Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 273
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame gegužės 16 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės pranešimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Jame dalyvauja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė. Kviečiu ją į tribūną. Primenu, kad geriausia būtų iki 15 minučių pasisakymui ir tada likęs laikas klausimams. Prašom.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tikrųjų labai ačiū už suteiktą galimybę kalbėti labai svarbiais vaiko teisių užtikrinimo klausimais. Manau, šiandien iš tikrųjų, kai mes žiūrime vaiko teisių reglamentavimo klausimus, labai didelių įstatymų leidybos iššūkių neturime. Tai yra tik reikalingos pavienės iniciatyvos atliekant tam tikras peržiūras, tam tikras reformas. Pavyzdžiui, Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo peržiūra ir paslaugos būtent šioje srityje vaikams, kurie dėl netinkamo elgesio turi problemų, taip pat vaikams, kurie yra patyrę seksualinę prievartą, teikiamų paslaugų, tiek įveikiant patirtos prievartos traumą, tiek ir atitinkamai apklausų ir visų kitų procedūrų, kurias reikia pagerinti. Tam yra sudarytos darbo grupės tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, tiek ir diskutuojant dėl penkiašalio susitarimo su prokuratūra ir teisėsaugos institucijomis, kaip geriau pagerinti vaiko teisių gintį būtent smurtinio pobūdžio nusikaltimų atveju, kai vaikai yra nukentėję.
Taigi ką norėčiau tuo pasakyti? Kad iš tikrųjų turbūt dėl įstatymų leidybos mes neturime labai daug problemų. Iš esmės visais atvejais ieškome sprendimo būdų pirmiausia su vykdomosios valdžios institucijomis. Turbūt didesnė problema, kurios mes iš tikrųjų tikimės iš jūsų, kaip iš parlamento, tai yra parlamentinės kontrolės funkcija. Parlamentinė kontrolė tiek vykdomosios valdžios, tiek ir savivaldos institucijų, ypač per valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidas, kaip yra efektyviai įgyvendinamos, kaip yra apginamos vaiko teisės, kaip jos yra įgyvendinamos ir kaip efektyviai galima pasinaudoti galimomis teikti paslaugomis tiek vaikui, tiek šeimai.
Pagrindiniai dalykai, į kuriuos aš norėčiau atkreipti dėmesį. Vis dėlto yra tam tikrų sričių, kurios labai svarbios, pavyzdžiui, švietimo sritis. Iš tikrųjų su naujomis Švietimo įstatymo pataisomis yra nemažai didelių poslinkių vaiko teisių srityje įstatymine prasme, tačiau įgyvendinimo prasme yra tam tikrų iššūkių. Labiausiai akcentuočiau 7 straipsnį – ikimokyklinio ugdymo visuotinis prieinamumas, įtvirtintas įstatyme. Jis turėtų būti prieinamas visiškai kiekvienam vaikui, pagal įstatymą kiekvienais metais padidinama riba: nuo 2024 metų bus vaikams nuo ketverių metų visuotinis principas, 2025 metais – nuo trejų metų. Atsiprašau, 2024 metais – nuo trejų metų, o 2025 metais – nuo dvejų metų.
Atkreipčiau dėmesį, kad iš tikrųjų įstatymo nuostata turi labai gerą tikslą, bet viskas yra prieinamumo klausimas, tai yra kokios iš tikrųjų yra galimybės savivaldybėse teikti tokio amžiaus vaikams visuotinį ikimokyklinį švietimą. Tai yra susiję su mokyklų tinklo pertvarka. Sakyčiau, kad savivaldybės labai aiškiai turėtų matyti iš esmės mokyklų tinklo panaudojimą ir ikimokykliniam ugdymui, ir taip pat teikiant visas kitas paslaugas, tas yra labai svarbu, nes tai gali būti ir pavėžėjimo, ir kitos paslaugos, kaip vaikams pasiekti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Akivaizdu, kad didžiuosiuose miestuose yra problema gyventojų skaičius, ir tada atitinkamai tikrai sunku tikėtis, ypač lopšelinio amžiaus, dvejų metų vaikui, gauti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Bet tas pats yra pasakytina apie rajonus, kur ikimokyklinio ugdymo įstaigos daugiausia koncentruotos rajono centruose arba didesniuose miesteliuose, bet tikrai sunkiai įveikiamos atstumo atžvilgiu ir paslaugos, kokią, mes tikėtumės, vaikas ir šeima galėtų gauti, atžvilgiu. Čia atkreipčiau dėmesį ir į Konstitucinio Teismo vieną iš paskutinių nutarimų, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad mokyklų pertvarkos tinklo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatymu. Vadinasi, ir čia reikės didelės įstatymų leidėjų įžvalgos, kaip nustatyti kriterijus, kad mokyklų tinklas iš tikrųjų būtų pertvarkomas efektyviai, taip, koks jis turėtų būti.
Šalia to kelčiau ir kitą klausimą, tai yra mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Vėlgi įstatymas labai gražiai pakeistas, kad visi vaikai turėtų gauti paslaugas. Pirmiausia jų įgūdžiai turėtų būti nustatyti, kokios paslaugos jiems reikalingos, o tada atitinkamai turėtų būti teikiama. Tačiau vėlgi mes matome įgyvendinimo problemų ir iš tikrųjų labai neramiai laukiame tos įgyvendintos reformos, kai visi vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ateis į bendrojo lavinimo mokyklas.
Pirmiausia vėlgi iškils vietų mokyklose klausimas, taip pat paslaugų prieinamumo ir specialistų. Tai vėlgi atsiremia akivaizdžiai į išteklius: tiek finansinius, tiek ir specialistų, kiek kuri savivaldybė galėtų tam skirti. Ir čia šiuo atveju sakyčiau, kad tiek mieste, tiek rajone, turint omenyje kaimiškąsias vietoves, iškils lygiai tos pačios problemos, nes, deja, tai, kad specialistų koncentracija yra didelė didžiuosiuose miestuose, nereiškia, kad jų daugiau bus mokyklose.
Taigi, kaip matote, įgyvendinimo sritis yra gana sudėtinga. Ir jeigu dar daugiau kalbėtume apie mokyklų problemas, iš tikrųjų mes matytume, kad turbūt yra kasdienės kylančios problemos, kai mokyklos turbūt tikisi savivaldybių arba net ir Švietimo ministerijos aktyvesnio dalyvavimo, tačiau akivaizdu, kad visos kitos institucijos galvoja, kad pati mokykla turėtų išspręsti dėl patyčių kasdienės kultūros mokykloje ir ją naikinti, taip pat dėl įvairių psichotropinių ir kitų medžiagų ne tik vartojimo mokykloje, bet ir patikros, kokios jos yra, kaip jos yra įsinešamos ir kas jas vartoja.
Iš tikrųjų mes turbūt visi matome, kad faktiškai kiekvieną savaitę atsitinka vienas arba du įvykiai, kai vaikai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo patenka į gydymo įstaigas, ir gana blogos sveikatos būklės, dėl apsinuodijimo. Yra akivaizdu, kad problemos sprendimas tik prevencinėmis programomis, kokios jos yra dabar, yra nepakankamas. Mes tikrai daug vilčių siejame su Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kuri turėtų apimti ir prevencines programas, bet pirmiausia pasigendame inovatyvumo ir pateikimo vaikams prieinama forma, tai yra kad tos prevencinės programos juos sudomintų.
Akivaizdu, kad, dabartiniais duomenimis, psichotropinėmis medžiagomis apsinuodija gana mažo amžiaus vaikai. Mes kalbame apie 10–12 metų vaikus. Tai jauni žmonės, kurie dar, na, apie kai kuriuos turbūt dar sunkiai pasakytume, kad jie yra paaugliai. Tad akivaizdu, kad tos programos turėtų būti labiau orientuotos į kuo mažesnį amžių, įvertinant jų brandumą, amžių ir supratimą, kokia ta informacija ir kaip ji galėtų būti jiems pateikiama.
Kitas dalykas, kurį mes matome sveikatos srityje, yra pirmiausia paslaugų stambėjimas, centralizavimas didžiuosiuose centruose. Akivaizdu, kad mažėjant vaikų skaičiui mažose savivaldybėse paslaugos tolsta iš centro į didesnius centrus. Ir vaikams, ir šeimoms yra didesnis iššūkis įveikti atstumą, pasiekti gerą specialistą ir gauti paslaugas. Čia šiuo atveju, aišku, turbūt labiausiai iškyla klausimas, kiek laiko reikia laukti specialistų konsultacijos. Aš turiu omenyje ne šeimos gydytojo, bet specialistų konsultacijos – tiek psichikos sveikatos srityje, tiek ir specialistų bendrojoje sveikatos srityje.
Kita dalis, kuri irgi mūsų srityje yra gana aktuali, yra socialinės apsaugos sritis. Reikėtų pastebėti, kad šioje srityje mes matome labai akivaizdų išlaikytą tvirtą požiūrį vaiko teisių apsaugos tiek ankstesniosios Vyriausybės, tiek dabartinės Vyriausybės. Tikrai ganėtinai sėkminga institucinės globos įvykdymo reforma. Iš tikrųjų, reikia pripažinti, tikrai daug nuveikta, gal buvo rizikos įvairių veiksnių, bet iš tikrųjų rezultatai, mes matome, tikrai tikri, geri. Mes matome, Vaiko teisių įvaikinimo tarnybos pertvarka irgi davė rezultatų, nors labai neramiai žiūrėjome į tą reformos centralizacijos tikslą, bet iš tikrųjų tai veikia. Žinoma, klaidų yra, savo tyrimuose mes jas pastebime, bet geranoriška reakcija ir bendravimas tikrai yra ir mes matome poslinkius, pertvarkas, kaip jau sakau, klaidų tikrai yra. Akivaizdu, kad šioje srityje, to mums labai reikia kaip visai valstybei, paslaugų sektorius būtų labiau individualizuotas kiekvienam žmogui. Ir čia atsisuku į savivaldybes, todėl ir sakau, kad jūsų parlamentinė kontrolė būtų labai svarbi šioje srityje, tai yra kad paslaugos būtų labiau skirtos kiekvienam žmogui, vaikui ir jo šeimai dėl to, ko jiems reikia. Ir čia žiūrėčiau netgi per biudžeto išnaudojimo efektyvumą, tai yra kad nepakanka dirbti tik dėl pliuso, reikia iš tikrųjų orientuotis į žmogų, ko tam žmogui reikia ir kokios tos paslaugos jam turėtų būti suteiktos.
Iš tikrųjų sveikinu Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl tam tikrų proveržių. Padidintas bazinių paslaugų paketas, kas yra akivaizdžiai tiek savivaldybėms, tiek visuomenei tam tikras privalumas, pradedamos naujos programos, kaip multidimensinių paslaugų šeimai ir vaikui. Aišku, turbūt labai mažą kiekį vaikų dar apims ši kryptis, mes norėtume žymiai daugiau. Visada raginau ir teberaginu, kad teikiant paslaugas vaikams būtų atsižvelgta į jų amžių: paaugliai nenori būti visada laikomi tik vaikais – jie nori į savo brandumą orientuotų paslaugų, turint omenyje čia visas paslaugas: tiek socialines, tiek švietimo, tiek ir sveikatos. Jie visiškai nenorėtų būti traktuojami kaip mažamečiai – jie norėtų, kad tai būtų orientuota būtent į jų sektorių, į tai, kad jiems turėtų būti skirtos paslaugos. Čia šiuo atveju vėlgi žiūrėčiau į savivaldybę, kad savivaldybei yra labai svarbu, kad teikiant paslaugas būtų orientuojamasi į tuos gyventojus, kokie gyvena savivaldybėje, į jų poreikius, tiek į vaiko, tiek į šeimos. Turbūt toks būtų tas įvadas, o toliau atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už įvadą. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš pasinaudosiu proga, paklausiu jūsų ir priminsiu tokią gana seną istoriją. Apie tai buvo labai garsiai kalbama, nežinau, kokie yra rezultatai, priminsiu Švėkšnos specialiąją internatinę mokyklą. Buvo kalbama, kad tokių mokyklų Lietuvoje neliks. Tai gal galite trumpai pasakyti, kokia yra situacija su tokiomis mokyklomis?
E. ŽIOBIENĖ. Tai buvo iš tikrųjų mokykla, iš sanatorinės mokyklos padaryta labai didelė mokykla, ir buvo kilęs klausimas, kokia tai yra mokykla. Ar tai yra specialioji mokykla vaikams su elgesio problemomis, sveikatos problemomis, psichikos sveikatos problemomis ir taip toliau? Tai buvo pertvarkyta į specialųjį centrą, kuriame yra teikiama metodinė pagalba mokykloms, šeimai ir vaikui, susiduriantiems su elgesio problemomis, su tam tikrais specialiaisiais poreikiais, būtent kas yra reikalinga švietimo sričiai. Tokio pobūdžio, kokia ji buvo anksčiau, tikrai nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Noriu paklausti pirma dėl PPT. Iš tikrųjų ne visada tėveliai leidžia kreiptis į PPT ir taip yra pažeidžiamos vaiko teisės. Kokių jūs kaip institucija ėmėtės priemonių ir kokie laukia sprendimai, nes yra labai svarbus dalykas, ypač įtraukiojo ugdymo. Toliau yra kalbama apie vaiko gerovės komisijas, kurios yra prie savivaldybių. Na, kiek aš važinėju, matau, kad jos nelabai veikia, tik popierinės dažnai yra, tai irgi nėra ginamos vaiko teisės. Ir dar. Visą laiką ir jūs, ir kiti kalbate apie specialiųjų ugdymo poreikių vaikus, bet yra dar SEKʼo vaikai – socialinės, ekonominės, kultūrinės atskirties, matau ir ministrę, kai tik matuojama, ar gauna maitinimą, ar negauna maitinimo. Tai vėlgi yra neteisinga definicija ir tie vaikai yra apleisti, jiems nesuteikiama pagalba. Čia iš jūsų srities. Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų. Švietimo ministerijai ne kartą siūlėme įvairiomis formomis pagalvoti, kaip tokie vaikai, kuriems reikalingas jų įgūdžių nustatymo patikrinimas, galėtų gauti pagalbą. Šiandieną situacija yra tokia, kad be tėvų sutikimo kaip ir negalėtų įvertinti. Tada iš tikrųjų yra pažeidžiamos vaiko teisės, nes vaikas negauna švietimo pagalbos. Mes kiekvieną kartą keliame klausimą kitaip – kam yra reikalinga švietimo pagalba? Jeigu mokytojui reikia mokėti dirbti su vaiku ir žinoti, kokios paslaugos reikalingos, matyt, pirmiausia mokykla turėtų kreiptis ir prašyti pagalbos, kad Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistas stebėtų pamoką ir padėtų vaikui dirbti. Čia turbūt yra tikslas, nes mokytojui reikalinga pagalba, kad mokytojas galėtų pasinaudoti ta švietimo pagalba ir padėti vaikui. Čia turbūt yra atsakymas. Ir tada turbūt sistema visiškai kitaip apsiverstų. Tiesa, jinai turbūt nebus pigi – jinai turbūt bus brangesnė.
Dėl vaiko gerovės komisijų. Šiaip jos tikrai turi veikti kiekvienoje savivaldybėje. Tikslas buvo labai geras, kad tai bus tarpžinybinė komisija, į ją turėtų ateiti visi specialistai iš skirtingų sričių ir jie turėtų spręsti klausimus. Tik visada yra klausimas, kiek jie prieš tai pasiruošė spręsti ir kiek jie tiesiogiai, kai pasikviečia vaiką į komisiją, su vaiku ne kaltindami dirba, bet realiai išsiaiškina situaciją. Čia mes dabar labai daug tikimės iš Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo peržiūros. Visa sistema turėtų, mano supratimu, keistis. Mes kiekvieną kartą bandome su įstatymo diskusijomis tą dalyką pateikti, kad iš esmės tai yra socialinių paslaugų sektorius, pirmiausia vaikams, turintiems didelių elgesio problemų. Tai nėra tik švietimo klausimas ir tai nėra tik vaiko gerovės komisijos, galinčios paskirti vaiko minimalią ar vidutinę priežiūrą – tai yra visų paslaugų sektorius vaikui ir šeimai. Tik tada jis galės pakeisti elgesį.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiama Edita, jūs užsiminėte apie sveikatos paslaugų prieinamumo pokyčius. Tai yra apie tai, kad specialistai vis tik labiau koncentruojasi rajonų centruose arba didžiuosiuose miestuose.
Mano klausimas būtų dėl jūsų vadovaujamos įstaigos vaidmens dėl pandemijos pasekmių vaikams, dėl karo grėsmės (vaikai irgi jaučia nerimą, mato, kas vyksta) ir kartu dėl socialiai pažeidžiamų vaikų, kurių tėvai neturi galimybės atvežti į tą rajono centrą pas specialistą, jau nekalbu apie visas kitas biurokratines kliūtis: užsiregistruoti, sulaukti eilės, gauti transportą, kaip atvažiuoti. Ką jūs darote šioje srityje? Ar galite ką nors daryti? Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Iš tikrųjų visos sveikatos paslaugos, o ypač psichinės sveikatos paslaugos… Žinote, kaip palyginsi. Jeigu palyginsi ilgesnį laikotarpį, atrodytų, lyg ir tam tikrą proveržį mes matome. Sveikatos apsaugos ministerija bent jau psichinės sveikatos srities paslaugų sektorių stengiasi praplėsti. Beje, taip plečiamas prieinamumas jau ir nuo ankstesnių vyriausybių. Bet, kita vertus, akivaizdu, kad problemų spektras toks platus. Jūs paminėjote karą ir visus pandeminius padarinius. Dėl tokių padarinių psichologinės pagalbos vaikams ir jų šeimoms reikia dar daugiau. Pirmiausia vėlgi tai yra paslaugų sektorius pačioje savivaldybėje, tai, ką pati savivaldybė galėtų suteikti, kur galėtų tas paslaugas nupirkti. Čia taip pat pavėžėjimo paslauga yra toje pačioje savivaldybėje. Kiekvienu tokiu individualiu atveju tiriame, aiškinamės ir prašome imtis veiksmų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama kontroliere, netrukus, gegužės 25 dieną, bus minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Šios dienos tikslas yra ne tik užjausti tuos, kurių vaikai yra dingę be žinios, bet ir priminti apie veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią vaikų dingimams. Statistika išties labai liūdna – per metus Lietuvoje pranešama apie kelių tūkstančių vaikų dingimą, o į karštąją liniją paskambina vos 96 asmenys.
Kokios šiuo metu vykdomos prevencinės priemonės ir kodėl statistika jau keletą metų iš eilės išlieka tokia pati? Pastebime, kad situacija nė kiek negerėja. Akivaizdu, kad šiuo metu naudojamos priemonės nėra efektyvios. Kodėl toks mažas skambinančių skaičius? Ką planuoja ir kada pagaliau tarnyba imsis veiksmų šiai situacijai pataisyti? Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Kalbėdama apie dingusius, tai aš siečiau dar su kita tema – bėgančiais vaikais, čia irgi yra labai akivaizdžiai susijusi. Mes jau, nežinau, turbūt antrus metus ar daugiau dirbame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, ir teisėsaugos institucijomis, ir Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba spręsdami klausimą, yra pakviesta labai daug ir nevyriausybininkų, kaip dirbti su vaiku, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių linkęs pats pasišalinti iš institucinės globos, iš globos institucijų, taip pat ir šeimos, kaip dirbti su priežastingumu, nes dažniausiai bėgimas yra tik pasekmė tam tikrų vienų ar kitų problemų, kurios yra vaiko aplinkoje. Tas algoritmas yra vis dar daromas, jis vis dar nepabaigtas iki galo.
Kitas akivaizdus dalykas yra tas, kad mes stengiamės ir tas pavienes istorijas nagrinėti, ypač ten, kur mes matome kartotinumą, kur ne dėl sveikatos problemų, sakykime, žmogus nesuvokia bėgimo, bet kur yra akivaizdžios, tikėtina, kad akivaizdžios, problemos vaiko aplinkoje. Tai kiekvienu atveju bandome išsiaiškinti ir spręsti jas kartu vėlgi su savivaldybės ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Edita, jūs tikrai žinote, kokia auganti katastrofa Lietuvoje yra vaikų vartojimas vadinamųjų lengvųjų narkotikų. Vakar per TV3 tikriausiai matėte laidą, ten jau anatomija parodyta, kaip tas vyksta. Štai močiutė skambina iš Kretingos, praeitą savaitę motobolo varžybose stovi palapinukė, ten mergužėlės kviečia užeiti ir duoda parūkyti truputį. O kas supranta, tas… Jūs pasidomėkite, ar Kretingos vaikų tarnyba tą žino, ar policija tą žino ir kokių priemonių ėmėsi. Konkrečiai pažiūrėkite šiuo atveju, nes visi matė tą situaciją varžybų metu, atvirai viskas vyksta. Tai ar mes galime stabdyti šitą, ar jau pasiduodame? Ir kokios jiems reikia pagalbos, kad tą pradėtų daryti? Ką turime sukviesti į vieną vietą, kad reikalai pajudėtų? Ačiū.
E. ŽIOBIENĖ. Labai ačiū už pasidalintą informaciją, mes iš tikrųjų išsiaiškinsime šitą klausimą su Kretingos institucijomis, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kartu su teisėsauga. Pasiduoti, matyt, niekada nereikia ir negalime pasiduoti. Vaikų sveikata yra viena iš didžiausių vertybių. Šiuo atveju iš tikrųjų akivaizdu, kad turime spręsti psichotropinių medžiagų vartojimo klausimą iš esmės. Kad ir ką sakytume, manau, kad įrankius turi visiškai visi: tiek mokykla, tiek teisėsaugos institucijos. Čia tik sąžiningai dirbant ir bendradarbiaujant galima pasiekti rezultatą. Aš manau, kad šiuo atveju mums net teisės aktų pakanka. Čia tiesiog reikia sąžiningo, tvirto darbo ir bendradarbiavimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Edita, mano klausimas susijęs su prieš tai kalbėjusio Dainiaus klausimu dėl psichotropinių. Manau, kad kai dabar bendraujame su mokyklų direktoriais, viena iš silpniausių grandžių yra tėvai. Tėvai dažnai nuslepia tuos nusikaltimus, paskui stebisi, bet tik tada, kai prieina iki tokių atvejų, kritinių atvejų, tada kažkaip tuo atveju bent jau reaguoja.
Kai kalbame apie prevenciją, taip, jūs teisi, mes turime tų įrankių labai daug, bet prevencijos nepakanka. Manau, pats blogiausias dalykas yra dabartinė reakcija į šią situaciją. Kai kalbame apie reakciją, tai aš manau, kad galbūt reikėtų šiek tiek griežtinti tą situaciją būtent dėl tėvų atsakomybės, nes ta dekriminalizavimo banga (prisimenu, kai prieš metus vyko svarstymas ir pasisakė, turiu psichologinį išsilavinimą, todėl žinau), tie impulsai, ta informacija vaikus pasiekia tiesiogiai. Jeigu diskutuoja, kad galima, tai jam atrodo, kad galima. Kaip jūs manote, kokį čia būtų galima konkrečiai su tėvais darbą atlikti?
PIRMININKAS. Laikas!
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ir kaip pasiekti, bent jau dabar, rezultatą?
E. ŽIOBIENĖ. Aš manau, kad mokyklos bendruomenė yra ne tik pastatas arba ne tik administracija – tai yra ir mokyklos administracija, ir tėvai, ir vaikai. Pirmas dalykas, kurį mes matome kaip tam tikrą teigiamą pavyzdį iš kitų mokyklų, tai yra trišalė sutartis, kurioje juodu ant balto parašyta, kas yra mokykloje. Viena iš teisių ir pareigų yra ir daiktų patikrinimas, ir tam tikros tvarkos įvedimas, kur akivaizdu, kad mokyklai reikalinga tvarka. Žinote, kai visi bendruomenės nariai sutinka bendrai, sutaria dėl bendros tvarkos, tada jie turi jos laikytis. Čia turbūt net nereikia… Sakau, čia ne įstatymo klausimas, o įgyvendinimo, tai, kaip mokyklos bendruomenė supranta ir kokio tikslo ji siekia. O tikslas visų yra bendras – vaikų sveikata.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Jo salėje nematau. Tuomet R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama kontroliere Edita, aš norėjau paklausti, kadangi jūs aktyviai dalyvavote, kai mes diskutavome dėl seksualinių nusikaltėlių registro. Dabar vyksta tas procesas, mes šiandien arba rytoj jau registruosime projektą. Kaip jūs manote, ar toks registras reikalingas, ribotos prieigos ir viešasis, susiaurintas, nelabai platus, nes pats įstatymo projektas yra pakankamai išsamus? Kokia jūsų nuomonė būtų šiuo klausimu?
E. ŽIOBIENĖ. Bet kuriuo atveju manau, kad pagrindinis tikslas yra apsaugoti vaikus nuo seksualinės prievartos. Todėl, matyt, bus labai svarbu skaityti patį projektą, tiek jo tikslą, tiek pačias nuostatas, užtikrinant visas žmogaus teises, įgyvendinant ir apsaugant. Tada vėl, jeigu, kaip jūs sakote, tai yra riboto naudojimo, kaip tai bus įtvirtinta? Bet aš manau, kad valstybės tikslas yra akivaizdus – turime imtis visų priemonių, kad būtų išspręsta dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio smurto.
Čia dar šalia priminčiau tai, ko tikrai nepaminėjau, kad labai svarbu, kad vykdomoji valdžia aiškiai matytų galimybę teikti paslaugas žmonėms, kurie yra padarę tokius nusikaltimus arba jaučia potraukį tokiems nusikaltimams, kad būtent jiems būtų skiriamos programos – tai, ką mūsų valstybė įsipareigojo Lansarotės konvencijos ratifikavimo metu. Taip, kitas žingsnis.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Visų pirma, gerbiama Edita, aš jums noriu padėkoti už šitą labai sunkų, sudėtingą darbą, jūsų visai komandai ir jums. Kitas dalykas, kai valstybė pati negeba apsaugoti vaikų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jų susirgimo ir panašiai, visas šitas dalykas… tada gelbėjimo ratą reikia mesti jau jūsų įstaigai, mokyklų bendruomenėms, tėvams ir panašiai. Aš norėjau paklausti, kokia būtų ypač reikalinga pagalba jūsų įstaigai, kuri dirba šį sunkų darbą?
E. ŽIOBIENĖ. Ačiū. Sudėtingas tas klausimas, labai sunku kalbėti apie savo instituciją. Kad ir ką besakyčiau, aš manau, visada yra resursų klausimas. Jeigu taip jau žiūrėtume, tai yra resursai. Resursai, kiek darbuotojų mes turime ir kokius turime finansinius resursus – turbūt čia visada yra pagalba, tik tai. O šiaip stengiamės, kiek galime, aš manau, tiek aš, tiek mano komanda. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už pristatymą, ačiū už atsakymus į klausimus. Dėkoju kontrolierei.
14.28 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2557 (pateikimas)
Dabar eisime toliau per darbotvarkės klausimus. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo konstitucinio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2557. Į tribūną kviečiu D. Asanavičiūtę. Pateikimo stadija. Prašom.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamos kolegės, gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Rinkimų kodekso 17 straipsnio pataisą, kuri suvienodintų užsienio apygardos sudarymo principus su Lietuvoje esančių balsavimo apygardų principu, tai yra pridedant elektroniniu būdu užsiregistravusiųjų skaičių prie bendro rinkėjų skaičiaus, taip pat suvienodinant apygardos vidutinį rinkėjų skaičių visose vienmandatėse rinkimų apygardose nuo 0,9 iki 1,1. Dabartiniame Rinkimų kodekse yra numatytas didesnis nei 1,1 vidutinis rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičius.
Norėčiau šiek tiek patikslinti, kuo yra išskirtinė Pasaulio lietuvių apygarda. Tai yra apygarda, kurioje balsuoja gyvenamąją vietą ne Lietuvoje deklaravę Lietuvos Respublikos piliečiai. Jos sudarymo principai skiriasi nuo Lietuvos vienmandačių apygardų sudarymo principų, tai yra jeigu Lietuvoje vienmandatę rinkimų apygardą sudaro visi toje vietoje gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos Respublikos piliečiai, tai užsienyje, be gyvenamosios vietos deklaravimo, dar turi išreikšti aktyvią savo valią ir norą balsuoti registruodamasis rinkėjų puslapyje prieš rinkimus, kiekvienus rinkimus, arba ateidamas į diplomatines atstovybes.
Balsavimas taip pat yra skirtingas balsavimo dieną arba per išankstinius balsavimus. Tai yra žmogus balsavimo dieną turi atvykti į diplomatines atstovybes, kurios tikrai nėra jo kaimynystėje ar 10 minučių kelio atstumu, arba balsuoti paštu iš anksto. Šiuo atveju atrodo tikrai patogūs balsavimo būdai, tačiau paštas ne visose valstybėse veikia tvarkingai, balsavimo biuleteniai ne visi pasiekia diplomatines atstovybes ir kai kurie žmonės vis dėlto netenka galimybės pareikšti savo pilietinę valią, todėl ir pridedamas elektroniniu būdu užsiregistravusiųjų skaičius.
Pavyzdys. Paskutiniuose Seimo rinkimuose 2020 metais balsavimas, palyginti su Lietuvos apygardomis, buvo 73,40 %. Tai reiškia, jeigu užsiregistravo 43,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių balsuoti užsienyje, balsavo, jų biuleteniai arba balsai pasiekė diplomatines atstovybes, 36 tūkst. 200. Matome tikrai didelį balsavimo aktyvumą. Lietuvoje didžiausias aktyvumas buvo Senamiesčio–Žvėryno – 61,57 %.
Aš manau, tikrai būtų teisinga įskaičiuoti ir prisiregistravusių, ne visų deklaravusių gyvenamąją vietą užsienyje, bet prisiregistravusių ir balsavusių diplomatinėse atstovybėse. Ir, aišku, atitinkamai tą sudarymą apygardos – skaičius nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjo visose vienmandatėse rinkimų apygardose. Tas, manau, šiek tiek priartintų prie Lietuvoje sudaromų vienmandačių apygardų principo. Toks trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ar jūs nemanote, kad yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas tokiais siūlymais, kuriuos jūs teikiate? Apskritai jau užsienio apygardos ir tai neturi nei ribos, nei aiškaus, apibrėžto rinkėjų skaičiaus. Jūsų siūlymas dar, taip sakant, tolina visus vienodumo principus, kurie egzistuoja mūsų tėvynėje Lietuvoje. Kaip jūs galvojate, ar tai yra geras būdas nesilaikyti Konstitucijos pagrindų ir principų?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad kaip tik šis pasiūlymas priartina, tai yra mažina diskriminaciją tarp užsienyje gyvenančių ir balsuojančių užsienyje mūsų piliečių ir čia, Lietuvoje, balsuojančių. Todėl, kaip minėjau, apygardos sudarymo principas yra visai kitas. Jeigu Lietuvoje kažkurioje apygardoje yra deklaravusių skaičius vienoks, ateina į rinkimus pusė deklaravusių savo gyvenamąją vietą… Apie pusė. Daugiau mažiau. Minėjau, 61 % su viršum buvo didžiausias aktyvumas. Sudarant apygardą užsienyje imamas tik balsavusių skaičius. Tai reiškia, jeigu mes Lietuvoje apygardas sudarytume iš tų 50 %, kurie atėjo balsuoti, tai mes matytume, kokio dydžio tai yra apygardos, ir tikriausiai reikėtų stambinti. Todėl kaip tik, atkurdama sąžiningumą ir sąžiningumo principą, ir siūlau, kad būtų atsižvelgta ir į prisiregistravusių skaičius, tai yra žmonių, kurie aktyviai pareiškė savo norą išreikšti savo pilietinę valią.
Dabar kodėl toks skirtumas tarp prisiregistravusių ir atėjusių, tai yra kurių balsai jau yra įskaičiuoti? Yra įvairių priežasčių. Viena iš priežasčių, kaip minėjau, paštas pasiekė vėliau negu balsai, baigiamas balsavimas. Tai čia mes diskriminuojame tuos žmones, kurie pareiškia savo valią, kas kartą apie keli tūkstančiai balsų nepasiekia laiku balsavimo apygardų arba diplomatinių atstovybių. Taip pat mes turime suprasti, kad Lietuvoje yra apylinkių, kur arti namų yra taškai, tu gali ateiti per 10 minučių, per 5 minutes nuvažiuoti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš Šiaurės Airijos nuskristi į Londoną ir pabalsuoti tą dieną tikriausiai yra sudėtinga. Todėl, bent kažkiek priartindami ir kaip tik atkurdami sąžiningumą, aš ir kolega siūlome įtraukti elektroniniu būdu užsiregistravusius ir, aišku, sudarymą nuo 0,9 iki 1,1, nes buvo dabar daugiau nei 1,1 vidutinis skaičius.
PIRMININKAS. Klausia D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Jeigu atvirai, aš tikrai klausau jūsų susidomėjęs, bet, kita vertus, aš iki galo ir dabar, klausydamas jūsų, nesuprantu pagrindinio tikslo, ko jūs siekiate. Tiksliau, suprantu, ko jūs siekiate, bet ar jūsų pasiūlyta ši sistema tą problemą, kuri yra, tarkime, labiau nutolę nuo pagrindinių taškų, kuriuose vyksta užsienyje balsavimas, leis paveikti? Man tai kelia didžiulių abejonių.
Ir kitas klausimas. Ar tai nėra kažkoks pasiruošimas, vis dėlto žiūrint į ateitį, didinti užsienio vienmandačių skaičių?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Kadangi Rinkimų kodekse yra numatyta turėti iki trijų apygardų užsienio lietuviams, tai taip, tas skaičius yra svarbus. Pavyzdžiui, referendumo metu atėjo, užsiregistravo virš 60 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių. Čia, aišku, Seimo rinkimuose apribotas sudarymas vienmandačių, Seimo rinkimų, ne referendumo, bet vis dėlto, jeigu į Seimo rinkimus ateitų virš 60 tūkst., 65–70 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuoja arba yra prisiregistravę, tai yra išreiškę savo valią balsuoti, būtų teisinga sudaryti tada porą rinkimų apygardų, kaip numatyta Rinkimų kodekse.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, ar neprieštarauja 17 straipsnio 1 dalis ir paskutinė, nes 1 dalyje kalbama apie užsiregistravusių, o 3 dalis netaisyta: jeigu paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių diplomatinėse atstovybėse ir balsavusių skaičius… tada didinama. Čia turbūt irgi reikia taisyti tą straipsnį.
Bet vis dėlto man įdomu būtų sužinoti, kaip teisingai apskaityti. Aišku, užsiregistruoti lengviau, negu dalyvauti. Čia galima atsiųsti laišką, paprašyti, kad užsiregistruotų kiek galima daugiau, o į rinkimus gali neiti. Tai čia toks variantas būtų kaip maždaug kitur, kur aktyvumo nėra didelio, kaip jūs sakote. Gal ir tenai nelabai sąžininga, bet šiuo atveju irgi prisiregistruos, tarkime, 100 tūkst., o ateis balsuoti kaip visada 20 tūkst. Ar tai toks tikslas yra?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Visų pirma, registruojantis rinkėjo puslapyje nepakanka nurodyti vardo ir pavardės, kad aš užsiregistravęs. Čia ne peticija ir ne anketa. Reikia pateikti realius duomenis, taip pat adresą, kur tu gyveni ir kur tau atsiųsti balsavimo biuletenius paštu, arba nurodyti, kad tu ateisi į diplomatinę atstovybę, bet adresą taip pat reikia nurodyti. Tai vėlgi čia negali prikurti, nes reikia ir asmens kodo.
Kitas dalykas. Labai, ko gero, sunku suprasti, kai Lietuvoje vienmandatė apygarda yra numatyta aiškioje ir nedidelėje teritorijoje, o Pasaulio lietuvių apygarda išsidėsčiusi po visą pasaulį. Taigi labai sudėtinga, turint tikslą 100 tūkst. tik priregistruoti, tą padaryti, tai yra faktiškai neįmanoma arba tam reikia daug metų ir labai didelių pastangų, jų irgi niekas nedės. Aš nematyčiau galimybės jokiu būdu čia daryti sąmoningus veiksmus, kad priregistruotų 100 tūkst., na, jeigu kokius 10 pavyks priregistruoti ekstra, na, 100, tai bus tikriausiai daug, bet aš nematyčiau galimybės tą padaryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų klausausi ir man, žinote, kaip aš visą laiką sakysiu, kai analizę padariau, tai paštu visą laiką laimi konservatoriai. Taip, čia yra faktas. Pažiūrėkime bet kokius rinkimus į Seimą, tai tą tvirtai galiu pasakyti.
Bet mane domina, kiek kainuos. Vis dėlto tai bus programinė įranga, nes reikės sukurti tą programinę įrangą, elektroniniu būdu užsiregistravimą ir panašiai. Tai kiek mes vėl papildomai turėsime išlaidų, kad jiems palengvintume, lyg ir palengvintume jiems ateiti ir pabalsuoti? Ar to mes siekiame, ar mes norime, kad čia mūsų rinkėjas labiausiai ateitų, čia gyvenantis ir nuolat susiduriantis su visomis problemomis ir taip toliau, nes jam sprendžiamos problemos, o ne užsienyje gyvenantiems lietuviams?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Na, visų pirma, aš manau, kad čia sprendžiamos Lietuvos Respublikos piliečių problemos ir klausimai. Užsienyje gyvena ir gali balsuoti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal Konstituciją turi visas teises ir visas pareigas. Todėl labai labai prašau nedaryti to Lietuvoje gyvenančių ir užsienyje gyvenančių skirstymo, nes tikrai užsienyje gyvenančių žmonių nemaža dalis yra be galo patriotiški ir prisideda prie Lietuvos kūrimo, stiprios Lietuvos kūrimo. Šito tikrai labai prašyčiau nedaryti vardan tų žmonių, kurie stengiasi.
Dabar dėl pačios registracijos sistemos. Jos kurti nereikia. Per kiekvienus rinkimus ta pati – rinkejopuslapis.lt. Jos kurti nereikia. Jinai prieš kiekvienus rinkimus… Aš balsavau užsienyje nuo 2016 metų, tai kiekvieni rinkimai buvo ta pati sistema. Jinai nuolat naudojama, ten kurti nieko nereikia. Čia nėra papildomų išlaidų. Jūs gal šiek tiek painiojate su internetiniu balsavimu, bet čia yra kitas klausimas. Dabar Vyriausioji rinkimų komisija daro galimybių studiją dėl galimybės Lietuvoje diegti internetinį balsavimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, jūs dirbote Rinkimų kodekso darbo grupėje. Ta grupė dirbo apie 10 mėnesių. Mes diskutavome įvairiausiomis temomis, šita taip pat, ir buvo susitarta dėl tokio varianto, kuris dabar yra. Nelabai suprantu, kam reikia rašyti apatinę ribą, kurią jūs siūlote, nes ir taip jos paisoma. Juk yra Konstitucinio Teismo nustatyta doktrina, kurioje aiškiai pasakyta, kad turi būti ne daugiau kaip 10 % virš ir ne mažiau kaip 10 % į apatinę pusę. Dabar mes susitarėme Rinkimų kodekse, jis yra konstitucinis įstatymas, rašyti pagal dalyvavusių. Jeigu šiandien ryte nuskambėjo tokia frazė, kad užsienyje gyvena 1 mln. 300 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie išvyko įvairiais laikais iš Lietuvos…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tai gali būti taip, kad du trečdaliai apygardų bus tiktai Lietuvoje, o trečdalis…
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Tuoj įjungs.
PIRMININKAS. Tuoj įjungsime. Atsiprašome. Taip, taip. Prašau pabaigti klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kodėl jūs neinate paprastesniu keliu, ne, aš sakau, konstitucinį įstatymą nėra lengva pakeisti? Kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paklausti jo: ar, jo manymu, tai, ką jūs teigiate, kad neatitinka lygiateisiškumo principo, būtų Konstitucijos pažeidimas, būtų paprasčiau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Norėčiau visų pirma replikuoti dėl pasakymo, kad 1,3 mln. piliečių. Ne piliečių, o lietuvių kilmės asmenų gyvena užsienyje. Čia nėra visi piliečiai.
Kalbant apie darbo grupę. Taip, aš joje dalyvavau. Kiek pamenu, diskusija buvo, kad suvienodintume apygardų sudarymo principus, bet vėliau pastebėjau, kad išliko tas daugiau kaip 1,1, ir tai yra tikrai neproporcinga ir diskriminacinė nuostata. Kalbėjau ir su TTK pirmininku, kaip čia taip atsitiko, tai galbūt tai buvo tiesiog korekcijos klaida ar kažkas tokio, nes mes sutikome tuomet darbo grupėje, kad sudarymo principus vis dėlto reikia suvienodinti Pasaulio lietuvių apygardoje ir Lietuvoje esančiose apygardose. Vėlgi manau, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę balsuoti, turi teisę aktyviai pareikšti savo nuomonę arba jos nepareikšti. Tik tiek, kad jeigu Lietuvoje, ar tu pareiški nuomonę, ar nepareiški, esi įtraukiamas į rinkimų apygardą, visgi užsienyje įtraukiami į rinkimų apygardą tik tie, kurie pareiškia savo nuomonę. Čia aš matyčiau diskriminaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kviečiu ruoštis dėl motyvų. Už kalbės A.Vyšniauskas, jeigu… Dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Matau… Nepabėkite, jeigu galite. Tikiuosi, kad pirmininkas tikrai suteiks porą žodžių, nes, matau, ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas turi klausimą, ir R. Šarknickas turi klausimą.
PIRMININKAS. Tai ar jūs turite klausimą, ar dėl vedimo tvarkos?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Žinokite, šitas dalykas yra labai išskirtinis, labai svarbus klausimas. Leiskite užbaigti dar dviem žmonėms paklausus šia tema. Labai prašau, pirmininke. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Užduokite klausimą iš savo vietos. Prašau. Aš tada… Gal Ž. Pavilionis frakcijoje išsiaiškins tuos rūpimus klausimus? R. Šarknickas. Prašau paklausti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dar kartą dėkoju, pirmininke. Taip, dėl lietuvių, kurie išvyksta, tikrai niekas neturi dėl to kažkokio kvestionavimo, problemų. Tikrai reikia išvažiuoti, pasimokyti, pastudijuoti, padirbėti ir panašiai, bet mes irgi turėkime galvoje tokį dalyką, kad mokesčius jie moka užsienio valstybėms. Visada bet kada jie gali grįžti į Lietuvą ir panašiai.
Mano toks pastebėjimas. Yra tokia tendencija, kad ateityje didinimas iki trijų apygardų gali vėl supriešinti Lietuvoje esančias rinkimų apygardas. Taip, kaip buvo dėl stambinimo. Tikrai sulaukė didelio pasipriešinimo, net buvo ir nemažas protestas, net nėjo balsuoti. Ar jūs pagalvojote, kad šiuo atveju galite vėl sukelti tokį nemažą ažiotažą ir nepasitenkinimą Lietuvoje gyvenančiais lietuviais?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tik tiek, kad šito klausimo sprendimas jau įvyko priėmus Rinkimų kodeksą. Dabar šita nuostata visiškai, absoliučiai nekeičiama.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, buvo tam tikras komentaras, mes išgirdome atsakymą. Ačiū, klausimai baigti. A. Vyšniausko nematau salėje. Ž. Pavilionis. Motyvai už.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik šiaip norėjau pagirti Dalią už tą nuolatinį rūpestį dėl kuo efektyvesnio užsienio lietuvių dalyvavimo mūsų politiniame gyvenime. Kaip žinome, jau trejus metus daugėja ir sugrįžtančių lietuvių. Siūlau pasitikėti jos siūlymais, nes Dalia turi bene didžiausią patirtį gyvenimo užsienyje ir vadovavimo turbūt didžiausiai mūsų lietuvių bendruomenei Jungtinėje Karalystėje. Siūlau kolegoms įsiklausyti, padėti atverti tiems mūsų piliečiams, ypač norintiems aktyviai prisidėti prie mūsų politinio gyvenimo, duris ir palaikyti šiuos siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš nėra. Apsispręsime per balsavimo intervalą.
14.46 val.
Rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso penkių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696. Kviečiu P. Kuzmickienę į tribūną.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau jums siūlymus dėl Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo, juos teikiu kartu su kolegomis A. Vyšniausku ir kitais. Pagrindinis šių pakeitimų tikslas yra sudaryti rinkėjams galimybę būti informuotiems apie jų kandidatus, gauti visą reikalingą informaciją, kuri leistų rinkėjams įsitikinti dėl jų pasirinktų kandidatų, jų svarbių gyvenimo faktų, konkrečiai kalbant, būtent informaciją apie priklausymą partijoms, tai yra komunistų partijoms, ir (ar) buvo eitos pareigos tose komunistų partijų struktūrose. Be abejonės, tai yra konstitucinė teisė gauti informaciją. Ją norime įgyvendinti šiuo pakeitimu.
Kalbant apie Komunistų partiją, reikia pažymėti, kad Sovietų Sąjungos komunistų partija, jos struktūriniai padaliniai, komunizmo ideologija, pati doktrina, komunistinis totalitarinis sovietinis režimas ir su juo susijusios veiklos Lietuvoje buvo daugybę kartų ir įvairiomis formomis įvertintos kaip prieštaraujančios ir nesuderinamos su Lietuvos Respublikos konstitucine santvarka ir įstatymais bei su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Svarbu pasakyti ir tai, kad dar 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijoje buvo paskelbta, kad Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekimui ir kertinėms Konstitucijos nuostatoms, Lietuvos nepriklausomumui, nėra laikoma teisine partija.
Taip pat noriu pabrėžti, kad 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu dėl LKP struktūrų veiklos Lietuvoje buvo nutarta pripažinti, kad Lietuvos komunistų partijos, kaip SSKP dalies, veikla yra negalima, ir LKP (SSKP) veikla uždrausta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame nutarime buvo pažymėta, kad LKP, kaip SSKP padalinys, Lietuvoje 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvos siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, ir vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.
1998 m. gruodžio 10 d. deklaracijoje buvo taip pat kalbama apie komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimą ir buvo konstatuota, kad komunizmo ideologija ir doktrina, neigianti prigimtines žmogaus teises ir naikinanti dvasingumą bei žmogiškumą, pseudomoksliškai mistifikuojanti ir skatinanti žmonių grupių tarpusavio neapykantą, kovą, smurtą ir valdžios uzurpavimą, prievarta primetamą diktatūrą, yra atnešusi žmonijai, ypač XX amžiuje, tai yra šimtmetyje, nesuskaičiuojamų nelaimių. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį, kad reikšmingai yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ne kartą konstatavęs lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį, okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Verta pasakyti, kai vis dėlto kalbame apie Komunistų partiją kaip tokią nusikalstamą organizaciją ir manome, kad apibrėžti Rinkimų kodekse prievolei kandidatams nurodyti ne tik partiškumą, priklausymą komunistų partijoms, turiu mintyje SSK, Lietuvos komunistų partijai, vadinamajai M. Burokevičiaus platformai, ar Lietuvos komunistų partijai, būtina nuostata, kad reikia nurodyti ne tik narystę, bet ir eitas pareigas.
Ką dar norėčiau pasakyti? Vis dėlto siūloma numatyti, kad jeigu kandidatas nurodo, kad, būdamas komunistų partijų nariu, ėjo pareigas Komunistų partijos struktūrose, tai Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate turi būti atitinkamai pažymėta ir paskelbta, ir deklaruota. Rinkimų kodekse numatome ir siūlome, kad jeigu kandidatas anketoje nenurodo, kad buvo komunistų partijų nariu ir ėjo pareigas arba ėjo pareigas komunistų partijų struktūrose, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenis, priklausiusius komunistų partijoms ar ėjusius pareigas komunistų partijų struktūrose, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Paaiškėjus tokios narystės aplinkybėms, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia šiuos duomenis savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Tuo tarpu, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija gauna iš kompetentingos institucijos informaciją, kad kandidatuojantis asmuo buvo Komunistų partijos nariu ir tuo pat metu ėjo pareigas, tai yra priklausė tam tikrai nomenklatūrai, neregistruoja jo kandidatu, jeigu tie duomenys buvo nuslėpti, o jeigu jau buvo įregistravusi kandidatu, tai tokį kandidatą eliminuoja iš rinkimų. Žinoma, toks duomenų nuslėpimas laikomas šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Manome, kad šie pakeitimai vis dėlto leistų rinkimų procesui būti skaidresniam, o rinkėjams pasinaudoti galimybe būti gerai informuotiems apie jų galbūt būsimus atstovus ar savivaldoje, ar Seime, ar prezidentūroje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia projektą pasirašęs V. Semeška. Prašom klausti.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai, šis įstatymo projektas viešojoje erdvėje gimė dėl rezonansinių įvykių, susijusių su Lietuvos Respublikos Prezidentu, kai Prezidentas kandidatuodamas į Prezidento pareigas nenurodė, neprivalėjo tuo metu galbūt nurodyti, bet ir pats nenurodė, kad priklausė Komunistų partijai. Klausimas būtų paprastas: ar nemanytumėte, kad toks įstatymo projektas privalėjo gimti iš karto, sakykime, po 1990 metų, po nepriklausomybės, pirmame dešimtmetyje? Aišku, geriau vėliau negu niekada.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodytų, kad taip. Mes visi galvojome, kad tokia prievolė yra, tiesą pasakius, ir, matyt, visi nustebome dėl tokios prievolės nebuvimo. Taigi, man atrodo, ir atliepiant tai, kad vis dėlto turėjome tokį keistai pranykusį dalyką, ir matant, kad tokia informacija yra aktuali rinkėjams, matyt, šis Rinkimų kodekso papildymas yra savalaikis.
PIRMININKAS. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiama kolege, norėjau dalintis savo pastebėjimu, kad galbūt šis įstatymo projektas yra susietas su vienu asmeniu, tačiau vienas iš rengėjų tai ką tik patvirtino, kad iš esmės dėl vieno žmogaus mes matome vienokį ar kitokį atvejį visuomenėje ir dėl vieno žmogaus mes priimame įstatymus visiems kitiems. Ar tikrai jūs įvertinate skaičius, kiek tokių kandidatų galėtų būti, pirma? Ir jeigu tie skaičiai yra tik simboliniai, ar tikrai nemanote, kad toks papildomas informacijos pateikimas nėra perteklinis? Juolab kad tų žmonių amžius, turbūt gerokai jie yra vyresni ir maža jų dalis tikrai kandidatuoja vienuose ar kituose rinkimuose.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Man rodos, kad kartais mūsų visuomenėje pasirodantys aktualūs įvykiai mus, visus politikus, tikrai paragina paieškoti sprendimų. Kaip ir šis atvejis, matyt, mus paakino, kad nėra reikalavimo pateikti visus duomenis, ypač tokius, kurie, mano manymu, yra labai svarbūs apsisprendžiant, už ką balsuoti. Vis dėlto nesusiečiau šio klausimo jokiais būdais su vienu asmeniu. Man rodos, ir jūsų klausimas yra beveik jums atsakymas – ir jūs nežinote, kiek tokių kandidatuojančių, o gal jau išrinktų rinkėjų atstovų, kurie buvo Komunistų partijos nariais, galbūt ėjo pareigas, yra šiuo metu. Kai kurie tai deklaruodavo savanoriškai ir, matyt, juos reikėtų pasveikinti dėl to. Kai kurie tokios reikmės nematė arba neįskaitė ankstesniuose rinkimų dokumentuose. Man rodos, mes tų atsakymų sulauksime. Bet ir vertinant visuomenės lūkestį atrodo, kad tikrai tuos atsakymus turime turėti. Matydami… 2024 metais, tikėtina, mes ir pamatysime, kiek buvo aktualus šis pasiūlymas. Vis dėlto vertinčiau, kad jis tikrai svarbus ir reikalingas, nes gi mes norime, kad mūsų rinkėjai būtų visapusiškai informuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, kai siūloma uždraustos Komunistų partijos narystę deklaruoti, bet jūs siūlote ir legaliai dabartinėje Lietuvos Respublikoje po nepriklausomybės atkūrimo veikusių partijų. Tada gal prasminga būtų, kad deklaruotų visų partijų narystę, kokiose partijose jis buvo nariu? Nes girdėti iš jūsų, išsilavinusios Seimo narės, tokį nusileidimą į patį žemiausią lygį, priversti deklaruoti partijų, kurios legaliai veikė Lietuvoje… aš nesuprantu. Arba tada tegul deklaruoja visas partijas – rinkėjas pamatys, kokia tai spalvinga asmenybė, galbūt pabuvojo keturiose ar penkiose partijose. Jūs siūlote, šalia pastatote uždraustą partiją…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …kuri Lietuvos Respublikoje negali veikti, ir tą, kuri legaliai veikia.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai jums ačiū. Iš tikrųjų labai geras klausimas ir jis nėra lengvas. Kartu su kolegomis pirmiausia, žinoma, kalbėjome apie Komunistų partijos deklaravimą. Bet vis dėlto, kalbant apie rinkėjų visapusišką informatyvumą, apie jų žinojimą, ką renkasi, matyt, jiems yra, mūsų nuomone, svarbi informacija, priklausymas partijoms, kurios nuo 1990 metų yra veikiančios. Man atrodo, tai yra teisėtas lūkestis.
Jūs labai gerai pastebite, kad ar čia būtų teisinga sudėti į vieną gretą vienas su kitomis, ypač su nusikalstamomis partijomis. Mes šią problemą išsprendėme tokiu būdu, kad 76 straipsnio pakeitimuose, 7 punkte, kaip tik ir pažymime, ir prašome nurodyti buvusias narystes politinėse organizacijose ir laikotarpį. O apie Komunistų partiją kalbame, tuoj pasakysiu, 81-ajame ir ne tik… atsiprašau, 76 straipsnyje. Kitaip tariant, kalbame tame straipsnyje, kuriame kalbama taip pat apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Man rodos, čia ta skirtis tikrai padaryta ir ji yra tikrai reikšminga. Aš manau, kad atliepiu jūsų tą nuogąstavimą.
O kalbant apie visus kitus priklausymus politinėms organizacijoms, man atrodo, rinkėjui būtų įdomi informacija, ar priklauso, ar nepriklauso, o gal priklausė penkioms partijoms. Gal tai nieko savaime ir nepasakantis dalykas, o gal kitiems tai pasako apie tokį partinį turizmą ir irgi gali būti reikalinga informacija apsisprendžiant, ar balsuoti už kandidatą, ar ne.
Tikiuosi, atsakiau į klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš iš pradžių galvojau, kad jūs čia taip nuosekliai ruošiatės D. Grybauskaitės kandidatavimui 2024 metais, bet gerai, kad patys pripažinote, jog G. Nausėdai taikote įstatymo projektą. Aš tuos įstatymų projektus, kurie yra proginiai, nukreipti prieš vieną asmenį, visą laiką vertinu labai skeptiškai. Bet jūs pati citavote Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją, kuri pasmerkė Komunistų partiją. Aš neabejoju, kad jūsų partijai ta Sąjūdžio Tarybos Deklaracija buvo žinoma kokius 30 metų. Tai kas trukdė tuos 30 metų registruoti pataisas ir visiems komunistams, kurie per tą laikotarpį kandidatavo ir galėjo apie save neprisipažinti, taikyti vienodus kriterijus? Juk jūsų partija visuomet tą laikotarpį turėjo vienokiu ar kitokiu pavidalu frakciją Seime, tai ta galimybė buvo. O dabar staiga jūs taip netikėtai praregite ir patys prisipažįstate, kad vis dėlto reaguojate tik į vieną kandidatą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dar kartelį pakartosiu. Ne, šis pasiūlymas nėra orientuotas į vieną asmenį, nebent jūs galvojate, kad Lietuvoje tebuvo vienas Komunistų partijai priklausęs narys. Tikrai tikslas yra visai kitoks. Man atrodo, nepaisant to, kad galbūt galėjo būti anksčiau toks pasiūlymas, galbūt tokia prievolė galėjo būti anksčiau, aš jums pritariu, bet geriau vėliau negu niekada. Taigi tą informatyvumą mes norime tokiu būdu dabar organizuoti ir tai tikrai ne dėl vieno žmogaus, o dėl visų tų, kurie dalyvauja rinkimuose kaip kandidatai, ir dėl visų tų, kurie ateina pasirinkti, išrinkti savo atstovus savivaldoje, Seime, prezidentu ar prezidente.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Tamašunienė klausia paskutinioji.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama pranešėja, jūs pasakėte esminį dalyką – galėjo būti ir anksčiau, bet negalėjo būti anksčiau, nes nepadarė su KGB bendradarbiavusiais ir kagėbistais tvarkos. Dabar kažkodėl ėmėtės kitų komunistų, tam aš iš esmės pritariu, bet noriu paklausti. Ir dabar Vyriausioji rinkimų komisija turi daug klausimų ir institucijos turi, kaip daryti su tais bendradarbiavusiais ir prisipažinusiais. Šiuo metu jūs kalbate apie komunistus. Ar tos institucijos disponuoja ta informacija, ar jos gebės per trumpą laiką pateikti tinkamą informaciją, kas atsakys už klaidas, kurias mes matome? Ir šiuo metu Rinkimų komisija turėjo organizuoti naujus rinkimus. Jeigu tai jau išrinkus kandidatą paaiškės? Tuo labiau kad sankcijas jūs numatote ne nariui, bet nariui, ėjusiam partijoje, struktūroje kažkokias pareigas. Kodėl jūs išskiriate buvimą tiesiog nariu ir ėjimą kažkokių pareigų tose struktūrose? Sakykim, toks…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …jūsų naujas arkliukas nepadarius, mano vertinimu, pirmųjų namų darbų. Atsakykite man į tą klausimą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Man rodos, 2024 metų artėjantys rinkimai yra pakankamas laikas pasirengti tokiam, matyt, reikalaujančiam dėmesio klausimui. Yra institucijų, kurios tokią informaciją valdo. Taip, reikia tą kelią apgalvoti, aš jums pritariu, kad vis dėlto būtų išvengiama klaidų, neteisingos informacijos ir taip toliau. Man atrodo, kad tie 2024 metai yra pakankamas laikas.
Trumpai sureaguosiu, kodėl yra vis dėlto skirtingas požiūris į buvimą Komunistų partijos tiesiog nariu ir griežtų sankcijų taikymą tiems, kurie nuslepia savo narystę, tiems, kurie ėjo pareigas Komunistų partijoje. Man atrodo, čia yra atsakymas. Vis dėlto ėjusieji pareigas turėjo sprendimo galią dalyvauti okupacinėje valdžioje ir taip toliau priimant labai reikšmingus sprendimus. Man atrodo, kad čia yra tikrai labai skirtingi svoriai ir mes tai labai vis dėlto apgalvotai ir sprendėme. Vis dėlto narystė yra vienas dalykas, bet būnant nariu ir einant pareigas visai kita atsakomybė. Tas ir žymėjimas, ir deklaravimas, ir galų gale nuslėpimo faktas jau užtraukia visai kitokio lygio bausmę.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimų laikas baigėsi.
Dabar dėl motyvų už kalbės V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. 2024 metais mūsų laukia net treji rinkimai, tiksliau, rinkimų maratonas. Aš manyčiau, kad ta Lietuvos Respublikos Prezidento situacija, dėl kurios jis pats labai apgailestauja, kai nebuvo nurodyta jo anketiniuose duomenyse, kad jis priklausė Komunistų partijai, yra puikiausia proga šią spragą užlopyti.
Taigi Rinkimų kodekse bus siūloma arba dabar siūloma įtvirtinti taisyklę, kad kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti, ar yra priklausęs Komunistų partijai, diktatorinei partijai, kuri padarė didelę žalą Lietuvos piliečiams ir mūsų valstybei. Rinkimų procesas, žinoma, bus daug skaidresnis, o aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims bus sudarytos galimybės gauti informaciją apie svarbius kandidatuojančio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmingos informacijos apsisprendžiant dėl savo atstovo.
Taigi siūlau po pateikimo pritarti ir toliau diskutuoti komitetuose, klausymuose, ir tikrai šią spragą užlopyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų matau šiuo atveju problemą, kad aiškiai vežimas yra statomas prieš arklį. KGB agentų išviešinimas valstybės saugumo situacijai yra ženkliai svarbesnis nei šis klausimas. Aš manyčiau, kad visų pirma reikia pradėti nuo to, kad vieną kartą pasektume Estijos, Lenkijos pavyzdžiu ir padarytume normalią situaciją šioje srityje Lietuvoje, kad būtent tie žmonės, kurie betarpiškai grasina Lietuvos saugumui ir kurie bendradarbiavo su KGB, apie kuriuos mes ir visuomenė nežino ir kurie yra renkami Lietuvoje rinkimuose, dalyvauja politikoje ir užima aukštus postus, bet nuo žmonių visa tai yra nuslėpta.
Akivaizdu, kad tai yra pirminės svarbos klausimas, bet kažkodėl nuo jo yra bėgama. Ar tai yra daroma dėl to, kad būtent tose valdančiosiose partijose Lietuvoje nuolat, jau daugiau nei 30 metų, yra tų žmonių, kurie būtent ir bendradarbiavo su KGB? Būtent dėl to šio klausimo vengiate?
Aš nežinau, bet aš matau, kad tai yra tikrai nesąžiningas elgesys ir tai yra tik dalinis problemos sprendimas. Aš raginčiau išspręsti visą problemą, nes žmonės turi teisę žinoti ir valstybė dabartinėje padėtyje tikrai turi būti apsaugota nuo tokių žmonių buvimo ir dalyvavimo politikoje ir valstybės valdyme.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti, balsuosime per balsuoti numatytą intervalą.
15.10 val.
Baudžiamojo kodekso 681 straipsnio pakeitimo ir 682 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2708, Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2707 (pateikimas)
Jeigu spėtume darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimus, tai yra Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso projektų pateikimas. Kviečiu A. Vyšniauską ir prašau kaip įmanoma trumpiau pristatyti šiuos pakeitimus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo metu Baudžiamojo kodekso IX skyriuje „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ viešųjų teisių atėmimas ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas reguliuojamas dviejuose atskiruose straipsniuose – Baudžiamojo kodekso 681 ir 682 straipsniuose. Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu, o tame pačiame straipsnyje su ženkleliu 2 įtvirtintas draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą, pavyzdžiui, valstybės tarnyboje ar pagal tam tikrą specialybę, pavyzdžiui, gydytoju arba vairuotoju, arba užsiimti tam tikra veikla, pavyzdžiui, komercine, finansine, ūkine ir panašiai. Mes matome, kad šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės iš dalies sutampa, nes jomis siekiama tų pačių tikslų – užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo negalėtų daryti atitinkamų nusikaltimų, nusikalstamų veikų ateityje tam tikroje srityje.
Teisės ir teisėtvarkos komitete išklausę tiek Aukščiausiojo Teismo, tiek Apeliacinio teismo nuomones išgirdome, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės galėtų būti reglamentuotos viename Baudžiamojo kodekso straipsnyje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti numatyta ir šių teisių taikymo apimtis. Tiek Aukščiausiasis Teismas, tiek Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos dėl teismo nuosprendžio vykdymo taip pat neužtikrina savalaikio minėto baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinančių institucijų susižinojimo apie tas priemones. Ir visa šita situacija iš esmės kyla iš pastarojo meto atvejų, kai turime situacijas, kai merai yra nuteisiami dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų, tačiau teismų sprendimai yra tokie labai sunkiai suprantami. Sujungus du straipsnius į vieną, būtų vienas straipsnis, kuriame visos tos baudžiamojo poveikio priemonės būtų aiškiau išdėstytos. Šitas pasiūlymas atsirado iš Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pasiūlymų ir tiesiog norint suteikti daug daugiau aiškumo ir supaprastinti Baudžiamąjį kodeksą.
O Baudžiamojo proceso kodekse tiesiog yra numatyta, kas, kada turėtų būti pranešama kokioms institucijoms. Pavyzdžiui, jeigu žmogui yra apribojama pasyvioji rinkimų teisė, apie tai turėtų būti informuojama, teismas turėtų informuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad jinai savo registre tą galėtų pasižymėti. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra viena norinti paklausti – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti, gal galėtumėte konkrečiais pastarojo meto pavyzdžiais įvardinti, kada taip buvo, vadinkime, tų straipsnių nesutapimas, nes, kaip aš supratau, jeigu dabar uždraudžiama dirbti viešajame sektoriuje, pavyzdžiui, jeigu nuteisiamas dėl korupcijos, tai tas žmogus negali būti ir renkamas į jokias pareigas? Ar teisingai suprantu? Tiesiog gal galite šiek tiek pavyzdžių pateikti?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tiek jūs, tiek aš taip pat suprantame, kaip turėtų būti, bet realiame gyvenime taip nėra. Mes matome pastaruoju metu bent vieną atvejį, kai žmogui buvo uždrausta dirbti valstybės tarnautoju, tačiau teismas nepasisakė, ar jam turi būti apribota pasyvioji rinkimų teisė. Kodėl? Todėl, kad jie pažiūrėjo į vieną straipsnį, kuriame yra draudimas būti valstybės tarnautoju, o pasyviosios rinkimų teisės apribojimas yra kitame straipsnyje ir natūralu, kad teismas nesužiūrėjo tam tikrų dalykų. Tą mums pasakė ir Aukščiausiasis Teismas, ir Apeliacinis teismas, kad tiesiog egzistuoja du straipsniai, yra tam tikra pagunda teisėjams pažiūrėti tiktai pagal vieną nuostatą arba pagal kitą nuostatą. Jas sudėjus į vieną straipsnį, teismas turėtų apsispręsti. Tarkime, jeigu yra apribojama žmogaus galimybė dirbti valstybės tarnyboje, ar tai reiškia ir pasyviosios rinkimų teisės apribojimą. Šiuo metu tai nėra savaime suprantama. Čia yra problema.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū. Yra norinčių kalbėti dėl motyvų. J. Sabatauskas kalba už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas pranešėjau, atrodytų, lyg ir iš tikrųjų aktualus klausimas, ypač sulaukus per pastaruosius savivaldos rinkimus tokių dviprasmiškų baudžiamųjų nuosprendžių iš kai kurių teismų, juo labiau toliau sekusių paaiškinimų. Bet, pagalvojus, būtent toje visoje istorijoje dabar mes turime vieną kasacinę bylą, kurią Aukščiausiajame Teisme kaip tik nuspręsta svarstyti Didžiosios kolegijos apimtimi. Tai reiškia, kad jie tikrai suformuos praktiką. Ar nereikėtų luktelėti dėl šito klausimo?
PIRMININKAS. Dėkui už motyvus. Dabar yra balsavimo intervalo laikas. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate šiems projektams po pateikimo. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimų – Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų projektų paketo pateikimo.
Balsavo 102: už – 89, prieš nėra, susilaikė 13. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.17 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2557 (pateikimo tęsinys)
Balsuojame dėl kitų apsvarstytų klausimų. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2557. Pateikimas.
Balsavo 110: už – 61, prieš – 6, susilaikė 43. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Taip buvo parašyta darbotvarkėje. Suprantu, kad birželio 30 dieną. Gerai. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
15.18 val.
Rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-2696. Taip pat pateikimas. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 115: už – 78, prieš – 2, susilaikė 35. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 30 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, tai yra viskas, dėl ko turėjome balsuoti per šį balsavimo intervalą. Pagal darbotvarkę dabar yra numatytas Rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Aš kviesiu į tribūną A. Širinskienę.
Replika ar dėl vedimo tvarkos – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Dėl 2-2 klausimo, dėl rinkimų apygardos, kurį pristatė D. Asanavičiūtė, mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl protokolo tą fiksuojame.
15.19 val.
Rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 361 straipsniu papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2439 (pateikimas)
Dabar kviečiama į tribūną pranešėja A. Širinskienė. Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2439. Pateikimas. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Įstatymo projektu buvo stengiamasi spręsti praktinę problemą, kuri kilo prieš vietos savivaldos rinkimus, kuomet VRK kreipėsi į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydama pateikti informaciją apie bendradarbiavusius su KGB asmenis, ir tiesiog pirminis atsakymas buvo neigiamas pasakant, kad komisijos nariai neturi teisės susipažinti su įslaptinta informacija. Tuomet mėnesį truko aiškinimasis ir su Valstybės saugumo departamentu. Taigi iš esmės procedūros, kol neturi VRK nariai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra ganėtinai sudėtingos ir atitinkamai rinkėjai gana vėlai sužino apie asmenis, kurie dalyvauja rinkimų metu ir kandidatuoja į tam tikras pozicijas.
Tai mano projektu yra siūloma suteikti galimybę VRK nariams dirbti su įslaptinta informacija, kad ateityje tokių problemų nekiltų. Antra vertus, matyt, suprantant, kad dabar yra leistas finansavimas iš užsienio, aš kalbu apie partijų įvairius kuriamus institutus, kur vėlgi yra įvestas nacionalinio saugumo matmuo, tai panašu, kad ir ateityje šioje srityje, vertinant nacionalinio saugumo aspektu, taip pat VRK leidimai susipažinti su įslaptinta informacija būtų pravartūs priimant sprendimus jau ir kitoje srityje. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmasis klausia V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, Vyriausioji rinkimų komisija egzistuoja nuo atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžios ir 30 metų iš principo nebuvo tokio poreikio, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai operuotų, veiktų su slaptosiomis pažymomis ir kažkokiuose uždaruose posėdžiuose. Dar daugiau, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai yra vieši. Vyriausioji rinkimų komisija veikia vadovaudamasi skaidrumo ir viešumo principu. Ar nemanote, kad, prasidėjus Vyriausiosios rinkimų komisijos uždariems posėdžiams ir darbui su ypač slaptomis ar slaptomis pažymomis, nukentės pasitikėjimas rinkimais ir taip bus pažeidžiamas viešumo ir skaidrumo principas? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tai manyčiau, kad dabar nukenčia pasitikėjimas rinkimais, kuomet VRK negali operatyviai gauti įslaptintos informacijos ir turi mėnesius laukti, kol sutinka išslaptinti. Nepamirškime, kad gali atsitikti ir taip, kad VSD, tam tikroms aplinkybėms esant, gali ir atsisakyti pateikti.
Antra vertus, tikrai, kolega, nesuprantu, kodėl jūs taip nerimaujate ir išgyvenate jau kelinta kadencija dėl to leidimo dirbti su ta įslaptina informacija, nes išties jo turėjimas yra tam tikra garantija, kad VRK narys yra lojalus valstybei, nes, kaip žinome, VRK nariai, kurie nėra lojalūs valstybei, tokio leidimo negautų. Žinant dabartinį geopolitinį kontekstą, manyčiau, kad apsisaugoti nuo Rusijos keliamų grėsmių per rinkimus šiuo aspektu būtų lygiai taip pat naudinga.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, kaip jūs manote, kodėl Latvija jau seniai išviešino savo politikus, kurie bendradarbiavo su SSRS slaptosiomis tarnybomis, o Lietuvoje jie įslaptinti dešimtmečiams ir dabar net VRK negali patikrinti kandidatų, net kandidatų į prezidentus? Aš puikiai pamenu, kai signataras Z. Vaišvila ėjo kryžiaus kelius, kad gautų iš Maskvos duomenis apie jau buvusios Prezidentės D. Grybauskaitės darbovietes, kai ji dar atstovavo Sovietų Sąjungai dirbdama ambasadore ir taip toliau, tie duomenys buvo įslaptinti. Vis dėlto norėčiau paklausti, gal jūs teikdama šį įstatymą analizavote tas priežastis, dėl ko dešinieji, ypač konservatoriai, kaip velnias kryžiaus bijo KGB išslaptinimo?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Nežinau, kolega, jums reikėtų adresuoti tai partijai, kuri ten sėdi dešinėje pusėje ir amžinai prieštarauja išslaptinimui sakydama, kad neva yra teisėti lūkesčiai. Nors, priminsiu, kai po nepriklausomybės paskelbimo buvo pakviesti asmenys prisipažinti, jų teisėtas lūkestis pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tebuvo 30 metų, kiek yra saugomos visiškai slaptai įslaptintos bylos. Tik vėliau, 2015 metais, terminas buvo pratęstas. Manyčiau, kad vis dėlto prisipažinimo metu buvęs tas teisėtas lūkestis turėtų būti tas prioritetas, kuris skatina žmones prisipažinti. Aš tikrai nematau problemos, kad būtų išslaptinimas, tik kolegas įtikinkite.
PIRMININKAS. Klausimą turi V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Turiu klausimą. Jūs visada esate linkusi į tokius gilius tyrinėjimus, persekiojimus, kaltų ieškojimus. Ar jūs visada savo klausimus užduodate būdama blaivi ir šiandien taip pat teikiate projektą blaivi? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na aš, kolega, suprantu jūsų paranoją, kuri jau kelinta kadencija tęsiasi. Aš atsimenu mūsų pokalbį jūsų kabinete, kai jūs baisiai bijojote, kad mane kažkas paskirs Seimo Pirmininke, atsimenu tą isteriją. Matyt, ji yra išlikusi. Bet turiu pasakyti, kad šituo atveju visiškai slaptos informacijos susižinojimas išties yra būtinas, nes, kaip matėme, tikrai nepagrįstai ilgą laikotarpį Vyriausioji rinkimų komisija… Labai tikiuosi, kad ir jūs išsiblaivėte, nes iš to jūsų šūkčiojimo Seimo salėje, deja, nesusidaro toks įspūdis.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš, gerbiama Agne, norėjau pasiteirauti. Kadangi tos situacijos nėra dažnos, gal nėra įprastos VRK darbe ir nuolatinis darbuotojas yra paskiriamas VRK pirmininku, galbūt jam užtektų turėti tą galimybę ir pareigą kartu dirbti su visiškai slapta informacija? Tarkime, tada su nuoroda į tam tikrus straipsnius jis atneša vienu ar kitu pagrindu sprendimų projektus į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Visų, turiu mintyje VRK narius, įpareigojimas turėti tą galimybę gal būtų jau perteklinis, nes aš žiūriu į analogiją, kaip mes čia Seime dirbame – tikrai ne visi kolegos turi pasiėmę tuos leidimus, nes tiesiog kai kurių iš mūsų darbe tai nėra reikalinga. Tai čia gal galėtume pritaikyti panašią analogiją. Ar nesvarstėte tokio varianto?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matote, situacija tokia, kad VRK yra kolegialus organas, sprendimą priima visa VRK, ne valstybės tarnautojai. Tam, kad priimtų sprendimą, jie visi turi susipažinti, dėl to ir buvo tas ilgas, daugiau kaip mėnesį trukęs procesas, kol pagaliau VSD sutiko išslaptinti tą informaciją.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Prelegentė neatsakė į klausimą. Aš labai aiškiai paklausiau, ar ji yra blaivi, nes skelbia visokias paranojas ir visokius kitokius dalykus? Tai jūsų pasakykite savo nuomonę apie save. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš esu blaivi. Lygiai taip pat tikiuosi, kad ir buvęs Seimo Pirmininkas yra blaivus, nes išties tas elgesys, ką mes matome dabar salėje, kaip buvusiam Seimo Pirmininkui mažų mažiausiai yra nesolidus ir daro gėdą Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau nebeklausinėti… Dar palaukite, gerbiama prelegente. Siūlau neklausinėti apie blaivumą. K. Masiulis apie reikalo esmę turbūt nori paklausti. Prašau, klausimas. Paskutinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų pasiteirauti. Vis dėlto VRK užsiima tik asmenų duomenimis ir įvairiomis finansinėmis ataskaitomis. Kur šiuo atveju čia turėtų būti tas slaptumas įvairių pretendentų į rinkimus? Aš neįsivaizduoju čia slaptų… Jūs turite omenyje KGB galimus bendradarbius? Bet apie tai visą informaciją turi VSD. Jie gali pateikti, jeigu reikia. Kam to reikia? Aš nesupratau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, jūs greičiausiai nelabai sekėte savivaldos rinkimų aplinkybes, nes išties buvo taip. Kai VRK kreipėsi norėdama gauti tyrimą tų asmenų, kurie kandidatuoja, ar jie yra tinkamai pranešę apie savo bendradarbiavimą su KGB, tai pirmas atsakymas buvo toks, kad jiems negali pateikti informacijos dėl to, kad jie neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Jūs tai galite pasitikslinti. Toks istorinis faktas.
Kitas dalykas. Kaip ir minėjau, pasikeitus reguliavimui tiesiog turime situaciją, kai nacionalinio saugumo klausimai gali būti vertinami sprendžiant dėl to, ar teisėtai finansuojamas tyrimų centras, partijos įsteigtas iš užsienio. Mes patys priėmėme Rinkimų kodeksą ir numatėme ten nacionalinio saugumo metmenį, kai gali būti tokios aplinkybės, kad turėdama įtarimų VRK kreipsis į tam tikras specialiąsias tarnybas ir vėl negalės gauti visos apimties informacijos, jeigu ta informacija apie finansinius donorus tyrimų centro iš užsienio bus įslaptinta.
Tiesiog manau, kad turint vieną precedentą, kaip buvo atsisakyta pateikti informaciją VSD, ir turint pakitusį reguliavimą, suprantant, kad patys įpareigojome VRK gauti informaciją, kuri yra jautri nacionaliniam saugumui, būtų logiška tiesiog nustatyti tuos leidimus ir juos išduoti. Nėra sunku gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jeigu žmogus turi švarią biografiją ir yra patikimas bei lojalus valstybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl motyvų už kalbės V. Semeška.
Posėdžiui toliau pirmininkaus A. Mazuronis. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kai buvęs Seimo Pirmininkas net du kartus paklausė ponios A. Širinskienės, ar ji yra blaivi, kyla logiškas klausimas, iš kur tokie buvusio Seimo Pirmininko įtarimai. Aš vis dėlto neabejoju, kad ponia A. Širinskienė yra blaivi, tačiau jinai turi iššūkių su pasitikėjimu ir su pamatiniu skaidrių rinkimų organizavimo principu.
Kolegos, aš balsuočiau už šį projektą, jeigu norime, kad rinkimų sistema ir patys rinkimai vyktų po skraiste slaptai, jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai po skraiste slaptai šalintų kandidatus, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija po skraiste slaptai rengtų uždarus posėdžius. 30 metų to niekam nereikėjo, visos problemos buvo išspręstos. Jeigu kažkokių nesusipratimų ir buvo, vis dėlto galų gale laimėjo protingumo principas ir visi duomenys buvo atskleisti. Taigi balsuokite už, jeigu norite, kad rinkimai vyktų po skraiste slaptai. Ačiū.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmininke, aš noriu sureaguoti, kad V. Semeška užsirašė už, o skleidė kažkokią paranoją, kur tikrai iš didelio rašto išeina konservatoriai iš krašto. Ką tik pateikė įstatymo projekto nuostatą, kad ir buvusius komunistus, ėjusius pareigas, reikia patikrinti, deklaravo, kad bendradarbiavusius (ir ta rubrika yra anketoje) taip pat reikia patikrinti, ir patikrinti ne paviršutiniškai, o pagal ar VSD turimą medžiagą, ar institucijų turimą medžiagą. O dabar bando sumenkinti įstatymo projektą, kuriame privalo būti įrašyta ta nuostata, nes jeigu VRK nariai negalės ir neturės leidimo dirbti su slapta medžiaga, jūs man paaiškinkite, kaip jie patikrins? Jūs vieną norite įtvirtinti, o kito neleidžiate, nedarote priemonių, kaip tai įvykdyti. Noriu pasakyti, kad reikia tikrai jau blaivumą dešinėje patikrinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rita. Dėl motyvų prieš pasisako K. Masiulis ir išaiškins, kaip ką turbūt reikia įvykdyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš nelabai suprantu čia to žanro, kuris vyksta. Kolega V. Semeška užsirašo už, kalba prieš. Rita stoja prie šoninio mikrofono, turėtų pasakyti repliką, o varo argumentus. Aš noriu pasakyti argumentus prieš.
Kolegos, VRK iš tikrųjų dirba viešai ir ji turi patikrinti kandidatus viešai, patikrinti ir pateikti apie juos duomenis.
Dabar įsivaizduokime tokią situaciją, kad jie dirba su slapta informacija ir apie kokį nors Joną Jonaitį surenka slaptos informacijos, slaptame posėdyje ką nors nutaria, sako: mes slapta pasitarėme ir nutarėme leisti vienaip ar kitaip jam elgtis. Rinkimai yra vieši, tai kaip elgtis rinkėjui? Taip neįmanoma.
Anketas pildo žmonės, kurie nori dalyvauti rinkimuose. Anketose yra klausimai, anketas turi teisę ir netgi pareigą patikrinti VSD, kai kurias. VSD turi duomenis tų žmonių, kurie yra prisipažinę bendradarbiavę su KGB. Jiems, tiems žmonėms, neišduoda teisės dirbti su slapta informacija. Turi dar kitokių duomenų.
Pasikliaukime savo institucijomis, pasikliaukime VSD. Aš nemanau, kad reikia padaryti Vyriausiąją rinkimų komisiją slapta organizacija ir jų posėdžius ar dalį posėdžių pradėti vykdyti slaptai. Nepritariu tam siūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.36 val.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Ministre, prašom. Kaip sakoma, tribūna jūsų, grindys jūsų. P. Gražulis dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, du pasisakė prieš, nors V. Semeška užsirašė kalbėti už, bet kalbėjo prieš, tai jūs galėjote leisti man už pasisakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui už repliką. Ministre, prašom.
A. DULKYS. Labai ačiū. Laba diena. Pirmiausia noriu padėkoti Seimo nariams už iniciatyvą, ji suteikia galimybę pakalbėti apie vieną svarbiausių ir opiausių sveikatos apsaugos sistemos klausimų, tai yra vadovo klausimą. Remiuosi ir asmenine patirtimi, šiemet aplankiau daugiau nei 30 įvairių gydymo įstaigų visoje Lietuvoje. Patikėkite, mačiau rajonuose gydymo įstaigų kaip Vakarų Europoje, bet mačiau ir tokių, kurios vis dar gyvena praėjusių dešimtmečių madomis ir nuotaikomis. Šalis ta pati, finansavimo modelis tas pats, tai iš kur tas skirtumas? O skirtumus kuria vadovai. Vadovas yra kritinis asmuo organizacijos kelyje į sėkmę ir nesėkmę.
Taigi, jūsų 1-as klausimas. Kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti Klaipėdos universitetinės ligoninės konkursą, kuriame norą dalyvauti buvo pareiškę septyni pretendentai (keturi atitiko keliamus kvalifikacinius reikalavimus), ir kuo vadovaujantis buvo nuspręsta medikų rengime dalyvaujančios gydymo įstaigos vadovui panaikinti pedagoginio vardo reikalavimą? Kokiame teisės akte yra nurodytas būtinas kandidatų skaičius?
Mano atsakymas. Viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė visų konkursų. Įsiklausykime – pusė konkursų. Ar mus tokia situacija tenkina? Gydymo įstaigų vadovų konkursų reikalavimus nustato ministras įsakymu. Suteikta pareiga ir atsakomybė už gydymo sistemos ateitį per vadovų prizmę. Šią pareigą ir atsakomybę prisiimu drąsiai, kaip ir drąsiai keičiu taisykles, kad būtų užtikrinta sveikatos sistemos ateitis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės konkursas. Pagaliau Lietuvoje gimė trečias aukščiausio lygio gydymo centras, tikiuosi, jis taps visos Vakarų Lietuvos medicinos šviesuliu. Iki to ilgas kelias, o kad jis būtų sėkmingas, reikalingas vadovas, drąsiai ir atsakingai vedantis pokyčių keliu.
Kai paskelbėme pirmąjį konkursą, neslėpsiu, susidomėjimas buvo nemažas. Deja, didžioji dalis kandidatų, pasitikslinusių kvalifikacinius reikalavimus, dokumentų nepateikė, nes būtų neatitikę formalaus reikalavimo, nors turėjo reikiamą akademinio darbo patirtį. Beje, trys kandidatai, kurie pateikė prašymus dalyvauti Klaipėdos universitetinės ligoninės konkurse, neatitiko būtent formaliojo reikalavimo turėti pedagoginio vardo atestatą. Pradėjus domėtis giliau, paaiškėjo, kad kandidatų atkritimo ir nepateikimo dokumentų situacija yra tipinė. Ką mes turime?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų konkurse 2019 metais – du kandidatai, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų konkurse 2020 metais – du kandidatai, o tame pačiame konkurse 2018 metais – vienas kandidatas. Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu, kai dalyvavimas universiteto lygio vadovo konkurse yra aukščiausias profesinis įvertinimas, ar toks kandidatų skaičius yra normalus? Atsakysiu – ne, nenormalus. Toks kandidatų skaičius akivaizdžiai rodo, kad universitetų ligoninių vadovams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai riboja kandidatų galimybes dalyvauti įstaigų vadovų konkursuose. Tokie vadovų konkursai paneigia patį konkurso tikslą atrinkti geriausią kandidatą iš visų dalyvaujančių, nes tenka tiesiog pasirinkti laimėjusį tą kandidatą, kuris dalyvavo konkurse. Tokie konkursai labiau atitinka vadovo paskyrimo, o ne atrankos procedūrą. Tad priėmiau sprendimą sistemiškai peržiūrėti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus ne tik universiteto ligoninės vadovui, bet ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Tikslas labai aiškus ir konkretus – eliminuoti nepagrįstai ribojančius reikalavimus vadovams ir atverti kelią platesniam kandidatų ratui dalyvauti sveikatos sistemos įstaigų vadovų konkursuose.
Buvo atsisakyta kelių ribojančių reikalavimų: reikalavimo turėti pedagoginį vardą ir reikalavimo turėti vadovavimo patirtį konkrečioje srityje, tai yra sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų, ar universitetinių studijų ir mokslo srityse. Reikalavimas turėti pedagoginį vardą pakeistas į reikalavimą turėti ne mažiau kaip penkerių akademinių metų pedagoginio darbo universitete patirtį. Taip sudaroma galimybė konkurse dalyvauti ir šiuo metu turintiems pedagoginį vardą, ir tiems, kurie formaliai pedagoginio vardo neturi, nors atitinka pedagoginio vardo suteikimui keliamus reikalavimus. Taigi sudaroma galimybė dalyvauti konkurse gerokai platesniam nei iki šiol pretendentų ratui. Vertinu, kad tokios akademinės patirties vadovui pakaktų gebėti organizuoti mokslinę veiklą įstaigoje. O nuostatos, nustatančios būtinų kandidatų skaičių konkursuose, nerasite nė viename teisės akte. Tokių ribojančių nuostatų tiesiog ir negali būti. Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą. Svarbu tai, kad dirbantiems, siekiantiems, besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos. Tai, kad Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse dalyvauja dabar net dešimt kandidatų, tik įrodo, kad vadovo posto siekiantys asmenys patikėjo, jog jų pastangas gyvenime valstybė įvertins, įvertins sąžiningai.
2-as jūsų klausimas. Kuo vadovaujantis yra vilkinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovo konkursas ir kodėl iki šiol nėra įgyvendinta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad likus 6 mėnesiams iki sveikatos priežiūros įstaigos vadovo kadencijos pabaigos visuotinis dalininkų susirinkimas skelbia viešą konkursą šioms pareigoms užimti, visuotinis dalininkų susirinkimas organizuoja viešą konkursą bei tvirtina jo nuostatus? Klinikų įstatai numato, kad generalinis direktorius turi atitikti visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus (įstatų 33 punktas).
Mano atsakymas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų steigėjai ir dalininkai. Noriu priminti, kad viešojo konkurso įstaigos vadovo pareigoms užimti skelbimo procedūra apima kelis etapus. Bendru abiejų dalininkų sutarimu tvirtinami konkurso nuostatai ir vadovo pareigybės aprašymas ir tik dalininkams suderinus visus su konkurso organizavimu susijusius klausimus bendru dalininkų sprendimu priimamas sprendimas skelbti konkursą.
Ir antras etapas, per kurį įgyvendinamas dalininkų sprendimas skelbti konkursą, – viešas konkurso paskelbimas. Vis dar esame pirmame etape, kuris trunka ne vieną mėnesį. Dar kovo mėnesį ministerija inicijavo visuotinį dalininkų susirinkimą sprendimams dėl vadovo konkurso organizavimo priimti, tačiau jis negalėjo įvykti dėl skirtingų ministerijos ir universiteto matymų, kaip turėtų būti vykdomas vadovo konkursas. Ne paslaptis, kad kvestionuojami ir nauji kvalifikaciniai reikalavimai vadovams. Didelis noras yra grąžinti ribojantį kvalifikacinį reikalavimą – pedagoginio vardo turėjimą, arba siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laimėti konkursą kandidatams, turintiems pedagoginį vardą, konkurso metu jiems suteikiant daugiau vertinamųjų balų. Tikiu, kad sutarimą dėl konkursų organizavimo tvarkos dalininkams pavyks pasiekti, tačiau nepagrįstai ribojančių reikalavimų neketinu grąžinti. Negrįšime į laikus, kai vėl reikės skirti kandidatą, o ne rinktis. Neatimsiu vilties iš medikų bendruomenės, kad valstybė tinkamai įvertina pastangas dirbti ir mokytis. O Kauno klinikų įstatų atitiktis teisės aktams turės būti peržiūrėta. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato pareigą sveikatos apsaugos ministrui, o ne dalininkų susirinkimui tvirtinti kvalifikacinius reikalavimus įstaigų vadovams. Ši įstatymo norma negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, tad papildomų kompetencijų nustatymas ir jų vertinimas papildomais balais yra negalimas.
Jūsų 3-ias klausimas. Kuo vadovaujantis yra siūlomi sprendimai į akademines funkcijas vykdančios institucijos vadovo atranką perkelti valstybės tarnautojų atrankai taikomus principus ir į atrankos procesą įvesti antrą atrankos etapą?
Mano atsakymas. Universiteto ligoninės – tai viešojo sektoriaus įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas. Jose kartu su universitetu vykdomos trijų pakopų studijos ir moksliniai tyrimai. Jos priklauso sveikatos apsaugos ministro reguliavimo sričiai, o šios įstaigos vadovas yra tiesiogiai pavaldus sveikatos apsaugos ministrui ir atskaitingas visuotiniam dalininkų susirinkimui. Nors universiteto ligoninės kartu su universitetais vykdo ir akademinę veiklą, tačiau pagal teikiamų paslaugų pobūdį, apimtį, teikiamų paslaugų finansavimo šaltinius jų pagrindinė veikla yra viešųjų paslaugų teikimas. Tad noras suvienodinti visų viešojo sektoriaus įstaigų vadovų konkursus perimant gerąją ir bendrą jų praktiką yra sistemiškas ir racionalus. Viešojo sektoriaus įstaigų vadovų konkursų tvarka yra aiškiai sureguliuota teisės aktais. Tiek Valstybės tarnybos įstatymas, tiek Vyriausybės nutarimai nustato detalų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, konkursų organizavimo ir vykdymo procesą. Tuo tarpu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas numato tik tai, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu, o viešąjį konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas. Tad jiems palikta pareiga tvirtinti konkursų nuostatus.
Svarbu pažymėti, kad ir ankstesnių sveikatos apsaugos ministrų patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatai atitiko teisės aktais patvirtintas viešajame sektoriuje vykdomų konkursų tvarkas. O 2018 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras atliko konkursų organizavimo nuostatų keitimą ir nustatė naują dviejų etapų konkursų organizavimo tvarką, įvesdamas antrą pokalbio etapą su sveikatos apsaugos ministru. To iki tol nebuvo. Aš rekomendavau patikslintus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus taikyti ir atliekant įstaigų, kurių dalininkai yra valstybė kartu su universitetu arba valstybė kartu su savivaldybe, vadovų konkursus.
Antrą konkursų etapą matau prasmę taikyti ir universitetų ligoninių vadovų konkursuose, nes sudaroma galimybė įstaigos dalininkams išrinkti tinkamiausią kandidatą į įstaigos vadovo pareigybę iš konkurso komisijos pasiūlytų dviejų geriausiai pasiruošusių pretendentų. Dviejų etapų konkurso principai sėkmingai taikomi organizuojant ir kitų viešųjų ir biudžetinių nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovų, valstybės tarnautojų konkursus.
Paminėtina ir kitų įmonių, tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio šalių, taikoma praktika, kuomet į aukščiausios grandies vadovų pozicijas kandidatams tenka pereiti net ne du, o keletą kompleksinių etapų, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantys vadovai ir valdybų nariai. Todėl mūsų visų bendras tikslas turėtų būti siekti įstaigų vadovų konkursų sistematiškumo ir formuoti bendrą praktiką. Dviejų etapų konkursą planuojama įgyvendinti ir jau artimiausio Klaipėdos universitetinės ligoninės konkurso metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų paklausti užsirašė devyni Seimo nariai. Primenu, kad pirmenybės teisę turi tie Seimo nariai, kurie pasirašė paklausimą. Pirmasis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, rengiant ir vykdant reformą, skambėjo šūkiai, kad didinkime slaugos paslaugas, slaugos lovas ligoninėse, bet akivaizdžiai viskas yra priešingai – jų mažėja. Kaip jūs galite paaiškinti šį procesą? Ačiū.
A. DULKYS. Nežinau, kiek tai susiję su šiandienos šiuo klausimu, bet tikrai neturime planų, kad slaugos paslaugos mažėtų. Atvirkščiai, pirmas dalykas, norime, kad orūs ir kokybiški reikalavimai būtų įgyvendinami jau dabar, nes jie yra numatyti ir anksčiau, ir paslaugos jau turi naujų, sakykime, galimybių, tai yra paslaugos į namus, daugiau ambulatorinių ir kitų dalykų. Tai tikrai atvirkščiai yra mąstoma apie slaugos plėtrą. Bet, aš suprantu, kai reikia daryti pokytį, tai tuo pereinamuoju laikotarpiu, aišku, visą laiką galima bandyti nuteikti ar Seimo narius, ar kitus, kad čia tų paslaugų mažėja. Aš suprantu jūsų kolegės pasipiktinimą, nes nelabai supranta, kaip tai susiję su Klaipėdos ar Kauno klinikų vadovų konkursais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau, kad mes sugrįžtume į tą bendrą dviejų komitetų posėdį, tai yra Sveikatos reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį, kai bandėme išsiaiškinti, kaip mūsų Lietuvos sveikatos sistema yra pasirengusi atremti karo grėsmes. Išties informacijos viešojoje erdvėje labai daug apie tai, kas vyksta Ukrainoje, kaip veikia Ukrainos sveikatos sistema, kokios pagalbos tikisi kariuomenė, besiginantys asmenys ir tie, kurie šiuo metu serga karo sąlygomis, ir kaip jiems teikiama pagalba. Jums buvo užduotas klausimas, kaip Lietuvos sveikatos sistema pasirengusi, nes jau metai, kai vyksta karas. Iš jūsų gavome atsakymą tuo metu tik vieną, kad tol, kol jums nėra žinomi scenarijai, jūs negalite parengti sveikatos sistemos. Turbūt supratote, kad dėl to kilo labai didelis nerimas visiems, šis, kaip pasakyti, įvykis, arba bent jūsų pateikta informacija, sulaukė labai daug dėmesio tiek viešojoje erdvėje, tiek mūsų politikų…
PIRMININKAS. Laikas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …tiek kariuomenės. Galbūt jau pradėjote ką nors daryti, nes mes supratome, kad sveikatos sistema visiškai kol kas nepasirengusi? Kokių veiksmų ėmėtės, nes jau 2 savaitės praėjo, ir ką rengiatės daryti, ir kada vėl galėsime susipažinti su jūsų jau nuveiktais darbais?
A. DULKYS. Matyt, geriausiai į klausimus atsako konkretūs įvykiai. Ačiū parlamentui, šiandien kaip tik mano pasisakymą truputį ir pavėlinote pusvalandžiu tam, kad kaip tik galėčiau spėti grįžti. Kaip tik šiandien turėjome Lietuvos kariuomenės ir Kauno klinikų bendras karines pratybas, kaip tik testavomės ir tikrinomės, kaip vyksta procesas, kad galėtume nustatyti tas vietas, kurios yra skaudžiausios. Sveikatos apsaugos sistema pradėjo savo darbus visų pirma nuo to, kaip reikalauja NATO protokolai, tai yra būtent atsakydama į pagrindinius NATO protokolo klausimus: kokia yra situacija dėl elektros energijos, ryšių, vaistų rezervų, maisto ir atsargų, visų kitų dalykų ir kaip jie galėtų tada paremti Lietuvos kariuomenę, kada ji įgyvendina tam tikrą savo scenarijų? Šiandien mes kaip tik su Lietuvos kariuomene turėjome susitikimą, jie parengė vieną iš scenarijų ir mes jį išbandėme. Rezultatus matysime vėliau, bet kariuomenės vadas šiandien įvertino, kad tikrai yra neblogai. Jeigu apibendrintai paklaustume, tai dabar daugiau kaip 200 įstaigų jau yra prisijungusios prie nacionalinio vadinamojo roamingo, ar tinklo, įstaigų, turime atrinkę tam tikrą sąrašą įstaigų, čia jau matydami kariuomenės interesus, kuriose 100 % darbuotojų turės turėti tą atskirą, sakykime, ryšį, na, yra ir kitų dalykų. Tai aš, matyt, čia negalėsiu dabar visko atsakyti, bet geriausiai viską patikrina pratybos. Man atrodo, kad šiandieninės išsklaidys dalį jūsų nerimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ar jūs galėtumėte vis dėlto aiškiai atsakyti, kaip jūs manote, kuo vadovaudamiesi siūlote sprendimus, kad į akademines funkcijas vykdančios institucijos vadovo atranką perkeliate dabar jau valstybės tarnautojų atrankai taikomus principus ir į atrankos procesą įvedate kaip ir antrą atrankos etapą? Ar taip yra vadovaujantis kažkokiu dokumentu?
A. DULKYS. Tvarką nustato… Kvalifikacinius reikalavimus nustato ministras savo įsakymu, o tvarką, jeigu tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumas, nustato sveikatos apsaugos ministras. Jeigu kartu dalininkus turime, tai yra bendru sutarimu su dalininkais. Antrą etapą… Kaip ir sakiau, ten, kur mūsų pavaldumas, šitą dalyką jau iš karto darome, tai, beje, aš jums ir minėjau, jis jau yra nuo 2018 metų ir anksčiau, o antrą etapą aš pasiūliau ir mūsų dalininkams – universitetams. Žinokite, Klaipėdos universiteto dalininkai sutiko ir mes jį išbandysime. Aš manau, labai labai puikus variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Noriu jūsų paklausti, ar jums neatrodo, kad jūsų veiksmai kelia sumaištį dėl įsigaliojusios ir veikiančios sveikatos įstaigų vadovų… čia kalbama apie universitetinių klinikų vadovų rinkimų tvarką. Nemanote, kad taip yra? Ar jūs nemanote, kad pastarieji jūsų veiksmai sukels reakciją, kuri persikels į teisminę erdvę? Ar jūs nemanote, kad kažkam reikės prisiimti atsakomybę už tai, kad jūs priėmėte vienašalius sprendimus nepaisydamas, pavyzdžiui, universitetų statutų, kuriuos tvirtina Lietuvos Seimas?
A. DULKYS. Žiauru. Žinokite, žiauru, kai matau, kad pagal šitą egzistuojančią tvarką mes išvis neturime konkurso. Aš ką tik (nežinau, ar jūs klausėtės) įvardinau, kiek dalyvių dalyvavo konkursuose nuo 2018 metų – vienas arba du žmonės. Nemeluokime – tai buvo ne konkursai – tai buvo paskyrimai.
Kiti tokie labai įdomūs dalykai, kodėl visada būdavo sąlygos siaurinamos. 2018 metų birželio mėnesį Kauno klinikų vadovo konkursas, gegužės mėnesį, mėnesis iki konkurso, mes įvedame, kad būtų biomedicinos mokslų srities magistro laipsnis. 2019 metų pradžia – Santaros klinikų vadovo konkursas, prieš pusantro mėnesio mes dar labiau siauriname sąlygas, įvedame reikalavimą turėti medicinos mokslų srities laipsnį. Dar daugiau – mes reikalaujame iš ligoninės vadovo, kuris turi teikti viešąsias paslaugas, pedagoginio vardo dokumento, kokio nereikalauja net aukščiausią mokslo ir mokymo statusą turinčių įstaigų, universitetų, vadovai-rektoriai. Net iš rektorių mes nereikalaujame tokio lygio dokumento, o iš ligoninės vadovo mes reikalaujame. Apie ką mes čia kalbame?
Man, žinokite, apskritai yra gėda, kad aš čia stoviu, nes šiuo metu vyksta dalininkų kalbėjimasis apie tai, kaip organizuoti konkursą, o sveikatos apsaugos ministras tuo metu, kai dalininkai tariasi, yra kviečiamas į Seimo salę paklausti, kaip mums ten sekasi susitarti. Žinokite, kai kas gali pagalvoti, kad galbūt čia yra daromas net ir kažkoks spaudimas. Aš manau, įstatymai ministrui leidžia nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, dėl konkurso organizavimo sutaria dalininkai. Su dalininkais mes dėl tos tvarkos ir sutarsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Aš noriu jūsų paklausti apie Klaipėdą. Į tą klausimą jūs niekaip nesugebate atsakyti ir, tiesą pasakius, stebina jūsų bendravimo tonas. Noriu paklausti, kaip ruošiatės naikinti susidariusias skolas Klaipėdos universiteto ligoninėje? Ir ar neatsitiks taip, kad daugybė gydytojų, medicinos personalo liks be darbo užmokesčio?
A. DULKYS. Ne, aš manau, kad neliks. Visų pirma reikėtų turėti tikslumo. Buvo visuotiniai susirinkimai, buvo pateiktos audituotos ataskaitos. Iš trijų įstaigų, kurios dabar susijungė į vieną įstaigą, viena, jeigu neklystu, turėjo 0,5 mln. finansinio rezultato minusą, kita turėjo apie 200 tūkst. pliusą, kita turėjo apie 1,5 mln. pliusą. Dabar problema ta, kad kai įstaigos jungiamos… Aš jums ir praeitą kartą sakiau, kai atsakiau per Vyriausybės valandą. Analogišką situaciją turime ir jungiantis greitosios medicinos pagalbos įstaigoms. Tuo metu skirtingose įstaigose yra arba pakeliami, arba kažkas darbo užmokesčiai ir kai jau žmonės žiūri, kaip reikės susijungusiai įstaigai gyventi, reikės tos įstaigos subalansuoti… Turėjome susirinkimą, buvo sutarta, buvo aptarta, numatytos datos, terminai, per kurį laiką susijungus darbuotojų darbo užmokesčiai bus subalansuoti ir sureguliuoti. Turėsime padaryti šitą darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, seniai jūsų klausiau ko nors. Tiesą sakant, jūsų pasisakymas šiandien mane nustebino. Ar mes, Seimas, Seimo nariai, turime pasijusti kalti, kad jums užduodame klausimus, kai jūs tuo tarpu turite dalyvauti dalininkų susirinkime, ar tada nebuvo galima suderinti kito laiko jums ateiti? Tarsi nuskambėjo kaip priekaištas, kad mes užduodame klausimus, kurių mums kyla stebint procesus viešojoje erdvėje.
A. DULKYS. Jūs kažką supainiojote. (Balsai salėje) Gerai, tada galbūt pakartokime. Man kilo mintis… Norėjau pasakyti, kad šiuo metu dalininkai, universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, dar tikrai darbo tvarka derina, kokia bus konkurso organizavimo tvarka, ir ta informacija yra tik tarp universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Dabar kažkur kažkas atneša į Seimo tribūną ir tuo metu, kol mes dirbame, šitą klausimą deriname, jūs jau klausiate, kodėl antras etapas, kodėl toks ir toks dalykas.
Aš tik norėjau pasakyti, kad kai kam gali kilti klausimas, kad kai tik ateina Kauno klinikų vadovo konkursas, taip iš karto kažkokie papildomi niuansai, nes praeitis rodo, kad likus mėnesiui iki Kauno klinikų konkurso 2018 metais buvo koreguoti kvalifikaciniai reikalavimai, likus pusantro mėnesio iki Santaros vadovo rinkimų vėl buvo koreguoti. Mano buvo tik pasidalyta, kad, žinokite, gali kam nors kilti tokių abejonių. Bet ne, aš pasisakydamas… gal nelabai klausėte, visi užimti, tikrai dėkojau, kad šiandien suteikėte galimybę pakalbėti apie ligoninių vadovų klausimus. Tikrai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Gerbiamasis Eugenijau, paskutinė paklaus L. Nagienė ir gal tada jums žodį, gerai? Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mes pradedame konkursą neturėdami sąlygų. Sakote, dabar deriname, dabar žiūrime, o konkursai jau paskelbti. Turite dešimt kandidatų, tik neaišku, kaip juos pravesite. Aš taip susidariau, kaip sakau, sieną pastatysiu šiandien, bet neturiu nei plytų, nei cemento. Čia tas pats: konkursą organizuoju, bet nežinau, kokios tvarkos.
Man buvo visiškai neaišku iš atsakymų, kas konkrečiai vadovauja antram etapui, kas vadovauja tiems pokalbiams, kur yra patvirtinta. Labai teisingai akademikas E. Jovaiša pasakė: pirmiausia reikia pradėti nuo statuto, nuo visų pakeitimų, patvirtinti tvarkas ir po to skelbti konkursą. Ar jums taip neatrodo, ne nuo to reikėjo pradėti? Aš sutinku, kad galbūt tos sąlygos anksčiau buvo labai prastos ir buvo labai mažai kandidatų, dabar jūs atlaisvinote, daugiau kandidatų atsirado, sutinku, bet šiuo atveju iš atsakymų man visiškai neaišku. Statome namą, neturėdami pagrindo.
A. DULKYS. Gerai, pasitikslinkime. Konkurso organizavimo pradžia sveikatos apsaugos ministrui patikėta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Sveikatos apsaugos ministras nustato kvalifikacinius reikalavimus konkursams. Tai yra padaryta ir šito aš nekeisiu, tai visiems yra aišku. Ir visos konkurso tvarkos, kurios yra įstaigoms, kurių steigėjas arba dalininkas yra tik Sveikatos apsaugos ministerija, viskas taip ir vyksta. O universitetų ligoninėse jau pati tvarka pagal ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kiek bus etapų, kaip norėtų dalininkai, tai yra jau dalininkų sutarimo reikalas. Kol dalininkai nesutaria, tol konkursas yra nepaskelbiamas. Taigi, man atrodo, viskas aišku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
A. DULKYS. Todėl, kad Klaipėdos universiteto dalininkai jau sutiko pagal šią tvarką ir procesas vyksta, o Kauno – dar ne.
PIRMININKAS. Kolegos, nepradėkime diskusijos iš vietos. Per šoninį mikrofoną E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ministre, jūsų insinuacijos labai keistos. Reikėtų suprasti ir žinoti jums jūsų padėtyje, kad tos sąlygos, kurios buvo 2018–2019 metais, buvo taikomos tam, kad į vadovų postus ateitų labai kvalifikuoti žmonės. Dabar jūs norėtumėte atverti tuos vartus šitaip plačiai, kad į vadovo postą ateitų žmonės, labai nekaip kvalifikuoti. Vienas vienintelis dar jūsų reikalavimas yra daktaro laipsnis. Viskas. O be daktaro laipsnio universitetiniame gyvenime yra labai daug ko. Galbūt jūs to nežinote.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Eugenijau. Taip pat per šoninį mikrofoną A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pareplikuoti ir apginti ministrą. Man, kaip komiteto pirmininkui, tikrai šioje kadencijoje nekilo jokių įtarimų, kad konkursai organizuojami neskaidriai. Noriu priminti, kad per paskutinį pusmetį konkursuose, kuriuos organizavo savivaldybės, ir Vilniaus miesto, ir kitos, į ligoninių, poliklinikų vietas dalyvavo 10, 8, 18, 32 kandidatai. Tikrai nuostabūs, pasiruošę žmonės. Tai yra konkursas.
Kaip minėjo ministras, kažkodėl labai keista, kad į tokius postus su dideliais atlyginimais pretenduoja vienas ar du žmonės. Jeigu kalbame apie tuos perteklinius reikalavimus, kurie buvo pakeisti ir sugriežtinti būtent prieš 1 mėnesį arba prieš 2 mėnesius prieš konkursus, tikrai, kolegos, kyla įtarimų, kodėl taip yra. Aš noriu priminti ir savo ne visai korektišką elgesį, kai paviešinau įrašą su buvusia viceministre, kuri liudijo, kad buvęs ministras galimai paprašė sudiktuoti atsakymus į klausimus. Nukentėjo viceministrė, buvo atleista. Lygiai taip pat dėl tų visų kitų pirkimų testų už kelis kartus didesnę kainą. Vėlgi po teismus dabar vaikšto viceministrė, nors ne ji priėmė sprendimą.
Kolegos, galite jūs patylėti šiek tiek, leisti man atsakyti. Jau jums tikriausiai gėda klausytis.
Tai tokių įtarimų dėl neskaidriai organizuojamų konkursų aš neturiu. Yra liberalizuota. Niekas nekaltina nei Kauno, nei Santaros klinikų vadovų. Kaip tik praeitą savaitę buvome išvažiuojamajame posėdyje Kaune. Duok Dieve visiems taip organizuoti veiklą, kaip Kauno generalinis direktorius, kaip jo jaunos komandos žmonės organizuoja veiklą. Ir niekas dabar nežino, kas ir kiek paduos. Bet kad sudaroma galimybė visiems kitiems žmonėms, nebūtinai turintiems profesoriaus laipsnį, nes kyla įtarimas, kad čia kai kas sau norėjo prisitaikyti, yra šaunu, ministre. Toliau laikykitės, nes mes jūsų veiklą stebime, kontroliuojame ir, kaip minėjau, įtarimų, kad darote šioje srityje neskaidriai, neturiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, galite palikti tribūną. Taip. Per šoninį mikrofoną D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Kaip ir gerbiamas Antanas, turiu irgi repliką. Aš dabar klausydamas atsakymų pasijutau apgautas, nes aš balsavau už ligoninių sujungimą, skirtingai nuo savo daugumos kolegų. Bet supratau, kad tai, kas buvo esminio pažadėta, įkurti prevencijos ir profilaktikos centrą Palangoje, į kurį būtų siunčiami tie žmonės, kuriems nebūtina gultis į ligoninę, tegul jie gauna informaciją. Toje eilėje, kur sausio mėnesį stovėjo eilėje dėl patekimo į eilę, pusė žmonių neturėjo toje eilėje stovėti. Jiems reikėjo vykti į tą centrą ir sužinoti, kad nėra ko bijoti, nes jie ten dėl to išsigando, kad po trijų skiepų gali numirti, ir stovėjo išsigandę. Būtų nuvažiavę į Palangą, būtų juos ten nuraminę, davę profilaktinę programą, bet tas nepadaryta iki šiol ir nežadama daryti. Kai žmogus pusantro mėnesio, turėdamas insulto požymių, laukia eilės, dar pusantro mėnesio, kad ateitų pas daktarą, tai 3 mėnesiai, jis jau tris sykius galėjo numirti. Ir atsakymo nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Šiuo klausimu paskutinėms suteiksiu G. Burokienei ir A. Širinskienei, kad niekam nekiltų pagundos dar eiti replikuoti per šoninį mikrofoną. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tai norėjau paklausti, gerbiamas posėdžio pirmininke, kas ten buvo per žanras, kad komiteto pirmininkas puolė ginti ministrą, kurio niekas nepuolė? Pagal kokį čia Statuto straipsnį mes dabar?
PIRMININKAS. Žanras kaip visada Seime – kas ką nori, tas tą šneka. (Balsai salėje) A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Žinote, matyt, tada visiems reikia tą pradėti daryti, nes aš irgi esu labai nustebusi. Aš pasirašiau klausimus ministrui ir tikėjausi normalių, nuosaikių atsakymų, bet gavome priekaištų laviną, kodėl mes paklausėme, nors iš tiesų klausimai yra labai rimti. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip gali universitetinėse ligoninėse, kurios yra aukščiausi mokslo pažangos centrai, arba kitose ligoninėse, kur steigėjas yra universitetas, dirbti asmuo be deramo išsilavinimo, be pedagoginio vardo. Mes turime čia pavyzdžių ir šioje Vyriausybėje, kur dirba ir šokdina advokatus asmenys, patys nesugebėję išlaikyti advokatūros egzamino. Aš tikrai manyčiau, kad iš I. Šimonytės Vyriausybės nereikia imti pavyzdžio, o tiesiog siekti vis dėlto tam tikrų mokslo standartų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Nuleidome šiek tiek emocijų.
16.09 val.
Rinkimų kodekso 176 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2443 (pateikimas)
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. 2-8 klausimas – Rinkimų kodekso 176 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2443. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas. Gerbiama Agne, pateiksite projektą?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu, kad kai kuriuos asmenis labai nervinu, bet tiesiog reikės pakentėti, matyt, mane ir šį kartą, ir dar vieną kartą. Išties norėčiau pristatyti dar vieną įstatymo projektą, kuris kyla reaguojant tiek į Europos valstybių patirtį, kiek pavyko su ja susipažinti ieškant informacijos, tiek ir į tai, kaip atrodo Seimo narių atsistatydinimas pastaruoju metu. Aš tiesiog savo pasiūlymu siūlau grąžinti senąją tvarką, kuomet Seimo narys ateidavo į VRK ir tuomet, kai yra svarstomas jo įgaliojimų nutraukimas, asmeniškai dalyvaudavo ir patvirtindavo savo savanoriškumą ir savo apsisprendimą. Kiek teko peržiūrėti Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, tai vėlgi visur atsistatydinimo procesai yra vienasmeniai ir faktiškai Lietuva vienintelė šiuo metu, bent jau mano žiniomis, galbūt kam nors pavyks rasti kitaip, turi tą modelį, kur asmuo gali iš esmės nedalyvaudamas priimti sprendimus ir nedalyvaudamas atsistatydinti. Vis dėlto tas dalyvavimo momentas užtikrina tai, kad VRK gali atsiklausti Seimo nario, ar jis priėmė sprendimą niekieno neverčiamas. Mes kartu turime ir papildomą saugiklį nuo spaudimo Seimo nariui atsistatydinti ir, manyčiau, tikrai daugiau skaidrumo ir aiškumo sukeltų tas grįžimas prie senosios tvarkos, kuria niekas kaip ir nesiskundė, bet kuri dėl kažkokių priežasčių diskutuojant staiga neaptarta ir neišdiskutuota pakito. Kaip matėme pastaruoju atsistatydinimo atveju, išties visuomenės ir žiniasklaidos dėmesys yra labai didelis tiems atvejams, kur vėlgi Seimo narys pats nedalyvauja ir nepatvirtina savo savanoriškumo ir savo savanoriško apsisprendimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Agne. Jūsų paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, mes įstatymo pataisas dažniausiai siūlome žiūrėdami į kažkokias realias situacijas. Iš tos mūsų turimos praktikos apie Seimo narių buvusius atsistatydinimus, ar nors vienu atveju iškilo klausimas, kad galėjo būti kokios nors įtakos rašant atsistatydinimo pareiškimą? Manau, kad nėra tokių atvejų. Ar mes įsivaizduojame taip, kad jei koks nors Seimo narys bus tiek prispaustas, parašys tą pareiškimą, o, atėjęs į VRK, kažkaip įgis drąsos ir jau pasakys, kad nenori atsistatydinti? Kita vertus, jei Seimo narys sunkiai sirgs, gulės ligoninėje ir norės atsistatydinti, kaip jis paklius tuomet į VRK tiesiogiai?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matote, jeigu Seimo narys sirgs ir bus jau klausimų dėl jo galėjimo priimti sprendimus, tai, matyt, bus su tuo susijęs teismo sprendimas. Pasveikęs Seimo narys galės atitinkamai ateiti ir pasakyti. Lygiai taip pat Seimo narys gali sirgti (jūsų versiją plėtojant toliau) taip, kad jis negebės pasinaudoti ir elektronine sistema. Visą laiką gali būti nenumatytų situacijų, bet tai, kad faktiškai visos Europos Sąjungos valstybės narės turi asmeninį atsistatydinančio parlamentaro atėjimą, manau, rodo tam tikrą konsensusą ir visų norą įsitikinti.
O kalbant apie paskutinius atsistatydinimus, tą patį Seimo nario K. Bartoševičiaus atvejį, visi matėme, kad ir žiniasklaida, ir visuomenė tikrai turėjo labai daug klausimų Seimo nariui apie jo atsistatydinimo aplinkybes, bet nei žiniasklaida, nei visuomenė tų klausimų užduoti negalėjo, lygiai kaip ir VRK negalėjo įsitikinti, ar vis dėlto žmogus tikrai niekieno nespaudžiamas tokiomis aplinkybėmis priėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš turbūt panašiai, kaip gerbiamas Jurgis. Kas iš tikrųjų gali atsitikti gyvenime, koks nors autoįvykis, kad fiziškai Seimo narys negalėtų? Jūs sakote, teismo sprendimu. Tai dar viena valakyta. Kas šiais laikais trukdo? Yra galimybė ir elektroniniu parašu pateikti tą atsistatydinimo prašymą ir jis būtų patenkintas. Galima perklausti ar dar ką nors daryti, kodėl būtinai sodinti į neštuvus ar ratukus ir vežti leisgyvį tam, kad fiziškai jį kas nors pamatytų? Na, čia tikrai sunku įsivaizduoti, ypač šiais laikais. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Šiais laikais, žinote, visi nėra apsaugoti nuo galimų situacijų. Kaip minėjau, gali būti tokie Seimo nario sužalojimai, kad jis nesugebės ir mobiliojo parašo mygtukų paspausti. Tokių dalykų gali būti. Įstatymas visų procedūrų negali numatyti, žiūrint į ateitį. Bet jeigu Seimo narys yra neveiksnus ilgą laiką, yra galimybė jį atstatydinti kitais pagrindais. Šiuo atveju, aš dar kartą kartoju, nesuprantu, kodėl Lietuva turėtų turėti kokį nors išskirtinį reguliavimą, kai visos ar dauguma valstybių, kiek man pavyko peržvelgti, turi labai aiškų įsitikinimo procesą, ar žmogus tikrai nieko neverčiamas atsistatydina ir pasitraukia.
Manau, kad, turint žmonių pasitikėjimą, dalyvavus rinkimuose, esant politiku ir viešu asmeniu, tikrai nėra sunku ateiti ir pasakyti VRK, kad aš pasitraukiu, priežastys yra tokios ir tokios, manęs niekas neverčia. Aš suprantu, kad kai kurioms partijoms kai kuriais atvejais yra patogiau turėti tokį pabėgimo mechanizmą, kuomet išsiunti vos ne elektroninį laišką, kaip K. Bartoševičiaus atveju, pasitrauki be jokių klausimų, atsakymų ir tavęs niekas nemato. Suprantu, kad tai kai kuriuos politinės sistemos dalyvius apsaugo nuo tam tikros gėdos, bet ar tai yra sąžininga, ar tokia tvarka kada nors negali būti panaudota prieš kitus Seimo narius, aš tikrai turiu labai daug abejonių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs sakėte, atsibosite mums čia. Na, tikrai neatsibosite. Bent jau šis tas vyksta čia, jus matant tribūnoje visada galima paklausti, maloniai atsakote, toks puikus bendradarbiavimas.
Bet klausimas būtų toks. Kodėl jūs susirūpinote tik Seimo nariais? Kaip pati ką tik pripažinote, vienam asmeniui taikote šį atvejį, nors mane ką tik, neseniai kritikavote, kad dėl vieno asmens. Pati lygiai taip pat būdama teisininkė dėl vieno asmens registravote net Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo pataisą. Tai vienas asmuo vis dėlto nusipelno vienos pataisos, ar ne?
Ir norėjau paklausti, kodėl susirūpinote tik Seimo nariais, o savivaldybės nariais nesirūpinate? Savivaldybės nariai lygiai taip pat elektroniniu būdu gali atsisakyti ar apskritai jiems nereikia atvykti. Lygiai tokia pati situacija gali būti savivaldybės nariams.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matyt, visi suprantame savivaldybės nario ir Seimo nario teises ir pareigas. Jos tikrai radikaliai skiriasi. Manyčiau, kad Seimo narys ir taip turi šiek tiek daugiau kitos apsaugos. Tarkime, išskirtinis imunitetas taip pat yra būdingas Seimo nariui, Seimo nariui yra būdingos ir tam tikros teisės, kurių savivaldybių nariai neturi. Šiuo atveju ir Teisės departamentas nematė kokio didelio diskriminavimo kitų politinio proceso dalyvių atveju, bet išties K. Bartoševičiaus istorija parodė labai aiškias spragas. Turiu pripažinti, kad nei darbo grupėje, kurioje, rengiant Rinkimų kodeksą, dalyvavau tikrai kiekviename posėdyje, nei paskui Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip nors atskirai tos senosios tvarkos atsisakymas nebuvo aptartas. Tokios analizės, kodėl mes tą darome, nebuvo. Dabar matome, kad susidaro galimybės ir Seimo narys tiesiog be paaiškinimų, be įsitikinimo, kad jis tai daro savanoriškai, gali pasitraukti. Manau, kad, suprantant ir tam tikras geopolitines grėsmes, apie kurias jūs nuolat primenate, tikrai gali susitvarkyti, susiklostyti tam tikros aplinkybės, kai ir nedraugiškos jėgos gali versti Seimo narius pasitraukti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Agne. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Nežinau, kodėl ponia Agnė čia taip apie K. Bartoševičių kalbėjo. Aš tai prisimenu kitą atvejį. Šitos kadencijos pradžioje R. Karbauskis atsistatydino, išėjo iš Seimo narių ir, beje, pasakė: valdančiosios koalicijos intrigantai mane privertė priimti tokį sprendimą. Būtų buvę tikrai prasmės pakviesti R. Karbauskį tuo laiku į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pasiteirauti: kas prieš tave buvo rezgama, kad tu nutarei išeiti iš Seimo? Aš čia beveik pažodžiui cituoju R. Karbauskio pasakymą.
Lygiai taip pat aš matyčiau prasmę, sakysime, praėjusios kadencijos pradžioje G. Kildišienės atveju. Ar nebuvo už nugaros kas nors, kuris privertė G. Kildišienę, kai praėjo 2 mėnesiai nuo kadencijos pradžios, atsisakyti Seimo nario mandato?
Šios kadencijos pradžioje A. Guoga taip gana nemotyvuotai išėjo, paliko Seimo ašarų pakalnę. Aš be ironijos sakau, kodėl čia tik apie K. Bartoševičių kalbama, nes matome ir kitų pavyzdžių, kurie nelabai aiškūs. Antanai, rėki, bet aš kalbu ir per savo balsą paties negirdžiu.
Pateikimo stadijoje aš balsuosiu už, o paskui – be įsipareigojimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). O aš balsuosiu prieš ir dėl savo skaudžios asmeninės patirties. 2000 metais buvo tokia kadencija, kai iš Tėvynės sąjungos buvo išrinkti devyni nariai ir aš buvau dešimtuoju, tuo likusiuoju už brūkšnio. Vienas iš jų po kurio laiko pasitraukė, o aš tuo tarpu buvau mokslininku, dirbau užsienyje, turėjau ilgalaikę 3 mėnesių mokslinę stažuotę. Staiga man iš VRK skambina: atvažiuok, atvažiuok, atvažiuok, tu esi Seimo narys. Sakau: nesiruošiu aš niekur važiuoti, aš nenoriu būti Seimo nariu – aš noriu ir toliau būti profesoriumi, mane tai tenkina. Sako: ne, tu negali atsisakyti jokiais būdais, tik atvažiavęs. Sakau: žinote, aš dėl jūsų tokių dalykų nelakstysiu į Vilnių, esu Vokietijoje. Štai pusantro mėnesio buvau Seimo nariu formaliai be atlyginimo, be nieko, toks nuskriaustas.
Štai, ponia Širinskiene, sakote, kad čia nesunku atvažiuoti. Man buvo sunku, aš nenorėjau nutraukti savo mokslinės stažuotės ir įrodinėti, kad mano e-mail’as yra teisingas, aš rašiau ir niekas man už nugaros, joks vokietis nestovėjo su automatu. Štai aš manau, kad jūs verčiate žmones šiais laikais, kada galima, jeigu norite, net ir elektroniniu būdu matyti jo veidą pasiėmus internetinę priemonę ir matyti, kad jis pats sako: aš nenoriu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus labai rimtus argumentus ir už, ir prieš. Dėl įstatymo projekto apsispręsime darbotvarkės pabaigoje.
16.24 val.
Rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2556 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2556. Pranešėjas – D. Griškevičius. (Balsai salėje)
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dirba. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siekiama suvienodinti, sakyčiau, tam tikrų dviejų subjektų teises. Kaip žinote, šiuo metu galiojančio įstatymo būtent 163 straipsnio 1 dalis kalba apie tai, kad, esant mažesniam nei 50 balsų skirtumui per rinkimus vienmandatėse, komisija, VRK, privalo perskaičiuoti balsus. Kaip žinome, turime ne vieną praktiką ir iš naujausių savivaldos rinkimų, kai po tokio perskaičiavimo Šilutės rajone keitėsi antro turo dalyviai ir vietoj vieno kandidato iš Socialdemokratų partijos liko kitas Konservatorių partijos narys. Manau, kad ta analogija vadovaujantis… Aišku, turėjome ir Seimo rinkimuose ne kartą, matau ir kolegą E. Pupinį, jis susidūrė su perskaičiavimo klausimais.
Tai nėra šiuo metu daugiamandačių sąrašams galiojanti norma, ypač kalbant apie savivaldos rinkimus. Manau, kad tai yra neteisinga, nes vėlgi perskaičiavus gali būti taip, kad tikrai gali keistis tam tikri, na, partijų, sakykime taip, mandatų skaičiai. Dabar yra palikta tokia kaip ir galimybė, prievolė VRK pačiai priimti, tiksliau, konkrečiai apygardos balsų skaičiavimo komisijai pačiai priimti sprendimą dėl perskaičiavimo. Įdomu tai, kad net ir per šiuos paskutinius, 2023 metų, rinkimus Alytaus rajono savivaldybė, tiksliau, ne savivaldybė, o komisija perskaičiavo balsus, nes viena partija prašė. Tai nepakeitė mandatų skaičiaus, tačiau keitėsi gautų konkrečių balsų skaičius, kai kurių net iki dešimčių. Turime irgi atvejų, situacijų iš paskutinių įvykusių Lietuvos savivaldybių rinkimų, kur iš esmės kai kurios partijos pagal sąrašus tam tikrose savivaldybėse negavo mandato, nes jiems pritrūko ar 6, ar 11 balsų. Todėl čia ir siūlomas, sakykime taip, dabar galiojančiam įstatymui analogiškas papildymas 2 punktu, 2 dalimi, kad tokie pat privalomo perskaičiavimo dalykai būtų taikomi ir dėl daugiamandačių savivaldybių rinkimų sąrašų.
Dar kitas dalykas. Reikia suvokti, man atrodo, kur dabar yra slypintis pavojus dažnu atveju, ypač kalbant apie daugiamandačių sąrašus, tai yra tai, kad, kaip žinome, į komisijas partijos deleguoja savo atstovus. Gali susidaryti tokių situacijų, kai jų paskirti nariai matydami rezultatus priima sprendimą atsižvelgdami į tai, koks perskaičiavus gali būti potencialus, sakykime, rezultatas. Tarkime, tos partijos, kurios jau iškovojo kažkiek mandatų, matydamos, kad perskaičiavus, tarkime, gali būti, kad neteks, natūralu, neturi jokio intereso tai daryti. Todėl, manau, šitą sąlygą tikrai reikėtų pašalinti.
Ir kitas dalykas, aš manau, net ir pats prašymas, kai partijos ar politinės organizacijos, liaudyje vadinami komitetai, prašo perskaičiuoti… Aš tikrai manau, tai turėtų būti daroma privaloma tvarka, tiesiog pašalinant papildomai galimas įtampas ar įvairias bereikalingas interpretacijas dėl vienokio prasto ar kokio nors kitokio balsų skaičiavimo.
Kaip matėte, yra Teisės departamento kelios pastabos. Iš esmės jos visos yra techninio pobūdžio, išskyrus galbūt vieną, kur būtent prašo patikslinti ir nurodyti, kad tai yra taikoma daugiamandačių savivaldybių sąrašams, nes, natūralu, jeigu mes kalbėtume apie Seimą, tai perskaičiuoti visą Lietuvą, aišku, turbūt būtų per daug sudėtinga. Aš su šia pastaba iš esmės sutinku. Jeigu būtų pritarta, aš manau, kitose stadijose galima būtų sureguliuoti. Tiek trumpai, ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų užsirašė paklausti pakankamai daug Seimo narių. Pirmas klausias A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Tikrai suprantu, kolega, problemos aktualumą, tačiau visgi norėtųsi pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie dirba komisijose, dažnai balsus baigia skaičiuoti naktį ar paryčiui ir krūvis yra milžiniškas, o už jį, tiesą sakant, nėra tinkamas apmokėjimas. Man atrodo, kad kiekviena partija turi savo atstovus komisijoje, turi savo stebėtojus ir jeigu fiksuojamas pažeidimas, aš manau, kad tuomet ir turėtų būti balsai perskaičiuojami. Jeigu tokio pažeidimo nėra ir visi pasirašo protokolą, tačiau politinė partija, kurios kandidatas pralaimi keliasdešimčia balsų, arba politinė partija, kuriai pritrūksta iki patekimo kelių šimtų balsų, tikrai yra tinkamas pagrindas? Aš manau, kad vis dėlto ne. Ar tikrai jūs galvojate, kad tokiu būdu reikėtų reguliuoti ir versti žmones dirbti papildomai, jeigu nėra fiksuojama jokių pažeidimų?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju. Man atrodo, kad tai yra labai mažas… Ne veltui dabartiniame įstatyme, galiojančiame įstatyme, yra ta nuostata, kalbant dėl vienmandačių, kur yra labai mažas kiekis balsų ir tikrai natūralu, kad gali įsivelti žmogiška klaida. Klausia, kiek? Tai iki 50. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, mes puikiai suprantame, kad tai yra vadinamieji brokuoti biuleteniai. Kartais tikrai vyksta ginčai tarp pačių komisijos narių, ką laikyti ar aiškiai išreikšta valia, ar neaiškiai išreikšta valia. Todėl tie atvejai tikrai yra, manau, galimi, jeigu partija prašo, nes jeigu partija neprašo, nereikia nieko perskaičiuoti. Čia yra tiesiog paimta analogija, nes aš manau, kad dabar kandidatai į merus arba kandidatai vienmandatėse į Seimo narius turi išskirtines geresnes sąlygas ginti savo, pavadinkime taip, teises labiau negu tie patys kandidatai, kurie kandidatuoja daugiamandačių sąrašuose.
Kalbant dėl pačių komisijos narių, tai gali, ir dabartiniame įstatyme numatyta, atsiradus poreikiui perskaičiuoti balsus, gali būti pasitelkiami ir kitų apygardų arba komisijų nariai tam bendram darbui, nes tikrai tų perskaičiavimų, jeigu būtume pritaikę tą dabartinę siūlomą analogiją, man atrodo, papildomai būtų reikėję perskaičiuoti tris apygardas, jeigu kalbėtume apie 2023 metų rinkimus. O dėl komisijos narių, aišku, reikia atskirai spręsti ir turbūt čia jau ne šio įstatymo nuostatos dėl jų atlygio.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš būsiu priešingos nuomonės negu kolega A. Bagdonas. Nemanau, kad rinkimai, skaidrūs rinkimai, sąžiningi rinkimai, turėtų būti matuojami per brangiai arba kad per daug darbo įdėta. Esminis dalykas yra geras, tikslus rezultatas, atliepiantis ir rinkėjų lūkesčius, ir tų žmonių, kurie dalyvauja rinkimuose, lūkesčius. Nebūtų tokios diskusijos, jeigu perskaičiavus balsus nebūtų atsiradę klaidų. Matyt, per tiek metų, kiek Lietuvoje vyksta nepriklausomi rinkimai, mes esame tų klaidų matę, kai plius 5 tampa minus 5 ir panašiai. Vis tiek tų klaidų yra daroma.
Bet mano klausimas yra toks. Aš pritariu jūsų pasiūlymui ir palaikau jį. Jūs kalbate dėl to skirtumo – 50, bet ar tai galiotų tais atvejais, kai, pavyzdžiui, turiu paskutinių rinkimų pavyzdį, trūko 7 balsų, kad gautų papildomą 7-ą mandatą? Kadangi nėra perskaičiavimo galimybės, 800 mažiau surinkusi partija gauna tiek pat mandatų, kiek ir tavo partija, nepaisant to, kad tau pritrūko tik 5, ir tu neturi teisinio pagrindo jų perskaičiuoti. Ar tai galiotų šiuo atveju, ar ne?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, šiuo atveju negaliotų, tai būtų aktualu tik dėl to ribinio kartelės klausimo. Jeigu, tarkime, sąrašas yra už brūkšnio, liaudiškai tariant, tai tik jam būtų aktualu. Tai nebūtų taikoma jau patekusiems į sąrašus dėl tų mandatų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. K. Masiulis dar norėtų savo įspūdžiais pasidalinti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, įspūdžiai čia dabar liks už borto. Aš norėčiau paklausti šio bei to, net trijų klausimėlių. Ar čia yra pakankamai logiški?.. Aš pritariu idėjai, kad reikia suskaičiuoti tiksliai. Bet ar pakankamai logiška tai, tarkime, jeigu kažkas nepateko į sąrašus, jam gal irgi trūksta kelių balsų ir patektų, apsikeistų, tai gal tada viską reikia skaičiuoti? Be to, sąrašai, jeigu suskaičiuosime, gal apsivers ir gaus vienas sąrašas daugiau balsų, o kito balsų skaičius sumažės. Ir dar reitingo taškai. Ar jų irgi nereikėtų perskaičiuoti, nes reitinguojant galbūt būtų išrinkti kiti asmenys?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Kęstuti, aš manau, jūs keliate teisingus klausimus ir žiūrint į ateitį, be abejo, galima ieškoti dar tikslesnio reguliavimo, bet turbūt iš praktikos puikiai žinote, kad kai ateini į tribūną ir kuo daugiau punktų palieti, tuo didesnė tikimybė gauti vis dėlto Seimo neigiamą atsakymą, nes atsiranda daug įvairiausių klausimų, pastabų, pasiūlymų. Todėl aš vis dėlto linkęs pradėti nuo žvirblio rankoje, o ne nuo briedžio girioje, sakykime taip, galiojančios įstatyminės nuostatos pagrindu tiesiog išplėsti būtent tą mano aptariamą klausimą. Tačiau visiškai sutinku su jumis, kad ateityje, manau, tikrai galima plėsti ir tą pačių sąrašų teisingą skaičiavimą, nes tai irgi gali keisti netgi vieno ar kito kandidato atsiradimą. Turime tokių atvejų, kai yra netgi lygus balsų skaičius ir patenka tik tas, kas buvo pirmesnis sąraše. Tai natūralu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nežinau, ar jūs kada nors dirbote apylinkės ar apygardos komisijoje, galbūt ir turite patirties, bet jūs puikiai suprantate, kad ten asmenys į komisijas paprastai ateina iš kitų darbų sekmadieniais ir jiems reikia pirmadienį eiti jau į darbą. Neretai darbdavys labai sunkiai išleidžia iš darbo net per išankstinį balsavimą. Apie apmokėjimą aš jau nebekalbu.
Tai įsivaizduokite, ar nereikėtų, norint priimti jūsų pataisą, taip pat kompleksiškai pasižiūrėti į rinkimų komisijų reglamentavimą, kaip jiems tuomet kompensuoti ir ar darbdavys apskritai juos išleis tokiam ilgam terminui, nes daugiamandatę perskaičiuoti nėra taip paprasta? Trunka tikrai ne vieną valandą.
Na, jūs ir pats paminėjote, kad Teisės departamento išvadoje aiškiai pasakyta, jūs kai kur trupučiuką painiojate savivaldos ir Seimo rinkimus. Nežinau, dėl rinkimų komisijų tikrai kyla labai daug abejonių, ar nebus taip, kad apskritai nesurinksime narių į rinkimų komisijas, kai žinos, kad dar reikės ir visą pirmadienį praleisti. Ačiū.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėl maišymo – nemaišau, nes yra savivaldos rinkimų metu tiek vienmandačių rinkimai, tiek daugiamandatės. Aišku, vienmandatės taikomos ir Seimo rinkimuose. Tai yra pirma pastaba.
Dėl antros, aš kaip ir sakau, taip, jūs irgi išryškinate teisingą problematiką dėl teisingo apmokėjimo komisijos nariams. Šis klausimas iš visų lūpų skamba, bet mes to klausimo kažkaip vis nesprendžiame, nes suprantame, kad tai papildomai turbūt biudžetui kainuotų. Ir ne iš gero gyvenimo tą darome. Bet aš manau, kad tą problemą galima spręsti.
Beje, aš pats esu irgi registravęs vieną įstatymo pataisą, kuri, tikiuosi, irgi artimiausiu metu pasieks ir šią tribūną, tai yra būtent įtraukti kaip įmanoma didesnį ratą žmonių, galinčių dalyvauti rinkimų komisijose ir gauti už tai atlygį. Ir kalbu, tarkime, konkrečiai apie tuos pačius bedarbius, jie galėtų turbūt labiausiai dalyvauti, bet šiuo metu negali to daryti iš esmės dėl to, kad jiems neapsimoka to daryti, nes jeigu jie gaus užmokestį, praras savo išmokas. Man atrodo, tikiuosi, kad šią problematiką žinodamas palaikysite ir mano kitą teiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, gerbiamam ką tik kalbėjusiam, kuris uždavė klausimą, aš galiu pasakyti gerbiamam V. Semeškai – neseniai pakeistas Rinkimų kodeksas. Tai vienas dalykas. Ir jau keitė, ir jūs labai ilgai jį svarstėte.
Bet man aktualu pats rinkimų biuletenis. Būtų labai gerai, kad pasižiūrėtume, kaip šį kartą buvo padarytas. Daugiamandatė, kai reikėjo reitingavimą… ten faktiškai daug kas atsistojo ir net nepastebėjo tos juostelės apačioje. Tai vienas momentas, galbūt ir nebūtų buvę klaidų.
Bet ar nemanote iš viso, labai teisingai keliame klausimą dėl rinkimų komisijų… Aš manau, kad rinkimų komisijos turėtų būti kur kas tvirtesnės, į jas atranka turėtų būti. Ne vien tik patirtis. Dabar mes dažniausiai sakome, kad apygardos pirmininkas, jeigu yra patirtis, visą laiką bus tas pats. Turėtų būti arba rotacija ir taip toliau. Čia man tokiu labai negeru dalyku kvepia. Kartais tikrai dėl to būna nesusipratimų. Manau, kad tikrai galėtų įsitraukti daug daugiau ir teisininkų šiuo atveju. Ar jūs nemanote šią vietą pakeisti?
PIRMININKAS. Laikas!
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū už klausimą. Klausimas vėl teisingai keliamas. Pirmiausia dėl to, kad, mes patys puikiai suprantame, partijos deleguoja, pagal sąrašus deleguoja savo atstovus į rinkimų komisijas, ir mes puikiai matome, kaip kiekvienais metais yra vis sunkiau prisikviesti žmonių į šį tikrai labai atsakingą darbą, kuris reikalauja didelio dėmesingumo. Kaip gerai Vilius paminėjo, tikrai dirba nuo pat ankstyvo ryto iki pat vėlumos. Natūralu, sakykime, ta rinkimų naktis iš žmonių atima daug jėgų. Beje, turbūt dėl to ir kyla dažnu atveju vėliau tų klaidų, kur vienas ar kitas biuletenis gali ar pasimesti, arba būti ne į tą krūvelę, pavadinkime, padėtas, todėl šitas pakeitimas ir siūlomas, kad tokių klaidų būtų galima išvengti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš iš tikrųjų palaikysiu šitą projektą ir kviečiu kitus palaikyti, nes žmogiškoji klaida, nakties metu skaičiavimas, tai tikrai nė vienas mes nesame… Kas nedirba, tas neklysta, galbūt ir ne specialiai Šilutėje ar dar kažkur buvo klaidų padaryta. Manau, tikrai reikėtų pritarti ir stiprinti mūsų Rinkimų komisijos darbą. Kaip teisingai Domas paminėjo, faktiškai turėtume galvoti galbūt apie apmokėjimą ir leisti tiems, kurie išėję į išankstinę pensiją, gauti visą pensiją, kad nebūtų mažinama. Kai kas eina, tikrai savanoriškai dirba, partijos deleguoja, bet tas darbo užmokestis yra ganėtinai mažas. Jeigu, sako, darbdaviai neišleidžia, tai aš manau, kad suderinus su darbdaviais ir jeigu jie gautų, kad darbo užmokestis būtų bent minimalioji mėnesinė alga, tai tikrai, aš manau, surastume žmonių ir tai būtų ženkliai tvirtesnės komisijos. Todėl tikrai kviečiu palaikyti, nes čia visada yra ir bus klaidų, niekada mes nė vienas nesame apdraustas ir kartais tikrai ne specialiai yra. Todėl balsuokime už ir nereikės eiti į teismus ir skųstis teismams, kad neleidžia perskaičiuoti komisijai. Komisijoje kartais irgi vienas balsas lemia ir nebeperskaičiuoja balsų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nors savo klausimu sakė, kad yra už, prieš užsirašė pasisakyti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kalbėsiu paradoksaliai. Aš dėl koncepcijos tai visiškai sutinku, kad reikėtų siekti, kad nebūtų jokių klaidų ir kad dėl rinkimų mes būtume garantuoti šimtu procentų, nors ten, kur dirba žmonės, niekada negalima tokių garantijų duoti. Žmonės tikrai daro klaidų, čia reikia sutikti. Bet tada mes turėtume visą laiką viską perskaičiuoti daugybę kartų ir niekados neturėti klaidų. Tai, matyt, tikrasis kelias būtų galvoti apie tai, kad mes turime keisti balsavimo sistemą ir kad mūsų biuletenius skaičiuotų elektroninės mašinos, skaičiavimo mašinos. Jos tikrai nepadarytų klaidų ir suskaičiuotų greitai. Nereikėtų ir mokėti, galvoti, kaip čia ryte pakeisti ką, kaip čia į darbą nueiti nepervargus. Reikėtų šituo keliu pasukti. Jis, matyt, finansiškai sunkesnis, ilgesnis, bet mažiau ir mūsų darbo būtų dėl tokių įstatymų leidimo, tobulinimo, dėl reitingavimo, dėl kitų procesų. Tikrasis kelias būtų šitas. O šis kelias, kurį siūlo kolega, irgi toks dalinis. Aš pats parodžiau, kad dar daugybė klausimų vis tiek liks neatsakytų ir klaidingų, net ir čia antrą kartą perskaičiavę negalėsime būti garantuoti, kad klaida nebus įsivėlusi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
16.43 val.
Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2566 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2566. Pranešėjas – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkui. Labai nesupykite, bet privalau vis tiek sureaguoti, ką pasakė Kęstutis praėjusiu klausimu. Trampistai Amerikoje turbūt dėl skaičiavimo mašinų kitokią nuomonę turi, bet čia turbūt remarka.
Dabar kitas įstatymo projektas, jis iš esmės gana smulkus ir, sakyčiau, gana techninio pobūdžio, tačiau, kaip gerai Jurgis prieš tai kalbėjo dėl kito klausimo, gyvenimas padiktuoja tam tikras situacijas, kurios sukuria tam tikras iki galo neapibrėžtas situacijas ir kelia problemų tiek kandidatams, tiek savivaldybei, tiek VTEKʼui, tiek VRK. Tai konkreti istorija. Kaip žinote, 2020 metais rugsėjo pabaigoje, tiksliau, rugsėjo pradžioje, įsigaliojo naujas Regioninės plėtros įstatymas, jame yra apibrėžtos regioninės plėtros tarybos teisės, pareigos, taip pat kalbama apie regioninės plėtros tarybos, tiksliau, ne tarybos, o valdybos administracijos vadovą. Dabar atsirado tokia situacija, kai vyko savivaldos rinkimai, kai kurie kandidatai, kurie šiuo metu eina šias minimas pareigas, tokių, tiesa, Lietuvoje nėra daug, tačiau jie buvo pasimetę, nežinojo, kaip reikia ataskaitose žymėti, ar jie eina suderinamas, ar nesuderinamas pareigas. Vis dėlto natūraliai bijodami, kad vėliau gali būti išbrokuoti VRK, žymėjo, kad jie eina nesuderinamas pareigas. Kaip žinote, turėjo mokėti papildomus užstatus dėl to, tačiau ilgainiui buvo išrinkti į tarybą ir turėjo dilemą, ką tada daryti, ar rinktis tarybos nario mandatą, ar eiti einamas pareigas.
Konkretus pavyzdys iš Šiaulių regiono, kai išrinktas tarybos narys vis dėlto kreipėsi į institucijas – į VRK, į VTEK’ą, bandydamas išsiaiškinti, ar vis dėlto tos jo užimamos pareigos yra suderinamos, ar nėra. Šiuo metu, kai mes priimame bendrą Politinių organizacijų, Rinkimų kodekso visą paketą, manau, tiesiog pražiopsojome vieną įstatymą ir tam tikrų pareigų, kurios savo esme draudžiamų dabartinių pareigų sąraše (mokyklų vadovai ir panašiai, čia taryba turi tiesioginę įtaką jų darbo organizavimui, biudžeto tvirtinimui) yra nesuderinamos. Pagal savo esmę ir šios pareigos yra tokios. Todėl tikrai kilo daug neaiškumų. Tas pats, kiek aš žinau, VTEK’as išaiškino, kad dėl nemažai klausimų būtų didelė grėsmė turėti interesų konfliktą, bet paliko sprendimą priimti pačiam kandidatui. Vis dėlto galiausiai kandidatas priėmė sprendimą atsisakyti mandato. Bet, kaip aš sakau, ši neapibrėžta situacija, manau, tikrai reikalauja išaiškinimo. Aš manau, tiesiog reikia spręsti šią problemą papildant nesuderinamų pareigų sąrašą. Tai ir yra siūloma šiuo įstatymo pakeitimu.
O kam dar kyla klausimų, dėl ko, na, pavyzdys – jis yra tiesiogiai atsakingas skiriamiems savivaldybių tarybų nariams ir merams, kolegijai jis yra atsakingas. Natūralu, į kolegiją renkami tie patys tarybos nariai, teoriškai gali būti renkamas pats vadovas. Tokios, manau, situacijos tikrai neturėtų būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Man taip pat nekilo abejonių, kaip ir jums, kad tos pareigos nėra suderinamos su tarybos nario mandatu, nes direktorius atsakingas ir jungia ne tik savo savivaldybės investicinius projektus ir įgyvendinamą strategiją, bet ir su kitomis savivaldybėmis regione kartu ir formuoja politiką, ir administruoja tuos projektus. Bet ar nemanote, kad reikėtų… Čia analogiją aš matyčiau su seniūnais. Seniūnai taip pat nėra ta pareigybė, kuri suderinama su tarybos nario mandatu. Ar nemanote, kad regiono plėtros tarybai, visiems administracijos nariams būtų skirtas tas nesuderinamumo ribojimas, mano vertinimu, pareigos, jeigu jisai būtų ir tarybos narys, ir regioninės tarybos pirmininkas? Tikrai kviečiu palaikyti, nes taip yra dėl biudžetinių įstaigų. Čia yra atvirkščias variantas, nes ne taryba jam darys įtaką, bet jisai stengsis padėti savo savivaldai, kuriai jis atstovaus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto posėdžio pabaigoje.
16.50 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 137, 138 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619. Pranešėjas – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu pasiūlymą, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti skaidresnį balsavimą namuose. Esmė, kad balsavimo vokus į namus namuose balsuojantiems piliečiams atneštų nebe du, o keturi apylinkės, apygardos komisijos nariai. Tai užtikrintų, manau, didesnį skaidrumą. Galime pamodeliuoti situaciją: kelios partijos sutaria dalyvauti rinkimuose, palaikyti viena kitą, pavyzdžiui, antrame ture ir išsiunčia savo komisijos narius. Gali nutikti visko. Kad užtikrintume slaptumą balsuojant arba parodytume, už kurį kandidatą balsuoti, to negalima užtikrinti. Jeigu meras, mero administracija teikia savo komisijos narį ir dalyvauja partijos atstovas, komisijos narys tame balsavime namuose, lygiai tokia pati situacija, kai galima balsavimo slaptumo neužtikrinti, nefiksuoti pažeidimo, o galima parodyti pirštu ir taip toliau, ir panašiai. Situacijų tikrai yra daug, tendencijos kai kuriuose rinkimuose tikrai matyti, kad balsuojant sekmadieniais, balsuojant eiliniuose rinkimuose rezultatas skiriasi nuo namų. Manau, kad situacija, priėmus tokį pasiūlymą, tikrai iš esmės keistųsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Griškevičius. (Balsai salėje)
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Nemačiau, kad įjungėte, atsiprašau. Mano klausimas iš esmės. Aš suprantu jūsų intenciją didinti skaidrumą, ta problematika tikrai visose savivaldybėse, nesvarbu, kurioje vyksta rinkimai, jeigu yra kokia nors viena dominuojanti jėga, pasireiškia. Deja, tą reikia pripažinti. Kaip jūs žiūrite į šią problemą, ar negalvojate, kadangi ir taip yra sunku pritraukti žmones į tas rinkimų komisijas, partijoms sunku vis dėlto rasti tų stebėtojų, kurie tarsi ir dabar galėtų būti kartu, eiti ir žiūrėti nemokamai, bet vis sunkiau tų žmonių surasti, ar nebus per didelė našta ir ar nepareikalaus, sakykime, didesnių finansų? Ir galbūt kitas sprendimas galėtų būti, ką daro, man atrodo, kai kurios institucijos, tos vadinamosios kameros atlape, gal tai sprendimas galėtų būti?
V. FIODOROVAS (DPF). Su kolegomis diskutavome būtent dėl kamerų atlapuose. Pasiūlymas tikrai geras, diskutuotinas. Tikiuosi, kad komitete galbūt mes tarpusavyje galėtume šį klausimą išdiskutuoti. Tikrai neprieštaraučiau ir tai būtų galimybė užtikrinti, kad nebūtų tam tikrų pažeidimų.
Kalbant apie žmonių pritraukimą, tai komisijos nario darbas yra apmokamas. Replikuodamas kolegai A. Bagdonui, kad vis dėlto brangiai kainuos arba per daug bus darbo, manau, kad, pasirinkę būti demokratine valstybe ir norėdami turėti skaidrius, sąžiningus, laisvus rinkimus, mes turime mokėti tam tikrą kainą. Negalime daryti tų rinkimų bet kaip, kuo pigiau, su kuo paprastesniais žmonėmis. Turime stengtis pritraukti žmones, turime padaryti, kad rinkimai būtų šventė, skaidri šventė, ir kad žmonėms, kurie įdėjo į tuos rinkimus darbo, būtų tinkamai atlyginta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai esu už tai. Žinote, iš praktikos galiu pasakyti, kai mes labai tvarkingai sudėjome stebėtojus, tai sako, kad pradaro duris komisijos narys ir iš karto šaukia: mes su svečiais! Jau būna iš anksto suredaguota, kas ir už ką balsuos. Tik man klausimas, kad iš tikrųjų galbūt ne visos komisijos laikosi balsavimo namuose tvarkos. Labai svarbios yra globos įstaigos, ten dažniausia irgi būna pažeidimų, ligoninės.
Kitas momentas. Kodėl jūs sakote, kad keturi, o gal trijų užtektų, nes keturi vis dėto tai yra nemažas skaičius, nes dažniausiai dalinasi komisijos nariai į kelias grupes tą dieną, kai vyksta balsavimas namuose?
V. FIODOROVAS (DPF). Visų pirma norėjosi pradėti diskusiją, ne kažkur pakampėse kalbėti, kad yra problema ir bus, kaip bus, bet pradėti diskusiją ir garsiai įvardyti, kad tai tikrai yra problema. Akivaizdžiai matyti, ypač pareigas einantys kolegos akivaizdžiai gauna kur kas daugiau balsų namuose kažkodėl, bet priešingai gali būti rinkimų dieną, kad rezultatas kitaip persidėlioja. Vadinasi, tendencija galėjo būti, aš nesakau, kad tikrai buvo, bet galėjo būti kažkaip dirbtinai pakreipta į kitą pusę. Trys, keturi, penki ar šeši – tai yra diskusijos, gali būti komitete, čia su kolegomis atėjome su pasiūlymu dėl keturių tam, kad pradėtume diskusiją. Galime tikrai diskutuoti ir ieškoti geriausio modelio, bet pradžioje pradėkime diskutuoti, pradėkime kalbėti, įsivardinkime, kad tai problema, ir tą problemą išspręskime.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Intencijos man patinka ir aš balsuosiu už, kad tikrai pradėtume diskusiją. Bet ar nereikėtų, kaip jūs manote, čia įrašyti (rašote, keturi, iš tikro pritarčiau L. Nagienei), kad gali būti ir mažiau, bet svarbiausia, kad būtų skirtingų partijų, kad nebūtų vienos partijos rinkimų komiteto, na, skirtingų politinių organizacijų, taip gal reikėtų apibendrinti?
V. FIODOROVAS (DPF). Matote, atskirti pagal partiškumą yra paprasta, bet, pavyzdžiui, jeigu administracijos direktorius yra iš kokios nors X partijos, kadangi ir administracija teikia savo kandidatus, ir savivaldybėje gali būti kokiai nors partijai priklausančių ar prijaučiančių žmonių, ar iš esmės dėl darbo santykių priklausančių žmonių. Sugretinti su valdančios partijos administracijos direktoriumi ir sulyginti jo partietį kolegą ir jam pavaldų asmenį kažkokiu įvardinimo būdu nėra galimybės. Bet jeigu atsiranda daugiau žmonių negu du, atsiranda trys, keturi ar kiek ten žmonių nuspręstų Seimas, jau čia mažėja tikimybė neužfiksuoti pažeidimo arba leisti, kad tas pažeidimas įvyktų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Sysas. Gerbiamas Algirdai, klausite?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Atsakė į klausimą.
PIRMININKAS. Atsakė. Labai dėkui.
V. FIODOROVAS (DPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man netrukdo, bet aš pasakysiu. Aš už, kad mes iš tikrųjų pradėtume polemiką, diskusiją. Tikrai, jeigu ateis didelė delegacija, ten sunku manipuliuoti ir galvoti, kad kas nors neprasitars apie tą manipuliavimą.
PIRMININKAS. Supratau. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
16.58 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2624 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2624. Pranešėjas – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Tęsiame mūsų valstybės ir visuomenės atsparumą stiprinančius veiksmus. Iš tikrųjų jau nemažai laiko Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas suko galvą, ką daryti tais atvejais, kai tam tikri ryšiai su autoritariniais režimais arba su tam tikrais verslo subjektais, kurie iš esmės priklauso nuo totalitarinio režimo, kur yra dar ir priešiški Lietuvai, kaip elgtis tais atvejais, kai įmonės nėra įtrauktos į sankcijas, pirmiausia, europines sankcijas. Tačiau bet kokiu atveju turėtų būti vertinama moralės požiūriu. Mes kalbame apie svarbių Lietuvos asmenų: valstybės politikų, valstybės tarnautojų, karių, žvalgybos pareigūnų, teisėjų ir jų artimų žmonių, galimus ryšius su verslo subjektais Rusijoje ir Baltarusijoje. Mes siekiame įtvirtinti viešinimą. Viešinimą, kuris leistų mums išsiaiškinti, deklaravus vienokį ar kitokį ryšį, vertinti to žmogaus sprendimus viešojo intereso požiūriu. Mūsų visų interesas, kad mes priimtume sprendimus viešojo intereso, nacionalinio intereso linkme, o ne kažkokių paslėptų įtakų veikimo pagrindu.
Kad viso to išvengtume, siūlome Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisą. Pagal ją viešuosius ir privačius interesus deklaruojantys asmenys (aš juos įvardinsiu, tai yra politikai, pareigūnai, tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesionalios karo tarnybos kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai) šiuo metu jau galiojančius nurodomus duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, to asmens, politiko, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimos akcijos suteikia balsus visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, tai yra tą jau egzistuojančią nuostatą dar papildytų tuo, kad būtų nurodoma ir šių juridinių asmenų, ir jų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdoma ūkinė veikla su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir kad atskleistų šių asmenų susitarimą ar susitarimus.
Taigi, mano požiūriu, šalia to, ką jau ir dabar turime, ir Ribojamųjų priemonių įstatymą, ir europines sankcijas, tai būtų dar vienas svarbus veiksnys, svarbi paskata būti atspariems, mažiau priklausyti nuo mums priešiškų trečiųjų šalių, o sprendimus priimti ir funkcijas vykdyti vadovaujantis viešaisiais interesais, nacionaliniais interesais, o ne kokiomis nors kitomis užslėptomis įtakomis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties jūs esate nuoseklus ir aš sveikinu jus. Nors pažvelgus į Teisės departamento, Europos teisės visus reikalus, čia einame prie kažkokios diktatūros, kaip matyti. Karui nesiruošiame, o bandome verslą prispausti, kad jis nedirbtų. Aš čia pasigendu Kinijos. Jeigu teisingai supratau, yra Rusija, Baltarusija, o kur Kinija, gerbiamas mano kolega? Ir paaiškinkite lemiamą įtaką. Čia kiek? 1 %, 10, 50?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Įtaka, lemiama įtaka, jau dabar yra apibrėžta Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Ne deklaracijoje, o įstatyme. Tai yra nuostata, kuri jau dabar egzistuoja. Aš nelendu į tas nuostatas ir tuos apibrėžimus – aš tik papildau, kad kur tas asmuo turi lemiamą įtaką įmonių ryšiui su Rusijos Federacija ir Baltarusija, turėtų būti deklaruojama, ir tiek. Aš tikrai nemanau, kad čia koks nors, sakykime taip, spaudimas. Jokiu būdu. Kaip tik yra viešumas ir kiekvienas žmogus tiesiog parašytų, ar jis, ar jo sutuoktinis turi kokį nors ryšį su įmone, kuri turi ryšį su Rusijos Federacija. Jį įrašo, mes žinome, kad jis tokį ryšį turi. Gal tai nėra jokiu būdu nusikalstama, tai yra galbūt moralės klausimas, bet priimdami sprendimą mes galėsime galbūt pamatuoti tuos sprendimus, žiūrėti vykdomas funkcijas. Manau, kad geras dalykas.
Dėl Kinijos. Kadangi aš tikrai prašysiu Vyriausybės išvados iškart po pateikimo, jeigu jūs pritarsite, matyt, mano klausimas ten bus ir apie tai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Jau uždraudėme. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas, vis dėlto jūs neatsakėte į A. Skardžiaus klausimą. Yra gana daug Teisės depo pastabų, rimtų pastabų. Kaip jūs į tai reaguojate? Ir kaip jūs įsivaizduojate šio įstatymo kontrolę? Nes ir šiandien prekiaujama ir su Baltarusija ar su Rusija kokiomis nors vinimis, surūdijusiomis arba greitai rūdijančiomis, įvairiais maisto produktais, galima surasti, jeigu ne parduotuvėse, tai bent jau turguose. Kaip jūs įsivaizduojate šio įstatymo kontrolę?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atsakymas būtų toks: kad tuos susitarimus, kuriuos reikės atskleisti, turėtų nustatyti VTEK’as. Čia įstatyme labai tiksliai visko nesurašysi. Jūs labai gerai pastebėjote, gali būti visiškai menkaverčiai sandoriai, sąskaitos faktūros, surūdijusios vinys, bulvės iš Baltarusijos ar dar kas nors, tai, matyt, VTEK’as galės šiek tiek pakelti kartelę, įvertinęs, kas yra tikrai svarbu ir reikšminga, kad būtų galima tam tikra prasme adekvatesnį vertinimą turėti.
O visas pastabas vertinu kaip rimtas, į jas tikrai svarstymo metu teks atsižvelgti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties pritariu šitam siūlymui, tik, aišku, reikėjo jį gerokai anksčiau, turbūt 2008–2012 metų kadencijoje priimti, nes, kiek pamenate, valstybės valdomos įmonės, strateginės įmonės, tokios kaip „Klaipėdos nafta“, buvo perduotos valdyti iš Kremliaus, iš Maskvos. Ką aš turiu omenyje? Tai yra 2012 metų „Klaipėdos naftos“ sutartį, kuri baigėsi 2015 metų spalio mėnesį. Tai yra trejus metus „Klaipėdos naftą“, strateginį objektą, valdė įmonė LITASCO. Tai „Lukoilo“ įmonė. Buvo perduotas valdymas. Rašydavo laiškus norintys perkrauti krovinius į „Klaipėdos naftą“, tai yra naftos krovinius, naftos produktų krovinius, gaudavo atsakymą, kad maždaug kreipkitės į Maskvą, arba iš Maskvos gaudavo atsakymus.
Tad štai kur yra bėda, kad mes pradedame ne nuo valstybės valdomų įmonių, o nuo piliečių, nuo, sakykime, tų vargšų žmonių, o valstybės valdomos įmonės suka savo biznelį. Taip matėme ir prasidėjus karo veiksmams. Matėme, kaip buvo, ir dujos, ir elektra – sumaniai per kitus asmenis valstybės valdomos įmonės gražiai pumpavo, niekas čia nesikeičia. Jeigu geras atkatas, tai valstybės valdomų įmonių valdytojai labai gražiai susuka biznelį.
Atsakymų dėl LITASCO įmonės šiandieną jūs nerasite su žiburiu. Kas ieškojo, gavo labai rimtus grasinimus: nebandykite lįsti. Trejus metus Kremlius valdė „Klaipėdos naftą“ – nuo 2012 metų iki 2015 metų antrojo pusmečio. Čia yra problema ir, gerbiamas Laurynai, tikrai pritariu tam, bet imkimės nuo dramblių, o ne nuo blusų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir man taip atrodo, kad mes iš istorijos nesimokome. Pažiūrėkite, kaip buvo parduota Rusijai per amerikonus „Mažeikių naftos“ įmonė. Ir mes galime dar daugiau matyti. Kaip ir šiandien taip kalba kai kurie energetikos specialistai, kad rusiška nafta vis tiek perkama, bet ne tiesiogiai iš Rusijos. Rusija parduoda Indijai ir kitoms šalims pigiai, o mes nusiperkame iš jų. Tai vis dėlto apeinami tie įstatymai.
Dar vienas dalykas. Prisiminkime Kaune, valdant konservatoriams, kaip buvo parduota elektrinė. Ne prancūzams, ne vokiečiams, o rusams buvo parduota. Man atrodo, kad šie įstatymai, kai bando pagauti kažkokius smulkius ir panašiai, bet mes nematome pačių didžiausių. Aš manyčiau, kad tikrai reikia tobulinti šį įstatymą ir tokiam pritarti negalima.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
17.07 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2399 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2399. Pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Čia jau paguosiu, kad tai mano paskutinis projektas šiandien, bus galima lengviau atsikvėpti. Iš tiesų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisomis siūlau uždaryti raganų medžioklę, kuri vyksta kadencija iš kadencijos, kai vienos partijos gaudo kitų partijų finansuotojus ir po to bando žiūrėti, ar tiems finansiniams rėmėjams yra priimti palankūs sprendimai, ar nėra palankūs sprendimai priimti.
Ši raganų medžioklė, kaip minėjau, vyksta tiesiog metai iš metų. Matėme ir šios kadencijos pradžioje bandymą pagauti M. Majauską, paskui pasigavo I. Šimonytę su jos rėmėjais ir Taivano parama jiems, na, ir dabar yra gaudomas Prezidentas vėlgi dėl jo finansinių rėmėjų.
Pasiūlymo esmė yra ta, kad kiekvienas asmuo, kuris (arba jo atstovaujama partija) yra gavęs per rinkimus paramą, jeigu tos paramos bendra suma viršija tūkstantį eurų, tiesiog deklaruotų viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje kaip tam tikrą interesą ir vėliau, be abejo, atsirastų pareiga nusišalinti. Tai, viena vertus, apsaugotų mūsų valstybę nuo tos niekam garbės nedarančios raganų medžioklės, kai yra gaudomi oponentai, ir, kita vertus, sukurtų gana tvarų ir išbandytą, taikomą kitose situacijose mechanizmą, kai asmuo, kuris turi tam tikrą, galima sakyti, moralinę skolą, yra įpareigotas nusišalinti. Viešųjų ir privačių interesų konfliktas, beje, taip pat yra apibrėžiamas Viešųjų ir privačių interesų įstatyme kaip tam tikra moralinė skola. Matyt, vis dėlto turėdami tūkstančio eurų paramą tam tikrą moralinę skolą galime nujausti.
Šiuo atveju atsirastų tikrai daugiau skaidrumo, aiškumo, atsirastų nusišalinimo mechanizmas, ir manau, kad iš to tiesiog galėtų laimėti visi. O tos paramos, kuri yra deklaruojama ir VRK, kiek teko peržiūrėti, kad jinai viršytų tūkstantį eurų, tikrai nėra labai daug. Užpildyti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją neturėtų būti sudėtinga. Tuo labiau kad tie kolegos, kurie dabar, manau, pastaruoju metu pildė, mato, kad duomenų bazės – VRK viešųjų ir privačių interesų deklaracijos pildymo ir kitos – yra pakankamai gerai susišnekančios ir jose jau atsiranda ta pirminė preliminari informacija. Tikrai niekas netrukdytų, nors ir taip VRK duomenų bazės yra sujungtos su VTEK’o, ir šituo aspektu sujungti jas ir tiesiog asmeniui galėtų būti užpildyta ir preliminari deklaracija. Tokiu atveju tiktai deklaruojant interesų konfliktą užtektų patvirtinti arba ištrinti, jeigu ten įvyko klaida. Manau, tikrai papildoma administracinė našta neturėtų atsirasti didesnė, negu jau dabar tenka mums, kai deklaruojame savo interesus. Toks būtų pristatymas ir labai mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs kalbate apie tą rinkimuose naudojamą tarpinį dydį, tarpinį produktą – pinigus, bet už tuos pinigus yra perkamas eteris, yra perkami žiniasklaidos straipsniai ir taip toliau. Kaip bus kontroliuojamas, būtent kaip apskaitomas galutinis tas produktas, kuris ir nulemia rinkimų rezultatą? Čia turbūt yra pagrindinis klausimas, nes mes matome rinkimus, ypač ten Prezidento rinkimuose išleidžiamos vienų yra labai mažos sumos, o laimi tas, kuris išleido mažiau, bet gauna paslėptą tą reklamą. Mes matėme ne vienus Prezidento rinkimus ir matome atvirkštinę proporciją. Kaip bus apskaitomas tas perkamas eteris? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man visąlaik norėtųsi, kad rinkimus laimėtų ne perkamas eteris, o kandidatų programos arba jų realiai atlikti darbai, ko aš tikrai palinkėčiau. O šiuo atveju to eterio apskaitai ir dabar yra iš esmės, galėtume sakyti, kryžminis deklaravimas, kai partijos arba kandidatai, jeigu jie yra savarankiškai išsikėlę, praneša informaciją VRK apie sudarytas sutartis su informacijos visuomenei skleidėjais, o atitinkamai informacijos visuomenei skleidėjai praneša tiek kainas, kiek kainuoja jų reklama eteryje, tiek ir praneša vėliau apie faktiškai įvykusias sutartis. Galimybė patikrinti yra. Lygiai taip pat, kiek teko matyti rinkimų, VRK naudojasi ir monitoringo paslauga, kur vėl gana aiškiai matyti, kiek vienas ar kitas kandidatas to eterio paslaugų nusiperka ir turi. Manyčiau, šiuo atveju galbūt kyla problema su trečiųjų šalių, kurios nėra rinkimų kampanijos dalyviai, teikiama reklama, kai asmuo, tarkime, skleidžia negatyvią reklamą apie kandidatą ir renka aukas, bet tikrai šitas reguliavimas arba, tiksliau sakant, jo stygius turėtų būti sprendžiamas ne Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu, bet jau Rinkimų kodekso pakeitimais. Kiek aš dabar skaičiau pranešimus, panašu, kad VRK pradėjo tyrimą ir, matyt, teisės aktų užtenka dėl tos trečiųjų šalių reklamos, kur tam tikrus galimos reklamos veiksmus vykdė asmenys ne rinkimų kampanijos dalyviai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto netrukus – darbotvarkės pabaigoje.
17.14 val.
Žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Žvalgybos kontrolierių įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662. Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Žvalgybos kontrolierių įstatymo pataisą kartu su kolegomis iš įvairių Seimo frakcijų, ir pozicijos, ir opozicijos. Esmė yra ta, kad šiuo projektu siūloma papildyti reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į žvalgybos kontrolieriaus pareigas. Tai yra numatyti, kad žvalgybos kontrolieriumi gali būti asmuo, turintis patirties ne tik nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, kaip yra dabar įstatyme, bet ir žmogaus teisių apsaugos srityje.
Kodėl tokia pataisa atsirado? Kai mes priėmėme Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir vėliau skyrėme kandidatą į šį postą, komitetuose diskutuodami susidūrėme su problema, kad iš tiesų žvalgybos kontrolieriaus institutas, kurio pagrindinė užduotis yra užtikrinti žvalgybos veiklos atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą, negali būti įgyvendintas vien dėl to, kad mes užkertame kelią, iš principo įstatymu užkertame kelią žvalgybos kontrolieriumi skirti žmogų, turintį patirties žmogaus teisių veikloje. Kitaip tariant, uždavinius keliame saugoti žmogaus laisves ir teises, bet štai, kai skiriame kandidatus, tie žmonės, kurie turi tos patirties, negali net pretenduoti į žvalgybos kontrolieriaus pareigas. Šis trūkumas išaiškėjo skiriant kandidatą. Mes kartu su kolegomis iš opozicinių ir pozicinių frakcijų siūlome pataisą šiai spragai pašalinti. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Tas Seimo narys yra J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs sakėte, kad papildėte reikalavimus, bet, jeigu tiksliau, jūs pakeitėte reikalavimus žvalgybos kontrolieriui – vietoj patirties žvalgybos srityje jūs įrašėte žmogaus teisių patirties reikalavimą. Kaip jūs žiūrėtumėte, jei aš registruočiau pataisą, kad būtų kandidatui abu reikalavimai: ir patirtis žmogaus teisių srityje, ir žvalgybos ar kokioje nors teisėsaugos srityje? Kitaip sakant, kad kandidatas vis dėlto turėtų supratimą, kaip tokios specifinės struktūros kaip Valstybės saugumo departamentas veikia, o ne tik žinotų žmogaus teisių problematiką.
V. BAKAS (DFVL). Ne visai taip. Mano pataisa yra per kablelį, tai yra „arba“. Tai yra patirtis nacionalinio saugumo srityje arba žmogaus teisių srityje. Pavyzdžiui, jei šiandien šiai mano pataisai būtų pritarta, mes turėtume pasirinkimą. Kaip ir šiuo atveju, žvalgybos kontrolieriumi ir įstaigos vadovu paskyrėme vieną asmenį, kurio patirtis nacionalinio saugumo srityje neabejotina, dabar skirsime antrą kontrolierių. Mes, Seimas, galėtume pasirinkti kandidatą iš žmogaus teisių srities. Taip būtų užtikrintas balansas tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių srities pačioje institucijoje. Aš manau, abu šie Seimo kontrolieriai su skirtinga patirtimi puikiai galėtų tuos Seimo tikslus atliepti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų už pasisako R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Labai trumpai. Liberalų frakcija remia šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuosime netrukus, po dviejų projektų pristatymo.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektas Nr. XIVP-2684 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektas Nr. XIVP-2684. Pranešėjas – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, jūsų dėmesiui yra siūlomas Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektas. Mes nuolat tvirtiname tas gaires. Dabar, kaip tik šiemet, baigėsi ankstesnių gairių galiojimo laikas ir reikia priimti naujas. Šios gairės yra gana išsamus dokumentas, strateginis dokumentas, čia ne vienas puslapis yra. Švietimo ir mokslo komitetas, manau, dar siūlys jas patobulinti, bet šiandien prašo balsuoti už tai, kad būtų pateiktos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų paklausti nori dvi Seimo narės. Pirmoji klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už pristatymą. Aš nesutiksiu, kad tai yra išsamus dokumentas, nes ir su ekspertais kalbėjausi, tai iš tikrųjų trūksta įvairių atsakingų institucijų darbo koordinavimo ir bendradarbiavimo. Tai akivaizdu, todėl mes labai dažnai neišsprendžiame klausimų.
Kitas dalykas, nėra numatyta, kas parengs strategijas. Dokumentas yra dokumentas, o strategija tai yra įgyvendinimas. Yra ir daugelis kitų pastabų, aš negaišinsiu, bet iš tikrųjų reikia labai atsargiai žiūrėti.
Pirmininke, noriu tik atkreipti dėmesį, nežinau, kaip jūs balsavote, bet aš pateikiau, kad profesinis mokymas turi būti lietuvių kalba, tą patį pažymi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Mūsų švietimo įstaigose turi būti mokoma gimtąja… tai yra valstybine, kalba ir turi būti tik atskiri atvejai numatomi. Aš tada nesuprantu balsavimo. Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kaip sakiau, ten yra daug trūkumų, nes dokumentas didelis. Manau, kai svarstysime mūsų komitete, galėsime atsižvelgti į pataisas dėl paties gairių turinio.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinioji klausia S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gairės nėra padengtos finansavimu, todėl norėčiau paklausti. Kaip jos yra realizuojamos ir kokia atskaitomybė besikeičiančiai valdžiai dėl jų vykdymo? Kaip pavyzdys – Estija. Estai turi vystymo strategiją ir ta jų strategija yra padengta pinigais nuo 12 mln. iki 16 mln. Tai mūsų gairės yra tik deklaratyvios. Kaip jūs manote, ar nevertėtų tiesiog panagrinėti plačiau, kad ta politika būtų nedeklaratyvi? Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū už klausimą. Gairių paskirtis yra apibrėžta nutarimo 2 straipsnyje, tai yra pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai informuoti ministerijas ir kitas valstybės įstaigas apie aktualias jų sričiai Valstybinės kalbos politikos gairių nuostatas ir pavesti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, ministerijoms ir kitoms valstybės įstaigoms, vykdant funkcijas ir sudarant strateginius veiklos planus, pagal kompetenciją atsižvelgti į tas gaires. Taigi gairės yra toks gana lankstus dokumentas, rekomendacinio pobūdžio, čia kokių nors specifinių lėšų joms įgyvendinti vargu ar reikia. Lėšos, kurios skiriamos ir pačiai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, yra skiriamos valdymui. Mes tiesiog esame pripratę ir susidarę įspūdį, kad už atlyginimą ateinama tik į darbą, o dirbama už papildomą atlygį. Manau, kad jos yra gana lanksčios ir kad galėtų valstybės institucijos tiesiog atsižvelgti į jas ir savo lėšų lygiu jas realizuoti pagal savo kompetenciją.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus Seimo narių, kurie norėjo jūsų paklausti. Dabar pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau ne pasisakyti šioje stadijoje, o norėjau dar pakalbinti komiteto pirmininką, bet nespėjau. Siūlau pritarti šioms gairėms, nes jos palieka netikėtai gerą įspūdį. Matyti, kad komitetas jas… Aš norėjau išsiaiškinti, kas šių konkrečių gairių autoriai, nes neišgirdome konkrečių autorių pavardžių ir vardų. Aš įsitikinęs, kad šias gaires rengė rimtas kalbininkų kolektyvas, todėl pritariu ir kviečiu jus visus pritarti šioms solidžioms gairėms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Svarstymo metu komitete turėsite galimybę išgirsti, kas buvo gairių rengėjas. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų.
Balsavimas visiškai netrukus, kai P. Kuzmickienė pristatys paskutinį klausimų bloką, tai yra darbotvarkės 2-16.1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2682(2) bei lydimąjį nutarimo projektą Nr. XIVP-2745. Prašom.
17.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(2), Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745 (pateikimas)
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, pristatau nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektą. Jį kartu su Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru parengėme įgyvendindami draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Štai šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje kalbama apie tokią komisiją ir apie tokius reikalingus nuostatus.
Ką komisija, ta vadinamoji Dekomunizavimo komisija, veiktų? Apskritai nuostatai apibrėžia, nustato Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos funkcijas, teises, sudarymą bei darbo organizavimą. Pagrindinė komisijos funkcija būtų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu teikti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos išvadą, kuri ir leistų apsispręsti dėl objektų. Nuostatuose aptariama tai, kas, matyt, įprastai aptariama, ką aš jau trumpai apibrėžiau: ir kaip komisija sudaroma, kaip ji veikia, pats darbo organizavimas, ir tiek. Labai prašyčiau pritarti šiam svarbiam nuostatų projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirma klausia R. Tamašunienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Nuostabu.
PIRMININKAS. Nėra. Tada klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas trumpas. Gerbiama Paule, sakykite, kokiais principais ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo sudaryta komisija ir būtent kaip ji buvo atrinkta?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komisijos sudarymo principai apibrėžti jau pagrindiniame įstatyme, vadinamajame Dekomunizavimo įstatyme. Komisiją sudaro devyni nariai iš įvairių institucijų, tos institucijos deleguoja savo ekspertus. Komisijos kadenciją sudaro treji metai. Na, kitą klausimą pristatysiu, komisijos sudėtį, jūs ją greičiausiai matėte – tikrai komisijos sudėtis yra įvairi: tiek istorikai, tiek menotyrininkai, paveldosaugininkai, dirbantys Vilniaus dailės akademijoje. Žodžiu, ekspertai, kurie, matyt, kompetentingai tikrai apsispręstų dėl labai sudėtingų klausimų. Net jeigu jiems pritrūktų ekspertinių žinių, yra numatyta galimybė pasitelkti kitus ekspertus, kurie padėtų atsakyti į nežinomus klausimus. Man atrodo, komisijos sudėtis leidžia tikėtis tokio konstruktyvaus ir kompetentingo darbo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aktuali ir jautri tema dabar pastaruoju metu yra. Ar ši tarpinstitucinė komisija turės jau lemiamą, aukščiausią sprendimo teisę? Mes žinome, kad, pavyzdžiui, rajono valdžia, rajono taryba nepritaria nukelti kokius nors objektus. Kai įvyks tokios kolizijos, ar ši tarpinstitucinė komisija turės tą teisinę sprendžiamąją galią? Pavyzdžiui, kokį P. Cvirką mes iš Vilniaus iškeldinome, tačiau panoro, pavyzdžiui, jo gimtinė, P. Cvirkos, kad būtų paliktas gimtinėje, taip? Ar ta tarpinstitucinė komisija galės pasakyti, kad ne, ir ten negalima? Ar čia bus dar galima diskutuoti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Keletas momentų. Labai ačiū už klausimą, jis, man atrodo, labai svarbus. Stengsiuosi labai trumpai. Tikrai komisija priims sprendimą vertindama kiekvieną atskirą atvejį. Tai nebus bendrai priimamas sprendimas dėl pavardžių, asmenybių, sakykime taip, ar įvykių. Vis dėlto bus žiūrima, kieno vardu, kokiu laikotarpiu, kokiais argumentais remiantis buvo priimamas sprendimas, nežinau, ar paminklą statyti, ar gatves pavadinti. Komisija tokiu būdu vertins. Vėliau paskutinį sprendimą priims centro vadovas, bet taip, centro vadovo sprendimas yra imperatyvus. Kitaip tariant, tam ir atsirado mūsų visų čia patvirtintas Dekomunizavimo įstatymas, kad ilgą laiką savivaldybės turėjo galimybę tvarkytis su likusiais totalitarinių režimų likučiais, bet ne visai pavyko. Dabar joms siūlomas toks demokratinis kompetencijomis grįstas, komisijos veikla grįstas veikimas ir, man atrodo, tai bus didelė pagalba.
Be abejonės, labai svarbu pasakyti, kad visame procese visuomenė yra įtraukiama į diskusiją, kad vis dėlto bus kalbamasi su gyventojais, kodėl toks sprendimas reikalingas, ką reiškia vienas ar kitas asmuo, galbūt kolaborantas, kokia to kolaboravimo apimtis. Tai tiek. Taip, sprendimai turės būti vykdomi, bet diskusijos su visuomene irgi turės įvykti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Kadangi jau yra balsavimo stadija, tai dėl ką tik pristatyto Seimo nutarimo… (Balsai salėje) Kokia komisija? Tai čia 2-16.1, 2-16.2, čia lydimieji abu klausimai. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimų projektams po pateikimo, balsuojate.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimams po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl abiejų nutarimų projektų siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Papildomu komitetu siūlomas Žmogaus teisių komitetas.
Per šoninį mikrofoną – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, siūlau pagrindiniu ir vieninteliu komitetu paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir siūlyčiau svarstymo datą numatyti gegužės 23 dieną, nes komitetui, kaip mes aptarėme, turėtų pavykti padirbėti.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komiteto kaip papildomo neskiriame bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Tvarka. Tai tik pagrindiniu komitetu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir siūloma svarstymo data – gegužės 23 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.33 val.
Rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 361 straipsniu papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2439 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Rinkimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2439. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 47, prieš – 5, susilaikė 38. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 30 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.34 val.
Rinkimų kodekso 176 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2443 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Rinkimų kodekso 176 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2443. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 42, prieš – 17, susilaikė 37. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyviu balsavimu apsisprendžiame, ką darome su įstatymo projektu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 51, prieš – 48. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
17.36 val.
Rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2556 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Rinkimų kodekso 163 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2556.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 76, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 14. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 30 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.36 val.
Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2566 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Rinkimų kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2566.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 82, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti, kaip ir prieš tai buvusiais atvejais, Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data vėlgi ta pati – birželio 30-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.37 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 137, 138 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Rinkimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2619.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 70, prieš – 5, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir siūloma svarstymo data – birželio 30-oji, kaip ir prieš tai buvusių projektų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.38 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2624 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2624.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu… Dėl komitetų, Eugenijau? Pagrindiniu komitetu galime bendru sutarimu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą paskirti? Galime? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – birželio 13-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
A. Petrošius dėl komitetų? Gerai. Tai E. Gentvilas tada per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mazuroni, mes esame sutarę, kad balsavimas vyksta dvigubai greičiau, tai čia tvarka, bet mes nesame sutarę, kad posėdžio pirmininkas kalba dvigubai greičiau negu normalus žmogus. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Supratau. (Balsai salėje) A. Petrošius per šoninį mikrofoną.
A. PETROŠIUS (LSDPF). Prieš tai balsavimo mano balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. Gerai, įskaitysime. L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O man labai patinka, kai pirmininkas taip daro. Norėčiau duoti komplimentą. Kaip tik komplimentas.
Taip pat aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados dėl to Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo projekto.
Paskutinis akcentas. Rytoj 14 valandą šioje Seimo salėje – pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursai. Kviečiame dalyvauti. Primenu dar kartą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ir aš noriu pasidžiaugti, kad gal labai greitai pirmininkauja, labai operatyviai, taupo Seimo ir mokesčių mokėtojų pinigus. Mokykitės visi iš Andriaus pirmininkauti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Buvo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados dėl darbotvarkės 2-12 klausimo. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta.
17.40 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2399 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2399.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 42, prieš – 22, susilaikė 34. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome su projektu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 45, prieš – 54. Įstatymo projektas atmetamas.
Sistema taip nustatyta, gerbiamas Vyšniauskai, kad esant alternatyviam balsavimui suteikiama galimybė pailsėti ir laikas toks kaip ir pailgėjęs būna.
17.41 val.
Žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Žvalgybos kontrolierių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 87, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 13 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui, pritarta.
17.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projektas Nr. XIVP-2684 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis šios dienos balsavimas dėl darbotvarkės 2-15 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių“ projekto Nr. XIVP-2684. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir siūloma svarstymo data – birželio 13-oji. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Pritarta.
Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Gegužės 16 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.