LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 235
STENOGRAMA
2018 m. lapkričio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. ŠIAULIENĖ ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame lapkričio 20 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registracija. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio metu tiesiog buvo tokia techninė klaidelė posėdžio pirmininko. Mes tiesiog dėl protokolo turėtume patikslinti, jog dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIIP-2688(2) buvo pasakyta, kad yra du straipsniai. Yra vienas straipsnis ir jokių pasiūlymų, pakeitimų nėra. Tiesiog patikslinimas.
Dėl vedimo tvarkos prašau per šoninį mikrofoną A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl vakarinės darbotvarkės. Tikrai neprašysiu pertraukos, bet noriu paprašyti dėl pirmo ir antro klausimų diskutuoti atskirai, o ne tą visą paketą per vieną svarstymą. Būtent dėl dviejų pirmų įstatymų yra prasmė diskutuoti, o kitus galėsime priimti in corpore. Labai ačiū.
15.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2719(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju, taip ir elgsimės. Pradėsime popietinę darbotvarkę. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2719(2). Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto išvadą paskelbti… I. Šimonytės nematau. Kas galite iš Audito komiteto paskelbti išvadą? (Balsai salėje) Audito komiteto. (Balsai salėje) Gerbiamasis Vaičekauskai, būkite malonus, išgelbėkite. Atėjo N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komiteto balsavimo rezultatai – pritarti B alternatyvai. A variantas buvo pritarti iniciatorių pateiktam Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2719(2), už – 1. O variantas B – nepritarti šiam projektui, už – 4. Taigi komitetas pritarė B alternatyvai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbti V. Rinkevičių. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą, nutarė pritarti projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, pradedame diskusiją. Pirmoji užsirašiusi yra G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Išties „Sodros“ biudžetas yra vienas iš pagrindinių dokumentų, reglamentuojančių socialinę sritį, tad manau, kad verta pakalbėti, ne tik mygtukus paspaudyti, bet dar šiek tiek padiskutuoti ir pagalvoti, ką būtų galima padaryti geriau. Šiuo atveju, mano nuomone, „Sodros“ biudžetas yra nei geras, nei blogas, turbūt visi pakeitimai turi ir savų pliusų, ir savų minusų. Turbūt gerieji aspektai būtų tie, kad apsispręsta, kaip ir anksčiau buvo apsispręsta, kad „Sodros“ skola visgi yra valstybės biudžete, kad šiais metais buvo nuspręsta iškelti, aktyvias darbo rinkos politikos priemones finansuoti iš valstybės biudžeto, taip nustatant, kas yra draudiminės priemonės ir kas visgi yra socialinė parama ir turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
Kitas aspektas yra tas, kad valstybės biudžete užimtumo politikos priemonėms buvo skirta mažiau lėšų, bet čia turbūt jau kitas klausimas, kurį mes diskutuosime nagrinėdami biudžetą. Taip pat kitas pozityvus aspektas tas, kad nuspręsta, kad dalis pensijos bus finansuojama iš gyventojų pajamų mokesčio, tai yra dotacija iš valstybės biudžeto. Visgi, jeigu atsižvelgtume į tarptautinių institucijų rekomendacijas, buvo siūloma finansuoti bazinę pensiją ne tik iš gyventojų pajamų mokesčio, bet tokia mintis buvo iškelti į biudžetą tam, kad būtų galima finansuoti ir kitais mokestiniais pakeitimais, tačiau buvo apsispręsta to nedaryti.
Nelabai geras aspektas yra tas, kad motinystės išmokos, kaip ir anksčiau, nėra subalansuotos, joms trūksta lėšų, maždaug 5 % išlaidos yra didesnės negu pajamos, mokamos būtent šitam draudimui. Todėl, mano nuomone, reikėtų vieną kartą apsispręsti ir subalansuoti šitos srities tarifus, kadangi dabar motinystės draudimas, kaip ir nelaimingų atsitikimų draudimo išlaidos, yra finansuojamas sąskaita pensininkų ir to rezervo, kurį mes sukaupėme. Jeigu mes norime, kad motinystės tarifas ir tai, ką mes užkrauname mokėti žmonėms mokesčius, būtų skirta būtent toms priemonėms, tai reikėtų apsispręsti ir nustatyti šiek tiek didesnį tarifą ir finansuoti motinystės draudimu būtent motinystės išlaidas, o ne pensijai skirtu tarifu finansuoti paskui motinas.
Kalbėdami apie pajamų nelygybės mažinimą, kuris turbūt buvo pirminis dabartinės Vyriausybės prioritetas išskirtas, matome, kas yra pajamų nelygybės apatinėje dalyje, tai yra dažniausiai jaunos šeimos ir pagyvenę žmonės, dažniausiai pensininkai, kurie gauna mažas pensijas. Aš tiesiog noriu atkreipti su šiuo nauju biudžetu… Nors pensijos yra didinamos 7,6 %, tačiau turėdami omenyje atlyginimų didėjimą, kuris yra ypač spartus šituo pasaulinio ekonomikos augimo laikotarpiu, mes matome, kad pati pakeitimo norma, tai yra tai, ką žmogus gauna, gaudamas vidutinį atlyginimą ir gaudamas pensiją, tas santykis, praėjusiais metais, tai yra 2018 metais, 52 % vidutinio atlyginimo pensija į rankas yra, o ateinančiais metais, 2019 metais, planuojama, kad tas pakeitimas bus 2 % mažesnis. Turint omeny tokį aspektą, vertinant palyginamuoju metodu, ne absoliutiniu metodu, kiek ten eurų daugiau įkris į tavo kišenę, tačiau žiūrint, kiek iš tikrųjų auga ekonomika ir kiek žmonės aplinkui geriau gyvena, kokius geresnius atlyginimus gauna, tai ta pakeitimo norma ateinančiais metais bus šiek tiek blogesnė.
Pabaigoje turbūt kitas, jau diskusinis klausimas, kalbant apie „Sodros“ rezervą, apie kurį visi kalba, kad tai yra gerai, ir jeigu ateis kada nors krizė, iš tikrųjų turėsime tam tikrą pagalvę, į kurią bus verta atsiremti. Manau, kad ateityje tikrai vertėtų diskutuoti, kokio dydžio išties tas „Sodros“ rezervas turėtų būti, nes šiandien mes tiesiog visas perteklines lėšas skiriame tenai. Manau, kad tokį matymą ateičiai mums reikėtų visiems nusistatyti, kiek iš tikrųjų mes planuojame sukaupti ir kokiam laikotarpiui tų lėšų turėtų užtekti. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Frakcijos vardu kviečiame A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, antras pagal dydį biudžetas faktiškai yra mūsų šaltinis senjorams, neįgaliesiems ir kitiems, gaunantiems įvairias išmokas, todėl diskusija turėtų būti labai rimta.
Norėčiau pradėti nuo teigiamų dalykų, kurių yra šiame biudžete, kad nebūtų kalbama, kad konstruktyviai opozicija kalba tik apie trūkumus. Prie teigiamų dalykų tikrai turėčiau priskirti VSD įmokų nepervedimą į pensijų fondus, tai pagaliau yra didelis pasiekimas, kad po 190 mln. kasmet nenueina į neaiškią ateitį.
Džiaugiuosi, kad pagaliau bendroji pensijų išmokų dalis tampa biudžeto išmokų dalimi, o ne iš mūsų sukauptų socialinio draudimo įmokų lėšų, nes taip gyvena ir kitas pasaulis, neužtenka šitų lėšų oresnei pensijai gauti. Manau, prie pliusų reikia priskirti, kad Vyriausybė tęsia jau priimtą Indeksavimo įstatymą, tai yra pensijos vienu dydžiu arba kitu didinamos ne politiniu sprendimu, bet yra formulė. Nors dėl tos formulės aš irgi atskirai dar kalbėsiu.
Aišku, prie pliusų taip pat priskirčiau galimybę Lietuvos piliečiams grįžti į „Sodrą“ su pensijų fonduose sukauptomis lėšomis, ir apie tai jau reikia garsiai kalbėti, nes laiko ne tiek daug. Kažkodėl apie tai bandoma nutylėti. Tik spaudoje matau pensinių fondų tolesnę reklamą ir masalą, kad tai yra pats geriausias dalykas, kas čia, Lietuvoje, vyksta.
Ir, aišku, čia šiek tiek užsiminta apie rezervą, bet turbūt apie jį reikėtų irgi atskirai diskutuoti, ir keletą sakinių pasakysiu. Aš manau, didžiausias minusas yra, kad per Mokesčių pensijų reformą 0,55 vieneto buvo sumažinta įmoka į socialinį draudimą ir, aišku, tas nepadeda Socialinio draudimo biudžetui, nes lėšų skaičius yra sumažėjęs. Jau čia buvo užsiminta, kad yra nesubalansuoti kai kurie tarifai.
Antra. Atsirado lubos, ir tai irgi „Sodros“ pajamų praradimas. Manau, šaukštas deguto yra kartu su šituo įstatymu siūlomos kai kurios pataisos, kurios mažina įmokas. Manau, kai svarstysime kitą įstatymą, aš pakalbėsiu apie tai plačiau.
Kai matai tą visą įstatymą, kyla abejonių, didelių abejonių, kad yra, sakykime, negaliu pasakyti, kad iš lubų skaičiai, bet tai yra mistifikuoti – nepagrįsti kokiais nors skaičiavimais. Pirmiausia aš turiu omenyje optimistines prognozes, kad kitais metais už geresnį administravimą surinksime 220 mln. eurų. Lietuvos valstybinis bankas tai irgi pasakė. Tokio darbo užmokesčio augimo nebus. Šiųmetinis augimas buvo būtent ne dėl geresnio administravimo, o dėl geresnio darbo užmokesčio, didesnio darbo užmokesčio augimo.
Prie kito tokio pat mistinio dalyko, aš manau, reikėtų priskirti… būtent kas įdėmiau žiūrėjo eilutes, yra tokia eilutė, kiek iš pensinių fondų į „Sodrą“ grįš lėšų. Ten yra brūkšnelis, arba nieko nėra, paaiškinime apačioje yra parašyta, kad planuojami 117 mln. iš pensijų fondų gali grįžti į „Sodrą“, jeigu piliečiai kartu su savo sukauptu įnašu grįš į „Sodrą“. Aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad pensinių fondų… šių žmonių sukauptos pinigų sumos vidurkis yra 2 tūkst. 236 eurai. Tai už tokią sumą niekaip anuiteto nenusipirksi. O jeigu ir nusipirksi, tai bus katino ašaros prie dabartinės „Sodros“ pensijos. Todėl dar kartą akcentuoju, kad mes turime garsiai kalbėti apie tai, kad piliečiai turi patys priimti sprendimą ir nekaltinti po to valstybės, pareigūnų, Seimo, Vyriausybės, kad jiems niekas nepasakė. Šita sistema yra netvari ir didelės pensijos sukaupti neįmanoma. Planuojama, kad tik 49 tūkst. grįš. Aš manau, jeigu atliksime gerą agitaciją, tai galėtų grįžti ir šimtai tūkstančių, nes dalyvauja milijonas antroje pensijų pakopoje, 1 mln. beveik 200 tūkst. Kodėl planuojame tik 49? Galbūt grįžusių ir lėšų galėtų būti ne 117, o 400 mln. papildomai ir tada mes galėtume spręsti kitus klausimus.
Dabar keletą žodžių apie „Sodros“ administravimo išlaidas. Jos keičiasi labai nedaug ir mes, bent jau komitete, vis stengiamės įvertinti šitų žmonių darbą. Seimas priėmė tiek įstatymų, kad tie žmonės nuo ryto iki vakaro turi darbų ir dar namo nešasi, nes visi perskaičiavimai yra individualūs, nes kiekvieno žmogaus, tai yra milijonas gaunančių ir senatvės pensiją, ir neįgalumo, ir našlių, ir našlaičių, kiekviena byla yra savotiška. Todėl, man atrodo, reikia išspręsti klausimą, kad jų darbo užmokestis bent kiek padidėtų.
Ir paskutinis akcentas yra tarifų perskirstymas. Gintarė apie tai kalbėjo ir man keista, negaunu atsakymo, kokiu principu, juo labiau kad net perskirstant nuostolingas motinystės draudimas išlieka, 25 mln. trūksta, o žiūrint į einamųjų metų rezultatą, augimas kitiems metams planuojamas net 412 mln. Čia mano klausimams mums visiems. Trišalėje taryboje buvo priimtas sprendimas didinti apskaitos vieneto dydį šiek tiek daugiau, negu Vyriausybė atnešė į Seimą. Kodėl nebuvo atsižvelgta į „Sodros“ tarybos nuomonę? Aš manau, kad pensija galėtų kitais metais padidėti ženkliau ir teisingiau. Tai va dėl šito tikrai reikėtų dar diskutuoti ir priimti kitus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame R. J. Dagį. Prašom. Nėra. Diskusijos tuomet, kolegos, yra baigtos. Pataisų, pasiūlymų nėra. Komitetas yra patobulinęs pagal anksčiau gautus ir, kaip girdėjote išvadą, komitetas teikia po svarstymo. Prašau. J. Razma – per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, vis dėlto Seimo nariai iškėlė gana rimtus klausimus ir nėra čia, kas duotų atsakymą, tai ir A. Sysas, ir Gintarė. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad vis dėlto ateitų ministras ir atsakytų, o ne tai, kad čia dauguma apsisprendusi, jie net nesiklauso, vis tiek balsuoja už. Vis dėlto mes rimtai turime žiūrėti į „Sodros“ biudžetą, nes tai liečia socialiai jautrias gyventojų grupes. Prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerai. Per šoninį mikrofoną – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš išties viliuosi, na, protingumo ir atsakingumo šiuo klausimu taip pat. Ką mums duos pertraukų darymas? Jūs žinote, kad svarstymo metu jokių atsakymų pateikti ministras negali. Pateikimas buvo, jis atsakė į jūsų visus klausimus, iki priėmimo mes dar turime laiko, bet šio įstatymas stabdymas iš tikrųjų būtų neracionalus. (Balsai salėje) Ar mes čia taip… Aš suprantu, jūsų prašymas šventas, bet aš viliuosi, kad jūs gal persigalvosite.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai nepersigalvosime. Tegul ir ministrai pradeda rimčiau žiūrėti į Seimo svarstymus. Kam čia Seimo nariai kalbasi, su sienomis ar ką? Vis dėlto reikia atsakyti į tuos klausimus ir…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, supratome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne viskas buvo išsiaiškinta per pateikimą.
PIRMININKĖ. Tuo labiau kad pageidavote trumpesnio posėdžio, tai, matyt, kad greičiau vyktų, toks jūsų siūlymas. Ir per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad visi trys klausiusieji klausimus yra iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Pas mus buvo ir ministras, ir viceministrai, ir „Sodros“ vadas svarstant, ir visi tie klausimai komitete jau buvo užduoti. Iš tikrųjų aš labai abejoju, gerbiamas Jurgi, ar reikalinga pertrauka.
PIRMININKĖ. Taigi opozicijos pageidavimas šventas. Kolegos, balsuosime dėl svarstymo pertraukos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už pertrauką – 27, prieš – 37 ir susilaikė 15. Taigi dėl pertraukos užtenka.
15.21 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2720(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10, 15, 16, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2720(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė pateiktą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10, 15, 16, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Pradedame diskusiją. Diskutuoti užsiregistravo vienas Seimo narys frakcijos vardu. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Praktika mūsų tokia: jeigu dėl pagrindinio daroma pertrauka, gal reikėtų ir dėl visų daryti. Bet čia tik pastaba.
Atsakant į klausimą, kad tik iš mūsų komiteto diskutuojama, tai, matyt, ir einame diskutuoti vien dėl to, kad negavome atsakymų, gerbiama pirmininke. Jeigu tikrai būčiau gavęs atsakymą, šitoje tribūnoje aš nebūčiau stovėjęs. Ir dėl šito įstatymo lygiai taip pat.
Kalbant apie svarstomą Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, dėl „Sodros“ biudžeto aš turiu ir teigiamų, ir pliusinių dalykų, tikrai yra už ką pagirti, bet dėl šito įstatymo aš galiu rašyti tik minusus, nes tai įstatymas, kuris ne stiprina sistemą, o, svarbiausia, šitas įstatymas prognozuoja skurdą ir atskirtį tiems žmonėms, kurie draudžiasi pagal šį įstatymą.
Gerbiami kolegos, kada mes pagaliau suprasime, kad įmokų mažinimas nėra gėris, nes įmokų mažinimas šioms žmonių kategorijoms – savarankiškai dirbantiems tai yra prognozavimas, kad šitie žmonės neapsidraudžia, moka labai mažas įmokas (aš jau nekalbu, kad jie ligos išmoką mažą gaus arba išvis negaus, kad jie nedarbo išmokos negaus) ir senatvėje jie negaus valstybinio socialinio draudimo pensijos. Visi mokesčių mokėtojai turės išlaikyti juos. Kuo mes čia džiaugiamės? Mes turime sakyti, kad tokie pasiūlymai, kai mažinamos įmokos…
Įdomiausia situacija komitete. Vyriausybė ateina su pasiūlymu, kad visi savarankiškai dirbantys mokės 100 % nuo pajamų. Vyriausybė remiančia dauguma pradeda teikti pataisas ir mažina šitas įmokas. Daliai sumažina iki 90 %, o kitai – iki 50 %. Sakau, čia yra meškos paslauga šitiems žmonėms. Jie šiandien apsidžiaugė, bet aš nežinau, kaip jie džiaugsis praėjus 15 ar 20 metų. Tikrai prakeiks tuos žmones, kurie priėmė tokius sprendimus, nes jie dalyvauja šitoje sistemoje, bet gaus riestainio skylutę, arba dar geriau, špygą, taip liaudiškai šnekant. Manau, kad tokie siūlymai ir tokie įstatymai neturėtų griauti pačios socialinio draudimo sistemos, skatinti šios sistemos erozijos. Manau, mes visi suinteresuoti, kad žmonės dalyvautų šioje bendroje sistemoje ir gerai jaustųsi į ateitį žiūrėdami. Mes negalime pasigirti, kad mūsų pensijos ir taip yra didelės, bet siūlymas sumažinti atskaičiavimus – na, man, čia trūksta žodžių.
Įdomiausia, kai analizuoji, yra mums pateikta tokia medžiaga, kas labai nori, komitete gali susipažinti, tai yra visi individualiai dirbantys, jų grupių yra devynios ar net dešimt, visiems jiems įmokos mažėja 49–54 %. Mažėja, tai yra „Sodros“ duomenys. Nuleidžiame kartelę, kad dar labiau mažėtų, ir kas išlošia iš šitos sistemos? Mes visą laiką kalbame apie atskirtį, skurdą, tai išlošia kas? Tie, kurie gauna tantjemas, mažųjų ūkinių bendrijų vadovai ir dirbantys pagal darbo sutartis… ne pagal darbo sutartis, o pagal civilines sutartis. Ką rodo skaičiavimai? Jeigu kitiems savarankiškai dirbantiems, tai yra tos pačios grupės draudžiamiesiems, uždirbantiems dideles pajamas, sakykim, 200 tūkst. per metus pajamų, tokių yra, yra net skaičius, kiek ir kas uždirba, šiek tiek padidėja įmokos, tai gaunantiems tantjemas, mažųjų ūkinių bendrijų vadovams ir dirbantiems pagal civilines sutartis, kurie uždirba 200 tūkst. pajamų iki mokesčių, pajamos padidėja 28 tūkstančiais. Tai kur čia yra tas teisingumas, kad uždirbantis daugiau, turėtų daugiau sumokėti? Dėl jų atvirkščiai, mes priimame sprendimą, kuris leis turėti dar didesnes pajamas. Aš nematau čia nei socialinio teisingumo, nei lygiateisiškumo, nei kitų dalykų, kas yra parašyta mūsų Konstitucijoje. Vien dėl to aš tikrai niekaip negalėčiau pritarti tokiems įstatymams, kurie atleidžia arba leidžia būti gudresniems vieniems kitų sąskaita.
Mūsų sistema ir taip yra ties riba balansuojanti, tam mes perkėlėme dalį biudžeto lėšų, „Sodros“ išmokas iš biudžeto lėšų. Ir tolesni atleidimai nuo socialinio draudimo įmokų – meškos paslauga tiems patiems savarankiškai dirbantiems. Labai norėčiau, kad padarytumėte gerą analizę ir pasižiūrėtumėte, kaip netolygiai tų pačių savarankiškai dirbančiųjų paskirstomos pajamos. Mes ir toliau kuriame gyvulių ūkį: tie, kurie uždirba daugiau, mažiau moka, o tiems, kurie uždirba mažiau, ir toliau krauname didesnį krūvį. Atsiprašau, uždirbantys minimalų atlyginimą socialiniam draudimui sumoka daug daugiau nei dirbantys savarankiškai ir uždirbantys 50 ir daugiau tūkstančių pajamų. Šitą sistemą reikėtų tikrai taisyti, todėl kviečiu nepritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. Pereisime prie svarstymo pastraipsniui. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio yra pateiktas R. Šalaševičiūtės ir A. Palionio siūlymas. Komitetas yra pritaręs iš dalies. Prašom, gerbiama Rimante, pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, prieš svarstydami mes dar paprašėme „Sodros“ atstovų paskaičiuoti, todėl truputį pakeitėme jau per posėdį – 3 kategorijai iš projektų, kur matomi savarankiškai dirbančių asmenų… sutikome, kad būtų pakeista iš 50 % į 90 %, kad būtų sudaroma socialinio draudimo įmokų bazė, tai yra apmokestinama jų pajamų suma. Mes sutinkame, kad būtent toks variantas ir būtų priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Prašau balsuoti dėl…
Komitetas sutinka, tai nėra ko balsuoti. Atsiprašau, aš pati jus suklaidinau.
Dėl kito straipsnio yra G. Burokienės ir V. Ačienės pasiūlymas. Prašom, kuri pristatysite? V. Ačienė. Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Šito pasiūlymo tikslas yra taip pat patikslinti įstatymą, siūlomą mokestinės bazės išplėtimą. Kaip žinome, dabar įstatyme yra numatytas pakeitimas nuo 50 % apmokestinamųjų pajamų iki 100. Ką jau minėjo kolegė, ir jos pataisa taip pat yra pakoreguota, tai mūsų siūlymas yra, kad apmokestinamoji bazė būtų didinama ne iki 100, o iki 90, taip apsaugant savarankiškai dirbančius žmones nuo mokesčių padidėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas yra pritaręs iš dalies. Viskas. Po svarstymo argumentai už ir prieš. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu balsuoti už. Šiuo metu vyksta pakankamai kompleksinė ir sudėtinga mokesčių jungimo reforma, mes pakeitėme GPM tarifą. Tam, kad tie žmonės, kurie vykdė individualią veiklą, kurie labai preciziškai skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, tam, kad jiems nesukeltume kažkokio diskomforto skaičiuojant, perskaičiuojant savo pajamas pagal naują sistemą, kuri, kaip jūs žinote, pagal kurią mes smarkiai keitėme VSD tarifus, tai, manau, logiška, kad mes šiandien paliekame galbūt ne visai apvalius tuos skaičius, gal ne visai grakščiai atrodo tie 90 ar 50 %, galbūt bus galima ateityje grįžti prie kokių nors aiškesnių formuluočių, bet šiandien labai svarbu, kad vykdydami kitas reformas nesukeltume papildomo erzelio tarp smulkų verslą vykdančių žmonių. Iš tikrųjų mes kalbame apie 6 ar 4 mln., Vyriausybė patikslintų, bet realiai tie žmonės dirba savarankiškai, jie uždirba sau ir savo šeimai duoną. Iš tikrųjų jų nuomonė taip pat labai svarbi. Jie labai aiškiai pasisakė, kad nenorėtų jokių mokesčių padidėjimo šiuo metu, kai vyksta kitos reformos ir prie tų reformų taip pat reikia priprasti, viską ramiai suskaičiuoti ir tada bus galima ramiai ateityje kalbėti apie kokias nors korekcijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia kai kalbama apie tuos žmones, kurie užsidirba savo duonai, tai turbūt turima omeny tie, kurie gauna tantjemas, ir valdybų nariai, kurie uždirba virš 100 tūkst. eurų per metus, kuriems papildomos pajamos, pakeitus mokesčius, sudarys 28 tūkst. eurų per metus. Tikrai duonai užteks ir dar geram pyragui. Kalbant apie tas visas skyles, kurias paliko ir kurias minėjo A. Sysas savo kalboje, tikrai yra labai daug gyvulių ūkio vis dar likę šitame įstatyme ir nematau nieko, kas jį pakeistų.
Kalbant apie dar kitą aspektą, kuris nebuvo paminėtas anksčiau kitų kalbėtojų, tai reikėtų pasakyti, kad su šiuo įstatymu taip pat atsiranda dar ir kitas dalykas, tai yra tai, kad „Sodra“ finansuos tikrinimą tų žmonių, kuriems nustatytas neįgalumas, nedarbingumas ir panašiai, ir kur įtariamas piktnaudžiavimas. Tai iš principo, jeigu normalus teisingumas sakytų, kad jeigu nustatoma kažkokia klaida gydytojo, kuris nustatė neįgalumą ar darbingumo lygį, tai turėtų ir finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kuris kaip ir turėtų būti atsakingas už tai, kad gydytojai padarė klaidą. Tuo tarpu šiuo įstatymu mes nustatome, kad už visa tai, kur gydytojai suklydo, o galbūt ir tyčia piktnaudžiavo, sumokės ne tie gydytojai, kurie kažką ne taip padarė, tačiau mes visi, mokėdami socialinio draudimo įmokas. Taip pat ir pensininkai, ir motinos, kurie gaus mažesnes išmokas vien dėl to, kad finansuos kažkieno padarytas klaidas. Man atrodo, kad tai yra blogas sisteminis požiūris, nes iš tikro, kas suklydo, tas ir turėtų atsakyti ir prisiimti atsakomybę už savo tam tikrus blogus, tyčia ar netyčia padarytus veiksmus. Mano nuomone, šitas įstatymas yra ydingas ir dėl skirtingų tarifų nustatymo, ir dėl to, kad iš principo „Sodra“ finansuos tuos dalykus, kurių jai pagal savo prigimtį visai nederėtų finansuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2720(2) po svarstymo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 61, prieš – 10, susilaikė 28. Taigi po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
15.35 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2721(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2721(2). Taip pat svarstymo stadija.
Komiteto išvada. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavo vienbalsiai, 10 – už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, dėl šito įstatymo jokių siūlymų nebuvo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
15.37 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2723(2) (svarstymas)
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2723(2).
Komiteto išvada. Kviečiu A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiami kolegos. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat dėl šito įstatymo projekto jokių siūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, noriu jums pranešti, kad balkone mūsų posėdį stebi svečiai iš Lenkijos – Lenkijos nepriklausomos profesinės sąjungos „Solidarność“ atstovai su gerbiamu sąjungos pirmininku M. Jureku. Sveikiname jus. (Plojimai)
Tęsiame posėdį.
15.38 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2724(2) (svarstymas)
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2724(2). Vėl kviečiu A. Dumbravą paskelbti komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, šį klausimą svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šito įstatymo taip pat nėra jokių siūlymų. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo. Dėkoju.
15.39 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2725(2) (svarstymas)
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1341 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2725(2). Išvadą jau pasirengusi pateikti gerbiama R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už – 9, prieš nėra, susilaikė tik 1. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto išvadą paskelbti kviečiu A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą. Sprendimas yra siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Argumentas yra tai, kad didėja įmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, todėl reikia diskusijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat siūlymų nėra, niekas diskusijoje dalyvauti neužsirašė. Kolegos, bendru sutarimu pritariame po svarstymo? (Balsai salėje) Kuris buvo? Sveikatos reikalų komitetas? Vis dėlto Sveikatos reikalų komitetas turi kitą nuomonę. Teks balsuoti. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2725. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi pritarta po svarstymo.
15.41 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1340 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2726 (svarstymas)
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1340 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2726. Vėlgi dėl išvados kviečiu R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui, komiteto išvadoms ir teikiame patobulintą projektą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlymų nėra, diskutuojančių – taip pat. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju.
15.42 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2727(2) (svarstymas)
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 2727(2). Dėl išvados kviečiu A. Sysą. Pašom pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlymų nėra, diskutuoti niekas nepageidauja. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
15.43 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2728(2) (svarstymas)
Ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2728(2). Kviečiu A. Dumbravą pateikti komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, taip pat nėra pageidaujančių diskutuoti. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
15.43 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 6, 8, 19, 33, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2729(2) (svarstymas)
Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2729(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą prašau pateikti J. Rimkų.
J. RIMKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018 m. lapkričio 16 d. svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet čia yra siūlymų. Ir pirmas siūlymas dėl 6 straipsnio yra Seimo narių R. Baškienės ir R. Šalaševičiūtės. Ar norėsite kalbėti, Rima? Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mes išties pritariame komiteto pritarimui iš dalies ir manome, kad ta grupė žmonių… ten susiję su 16 tūkst. žmonių (ir dar visa grupė neįgaliųjų), kuriems pensijos buvo neperskaičiuotos, kai turimas didesnis negu 30 metų darbo stažas. Komitetas atsižvelgė, todėl pritariame komiteto patobulinimui.
PIRMININKĖ. Tada galbūt iš karto ir dėl 7 straipsnio. Kuri kalbėsite: ar Rimantė, ar Rima Baškienė?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl 7 straipsnio pasiūlymus taip pat įvertino mūsų komitetas, įvertino galimybę nustatyti datas, kada būtų galima šitas nedamokas… ir nuskriaustų žmonių išspręsti problemas, todėl radome bendrą sutarimą ir prašome tam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkojame pranešėjui.
J. RIMKUS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Vadinasi, pataisų autoriai neturi pretenzijų. Čia kartu buvo pristatytas… Dėl datos – ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 1 d., ir tam yra pritarta.
Motyvų niekas nepageidaujate išsakyti.
Prašom balsuojant apsispręsti dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 75: už – 61, prieš nėra, susilaikė 14. Taigi po svarstymo Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2729(2) yra pritarta.
15.46 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2730(2) (svarstymas)
Užimtumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2730(2). Vėl kviečiu komiteto pirmininkę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Minutėlę! Ar yra siūlymų? Nėra. Gerbiami kolegos, niekas nediskutuoja. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkojame. Pritarta bendru sutarimu.
15.47 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1346 pavadinimo pakeitimo ir 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2731(2) (svarstymas)
Projektas Nr. XIIIP-2731(2). Gerbiama Rimante, teks jums sugrįžti, todėl prašėme, kad nepabėgtumėte, pateikti išvadą dėl Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių bei pavadinimo pakeitimo ir 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projekto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šitam įstatymo projektui taip pat yra pritarta bendru sutarimu, nes pataisymai yra daugiau techniniai ir jokių abejonių komiteto nariams nesukėlė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, taip pat niekas… nėra siūlymų. Diskutuoti niekas nepageidaujate. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
15.48 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1664 (svarstymas)
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1664. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą kviečiu pateikti J. Rimkų.
J. RIMKUS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018 m. spalio 17 d. svarstė įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr. 547 nurodytus argumentus, tarp jų, kad laikotarpių, kai asmenys prižiūrėjo vaikus iki trejų metų, įskaitymas į pensijų socialinio draudimo stažą paneigtų Lietuvos pensijų sistemos ir socialinio draudimo sistemos esmę, nes į asmenų stažą būtų įtraukti laikotarpiai, kai nebuvo drausti pensijų socialiniu draudimu ir už juos nebuvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos. Be to, pagal projekto nuostatas pakeitus galiojantį teisinį reguliavimą vienai iš valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupei būtų sudarytas precedentas ir kitoms asmenų grupėms reikalauti įskaityti į stažą tam tikrus laikotarpius, kuriais nebuvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų išvados pristatymą. Motyvus prieš komiteto poziciją pageidauja išsakyti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gal įstatymą atmesime, bet problema iš tikrųjų liks. Čia buvo, aišku, paminėta, kad socialiniu draudimu buvo draudžiama nuo 1991 metų iki 1995 metų. Po to, nuo 1995 metų iki 1996 metų, keičiantis įstatyminei bazei, nebuvo draudžiamos motinos, kurios namuose augino vaikus iki trejų metų. Nuo 1996 metų vėl tas draudimas atsirado jau pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Iš tikrųjų tie vieneri metai, na, žmonės nesupranta, kas tai yra ir kodėl tie vaikai per vienerius metus… auginančioms motinoms nėra garantuojamas įskaičiavimas į stažą.
Aišku, aš turiu tik vieną viltį, nes analogišką įstatymo projektą yra pateikęs R. Karbauskis, dar platesnį. Iš tikrųjų nemanau, kad jį taip lengvai išmesite, ypač valdančioji dauguma. Savaime suprantama, opozicijos įstatymus galite mėtyti, bet pasižiūrėsime, kaip bus, kai eis R. Karbauskio pateiktas įstatymo projektas. Aš nusiteikęs palaukti vien dėl to, kad dirbame ne dėl pliusiukų, o dėl to, kad būtų išspręstos problemos. Jeigu jos bus išspręstos, tikrai pasidžiaugsiu. Nežinau, darykite, kaip norite, bet vis dėlto, manyčiau, tai teisingas įstatymas ir motinos, kurios augino vaikus iki trejų metų nuo 1995–1996 metų, turėtų gauti į stažą savo tuos prarastus metus. Siūlau neatmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti ir apsispręsti dėl komiteto siūlymo atmesti. Kas pritariate komiteto pozicijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 56, prieš – 14, susilaikė 11. Po svarstymo projektas yra atmestas.
15.53 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734(2) (svarstymas)
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2734(2). Išvadą pateikti kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį T. Tomiliną. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tuoj aš atsidarysiu elektroninį variantą. Atsiprašau. Aš atsidarau, vieną sekundę!
Gerbiami kolegos, pristatau pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė projektui bendru sutarimu pateikęs keletą techninio pobūdžio pataisų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, siūlymų nėra. Komitetas bendru sutarimu pritarė. Ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju.
15.54 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733(2) (svarstymas)
Išmokų vaikams įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2733(2). Vėlgi komiteto išvadą prašau pateikti R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 3. Ir yra pareikšta komiteto narių M. Navickienės, G. Skaistės, R. J. Dagio ir A. Syso atskiroji nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra atskiroji M. Navickienės nuomonė. Kviečiame pateikti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiama posėdžio pirmininke, noriu pabrėžti, kad ne tik M. Navickienės atskiroji nuomonė, atskirąją nuomonę šiuo klausimu pareiškė keturi komiteto nariai, tai aš, gerbiamas R. J. Dagys, G. Skaistė ir A. Sysas. Labai gaila, kad buvęs vienas iš pagrindinių valdančiųjų prioritetų, tai yra Išmokų vaikams įstatymas, ir tas negali būti patvirtintas dėl kažkokių keistų nesutapimų ir neišsipildymų.
Labai apmaudu, kad bazinėms paslaugoms šeimoms dabar trūksta 300 mln. eurų, net ir šių išmokų poreikiams, išmokų vaikams poreikiams, biudžete nėra numatytas reikiamas lėšų kiekis. Dabar jau aišku, kad trūks apie 47 mln. eurų, tie pinigai nėra numatyti, nėra numatytas asignavimas, kad ministerija iš karto suplanuotų ir patenkintų šitą poreikį, kuris atsiras mokant išmokas vaikams. Tai nėra pateisinama nei fiskalinės drausmės, nei konstitucinės Seimo prerogatyvos tvirtinti biudžetą požiūriu. Norime atkreipti į tai dėmesį ir atskirai pasakome, kad toks biudžeto planavimas nėra tinkamas ir nėra leistinas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, pradėsime diskusiją. Pirmoji diskusijoje dalyvauja G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesą sakant, nedaugžodžiausiu. Užsirašiau būtent diskutuoti, kadangi nenorėjau užsirašyti nei už, nei prieš. Kadangi šitas įstatymas yra susiję, tiesiogiai susijęs su biudžetu, tą minėjo ir Monika, ir iš principo šiuo įstatymu iš biudžeto įpareigojama finansuoti tam tikras lėšas, vaiko išmokas, tuo tarpu pačiame biudžete tam lėšų numatyta iš skolintų lėšų, tai iš principo kyla klausimai: ar mes nesuskaičiuojame, kiek turime vaikų, kiek reikės išmokų? kodėl tokios išmokos yra numatytos ne biudžete, nes jos yra akivaizdžiai suplanuojamos, aiškios ir žinomos? kodėl jas numatyta finansuoti iš skolintų lėšų? Tuo momentu tiesiog atrodo, kad grįžta geriausi V. Blinkevičiūtės laikai, kai biudžete nėra pinigų, bet mes nusprendžiame skolintis ir pinigus padalinti. Manau, toks veikimo būdas iš principo labai blogas, netoleruotinas. Jeigu mes planuojame tas išmokas, kad jos tikrai bus kitais metais, tai jos tiesiog turėtų būti numatytos biudžete, o ne iš skolintų lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, buvau užsirašęs. Labai daug išmokų vaikams, tokie dosnūs mes. Norėčiau irgi keletą žodžių apie šį įstatymą. Tikrai reikia sveikinti, kad yra grąžinta išmokų vaikams sistema, ji gyvavo penkerius metus, po to dėl krizės buvo numarinta, dabar iš lėto grįžtama. Deja, pasigyrė, pasidžiaugė, tą sakė ir mūsų komiteto narė Gintarė, bet kai mes svarstome biudžetą, mes pamatome, kas juodu ant balto parašyta, buvo girtasi, kad reikia 115 mln., o yra šiek tiek daugiau negu pusė. Man yra keisčiausias aiškinimas, kad pasiskolintume. Gal ir galėčiau sutikti, bet negi taip sunku suskaičiuoti, kiek Lietuvoje vaikų, kuriems mes mokame pinigėlius, juo labiau kad čia nereikia daryti atrankos, tikrinti, yra priimtas tam tikras sprendimas?
Dar keistesnis aiškinimas finansų ministro, kad gal negrįš iš emigracijos ir tų pinigų neprireiks. Čia, manau, viršūnė aiškinimo, vykdome visokią emigrantų grįžimo politiką, o finansų ministras drąsiai sako, kad negrįš, tai kam tie pinigai, pinigų nereikia.
Taip pat aš noriu priminti, kad po to mes svarstysime keletą įstatymų projektėlių, kuriuos teikia Seimo nariai, atskiros grupės, teikia labai seniai. Tai vienam iš jų – mes kartu su A. Palioniu dar 2016 metais užregistravome… Noriu priminti, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija buvo užregistravusi analogišką lenkiškajam variantą – 500 zlotų, kur taip tiesiai ir rašo, kad 500 zlotų prilyginame valstybės remiamų ar 120 eurų prilyginame valstybės remiamiems. Vyriausybė pasakė, kad tiek iš karto surinkti sunku, todėl vykdydami Vyriausybės programą grupė Seimo narių užregistravo laipsnišką išmokos didinimą, tai yra 30, 60 Vyriausybės remiamų pajamų. Tam reikia pinigų. Mes mokame skaičiuoti, ir Andrius, ir aš, ir kiti. Labai keistai atrodo tai, kad, sako, na, gerai, 60 neduosime, duosime 50, bet tam reikia 115, bet ir tų trūksta. Tai, gerbiamieji, jeigu jūs mokate skaičiuoti, mano klausimas visiems jums: kiek pinigų reikės kitam 2020 metų biudžetui, kad būtų įvykdytas Vyriausybės pažadas? Jeigu padidiname 20 eurų, reikia 115, o iki 120 dar reikia 70. Tai ar mokate sudauginti? Ar mes surasime 1 mlrd. eurų vaikų pinigams? Aišku, kad ne.
Tai tie visi aiškinimai, kad kaip nors sukrapštysime tą vieną, įvykdysime savo pažadą ir vaiko pinigai pasieks 120 valstybės remiamą pinigų dydį, tai yra utopija, kurios niekada neįvykdysime. Todėl ir siūlome, geriau po 10, šiek tiek daugiau didinti, kad bent artėtume prie pažadų, kurie buvo pasakyti 2016 metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau kalbančių nėra. Gerbiami kolegos, siūlymų būta. Tiesiog prašau balsuojant apsispręsti. O, yra dar motyvai. R. Baškienė kalba už. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ar galima nepritarti, ar net tyčiotis iš tikslo, kad visi vaikai gautų išmokas? Manau, kad tikrai ne. Juo labiau kad, kaip čia kolegos paminėjo, grįžtama prie kažkada buvusios, taip, prie labai menkos, bet buvusios tvarkos. Dabar gi ši valdančioji dauguma pasiūlė ir jūs, manau, dauguma, visi ir pritarėte, kad atsirastų vaiko pinigai. Šiais metais 30 eurų – nepasiturintiems, nuo mažumos iki dvejų metų – 28,5 eurų, nuo dvejų iki aštuoniolikos – po 15,2 euro dar papildomai, jeigu nepasiturintys.
Kas siūloma dabar? Siūloma 2019 metais jau 50 eurų, 20 eurų papildoma išmoka kiekvienam nepasiturinčios šeimos vaikui plius. Vadinasi, gaus po 70 eurų. Tai išties ženkli parama ir toks tikslas, manau, tikrai aiškus ir suprantamas – padėti šeimoms ir turėti rezultatą. Abejonės, kad štai gali tekti skolintis, kad dar kažkas gali atsitikti, gal ir yra svarbios ir reikšmingos kaip įpareigojimas, bet dėl to nepritarti vaiko pinigų buvimui, ir ženklesnės išraiškos, manau, būtų tikrai neatsakinga. Todėl labai prašau ir tikiuosi, kad mes pritarsime šiam įstatymo projektui, tokiam siūlymui ir ateityje taip pat sieksime ir planuosime, kad vaiko pinigų suminė išraiška tik didėtų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama R. Baškienė tikrai teisi, labai sunku būtų nepritarti ir tikrai reikės pritarti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kas tikrai kelia nerimą. Viena dalis argumentų buvo išsakyta dėl to, kad nemokamų pietų nebūna, visi vaiko pinigai kainuoja maždaug apie 300 mln. eurų per metus. Tai yra reikšminga suma, iš kurios net 47 mln. šiandien nežinome, iš kur paimsime. Tikėtina, kad reikės skolintis. Tokios praktikos, kad biudžete nebūtų tvirtinamos konkrečios išlaidos ir paliekama galimybė skolintis, anksčiau nėra buvę.
Antras dalykas, mes iš tiesų nevertiname žmonių pajamų, nevertiname turto. Juk galėtume skirti reikšmingai daugiau tiems, kurie turi mažiau pinigų, mažiau pajamų, mažiau turto, neduodami visiems tiems, kuriems galbūt šių pinigų nebūtinai reikia.
Trečias dalykas, mes galime remti vaikus įvairiomis kitomis priemonėmis. Tai ne tik kišti pinigus į tėvų kišenes, bet galėtume spręsti švietimo problemas, kai matome, kur dabar yra tikrai nepatenkinama kokybė, galėtume užtikrinti, kad gautų kokybiškas sveikatos apsaugos paslaugas ir ypač rajonuose, kur dabar yra rimtų problemų ir gal net uždaromos ligoninės.
Toliau, mes nevertiname ir socialinės padėties šeimų, kur alkoholizmas, galbūt smurtas ir kur galbūt skiriamos papildomos pašalpos, vaiko pinigai nepaskatins šeimų keistis, galbūt tie patys pinigai bus toliau išleisti alkoholiui ir toliau tose šeimose bus smurtas. Ne taisyklė, bet labai dažnai ten, kur alkoholizmas, ten ir smurtas.
Taip pat priminsiu, kad jau anksčiau buvo lengvata, kuri skatino šeimas dirbti. Mes atsisakėme tos lengvatos ir dabar skiriame visiems. Bus tokių šeimų, kurios pasižiūrėjusios, kad galbūt joms ne visai apsimoka eiti, kiekvieną dieną keltis ir sunkiai dirbti, gal geriau sėdėti namuose ir gauti tas išmokas. Pritarsiu, bet atkreipsiu dėmesį, kad vis dėlto renkamės lengviausią kelią, kuris galbūt ir neduos to rezultato, kurio mes visi labai tikimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prašau balsuojant apsispręsti dėl projekto Nr. XIIIP-2733. Pritariantys balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš 1, susilaikė 4. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2733(2) pritarta.
16.07 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1058 (svarstymas)
Išmokų vaikams įstatymo 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1058. Ir vėl kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė projektą. Iš esmės pritardamas įstatymo projekto tikslui, nusprendė projektą atmesti atsižvelgdamas į tai, kad komitetas pritarė Išmokų vaikams įstatymo 1, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2733, kuriam įgyvendinti reikalingi asignavimai suplanuoti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra norinčių išsakyti motyvus dėl sprendimo. Už kalbės T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi mes ką tik priėmėme pagrindinį sprendimą dėl išmokų vaikams padidinimo iki 50 eurų ir daugiavaikėms šeimoms iki 70, aš, naudodamasis proga, norėčiau sureaguoti į gerbiamo Mykolo pasisakymą. Aš tikrai labai raginu jus plačiau žiūrėti, ne tik iš Vilniaus senamiesčio gyventojų taško, ir negalvoti, kad visa kita Lietuva yra prasigėrusi ir nenori dirbti. Iš tikrųjų taip nėra. 96 % gaunančių vaiko išmokas yra darbščios ir sunkiai gyvenančios šeimos Lietuvos, iš visų Lietuvos kampelių, ir tik 4 % Lietuvos šeimų vienaip ar kitaip susijusios su socialine rizika. Tos šeimos gauna tuos pinigus, kai naudojasi paslaugomis, socialinių darbuotojų nuolatine priežiūra ir taip toliau.
Prašau neskleisti to gana kvailo ir seniai Lietuvoje eskaluojamo stereotipo, kuris iš esmės sudarė pagrindines sąlygas, kodėl socialinės išlaidos Lietuvoje sistemiškai neaugo, nors turėjome daug bėdų būtent dėl tokių pasisakymų, kad, matote, jeigu skrisime lėšų, tai jau pragers. Ne, taip nėra, kolega. Jau daug metų tie, kas prageria, negauna jokių pinigų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nenoriu būti kaip Tomas, kuris kalba apie viską, bet ne apie įstatymo projektą. Įstatymo projektas skiriasi nuo to, kurį priėmėme, kad užuot didinę 20 eurų, 2019 metais siūlome padidinti 30. Ir tam yra argumentai. Vyriausybės išvadoje, kuri buvo parašyta prieš dvejus metus, buvo parašyta: pritarti, bet nesvarstyti. Rimtas toks pasiūlymas – ir pritarti, ir nesvarstyti. Na, dabar mes svarstome tuos įstatymų projektus.
Aš pakartosiu, ką sakiau iš tribūnos. Jeigu šiemet kitiems metams reikia 115 mln. eurų ir biudžete numatėme tik 68 mln., tai kokia problema, jeigu galima pasiskolinti 46 mln., tai gal dar 60 mln. irgi galime numatyti pasiskolinti? O juokaujant, kaip juokauja finansų ministras, o gal aš emigracijos negrįš vaikai ir tų 60 mln. nereikės. Bet įrašysime ir jau Vyriausybei savo pažadus bus lengviau vykdyti, nes kitais metais, tai yra 2020 metams planuojant šituos pinigus, jau nereikės 1 mlrd., o reikės tik 800 mln. eurų, kad būtų įvykdyti pažadai, kuriuos 2016 metais pasakėte ir pasiūlėte savo rinkėjams. Rinkėjai už tai balsavo. Todėl aš ir siūlau ne atmesti, o vykdyti Vyriausybės duotus pažadus ir Vyriausybės programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Gerbiami kolegos, balsuodami apsispręsime dėl projekto. Kas pritaria komiteto pozicijai atmesti projektą Nr. XIIIP-1058, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 58, prieš – 13, susilaikė 11. Taigi projektas po svarstymo yra atmestas.
Per centrinį mikrofoną…
P. GRAŽULIS (MSNG). Trumpa replika po balsavimo tiems, kurie…
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). …priekaištauja Vyriausybei, kad biudžete nenumatyti pinigai, visa reikalinga suma, kad skolinsimės. Jeigu reikės, skolinsimės, bet ne su 10 % metinių palūkanų ir ne iš privačių fondų ir privačių bankų. Štai yra didelis skirtumas. Jei reikės, dėl vaikų galima ir pasiskolinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėl vaikų viskas galima.
Dar vienas įstatymo projektas. Per šoninį mikrofoną – dar R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labas vakaras, Petrai, ar labas rytas. Ką tiktai balsavai prieš tai, kad Vyriausybė nesiskolintų vaiko pinigams. Apie ką čia šnekėjai? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, pasikeitėme replikomis. Keliaujame pirmyn.
16.12 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4024 (svarstymas)
Projektas Nr. XIIP-4024. Kaip sakiau, dar vienas Išmokų vaikams įstatymas, jo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Vėl kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs projektą, priėmė analogišką sprendimą: iš esmės pritariant įstatymo projekto tikslui, projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Išmokų vaikams įstatymo jau minėtų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2733, kuriam įgyvendinti reikalingi asignavimai, suplanuoti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti, bet motyvus prieš nori išsakyti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kviečiu iš principo balsuoti prieš dėl tokio politiškai nekorektiško požiūrio į tai, kad jeigu projektą teikia mažumos atstovas, nors projekto kryptis ta pati, kaip vėliau atsiradusio Vyriausybės, jis yra atmetamas formaliai, nors, manau, buvo galimybė gerbiant tą pirminę iniciatyvą, kaip šiuo atveju, kuri dar 2016 metų vasario mėnesį yra pateikta ponios R. Tamašunienės, būtent gerbiant iniciatyvą sakyti ir priimti sprendimą, kad projektai yra sujungiami, kad būtų tokiu būdu ir ta pirminė iniciatyva pagerbta, ir būtų integruota kartu ir dabartinės Vyriausybės rasta galimybė, kiek išeina, ta išmokų didinimo kryptimi žengti. Bet dabar šis projektas atmetamas, o tos pačios krypties Vyriausybės projektas jau palaiminamas. Aš kviečiu nepritarti dėl atmetimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl projekto Nr. XIIIP-4024. Ar pritariate komiteto pozicijai jį atmesti?
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 47, prieš – 17, susilaikė 14. Taigi projektas yra atmestas po svarstymo.
16.16 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 24, 62, 64, 781, 1151 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2567(2)ES. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas nepageidauja, motyvus išsakyti taip pat ne, siūlymų neturime. Ar galime bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Dėkoju. (Balsai salėje) Ar turite argumentų? (Balsai salėje) Balsuoti norite ar tik taip? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 75: už – 68, prieš – 1, susilaikė 6. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2567(2) pritarta.
16.18 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 84 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(5) (svarstymas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 84 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(5). Išvadą pateikia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (kaip matote, tai yra praeitos kadencijos projektas ir jau penktas variantas) pritaria komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. pateiktą išvadą, į komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstyme niekas neužsiregistravo dalyvauti, siūlymų nėra.
A. PALIONIS (LSDDF). Seimo narių siūlymų yra.
PIRMININKĖ. Yra?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Siūlymų yra, bet man atrodo, kad tie teikėjai, kurie teikė tą siūlymą, atsiima siūlymą, ir iš esmės yra komiteto suderinta pozicija.
A. PALIONIS (LSDDF). Tada viskas…
PIRMININKĖ. Jie teikti dėl senojo varianto, atsiprašau, ir nebelikę. Tada lieka tiktai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto suderinta pozicija, kurią ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Taip. Ir M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš gal nekartosiu, iš tikrųjų čia jau N metų derintas projektas ir labai džiaugiuosi, kad yra rastas konsensusas tiek Finansų ministerijos, tiek Biudžeto ir finansų komiteto, kuris bendru sutarimu pritaria, kad būtų palengvinta administracinė našta smulkioms įmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
16.20 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606(2), Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2607(2) (svarstymas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606 ir Labdaros ir paramos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2607. V. Ąžuolas jau tribūnoje, pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei komiteto pasiūlymus ir išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje… Ir kitą iš karto pristatykite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Analogiškai ir kitam įstatymo projektui Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, patobulintam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pradedame diskusiją. Diskutuoti kviečiame A. Sysą. Bet jis prarado pageidavimą, nėra salėje. Kolegos, daugiau nėra norinčių. Gerbiamieji, balsuosime, bet visų pirma dėl siūlymų. Dėl 1 straipsnio yra E. Pupinio siūlymas. Ar tenkina komiteto pozicija?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuota, nes tam tikras sutarimas buvo daromas, bet iš tikrųjų manau, kad vis dėlto galėtume palikti ir 1,5 %, nes visi žinome, kad asocijuotos struktūros yra tos, ant kurių laikosi, galima sakyti, visos bendruomenės, tai yra pats bendruomenių aktyvumas. Aišku, tas 1,2 % irgi geriau negu mažinimas, kaip buvo pasiūlyta komiteto pirmininko, tačiau vis dėlto manyčiau, kad galėtume atkreipti didesnį dėmesį į bendruomenes, asociacijas ir paskatinti jas veikti aktyviau, nes šiuo metu jos gauna tam tikrą finansavimą nuo pajamų mokesčio, tačiau jis nėra pakankamas. Daugelis asocijuotų struktūrų lyderių naudoja bendriesiems reikalams savo transportą ir taip toliau, nes finansų neužtenka.
Manau, jeigu paliktume 1,5 %, ypač žmonės, kurie iš valstiečių pusės, kurie rūpinasi vietos bendruomenėmis, kurie, manau, iš ten yra atėję, kur žmonės suteikė palaikymą, jie vis dėlto tikisi, kad į bendruomenes bus atkreiptas didesnis dėmesys. Todėl siūlau palaikyti siūlymą ir palaikyti siūlymą dėl 1,5 %.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto argumentai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto argumentai. Komitetas pritarė iš dalies, bet paliko ne 1,5 %, kaip buvo siūloma, o 1,2 %. Norėčiau šiek tiek patikslinti, kad jeigu būtume palikę koeficientą 1,003, tai būtų išlikęs tas pats lygis kaip anksčiau. O kadangi mes padarėme koeficientą 1,2 %, tai bendra suma apie 3 mln. bendras biudžetas didėjo. Tai yra didėjimas. Bet jeigu paliktume 1,5 %, būtų labai ženklus didėjimas ir tai kainuotų biudžetui apie 8 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš S. Jakeliūnas nori išsakyti. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš prieš siūlymą, be abejo, palaikau komitetą, kadangi ten vyko diskusijos. Kadangi čia techninės priežastys tų korekcijų, tai dažniausiai mes nei didiname, nei mažiname nei išlaidų, nei pajamų, nei mokestinės naštos. Bet šį kartą dėl aktyvių profsąjungų ir kitų iniciatyvų padarėme kompromisinį siūlymą ir 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio yra 13 % daugiau, negu būtų neutralus siūlymas. Turėkime tai omenyje, turėkime padorumo ir saiko jausmą ir priimkime šį sprendimą. Ir taip jis biudžetui kainuos kelis milijonus, todėl nesileiskime į didesnes išlaidas. Todėl siūlau palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, o pono E. Pupinio siūlymui nepritarti.
PIRMININKĖ. M. Majauskas. Kalbėsite? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia labai selektyviai sakote apie padorumą ir saiką. Kai kalbame apie politinių partijų finansavimą, atrodo, tie argumentai ten galioja gal šiek tiek mažiau. Kai čia kalbame apie nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų finansavimą ir ne tokį, kai mes tiesiog jiems skiriame bet tokį, kurį, galima sakyti, patys susižvejoja, mes jiems duodame meškerę ir sakome: eikite ir sugaukite žuvį, tą, kurią sugausite, jūs ir valgysite. Čia yra realus instrumentas nevyriausybinėms organizacijoms ir toms pačioms profesinėms sąjungoms gauti didesnį finansavimą, kurį jos užsitarnauja pasitikėjimu ir įtikindamos žmones skirti būtent jiems tą finansavimą. Mes jau priėmėme tokį sprendimą jiems suteikdami galimybę gauti daugiau pinigų ir dabar atsukinėjame. Man atrodo, jei jau buvo priimtas sprendimas, tai palikime tą sprendimą galioti, todėl kviečiu palaikyti E. Pupinio pataisą.
PIRMININKĖ. Noriu tik patikslinti, kad profesinėms sąjungoms nebuvo siūloma, kaip tik buvo daroma išlyga – išskyrus profesines sąjungas.
Gerbiami kolegos, prašom balsuoti už komiteto pasiūlymą… atsiprašau, tai yra už E. Pupinio. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 37, prieš – 17 ir susilaikė 25. Taigi E. Pupinio siūlymui nėra pritarta.
Daugiau siūlymų nėra, motyvus norinčių išsakyti yra. Dėkojame V. Ąžuolui. Dėl motyvų už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visų pirma norėčiau patikslinti, kad M. Majauskas tikrai norėjo atrodyti labai naudingai kalbantis profsąjungų atžvilgiu, bet iš tikrųjų net nepastebėjo, kad E. Pupinio pataisoje profsąjungų nebuvo. Noriu grąžinti šią diskusiją į pirminę situaciją. Mes liepą priėmėme sprendimą, kad profsąjungos gaus papildomą galimybę skirti 4 % nuo gyventojų pajamų mokesčio ir tas sprendimas galios 2019 metais, deklaruojant už 2018 metus, 2 % galėsime skirti pagal savo 2018 metų deklaraciją nevyriausybinėms organizacijoms, galėsime skirti darželiams, 1 % – partijoms. Toliau, jau 2019 metais įvykdžius reformą, jeigu matematiškai grynai, tai, kaip sakė Valius, turėjo būti 1,003, bet mes pasiūlėme 1,2, šiuo atveju profsąjungoms – 0,6, ir dar šiandien yra užregistruota Valiaus ir kitų Seimo narių pataisa, kad 2021 metais mes galėtume kalbėti jau apie 0,7 ir atitinkamai 1,4. Tai prieš priėmimą dar turėsime dėl to diskutuoti ir tada tikimės jūsų balsų. Bet tikrai išmesti nei partijų, nei profsąjungų, nei nevyriausybinių organizacijų iš šito laivelio negalima, nes visos tos organizacijos yra svarbios stiprinant mūsų socialinį kapitalą, kritinį žmonių mąstymą, prie sėkmingų reformų įgyvendinimo taip pat labai stipriai galėtų prisidėti ir pilietinės visuomenės organizacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad čia yra valdančiosios daugumos mokesčių reformos rezultatas. Tai arba jūs sakote, kad čia buvo padaryta klaida, nes buvo padidintas bendras gyventojų pajamų mokestis ir nustatyti tarifai, ir dabar atsukinėjate ir taisote klaidas, arba dabar pasakote, kad iš tikrųjų kažkas įvyko ir jūs nusprendėme neskirti daugiau pajamų nevyriausybinėms organizacijoms ir profesinėms sąjungoms. Atkreipsiu dėmesį, jei mes nepritarsime šiam projektui, tai liks galioti dabar dėl mokesčių reformos priimtas rezultatas, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek profesinės sąjungos galės susižvejoti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Man atrodo, kad reikia skirti, reikia suteikti joms galimybę, reikia joms duoti meškerę, todėl kviečiu nepritarti pataisoms ir palikti mokesčių reformą, kai yra sumanymas skirti joms daugiau. Nebent jūs sakote, kad iš tiesų tai buvo klaida ir jūs ją taisote. Nors man atrodo, kad gal ne.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamas Mykolai, dėl pataisos mes jau balsavome. O dabar balsuosime dėl abiejų įstatymų projektų Nr. XIIIP-2606 ir Nr. XIIIP-2607 – Gyventojų pajamų mokesčio ir Labdaros ir paramos įstatymų po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę…
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 61, prieš – 9, susilaikė 13. Taigi po svarstymo yra pritarta.
16.31 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383(2)ES (svarstymas)
Kitas klausimas – Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2383(2). Pereisime prie aplinkosaugos ir kviečiu komiteto pirmininką K. Mažeiką pateikti išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Komitetas lapkričio 11 dieną svarstė papildomą išvadą ir sprendimas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatyti kviečiu R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė spalio 10 dieną Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo projektą, pritarė Vandens įstatymo pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įvertinti galimybę, kad tvenkinių savininkai turėtų pirmenybę įsigyti žemę, esančią po tvenkiniais. Už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra siūlymų dėl 3 straipsnio. Gerbiamą K. Mažeiką kviečiame į tribūną. A. Skardžiaus siūlymas. Nematau paties A. Skardžiaus. Gal galėtumėte, komiteto pirmininke, pateikti siūlymo esmę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlymo esmė buvo tokia, kad būtų nustatyta 100 metrų apsaugos zona komercine veikla užsiimančių aikštelių nuo vandens telkinių. Mūsų komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 pritariančių? Yra. Prieš, už niekas nepageidauja kalbėti. Ar galime visi bendru sutarimu pritarti, nes komiteto nuomonė yra pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Dėl 4 straipsnio yra G. Kindurio ir V. Rastenio siūlymas. Gerbiami kolegos, kas pristatysite?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos, matau, linksi ir pritaria komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Gerbiamas G. Kindurys. Prašom pristatyti siūlymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Siūlymas buvo toks, kad tie sklypai, dėl kurių galimai dar vyksta kažkokios diskusijos, teismai, ir klausimas yra neišspręstas, nebūtų įskaitomi kaip valstybinės reikšmės plotai. Komitetas pakoregavo ir iš principo pritariame tam.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Galime pritarti pozicijai? Dėkoju. Pritarėme bendru sutarimu komiteto pozicijai. Ir pasiūlymas dėl 6 straipsnio Seimo nario V. Rinkevičiaus. Prašom, Viktorai, pristatyti savo siūlymo esmę.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Aš sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate balsuoti, atsiimate. Daugiau siūlymų, regis… Ne, dar yra.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra.
PIRMININKĖ. Dėl 15 straipsnio vėlgi yra V. Rinkevičiaus siūlymas dėl statinių. Prašom, Viktorai, pristatyti. Dėl nepalankių klimatinių sąlygų netinkamai eksploatuojami…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš sutinku su komiteto nuomone. Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Atsiimate, nereikalaujate. Jūs atsiimate visus savo siūlymus? Yra ištisai nepritarti, matau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Tiktai norėčiau, kur dėl 16 straipsnio yra, tai dėl šito aš nesutinku su komiteto nuomone, nes jeigu įrengiami vandens telkiniai melioruotoje žemėje ir…
PIRMININKĖ. Jeigu yra pažeisti melioracijos statiniai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …yra pažeisti melioracijos statiniai, kad jie būtų atstatomi pagal projektą. Čia komitetas argumentuoja, kad tai yra numatyta Melioracijos įstatyme, bet čia ir yra mūsų įstatymų leidybos esmė, kai viename įstatyme vienaip, kitame įstatyme kitaip tie patys dalykai reguliuojami, randasi įstatymų kolizijos ir iš karto suponuoja įstatymų konfliktą. Jeigu, pavyzdžiui, iškyla ginčų ir teismuose, tada teismai jau pasirenka, kurį nori, pagal tą įstatymą vienaip traktuoja, pagal kitą kitaip. Todėl aš prašau, nes jeigu buvo pažeisti melioracijos statiniai įrengiant dirbtinį vandens telkinį, kad būtų… yra Melioracijos įstatyme, kad būtų ir šiame įstatyme ta pati nuostata, kad tai turi būti atstatoma ir sutvarkoma.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes tai yra perteklinis reikalavimas ir yra reglamentuojama asmenų teisė tokia, kad… pareigos yra apibrėžtos, būtent reglamentuoja Melioracijos įstatymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Viktoras prašo balsuoti? Jūsų siūlymas yra, jog pažeisti melioracijos statiniai atstatomi pagal techninį projektą dirbtinio nepratekamo vandens telkinio statytojo lėšomis. Prašom balsuoti. Kas remiate V. Rinkevičiaus siūlymą, balsuojate už, kas komitetą, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 41, prieš – 1, susilaikė 45. V. Rinkevičiaus siūlymui nepritarta.
Viktorai, kitas jūsų siūlymas yra dėl 18 straipsnio, dėl požeminio drenažo sistemų. Prašom pristatyti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Dėkoju. Ir antrą taip pat atsiimate?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ir toliau dėl visų kitų taip pat sutinku su komiteto nuomone. Dėl to vieno aš nesutikau. Deja, apgailestauju, kad Seimas nepritarė mano pataisai.
PIRMININKĖ. Ir daugiau siūlymų neturime. Dėkoju komiteto pirmininkui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dar buvo, gerbiama pirmininke, Kaimo reikalų komiteto siūlymas.
PIRMININKĖ. Čia dėl… (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ne, nereikia? Supratau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nesuformuluotas ir tiesiog nesvarstomas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už pats pirmininkas užsiregistravęs kalbėti. Nekalbėsite? Dėkoju. Prieš nėra.
Prašom balsuojant apsispręsti dėl projekto Nr. XIIIP-2383.
Balsavo 74 Seimo nariai, tai yra balsavo 88 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
16.40 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299(2) (svarstymas)
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299(2). Ir vėl kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką pateikti komiteto išvadą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Komitetas spalio 24 dieną svarstė šį įstatymo projektą, komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Rinkevičių pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pradedame diskusiją. Kviečiu S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atliekų tvarkymo sektorius yra be galo sudėtingas sektorius ir kiekvienas iš jūsų, grįžęs į savo savivaldybės teritoriją, dažniausiai susiduria su klausimu, kaip gyventojai apmokestinami vietine rinkliava. Daug diskusijų turite šiuo klausimu, bet daug daugiau diskusijų turėtų kelti ir klausimas dėl kainų politikos. Šiuo metu premjeras S. Skvernelis Vyriausybėje yra patvirtinęs milžinišką 17 priemonių paketą, kaip mažinti kainas. Kodėl aš kalbu būtent apie šitą paketą? Šiuo įstatymu siūloma mažinti metalo pakuotės tvarkymo mokestį, kurį turi sumokėti šiuo metu metalo pakuočių nesutvarkę gamintojai importuotojai, tokių įmonių Lietuvoje yra 13 tūkst., dalis iš jų gamina arba importuoja produkciją su metaline pakuote.
Prieš penketą metų, įmonei UAB „Metreil“ neteisingai tvarkius metalo pakuotes, 1 tūkst. 700 įmonių gavo 753 eurų už toną aplinkos taršos mokestį, ir tos įmonės šitą taršos mokestį privalo sumokėti iki šių metų pabaigos. Tai yra sektoriaus mokestis, jis iš esmės automatiškai įtraukiamas į bet kokio produkto kainą ir bet kokiame produkte tai atsispindi. Mes kalbame, kodėl Lietuvoje pagaminama produkcija yra brangesnė nei Lenkijoje (ir kažkas čia šiandien vardijo, kodėl lietuviai apsipirkinėja Lenkijoje), tad iš esmės dėl to, kad Lietuvoje veikianti pakuočių tvarkymo sistema yra degradavusi ir jai gresia sisteminis kolapsas.
Ką mes matome, kaip šią problemą sprendžia Vyriausybė, kuri net nemato, kad tai yra kainų politikos klausimas. Šiandien mes svarstome vieną vienintelį įstatymo projektą, kurį per visus metus sugebėjo atnešti Aplinkos ministerija, kuriame kalbama tik apie metalo pakuočių sektorių po „Metrail“ skandalo. Tačiau yra daugybė kitų pakuočių, dėl kurių taip pat ateina krizė, kurių atliekos kažkada buvo fiktyviai tvarkytos, įmonių, o nekaltų įmonių, tūkstančiai įmonių (o 13 tūkst. gamintojų ir importuotojų yra maždaug kas septinta Lietuvos įmonė) gaus milžiniškas baudas ir rizikuoja šių metų pabaigoje gauti iki 90 mln. eurų aplinkos taršos mokesčių už atliekas, kurias jie perdavė tvarkytojams, ir jų neprižiūrėjo Aplinkos ministerija.
Tad šitas įstatymo pasiūlymas liečia tik metalo pakuočių atliekas, yra labai svarbu, kad mes jį priimtume, tačiau mes pasigendame visiško krizės pripažinimo iš Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos komitete mes ne kartą diskutavome dėl pakuočių atliekų tvarkymo sektoriui gresiančio kolapso, jis yra totaliai ignoruojamas Aplinkos ministerijos. Kiekvienas iš jūsų, jeigu jūs grįšite į savivaldybes ir pakalbėsite su savivaldybėmis, paklauskite, kaip jums sekasi su varpeliais, ar juos yra kas aptarnauja, ar tuos varpelius aptarnaujančios įmonės gauna apmokėjimą, turbūt beveik be išimties šiandien gausite atsakymą, kad ne, negauna apmokėjimo ir greičiausiai bus neatsiskaityta už šiuos metus. Kai kurioms įmonėms grės netgi bankrotas ir bus prieita prie tokios situacijos, kad greičiausiai Naujuosius metus, tikėtina, mes pasitiksime su milžiniškais teisminiais ginčais, didelėmis baudomis daugeliui Lietuvos gamintojų, importuotojų. Įmonės bankrutuos, ypač atliekų tvarkymo sektoriuje dalyvaujantys vežėjai, o varpelių sistema gali pakibti ant plauko. Greičiausiai po Naujųjų metų gali taip nutikti, kad varpelius, kuriuos mes turime… Mes nebeturėsime įmonių ir perdirbėjų, kurie šitą sistemą aptarnaus.
Taip, aš sakau šitam projektui taip, bet mes turėtume turėti visą paketą įstatymų, kurie gelbsti šį sektorių iš krizės, nes 300 tūkst. tonų pakuočių sukasi šitame, kas septinta Lietuvos įmonė rizikuoja mokėti už jų nekontroliuojamos aplinkos taršos mokesčius, tai yra milžiniška krizė, kuriai mes nepasiruošę. Mes svarstome vieną vienintelį įstatymą, kuris yra reikalingas, tačiau yra milžiniškas kontekstas, kurio nepaliečiame. Kviečiu palaikyti ir perduoti linkėjimus Aplinkos ministerijai, kad laukiame jų su kitais projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi, kad kolega S. Gentvilas kviečia palaikyti šį tikrai racionalų sprendimą – mažinti mokestį už aplinkos teršimą metalinėmis pakuotėmis, nes šiandieną buvęs mokestis buvo kaip sankcija už nesutvarkymą pakuočių, jis buvo keliasdešimt kartų didesnis, negu kainuoja sutvarkyti metalines pakuotes. Metalo pakuotės nėra problema aplinkosauginiu požiūriu, nes metalas kaip atlieka turi teigiamą vertę ir jo tikrai gamtoje nerasime.
Taigi kaip ir pernelyg didelės baudos, per didelė administracinė našta, todėl labai sveikinu Aplinkos ministeriją, šitą mažinimo iniciatyvą pristačiusią, ir labai noriu pakviesti palaikyti šitą iniciatyvą. Taip pat Seime pritarta po pateikimo ir mano siūlymui mažinti dar šiek tiek labiau mokestį už aplinkos teršimą, bet manau, kad didelio skirtumo nėra. Ir ką kolega S. Gentvilas užsiminė dėl kitų paketų, tai yra dėl mokesčio mažinimo už aplinkos teršimą, taip pat turime šį projektą ir jam pritarta po pateikimo – mokesčio už aplinkos teršimą už kitas pakuotes, tiek už PET, tiek už popieriaus pakuotes. Be abejo, jis negali mažėti tiek, kad įmonės geriau mokėtų mokestį ir visiškai netvarkytų, nes tuomet valstybei būtų pernelyg didelė našta surasti, kas iš tiesų tvarkys, bet jis turi būti pakankamai racionalus, kad pakuotės būtų tvarkomos ir tikrai nebūtų užteršta aplinka. Labai prašau visus palaikyti šitą iniciatyvą, sveiko proto iniciatyvą, ir sumažinti administracinę naštą už pakuočių sutvarkymą. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija baigta. Siūlymų dėl šio įstatymo projekto neturime. Ar motyvus pageidauja dar kas išsakyti po svarstymo? Jau kalbėjo abu prelegentai, tai gal užtenka. Gal užteks, pagailėkite kolegų Seimo narių. Prašom balsuoti po svarstymo dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 85: už – 81, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2299(2) yra pritarta.
16.50 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 32, 4, 30, 31, 3415, 3419, 3420 straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333(2)ES. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti kviečiu V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl atliekų tvarkymo. Pagrindinės iniciatyvos būtų apibrėžimai gaminių platintojo, taip pat pavojingų atliekų ir atliekų nelaikymo atliekomis aspektai, dėl ko Aplinkos ministerija ir pateikė šį projektą. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė ir pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Apsvarstytos Teisės departamento pastabos. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti. Yra Seimo nario K. Mažeikos siūlymai dėl 1 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Kęstuti, prašom pateikti savo siūlymo esmę. 1 straipsnis. Jūs siūlote išbraukti 3 dalį.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, siūlome. Tuoj atsidarysiu.
PIRMININKĖ. O kodėl, gal galite pasakyti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia konkrečiai buvo siūlyta išbraukti, nes dar per ankstyvas dėl transporto priemonių ir tai nenotifikuota.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Atsiprašau, teisingai, aš prisiminiau. Neradau savo projekto. Iš tiesų tai gali kirstis su notifikavimo procedūra, todėl dabar tikslinga išbraukti, o kai bus notifikuota, kad nereikėtų papildomų procedūrų.
PIRMININKĖ. Yra remiančių 10 balsų? (…) Taigi, kolegos, ir komitetas yra pritaręs, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė, taip.
PIRMININKĖ. Taip. Ir yra dar viena. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Dėkoju.
Dar yra dėl 11 straipsnio taip pat K. Mažeikos siūlymas dėl įsigaliojimo. Prašom pristatyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlome įsigaliojimą nuo 2020 metų, atskirų punktų – 8 ir 9 straipsnių įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pozicija?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Daugiau siūlymų nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti komitetui? Dėkoju. Tuo svarstymas būtų baigtas.
Argumentų niekas sakyti nepageidauja. Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2333(2).
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo yra pritarta.
16.54 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711(2). Išvadą kviečiu pateikti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką K. Mažeiką.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitete šis klausimas buvo svarstytas ir sprendimas yra. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti. Taigi pradėsime dėl siūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra V. Vingrienės siūlymas. Prašom, gerbiama Virginija, pristatyti. (Balsai salėje) Virginija pristatys 2 dalį, atsiprašome, pirmininke. Prašom. Kaip jūs siūlote, gerbiama Virginija, neradote dokumento dar?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Neradau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymas buvo pakeisti projekto pavadinimą ir išdėstyti taip, kaip nurodyta. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Esmė yra tokia: „…kurios tvarką ir kontrolei reikalingų dokumentų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija.“
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, kad būtent dokumentų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ne tai, kad reikia pateikti reikiamų dokumentų sąrašą. Tas sąrašas turėtų būti pateiktas, būtent įvardyta konkrečiai, kokie reikalingi dokumentai. Dėl baigtinio sąrašo tas siūlymas ir buvo.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlo išdėstyti 8 punktą, kaip nurodyta išvadoje.
PIRMININKĖ. Kad „vykdyti būtini dokumentai nepateikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai“?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, Virginija, su komiteto pozicija? Sutinkate. Ačiū. Balsuoti nereikalauja. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Kitas Virginijos siūlymas yra dėl 2 straipsnio 8 punkto 2 dalies?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, čia tas pats susijęs siūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija yra nepritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarti iš dalies, aš sutinku su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritaria. Virginija, sutinkate?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pasiūlė išdėstyti kitaip, tai sutinku su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritaria, bet Virginija nereikalauja dėl savo siūlymo balsuoti. Ar galime bendru sutarimu?
Ir dar vienas Virginijos siūlymas – pakeisti straipsnio 2 dalį.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl įsigaliojimo datos, ar ne?
PIRMININKĖ. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos dabar ar?.. Ta 2 straipsnio dalis, kad įsigaliojimas būtų nuo liepos 1 dienos, kad pakaktų laiko įgyvendinti šitą.
PIRMININKĖ. Peršokote. Čia tebėra…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl 1 straipsnio 2 dalies čia?
PIRMININKĖ. Taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai čia taip pat dėl reikalingų dokumentų sąrašo, kurį nustato Vyriausybė. Tai yra susijęs siūlymas ir aš sutinku su komiteto formuluote.
PIRMININKĖ. Susiję ir jūs nereguliuojate. Nereikalauja Virginija, sutinka su komitetu. Pritariame, gerbiami kolegos. Ir dėl įsigaliojimo? Virginija, prašau pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Siūloma, kad įsigaliojimo data būtų 2018 m. liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Ir komiteto pozicija?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto pozicija yra pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Iš dalies ir iš esmės lieka.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). 2019 metų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, lieka liepos 1 diena.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Bet jau dabar viskas, data pasikeitusi, nes jau 2018 m. liepos 1 d. praėjo. Turbūt reikės naują pataisą pateikti.
PIRMININKĖ. Tai reikia taisyti, gerbiamieji.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nes čia buvo anksčiau apsvarstytas komitete tiesiog. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Tai dabar kokia gali būti, pirmininke, data?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nuo įstatymo priėmimo dienos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, reikės per priėmimą teikti pasiūlymą, nes seniai įstatymo projektas svarstytas ir data likusi… praėjo net beveik visas pusmetis. Taigi balsuoti nereikalaujate. Dėkojame. Motyvų sakyti niekas nepageidaujate.
Prašom balsuoti po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1711.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1711 yra pritarta.
17.01 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1877(2) (svarstymas)
Kitas projektas vėl susijęs su atliekų tvarkymu, projektas Nr. XIIIP-1877(2). Kviečiame V. Vingrienę pateikti komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia įstatymo projektas yra susijęs su sodininkų bendrijų atliekų tvarkymu ir sutarčių sudarymu su jomis. Komitetas svarstė šį siūlymą, įvertino Vyriausybės išvadą ir pasiūlė pritarti iš dalies Vyriausybės siūlomai išvadai. Komiteto sprendimas – 7 balsais už, 2 susilaikius pritarta. Taigi kviečiame palaikyti šią įstatymo pataisą atsižvelgus į Vyriausybės išvadą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstyme niekas neužsirašęs dalyvauti. Taigi jūs kalbėdama apie komiteto išvadą pristatėte ir Vyriausybės siūlymą. Komitetas yra pritaręs, kad įsigaliojimas būtų nuo 2020 m. sausio 1 d.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Vyriausybė siūlo kaip tik atsižvelgti ir bendrijų sąrašą palikti kaip tik sodininkų bendrijoms, kad būtų sudaromos sutartys su savivaldybėmis, jeigu atstovauja savivaldybės… bendrijos yra įgaliotos atstovų, tai tuomet bendrija pasirašo sutartį už bendrijos narius. Taigi kviečiame palaikyti. Pritariame Vyriausybės išvadai.
PIRMININKĖ. Nori palaikyti A. Navickas. Prašom, motyvai.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu padėkoti, nors užtruko, bet pagaliau šitas įstatymas yra Seimo salėje. Tiktai šiek tiek keista, kad tokį paprastą dalyką galima labai sukomplikuoti, nes čia buvo paprasčiausias patikslinimas, kad būtų išvengta dabar teismų, kurie vyksta Jonavos rajone, kitur. Tiktai šiek tiek tenka apgailestauti dėl to, kad nukeliame metams, bet vis tiek labai visus raginu geriau pritarti tokiam įstatymui, negu iš viso jo nebūtų. Šiuo atveju dėkoju, kad pagaliau mes jį turime. Turėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1877(2).
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2.
17.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2943 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dabar turime darbotvarkės 2-15.1 klausimą dėl įtraukimo į mūsų Seimo rudens sesijos darbų programą. Projektas Nr. XIIIP-2943. Kviečiu T. Tomiliną pateikti Seimo nutarimą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašau įtraukti į šios sesijos darbų programą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą bei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausti niekas nepageidauja. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo?
Svarstymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl šios sesijos darbų programos pakeitimo projekto Nr. XIIIP-2943 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo priimtas. (Gongas)
17.07 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902 (pateikimas)
Ir būtų lydimasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902. Deja, nematau pateikėjo. Nėra. (Balsai salėje) Ar gerbiama Rima? Pateiks R. Baškienė. Prašom.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas A. Nekrošius.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi ir aš pasirašiau, nėra R. Karbauskio ir S. Skvernelio, bet aš esu trečioji teikėja. Įstatymo tikslas yra tiesiog įteisinti lengvatinį ne 9, o jau 5 % PVM tarifą, taikomą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Jūs pamenate, kad šitas tarifas kažkada buvo 21, po to 9 %. Džiaugiamės, kad turėjome 9 %. Taip, tada biudžetas prarado 12 mln., dabar nuo 9 iki 5 %. – 2 mln. sąnaudų.
Tikėtina, kad šitie periodiniai leidiniai, ypač mokslo, kultūros, leidiniai vaikams, bus labai naudingi ir prasmingi, nes platesnis gyventojų ratas galės juos skaityti. Esame įsitikinę, kad tai taip pat labai svarbu regioninei spaudai. Todėl maloniai prašau pritarti šiam pasiūlymui. Aišku, svarstys komitetas, aišku, tikimės ir prašysime Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Vyriausybės išvados reikės, taip aš įsitikinusi, nes matyti Ministrą Pirmininką pasirašiusį dar neužtenka. Noriu tik priminti, kad 5 % PVM tarifas yra taikomas vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, taip pat receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. O dabar būtų trečioji pozicija – 5 % PVM lengvatinis tarifas.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkojame. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų visi suprantame, kas vyksta: artėja rinkimai, reikia kokio nors nedidelio saldainio regioninei žiniasklaidai. Turbūt visi pritariame, kad reikia padėti regioninei žiniasklaidai, bet galbūt yra kokių nors kitų priemonių? Galbūt iš kokio nors Spaudos rėmimo fondo galėtume jiems skirti? Čia mes, vienas dalykas, atrodo, iškraipome mokestinę sistemą, antras dalykas, ar jums neatrodo, kad iškraipome ir konkurencinę aplinką, nes tai yra spausdintai žiniasklaidai, o ne internetinei žiniasklaidai? Galų gale, ar jums neatrodo, kad ta pagalba turėtų būti spaudai, kuri skelbia naujienas, o ne spaudai, kuri yra pramoginė, kaip, tarkime, žurnalas „Žmonės“? Ar tikrai dabar žurnalui „Žmonės“ reikalinga finansinė parama? Jeigu mes vis dėlto nuspręstume, kad reikia tai spaudai, kuri skelbia naujienas, iš tiesų galbūt reikėtų visiems remti prieigą prie interneto, nes visa naujienų žiniasklaida yra iškeliavusi į internetą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų klausimą. Išties nesieju tai su rinkimais. Manau, kad periodiniai leidiniai, skirti kultūrai, menui, jaunimui, paaugliams, iš tikrųjų reikalingi ne vien tik internetiniai, bet ir kaip skaitomieji. Todėl grindžiu savo pasiūlymą argumentais, kad tai bus naudinga žmonėms. O dar, atsakant į jūsų klausimą, tuomet bet kurį PVM lengvatos tarifą galima susieti su tuo, kad tai yra kam nors naudinga ir kad tai taip pat siejama su rinkimų programomis.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Beveik atsakėte į mano klausimą, nes Mykolas paklausė labai daug klausimų, į kuriuos ir aš norėjau išgirsti atsakymus iš jūsų. Bet vis dėlto dar norėčiau pasitikslinti, ar tikrai nematote galimybės, kad kaip nors reikėtų diferencijuoti tuos periodinius leidinius, kurie tikrai galbūt yra labai reikalingi mūsų senesnio, vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie regionuose galėtų skaityti spausdintą žodį? Aš ir pati mėgstu spausdintą žodį skaityti. Iš tiesų tas biudžeto netekimas nėra didelis – tik 2 mln. eurų, bet ar vis dėlto negalvotumėte, kad išvengiant tokios konkurencinės, kaip sakoma, įtampos, nereikėtų daugiau jūsų siūlymu diferencijuoti periodinius leidinius, kuriuos gali remti valstybė?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūsų pasiūlymas vertas dėmesio. Ir aš manau, kad tie, kurie organizuoja šitą veiklą, atkreips dėmesį ir tai svarstys. Čia dar atkreiptinas dėmesys, kad dėl periodinių leidinių, išskyrus tam tikrus (jūs stebėjote ir matėte tekstą, kad tai buvo ir anksčiau, kai buvo 9 %, dabar 5 %), išskyrus erotinius, smurtinio pobūdžio, profesionalios etikos nesilaikančius leidinius, nustatymo įgaliota institucija svarstys ir priims, tad atitinkamai ir diferencijavimas – tos įgaliotos institucijos veiklos dispozicija.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš irgi prisidedu prie tų, suprantu regioninių laikraščių problematiką, savaime suprantama, ten ir konkurencija nemaža. Aišku, tik gaila, kad nemaža jų dalis yra politizuota, bet ką padarysi, taip jau yra. Gal žmonės atseks ir numatys, bet kitas klausimas: čia Teisės departamentas pareiškė savo nuostatą, kad vis dėlto su šituo biudžetu galime nesuspėti, nes tada reikėtų automatiškai peržiūrėti biudžetą, bent jau gauti Vyriausybės išvadą. Ar tikitės suspėti, ar vis dėlto atidėti? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Jūs puikiai žinote, kad jeigu tai nebūtų kartu su biudžetu, tai reikėtų pusės metų. O kadangi teikiame dar prieš biudžeto priėmimą, tikimės, kad gausime Vyriausybės išvadą, komiteto sprendimą ir priimsime kartu su jumis.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Žaviuosi jumis, gerbiamoji Seimo pirmoji vicepirmininke, jūsų optimizmu ir entuziazmu. Biudžetą svarstysime jau netrukus, dėl visų kitų projektų Vyriausybė išvadą svarsto po tris keturis mėnesius, o čia jau jūs iki biudžeto priėmimo žadate, kai planuojamas biudžetas bus priimamas gruodžio 11 dieną. Taigi tiesiog pastaba.
O kita – vis tiek Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Mokesčių administravimo įstatymas sako, kad mokesčių pakeitimai turi įsigalioti po šešių mėnesių. Nes tik tiems, kurie ateina kartu su biudžetu, taikoma išimtis. Priešingai. Kadangi čia atskira iniciatyva, ne Vyriausybės, ne kartu su biudžetu, o jūs rašote: įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos, gal reikia nukelti įsigaliojimą?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Puikus jūsų klausimas. Atsakysiu į pirmąją dalį. Šita Vyriausybė, tikiu, gali greitai priimti sprendimus ir nevilkinti. Viena. Antra, dėl įsigaliojimo datos, palikime tai labai atsakingam Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, ši Vyriausybė gal ir gali, bet „Spartanai“ kartais neskraido. Tai nebūkime tokie optimistiški. Mano klausimas iš tos pačios serijos. Iš kur ta meilė regioninei spaudai prieš rinkimus?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Meilė spaudai, aš manau, yra visada ir ypač jaučiant, ir matant, kaip nori skaityti. Jūsų kolegė labai teisingai pasakė: spausdintas žodis yra svarbus. Jis kartais perduodamas iš gryčios į gryčią, nes ne kiekvienas gali regioninį laikraštį užsisakyti.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, negali nejaudinti meilė spaudai, tai iš tikrųjų man, kaip tos profesijos atstovui, labai malonu. Jūs argumentuojate, kad šito reikią paremti kultūrinei spaudai, regioninei intelektualiai, meno, bet čia bus paremta visa regioninė spauda – ir merams priklausanti, ir vietos oligarchams priklausanti. Tai jeigu jūs norėtute remti meno, kultūros spaudą, ne politinę, sakykime, tikrai tokią intelektualią, tam yra Radijo, spaudos ir televizijos rėmimo fondas, kuris pagal projektus remia tokius, leidinius ir ne tik leidinius, bet ir programas. Tai galbūt jūs siūlytumėte geriau didinti šito fondo finansavimą, jis skaidriai parems būtent šios srities žiniasklaidą ir neparems visokių oligarchų ir merų laikraščių?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Nesutikčiau su jūsų teiginiu dėl paramos oligarchams, merams ar dėl politizavimo iš principo. O jūsų siūlymas dėl projektinės veiklos – taip, galima ir tikslinga didinti ir jų didesnį projektų kiekį. Puiku, jei tik tam surastume lėšų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt puikiai prisimenate, kad kai prieš 10 metų buvo padidintas PVM, regionų spauda tai įvardijo kaip etnocidą regioninės spaudos. Ar jūs, rengdami šią pataisą, galėtumėte pasakyti, ar bandėte skaičiuoti, kiek redakcijų buvo priverstos užsidaryti regionuose, kiek leidinių ir kiek darbuotojų neteko regionuose darbo? Ar tokių duomenų jūs neturite?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tiesų neturiu tokių tikslių duomenų, tačiau galiu tik antrinti jūsų pasakytiems argumentams, kad faktai buvo liūdni, rodantys, kaip užsidarė, kaip buvo mažinamas darbuotojų skaičius ir kaip žmonės neteko galimybės turėti periodinius laikraščius. Skaičių konkrečių dabar pasakyti neturiu galimybės.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso, nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pirmiausia kviečiu būti jautriems premjero, būsimo kandidato į Prezidentus, situacijai. Matome, premjeras didvyriškai kovoja su prekybos centrais, su kainomis, o reitingai kaip neauga, taip neauga. Tai leiskime premjerui inicijuoti bent PVM lengvatos regioninei spaudai įvedimą, gal spauda gražiai parašys ir tie reitingai gal truputį paaugs.
Ir dar čia kažkas užsiminė apie Vyriausybės išvadą. Aš kviečiu dėl šito projekto neprašyti Vyriausybės išvados, dėl visų kitų PVM projektų prašyti, o dėl šito neprašyti. Įsivaizduokite, jeigu paprašysime, į kokią padėtį mes pastatysime finansų ministrą? Jis turės būti nuoseklus ir dėl visų PVM lengvatos projektų rašyti neigiamą išvadą. Bet ką daryti dėl projekto, kur premjero pavardė figūruoja? Žinant, kad tas biudžeto balansas braška per visas siūles, sudėtinga rašyti pritarimą, bet sudėtinga rašyti prieš premjerą. Tai siūlau čia neprašyti tos išvados.
O šiaip, žinoma, regioninės spaudos situacija tikrai nėra pati geriausia ir būtų gerai, aišku, kad mes tokius projektus svarstytume ne rinkimų kontekste, o tikrai normaliai, objektyviai, įvertindami, kaip laikosi tie laikraščiai ir kaip padėti išsaugoti jų nepriklausomumą. Dabar tas kontekstas yra rinkimų, deja.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Buvo išsakyta tikrai daug racionalių argumentų ir aš grįšiu prie to, kad iš tiesų reikia padėti rajoninei žiniasklaidai. Ne su viena buvau susitikęs keliaudamas po rajonus, regionus ir tikrai mačiau, kokios pagalbos jai reikia ir koks racionalus grūdas yra ta regioninė žiniasklaida, kai dažnai sunku susigaudyti, kas vyksta rajone. Tačiau tam yra skirtos labai aiškios priemonės. Spaudos paramos fondas – jam galėtume skirti daugiau pinigų, jis labai aiškiai atrinktų, ką reikia remti, ir paremtų.
Dabar vis dėlto mes mažiname visai spaudai: ir pramoginei, ir visokiai kitai spaudai, kuriai galbūt nelabai reikia tos paramos. Jeigu kalbame apie paramą spaudai, tai reikėtų kalbėti apie paramą naujienų spaudai, tai spaudai, kuri transliuoja naujienas, ją reikėtų remti. Tačiau žinome, kad didžioji dalis tos spaudos yra iškeliavusi į internetą. Jeigu iš tikrųjų norime, kad žmonės susipažintų su naujienomis, reikia užtikrinti jiems prieigą prie interneto, o jeigu norime realaus rezultato, duokime kiekvienam jaunuoliui, kiekvienai močiutei po nemokamą gigabaitą duomenų ir jie tikrai prisijungs prie interneto, juos panaudos ir tikrai sužinos visas žinias.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 70, prieš – 3, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Ir dar buvo siūlymas dėl Vyriausybės išvadų. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) J. Razma kategoriškai prieštarauja, todėl kviečiu balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Kas palaiko Vyriausybės išvadą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, – prieš.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 47, prieš – 10, susilaikė 16. Vyriausybės išvados prašome.
R. Šarknickas dar nori komitetą pasiūlyti? Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, prašyčiau ir Kultūros komitetą.
PIRMININKAS. Kaip papildomą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip papildomą.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Repliką po balsavimo – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš apgailestauju, kad dauguma Seimo narių taip balsavo dėl Vyriausybės išvados parodė, kad premjerą jie laiko lyg ir neatsakingu. Jeigu jis deda parašą dėl tokio projekto, bet Vyriausybė, vadinasi, gali nuspręsti ir kitaip. Aš kviesčiau labiau pasitikėti savo premjeru.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Judame toliau.
17.23 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(2) (pateikimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(2). Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimas. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiami kolegos, prieš porą mėnesių mes pristatėme Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimą, tai yra taikyti PVM lengvatą malkoms, medžio skiedroms, traiškytai medienai, medienos plokščių ir atraižų šalutiniams produktams, drožlėms, biomasei, briketams ir granulėms gaminti. Kadangi prieš tai pateiktas projektas buvo šiek tiek probleminis, nebuvo pakankamai imperatyviai ir aiškiai pasakyta, kam būtų taikoma, Vyriausybė pateikė pastabas, mes pagal tas pastabas pataisėme ir teikiame patobulintą įstatymo projektą. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vėl apie viską, surašote viską: ir skiedras, ir kitas medžiagas. Bet iš tikrųjų, kodėl ne visus degius produktus? Pavyzdžiui, šiaudai vėl liko šalia. Kodėl jūs pasirenkate kažkokią kakofoniją visokių priemonių, kai galima įrašyti paprastą dalyką – atleisti tuos, kurie įsigiję degiąsias bioatsinaujinančias priemones, ir taip tai išspręsti? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Buvo, kolegos, tikrai, kaip jūs žinote, patį pirmą kartą ir mūsų tas bendrinis, didelis, platus. Tada ministerija, kiek supratau, susirinko medžiagą, informaciją, to jūs klausiate, apie šiaudus, o ūkyje, namų ūkyje, šiaudų iš esmės nekūrena, juos kūrena tiktai centriniam šildymui. Tokiu atveju nėra kam teikti, nes namų ūkyje niekada šiaudų ritinio… Pats puikiai žinote, kolega, 700 kilogramų šiaudų ritinį įstumti į namą ir pakūrenti, kad pašiltų namas, nėra šansų. Dėl kitų taip, būtų galima teikti pasiūlymus ir tą būtų galima svarstyti. Tikrai nematau problemos. Mes parengėme pagal Vyriausybės pateiktas pastabas. Aš tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties reikia pagirti – geras projektas. O šiaudais mano kaime tik kiaules svilina, tai nereikėtų jų įtraukti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai skanios tada būna.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). O klausimas toks: ar pavyks su biudžetu priimti šitą projektą? Ar jis bus voliojamas metai iš metų, kas dabar yra daroma, ar vis dėlto užteks jums įtaigos padaryti, kad jis būtų su biudžetu ir įsigaliotų nuo sausio 1 dienos?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš manau, kad, kolega, viskas priklauso nuo jūsų ir nuo mūsų bendrų interesų. Jeigu mes Seime rasime sutarimą, skubos tvarka jis bus priimtas. Kai šnekėjau su Finansų ministerija ir su Vyriausybe, problemos dėl šio projekto jos nemato, nes jis dabar yra konkretus ir pagal jų pateiktus pasiūlymus. Jeigu Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovai sakė, kad viskas gerai ir mes jį tokį parengėme pagal jų pastabas, tikiuosi, kad su biudžetu jis bus priimtas ir sausio 1 dieną įsigalios. Jeigu tokiu atveju jis įsigalioja sausio 1 dieną, tai aš įsivaizduoju, kad pagal sąskaitas faktūras ir deklaracijas jau 2020 metais, kai deklaruos už 2019 metus, bus galima dalį jo susigrąžinti. Manau, tai protingas sprendimas būtų.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tikrai, man atrodo, žmonėms, kurie gyvena nuosavuose namuose, ypač rajonuose, ir kūrena jūsų išvardytomis priemonėmis, tai yra gerai, bet gal jūs turite paskaičiavę, kiek tai apima namų ūkio subjektų? Vis tiek, jeigu mes prašysime Vyriausybės išvados, tai daugmaž reikia orientuotis, kiek tai yra subjektų ir kokia tai bus pinigų suma.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Sunku šiandien atsakyti. Pinigų suma gali būti nuo 6 mln. iki 7 mln. Turime preliminarią informaciją, kad apie 600 mln. šitoje rinkoje sukasi, tiesmukai sakant, juodų, nešvarių pinigų, tai yra kai šiandieną malkinė mediena yra parduodama be sąskaitų faktūrų arba importuojama į Lietuvą išvis be nieko. Jeigu pažiūrėsite laikraščių, interneto skelbimus, kiek yra skelbimų, tai paskambinkite, mes eksperimentavome prieš tai, kai buvo klausiama, ar jums su sąskaita faktūra, ar jūs grynais mokėsite, ar pavedimu. Jeigu pavedimu briketai, tai iš karto yra apie 200–220 eurų, jeigu atsiskaitote grynais, – 160–170 eurų.
Antras pastebimas dalykas, kad šiuo metu, išduodant leidimus kirsti mišką, yra ne parduodama mediena, o yra pasirašoma sutartis, kad dovanoja, tai tokiu atveju netgi 5 % nėra sumokami. Tai konkrečiai susakyti, kiek apimtų procentų, arba kiek namų ūkių, yra sudėtinga, bet planuojama apie 6–7 mln.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų reikia pripažinti, kad racionalus siūlymas mokesčių mažinimo prasme, kai mažesni mokesčiai, yra paskata išeiti iš šešėlio, tačiau klausimas yra iš tikrųjų, kokią dalį tos naudos gaus vartotojai, nes, kaip žinome, centrinio šildymo kaina reguliuojama. Jeigu yra sumažinamas PVM, tai reguliuojanti institucija tiksliai tokiu kiekiu sumažina šildymo kainą ir visą naudą gauna vartotojas. Čia klausimas toks: kiek skaičiuojate, kad tas gali kainuoti iš tų 6–7 mln.? Ar esate paskaičiavę, kokia dalimi atpigs būtent ta mediena, drožlės, kokią iš tikrųjų naudą gaus vartotojai ir kokią gaus gamintojai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, aš manau, kad ne kokią naudą gaus vartotojas. Vartotojas gaus netiesioginę naudą, į valstybės biudžetą mes gauname vadinamąją netiesioginę naudą. Jeigu įmonė išrašo daugiau sąskaitų faktūrų, tai kas atsitinka? Atsitinka, kad pelno mokestis mokamas, GPM’o, „Sodros“, nekilnojamojo turto ir panašiai. Vadinasi, mes surinksime į biudžetą daug daugiau mokesčių iš kitų mokesčių.
Antras dalykas yra konkurencija. Jeigu šiandien mes turime valstybines urėdijas, kurios malkinę medieną parduoda aukcionuose arba pagal sąskaitą faktūrą (Urėdiją, atsiprašau – ačiū, gerbiamas kolega Jonai), tai tokiu atveju jie, privatininkai, parduoda be nieko. Urėdija – plius 21, privatus – nulis. Ne visi, aš kalbu. Aš manau, kad kitais mokesčiais mes susigrąžinsime daug didesnę dalį mokesčių, nei kad yra. Analogiška situacija buvo 2000–2001 metais, kai mes pateikėme projektą dėl kompiuterių įsigijimo. Prisiminkite, kai deklaravus buvo galima žmogui susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį. Tuo metu buvo kalbama, kad šešėlį sudaro iki 1 mlrd., bet kai atsirado deklaracijos ir galimybės susigrąžinti, niekam nebekilo minčių, idėjų kompiuterius pirkti juodojoje rinkoje, šešėlinėje rinkoje, neprašyti dokumentų ir panašiai. Mes jau tokių pavyzdžių turėjome ir aš tikiuosi, kad tai įvyks.
Antras labai geras pavyzdys tuometinės A. Kubiliaus Vyriausybės projektas dėl čekių, sąskaitų turguose ir panašiai. Pažiūrėkite, kiek žmonių, dirbančių pagal individualias pajamas, daugiau pradėjo deklaruoti gaunamas pajamas. Tą reikia suvokti, kad šitas projektas duos naudą dėl kitų mokesčių.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Jau dalį klausimo uždavė M. Majauskas. Norėjau taip pat paklausti, kaip vis dėlto čia yra vertinama Kainų komisijos, ir dedamoji, kas įeina į kainą galutinai įvertina Kainų komisija ir tada pritaiko PVM? O šiuo atveju perkama iš skirtingų komercinių tiekėjų ir taip toliau, ir mes žinome maždaug šios dienos malkų, granulių kainas ir taip toliau. Pradėjus svarstyti PVM lengvatą, manau, gali atsitikti taip, kaip ir su daugeliu kitų sektorių, kad ir su darželiais, kai savivaldybė skyrė priemoką po 100 eurų, tai automatiškai pakėlė kainą ir išėjo taip, kad galutinai turėjo mokėti vartotojai. Kaip jūs manote, kokį reguliacinį instrumentą mes galėtume vis dėlto taikyti ir tai sričiai, kad valstybės teikiama parama vis dėlto pasiektų galutinį vartotoją?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes sutariame, kad malkinė mediena, skiedros, traiškyta mediena, plokštės, atraižos ir kiti produktai, kurie pagaminami urėdijose… šiandien urėdijos jau visu pajėgumu galės teisingai konkuruoti. Ir urėdija, ir girininkija yra kiekvienoje savivaldybėje, ir kiekviena urėdija paruošia tam tikrą kiekį malkinės medienos. Tokiu atveju urėdija, pavyzdžiui, vietoj 21 taikys 9, mes jau kontrolės mechanizmą šiuo atveju turime, nes urėdija dirbtinai niekada nekels kainų, nes šiandien urėdijos ir taip yra brangiau, nei žmogaus, kuris parduoda juodojoje rinkoje. Aš manau tokiais dalykais spręsti.
Dėl briketų ir granulių mes turime problemų su importuojančiais produkciją iš Rusijos teritorijos ir iš Baltarusijos. Čia yra paprastas dalykas. Mokesčių inspekcija kaip ir su kuru, aš manau, turės deklaraciją, ar 49, ar 42 deklaraciją, kažkas panašaus. Aš bent įsivaizduoju, kad turėtų būti kaip ir importuojant kurą.
Trečias variantas, ką su kolega K. Bartkevičiumi mes šiandien kalbėjome, dėl namų ūkyje naudojamo dyzelinio kuro, tai yra vadinamasis raudonas kuras, rožinis kuras, kai tu Mokesčių inspekcijoje gauni tam tikrą kiekį arba tau nustatomas tam tikras kiekis, kiek jo reikėtų, pildai deklaraciją ir taip sugrįžta. Mano galva, tai yra tie trys kontrolės modeliai, arba mechanizmai, kuriuos būtų galima įrašyti ir čia. Dėl granulių ir dėl briketų.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia bus taikoma ir centralizuotai šildomiems pastatams biokuru, sakykim…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, ne, nes centralizuotą…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Palaukite, aš dar nebaigiau klausti. Ar tai paskutinis šiais metais jūsų iškovotas toks vaisius, siejamas su jūsų prisidavimu valdančiajai koalicijai? Ar tai visiškai sąžininga yra jūsų atžvilgiu, nes tokių siūlymų buvo jau ne vieną kartą, ir gerbiamasis kolega J. Olekas, ir kompanija, rodos, siūlė, o jūs dabar lyg ir perėmėte šitas gaires. Na, sakote, kad ten Vyriausybės yra kažkokių pastabų pridėta, bet tos pastabos galėjo būti pridėtos po pateikimo pritarus ir svarstant komitetuose. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, buvo tiek J. Oleko, tiek mano, mes kartu prieš tai buvome parengę tas pataisas. Tik tiek, kaip aš sakau, jos buvo platesnės, dabar mes susiaurinome, nes pagal tuo metu mūsų teikiamas pataisas pakliuvo visas biokuras, taip pat ir durpės. Kaip žinote, kad teršimas ir panašiai, na, nelabai gal koreliuoja su šitais dalykais.
Kai jūs kalbate, ar tai yra paskutinis mūsų prašymas, tai yra mūsų visų Seimo narių, manau, idėja kiek įmanoma operatyviai ir greitai pradėti spręsti šitą problemą. Tai nėra R. Žemaitaičio siūlymas, tai nėra dar kieno, tiesiog yra iš Mokesčių inspekcijos gaunama informacija. Kai biokuras šiuo metu brangsta gana greitai ir juodoji rinka yra nereguliuojama, turime imtis kokių nors priemonių, kad kiek įmanoma šešėlyje esančią šitą rinką ištrauktume į viešumą.
Jeigu, kolegos, visi suprasime, kad mūsų tikslas yra toks, mes padarysime, bet jeigu tikslas yra atstovauti vienai ar kitai interesų grupei, tai jis niekada nebus priimtas ir toliau mes turėsime biudžeto netekimus, mes toliau turėsime šešėlį šitoje rinkoje. Ir kada Generalinė urėdija ateis šičia daryti metinį pranešimą arba komitetuose ir sakys, kad mes negalime konkuruoti ir nekonkuruojame, kiekvienas galėsime prisiimti atsakomybę. Aš manau, kad čia yra žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų tas siūlymas dėl bioatliekų deginimo jau gal dažniausiai pasikartojantis parlamente. Gal vieną kartą priimkime tą įstatymą ir pasibaigs? Argumentai buvo gana geri išsakyti. Nėra ten gerai reglamentuota ir daug kur paprasčiausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Tai galbūt numatykime mokestines lengvatas, kad nebūtų naudinga, o po to žiūrėsime. Nemanau, kad dideli kiekiai susidarys finansinių netekimų į biudžetą, tik ta sistema išsivalys.
Ko gero, dažnai būna taip, kad jeigu viską pakankamai gerai reglamentuojame, tinkami mokesčiai, tai pajamos į biudžetą dažnai išauga. Bandykime sujungti tuos visus įstatymus, svarstykime, padirbėkime ilgiau, bet tikrai pasiekime rezultatą, nes prie tų įstatymų tikrai praleidžiame daug laiko, o rezultatų kaip ir nėra. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Ar čia nebus meškos paslauga urėdijoms, kad jos nebankrutuotų, žmonės labiau malkas pirktų? Bet aš noriu pasakyti, kai mes balsavome už centrinį šildymą, tai niekas nuo to nenusišalino, nors naudojatės tuo centriniu šildymu. Tai ir dabar kas kūrena kietu kuru, malkomis ir taip toliau, irgi prašyčiau nusišalinti nuo balsavimo ir netenkinti savo interesų.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega ką tik pasakė mano nuomonę, kodėl aš negaliu balsuoti, nes naudoju granules.
Iš tikrųjų noriu atkreipti kolegų dėmesį, priežastis yra ne PVM. Jeigu dar kas be manęs esate pirkęs šiemet granules, tai granulių kaina, palyginti su pernai metais, pabrango nuo 1,5 iki 2 kartų. Tas lengvatinis PVM šiuo atveju tikrai problemos neišspręs, nes turime keletą pamatinių problemų, kurios susidaro dėl paprastų dalykų, tai yra dėl medienos kirtimo ribojimų, dėl įvairiausio pasipriešinimo, kaip paimti biokurą iš miško, kad draudžiama ūkininkams gaminti biokurą ir parduoti katilinėms nedideliais kiekiais, po keliasdešimt tonų, pavyzdžiui. Ir kitos problemos. Taip pat iš užsienio importuojamo biokuro nekontroliavimas, po tuo galima labai daug pakišti.
Iš principo aš tiesiog negaliu balsuoti, nes kaip ką tik buvo pasakyta, tai susiję su tuo, kad aš lyg ir naudojuosi ta lengvata, galbūt man asmeniškai bus naudinga. Bet, kalbant apie daugiabučius, tai šiuo atveju tam tikra lygybė tikrai yra ir turėtų būti visiems Lietuvos piliečiams vienodos sąlygos. Spręskite pagal savo sąžinę.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų niekas nesiūlo.
S. Jakeliūnas per šoninį mikrofoną turbūt dėl Vyriausybės išvados?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas, jeigu apskritai įtrauks į darbotvarkę šį klausimą, kreipsis į Vyriausybę ir tai gali užtrukti, siūlau dabar Seimo vardu kreiptis į Vyriausybę, kaip ir kitų PVM lengvatų atvejais, jei jiems bus pritarta. O įtariu, kad šiandien tokia gera diena, kad viskam bus pritarta.
PIRMININKAS. Supratau. Galime pritarti prašyti Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Siūlote dabar? Kokią datą siūlote? Gruodžio 13 dieną. Galime gruodžio 13 dieną? Galime. Bendru sutarimu.
Toliau darbotvarkėje Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1554(2). Pranešėjas turėtų būti J. Olekas, tačiau salėje nematau. Pateikėjo nėra.
17.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1848(2) (pateikimas)
Tada einame prie kito klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1848(2). Pranešėjas – J. Olekas ir trys Seimo nariai. R. Budbergytė. Prašom. Prašom, Rasa.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, šiuo metu regionuose dirbančios, gyvenančios jaunos šeimos iki 35 metų tikrai gali pasinaudoti (nors ir ne visa apimtimi) parama iš valstybės įsigydamos pirmąjį būstą. Mes visi žinome, ilgai diskutavome dėl idėjų Lietuvai. Jos gali duoti proveržį mūsų Lietuvos vystymuisi, emigracijai stabdyti, taip pat demografinėms problemoms spręsti. Tačiau pagal tuos duomenis, kuriais šiuo metu disponuoja ir ministerija, ir mes, politikai, žinome, kad įstatymas nepasiekė tų tikslų, kurių buvo tikėtasi, kad pasieks, kad būtent pasiūlymas, kad tokia parama gali naudotis regionuose gyvenančios jaunos šeimos, iš tiesų paskatins kurti darbo vietas ir ten gyventi jaunus žmones.
Socialdemokratai mato, kad yra diskriminuojami jauni žmonės, kurie gyvena didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat jauni žmonės, kurie gyvena XXI amžiuje ir galvoja, kad pirma reikia pagyventi ne santuokoje, o santuokos pasižadėjimus įtvirtinti tuomet, kai yra sukurtas geresnis gyvenimo pagrindas, kitaip tariant. Taip pat negali pasinaudoti ir yra diskriminuojami tie jauni žmonės, kurie yra vieniši tėvai, vienišos motinos. Dėl to parengėme ir įregistravome įstatymo pataisas dėl PVM lengvatos jauniems (iki 30 metų) žmonėms, kad jie, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena, galėtų pasinaudoti valstybės parama įsigydami pirmąjį būstą.
Duomenys, kuriais disponuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rodo, kad vis dėlto ta parama bando pasinaudoti žmonės: perka būstus žiedinėse savivaldybėse ir važiuoja dirbti į tuos pačius didmiesčius, kur yra būtent didžiulė, bent jau tikrai didesnė darbo vietų pasiūla, ten ateina investicijos, tai yra į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius.
Todėl siūlome svarstyti, ar tikrai nebūtų tikslinga tokią lengvatą pasiūlyti jauniems žmonėms iki 30 metų, kad, gavus tokią PVM lengvatą, būtų galimybė išspręsti ir pirminio įnašo arba tos galutinės apdailos, įsigijus būstą, piniginių išteklių problemą, nes dabar dažnai dėl esančios didelės pajamų nelygybės neturtingų tėvų vaikai negali sukaupti to pirmojo įnašo įsigyti būstui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamoji pranešėja, jūs buvote valstybės kontroliere, taip pat trumpai finansų ministre, taip pat darbavotės Europos audito rūmuose. Kaip jūs paaiškintumėte tą faktą, kad siūlote diferencijuoti asmenis pagal amžių, tačiau atitinkamos direktyvos viename punkte, priede įtvirtinama, kad jeigu konkrečioms prekėms, paslaugoms galima taikyti lengvatinius PVM tarifus, šiuo atveju galbūt ir įmanoma, tačiau nenumatyta galimybė riboti šių prekių ar paslaugų įsigijimą atsižvelgiant į tokių prekių pirkėjus. Diferencijavimas pagal amžių, tikėtina, pažeistų tą direktyvą. Ar jūs pripažįstate, kad šis siūlymas pažeidžia direktyvą? Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Žinote, mes, kai rengėme šį įstatymo projektą, supratome, kad toks siūlymas tikrai kaip ir neprieštarautų šiai direktyvai ir jos įgyvendinimui, nes tai gali būti traktuojama kaip socialinės politikos dalis. Taip supratome tos direktyvos taikymo problematiką ir galvojame, kad iš tiesų daug valstybių narių, besirūpindamos savo žmonėmis, spręsdamos labai opias pajamų nelygybės, socialinės atskirties, demografines, senėjančios visuomenės problemas, dažnai bando įvairiai traktuoti direktyvines nuostatas. Aš manau, kad mes – lietuviai ir Lietuva yra labai labai sąžiningi ir atsakingi. Dažnai mes iš tiesų galvojame ne apie žmones, bet galvojame apie tai, ar mes nepadarysime kokio nors galbūt suklydimo interpretuodami direktyvas.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs minėjote, kad šita lengvata galės pasinaudoti asmenys, jauni asmenys, kad ir kur būtų, kad ir kur gyventų, – ar didmiestyje, ar rajone. Bet, kaip žinome, rajonuose šita lengvata galiotų tik naujiems butams įsigyti, o rajonuose beveik nestatomi nauji butai. Tai viena. Ar nebus diskriminacijos?
Kitas dalykas, kitas klausimas. Prašom pasakyti, kiek per metus galėtų pasinaudoti šia lengvata jaunų asmenų ir ar nebus piktnaudžiavimo, ar jūs numatote, kiek turėtų išlaikyti tą įsigytą naują būstą, ar nebus tokių, kad labai greitai jį parduos ir pasinaudos lengvata neaiškiems tikslams? Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Jūs teisus teigdamas, kad mūsų regionuose, deja, nauja statyba yra retas dalykas, retas reiškinys, nes ten tikrai nėra žmonių, kurie norėtų įsigyti ir galėtų įsigyti tą naujos statybos būstą. Iš tiesų projekto tikslas yra daugiau orientuotis į tuos, kuriuos bando diskriminuoti dabartinis reguliavimas. Bet tai nereiškia, kad, žinoma, negali atsirasti situacijos… Juk investicijos, mes dabar girdime ir Vyriausybė giriasi, ir mes visi džiaugiamės, kad ateina investicijos ir į regionus, ten kuriamos darbo vietos. Aš labai tikiuosi, kad galvojant apie labai artimą ateitį tų naujos statybos pastatų tikrai gali atsirasti. Taigi nematyčiau tokio diskriminavimo.
Kalbant apie tai, ar galėtų būti tobulintinas įstatymo projektas, galvojant, kaip iš tiesų apsidrausti nuo piktnaudžiavimų, kurių gali visada atsirasti ir jų visada dažniausiai atsiranda, kai tik yra siūloma kokias nors lengvatas įgyvendinti, aš manyčiau, kad per svarstymą mes tikrai komitete ir, matyt, ne viename komitete, galėtume šį įstatymo projektą patobulinti. O dėl skaičiavimų – tai iš tiesų negalėčiau pasakyti, nes visa tai priklausytų nuo valstybės biudžeto galimybių.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, kolege, kodėl jūs neinate Paramos būstui įstatymo tobulinimo keliu? Iš tikrųjų yra įstatymas, gana griežtai reglamentuojantis, apskaitomas žmonių turtas, žiūrime, kokios jo pajamos ir taip toliau. Būtų galima eiti per tą prizmę ir galbūt suteikti tam tikrą finansinę paramą, nes iš esmės biudžeto praradimas, ar per pajamų mokestį, ar teikiant paramą, pakankamai vienodas, tačiau yra pavojus, kad pajamų mokesčio lengvata, pridėtinės vertės mokesčio lengvata gali pasilikti verslininko kišenėje. Iš tikrųjų, manyčiau, galbūt būtų galima dirbti prie Paramos būstui įstatymo ir tada jį tobulinti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs esate teisus, jūsų matymas būtų galbūt tikrai labiau priimtinas, nes tai aiškesnis ir lengvesnis kelias. Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį ir priminti, kad tokia pataisa buvo registruota mūsų vieno ar dviejų kolegų iš kitos frakcijos, bet jai nebuvo pritarta svarstymo metu, kai buvo priimamas šis įstatymas. Tai buvo labai labai aiškus kelias. Ta pataisa buvo labai paprasta: buvo siūloma tą lengvatą, kuri dabar, šiuo metu, yra priimta ir galioja, taikyti ne tik regionuose įsigyjant pirmąjį būstą, bet visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Deja, mes, tai yra mūsų Seimas, nepritarėme tokiam keliui.
Taigi lieka toks bandymas, toks kelias, bet aš manau, kad iš tiesų yra labai aišku, kad parama… Tie tikslai yra per tą sukurtą gana skrupulingą mechanizmą ir, matyt, dėl to, kad nepakankamai biudžeto asignavimų planuojama šiam projektui apskritai įgyvendinti, nepasiekė tikslų ir jauni žmonės vis tiek lieka, kaip sakoma, ypač tie, kurie yra iš nepasiturinčių šeimų sluoksnio kilę… tikrai, kaip sakoma, siekti, ieškoti daugiau arba nuomoti, arba gyventi ir siekti gauti socialinį būstą.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų vertinu jus kaip didelę patirtį sukaupusią valstybės finansuose, ypač kaip valstybės kontrolierę ir norėčiau šiek tiek išgirsti jūsų įžvalgų. Įsivaizduokime, visoje rinkoje (ta rinka gana nemaža, taigi pasiūla yra didelė, paklausa yra didelė), tarkim, vieno kambario butas kainuoja 100 tūkst. eurų. Čia mes sumažiname tik naujai pastatyto vieno kambario buto kainą ir sumažiname tik vystytojams. Dabar kodėl tam vystytojui staiga imti ir sumažinti tą kainą, kuria jis parduoda, iki 90 tūkst. eurų (tarkim, ta suma yra sumažinami mokesčiai), jeigu visi aplinkui parduoda už 100 tūkst.? Ar nebus taip, kad vystytojas ir toliau pardavinės tokia kaina, kokia yra rinkos kaina, nes čia jokios prievolės nėra jam sumažinti tą sumą, ir tiesiog jis pasiims visą naudą sau?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Kaip ir minėjau, jeigu iš tiesų bus pritarta po pateikimo, o aš labai tikiuosi, kad jūs pritarsite, gerbiami kolegos, tai svarstydami mes galėsime patobulinti šitą įstatymą, kuris tikrai labai reikalingas mūsų jauniems žmonėms. O mechanizmus galima sukurti. Įstatymo įgyvendinimo mechanizmus iš tiesų kuria Vyriausybė arba atitinkamos ministerijos.
Taigi, aš manau, mes galime sukurti sistemą ir tokį techniškai reglamentuotą mechanizmą, kad jaunas žmogus, norintis pasinaudoti tokia pridėtinės vertės mokesčio lengvata, galėtų iš tiesų pareikalauti, nes jeigu turto vystytojas, kuris naudotųsi pridėtinės vertės mokesčio lengvata, atsisakytų, sakykim, tikrai lengvatine kaina suteikti galimybę įsigyti būstą jaunam žmogui, aš manau, būtų galima galvoti apie kokius nors mechanizmus, priverčiančius jį tai daryti. Tačiau, žinoma, visada tikrai yra rizika, kad bet kokia lengvata pridėtinės vertės mokesčio nepasieks iki galo to, kam jinai yra skirta. Šiuo atveju aš labiau sverčiau naudą mūsų valstybei ir visuomenei, kad jauni gydytojai, mokytojai liks ir neišvažiuos užsidirbti pinigėlių į svečią šalį, kad galėtų sukaupti, sutaupyti pradiniam įnašui, norėdami nusipirkti Lietuvoje. Galbūt mes tikrai paskatinsime ir sugrįžti, o galbūt ir vieną kitą tikrai paskatinsime likti Lietuvoje ir neišvažiuoti gydyti svetimšalių.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs čia akcentuojate, pirma, jaunus žmones iki 30 metų, antra, naujo būsto įsigijimą. Pirmiausia, tarkim, kodėl pagal jūsų gradaciją jaunas yra iki 30 metų, nes kituose įstatymuose ir Socialinės paramos būstui įsigyti įstatyme mes jau įteisinome, kad jaunas yra iki 35 metų? Matyt, vis tiek yra sistema, kai visuose įstatymuose ta pati definicija turi būti įvertinta tuo pačiu? Tai čia toks klausimas.
Antras dalykas. Kodėl jūs kalbate tik apie naują butą? O jeigu aš, jauna ir iki 30 metų, noriu, pavyzdžiui, Vilniuje, Užupyje, nusipirkti panešiotą butą, gal jis ir pigesnis negu tas naujas, tai aš tada jau PVM lengvatos negausiu, taip suprantu?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, jūs esate teisi. Mes apie tuos 30 metų pagalvojome dėl tos priežasties, kad, kaip kolega Mykolas sakė, aš iš tiesų viešuosiuose finansuose ilgesnį laiką būdama įgijau tą atsakomybę tikrai kartais ne vien tik populistikai pažiūrėti, ko reikia rinkėjui, bet taip pat pagalvoti ir apie tai, kokia našta yra ir valstybės biudžetui, kokie netekimai gali susidaryti todėl, kad atsiranda lengvatos, todėl mes pagalvojome, kad mūsų būtų kuklus siūlymas iš tiesų žiūrėti ne sistemiškai, ar yra kur nors įtvirtintas toje socialinės paramos sistemoje 35 metų amžius, o pasiūlyti truputį tą ribą sumažinti. Juk visada svarstymo metu galima ją padidinti, jeigu mes matome, kad valstybės biudžetas ir viešėji finansai, būdami pertekliniai, suteikia galimybių tikrai išplėsti tą ribą.
Na, tas pats ir dėl tos naujos statybos, bet dėl naujos statybos visada yra tiesiog, matyt, kaip sakoma, techniškai lengviau galvoti, kaip galima suvaldyti riziką dėl galimų ketinimų piktnaudžiauti turto vystytojams dėl PVM lengvatos įteisinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, o man patinka R. Budbergytės pasiūlymas. Iš tikrųjų vertas dėmesio, nes kol valstybė neturi labai realios migracijos, emigracijos stabdymo politikos, reikia ieškoti įvairių būdų, kaip paskatinti jaunas šeimas kurtis čia, Lietuvoje. Dėl to lengvata būtent būstui yra, manau, labai įdomus sprendimus. Be jokios abejonės, svarstymo metu bus galima kalbėti ir apie amžiaus ribą, ir apie kitus niuansus, bet manau, kad toks pasiūlymas tikrai vertas dėmesio ir svarstymo mūsų svarbiuose komitetuose. Labai jums ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Na, šis pasiūlymas jau mūsų dėmesio sulaukė. (Juokiasi) Galime tada racionaliai pamėginti spręsti. Iš tikrųjų dabar šis siūlomas kelias yra pernelyg rizikingas, kad apskritai kokią nors paramą naudotume. Labai lengvai ta parama, nes neturime pakankamos praktikos, pasinaudos visai kiti asmenys, kitokiu pavidalu pasiims tą PVM lengvatą, matys tos jaunos šeimos tą savo būstą kaip savo ausis be veidrodžio. Tai dažniausia.
Galų gale yra Europos praktika ir yra įvairių paramos formų – ir kredito padengimas, ir palūkanų normų, ir visa kita, kurios pasiekia tiesiogiai tą, kuris tą daro. Antras dalykas, tai yra daroma ne šiaip sau, visos valstybės daro, remia jaunas susikūrusias šeimas, kad jos turėtų būstą. Taigi dalyti pinigus bet kam vien už tai, kad jaunystė, tai reikia turėti labai daug pinigų.
Kadangi mes jau turime tokį mechanizmą, kuris kainuoja 20 mln., jau dabar numatyta tenai, tai PVM lengvata čia kainuos daug daugiau, nes palies labai daug. Gal geriau tada imkime ir plėskime tą mechanizmą, kuris dabar yra taikomas tik kaimiškai teritorijai? Tai čia tas pats, tie patys pinigai išeis. Aš nesuprantu, mes kartais gerais norais siekiame visiškai priešinto rezultato. Jeigu vieną kartą atmetė, gerbiama Budbergyte, tą racionalų kelią, gal nėra pats geriausias būdas siūlyti neracionalų kelią? Jeigu jūs pasiūlysite kitą projektą, kuris išplės tą ratą, aš jus visą laiką palaikysiu, bet čia yra visiškai tiesiog neadministruojamas siūlymas, pinigų ištaškymas iš šalies bus labai labai didelis.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 25, prieš – 9, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu siūlyti iniciatoriams tobulinti? Siūlote balsuoti. Kas siūlote iniciatoriams tobulinti, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, siūlote atmesti, balsuokite prieš.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 34, prieš – 27. Siūloma tobulinti.
18.01 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2179 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2179. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labas vakaras. Iš tikrųjų mūsų kartu su M. Navickiene šitas pasiūlymas ėjo kaip kompleksas, paketas priemonių. Tiesa, dėl to, kad šiandien svarstomos PVM lengvatos, jis yra atskirtas nuo to paketo, kurį mes esame siūlę. Esame siūlę ir kai kas jau yra svarstoma, po pateikimo pritarta dėl galimybės dirbti pirmus motinystės atostogų metus pusę etato ir kiti dalykai. Todėl siūlau šitą mūsų siūlymą būtent vertinti tame kontekste.
Be abejo, PVM lengvatos yra taikomos ypač tuose sektoriuose ir toms prekių grupėms, kurios yra centralizuotai reguliuojamos, tarkim, kaip šildymas. Tada akivaizdu, kad vartotojai iš karto gauna naudą, bet ir tada, kai valstybė pagal savo prioritetus, pagal savo strategines kryptis, pagal tai, kas yra svarbu tuo metu valstybėje, apsisprendžia, ko reikia ir ką reikėtų tokiu būdu paremti. Tai šia prasme jaunos šeimos, šeimos auginančios vaikus ir, be jokios abejonės, išleidžiančios nemažai savo lėšų kūdikių maistui, yra būtent ta tikslinė grupė, kuriai ir yra skirtas mūsų šitas pasiūlymas.
Taigi mes siūlome numatyti PVM lengvatą, 9 % PVM lengvatą specializuotam kūdikių maistui. Pagal apibrėžimą tai yra skysti ir sausi adaptuoti pieno mišiniai, sausos pieno košės, kitos košės, specializuotos vaikų mitybai skirtos vaisių ir daržovių tyrelės, specializuoti gėrimai, sultys ir arbatos. Tai yra būtent tokiai pakankamai siaurai grupei produktų mes ir siūlome taikyti šitą PVM lengvatą. Aš noriu priminti, kad dar 1993 metais tuometinė Lietuvos Vyriausybė buvo priėmusi nutarimą dėl kompensacijų kūdikių iki vienerių metų maisto produktams pirkti. Bet po to jis buvo atšauktas. Taigi noriu pabrėžti, kad mes kalbame apie kūdikių maistą iki vienerių metų. Gal tiek trumpai.
Tiesa, noriu pasakyti, kad tai nebūtų joks dviračio išradimas, kai kurios šalys taiko įvairias lengvatas. Jungtinė Karalystė, Airija, Liuksemburgas taiko PVM lengvatą visoms kūdikių prekėms ir, aišku, taiko įvairius tarifus. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje vaikų rūbams ir batams yra taikomas nulinis PVM tarifas. Įvairios šalys, žinodamos, kad tai yra svarbi sritis, bando įgyvendinti tokias skatinamąsias priemones. Siūlau pritarti po pateikimo. Be jokios abejonės, svarstymo metu bus galima atsakyti į visus svarbius klausimus ir niuansus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tiesiog noriu jums užduoti tokį provokuojantį klausimą. Kodėl jūs taip sumąstėte, kad kūdikių maitinimui reikia PVM lengvatos?
Šiaip jau mediciniškai įrodyta, kad geriausia lengvata ir sveikiausia yra motinos pienas ir nereikia jokių mišinėlių ir jokių papildų, nes kūdikių, bent jau iki metų, ir imunitetas yra stipresnis. O visi šitie mišinukai augančiam vaikui sveikatos tikrai neprideda.
Ar jūs nemanote, kad tokiu atveju reikia tik išimtį daryti, kada dėl tam tikrų ligų motina negali maitinti kūdikio? Šiandien visame pasaulyje yra rašoma apie tai, kad reikia skatinti moteris maitinti vaikus krūtimi. Ir tai yra mitas, kad vienos pieno neturi ar negali. Moksliškai visos gali, bet ne visos nori. Tai ar jūsų ši pasiūlyta PVM lengvata nepadarys meškos paslaugos tiek mamoms, tiek ir ką tik gimusiems vaikams?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Irena, aš turbūt nesiginčysiu su pamatine teze, kad motinos pienas yra tai, ko labiausiai reikėtų kūdikiui. Nesu aš kol kas žinovas tų visų mokslinių studijų, bet kaip mano nemaža patirtis, auginant vaikus su žmona, rodo ir liudija, deja, ne visada mamos turi tokią galimybę. Kai kada jau nuo trečio mėnesio, kai kada ir nuo pusės metų prireikia šitų mišinukų ir vaikui specializuoto kūdikių maisto. Todėl nesakyčiau, kad čia reikėtų permesti atsakomybę mamoms, bet jeigu yra mamų, kurioms taip susiklosto aplinkybės, tai paremkime jas ieškodami, aišku, optimalaus sprendimo. Aš pritariu jūsų minčiai, kad reikia eiti natūralaus maitinimo keliu. Vis dėlto būna ir kitų atvejų, tuos atvejus irgi reikėtų įvertinti ir tuos žmones kaip nors paskatinti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų jautrus ir svarbus klausimas. Aš vis dėlto norėjau paklausti iš ekonominės pusės. Ar teko domėtis, ar šie produktai ar kokia jų dalis yra gaminama Lietuvoje, nes vis dėlto norėtųsi skatinti tokią kaip ir akciją, sprendimus, ir valstybės mokesčių politika skatinti pirkti lietuvišką prekę? Kiek yra lietuviškų gamintojų, kurie gamina tokius produktus? Galbūt mes galėtume juos paskatinti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, be jokios abejonės, aš irgi už lietuviškos produkcijos skatinimą, bet čia pagrindinis tikslas yra parama šeimoms, kurios augina vaikus. Taigi vaikai yra ta tikslinė grupė, apie kuriuos mums su jumis kartu reikėtų galvoti. Ir jeigu tas sprendimas, kurį mes čia svarstome, taip prisidėtų, aš manau, ir jūs turėtumėte jį paremti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš taip pat esu PVM lengvatų teikėja, teko tai daryti, ir visada ekonomistų man būdavo aiškinama (taip iš tikrųjų ir yra), kad PVM mokestis nėra tas mokestis, kuris galutinai paveikia kainą, nes galutinę prekę rinkai teikiantys subjektai, ypač didieji prekybos centrai, gali pasielgti skirtingai.
Kaip jūs galvojate, kokie mechanizmai galėtų būti, nes kitose valstybėse tai veikia, o Lietuvoje kažkodėl turėtų neveikti? Kaip jūs įsivaizduojate, kaip tai turėtų suveikti ir kaip atsirastų pigesnė prekė jauniems tėvams? Ir kodėl jūs nusprendėte išskirti kūdikiams, mažiausiems vaikams tik maistelį, maisto produktus, o ne visas kūdikių prekes, kaip yra kitose valstybėse? Ten yra net toms sėdynėms vežti saugiai vaikus, vežimėliams, sauskelnėms ir taip toliau. Tai kodėl apsiribojote tik viena produktų grupe?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už tokius svarbius ir tikslius klausimus. Mes su kolega Ž. Pavilioniu pavasarį (aš pradėsiu iš toliau) buvome įregistravę pasiūlymą dėl PVM lengvatos visam maistui ir, be jokios abejonės, susidūrėme su tais pačiais klausimais. Mes tuo metu kalbėdami su įvairiomis asociacijomis ir prekybininkais, ir valstybės institucijomis, ekonomistais ir ekspertais irgi kėlėme tą patį klausimą, kaip padaryti, kad ta galutinė nuolaida, PVM lengvata, ateitų ir pasiektų galutinį vartotoją. Aišku, tų sprendimų lengvų nėra, čia turbūt priklauso ir nuo to, ar valstybės institucijos yra gana stiprios tai užtikrinti. Tai ir Konkurencijos taryba, ir kiti dalykai.
Pavyzdžiui, toks dalykas, kuris mums gimė, idėja. Mes siūlėme, kad, priėmus lengvatą, pasirašomas memorandumas tarp prekybos tinklų, asociacijų ir valstybės, šiuo atveju Vyriausybės, kad kiekviena PVM lengvata tikrai būtų įskaičiuota vartotojo naudai, kad jis pajustų tą PVM lengvatą. Toks variantas.
Kitas variantas, pavyzdžiui, yra Latvija. Latvija eina kitaip. Jie PVM lengvatą maistui irgi turi kaip galutinį tikslą, bet jie nežino atsakymų į tuos klausimus, kuriuos jūs keliate. Jie pritaikė kai kuriems segmentams. Pritaikė lengvatą žuviai ir per metus patikrino, ar ta lengvata duoda efektą galutiniam vartotojui, ar neduoda. Pasirodo, Latvijoje tas veikia. Tada jie pagalvojo, kad būtų galima plėsti į kitus segmentus. Tai toks laipsniškas, žingsnis po žingsnio ėjimas, ypač ten, kur valstybė mato prioritetą, ir galėtų būti tokia taktika. Čia tam tikra prasme yra atsakymas į tą antrą klausimą, kad galbūt, jeigu tai veiktų kūdikių maisto atveju, po metų ar dvejų, matydami efektą, viską įvertinus, būtų galima plėsti į kitas vaikų grupes: vaikų drabužėlius, vaikų batus, kitas priemones ir panašiai. Čia vėl tokia politika, bet tada valstybė mato, reguliuoja, analizuoja situaciją ir siūlo rekomendacijas tolesniam tos lengvatos plitimui arba neplitimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš dėkoju kolegai. Jis iš tikrųjų pristatė PVM lengvatą, bet nuteikė mus, kad vis dėlto kartu su kolegomis teiks ir visiems produktams skirtą PVM lengvatą. Tai iš tikrųjų padarysime labai gerą darbą, nes mamos, nusipirkusios pigesnių maisto produktų, turės kuo maitinti kūdikius, ir mes automatiškai gausime PVM lengvatą motinos pienui. Tai aš palaikysiu, kad būtų daugiau svarstymų.
Rimčiau kalbant, kitų šalių patirtis rodo, kad tos lengvatos veikia, tai parodo dėmesį jauniems tėvams ir skatina turėti daugiau vaikų, nes vaikų prekės yra ypač brangios. Manau, kad diskusijos ta tema reikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Linksma čia klausytis dėl tos PVM lengvatos. Popietė tokia prieškalėdinė, artėjant Kalėdoms. Žinote, mes mažiname mokesčius, didiname išlaidas ir po to skundžiamės, kad krizės kažkodėl ištinka mus čia, Lietuvoje. Manau, preliudija to tikrai yra. Jeigu aš būčiau buvęs čia, Seime, 2007–2008 metais, išgyvenčiau stiprų déjà vu jausmą. O dėl šitos konkrečios lengvatos taigi mes sutarėme, kad tie vaiko pinigai yra mechanizmas, kuris gali būti taikomas ir tiems produktams įsigyti, ir naudojamas tikslingai.
Jeigu šeimos yra nepasiturinčios, tos išmokos yra didesnės, jeigu vaikų yra daugiau, atitinkamai taip pat išmokos didėja. Tie mechanizmai veikia, o pinigai kaip visada yra riboti. Jeigu mes šeimoje arba kokioje nors įmonėje taip svarstytume, tai mus išmestų iš darbo. Nebūkime tie populistai, priimkime atsakingus sprendimus ir nepalaikykime tų lengvatų, taip pat ir šitos.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 29, prieš – 10, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Galime siūlyti kolegoms tobulinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, siūlo balsuoti. Kas siūlote kolegoms tobulinti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kas balsuoja prieš, balsuoja dėl atmetimo.
Balsavo 62 Seimo nariai: 31 – už, 31 – prieš. Lygu. Gal siūlome iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Supratau. Iniciatoriams siūloma tobulinti. Reikia 36 Seimo narių, kad atmestume.
18.15 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1676 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1676. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia bus siūlymas dėl PVM lengvatos transporto priemonėms, tai yra ekologiškoms transporto priemonėms, nes transportas, ypač Lietuvoje, yra vienas didžiausių mūsų aplinkos ir atmosferos teršėjų, išmetančių didelius kiekius CO2. Pasaulis vis aktyviau pereina prie ekologiškų transporto priemonių, prie elektromobilių, keičiančių naftos produktais varomus automobilius. Tačiau ekologiškos transporto priemonės Lietuvoje kelią skinasi nelengvai.
Pagrindinė to priežastis – didelė transporto priemonių kaina. Pridėtinės vertės mokestis sudaro beveik ketvirtadalį jų kainos, todėl kartu su kolega komiteto pirmininku K. Mažeika teikiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma taikyti lengvatinį 5 % PVM tarifą elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms įsigyti ir eksploatuoti Lietuvoje ir 9 % PVM hibridinėms transporto priemonėms, kaip iš dalies ekologiškoms transporto priemonėms. Lengvatas siūloma taikyti ribotą laiką – iki 2025 m. sausio 1 d., kad būtų sukurta ekologiškų transporto priemonių rinka ir infrastruktūra.
Ši įstatymo pataisa paskatins atsinaujinančią energiją naudojančių ekologiškų transporto priemonių eksploatavimą Lietuvoje ir, be abejo, tai yra racionalesnis ir išmintingesnis sprendimas nei… tai yra paskata ekologiškam ir mažataršiam transportui nei sankcija už taršius automobilius, ką ir siūlo Europos Komisija.
Taigi siūlau, kolegos, pritarti šiam pasiūlymui ir prašysiu, be abejo, Vyriausybės išvados, kad toliau būtų svarstoma komitetuose ir rastume patį racionaliausią sprendimą, padedantį mažiau teršti mūsų aplinką.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki. PVM tarifas būtų taikomas visam be išimties remontui ar tik remontui, susijusiam su transporto priemonės elektrine mechanika?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tik su elektrine mechanika. Čia galbūt nėra tikslu, bet manau, kad svarstant komitetuose šitą reikėtų patikslinti.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Aš labai panašų klausimą norėjau užduoti. Dėl įsigijimo tą lengvatinį tarifą aš suprantu, bet eksploatacijai, remontui – tai labai plati sąvoka. Tos pačios, tarkim, padangos gali tikti ir šitam automobiliui, ir kitam, gali atsirasti piktnaudžiavimų, kada padaugės tų automobilių. Aš manau, tikrai reikėtų, kaip jūs manote, patikslinti, labai aiškiai apibrėžti, o galbūt ir atsisakyti to eksploatavimo lengvatinio tarifo?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, kolega. Tikrai būtinai tikslinsime. Čia tikrai, manyčiau, verta apsvarstyti šitą jūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš visų šiandienos lengvatų aš tą įvardinčiau kaip pačią riebiausią. Kodėl? Todėl, kad hibridinis automobilis yra viena iš brangiųjų prekių, jį vadinčiau prabangos preke, nes jis yra 50 % brangesnis nei tos pačios markės automobilis benzininiu varikliu. Lietuvių gal tiktai 5–10 % išvis įperka naują automobilį, o jūs siūlote tai prabangiai prekei jau daryti lengvatą. Mano klausimas toks: gal padarome visiems, bent 4 % nuleidžiame, kad jie išvis naują nusipirktų automobilį? Mūsų automobilių parkas yra absoliučiai senas. O kodėl jūs dabar dedate šitą tiktai prabangiam automobiliui, prisidengdami ekologija, bet jūs komitete gal priimkite 10 % biodegalų maišymą į benziną, tai bus efektas daug didesnis nei jūsų tie hibridai? Komitete jūs kažkodėl užblokavote šį sprendimą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad aplinkosauga yra labai svarbus aspektas. Galbūt galima, jeigu jūs įvardijate tai kaip prabangą, na, galima taip įvardyti, bet iš tikrųjų tai yra kaip ir pirmo būtinumo aspektas. Mes tikrai turime… Gal po 100 metų kas nors svarstys ir pasakys, kad kaip apskritai galėjo žmonės kalbėti ir diskutuoti, ar reikia mažinti aplinkos taršą, ar ne, kai mes apskritai būsime nuniokoję mūsų aplinką ir tikrai ieškosime būdų, kaip išspręsti šitas problemas. Aš manau, kad pagrindinis taršos šaltinis šiandien yra būtent automobiliai ir jų išmetamas CO2. Įgyvendindami Paryžiaus susitarimą mes irgi turime eiti šituo keliu.
Europos Komisija siūlo didinti mokesčius už aplinkos teršimą ar apmokestinti taršius automobilius. Aš manau, kad daug racionalesnis kelias eiti paskatos, tai yra meduolio, principu ir paskatinti mažataršių automobilių įsigijimą. Tą taiko ir kitos šalys. Pasižiūrėkime estų pavyzdį, ispanai, prancūzai apie tai kalba. Manyčiau, kad mes irgi turėtume pagalvoti. Gal tai ir nėra tobuliausias variantas, bet mes pradėkime diskusiją ir iš tikrųjų komitetuose svarstymo metu suraskime patį racionaliausią sprendimą. Aš siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Norėjau paklausti dėl automobilio eksploatacijos, bet mano klausimas jau buvo užduotas, todėl atsisakau žodžio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Svarstysime šitą klausimą, tikrai patobulinsime, kad nebūtų jokių dviprasmybių.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji kolege, suprantamas jūsų motyvas gerinti Lietuvos oro būklę ir mažinti taršą, bet man atrodo, kad pirmasis aukščiausias tikslas yra kolektyvinis transportas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, be abejo.
S. GENTVILAS (LSF). Konkrečiai šiandien jam yra arba visas PVM tarifas, jeigu tai yra tolimojo reiso autobusai arba traukiniai, ir 9 % PVM tarifas. Mano klausimas. Gal būtų iš esmės racionaliau žmones skatinti sodinti į kolektyvinį transportą, nes iš tikrųjų A. Salamakinas yra teisus, kad mes kol kas žadame subsidijuoti labai brangias transporto priemones. Žmonėms, kurie įperka naują automobilį su PVM, elektromobilį arba hibridinį, iš esmės yra labiau principo dalykas pirkti tokį automobilį, nes kol kas tai nėra racionalu daryti.
Mano klausimas, kodėl jūs nesvarstote PVM tarifo mažinimo kolektyviniam transportui tolimojo susisiekimo ir vietinio transporto, nes turi mokėti kompensacijas pačios savivaldybės? Nemažai įstatymų projektų buvo gerbiamos R. Tamašunienės teikiama dėl kompensacijų suteikimo ir taip toliau. Man atrodo, prioritetas visų pirma yra susodinti žmones į kolektyvinį transportą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Visiškai su jumis sutinku, kad viešasis transportas turėtų būti prioritetas. Galiu savo pavyzdžiu pasakyti, kad aš automobilio neturiu, važiuoju viešuoju transportu ir matau to tik labai didelius privalumus. Tai be abejo, bet gyventojų ekologinį sąmoningumą sunku ugdyti, aišku, reikalinga paskata.
Be abejo, jeigu bus pritarta po pateikimo šiam siūlymui, mes svarstysime ir dėl PVM lengvatų įsigyjant ir viešojo transporto priemones, tikrai ieškosime būdų labiau skatinti, ypač didmiesčiuose. Beje, mes su kolega K. Mažeika pateikėme kitą pasiūlymą, tai yra kad didmiesčiuose savivaldybės įsigydamos viešąjį transportą prioritetą skirtų būtent mažataršiam, tai yra ekologiškam, transportui. Deja, Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo taršiausius automobilius – dyzelinius. Aš manau, kad mes turėtume ir apie tai pagalvoti. Aišku, be teisinio reglamentavimo mūsų valstybės institucijos ar savivaldybės greičiausiai tikrai nesiims iniciatyvos. Bet jūs esate teisus ir šitą klausimą tikrai spręsime, nes tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimo pirmą dalį uždavė gerbiamas A. Salamakinas. Aš norėčiau paklausti, kodėl 5 %, kokią naudą duos tie 5 %? Jeigu 60 tūkst. automobilis kainuoja, tai 3 tūkst. bus pigesnis, tai jokio čia nebus, kaip pavyzdį sakau, efekto. Ir norėčiau pasakyti, kokia liaudis, arba kokie pacientai, arba kokie piliečiai, važinės tais automobiliais? Daugiavaikės šeimos ar mes, politikai, ar kiti? Ir kiek tokių automobilių galvoja įsigyti Lietuva per penkmetį?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tikrai tokių skaičiukų neturėjome ir nežinau, kokie žmonės važinės tais automobiliais. Be abejo, mes turime sudaryti galimybę įsigyti tą automobilį kiekvienam, ir daugiavaikėms šeimoms, ir kitiems. Politikai, be abejo, galbūt turi geresnę galimybę ir be PVM lengvatos įsigyti, jūs esate teisus, bet mes pažiūrėkime į kitų šalių praktiką. Jos tikrai taiko netgi naudotiems automobiliams lengvatas arba paskatas, būtent ekologiškoms transporto priemonėms, elektromobiliams, be abejo, vidutines pajamas turinčioms šeimoms paskata yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš čia atsiverčiau „Lexus’o“ puslapį, radau visai neblogą LC500h „Luxury“, man atrodo, 360 arklio galių, projekcija ant stiklo, aparatūra, išskirtinis odinis salonas – 105 tūkst. eurų. Tai jam irgi siūlote taikyti nuolaidą, teisingai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kolega, kad paskatinau jus pažiūrėti ir pasidomėti automobilių, elektromobilių, ekologiškų automobilių kainomis. Taip nediferencijuojame, bet manau, kad šis irgi vienas iš diskusijos klausimų, manau, labai teisinga pastaba, kad mums reikėtų tobulinti šį aspektą. (Balsai salėje) Gerai, jūs davėte mintį, kad reikėtų tam tikrus saugiklius įtraukti. Bet labai džiaugiuosi, kad aš jus paskatinau bent jau pasidomėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, girdėjau sakėte, kad jūs nevažinėjate nuosavu transportu. Manau, dabar, kai kolega pasiūlė „Lexus’ą“ už 105 tūkst., jau pradėsite žiūrėti nusipirkti, jeigu priimsite šią lengvatą. Bet ar nemanote, kad komitete reikėtų svarstyti ir tokį dalyką, pasiūlymą gal ir aš pats duočiau, jūs čia sakėte, kad iki 2025 metų šitą reikia taikyti, tai gal reikėtų taikyti dešimtį metų? Atimkime nuo 2025 metų iki 2015 metų tiems, kuries buvo įsigiję hibridinius arba elektromobilius, tada aš tikrai palaikyčiau jūsų šį įstatymą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad čia buvo ne klausimas. Atgaline data turbūt negalime taikyti. Bet kaip ir būtų PVM lengvata… (Balsai salėje) Prašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis klausia B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiama kolege, sakykite, ar nemanote, kad jūsų tas pasiūlymas gali šiek tiek ir visuomenę supriešinti? Nebent jūs siūlote, nes vis dėlto yra žmonių, kurie palieka automobilius namuose ir į darbą važiuoja riedžiais, elektriniais dviračiais, elektriniais paspirtukais, ir jiems irgi siūlote taikyti kokią nors lengvatą įsigyjant ar dar kažkam, ar juos tiesiog ignoruosite, nors jie irgi susirūpinę dėl taršos? Sakykite, gal iš tiesų yra lengvesnis variantas, kurį kolega S. Gentvilas siūlė, kad visuomeniniam transportui taikytume tą lengvatą, o papildomai apmokestintume dyzelinį transportą, kaip ir daro Vakarų valstybės?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, neišgirdau dėl dyzelinio transporto.
B. MATELIS (MSNG). Sakau, gal reikėtų…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Atsisakyti dyzelinio?
B. MATELIS (MSNG). Apmokestinti, kaip daro Vakarų Europoje, tai yra paprastas kelias.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš jau pristatydama pasakiau, kad galbūt geriau eiti paskatos keliu negu sankcijų keliu. Bet dėl viešojo transporto, dar kartą pakartosiu, jūs esate visiškai teisus, labai palaikau, kad mes turėtume skatinti rinktis viešąją transportą. Tai labiau tausotų aplinką, lygiai tas pats, kad dar labiau tausoja aplinką ir pasirinkti elektriniai paspirtukai, riedžiai, dviračiai ir taip toliau. Čia vėl pasirinkimo klausimas, bet tikrai yra nemaža dalis visuomenės, kuri vis dėlto nepersėda nei į viešąjį transportą, nei naudojasi dviračiu, vis tiek važiuoja automobiliais, matome, kokios yra spūstys. Geriau jie rinktųsi ekologišką transporto priemonę, tada sumažėtų tarša. Bet visos priemonės yra, be abejo, sveikintos ir dar labiau sveikintinos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, atrodo lyg ir rimtai posėdžiaujame, bet jūsų klausimai ir replikos verčia susimąstyti. Prisiminkime neseną praeitį, kai ministras pristatė aplinkos oro taršos mažinimo planą ir kai visi vienbalsiai rėkė, kokią nesąmonę sugalvojo – automobilių mokestį, dar kažkokį mokestį. Bet visi gyvename toje pačioje aplinkoje ir ypač tie, kurie gyvena didmiesčiuose, Vilniaus centre, kurie negali atsidaryti lango, tikriausiai labai dažnai keikia tuos pravažiuojančius automobilius. Galbūt pati idėja yra tikrai diskutuotina ir ne ta tiesiogine prasme, kokia yra pateikta, bet tas pasiūlymas galėtų pavirsti tuo, kad ypač viešąjį transportą arba įmones, kurių transportas važinėja miestuose, paskatintume įsigyti tas ekologiškas transporto priemones, netaršias transporto priemones ir jas naudoti būtent toje maksimalios taršos zonoje, tai yra koncentruotose teritorijose. Iš tiesų žiūrėkime į kitų šalių praktiką, ką skelbia Prancūzija, kad iš viso atsisakys dyzelinių ir benzininių variklių ir pereis prie elektromobilių. Kitos šalys taip pat ambicingus tikslus kelia, tai manau, kad mes lygiai taip pat turime eiti progreso keliu ir diskutuoti tuos klausimus. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji, realybė yra kitokia. Kiek žmonių šiuo metu Lietuvoje turi naujus automobilius? Manau, kad ne daugiau kaip 10 %. 70 % važinėja su 20 ir daugiau metų senumo automobiliais. Štai kur yra didžiausia tarša. Jeigu mes priimsime tą lengvatą, nupirks šimtą automobilių, daugiau ne, tų hibridinių, ypač brangių. Ar mes išspręsime ekologinę problemą? Na, niekaip neišspręsime. Reikia ką nors daryti, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių galėtų nusipirkti naujus automobilius. Čia ir galvokime, kokią lengvatą daryti, jei tikrai pinigų biudžete turime?
Antras momentas. Sakote, Europa, Europa. Europa eina prie to, kad atsisakytų dyzelinių variklių. Lietuvoje 70 % žmonių važinėja dyzeliniais varikliais. Čia yra antra problema, bet ne hibridai, kurių Lietuvos žmonės neįpirks. Aš kalbu apie masę žmonių, jie neįpirks. Vienetai įpirks. Idėja, kad dėl to diskutuojame, gerai, bet tikrai, man atrodo, ne nuo to galo pradedame. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 22, prieš – 7, susilaikė 30. Po pateikimo nepritarta. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas balsuojate už, tai leidžiate tobulinti, kas balsuojate prieš, atmetate.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 35, prieš – 19. Iniciatoriams leidžiama tobulinti.
18.34 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2853 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2853. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite pateikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Labai trumpai pristatysiu pačią pagrindinę mintį. Mes daug kalbame apie gyvulių ūkį, apie tai, kad vienos gyventojų grupės moka mažesnius mokesčius, kitos didesnius, kad darbo mokesčiai stipriai atsilieka nuo kapitalo. Taip, tai realios problemos.
Čia yra vienas iš kelių, kaip spręsti tas problemas, nes labai dažnai tie žmonės, kurie verčiasi individualia veikla įvairia forma, argumentuoja, kad, palaukite, jeigu jūs norite, kad mes mokėtume tokius pat mokesčius, kaip kad moka dirbantieji, tai jūs suteikite mums tas pačias socialines paslaugas. Tai šitas įstatymas sprendžia vieną konkrečią problemą. Pasirodo, tam, kad iš savivaldybių gautų socialinę paramą, kurią mes daliname tiems, kas neturi pakankamai pinigų pragyvenimui (tai normali sistema, ji funkcionuoja daug metų), mes neseniai pakeitėme tas taisykles ir tie žmonės, kurie iš tikrųjų stengiasi, dirba, bet jų pajamos keliais eurais pradeda viršyti tas ribas, nepraranda paramos iš karto. Jie praranda po tam tikro laiko, kai jau atsistoja ant kojų ir pradeda gyventi iš savo algos, iš savo pajamų.
Bet pasirodo, kad ši nebaudimo dėl vieno ar kito papildomai uždirbto euro sistema, naikinant socialinę paramą, negalioja individualią veiklą vykdantiems asmenims. Taigi jeigu jų pajamos pradeda viršyti valstybės nustatytą dydį bent vienu eurų, viskas, jie pretenduoti į paramą nebegali. Dirbantys gi asmenys yra skatinami. Žmonės su šeimomis, su vaikais net iki 35 %, jeigu turi tris vaikus, turi teisę gauti 35 % didesnes pajamas ir tam tikrą laiką neprarasti teisės į socialinę paramą. Tai pasiteisinusi sistema, mes tik prieš metus tai esame pakeitę. Iš tikrųjų ta sistema skatina dirbti, skatina uždirbti, skatina šeimas stengtis ir nevengti viešų savo algų, neslėpti mokesčių, neslėpti pajamų. Siūlau tokią pat sistemą taikyti ir individualią veiklą vykdantiems asmenims.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, viskas gerai, iniciatyva, manau, gera, bet nežinau, net kaip suformuluoti. Kai socialinė piniginė parama buvo perduota administruoti savivaldybėms, mes ėmėmės atitinkamų priemonių įvertinti, kiek sąžiningai žmonės deklaruoja tas turimas realias pajamas. Ir pasitaikė ne vienas ir ne du, apie 20–25 %, kad neatitikdavo realių pajamų ir deklaruotų pajamų. Kaip jūs įsivaizduojate, kad bus įmanoma individualia veikla užsiimančius žmones patikrinti, ar jie teisingai deklaruoja, ar ne?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia jūs palietėte, aišku, platesnę problemą, negu mano projektas sprendžia. Manau, kad mes turime eiti visuotinio deklaravimo keliu. Tada nebus turtingų verslininkų, kurie neturi deklaruoti, neturtingų, individualią veiklą vykdančių žmonių, kurie privalo deklaruoti. Jeigu visi privalės deklaruoti, galbūt išskyrus pensininkus, tai mes galėsime palyginti jų gyvenimo būdą ir panašiai, kažkokį turtą, kurį matysime viešai.
Kalbant apie šią pataisą, manau, kad tie žmonės, kurių verslai nėra tokie pelningi, iš dalies galbūt tikisi tos pagalbos iš savivaldybės, jeigu jiems prastai sekasi. Jie tikrai bus suinteresuoti deklaruoti realias sumas ir tada pretenduoti į paramą, nes jeigu tu deklaruosi iš tikrųjų nerealius skaičius, tai savivaldybėse dirba komisijos, kurios labai greitai gali atimti paramą, nes jos tikrina žmogaus padėtį, pasiklausia kaimynų. Iš esmės sistema funkcionuoja neblogai. Mes mažai apie ją žinome, bet jeigu pasidomėtume savivaldybėse, tai visai neblogai ta sistema funkcionuoja. Todėl tokie taupymai ir vyksta, sutaupoma socialinė parama, nes labai efektyviai tikrinama reali žmogaus socialinė padėtis.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pranešėjo norėjau paklausti. Jūs išskiriate asmenis iki 18 metų, pajamas. Ar tai palies daugiavaikes šeimas, daugiavaikės šeimos samprata yra du plius trys, minimaliai – trys ir vienas. Ir jie taip pat naudojasi socialine parama, papildomomis išmokomis. Bet vienas vaikas, sakykime, galbūt jis dar mokosi ir iki 18 metų sugalvojo eiti padirbėti, ir tuomet tai suponuoja taip, kad visa šeima – tie penki asmenys, tie trys vaikai šeimoje, neatitinka daugiavaikės šeimos sampratos.
Ar jūs nepagalvojote, kad reikia čia šiek tiek plačiau, ne tik individualią veiklą, bet būtent pagalvoti apie tas daugiavaikes šeimas? Nes realiai jaunas žmogus uždirba, pavyzdžiui, 125 eurus, o visa šeima praranda dviejų mėnesių papildomą socialinę paramą, ir taip jie išeina nieko nepešę, nors iš tikrųjų tai yra vieno asmens uždirbti pinigai. Nemanau, kad jis įdeda į bendrą šeimos krepšelį.
Čia jūs tiktai apie veiklą, kad užsiimdami individualia veikla jie galėtų pretenduoti į tą socialinę paramą, bet reikėtų galbūt pagalvoti šiek tiek plačiau, nes ten taip pat yra problema.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šias pataisas rengiau kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais. Šiuo atveju dėl vaikų ir 18 metų, ne – 18 metų aš nesiūlau nieko keisti. Kokia sistema yra, taip ir veikia. Galėsime komitete tikrai priimti ir jūsų pasiūlymus, kartu galime pridėti, kad atsirastų galbūt papildomų mechanizmų. Šiuo atveju aš pasiūliau tiktai išspręsti tą banalios diskriminacijos problemą, kad jeigu pagal darbo santykius, tai tu turi teisę į visas papildomas garantijas, jeigu tu pajamas gauni ne iš darbo, tai jau tada neturi tų papildomų garantijų. Tai labai keista situacija.
Kalbant dėl vaikų, tai būtent dėl to ir galios. Kuo didesnės šeimos, tuo daugiau galimybių gauti paramą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. J. Jarutis – už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi nėra kalbančių prieš, nebeaušinsiu burnos.
PIRMININKAS. Kadangi nėra kalbančių prieš…
J. JARUTIS (LVŽSF). Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Kadangi nėra kalbančių prieš, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas palaikote šį projektą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.43 val.
Informaciniai pranešimai
Norėčiau pagarsinti jums ir perskaityti pareiškimą „Dėl jungimosi į laikinąją grupę“. Tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos apsaugos grupė. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas J. Sabatauskas, grupės pavaduotoju – S. Šedbaras.
Visi klausimai baigti. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Lapkričio 20 dienos (antradienio) vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.