PASIŪLYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5, 6, 11, 13, 14 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-435

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

 

 

1. ARGUMENTAI:

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą lėšos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą paskirstomos taip: 30 proc. patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą. Tačiau atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai savivaldybių metai iš metų šių lėšų nepanaudoja. Todėl siūloma nustatyti kitokią lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą paskirstymo proporciją, t. y. 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.“

Tačiau, tai, kad yra savivaldybių, kurios nepanaudoja visų minėtų lėšų, nėra blogybė, kadangi šių lėšų likutis yra keliamas į kitus metus ir gali būti naudojamas tik tai pačiai paskirčiai, t. y. pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą: finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), atlyginti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti“.

Taigi, lėšos naudojamos ne tik prevencijos priemonėms, bet ir vilkų padarytos žalos atlyginimui, bei įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti. Todėl natūralu, kad vienais metais šių lėšų reikia mažiau, o kitais gali reikėti žymiai daugiau (jei vilkų padaryta žala yra didesnė, jei prireikia rengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektus). Savivaldybės iš anksto šių lėšų poreikio suplanuoti negali, nes neaišku, kokia einamaisiais metais bus vilkų padaryta žala, ar bus pateikta ir kiek pateikta prašymų parengti medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektų.

Be to, šių lėšų panaudojimą kasmet kontroliuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo projektu siūloma lengvata žemės savininkams sudaryti savo medžioklės plotą: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelįgali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“. Taigi įvedus reglamentavimą, kad ne visas 1000 (ir daugiau) ha turi priklausyti žemės savininkams, padaugės atvejų, kai savivaldybės komisijai reikės formuoti naujus medžioklės plotus bei keisti esamų ribas ir tam reikės papildomų lėšų.

 Todėl įstatymo projekte numatytas lėšų savivaldybėms sumažinimas nuo 70  iki 30 procentų yra nepagrįstas. Taip drastiškai sumažinus lėšas savivaldybėms, jos neišgalės įgyvendinti įstatymu joms pavestų funkcijų finansuojamų iš lėšų, gautų už medžiojamųjų išteklių naudojimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 70 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, o 30 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti. Šis įstatymas nepateiktas keitimui.

1. PASIŪLYMAS:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

         „3. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 30 70 procentų lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.“.

 

 

 

 

2. ARGUMENTAI:

4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta: „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.“ Žodis „keleto“ yra klaidinantis, nes galima suprasti, kad jau iš keliasdešimt sklypų formuoti medžioklės ploto vienetą jau negalima.

2. PASIŪLYMAS:

Išbraukti žodį „keleto“ kaip perteklinį ir pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui, kaip fiziniam asmeniui, arba savininkų įsteigtam juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui arba klubui – pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.“.

 

4

 

 

3. ARGUMENTAI:

Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomas keisti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad „Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra  didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad savininkų suformuotas naujas medžioklės plotų vienetas, kuriame daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto priklauso naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams, būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus“.

Tačiau Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta konkretūs atvejai, kada gali būti Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos, t. y.:

1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;

2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais;

3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;

4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas.

Taigi, jei žemės savininkai nori formuoti medžioklės plotų vienetą iš jiems priklausiančios žemės, o tam nepritaria esami medžioklės plotų naudotojai, žemės savininkams plotų vienetas net nebus pradėtas formuoti.

3. PASIŪLYMAS:

  1. Papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, t. y. 8 straipsnio keitimu:

„ 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį papildant ją 5 punktu ir šį punktą išdėstyti taip:

5) kai žemės sklypo ar susisiekiančių sklypų savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, vadovaudamiesi šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis pateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai prašymą pripažinti jų suformuotą medžioklės ploto vienetą.“

  2. Atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto straipsnių eiliškumą.

 

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                             Gintautas Kindurys

                                                                                                                  Zenonas Streikus

                                                                                                                  Guoda Burokienė