LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2021-06-17 Nr. XIVP-639
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Taigi projektu siūloma nustatyti naują datą, iki kurios piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę atlyginti laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą piliečiai tokius prašymus galėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. piliečiai neturėjo teisės ir iki projektu siūlomo keičiamo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. sausio 1 d.) neturės teisės už išperkamą miesto žemę prašyti atlyginti valstybiniu mišku ir jiems už išperkamą miesto žemę buvo atlyginta kitais būdais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeisti piliečių, kurie aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo galimybės už išperkamą miesto žemę kaip atlyginimą gauti valstybinį mišką, interesai bei nebūtų sukelta priešprieša tarp šių piliečių bei piliečių, kuriems, priėmus įstatymo projektą, už išperkamą miesto žemę galėtų būti atlyginta valstybiniu mišku. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, aukščiau minėti piliečiai neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje.
Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti dviejų metų (nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) terminą, per kurį piliečiai galėtų pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta motyvų, kodėl pasirenkamas toks santykinai ilgas terminas, todėl, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir nesukuria prielaidų nepagrįstai vilkinti žemės reformos užbaigimo procedūrų.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokį kompensavimo būdą asmenys galėtų pasirinkti nuo 2022 m. sausio 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją mišku“ (pabraukta - mūsų). Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tokios „paskutinės galimybės“ nenumato.
2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo.
3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta išsamios informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt