PASIŪLYMAS

DĖL Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nr. i-2223 15, 19, 19¹, 19², 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3708(3)

2020-01-24

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1	2			Argumentai: Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19(1), 19(2), 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3708(3) 2 straipsniu keičiamo 19 straipsnio antrąja dalimi siūloma riboti kietųjų medžiagų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo sanitarinės apsaugos zonos yra įvertinamos ir nustatomos būtent atsižvelgiant į taršaus objekto poveikį triukšmu, kvapams, teršalams. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 3 d. numato, kad nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Todėl siekiant įstatymų tarpusavio suderinamumo ir aiškumo, nuostata, ribojanti kietųjų medžiagų patekimą iš taršos objekto turėtų būti apibrėžiama taršos objektui nustatytomis sanitarinės apsaugos zonos ribomis (kai jos yra nustatytos). Taip pat atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus riboti aplinkai kenksmingų, taršių medžiagų patekimą į aplinką, turi būti draudžiamas tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai turinčių kietųjų medžiagų patekimas į aplinką. Tokiai punkto formuluotei pritarė Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19^1, 19^2, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55^1 straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“. Pasiūlymo tikslas – nustatyti, kad kietosios medžiagos negali patekti už taršos objektui nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ribų ir riboti tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai turinčių medžiagų patekimą į aplinką. Pasiūlymas: 2. Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
2	3, 4			Argumentai: Keičiamame įstatyme vienas iš leidimo naikinimo pagrindų – kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK ar taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, arba jeigu toks TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos. Norma sieja TIPK ar taršos leidimo panaikinimą su pažeidimo nustatymu, tačiau nėra aišku, ar šio straipsnio taikymo prasme pažeidimas bus laikomas nustatytu tuo atveju, jei jis bus ginčijamas teisme, todėl kai pažeidimo padarymas bus ginčijamas teisme, jo nustatymo momentas turi būti siejamas su galutinio neskundžiamo teismo sprendimo, konstatuojančio pažeidimą, įsiteisėjimu. Tokiai punkto formuluotei (su nežymiomis redakcinėmis korekcijomis) pritarė Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19^1, 19^2, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55^1 straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“. Pasiūlymo tikslas – apibrėžti, kada pažeidimas laikomas nustatytu, užtikrinant aiškų normos taikymo pagrindų atsiradimo momentą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 19^1 straipsnio keturioliktosios dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas ginčijamas teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“ 2. Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas ginčijamas teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Teikia

Seimo narys                        Andriejus Stančikas