuostatos tikslintinos.

14. Reikėtų atsisakyti projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, išdėstytų skliaustuose, kaip perteklinių, nes konkrečias priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, yra nustatomos pajūrio juostos ir vidaus vandenų tvarkymo programose.

15. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nutarimu patvirtintus“ įrašytinas žodis „nustatytus“.

16. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 9 punkto nuostatų „kiti tikslai“ nereikėtų atsisakyti kaip nesukuriančių papildomo teisinio krūvio. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kokie „kiti tikslai“ (pavyzdžiui, nustatyti kituose įstatymuose ir teisės aktuose ar kokie kiti) turimi omenyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 9 punkto, 10 straipsnio 7 punkto nuostatoms „kitos funkcijos“.

17. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius sprendimus priima ministras, projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Sveikatos apsaugos ministerijos“ reikėtų įrašyti žodžius „sveikatos apsaugos ministras“.

18. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prireikus Vyriausybė pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šiuo įstatymu, projektus“. Pažymėtina, jog įstatymo priėmimo metu turi būti aišku, ar dėl teikiamo įstatymo tinkamo inkorporavimo į teisinę sistemą, būtina keisti kitus įstatymus. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą be kitų principų teisėkūroje vadovaujamasi sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Taigi šiuo atveju, teikiamu projektu ne tik nevykdoma pareiga kartu pateikti kitus įstatymų projektus, tačiau ir faktiškai Vyriausybei nustatomas terminas, per kurį Vyriausybė objektyviai neturės galimybės laiku parengti ir pateikti Seimui reikalingų įstatymų projektų (kadangi nustatoma, jog įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d., o Vyriausybė prireikus Seimui pateikia susijusių įstatymų projektus, kai šie įstatymai pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą taip pat turi įsigalioti 2023 m. liepos 1 d.). Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas.

19. Iš įstatymo projekto turinio seka, jog įstatymui įgyvendinti turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai (Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai). Atsižvelgus į tai, projekto 16 straipsnis pildytinas atskira dalimi, reglamentuojančia įstatymo įgyvendinimą – nustatant subjektus ir terminą, iki kurio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti priimti. Nepritarus šiam siūlymui, tikslintinas projekto 16 straipsnio pavadinimas kaip perteklinį išbraukiant žodį „įgyvendinimas“.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]