Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 54, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 103
STENOGRAMA
2021 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2021 m. spalio 14 d. popietinį posėdį. Registracija.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai.
14.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(2), Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, pradedame nuo atidėtojo klausimo, dėl jo buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tai yra įstatymų projektai Nr. XIVP-95(2) bei Nr. XIVP-96(2). Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas bei Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Tiksliau, atsiprašau, pirmiau galbūt papildomo.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nebijokite, nebeprašysime pertraukos, nes niekas jos jau negali prašyti. Dvi pertraukos buvusios. Gal būtų naudinga visiems, jeigu pirmininkas paskelbtų, kada bus balsavimo laikas ne tik dėl šio, bet ir dėl visų projektų. Ar taip, kaip darbotvarkėje tas laikas, ar taip, kaip pagal projektus išeina?
PIRMININKAS. Balsavimas taip, kaip numatyta darbotvarkėje. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Palaukite, taigi J. Razma uždavė teisingą klausimą. Dabar bus pasiūlymai. Tai ar mes už pasiūlymus balsuosime, ar balsuosime, kai bus balsavimo laikas? (Balsai salėje) Kada bus laikas?
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymų. Kadangi yra pasiūlymų ir dėl jų reikės apsispręsti, mes visąlaik darome per balsavimo laiką. (Balsai salėje) Balsavimas – 17 val. 35 min. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, taigi kviečiu į tribūną papildomų komitetų pranešėjus. Tai Sveikatos reikalų komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos… Gerai. Atsiprašau. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kolega, dėl abiejų projektų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį, reikėtų turbūt sakyti, pagrindinį Administracinių nužengimų kodekso projektą svarstė dar 2021 m. birželio 23 d. Tiesa, po to du kartus dar svarstė pasiūlymus, tačiau pagrindinį bazinį projektą svarstė birželio 23 dieną. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo.
Lygiai tokiu pat balsų santykiu tą pačią dieną buvo svarstytas ir lydimasis, visiškai susijęs Baudžiamojo kodekso pataisos projektas, ir tokiu pat santykiu komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu papildomų komitetų ir komisijų pranešėjus. Sveikatos reikalų komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pranešėją L. Slušnį. (Balsai salėje) Dėl abiejų – Administracinio ir Baudžiamojo. (Balsai salėje) Pranešėjas – komiteto išvadą. Tamsta užrašytas. (Balsai salėje) Kol pasiruoš, kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją T. Bičiūną, nematau, tuomet komiteto pirmininką T. V. Raskevičių. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projektą svarstė šių metų balandžio 28 dieną. Komitete projektui buvo pritarta 4 komiteto nariams balsuojant už, 2 susilaikius. Ir komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui nustatyti tokias sankcijas, kad administracine nuobauda būtų ne tik siekiama atgrasyti nuo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, bet ir užkirsti kelią sankcijoms, kai taikoma administracinė nuobauda tampa per didelė našta pažeidžiamiems ir su priklausomybe susiduriantiems žmonėms. Komitetas taip pat siūlė skirti ypatingą dėmesį baudoms už pakartotinį administracinio nusižengimo vykdymą.
Dėl lydimojo Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto pataisų komitetas taip pat pritarė lygiai tokia pačia balsų pasiskirstymo persvara.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas komiteto pirmininke. Kviečiu L. Slušnį pristatyti Sveikatos reikalų komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos išvadas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, papildomos komisijos, išvada. Sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo straipsniu įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos advokatūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Lietuvos teisės instituto pastabas ir siūlymus. Už – 5, prieš – 3, susilaikiusių nebuvo. Čia yra papildomos Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, kaip papildomos komisijos.
Ir Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto, papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo 4831 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95. Sprendimas iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, toliau tekstas tas pats. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kviečiu Priklausomybių prevencijos komisijos išvadą pristatyti A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisija apsvarstė Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą, apsvarstė Teisės departamento pastabas, suinteresuotų asmenų (neskaitysiu, nes čia buvo gana daug atsiliepimų) ir siūlo pagrindiniam Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu Neįgaliųjų teisių komisijos išvadą pristatyti M. Ošmianskienę. Kolege, iš vietos? Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Neįgaliųjų teisių komisija apsvarstė klausimą. Už – 4, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti dėl diskusijos, nes laikas yra ribotas. Užsirašė 12 kolegų, iš jų frakcijų vardu – keturi. Kiek skirsime laiko? 30 minučių, po vieną iš kiekvienos frakcijos. Tinka? Tinka.
Norite pasisakyti per šoninį mikrofoną? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Dėl vedimo tvarkos. Ir mane užrašykite frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Sutinkate, kad po vieną iš frakcijos. P. Gražulis – frakcijos vardu, bus užrašyta.
Kviečiu iš eilės, kaip yra užsirašę. L. Slušnys. Kol Linas ateis, per šoninį mikrofoną – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Tada prašom ir man suteikti žodį mūsų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos? Gerai. M. Puidokas taip pat frakcijos vardu?
M. PUIDOKAS (DPF). Taip pat frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas kolega.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveiki. Pirmiausia dėkoju už išreikštą pasitikėjimą pasisakyti frakcijos vardu, nors puikiai žinau, kad ne visi man brangūs kolegos pritars išsakytoms mintims ir gal net argumentams.
2017 metais pakeitus įstatymą buvo sukurtas patrauklus mitas, kad mūsų piliečiai, vaikai ir jaunimas, pajutę valdžios galią, išsigąs ir nustos vartoję įvairias narkotines medžiagas. Apsigavome, nes niekas nepasikeitė. Koks nūdienos narkotikas šiandien yra pats pavojingiausias? Alkoholis. Pastaruosius trejus metus Lietuva priklausomybėms gydyti išleidžia vidutiniškai po 4,6 mln. eurų, iš jų vidutiniškai 3,5 mln. eurų išleidžiame alkoholizmui gydyti. Kitoms priklausomybių ligoms gydyti, visoms kartu paėmus, mes išleidžiame vos 1 mln. eurų, todėl kyla klausimas, kodėl, patirdami valstybėje tokią žalą dėl alkoholio vartojimo, mes iki šiol nebaudžiame savo piliečių pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, nors tai būtų tarsi logiška.
Dar įdomiau, kad alkoholio vartojimas 2020 metais šiek tiek sumažėjo, bet opiatų ir narkotikų vartojimas po įstatymo pokyčių tolydžiai kilo visus trejus metus. Argi ne keista, kad ten, kur nėra Baudžiamojo kodekso nuostatų, vartojimas mažėja, o ten, kur yra taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos, vartojimas pamažu nuosekliai auga. Mes taikome baudžiamąją atsakomybę asmenims, dėl kurių valstybėje patiriame gerokai mažesnes išlaidas, ir mielai nuo to atleidžiame priklausomus nuo alkoholio, rieškučiomis semiančius mūsų sveikatos sistemos lėšas. Daugiausiai mirčių turime dėl tabako ir alkoholio sukeltų ligų. Pasaulyje skaičiuojama, kad net iki 24 % mirčių ištinka dėl šių dviejų psichoaktyviųjų medžiagų sukeltų ligų. Dėl kitų medžiagų nesiekia net procento. Tad klausimas, ar nereikėtų bausti stipriau tų, kurie rūko ar vartoja alkoholį?
Taip, priklausomybė yra klastinga ir labai sunki liga su daugkartiniais atkryčiais, duobėmis ir pakilimais. Kanapės, psichostimuliantai ir opiatai labai keičia žmogaus elgesį. Tokioje situacijoje esančiam asmeniui daugiausia reikia kantrybės ir jūsų tikėjimo, kad jis gali pasikeisti, pakeisti savo elgesį. Kartais sunku stebėti žemyn besiritantį žmogų. Bet laiku sugriebę jį prie jo paties bedugnės krašto mes galime pakeisti jo gyvenimą. Baudžiamasis kodeksas šiuo atveju niekuo padėti negalės, nes tam reikia tiesiog žmogiškumo.
Teismai dėl įstatymo nuostatų virto socialinėmis tarnybomis, ieškančiomis kelio, kaip padėti jaunuoliui ar jaunuolei išvengti kalėjimo, ir klauso brangiai samdomų advokatų argumentų iš anksto suvokdami savo atsakomybę dėl galimo įkalinimo padarinių. Tiesa, mūsų savivertei pakelti šiems jaunuoliams lieka Baudžiamojo kodekso straipsnis, jį jis nešiotis turės visą gyvenimą. Mažinama žmonių savivertė, lipdomas gėdos jausmas, mažinama motyvacija keistis. Ar tikrai teisėjai supranta Baudžiamojo kodekso nuostatų taikymą geriau nei mes, įstatymų leidėjai? Dėl šios priežasties mes privalome išvaduoti tuos teisėjus iš to beprasmiško darbo ir sumažinti jų darbo krūvį.
Mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti pagalba žmogui. Ir turime tam puikias galimybes. Jau dabar turime tik priklausomiems asmenims sukurtą specializuotą sveikatos priežiūros sistemą, tokios nėra net Vakarų šalyse. 2021–2022 metais priklausomybių ligų centrams skiriama virš 10 mln. vien veiklai vykdyti, šiais metais numatoma virš 100 tūkst. kompetencijoms ugdyti, naujiems metodams diegti, kitais metais numatoma keturiskart didesnė suma.
Šiais metais iš PSDF lėšų priklausomybių ligų gydymui beveik milijonas skirtas priklausomybėms gydyti, kitais metais numatyta 1,8 mln. Regioninės plėtros plėtrai numatoma 11 mln., juos skirsime savivaldybėms duodami kryptis ir lėšas (…) medžiagų vartojimo prevencijos ir intervencijos priemonėms.
Švietimo sistema. Mokyklose jau gerus dešimt metų yra diegiamos programos, skirtos priklausomybių prevencijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina Europos socialinių fondų investicijų veiksmų programų priemonę teikti psichosocialinės reabilitacijos ir integracijos į darbo rinką paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų. Šiek tiek daugiau negu 11 mln. eurų. Planuojamos ir kitos investicijos, kurias galite rasti ir pamatyti visose tose lentelėse, galima ilgai apie jas kalbėti.
Kreipiuosi į kolegas Lietuvos Respublikos Seime kaip konservatorius, kuris nebekonservuoja sovietinių pažiūrų, kviečiu modernaus požiūrio į priklausomus asmenis ir prašau pasitikėti priemonėmis, kurias esame numatę finansuoti šioje kadencijoje, siekdami padėti priklausomybių turintiems asmenims. Pasitikėkite mano kolegomis – psichiatrais ir visais medikais, kurie nori teikti pagalbą jaunam žmogui, o ne baimintis jo baudimo. Pasitikėkime savo teismų ir prokuratūros sistema, kuri aiškiai sako, kad dabartinės nuostatos neduoda jokios naudos nei piliečiams, nei mūsų šaliai. Pasitikėkite ir tikėkite žmogumi, kad jis ir po keturių ar dešimties atkryčių norės keistis ir padėkos už tai, kad liko laisvas ir be išdegintos žymės baustas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Toks baudžiamosios galios demonstravimas – tarsi tikras nepasitikėjimas savimi ir savo pačių išvystytomis pagalbos žmogui sistemomis. Susiimkime pagaliau, susitelkime ir parodykime, kiek mes turime pasitikėjimo savimi ir savo šalies pagalbos sistema. Todėl nuimkite šią naštą nuo tų žmonių. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, prašau neužpykti, bet aš kviesiu į diskusiją varijuodamas pozicijos ir opozicijos atstovais. Tinka? Ir darysime tai pagal frakcijos dydį. Kviečiu A. Verygą, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tokia likimo ironija stovėti čia, šioje salėje, prieš tai pasisakė mano kolega taip pat psichiatras. Aš turiu, deja, visai kitą nuomonę negu jis. Matyt, demokratiškame parlamente tai yra visai natūralu, normalu. Aš pabandysiu tą savo nuomonę pagrįsti. Pradėsiu nuo to, kad ugningai kalbėjęs Linas šiek tiek jus pabandė prigauti. Pasakysiu, kur jis pabandė prigauti. Jis pasakė, kad lieka kažkoks straipsnis visam gyvenimui. Straipsnio nelieka, nes tai yra baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, vadinasi, nėra teistumo. Tai yra spekuliacija, ką pasakė Linas, ir jis pabandė jus apgauti.
Dar daugiau. Visi, kurie šioje salėje norėjo klausytis ir girdėti, mes čia girdėjome ir teisėsaugos pasisakymų, girdėjome ir vaikų psichiatrų pasisakymų. Jie nebuvo tokie, kaip Linas sakė, į vienus vartus, ar ne? Buvo visokių nuomonių, buvo išsakyta tam tikrų ir pastabų, ir nuogąstavimų, man pačiam yra tekę bendrauti su teisėsauga, tikrai nėra taip, kaip Linas bandė pasakyti.
Ką mes dabar padarysime, jeigu vis dėlto tokį sprendimą priimsime? Pirmiausia mes pasakysime, kad narkotikai yra tiesiog žaislas, o nedidelis kiekis yra viso labo pramoga. Tie, kurie teikia šiuos siūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų visai smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą, ne viename interviu tą yra patvirtinę. Šitas žingsnis yra labai logiškas, nuoseklus ėjimas to link. Taip, šitos pataisos nenumato legalizavimo, aš čia nebandau kaip nors tuo manipuliuoti, bet dekriminalizavimas yra vienas žingsniukas to link. Jaunimui būtų paleista labai aiški žinia, kad tai yra nepavojinga, tai yra tiesiog pramoginiai, smagūs dalykai. Kaip ir minėjau, greičiausiai nesvarbi kitų vaikų psichiatrų, dirbančių su priklausomais asmenimis, nuomonė. Ar jūs pamiršote, ką sakė daktarė Davydonienė, atrodo, ar V. Matulionienė, atsiprašau. Ji kalbėjo apie tai, kad vaikai, kurie dabar yra gydomi nuo marihuanos priklausomybės, atėję į terapiją jau sako, o kam jūs čia mane gydote, tuoj viską bus galima daryti, kokia yra prasmė čia man ką nors keisti, jeigu tuoj tai nebus jokia problema? Teigiama, kad bus pagalba, bus investicijų, Linas čia labai rimtai apie jas pakalbėjo. Aš girdėjau ir Priklausomybių komisijos pirmininkę ne kartą sakant, kad tai yra jos asmeninis įsipareigojimas. Gerbiama kolege, ar matėte, kad Sveikatos ministerijai minus 39 mln. kitų metų biudžete, ministerijos biudžete? Iš jo yra finansuojami ir visokie centrai, ir pavaldžios institucijos. Iš kur tie milijonai bus?
Dar daugiau. Ministras, atėjęs į šitą tribūną, pristato įstatymo pataisas ir savo noru paprašo išbraukti iš Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų šaltinius, išbraukti aiškią pinigų, iš kurių buvo finansuoti priklausomybių konsultantai, pilotiniai projektai, iš kurių buvo pradėtos žemo slenksčio programos, alokaciją. Tai apie kokią čia mes pagalbą kalbame?
Žinote, kai yra mojuojama Portugalijos, Estijos patirtimi (aš dalinausi su kolegomis, kam bus įdomu, galėsiu dar kartą pasidalinti), švedų mokslininkai atliko Portugalijos atvejo analizę, vertinimą ir pasakė labai aiškią išvadą – jeigu dekriminalizacija yra vienintelė priemonė, pritaikoma tuo metu be konteksto, tai yra be pagalbos išplėtimo, ji blogins situaciją. Tokios yra ekspertų išvados.
Jūs rodėte Estijos pavyzdį. Ką parodė estai? Aiškiai laiko eilutėje matyti – dekriminalizacija buvo susijusi su ryškiu problemų gausėjimu. Patys apie tai kalbėję estų ekspertai pasakė, kad jų pradėjo mažėti tada, kai valstybė investavo į paslaugas, į pagalbą priklausomiems žmonėms ir panašiai. Pykite ar nepykite, kolegos, bet jūs statote vežimą prieš arklį. Aš netikiu jūsų pažadais ir pasakymais, kad tikrai investuosite į priklausomybes, nes jūs nešate projektus liberalizuoti alkoholio kontrolės politiką. Jūs kalbate apie mokslą, o teikiate pasiūlymus, kurie yra absoliučiai prieštaraujantys bet kokiam mokslui, ir aš netikiu jūsų nuoširdumu.
Dar daugiau. Mes teikėme siūlymus, kuriems jūs nepritarėte. Mes siūlėme galimybę atsisakyti visiškai šios atsakomybės, jeigu žmogus arba eina gydytis, arba, jeigu jis dar neturi priklausomybės ir tai yra pirmi bandymai, eina pasikalbėti su psichologu – taip, kaip yra su neblaiviais vairuotojais – jeigu pirmąkart įkliuvai, nebūtinai tikrai esi alkoholikas ir nebūtinai tau reikia gydymo, bet tu eini ir išklausai tam tikras paskaitas apie žalą ir panašiai. Natūralu, esi jaunas, gal nelabai susigaudai. Kodėl šios pataisos netiko? Jos būtų leidusios atleisti žmogų nuo tų visų atsakomybių, apie kurias mes čia kalbame, bet, atrodo, kad tikslas yra visai kitas – tiesiog išbraukti iš vieno įstatymo. Kokią tai sukuria pridėtinę vertę, išskyrus kokį nors moralinį pasitenkinimą, aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu. Kviečiu nepritarti šitoms pataisoms. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau, kolega.
Gerbiami kolegos, dabar kviečiu Mindaugą… Atsiprašau, M. Danielę. Kaip ir sakiau, valdančiųjų opozicijos. (Balsai salėje) Sakiau. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega, aš jus palikau pačiam viduriui, nes bus įdomiausias kalbėtojas.
M. DANIELĖ (LF). Sveiki, kolegos. Ačiū už pateiktus argumentus ir kalbas.
Žmonės, kurie turi problemų dėl narkotikų vartojimo, pirmiausia turi problemų ir gyvenime – taip sakė profesorius N. Kroftas toje konferencijoje, kuri buvo organizuota Seime šį pavasarį, tarptautinėje konferencijoje, joje galėjote išgirsti apie įvairias patirtis, apie kurias šiandien kalbėjo ir Aurelijus. Tiesą sakant, estų atstovai net atsiuntė specialiai jums įrašytą atsakymą, kad nebeiškraipytumėte jų pateiktų faktų Lietuvoje, ir tai tikrai buvo gėdinga situacija, kai televizijos laidose jūs juos interpretavote tikrai neteisingai. Estai į tai reagavo labai jautriai ir jūs turbūt matėte tą vaizdo atsakymą, kuriame jie kreipiasi į jus ir pataiso tuos faktus.
Mes diskutavome apie tai, kaip tinkamai ir proporcingai bausti tuos žmones, kurie turi problemų dėl narkotikų vartojimo turi problemų ir gyvenime. Mes diskutavome, kaip juos bausti nuo praėjusio gruodžio. Mano skaičiavimais, Seimo nariams savo laiką skyrė ir šitą klausimą iš įvairių pusių: iš teisės, iš medicinos, iš tarptautinių praktikų, nes ir tarptautiniai ekspertai sutiko skirti savo laiką, iš mokslo tyrimų pusės, specialiai išnagrinėjo apie 30 specialistų, o iš viso mes skyrėme apie 60 valandų. Net neskaičiuoju pokalbių tarpusavyje, kur bandėme parodyti faktus, bandėme parodyti mokslinius tyrimus, bandėme pakalbėti apie tarptautines rekomendacijas. Trys komisijos, trys komitetai, Seimo plenarinių posėdžių salė, trys spaudos konferencijos, tarptautinė konferencija nuotoliniu būdu – viso šito mūsų laiko ir visų šitų specialistų laiko tikrai privalėjo užtekti tam, kad mes pagaliau atskirtume, kuo skiriasi pasakymas „aš labai esu prieš narkotikus“ ir pasakymas „aš noriu kurti Lietuvoje narkotikų politiką, kuri padėtų žmonėms ir kuri būtų naudinga sprendžiant šią problemą“.
Veiksminga narkotikų politika šiandien yra pripažinta į pagalbą ir sveikatą orientuota politika, o pačios veiksmingiausios priemonės – tos priemonės, kurios padeda žmonėms spręsti narkotikų problemą ir su tuo susijusius patirtus ir patiriamus gyvenimo sunkumus. Būtent tokia kryptimi yra formuojama Europos Sąjungos narkotikų prevencijos strategija, būtent apie tai kalba Europos Sąjungos narkotikų prevencijos veiksmų planas (jeigu esate jį skaitę, tikrai žinote), apie tai kalba Europos Sąjungos narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centras ir galiausiai mūsų kolegos labai mėgstama Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų Organizacija, ji ragina šalis dekriminalizuoti mažo kiekio turėjimą be tikslo platinti būtent todėl, kad mokslo įrodymai šiandien rodo, kad pačios bausmės pagal Baudžiamąjį kodeksą nei didina tą atgrasymą, kaip buvome linkę iki šiol galvoti, nei padeda spręsti problemas tų žmonių, kurie, pakartosiu, turi problemų dėl narkotikų vartojimo ir dažnai turi problemų ir gyvenime.
Projekte, kurį mes formavome visi kartu beveik metus, yra numatyta proporcinga bausmė, yra numatytas kreipimasis į specialistus. Jo mes niekada nesame turėję Lietuvoje. Jaunuoliai galės ten kreiptis su visa šeima, taip pat žalingai vartojantys, priklausomi žmonės pateks pas specialistą konsultuotis. Jiems bus parinktas individualiai tinkamas ambulatorinis, stacionarinis gydymas. Jeigu reikia, mūsų priklausomybės ligų centrai taip pat teikia teisininko konsultacijas, padeda žmonėms susigaudyti antstolių klausimais, taip pat socialiniai darbuotojai daug dirba kiekvienu atveju, yra skiriama atvejo vadyba.
Iš to, ką skaitėte, o skaityti puikiai mokate, ir iš to, ką girdėjote iš mūsų specialistų pasisakymų, projektui pritarė visos svarbiausios Lietuvos institucijos. Projektą palaiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, mūsų akademikai, palaiko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o Vyriausybė su atsakingomis ministerijomis išnagrinėjo klausimą ir pateikė teigiamą išvadą.
Yra ir dar vienas būdas žiūrėti į šitą klausimą. Šitas projektas taip pat yra ir apie tai, kad proporcingos bausmės mūsų valstybėje šiaip nėra svetimos. Iki 2017 metų mes visada turėjome gana progresyvius įstatymus ir nebuvo jokios apokalipsės. Mes buvome pažangūs savo įstatymais, tačiau ko mums trūko, ką paminėjo ir mano kolega, mums tikrai trūko atsakingų investicijų į pagalbą žmonėms.
Šiandien mes esame tam pasiruošę, šiandien mes grįžtame prie tų įstatymų, kuriuos turėjome ir kurie yra rekomenduojami daugelio specialistų, tačiau šiandien mes taip pat pasižadame ir kalbame apie finansavimą. Tai reiškia, kad Vyriausybė yra paskyrusi beveik 1 mln. eurų papildomai jau šiandien, tačiau dar dukart tiek žadame rasti kitiems metams. Didinti finansavimą reikia kasmet ir tai nėra mano vienos našta, tai yra mūsų visų, kuriems rūpi šitas klausimas, opozicijoje ir pozicijoje įsipareigojimas padėti man, kaip Seimo narei, ir mums visiems, kaip šitai institucijai, užtikrinti finansavimą klausimui spręsti.
Taigi šiandien mes turime galimybę padaryti viską kompleksiškai, sureguliuoti proporcingas bausmes ir investuoti į paslaugų plėtrą. Šiandien tai yra mūsų visų, o ne mano vienos užduotis. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kalbės M. Puidokas Darbo partijos frakcijos vardu.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, daugelis turite vaikų, anūkų ir norite jiems gero. Kaip Seimo nariai turime atsakomybę ne tik už savo šeimas, bet ir už visą valstybę ir jos jaunosios kartos likimą. Apsilankymas narkomanų reabilitacijos klinikose visam gyvenimui leidžia suprasti, kokio rimtumo problema yra priklausomybės ir kaip skaudžiai tai smogia ne tik pačiam suklupusiam žmogui, bet ir visai jo šeimai. Pereikime prie faktų.
Norima dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas. Tiesa ta, kad, prisidengiant madingu Amsterdamo šūkiu dėl kanapių legalizavimo ir apsimestiniu siekiu jaunimą išgelbėti nuo teistumo suklydus, bandoma prastumti teisinius sprendimus, kurie atvers kelią laisvam heroino, LSD ir kitų narkotikų vartojimui. Pirmas nusižengimas užtrauks įspėjimą arba baudą nuo 30 eurų. Mokama laiku ji pavirs vos 15 eurų bauda. Ar tai tos priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų, ar įvyks priešingai ir tai taps kvietimu neišgyventi dėl pasukimo į priklausomybes ir gyvenimo klystkelius?
Tegul pataisų autoriai išdrįsta visiems atvirai pasakyti tiesą, kodėl norima keisti tvarką, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad šiandien Lietuvos visuomenės narkotikų suvartojama 2,5 karto mažiau negu Europos vidurkis. Lietuva taip pat yra viena iš paskutinių Europos Sąjungoje pagal kanapių vartojimą. Akivaizdu, kad tas turėtų signalizuoti, kad dabar galiojančios tvarkos taip drastiškai keisti negalima, nes tą padarę jaunimui nusiųsime klaidingą signalą ir narkotikų vartojimas ims tapti norma. Bus signalas, kad tai yra menkas nusižengimas, o ne rimtas pasekmes sukurianti neteisėta veikla, kurios išdava – sugriauta sveikata ir ištisų šeimų likimai.
Kodėl mes nenorime sekti Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos ar Latvijos pavyzdžiu? Jose yra galimybė baudžiamosios atsakomybės netaikyti, jeigu tokie asmenys sutinka privalomai išpildyti tam tikras sąlygas, o jų veikla nekelia grėsmės visuomenei ir atsitiktiniam asmeniniam vartojimui. Tos sąlygos apima sutikimą privalomai ne mažiau nei metus dalyvauti reabilitacijos ir gydymo nuo narkomanijos programose.
Tokiu atveju mes iš tikrųjų žmonėms padedame ir gydome, nes jie turi didžiulę motyvaciją gydytis ir spręsti priklausomybės problemas. Išpildžius šias sąlygas, tokio asmens biografijoje neliktų teistumo ir baudžiamosios atsakomybės. Jis galėtų siekti darbo visose srityse bei netrukdomai galvoti apie savo būsimą karjerą.
Dabartiniai siūlymai tik leidžia taikyti tokį gydymą kaip galimą administracinio poveikio priemonę, tai ir įvardino kolegė M. Danielė, šios pataisos viena iš pagrindinių autorių. Bet jokios aiškios, teisiškai įpareigojančios tvarkos vis dar neturime. Tik ketinama parengti reabilitacijos įstaigas ir joms skirti tinkamą finansavimą. Vadinasi, dar nėra pasirengta, o jau norima, kad visa ši tvarka imtų galioti netrukus.
Galiausiai dar vienas esminis momentas – baudžiamosios atsakomybės nelieka už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą be tikslo platinti. Akivaizdu, kad teisinėje sistemoje tai atveria didžiules erdves nusikaltėliams piktnaudžiauti šia tvarka ir žaisti kiekiu bei meluoti apie tikruosius tikslus.
Kviečiu visus nepalaikyti tokių kenksmingų pataisų, nes pasekmės tikrai atneš milžiniškos žalos mūsų visuomenės sveikatai ir saugumui. Narkotikų vartojimas tiesiogiai siejamas su pavojingais kriminogeninės situacijos pokyčiais. Dekriminalizavimą pasirinkusiose šalyse kriminogeninės situacijos tikrai tampa blogesnės. Estijoje su narkotikais susijusių įstatymų pažeidimų 100 tūkst. gyventųjų tenka 685, o Portugalijoje – 254. Tuo metu Lietuvoje – tik 140 pažeidimų.
Aš tikiu, kad jūs išgirsite šiuos faktus ir visi balsuosime atsakingai, nes negalima sumaišyti, darant permainas, eigos tvarkos. Iš tikrųjų reikia stiprinti reabilitacijos įstaigas, reikia skirti didesnį finansavimą, reikia padėti žmonėms, kad ši pagalba būtų kokybiška ir laiku. Negalima priimti tokių sprendimų, kai baudos už nusižengimą taps niekinės ir taps paskatinimu elgtis taip, kaip nė vienas atsakingas žmogus nenorėtų, kad elgtųsi jam artimas žmogus. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu E. Gentvilą. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos. Tiek gyvenime, tiek politinėje veikloje teko matyti ir šilto, ir šalto. Turiu prisipažinti, kad niekada nesu vartojęs psichotropinių medžiagų, išskyrus gal tas, kurias mini L. Slušnys, pajuokaudamas, paironizuodamas, sakydamas, kad ir už jas gal reikėtų baudžiamąją atsakomybę pagal tą logiką numatyti. Ir nepateisinu narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, todėl žiūriu į šį klausimą labai atsakingai, suprasdamas, kokia tai yra milžiniška problema asmeniui, šeimai, artimiesiems, draugams ir visuomenei.
Sutinku, kad turi būti bausmė už psichotropinių medžiagų vartojimą, bet niekaip nesutinku, kad ta bausmė būtų baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą. Todėl šis siūlymas man yra priimtinas. 1997 metais (artėjo vietos savivaldos rinkimai) Klaipėdoje mes, liberalai, savo oficialų rinkimų šūkį paskelbėme tokį: „Išdrįsk gyventi kaip Amsterdame, štoby neprišlos žytj kak v Minske.“ Išdrįsk gyventi kaip Amsterdame, kad netektų gyventi kaip Minske. Mes supriešinome laisvę prieš tą brutalią prievartą, kuri jau tada Baltarusijoje buvo pastebima. Taip, mes laimėjome tuos rinkimus, aš tapau Klaipėdos meru, nes, matyt, laisvės samprata, laisvės idėja, kuri telpa žodyje „Amsterdamas“, buvo priimtina žmonėms. Tačiau aš neturiu omenyje ir neturėjau omenyje, kad laisvė vartoti narkotines medžiagas turi būti įtvirtinta Lietuvoje. Į tai ir šiandien aš toliau žiūriu labai atsakingai. O ši priešprieša Amsterdamas ir Minskas, man atrodo, atsispindi ir čia, mūsų Seime.
Iki 2017 metų buvo administracinė atsakomybė už narkotinių medžiagų vartojimą, įvesta baudžiamoji atsakomybė. Tai yra tokiu būdu 2017 metais Lietuvos valdžia pademonstravo savo galią prieš pilietį, mes turime įrankį, baudžiamąją atsakomybę ir dabar tave bausime visu griežtumu, mano manymu, pertekliniu griežtumu. Ponas L. Slušnys labai gerai tą paradoksą sudėliojo: kur baudžiamoji atsakomybė įvesta, didėja vartojimo atvejų skaičius, kur nėra baudžiamosios atsakomybės, laipsniškai mažėja taikant kitas priemones. Įsiklausykime ir į tuos dalykus, ir į tuos faktus. M. Puidokas siūlo įsiklausyti į vienus faktus lygindamas Portugaliją, Estiją, Lietuvą, bet lyginkime, kaip ir kokia Lietuvoje dinamika yra. Neturiu dabar aš tų skaičių, bet korektiška būtų palyginti dinamiką Lietuvoje po baudžiamosios atsakomybės įvedimo. Tai nėra klausimas, leisti vartoti ar nevartoti, ar neleisti vartoti. Tai nėra legalizavimo klausimas, kaip kartais grubiausiu būdu skambėjo. Šiandien ponas A. Veryga pasakė, kad jis nenori manipuliuoti ir nemanipuliavo, ačiū jam. Tačiau aš noriu pasakyti, iki 2017 metų taip pat nebuvo legalu. Baudžiamosios atsakomybės įvedimas nereiškia uždraudimo. Ir iki 2017 metų buvo uždraudimas, tik sankcijos pobūdis, kodekso taikymas yra kitas ir kitoks. Mano manymu, bent aš, nežinau, ką ponas A. Veryga įtarinėja, įžvelginėja sakydamas, kad jam aiškūs tikrieji tikslai, mano tikruosiuose tiksluose tikrai nėra noro ir siekio legalizuoti psichotropinių medžiagų vartojimą. Mano siekis yra, kad valdžia saikingai, atsakingai ir proporcingai naudotų valstybės galias, kai yra santykis su piliečiu, o ne griebtųsi iš karto baudžiamosios atsakomybės.
Virš tūkstančio žmonių Lietuvoje kasmet, turbūt dažniau jaunesnių žmonių, patiria šitą valdžios prievartinio mechanizmo rimbo svorį. Tai tampa našta visuomenei, įkalinimo įstaigoms, teismams, finansinė našta biudžetui. Todėl mes turime galvoti ir apie prevenciją bei gydymą. Liberalų sąjūdis turbūt jau gegužės pabaigoje surengė konferenciją, susitikome su prevencijos, priklausomybių ligų gydymo specialistais ir liepos pradžioje kreipėmės į sveikatos apsaugos ministrą su devynių puslapių paketu, kaip, mūsų įsivaizdavimu, turėtų judėti prevencinių priemonių taikymas kovoje su priklausomybės ligomis ir priklausomybių ligų gydymas. Aš tikiu, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje yra dirbama atsižvelgiant į mūsų ir ekspertų pasiūlymus.
Noriu pritarti kolegai A. Verygai, kai mūsų pokalbis su ekspertais pasisuko apie Portugalijos pavyzdį, jie taip pat pritarė, kad Portugalijos pavyzdys nėra geras, nes vien tik dekriminalizavimas be prevencijos ir priklausomybių ligų gydymo lieka bereikšmė priemonė. Man asmeniškai, kalbu iš esmės ir frakcijos vardu, mums vien dekriminalizavimas iš tiesų nėra pakankamas. Mes turime galvoti ir apie prevenciją, ir apie priklausomybių ligų gydymą. Kolegė Morgana paminėjo, kad skirtos lėšos, šiandien nuskambėjo premjerės pasakymas, kad į kitų metų biudžetą įtraukiama prevencijai ir gydymui papildomos lėšos, mano žiniomis, kitais metais 3 mln. eurų papildomai atkeliauja šioms problemoms spręsti. Mes negalime palikti vien tik dekriminalizavimą, o turime galvoti, kaip užsiimti tų žmonių gydymu, perspėjimu, gelbėjimu, jeigu norite.
Aš suprantu, kad turbūt ne visi mūsų frakcijos nariai palaikys, tačiau irgi džiaugiuosi, kad galiu kalbėti frakcijos vardu, nes vis dėlto dauguma frakcijos narių palaikys demkriminalizavimą kaip labai svarbų, būtiną žingsnį peržiūrint valdžios ir piliečio santykį. Pagalvokime apie tai, ar mūsų piliečiai yra verti, kad mes, kaip valdžia, turėdami galią, tą galią visu griežtumu ir naudosime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu A. Stončaitį, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovą.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų mes turime kalbėti šia tema, turime diskutuoti, tačiau sprendimus mes turime priimti tik išdiskutavę. Keistokai man šiandieną nuskambėjo vienos pasisakančios kolegės žodžiai: mes norime kurti narkotikų politiką. Narkotikų politiką ko? Aš manau, kad bent jau šiuo metu šios iniciatyvos – tai narkotikų vartojimo, platesnio vartojimo, platesnių galimybių, platesnio prieinamumo politika. Pagalvokime, apie ką mes kalbame.
Visi iš pradžių kalbėjo, kad lengvus narkotikus: žolytę, galbūt ekstazio tabletes, klubuose jaunimas gali pavartoti. O šiandien įstatymo projektas išsivertė, kai kalbame apie visų rūšių, absoliučiai visų rūšių, narkotikų gamybą, perdirbimą, atsisiuntimą. Šiandieną kalbėdami, nežinau, gerbiamas kolega E. Gentvilas ar kiti, reikėtų galbūt pakalbėti ir išgirsti kitą pusę. Galbūt reikėtų išgirsti tėvus, artimuosius ir netgi tuos pačius vartotojus, kurių daugelio šiandien ir nepaklausime, nes jie iškeliavo, jų labai daug iškeliauja, taip. Nepamirškime, kad visą laiką viskas prasideda nuo pirmo karto. Visos istorijos, tragedijos šeimos ir žmogaus prasidėjo nuo pirmo dūrio, o mes dabar pagalvokime, apie ką kalbame – apie prieinamumą, kadangi gamybos leidimas iš principo – vos ne legalizavimas, pakartotinumas viso šito dalyko, yra faktiškai kelio atvėrimas. Kitaip, deja, aš negaliu to vertinti.
Iš tikrųjų reikia pripažinti, kad Lietuva narkomanijos problemą turi ir ją reikia spręsti. Aš tikrai nesupratau, kodėl, pavyzdžiui, valdantieji neleido netgi pateikti gerbiamo, atrodo, A. Verygos, bet ten buvo grupės Seimo narių parengtas projektas, kur ir buvo labai konkretus siūlymas, kad taip, nereikia to žmogaus bausti, jeigu jis vartoja ir sako: aš esu vartotojas, noriu atsikratyti, sudarykite man galimybę gydytis, sudarykite galimybę. Be abejo, kad netgi esant šitam teisiniam reguliavimui, jį pakeitus, baudžiamasis persekiojimas turėtų būti nutraukiamas be jokių pasekmių ir žmogus galėtų keliauti gydytis. Tačiau ar šiandieną mes tą siūlome? Mes šito nesiūlome ir neapgaudinėkime, mieli kolegos, vieni kitų, kad kažkada kažkokias prevencines programas paleisime. Taip mes kalbame jau 30 metų. Patikėkite, aš galiu kalbėti šita tema ir mane ji labai jaudina, kadangi aš nepriklausomos Lietuvos atkurtoje policijoje buvau pirmasis šalyje kovos su narkomanija padalinio vadovas, mačiau ir žinau, kas tai yra.
Mieli kolegos, manau, kad pateiktas teisinio reguliavimo projektas yra neužbaigtas ir turi būti tobulinamas. Aš tikrai nesakau, kad jį reikia iš karto pabaigti ir prie jo negrįžti. Kalbėkime ir dirbkime kartu. Pavyzdžiui, yra neperžiūrėtas kontrabandos reguliavimas, susijęs su atsakomybės diferencijavimu, atsižvelgiant į įvežamos medžiagos kiekį. Taip pat projektu iš esmės nėra sprendžiamas, kaip sakiau, pagalbos asmenis, priklausomiems nuo narkotikų ar psichotropinių medžiagų, klausimas. Medžiagų platintojams atsiras galimybė turėti papildomą gynybinę versiją – bus sunkiau įrodyti, kad daroma nusikalstama veikla, o patraukimas baudžiamojon atsakomybėn taps ypač sudėtingas. Dėl to gali atsirasti nusikaltimus darančių asmenų nebaudžiamumo jausmas, o tai gali turėti įtaką narkotikų platinimo, apimties ir psichotropinių medžiagų vartojimo masto didėjimui. Platintojas platinimo taške visada su savimi turės tik tokį kiekį, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, parduos iš slėptuvės ir vėl pasipildys. Tie pažeidimai bus labai retai nustatomi – tik atsitiktinių patikrinimų metu ar gavus informaciją iš piliečių. Nepamirškime, kad teisinio reguliavimo pakeitimas keičia iš esmės policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą.
Yra tikimybė, kad gali augti narkotinių medžiagų paklausa ir, aš manau, ji yra reali ir nenuginčijama. O dekriminalizavus neteisėtą disponavimą be išimties visų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedideliu kiekiu gali gerokai išplisti sąlygiškai pavojingesnių medžiagų, tokių kaip heroinas, amfetaminas, LSD ir kitos sintetinės medžiagos, disponavimas, jų vartojimas. Tokia padėtis darytų neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, sąlygotų papildomų problemų atsiradimą, sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos, švietimo ir kitose srityse. Todėl sunku suprasti iniciatorių logiką nesudarant sąlygų vartotojams gydytis arba bent jau pabandyti tai padaryti, o iškart einama šiuo narkotikų atlaisvinimo keliu.
Mieli kolegos, nuo ko pradėjau, tuo noriu ir baigti savo pasisakymą. Aš tikrai už tai, kad reikia kalbėtis šia tema, reikia rasti sprendimus, bet pirmiausia reikia rasti pagalbą. Suprantu ir jūs, matyt, suprantate, kad bausmė negali būti kerštas. Bausmė negali būti traktuojama kaip valstybės kerštas savo piliečiui, tegul ir prasikaltusiam. Bausmė turi daryti įtaką pasikeitimui. Bausmė turi būti adekvati, lygiai taip pat turi būti viena iš atgrasymo priemonių. Bet svarbiausia, kad turi būti pripažinimas, kad aš turiu bėdą ir aš prašau valstybės padėti, o valstybė pirmiausia turi sudaryti sąlygas ne kažkada, ne kokiomis nors menamomis programomis, kurių efektyvumą mes patys suprantame, kiek jos yra labai efektyvios, nors tam išleidžiami milijonai…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. STONČAITIS (DFVL). Tuoj, baigiu. Mieli kolegos, tikrai aš kviečiu už šitą projektą nebalsuoti, o toliau kartu mums darbuotis ir rasti racionalesnius sprendimus. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiu K. Vilkauską kalbėti Socialdemokratų partijos frakcijos vardu. Ruošiasi P. Gražulis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ypač jautri tema ir ji jau antrą kartą atkeliauja iki mūsų Seimo. Prieš tęsdamas savo mintis ir idėjas, kolegų pastabas iš mūsų frakcijos, norėčiau pateikti jums Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabų apibendrinančią ištrauką. Aš visos neskaitysiu, manau, visi kolegos esate susipažinę. Aš tiktai tokią baigiamąją dalį, nes policijos pareigūnai būtent ir turės užtikrinti viso šito proceso teisinę eigą ir užkardymą, jeigu reikės.
Žodžiu, čia yra jų išvados: pažymime, kad toks Baudžiamojo kodekso projektas, koks yra pateiktas šiuo metu, iki galo neišsprendžia visų praktinių problemų. Pritarus siūlomiems pakeitimams, pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesnis tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo, kaip šiuo metu Baudžiamajame procese. Taigi kartu su siūlomais pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekio peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Priešingu atveju valstybės institucijos, ypač policija, iš esmės administraciniame procese susidurs su neproporcingai dideliu skaičiumi tyrimų dėl narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio nustatymo. Manome, kad tokiu atveju administracinio proceso sąnaudos bus per didelės, neproporcingai siekiamiems tikslams naudojamos valstybės lėšos. Tai čia yra pareigūnai, kurie kiekvieną dieną turės susidurti su daugybe tyrimų.
Mūsų frakcijoje mes irgi daug diskutavome, išklausėme daug ekspertų. Ir čia, šioje tribūnoje, atsimenu, stovėjo generalinės prokurorės pavaduotojas, jis irgi labai aiškiai išdėstė požiūrį, pačių prokurorų požiūrį į šitą projektą. Mes klausėmės ir vaikų psichiatro, aš pats esu kažkada dirbęs mokykloje (pirma darbovietė) vaikų psichologu, labai puikiai suprantu, kaip gali žinia, nors ir netiesioginė, kaip mes sakome, mes kalbame, kad projektas sumažintų tą baudžiamosios atsakomybės naštą, bet mes pagalvokime ir apie tai, kokį signalą mes siunčiame švietimo sistemai. Girdėjau, kolegės Morganos posakis buvo, kad sunkiu metu arba dėl sunkaus gyvenimo vartojami narkotikai. Kolegos, tai lengvinkime jaunimui gyvenimą. Kiek mes turėjome projektų, kai mes galėjome padėti jaunoms šeimoms išmokomis, neformaliojo ugdymo priemonėmis. Mes turime įvairių projektų, lengvinkime gyvenimą, neikime tik tuo pasekmių šalinimo keliu.
Savivaldybių programos. Kiekviena savivaldybė turi savo narkotikų prevencijos programą. Savivaldybininkai, paklauskite, ar jos veikia? Kiek kas dirba tomis programomis? Jeigu mes nesukūrėme to prevencinio mechanizmo, mes nepasiruošėme tokiems didesniems iššūkiams, tai kodėl mes būtent einame tuo pačiu lengviausiu keliu? Aišku, tarp mūsų frakcijos kolegų yra įvairių nuomonių, bet mūsų vienareikšmė nuomonė – toks projektas, koks dabar yra, tikrai negali būti svarstomas ir už jį balsuojama. Todėl mes tikrai už tai, kad būtų tobulinama, dar labiau atsižvelgiama į specialistų, teisininkų nuomones, diskutuojama ir randami dar geresni variantai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu P. Gražulį. Regionų frakcijos vardu.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, man labai džiugu, kad ši diskusija yra labai geranoriška. Visi Seimo nariai, tiek iš dešinės, tiek iš kairės, supranta, kad tai yra be galo didelė valstybės problema. Aš ir suprantu, kad vien draudimais neišspręsi problemos. Manau, kad ne pas vieną Seimo narį ateina, ypač motina su jaunuoliu ar jaunuole, ir verkia, kai jie papuola į tokią problemą, kai teismai taiko baudžiamąją atsakomybę. Bet reikia pripažinti, kad teismai vis dėlto gana atsakingai žiūri į šitą klausimą ir ieško… Pirmą kartą į tą problemą papuolusiam žmogui tikrai netaiko tokių drastiškų priemonių, nes teisėjas gali vadovautis ne tik įstatymu, bet ir savo supratimu ir sąžine. Tai Teismų įstatyme yra parašyta.
Bet aš jums keliu klausimą. Tikrai Lietuvoje labai griežtos priemonės – baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotikų vartojimą. Atrodo, kad perteklinė priemonė, kai pamatai. Bet ar nedavė jinai rezultatų? Jaunimas Lietuvoje narkotinių medžiagų suvartoja 2,5 karto daugiau negu kitos Europos Sąjungos šalys, bet ne visos. O gal tai ir yra tokia atgrasi priemonė? Kita vertus, aš galvoju, gerai, bet vis tiek narkotikai yra vartojami, ypač tarp jaunimo jie populiarėja, esant tokioms gana griežtoms sankcijoms. Ir kas bus, kai mes šias sankcijas liberalizuosime, kai vietoj baudžiamosios atsakomybės mes galėsime taikyti administracinę atsakomybę? Faktiškai tai yra beveik nulinė – 15 eurų baudą susimokėjai už pirmą kartą ir tu faktiškai esi nenubaustas, administracinė nuobauda. Reikia labai pamąstyti. Aš sakau, nėra, čia tikrai klausimas iškeltas labai opus, labai opus.
Aš asmeniškai taip pat siūliau pataisas, kai ir nori išaiškinti kokią nors nusikalstamą grupuotę. Jeigu tas, kuris pagautas su maža doze, prisipažįsta ir atskleidžia šaltinį, iš kur pirko tą mažą dozę, jeigu atskleidžia tą šaltinį, jis faktiškai taip įspėjamas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bet šitiems projektams nepritarta. Man lygiai taip pat kodėl? Jeigu mes turime gerą valią, valstiečiai ir žalieji, A. Veryga pasiūlė, nutaikykime – tą, kuris sutinka lankyti kursus, gydytis pusę metų ar kiek programose, irgi atleiskime nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks tarpinis variantas. Padėkime tam žmogui, leiskime suprasti, kad tai yra blogis, į kokį didelį blogį gali įklimpti, faktiškai sunaikinti savo gyvenimą, kiek yra tokių sunaikinusių.
Todėl aš jus visus raginčiau tiek dešinėje, tiek kairėje neskubėti, šiandien nepriimti. Kaip jūs matėte, visi mes turime gera valią. Įsiklausykime į žmogų, kuris turi milžinišką patirtį, – A. Stončaitis, tiesiogiai dirbęs su šiomis problemomis, ką kalba? Kalba labai geranoriškai ir jautriai. Gerbiamieji, neskubėkime, raskime bendrą vardiklį ir priimkime gana protingą ir subalansuotą įstatymą. Aš manau, kai nebus tos priešpriešos, priimant šį įstatymą, ir visuomenėje jos bus mažiau. Labai gerai kalbėjo A. Stončaitis – jūs pasikalbėkite su tėvais, su artimaisiais tų vaikų – jie išgyvena daug labiau, daug skaudžiau, negu patys vaikai išgyvena, papuolę į šitą narkomanijos problemą. Todėl aš prašyčiau daryti pertrauką, sudaryti darbo grupę, nerodyti kokių nors jėgos pozicijų, nepriimti šio įstatymo, ieškoti kompromiso.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusija šiuo klausimu baigėsi. Kaip ir sutarėme, kiekvienas frakcijos atstovas turėjo galimybę pasisakyti.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas. Kadangi dėl šių dviejų projektų yra pasiūlymų, dėl jų kalbėsime ir diskutuosime, kartu ir balsuosime tada, kai numatytas balsavimas – 17 val. 35 min.
15.03 val.
Diskusija „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“
Dabar diskusija „Ambicinga Europos Sąjungos Rytų partnerystės politika: kodėl jos reikia ir kaip to pasiekti“. Pristatymas ir diskusija. Ž. Pavilionis, kol jis ateis, per šoninį mikrofoną – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos būtent dėl šio klausimo, nes labai užsitęsė, klausimas tikrai labai svarbus. Beje, mūsų kolega, kuris norėtų dalyvauti šioje diskusijoje, serga, todėl norėtume paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Statutinis prašymas. (Balsai salėje) Kolegos, turime balsuoti ar bendru sutarimu? Prašote balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom, kolega, per šoninį mikrofoną – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes su ponu G. Surpliu rengėme kartu šitą raportą ir sutarėme, kad šiandien diskusija vis dėlto vyksta, mes kartu ruošėme. Aš nelabai suprantu, kodėl ponia Guoda tam priešinasi. (Balsai salėje) Visi žmonės, kurie dalyvauja diskusijoje, yra salėje, aš siūlau tęsti.
PIRMININKAS. Kolegos, leiskite pasisakyti, netriukšmaukite. Teisėtas prašymas, aš nieko negaliu padaryti, balsuojame dėl pertraukos.
Užsiregistravo 52, balsavo 51: už – 20, prieš – 26, susilaikė 5. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.
15.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917, Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-919 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918. Kviečiu finansų ministrę. Finansų ministre! Paliko dokumentus. Taigi laukiame tribūnoje finansų ministrės G. Skaistės. Ministre, jūs pristatysite abu nutarimus ar iš pradžių vieną? Tai gal abu vieną po kito, kartu.
Kitas nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917. Taip pat pranešėja G. Skaistė. Po to klausysime valstybės kontrolieriaus. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė šių metų spalio 6 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti 2020 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su rinkiniu yra teikiama informacija apie valstybės skolą.
Teikiamas 2020 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuris parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, atlikus centrinės valdžios subjektų ir visų valdžios valdymo lygių subjektų ataskaitų konsolidavimo procedūras. Iš viso 3 tūkst. 599 subjektai. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotą turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas. 2020 metais visas konsoliduotas turtas sudarė 61,2 mlrd. eurų ir buvo 5 mlrd. eurų, tai yra 9 %, didesnis nei 2019 metais. Įsipareigojimai sudarė 28,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metais, padidėjo 4 mlrd. eurų dėl išaugusių įsipareigojimų pagal Vyriausybės vertybinius popierius.
Per 2020 metus viešojo sektoriaus grynojo turto vertė sumažėjo 3 % ir ataskaitinių metų pabaigoje sudarė 25,5 mlrd. eurų, arba 42 % viso viešojo sektoriaus turto vertės. Palyginti su 2019 metais, grynojo turto vertė 2020 metais sumažėjo dėl viešojo sektoriaus neigiamų veiklos rezultatų.
Prie nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio yra teikiama informacija apie valstybės skolą. Valstybės skola 2020 metų pabaigoje buvo lygiai 23,1 mlrd. eurų ir tai sudarė 47,1 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu per 2020 metus padidėjo 11,2 procentinio punkto. 2020 metais valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 5,5 mlrd. eurų, arba 31,6 %. Skolos dydžio pokytį, palyginti su 2019 metų dydžiu, daugiausia lėmė COVID-19 pandemijos padariniai ir Vyriausybės sprendimai remti ekonomiką, jos atsigavimą šiuo sudėtingu laikotarpiu bei imtis visų priemonių neigiamiems pandemijos padariniams švelninti. Vyriausybės skolinimosi kaštai toliau mažėjo, skolos valstybės vardu valdymo išlaidos tendencingai mažėjo nuo 2014 metų ir 2020 metais sudarė 422,5 mln. eurų.
2020 metais faktinės išlaidos, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 2,8 %, arba 12,45 mln. eurų. Vidutinė svertinė palūkanų norma už skolą valstybės vardu sumažėjo apie 1 procentinį punktą nuo 2,5 % 2019 metais iki 1,5 % 2020 metais. Savivaldybių nekonsoliduotoji skola per metus padidėjo 118,9 mln. eurų ir 2020 metų pabaigoje buvo 607,7 mln. eurų. 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos savivaldybės negavo planuotų pajamų ir susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Finansų ministerija per metus savivaldybėms suteikė 100,9 mln. eurų trumpalaikių paskolų iš valstybės biudžeto. Socialinės apsaugos fondo nekonsoliduotąją skolą 0,8 mln. eurų sveria Valstybinio socialinio draudimo fondo skoliniai įsipareigojimai pagal finansinės nuomos lizingo sutartį dėl programinės įrangos licencijų nuomos ir Finansų ministerijos suteikta paskola pensijų anuiteto mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti.
Valstybės kontrolė atliko nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir pateikė neigiamą nuomonę, ją sąlygojo jau ne vienerius metus besitęsiančios apskaitos ir duomenų problemos atskirose institucijose, atskleistose ankstesnėse Valstybės kontrolės ataskaitose. Taip pat 2020 metų viešojo sektoriaus finansinių ataskaitų duomenų kokybei bei pateikimui laiku įtakos turėjo ir pirmieji COVID-19 pandemijos metai, per kuriuos atskiros institucijos neužtikrino apskaitos organizavimo nuoseklumo, nes privalėjo imtis naujų daug darbo išteklių, laiko ir priemonių pareikalavusių veiklų ir veiksmų, todėl ne visais atvejais institucijų ūkinių operacijų apskaitai ir susijusiai vidaus kontrolei buvo skiriamas pirmaeilis dėmesys.
Dėl nuo 2018 metų vykdomo institucijų apskaitos funkcijų centralizavimo lygia greta 2021 metų pradžioje vykęs ne mažos dalies institucijų apskaitos funkcijų centralizavimo etapas taip pat sukėlė tikrų iššūkių atskiroms institucijoms dėl tinkamo apskaitos funkcijos įgyvendinimo užtikrinimo. Tačiau, nepaisant šių naujų aplinkybių, Finansų ministerijos nuomone, viešojo sektoriaus apskaitos ir duomenų kokybė iš esmės nepasikeitė, lyginant su praėjusiais metais.
Valstybės kontrolės identifikuotos problemos ankstesniais metais yra sprendžiamos, tai yra rekomendacijos įgyvendinamos, tačiau tenka pažymėti, jog rekomendacijų įgyvendinimas reikalauja nemažų terminų ir tinkamo pasirengimo. Prašom po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo dėl 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą.
Taip pat Vyriausybė pritaria Finansų ministerijos parengtam 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, juo siūlo patvirtinti ir 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir valstybės finansinių ataskaitų rinkinys.
Pagrindiniai 2020 metų valstybės biudžeto vykdymo rodikliai. Į valstybės biudžetą iš viso surinkta apie 8,7 mlrd. eurų pajamų, be Europos Sąjungos paramos, tai yra 883,6 mln. eurų mažiau, negu buvo planuota. Planas įvykdytas 90,7 %. Lyginant su 2019 metais, 2020 metais surinkta 52,8 mln. eurų, arba 0,6 % mažiau. Europos Sąjungos ir kitos finansinės tarptautinės paramos buvo gauta 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai yra pajamų planas įvykdytas 117,6 %. Didžiausią biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis – 3,6 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis – 1,9 mlrd. eurų ir akcizai – 1,6 mlrd. eurų, pelno mokestis – 779,7 mln. eurų.
Dėl 2020 metais galiojusių keturių pagrindinių mokesčių lengvatų ir specialiųjų sąlygų biudžetas neteko apie 2,1 mlrd. eurų pajamų, 555,7 mln. eurų daugiau pajamų negu 2019 metais. Iš jų dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų taikymo biudžetas neteko 231,7 mln. eurų, dėl akcizų lengvatų taikymo – 396 mln. eurų, pelno mokesčio – 310,1 mln. eurų ir dėl gyventojų pajamų mokesčio – 1 mlrd. 129,6 mln. eurų pajamų.
Valstybės biudžeto išlaidas sudarė apie 15,6 mlrd. eurų, iš jų Europos Sąjungos paramos – 1,9 mlrd. eurų. Išleista 0,8 mlrd. eurų mažiau, negu planuota, iš jų didžiausia dalis – 298,4 mln. eurų – dėl nepanaudotų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Valstybės biudžeto išlaidos 2020 metais viršijo gautas pajamas 4 mlrd. 957,4 mln. eurų nevertinant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukų ir šiomis lėšomis vykdomų programų išlaidų. 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis viršys pajamas 1 mlrd. 248,2 mln. eurų. 2020 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parengtas konsolidavus centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas už 2020 metus. Iš viso 572 subjektai. Šiame rinkinyje įtraukta informacija apie valstybės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų, straipsnių pasikeitimus, 2020 metų veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Visas valstybės konsoliduotas turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, sudarė 49,3 mlrd. eurų ir buvo 3,8 mlrd. eurų, tai yra 8 %, didesnis nei 2019 metais. 2020 metų valstybės konsoliduotieji įsipareigojimai sudarė 27,4 mlrd. eurų ir buvo 4 mlrd. eurų, tai yra 17 %, didesni nei 2019 metais dėl išaugusių įsipareigojimų pagal Vyriausybės vertybinius popierius. Valstybės grynojo turto vertė sudarė 16,9 mlrd. eurų ir buvo 1,7 mlrd. eurų, tai yra 9 %, mažesnė nei 2019 metais. Valstybės grynojo turto vertės sumažėjimą didžiąja dalimi lėmė ataskaitinių metų grynasis deficitas.
Šiuos rinkinius Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė išvadas, besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir neigiamą nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio. Valstybės kontrolės neigiamą nuomonę dėl valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų lėmė atskirų viešojo sektoriaus subjektų apskaitos duomenų netikslumai, jie buvo išvardinti pristatant jau nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.
Prašom po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
Dėl rezervinio tada irgi iš karto, ar… Rezervinį. Vyriausybė šių metų spalio 6 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir juo siūlo patvirtinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinį. 2020 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį sudaro šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys ir fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė išvadą, sąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio ir besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio.
2020 metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 356,9 mln. eurų, iš jų – 331,3 mln. eurų Rezervinio (stabilizavimo) fondo banko sąskaitoje ir 25,6 mln. eurų Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti banko sąskaitoje. Palyginus su 2019 metais, pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 70,5 mln. eurų. Tam įtakos turėjo iš valstybės biudžeto skirtos lėšos, daugiausia už gautus į valstybės biudžetą dividendus. 2020 metų pabaigoje grynasis turtas sudarė 47,1 mln. eurų ir buvo 1,1 mln. eurų mažesnis nei 2019 metais. Per 2020 metus Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukos sudarė 71,6 mln. eurų. Tai dalis į valstybės biudžetą gautų dividendų, pajamų, gautų pardavus valstybinės žemės sklypus, aukcione parduoto nekilnojamojo turto pajamų bei lėšų, gautų privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų paketus. 2020 metais fondo valdymo išlaidos sudarė 1 mln. eurų.
Prašom po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimą „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Kviečiu valstybės kontrolierių padaryti papildomą pranešimą.
M. MACIJAUSKAS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, viešojo sektoriaus turimų duomenų kokybė ir jų atvėrimas prisideda prie didesnio darbo efektyvumo viešojo sektoriaus institucijose ir šių institucijų glaudesnio bendradarbiavimo, didina valdžios skaidrumą, pasitikėjimą ja ir skatina piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Vienas pamatinių duomenų šaltinių yra finansiniai viešojo sektoriaus subjektų duomenys. Deja, kol kas jie vis dar yra nepatikimi. Reikšmingų duomenų iškraipymų finansinėse ataskaitose nustatome kasmet, o 2020 metais jų mastas dar išaugo, todėl pareiškėme neigiamas nuomones dėl nacionalinio ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių, o dėl likusių penkių finansinių rinkinių – sąlygines nuomones. Neigiama nuomonė reiškia, kad audito metu nustatyti iškraipymai yra reikšmingi, paplitę finansinėse ataskaitose, jos neparodo tikro ir teisingo vaizdo apie finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Dėl šios priežasties ataskaitų duomenys nėra patikimas informacijos šaltinis, priimant valdymo sprendimus. Kas tai lėmė? Tai lėmė tiek ne vienus metus neištaisomos klaidos, tiek ir 2020 metai, kurių pandemijos pasekmių valdymui… susijusios netipinės viešojo sektoriaus subjektams aplinkybės ir gerokai išaugusi veiklos apimtis. Apie tai detaliau kalbėsiu pristatydamas kiekvieną iš išvadų.
Taigi teikiame išvadą dėl 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, jame konsoliduoti beveik 3 tūkst. 600 viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenys. Jau devintus metus iš eilės, nuo pat pirmo rinkinio audito, jame nustatome reikšmingų duomenų iškraipymų, kurių 2020 metais, kaip ir minėjau, padaugėjo, todėl pareiškėme neigiamą nuomonę. Visas reikšmingas klaidas lėmė klaidos žemesnio konsolidavimo lygio ataskaitose.
Siekdami mažinti viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje nustatomų iškraipymų mastą, kasmet atlikę auditus teikiame rekomendacijas atskiriems viešojo sektoriaus subjektams. Finansų ministerija rekomenduoja imtis priemonių šalinti dažniausiai pasitaikančių klaidų priežastis. Rekomenduojama inicijuoti viešojo sektorius subjektų vykdomų veiklų ir su jomis susijusių turto ir įsipareigojimų peržiūrą bei imtis veiksmų dėl bendros apskaitos politikos taikymo. Šie pokyčiai, mūsų nuomone, leistų turėti patikimą, objektyvią ir valdymo sprendimams priimti tinkamą viešojo sektoriaus subjektų finansinę informaciją.
Įstatymu yra nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos Finansų ministerija turi parengti ir valstybiniam auditui pateikti tiek nacionalinį, tiek valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius. Tenka konstatuoti, kad kaip kasmet, taip ir šiemet, buvo vėluojama pateikti rinkinius ir šiemet tas vėlavimas buvo vienas mėnuo. Siekiant įgyvendinti naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas, jau turėtų būti pradėta ruoštis ataskaitų rengimui pavasarį, todėl finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas laiku tampa ypač aktualus. Kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą, jos duomenys (23,1 mlrd. eurų) visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi. Skolindamasi 2020 metais Vyriausybė laikėsi nustatytų skolinimosi limitų ir skolinimąsi reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Toliau apie valstybę. Nuo pirmo Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo, tai yra pastaruosius devynerius metus, reikšmingos dalies joje atvaizduojamų duomenų teisingumo negalime patvirtinti, todėl dėl šio kaupimo principu parengto ataskaitų rinkinio šiemet teikiame neigiamą nuomonę. 2020 metais tęsėsi apskaitos problemos, neišspręstos nuo jos tvarkymo pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus pradžios – 2010 metų. 98 %, arba 8,6 mlrd. eurų, duomenų apie mokesčių pajamas ir su jomis susijusių gautinų ir mokėtinų sumų teisingumo negalėjome patvirtinti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių fondų apskaitai tvarkyti naudojamos informacinės sistemos turi trūkumų, dėl kurių vis dar neteisingai registruojamos gautinos ir mokėtinos sumos ir neteisingai sudaromos finansinės ataskaitos. Negalėjome patvirtinti 2,7 mlrd. eurų įsipareigojimų būsimoms Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir giluminio atliekyno įrengimo išlaidoms likučio teisingumo, nes atidėjinys nepagrįstai sumažintas iš Europos Sąjungos gautina lėšų suma ir netinkamai perskaičiuota jo dabartinė vertė.
Teismų apskaitoje neregistruojamos su teismų žyminio mokesčio ir paskirtų baudų pajamomis susijusios ūkinės operacijos ir ši informacija neatskleidžiama finansinėse ataskaitose. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, valstybės biudžetas 2020 metais gavo 18 mln. eurų žyminio mokesčio ir baudų įplaukų. Matome, kad artėjama į pabaigą vertinant kilnojamąsias kultūros vertybes, jų dar liko neįvertinta apie 9 %, jų vidutinė vertinė reikšmė yra 51 mln. eurų.
Auditorių išvadai įtaka darė ir tai, kad įstaigos 2020 metais, susidūrusios su netipinėmis aplinkybėmis – pandemija, pertvarkymu, darė tam tikrų klaidų. Taigi centralizuotas apskaitos tvarkytojas dėl išaugusios veiklos apimties jiems tapo iššūkiu, laiku nesudarė įstaigų apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų, neinventorizavo gautinų mokėtinų sumų. Dalis įstaigų dėl su pandemijos pasekmių valdymu susijusios padidėjusios veiklos apimties neatliko arba atliko tik dalies ilgalaikio turto, atsargų inventorizaciją ir nežinojo, kokiu turtu disponuoja metų pabaigoje. Nerimą kelia praktika, kai įrašai apskaitos registruose buvo daromi po to, kai finansinių ataskaitų rinkiniai jau buvo pateikti į konsolidavimo sistemą ir patvirtinti, tai yra padarius ir pateikus finansinių ataskaitų rinkinį pagal jį buvo koreguojami įrašai apskaitoje.
Išeitis, kaip jau minėjau, teikdamas išvadą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, mūsų, Valstybės kontrolės, anksčiau pateiktos rekomendacijos ir jų įgyvendinimas. Svarbu tai, kad piniginiu principu paremtas atsiskaitymas už biudžeto vykdymą reikšmingų trūkumų neturi, todėl dėl 2020 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame besąlyginę nuomonę.
2020 metais prasidėjusi kiekvieno mūsų ir valstybės gyvenimą paveikusi pandemija parodė, kaip svarbu laiku spręsti problemas, iš jų ir tas, dėl kurių rekomendacijas teikia valstybiniai auditoriai. Pernai virš 3 mlrd. eurų išlaidų buvo padaryta nepatvirtinus jų rodiklių įstatymu ir tai ne nauja, mūsų vertinimu, netinkama praktika, ypač išaugusi 2020 metais. Rekomendaciją teikėme dar 2016 metais, tikimės, kad esminiai pokyčiai bus pasiekti įgyvendinus Vyriausybės programą. Programoje numatytas tikslas – sukurti ir įgyvendinti vidutinės trukmės biudžeto taisykles.
Noriu pasidalinti ir kitomis viltingai nuteikiančiomis pastabomis. Žengtas svarbus žingsnis – ne tik teisės aktuose įtvirtinta, bet praktikoje pradėta taikyti, rengiant 2022 metų biudžetą, naujoji strateginio valdymo sistema. Svarbu užtikrinti, kad strateginiai valdymo pokyčiai nesibaigtų tik įstaigų strateginių veiklos sudarymo etape ir būtų nuosekliai įgyvendinti iki kokybiško, aiškaus atsiskaitymo už pasiektus rezultatus Seime ir visuomenėje. Strateginį planavimą reglamentuojančių teisės aktų gyvenimo praktika jau dabar rodo tobulinimo būtinybę.
Ir pabaigai – apie Rezervinį stabilizavimo fondą. Rezervinio stabilizavimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys teisingas, audito nuomonė yra besąlyginė, tačiau finansinių ataskaitų rinkinyje yra klaidų, todėl audito nuomonė yra sąlyginė. Šis fondas yra sąskaitos banke, į kurias atidedame valstybės lėšas, naudotinas finansinei krizei užkupus, o nuo 2020 metų – ir radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimui. Kadangi tai tik sąskaitos banke, pakartotinai keliu klausimą, ar reikalingas reikalavimas sudaryti atskirą ataskaitų rinkinį nėra perteklinis ir ar nesukuria papildomos administracinės naštos. Nustatytų klaidų nebūtų, jeigu duomenys apie sukauptas lėšas minėtose sąskaitose būtų atskleisti valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinyje.
Kiekvienais metais kalbame apie Rezervinio stabilizavimo fondo pajamų plano nevykdymo problemą ir iš esmės niekada tiek, kiek suplanuota, į rezervo sąskaitą neatidedame, o tai rodo, kad pasirinkti fondo finansavimo šaltiniai nėra tvarūs. Vyriausybės programoje numatyta parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, ilguoju laikotarpiu siekiant grįžti prie optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio.
Kviečiu Finansų ministeriją rengiant šią strategiją kompleksiškai persvarstyti ir valstybės lėšų rezervo klausimus, kokio dydžio jo reikia Lietuvai, iš kokių finansavimo šaltinių ateityje juos pildysime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, valstybės kontrolieriui M. Macijauskui. Kolegos, kadangi pagal Statutą ataskaitos tik išklausomos, mes turime paskirti komitetus. Dėl pirmųjų trijų ataskaitų kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi visi kiti komitetai dėl 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio bei konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Dėl Rezervinio stabilizavimo fondo kaip papildomas yra Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-916 (pateikimas)
Dabar kviečiu į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. 2020 metais iš viso buvo surinkta beveik 2,2 mlrd. eurų PSDF biudžeto pajamų. Pajamų planas įvykdytas 95 %. Iš viso negauta 107 mln. eurų. Praėjusių metų šio biudžeto išlaidos sudarė kiek daugiau nei 2,3 mlrd. eurų. Išlaidų planas, vertinant skirtingas biudžeto ir rezervo lėšas, įvykdytas 92 %.
2020 metais dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės šalyje buvo keistas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbas ir nustatyti planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ribojimai, kad pacientams, sergantiems COVID-19 liga, jos būtų teikiamos prioriteto tvarka. Siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinį tvarumą, sumažėjus įstaigų teikiamų paslaugų apimčiai, buvo pakeista paslaugų apmokėjimo tvarka ir nustatyta, kad už paslaugas karantino metu ASPĮ kiekvieną mėnesį mokama 1/12 sutartyje, sudarytoje su Teritorine ligonių kasa, nurodytos metinės sutartinės sumos. Dėl to 2020 metų PSDF biudžeto lėšomis sumokėta 902,6 mln. eurų už suteiktas paslaugas ir 201,3 mln. eurų už sutartyse numatyta apimtimi planuotas suteikti paslaugas.
2020 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto rezervo lėšų likutis sudarė 341,1 mln. eurų. 2020 metais PSDF biudžete buvo numatyta, kad į PSDF rezervo sąskaitą bus pervesta beveik 201 mln. eurų planinių pajamų, tačiau dėl nesurinktų pajamų PSDF biudžeto rezervas buvo papildytas 93,1 mln. eurų. Panaudota rezervų lėšų skirta taip: 130 mln. eurų buvo skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, suteiktoms nuo 2020 m. balandžio 1 d., apmokėti jau padidintomis bazinių kainų balo vertėmis; 34,6 mln. eurų – įstaigų išlaidoms darbuotojų padidintam darbo užmokesčiui dėl COVID-19 ligos apmokėti; 63,7 mln. eurų skirta vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. 2020 m. gruodžio 31 d. rezervą sudarė 215,6 mln. eurų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Kolegos, kaip pagrindinis komitetas siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Oi, labai atsiprašau. Kviečiu valstybės kontrolierių M. Macijauską. Papildomas pranešimas. Toliau posėdžiui pirmininkaus kolega A. Mazuronis.
M. MACIJAUSKAS. Atlikę Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių auditą, teikiame besąlyginę nuomonę dėl Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir sąlyginę nuomonę dėl Finansinių ataskaitų rinkinio.
28 mln. eurų į fondą gautinų socialinių įmokų neteisingai apskaitytos kaip trumpalaikės. Dėl pasirašytų įmokų mokėjimo atidėjimo susitarimo iš draudėjo jos bus gautos po vienerių ar daugiau metų. Finansinėse ataskaitose taip pat tinkamai neatskleisti duomenys apie fondo biudžeto rezervo sudarymą, jo lėšų likučių naudojimą ataskaitinių laikotarpių pabaigoje.
2020 metai tapo iššūkiu visai sveikatos sistemai, reikėjo imtis veiksmų, perorganizuojant sveikatos priežiūros įstaigų darbą, sutelkiant ir perskirstant turimus išteklius. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinį tvarumą, pakeitė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF lėšomis tvarką, joje nustatydama ne tik apmokėjimą už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir apmokėjimą už planuotas suteikti paslaugas. Priimtas sprendimas, juo vadovaujamasi ir šiais metais, nebuvo ir iki šiol nėra suderintas su Sveikatos draudimo įstatyme nustatytu sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo modeliu. Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad planuoja šį klausimą svarstyti ir tikslinti atitinkamus teisės aktus.
Kitas svarbus ir daug atgarsių visuomenėje sulaukęs klausimas – sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, dirbančių COVID-19 sąlygomis, darbo užmokesčio didinimas. Įstatymu nustačius nuo 60 % iki 100 % didinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ar mėnesinę algą, nebuvo apibrėžtas kitų darbo užmokesčio dalių nustatymas, todėl įstaigos darbo užmokestį didino skirtingais būdais. Toks praktikų išsiskyrimas turėjo įtakos ir fondo lėšų poreikiui, tai yra signalas imtis veiksmų teisinių nuostatų tikslinimui ir detalesniam išaiškinimui. Ankstesnių auditų metu Sveikatos apsaugos ministerijai teikėme rekomendacijas dėl fondo veiklos optimizavimo, sutarčių sudarymo centralizavimo, sveikatos draudimo sistemos išgryninimo ir sąnaudomis grįstų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų. Rekomendacijos dar neįgyvendintos, tačiau teigiamų pokyčių yra ir nuo 2021 metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartis dėl paslaugų apmokėjimo sudaro su viena teritorine ligonių kasa. Daugelis priemonių, skirtų šių rekomendacijų įgyvendinimui, yra įtrauktos į Vyriausybės programą ir belieka palinkėti sklandaus jų įgyvendinimo. Ačiū.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Dėl šios ataskaitos, kaip ir dėl prieš tai buvusių, balsuoti nereikia. Siūloma pagrindiniu komitetu paskirti Sveikatos reikalų komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Kaip papildomus siūloma skirti Audito komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai dėkui. Siūloma svarstymo data – 2021 m. lapkričio 23 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913. Pranešėjas – viceministras A. Bitinas. Prašom.
A. BITINAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Kaip ir kasmet, Seimas tvirtina praėjusių metų Socialinio draudimo fondo ir kitus biudžetus. Tai yra finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos. Ir šiemet teikiame 2020 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas, kuriose galima pamatyti, kokie yra rodikliai ir kas apibūdina 2020 metų rezultatus.
Taigi „Sodros“ 2020 metų rezultatas yra teigiamas. Pajamos viršijo išlaidas ir šis skaičius yra 274 mln. 2020 metų „Sodros“ biudžeto pajamos siekė 4,96 mln. eurų arba buvo 8,5 % didesnės negu 2019 metais. Planas įvykdytas 101,6 %. Ši didėjimo tendencija stebima ir šiais metais. 2020 metais „Sodros“ išlaidos siekė 4,69 mlrd. eurų ir buvo 3,2 % didesnės, negu planuotos. Palyginus su 2019 metais, jos padidėjo 541 mln. eurų, arba 13 %. Dėl „Sodros“ 2020 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio Valstybės kontrolė pateikė sąlyginę nuomonę, turbūt ji bus pristatyta. Tai apie ataskaitą tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre. Į tribūną kviečiame valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais teisingas, dėl jo pareiškėme besąlyginę nuomonę.
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje nustatėme reikšmingų neatitikčių, todėl mūsų nuomonė yra sąlyginė. Dėl veikloje naudojamos programinės įrangos funkcionalumų savarankiškai dirbantiems asmenims atidėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimai buvo apskaityti pasirinkus netinkamą ūkinių operacijų registravimo būdą. Dėl to duomenys apie 35,6 mln. eurų gautinų privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 39,5 mln. eurų šių įmokų permokų, nurodyti finansinėse ataskaitose, nėra patikimi. Visiems kitiems fondams mokėtinos sumos neteisingai priskirtos trumpalaikėms, nes dalis jų, 29,3 mln. eurų, iš draudėjų bus gautos daugiau nei po vienų metų. Ataskaitose tinkamai neatskleisti duomenys apie Valstybinio socialinio draudimo rezervo fondo sudarymą, naudojimą ir jo lėšų likučius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Per pastaruosius metus įvyko teigiamas pokytis fondo valdyme, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją, vietoj 13 juridinių asmenų veiklą tęsia valdyba ir keturi jos teritoriniai skyriai. Laukiame tolesnių žingsnių optimizuojant fondo valdymo struktūrą.
2020 metais fondo valdyba įgyvendino ekonomikos skatinimo plane numatytas tris priemones, skirtas padėti darbo vietoms ir gyventojų pajamoms išsaugoti, ir tris priemones, skirtas padėti verslui išsaugoti likvidumą. Įvertinę šių priemonių vykdymą, teisės aktų nesilaikymo atvejų nenustatėme.
Pabaigai priminsiu, kad šiemet atlikome ir 2020 metais įsteigto Pensijų anuitetų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio auditą. Gegužės mėnesį pateiktoje audito išvadoje pareiškėme besąlyginę nuomonę – fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. Šio fondo finansinį auditą nuo šiol atliksime kasmet. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Jūsų paklausti nėra norinčių Seimo narių. Nebalsuojama po pateikimo. Siūloma pagrindiniu komitetu paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomais komitetais – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai dėkui.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914. Pranešėjas – socialinių reikalų ir darbo viceministras A. Bitinas.
A. BITINAS. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Garantinio fondo lėšų likutis 2020 metų pradžioje buvo 75,7 mln. eurų, užfiksuotos įplaukos – 307,2 mln. eurų, iš jų darbdavių įmokos sudarė 24,6 mln. eurų, kitas lėšas sudarė valstybės biudžeto subsidijos dėl prastovų ir kitų dalykų. Išlaidos buvo 288 mln. eurų ir lėšų likutis 2020 metų pabaigoje – 94,8 mln. eurų.
Dėl Garantinio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio Valstybės kontrolė pateikė sąlyginę nuomonę. Tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Į tribūną kviečiamas valstybės kontrolierius M. Macijauskas.
M. MACIJAUSKAS. Teikiame išvadą dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę, dėl finansinių ataskaitų rinkinio – sąlyginę nuomonę. Atidėjus įmokų mokėjimą veiklą sustabdžiusiems ar ją apribojusiems ūkio subjektams, 0,6 mln. eurų šių gautinų sumų finansinėse ataskaitose neteisingai atvaizduotos kaip trumpalaikės gautinos sumos. Fondas 2020 metais vykdė priemones, skirtas COVID-19 padariniams švelninti. Įvertinę joms skirtų lėšų naudojimą, teisės aktų nesilaikymo atvejų nenustatėme. Vykdytos priemonės: subsidijos darbdaviams darbo užmokesčiui už darbuotojų prastovas ir išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims. Jų mokėjimui buvo panaudota 274 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau, už glaustą pristatymą. Kaip papildomą siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Atsiprašau, pagrindiniu komitetu. Papildomais komitetais – Audito ir Ekonomikos komitetus. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 23 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui.
15.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915. Pranešėjas – socialinių reikalų ir darbo viceministras A. Bitinas. Prašau.
A. BITINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Šio fondo lėšų likutis 2020 metų pradžioje buvo 81,1 mln. eurų, per metus gautos įplaukos – 23,5 mln. eurų. Palyginti su 2019 metais, šiek tiek sumažėjo. 2019 metais buvo 30,4. Išlaidos – 10 mln. eurų. 2019 metais analogiškai – 10,2. Tai iš esmės tiek pat. Lėšų likutis 2020 metų pabaigoje buvo 94,5 mln. eurų. Dėl šio fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio yra pateikta sąlyginė nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas viceministre. Į tribūną kviečiamas valstybės kontrolierius M. Macijauskas.
M. MACIJAUSKAS. Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio teisingumo. Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę, dėl finansinių ataskaitų rinkinio – sąlyginę nuomonę. Kaip ir Garantinio fondo atveju, 0,6 mln. eurų gautinų sumų, tai yra atidėtų įmokų, finansinėse ataskaitose atvaizduotos neteisingai kaip trumpalaikės gautinos sumos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kontrolieriau. Pagrindiniu komitetu dėl šio ataskaitų rinkinio siūloma paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Audito komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam siūlymui? Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. (Balsai salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas… Kol kas nėra, šiek tiek aplenkėme laiką pagal grafiką, ir nėra nė vieno pranešėjo. Prie Seimo narių pareiškimų yra V. Ąžuolas užsirašęs, gal dabar būtų noras? Ne. Nėra pranešėjų dėl kitų klausimų, tik ateina. Arba tada darome techninę 5 minučių pertraukėlę, kol ateis pranešėjai. Pabaigoje, Valiau, pranešimą? (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, skelbiame 5 minučių techninę pertraukėlę, kol atvyks pranešėjai. Jie šiuo metu ateina ir yra visiškai šalia.
15.47 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895 (pateikimas)
Kolegos, kadangi atėjo pranešėjas, susiekimo ministras M. Skuodis, pereiname prie kito darbotvarkės 2-9 klausimo – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-895. Pranešėjas – susisiekimo ministras M. Skuodis. Pateikimo stadija. Prašau.
M. SKUODIS. Labai dėkui. Ačiū už galimybę pristatyti iš tiesų svarbius pakeitimus. Jų tikslai yra du. Pirmas, pirmiausia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuris neleidžia numatyti konkretaus degalų akcizo procento, skiriamo tokiems tikslams kaip kelių finansavimas. Atitinkamai mes turime pakoreguoti įstatymą, kad neliktų nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.
Ir antras tikslas yra pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programą siekiant kelių esminių tikslų. Vienas iš jų, kad programa būtų paprastesnė, antras, kad padidintume kelių finansavimo skaidrumą, ir trečias dalykas, kad suteiktume daugiau laisvės savivaldai priimti sprendimus, nes mes tikime, kad savivaldybės geriausiai žino, kokius objektus reikia tvarkyti ir finansuoti.
Galėčiau įvardinti keletą tokių esminių mūsų siūlomų pakeitimų, kurie yra susiję su Kelių priežiūros ir plėtros programos nauja sistema, tai yra pertvarkoma sistema. Pirmiausia mes siūlome Vyriausybės nutarimu kasmet tvirtinti trimetę Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sistemą, ji iš esmės palengvintų projektų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymą ir apskritai sumažintų riziką nepanaudoti lėšų iki metų pabaigos. Kitaip sakant, mes pereitume prie vidutinės trukmės kelių finansavimo planavimo. Tas iš tiesų yra tikrai reikalinga ir pribrendę tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu.
Antras pakeitimas. Mes siūlome atsisakyti tikslinio finansavimo rezervavimo atskiriems projektams, tas iki šiol yra daroma Seimo sprendimu, ir visą skirtą finansavimą paskirstyti vietinės reikšmės keliams ir valstybės reikšmės keliams pagal programoje nustatytas proporcijas. Lėšos niekur nedingsta, tikslai, kurių siekta ir anksčiau, niekur nedingsta, tiesiog proporcingai yra perskirstomos lėšos ir jau toliau projektai įgyvendinami pagal strateginius dokumentus.
Siūlome taip pat atsisakyti atskiro finansavimo skyrimo savivaldybių grupėms, tai yra konkrečiai sostinės regiono savivaldybėms ir savivaldybėms prie didžiųjų miestų, ir taikyti visoms savivaldybėms vienodus lėšų paskirstymo kriterijus pagal tai, kaip buvo iki šiol, pagal kelių ilgį ir gyventojų skaičių, nes pagal visas konsultacijas, kurias turėjome ir su savivaldybėmis, ekspertais, visomis suinteresuotomis grupėmis, vis dėlto objektyvesnio, geresnio ir visiems tinkančio kriterijaus mes nerandame. Vienintelė išimtis – siūloma palikti atskirą finansavimą tik kurortinėms savivaldybėms, nes kai kurios iš jų yra tokios mažos, kad pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį tiesiog nebūtų įmanoma objektyviai sutvarkyti jokių objektų. Atskirai kurortinėms savivaldybėms šiek tiek siūlome pakoreguoti finansavimą į tų savivaldybių, kurios neturi didelio viešbučių skaičiaus, pusę. Natūralu, gyventojai kartais apsistoja ir nuomojamuose butuose, bet ne viešbučiuose. Deja, statistiką turime tik iš viešbučių. Taip pat siūlome iš dalies atsisakyti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo, rezervą iš karto perskirstant valstybinės ir vietinės reikšmės keliams. Vis dėlto matome poreikį vietinės reikšmės kelių eilutėje palikti tam tikros laisvės Vyriausybei spręsti dėl objektų, kurie yra svarbūs valstybei ir priklauso savivaldybėms. Vis dėlto tiesiog dėl objektyvių aplinkybių kai kurie keliai, pavyzdžiui, Klaipėdoje Baltijos prospektas, priklauso kaip ir miesto savivaldybei, bet puikiai suprantame, kad tai yra magistralinio kelio tąsa, kelio, kuris veda į Klaipėdos uostą, ir savivaldybės, net ir didžiosios, yra nepajėgios tokių objektų tvarkyti pačios. Tai būtų tam tikras rezervas, jeigu galima pavadinti, tikslinis, būtent tokiems strateginiams objektams.
Ir kitas dalykas. Natūralu, kad perskirsčius iš atskirų eilučių, atskirų programų visas lėšas savivaldai ir valstybinės reikšmės keliams, apskritai visoms savivaldybėms, net ir toms, kurios priklausė atskiroms grupėms, bazinis finansavimas, iš karto jų turimas bazinis finansavimas išaugtų, tai yra buhalterinis perskirstymas, bet iš karto savivaldybės galėtų juo naudotis. Mainais ko mes prašome? Mes prašome visoms savivaldybėms patvirtinti lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką ir sudaryti bent trejų metų objektų finansavimo eiles, kurios būtų paskelbtos viešai ir visi gyventojai, visuomenė žinotų, kokie objektai planuojami tvarkyti.
Dar yra daugiau tam tikrų pakeitimų. Siūlome nustatyti tam tikrą procentinį finansavimą, kuris būtų skiriamas privalomai darnaus judumo priemonėms, dėl tam tikrų procentų mes dar komitetuose, ir eismo saugai, ir turtui įsigyti, mes dar komitetuose tikrai svarstysime. Savivalda irgi dar turi tam tikrų pasiūlymų, tai čia mes iš Vyriausybės pusės norime turėti maksimalų lankstumą, dar pereisime prie svarstymo stadijos. Natūralu, dar vykdome dėl kelių finansavimo ir tam tikrus kitus darbus, jie susiję jau su Vyriausybės lygmens sprendimais, bet čia yra tam tikri pakeitimai tiek dėl Konstitucinio Teismo, tiek dėl tų mano įvardintų tikslų, kad sistema būtų paprastesnė, aiškesnė, padidintume skaidrumą ir, natūralu, savivaldybėms suteiktume daugiau laisvės pačioms priimti sprendimus. Ačiū, prašyčiau pritarti po pateikimo ir pereiti prie svarstymų komitetuose.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Prieš perėjimą prie svarstymų komitetuose, dar yra nemažai Seimo narių, kurie čia norėtų jūsų šio bei to paklausti. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų labai svarbu, ne tik kaip skirstysime lėšas, bet ir kiek lėšų skirstysime, turbūt tai yra svarbiausia. Dažnai žmonių užduodamas klausimas, kad mokesčių pavidalu už akcizus, už kitus dalykus, kai tiesiogiai sumoka kelių naudotojai, tai yra virš 1 mlrd. eurų, bet, deja, Vyriausybės sprendimu tai tik sudaro šiek tiek daugiau negu 500 mln. eurų. Tai sudaro penkiasdešimt kelis procentus. Kokia jūsų nuomonė, kokia lėšų suma turėtų būti apskritai keliams, kad mes galėtume palaikyti, vienas dalykas, gerą būklę ir investuoti į geresnius kelius, nes žmonės už tai susimoka? Kiek jų reikėtų? Iš tikrųjų ar šis įstatymo projektas padės savivaldybėms neprarasti tų lėšų, kad jos galės įvykdyti projektą šiais metais, o dalį susimokėti iš kitų metų pinigų arba, atvirkščiai, kad nereikėtų grąžinti, nes dabar perkelti tų lėšų nebegalima? Kaip jūs manote, kiek reikėtų lėšų ir ar padės tas projektas neprarasti pinigų, skirtų keliams?
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą. Dėl pinigų nepraradimo, dėl to mes esame įsprausti į visą biudžeto sandarą, į tokią, kokia ji yra, vis dėlto finansavimas lieka metinis. Bet ką mes siūlome pakeitimais padaryti? Jeigu savivalda galėtų vykdyti pirkimus ne tik tada teisiškai, kada gauna lėšas, bet ir bet kada, ir metų pabaigoje, tikėtina, vienas dalykas, ir darbai galėtų prasidėti tada, kada turi prasidėti, o ne finansavimas paskirstomas balandžio mėnesį, tada viešieji pirkimai ir darbai prasideda rudenį ir, natūralu, nespėjama. Čia mes leistume optimizuoti visą planavimą ir projektų įgyvendinimą. Bet kalbant apie biudžeto sandarą, dar tikrai reikės diskusijų. Aš tikiuosi, Biudžeto ir finansų komitetas padės. Galbūt dar rasime tam tikrų išeičių, dėl kurių diskutuojame.
Dėl jūsų kito klausimo, kokio finansavimo reikia keliams, aš gal taip diplomatiškai atsakysiu – reikia didesnio. Su tuo biudžetu, kurį svarstys Seimas, – Vyriausybės parengtą ir vakar patvirtintą, finansavimas didėja sąlyginai nedaug, 21 mln. ir kitais metais turėtų siekti 550 mln. eurų. Jeigu žiūrėtume į mūsų suplanuotus strateginius projektus, didžiausias poreikis lėšų bus 2023–2024 metais. Ir šaltiniai yra du: arba didės biudžetinis finansavimas, arba, natūralu, aš tikiuosi, mūsų įstaiga ar kitais būdais mes galėsime pasiskolinti, nes tai yra atsiperkantis projektas. O priklausomai nuo to, kiek lėšų bus, klausimas, kaip greitai mes galėsime įgyvendinti projektus, kad liktų mažiau žvyrkelių, kad būtų sutvarkyti tiltai ir kad pati kelių būklė gerėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Kita klausiančioji – L. Nagienė. Kortelę įdėkite.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Spėjau dar. Prašom pasakyti, ministre, perskaičiau jūsų aiškinamąjį raštą, ten yra aiškiai pasakyta, kad visais atvejais Kelių fondui KPP lėšos mažėja. Tai kaip bus pagal šitą variantą? Kaip aš supratau, visais atvejais vis tiek mes gausime gerokai mažiau lėšų, aišku, taip pat ir savivaldybės, nes jūsų aiškinamajame rašte taip ir buvo parašyta: Europos Sąjungos lėšos mažės ir mūsų fondas taip pat mažės. Ko tikėtis savivaldybėms?
M. SKUODIS. Aš čia noriu paaiškinti. Labai svarbu suprasti visą Europos Sąjungos finansavimą. Realiai žiūrint šią perspektyvą ir lyginant su praėjusia, kelių finansavimas, ir čia ne Lietuvos nustatyta, Europos Sąjungos lygiu nustatyta, apskritai mažėja. Pagrindinė finansavimo dalis, kurią mes galime naudoti, realiai yra nukreipiama į strateginius transeuropinius koridorius. Tai, iš vienos pusės, yra gerai, nes mums reikia įgyvendinti tokius projektus kaip „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, Utenos plentui galėsime panaudoti tam tikras lėšas, bet apskritai tas Europos Sąjungos finansavimas keliams mažėja, didės finansavimas darniam judumui miestuose: dviračių, pėsčiųjų takams, viešajam transportui ir panašiai. O kalbant apie patį biudžetinį finansavimą, jis nemažėja, su biudžetu, aš tikiuosi, jeigu Seimas jam pritars, jis dar šiek tiek ir didės.
Kalbant apie lėšų perskirstymą, kaip mes siūlome iš skirtingų programų savivaldybėms. Visų savivaldybių metų pradžioje gaunamas finansavimas, priklausomai nuo procento, iš karto būtų didesnis ir savivaldybėms nereikėtų dalyvauti kitose programose ar dėl žvyrkelių, ar dėl rezervo, neslėpkime, kai po kiekvieno paskirstymo tikrai yra labai daug kaltinimų iš visų pusių, kad politizuoti sprendimai. Tai mes norime tiesiog iš karto duoti daugiau lėšų savivaldybėms, taip sumažinti ir administracinę naštą dalyvauti ir suteikti daugiau laisvių iš karto priimti tuos sprendimus. O tas finansavimo lygis priklausys nuo to galutinio būtent Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, kurį patvirtins Seimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Kitas klausiantysis – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ši programa jau sulaukė trečios reformos. 1999 metais buvo Kelių priežiūros ir plėtros fondas. Tuo metu Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai neturėti jokių atskirų finansinių fondų. Ir mums Pasaulio bankas kaip tik rekomendavo sukurti tuo metu Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programą, kuri šiuo metu yra naikinama.
Man pačiam teko išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas stažuotis ir šituo klausimu, ir kitais biudžeto formavimo, planavimo klausimais. Ir jie pasakė taip: jeigu jūs nesukursite šitos specialios programos, vargu ar sulauksite, kad gerės Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas iš tam tikros tarptautinės patirties, nes ten buvo numatyti atskiri finansavimo šaltiniai. Kuo daugiau automobilių juda mūsų keliais, daugiau naudoja kuro, akcizus jie atskaitydavo tarptautinėje aplinkoje, kad būtų galima skirti pinigus specialiai paskirčiai. Taip pat ir kuo daugiau tranzitu važiuoja automobilių, jie irgi daugiau susimoka mokesčių. Tai jų argumentai bus tokie, kad šitokia programa yra tikslinga ir reikalinga.
Klausimas toks: ar jūs garantuosite, kad pajamos šioje Kelių priežiūros ir plėtros programoje ne mažės kiekvienais metais, o didės? Čia atsiranda kitas.
M. SKUODIS. Labai ačiū už klausimą. Pirmas dalykas – programa nenaikinama, programa lieka. Kas pasikeičia dėl Konstitucinio Teismo sprendimo? Nelieka konkretaus procento, numatyto programoje. Žinote, atvirai pasakius, vertinant finansavimą akcizo dalies, kuri buvo skiriama keliams, ir taip vertinant penkerių metų laikotarpiu, tiesioginio santykio irgi nebuvo. 2020 metais – 50 %, 2018, 2019 metais – po 48 %, 2017 metais – 65 %. Irgi Vyriausybė priimdavo sprendimus. Žinote, garantuoti nieko negaliu, nes nesu tas, kuris priima galutinius sprendimus, bet faktas, aš manau, kad tikrai visi Seimo nariai objektyviai supranta, kad vertinant ir ekonomikos augimą, ir infliaciją kelių finansavimas kiekvienais metais turi didėti ir tik nuo Seimo priklauso, kokiu mastu jis didės.
Dabar iš Vyriausybės yra suplanuotas tam tikras didėjimas.
PIRMININKAS. Dėkui labai, ministre. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF) Ačiū, posėdžio pirmininke. Pone ministeri, kodėl pasyviai veikiate. Ką aš turiu omeny? Jūs tenkinatės, ką duoda Europos Sąjunga, o ne kovojate, kaip jūs sakėte dabar. Čia Vyriausybė, tą… Kur jūsų žodis, kodėl nepasiskolinate dabar, kai leidžiama pasiskolinti tiek, kad jūs iš antro galo pasakytumėte, kiek reikia, kad žvyrkelių ir tų šunkelių, kelkraščių, tokių apgraužtų, neliktų, kad keliai būtų idealūs, ne blogesni kaip Vokietijoje?! Užsibrėžti reikia tokį tikslą, kiek reikia lėšų, pasiskoliname ir dveji treji metai padarome. Kodėl jūs taip neveikiate, kodėl pasyviai ir neaktyviai, kodėl nereikalaujate?
Aš manau, ir Seimo nariai pritartų, kad pasiskoliname. Kiek reikia: milijardo, dviejų? Bet kad per dvejus trejus metus kelius Lietuvoje sutvarkytume, neliktų žvyrkelių, būtų idealūs ir visi džiaugtųsi, kaip mes Lietuvoje gyvename.
M. SKUODIS. Pirmas dalykas: sutinku, kad norime geresnės kelių būklės ir tam reikia didesnio finansavimo. Su kuo nesutinku? Jeigu mes pasiskolintume porą milijardų ir pamėgintume juos įlieti į rinką, pirmas dalykas – projektų nebūtų tiek parengtų, antras dalykas – sukiltų kaina. Šį dalyką reikia padaryti ne per vienerių metų laikotarpį, bet per kelerių metų laikotarpį.
Aš nenoriu daugiau plėtotis, kuo mes dirbame, bet kitais metais, aš tikiuosi, mes galėsime pristatyti infrastruktūros investicijų fondą, su juo dirbame šiuo metu ministerijoje. Ką buvęs premjeras minėjo, kad galėtume pritraukti privačias lėšas pasiskolinti ir jas panaudoti strateginių projektų įgyvendinimui čia ir dabar, nes vertinant finansinius srautus, žinote, po dešimties metų laikotarpio žvyrkelių klausimo Lietuvoje neliks ir būtent tos sumos, kurios buvo skirtos žvyrkeliams, galės būti skirtos grąžinti ir tam tikras paskolas. Mes dirbame su finansiniais instrumentais.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, esame tranzitinė valstybė, transportas sukuria 7 % BVP, galėtų būti kur kas didesnis tas sukuriamos pridėtinės vertės procentas, jeigu Lietuva turėtų tokius kelius, kokius turėjo prieš du dešimtmečius, kai mums pavydėjo lenkai, pavydėjo kroatai. Dabar turbūt jūs keliavote Lenkijos keliais, Kroatijos keliais pastaraisiais metais ir matėte, kaip renovuoti tie keliai, smagu važiuoti jais, o tai padarė, beje, rangovai iš mūsų koneveikiamos Kinijos, mano žiniomis.
Koks vis dėlto, ministre, būtų lėšų poreikis, kiek jūs planuojate išleisti magistralinių kelių dangoms atkurti, kad jie atitiktų šiuolaikinės tranzitinės valstybės reikalavimus per artimiausius penkerius metus. Į tą fondą tikrai jūs nieko daugiau nesukrapštysite, kaip sukrapštydavo KPPP, apie 500 mln., ir tiek. Mes čia žaisime, nespėsime net atstatyti jo nusidėvėjimo, jau nekalbu apie jokią plėtrą. Norėtųsi išgirsti jūsų ambicijas iš šios tribūnos. Jūs sakėte, Seimas turi jums pritarti, tai mes laukiame žodžio.
M. SKUODIS. Žiūrėkite, aš atsakysiu labai paprastai. Šiuo metu 38 % valstybinės reikšmės kelių neatitinka dangos būklės kriterijų. Ką reiškia, kad neatitinka? Matote – lopas po lopo arba vėžės. Tam, kad galėtume stabilizuoti ir kad būklė kiekvienais metais neblogėtų, kiekvienais metais reikia skirti 65 mln. eurų tik būklei palaikyti. Jeigu žiūrėtume į pastaruosius metus, kiek buvo skiriama, šiais metais pagal turimą finansavimą – 45 mln., prieš tai ir 22 mln. būklei palaikyti. Todėl mes didinsime finansavimą būklei palaikyti. Reikia daugmaž 110 mln. per metus, kad per dešimties metų laikotarpį mes tą būklę pagerintume iki daugmaž 10 % netinkamos būklės kelių. Kitaip sakant, reikia šiek tiek perbalansuoti finansavimą būklei gerinti, tuomet mes turėsime rezultatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Tiksliau, ne į visus, bet klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Labai ačiū, ministre. Už… Tuoj, per šoninį mikrofoną. Po motyvų, gerai? Pasisakome dėl motyvų ir tuomet replikos per šoninį mikrofoną. Už – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, siūlomas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių ir programos lėšų panaudojimo modelis, mano nuomone, yra aiškesnis, paprastesnis ir mažina biurokratiją bei valstybės institucijų administracinę naštą. Manau, kad įstatymo projektui įgyvendinti, stebint aiškinamąjį raštą, papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Tai niekaip nepaveiks valstybės finansinių įsipareigojimų, vadinasi, dėl planuojamų pokyčių valstybė nepatirs papildomos finansinės naštos. Dar, kaip suprantu, sumažės rizika nepanaudoti dalies metinių programos finansavimo lėšų.
Be to, svarbus momentas ir tas, kad įstatymo pakeitimu atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo nutarimą ir sprendžiama problema dėl dabartinio teisinio reglamentavimo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai.
Taip pat pritarčiau ir tendencijai, kad yra plečiamas tiek valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti finansuojamų priemonių sąrašas, tiek savivaldybių ir savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti finansuojamų priemonių sąrašas. Taigi remdamasis šiais motyvais pritarsiu ir kviečiu pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip, pirmininke, aš manau, kad jeigu vis dėlto pinigus iš vienos kišenės perkelsime į kitą, pinigų dėl to nepadaugės. Aš išties norėjau iš ministro išgirsti atsakymą, išgirsti jo ambiciją, kad Lietuva, kaip tranzitinė valstybė, turėtų kelius, atitinkančius šiuolaikinės tranzitinės valstybės reikalavimus. Tokius, kokius šiandieną atitinka Kroatija, Lenkija. Lietuvai reikia tokių kelių. Tam reikalinga ambicija iš politikos formuotojo, iš ministro, iš Susisiekimo ministerijos. Mes turime RRF pinigų, taškomų šimtų milijonų betiksliams dalykams, tikrai nekuriantiems pridėtinės vertės. Lietuva turi tranzitinės valstybės potencialą auginti savo pridėtinę vertę būtent šiame sektoriuje, bet mes galime tapti tiesiog tokia provincija, užkulisiu, niekas pro mus nenorės važiuoti – plauks jūra, važiuos geležinkeliais arba aplenks per kitas valstybes. Susijusių darbo vietų yra tūkstančiai, tranzitinės valstybės turi atitikti tuos reikalavimus, tos vietos iškeliaus kur nors kitur. Todėl norėtųsi iš gerbiamo ministro išgirsti ne tik, kiek pinigų reikia palaikyti dabartinei būklei, kad ji neprastėtų, kad tos kelnės nenusmuktų, bet yra kalbama apie naują kostiumą, to šiandieną reikia valstybei ir jos veidui. Tai mano klausimas būtų toks ir aš tikrai labai nenoriu balsuoti prieš, bet manau, kad svarstymo stadijoje tikrai bus išdiskutuota ir rasime kokį nors konsensusą ir bendrą kryptį būtent šiame sektoriuje. Todėl linkiu sėkmės jums, ministre.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolegos. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto balsavimo metu.
16.10 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912(2). Per šoninį mikrofoną – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome pusvalandžio pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašymas pusės valandos pertraukos. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėjau dėl prieš tai buvusio klausimo. Kelių priežiūros finansavimo klausimai paprastai yra Biudžeto ir finansų komiteto kompetencijos klausimai. Šį kartą aš matau, rodos, Ekonomikos komitetą. Labai kviesčiau galbūt Seimą pasitarti ir nuspręsti, nes tradicija buvo tokia ir finansavimo klausimai sprendžiami Biudžeto ir finansų komitete. Norėčiau tiesiog atkreipti dėmesį, nežinau, kaip kolegos žiūrėtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų pastaba išgirsta. Dėl komiteto apsispręsime tada, kai apsispręsime dėl paties įstatymo projekto po pateikimo, kai bus balsuota.
Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome taip pat balsuoti ir atidėti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jau turime du pasiūlymus dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekto. Vienas buvo pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Atsiprašau, pusės valandos pertrauka. Vėliau sekęs pasiūlymas buvo pertrauka iki kito posėdžio. Daugiau jokių pasiūlymų, pamąstymų per šoninį mikrofoną neturime. Apsispręsime dėl pertraukos dėl minėto įstatymo projekto ir tada pasakysime, kada maždaug planuojamas balsavimas, nes nuo pertraukos trukmės priklausys, kada bus balsuojama.
Pirmasis pasiūlymas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-912 dėl pusės valandos pertraukos. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 44, prieš – 18, susilaikė 12. Pritarta pusės valandos pertraukai. R. Tamašunienės pasiūlymas dėl pertraukos iki kito posėdžio nebetenka prasmės, nes dėl pertraukos jau yra apsispręsta. Pusės valandos pertrauka. Kadangi dėl šio klausimo paskelbta pusės valandos pertrauka, bet kuriuo atveju prie šio klausimo svarstymo anksčiausiai galėsime grįžti 16 val. 45 min., todėl balsavimai bus, sakykime, apie 17 valandą. Jeigu 16 val. 55 min. frakcijų vadovai… (Balsai salėje) Prašom, A. Palionis per šoninį mikrofoną turi saliamonišką pasiūlymą.
A. PALIONIS (LRF). Ne saliamonišką, tik norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad diskutuoti dėl 2-10 klausimo yra užsirašę labai daug žmonių, per 15 minučių tikrai nespėsime.
PIRMININKAS. Bazinis pasiūlymas yra užprogramuotas 10 minučių diskusijoms, bet jeigu bus pasiūlymų apsispręsti dėl kito diskusijos laiko ir Seimas pritars, tada prasitęs diskusijai skirtas laikas ir balsavimas bus šiek tiek vėliau. Pagal dabar užprogramuotą laiką yra numatyta 10 minučių diskusijai, todėl ir balsavimas būtų apie 17 valandą, jeigu nebus pasiūlymų pratęsti diskusiją. Taip.
16.14 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-749(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-749(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – M. Majauskas. Gerbiamasis Mykolai, prašom pristatyti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Papildomo Audito komiteto pranešėja R. Budbergytė. Galėtumėte pristatyti komiteto išvadą?
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį taisyti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Audito komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja G. Burokienė pristatys savo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nagrinėjo klausimą ir iš esmės pritarė įstatymo projektui. Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Pristatytos visų komitetų išvados. Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje, nėra. Yra gauta keletas pasiūlymų. Gal pagrindinio komiteto pranešėjas M. Majauskas galėtų ateiti į tribūną pristatyti. Pabandysime pereiti pasiūlymus. Jeigu nebus būtinybės balsuoti, gal galėsime apsispręsti.
Dėl projekto 2 straipsnio yra gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Argumentai yra tokie, kad, netvirtinant asignavimų valdytojams asignavimų darbo užmokesčiui, išlieka rizika, kad asignavimai bus panaudoti ne pačiu efektyviausiu būdu. Pavyzdžiui, Finansų ministerijos duomenimis, prieš keletą metų Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos iš darbo užmokesčiui skirtų asignavimų už 5 mln. eurų įsigijo automobilių. Taigi asignavimų, skiriamų darbo užmokesčiui, tvirtinimas Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu sudarytų galimybę visas darbo užmokesčiui suplanuotas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui ir darbuotojų skatinimui, tai yra labai svarbu efektyviau naudoti suplanuotus asignavimus ir užtikrinti darbuotojų lūkesčius, nes pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą tokios galimybės nebūtų, nes asignavimų valdytojas galėtų nuspręsti: perka prekes, paslaugas ar išleidžia darbo užmokesčiui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kaip suprantu iš G. Burokienės, neprašote balsuoti ir sutinkate su pagrindinio komiteto išvada. Ir dėl visų pagrindinio komiteto apsisprendimų dėl jūsų pasiūlymų neprašote balsuoti ir sutinkate, kaip suprantu. Labai dėkui.
Mykolai, dar yra gautas Seimo nario R. Juškos pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Galbūt galėtumėte pristatyti komiteto išvadą ir tada duosime ponui R. Juškai pasisakyti. Dėl 3 straipsnio.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). 3 straipsnis – 6 straipsnio pakeitimas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo narys R. Juška. Man atrodo, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ponas Juška, jus tenkina komiteto sprendimas?
R. JUŠKA (LSF). Taip, tenkina, neužimsiu laiko. Pritariu ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, dėl jo apsisprendėme. Dar vienas R. Juškos pasiūlymas, jam komitetas irgi pritarė, tai turbūt analogiškai nėra prašoma balsuoti. Labai dėkui, pranešėjau.
Po svarstymo pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti nei už, nei prieš. Dėl įstatymo projekto po svarstymo apsispręsime tam numatytu metu.
16.19 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 5, 9, 45, 46, 47 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-936, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-937, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-938, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-939, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-940 (pateikimas)
Darbotvarkės rezerviniai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 klausimai – projektai Nr. XIVP-936, Nr. XIVP-937, Nr. XIVP-938, Nr. XIVP-939 ir Nr. XIVP-940. Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Pranešėjas – energetikos ministras D. Kreivys. Pateikimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Energetikos ministerija teikia trijų įstatymų pakeitimus, susijusius su šiandien susidariusia situacija energetikos rinkoje, su staigiu kainų išaugimu. Yra teikiami trys įstatymai, kaip buvo minėta, Gamtinių dujų įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Elektros išteklių rinkos įstatymo pakeitimų projektai.
Kalbant apie Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, mūsų reguliatoriui VERT’ui yra suteikiama galimybė išdėstyti elektros kainų augimą per ilgesnį laikotarpį. Tai yra iki 2027 metų reguliatoriui bus suteikiama galimybė papildomą dedamąją prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos būtent vartotojams išdėstyti iki 2027 metų pabaigos, o ne perkelti vartotojams iš karto, taip siekiant amortizuoti elektros kainų augimą per ilgesnį laikotarpį. Taip pat per ilgesnį laikotarpį išdėstant elektros kainų augimą papildoma dedamoji prie persiuntimo paslaugos kainos turėtų mažėti visiems buitiniams vartotojams.
Taip pat šio įstatymo pakeitimais mes pratęsiame elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo terminą, tai reiškia, kad visuomeninis elektros tiekimas elektros rinkos liberalizavimo antrojo etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas ne 2022 m. sausio 1 d., bet 2022 m. liepos 1 d. Šiais pakeitimais norime išvengti galimo butelio kakliuko efekto, kai 2021 m. pabaigoje susidarys didžiulis skaičius vartotojų, kurie nėra pasirinkę tiekėjo. Šiuo metu 500 tūkst. vartotojų iš 750 tūkst. dar nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo. Taip išvengsime galimybės, kai didžiulis skaičius nepasirinkusių nepriklausomo energijos tiekėjo vartotojų pateks į garantinį tiekimą ir papildomai turės susimokėti 25 % aukštesnę kainą.
Taip pat nustatoma, kad visi antrojo etapo vartotojai, tiek pasirinkę ar nepasirinkę nepriklausomą tiekėją, bus papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą, nurodant jų pasirinkimo galimybes. Taip pat sudaroma teisė tiekėjams automatiškai atidėti sutarčių įsigaliojimą iki 2022 m. liepos 1 d. Numatoma abiejų sutarties šalių teisė pasinaudoti tokia procedūra, tačiau ne pareiga. Nepriklausomi tiekėjai informuos vartotoją, jei vartotojas nesutiks su termino nukėlimu, turės informuoti nepriklausomą tiekėją.
Gamtinių dujų įstatymas. Vėlgi taip pat reguliatoriui VERT’ui yra suteikiama galimybė gamtinių dujų kainų padidėjimą vartotojams išdėstyti taip pat per penkerius metus, o ne perkelti vartotojams iš karto. Susidaręs skirtumas tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų kainos bus išdėstomas per tarybos nustatytą laikotarpį ir įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams. Siūloma, kad dujų tiekimo įmonės, pasikonsultavusios su taryba, galėtų priimti sprendimą naudodamos finansines išvestines priemones apdrausti gamtinių dujų kainas, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonės buitinių vartotojų tarifus. Siūloma sudaryti sąlygas mažinti gamtinių dujų atsargų kaupimo pažeidžiamiems vartotojams kaštus. „Ignitis“ patiriami metiniai kaštai dėl saugomų (…) saugykloje yra iki 1 mln. eurų per metus. Saugumą užtikrinti alternatyviomis priemonėmis leidžia sukurtos dujų tiekimo alternatyvos, mūsų terminalas, taip pat baigiama jungtis su Lenkija GIPL.
Trečias įstatymas, kuris yra keičiamas, yra Energijos išteklių rinkos įstatymas. Čia siūloma leisti reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais, o ne gamtinių dujų biržoje įsigyti daugiau negu 50 % dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų dujų kaina neviršija vidutinės gamtinių dujų biržos kainos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus sudarytos lankstesnės sąlygos reguliuojamiems šilumos vartotojams įsigyti dujų mažiausiomis sąnaudomis, pirkti dujų ne tik per tarpininkus, bet tiesiogiai iš SGD tiekėjų tarptautinėje SGD rinkoje.
Energijos išteklių rinkos įstatymas papildytas nuostata, kad šilumos tiekėjai gali įsigyti gamtinių dujų dvišaliais sandoriais, kai toks būdas yra ekonomiškai naudingesnis. Taip pat prašome šį įstatymą svarstyti skubos tvarka. Atsižvelgiama į tai, kad dėl susidariusios neprognozuotos situacijos tarptautinėse regioninės elektros energijos išteklių rinkose būtina skubiai keisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus ir išvengti ženklaus energijos kainų augimo šalies gyventojams trumpuoju laikotarpiu ir gyventojų energetinio skurdo didėjimo. Šie pakeitimai bus aktualūs Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai šių metų lapkričio mėnesį priimant spendimus dėl 2022 metų elektros ir dujų tarifo. Tai būtų tiek pristatymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs siūlote imti paskolą gyventojams penkeriems metams, mokėti palūkanas ir per penkerius metus susimokėti išaugusias kainas. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto energetikos monopolininkas „Ignitis“ galėtų susimažinti savo apetitą, netaškyti lėšų, susimažinti savo atlyginimus ir šiek tiek apkarpyti tokius projektus, kaip sutartis su „Equinor“ dujų tiekėju, su „Independence“ laivo nuoma? Kai dujos pigo, visi nuopelnai buvo „Independence“. Gal jūs galite pasakyti, kodėl dabar brangsta? Gal jūs neišnaudojate „Independence“ kaip kovos priemonės su „Gazpromu“ dėl didėjančių kainų? Ar ir toliau mes mokėsime tam „Equinorui“ tuos koeficientus, kai šešis kartus yra išaugusios dujų biržos kainos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš noriu pasakyti, kad jeigu šiandien neturėtume laivo „Independence“, savo dujų tiekimo sistemos, turėtume kainas, kokias turi šiandien Moldova. Tai yra keturi kartai nuo rinkos kainos – 400 eurų už 1 tūkst. kub. metrų, tai yra 1mln. kub. metrų. Galime įsivaizduoti, kokios kainos šiandien yra tiems, kurie neturi saugaus tiekimo. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas yra tas, kad būtent ne žmonės skolinsis, o įmonė yra priversta skolintis dėl ateinančio teisės akto didžiules pinigų sumas, kurias galėtų investuoti į kitas veiklas ir uždirbti pelną. Įmonė prisideda prie mūsų visų žmonių energetinio skurdo mažinimo ir, aš manau, tai yra geras pavyzdys, kaip elgiasi socialiai atsakingos įmonės. Taip pat noriu pasakyti, kad iš reguliuojamos veiklos įmonės „Ignitis“ ar įmonės „Ligrid“ pelnas siekia tik 4 %. Tie 4 %, palyginti su tuo, kaip auga rinkoje žaliavų kainos, yra niekas. Tai netgi atėmę visus pelnus mes didesnės įtakos kainai negalėtume padaryti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Butkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų koks jūsų pagrindinis tikslas, ar kad gyventojams kainos mažėtų už elektrą, ar kad didėtų? Iš pirmo to liberalizavimo etapo, kai turėjo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus, pamatėme, kad, deja, bet visi nepriklausomi tiekėjai siūlė brangesnę elektrą, nei siūlo valstybinis tiekėjas. Šiandien mes galime stabdyti tą liberalizavimo procesą ir palikti tik viena, ko prašo Europos Sąjunga, kad jeigu žmogus nori, turi teisę išeiti pas kitą tiekėją. Ir taškas. Be jokių sankcijų, kad jeigu neišeisi, didės elektra, jeigu neišeisi, bus atjungta elektra. Tas atidėjimas pusmečiui nuo to neišgelbėja, vis tiek po pusmečio ateis ta pati diena. Kodėl jūs nenorite matyti, kad Anglijoje tie nepriklausomi tiekėjai bankrutuoja vienas po kito? Ar mes lauksime, kad ir Lietuvoje taip atsitiktų ir žmonės liktų be sutarčių, ir finalas – vis tiek turėtų grįžti pas valstybinį tiekėją? Jeigu mes leidome „Sodroje“ iš privačių pensijų fondų grįžti į valstybinę „Sodrą“, tai kodėl mes negalime leisti grįžti pas valstybinį tiekėją, kuris yra reguliuojamas ir kur galima tą kainų šoką reguliuoti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary. Mes vėl grįžtame prie mūsų diskusijos, kurią turėjome prieš keletą dienų. Pirmas dalykas, norint, kad būtų kiti tiekėjai rinkoje, reikalingas liberalizavimas, nes, priešingu atveju, turime vieną tiekėją, kuris tiekia elektrą visiems. Neišvengiamai tie įstatymo pakeitimai turėjo būti padaryti. Dėl kainos, kad nepriklausomų tiekėjų kainos yra aukštesnės negu visuomeninio tiekėjo, norėčiau nesutikti, nes, pirma, nepasirinkusiems tiekėjo automatiškai gresia garantinis tiekimas ir jo 25 % didesnė negu visuomeninio tiekėjo kaina, bet taip pat visuomeninio tiekimo kainos dažnu atveju yra likusios aukštesnės negu tų, kurie yra pasirinkę nepriklausomus tiekėjus. Tai ypač išryškėjo dabar, kai kainos kopia į vis aukštesnį lygį. Visuomeninio tiekimo kainos kyla vis aukštyn, o pirmuoju liberalizavimo etapu žmonės, sudarę sutartis, turi labai labai patrauklias sąlygas šiandien.
Taip pat aš manau, kad ateityje nepriklausomi tiekėjai turės galimybes siūlyti geresnes kainas negu visuomeninis tiekimas. Štai kodėl. Todėl, kad visuomeninis tiekimas yra grįstas reguliuojama kaina. Reguliuojama kaina imama į rinkos kainą, ji atitinkamai keliama į formules ir skaičiuojama, kokia kaina bus ateinantį pusmetį, o nepriklausomi tiekėjai sudaro tiesiogines sutartis su gamintojais ir nuo jų galios ir portfelio priklauso, kaip jie derasi su elektros gamintoju.
Visai neseniai teko lankytis vienoje iš vėjo elektrinių, jos savininkas tiesiai šviesiai pasakė, kad dabar iki Naujųjų metų aš uždirbsiu pakankamai daug, tačiau po Naujųjų metų aš turiu tiekimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir iš esmės mano kaina sumažės nuo to, ką aš dabar turiu, beveik tris kartus. Kodėl? Todėl, kad nepriklausomas tiekėjas už tą kainą ir dar plius savo maržą parduos mūsų vartotojams ir vartotojui yra daug geresnė kaina negu yra visuomeninio tiekimo. Mes negalime sakyti, kad liberalizavimo procesas mus veda prie aukštų kainų.
Be to, reikia nepamiršti, kad pats tiekimas, pati elektros energetikos sistema labai stipriai progresuoja – eina į išmanųjį tinklą, kur vėlgi elektromobilumas, elektromobiliai, saulės baterijos – viskas jungiasi į gana sudėtingą sistemą, valdomą dirbtinio intelekto. Šitai sistemai valdyti bus reikalingos naujos paslaugos, o naujas paslaugas, mano galva, galės teikti tiktai rinkoje konkuruojantys tiekėjai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi V. Valkiūnas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, šiuo metu šildymui yra sunaudojama maždaug 80 % biokuro.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dujų apie 20 %.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Kiek matau pagal BALTPOOL teikiamą informaciją, biokuras brangsta, ir brangsta labai sparčiais tempais. Aš manau, kad biokuro kaina tikrai nemažės. Tik vienu atveju galėtų mažėti, jeigu leistume įvežti iš Baltarusijos, būdavo maždaug 30 % mažesnė. Tai čia kainų sumažinimas šildymui ir atidėjimas tam tikram laikotarpiui vargu ar išspręs problemą.
Bet man nerimą kelia kitas klausimas – dėl elektros energijos tiekėjo pasirinkimo. Ar neatsitiks taip, kai baigsis tas atidėjimo laikotarpis, žmonėms sukelsime chaosą, jie pradės skubėti ir spontaniškai pasirašys su nežinia kuo, ir paskui, jeigu kaina nesumažės, ar tikrai nebus kaltinimų? Jūsų manymu, ar tikrai išvengime mes chaoso ir dėl sutarčių pasirašymo, ir dėl šilumos kainos atidėjimo ilgesniam laikotarpiui?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai abu geri klausimai. Atsakysiu į pirmą klausimą. Jūs visiškai teisus – 80 % viso mūsų šilumos ūkio yra grįsta biokuro deginimu. Šiandien prie mūsų viso paketo yra dar viena priemonė. Aplinkos apsaugos ministerija rengia reikalingus teisės aktų pakeitimus, kad trečios rūšies biokuras, tai yra miško kirtimų atliekos, šakos, kurių yra didžiulis kiekis visiškai nepanaudojama, supūva miške, neparduodama per biokuro biržą, ten patektų ir keliautų tiesiai į katilus. Yra apskaičiuota, kiekis yra toks didelis, kad galėtų biokuro kainą numušti 10–15 %. Aplinkos apsaugos ministerijai yra pavesta iki lapkričio 1 dienos pateikti visus reikalingus teisės aktų pakeitimus ir mes tuos pakeitimus Vyriausybėje turėsime.
Dabar kalbant apie nepriklausomus tiekėjus. Kaip minėjau, iš 750 tūkst. antrojo etapo vartotojų šiandien turime 280 tūkst. pasirinkusių nepriklausomą tiekėją. Procesas nėra sustojęs. Jis po truputį juda pirmyn, galima dar pasidžiaugti, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai pradėjo siūlyti naujus planus, dar geresnes kainas, ir aš tikiuosi, kad tas procesas nuosekliai po truputį judės į priekį, ir mes neturėsime, pirmas dalykas, to butelio kakliuko metų gale, bet ir kitų metų pradžioje. Ypač tuomet, kai, mūsų manymu, kainos pradės stabilizuotis ir važiuoti žemyn, bus gera sąlyga žmonėms dar drąsiau pasirašinėti sutartis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Klausti ir atsakyti skirtas laikas kaip ir baigėsi, 10 minučių. Bet aš, gerbiamas ministre, norėjau jūsų paprašyti dar likti tribūnoje, ar galime mes sutarti: kadangi iki pusės valandos pertraukos dar yra likę 10 minučių, kol galėsime svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisas, o buvo pateikta gana nemažai lydimųjų projektų, dar 10 minučių skirti klausti ir atsakyti, o tada galėsime be jokios pauzės eiti prie Žmonių užkrečiamųjų ligų įstatymo svarstymo? Galime pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Tada klausia V. Valkiūnas, jo salėje nematau. Tada P. Gražulis. Taip pat salėje nematau. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ministre, gausite sunkų klausimą dabar. Aš iš tikrųjų pastarosiomis dienomis įdėmiai klausiausi jūsų interviu, jūs siūlote, na, sakyčiau, labai paprastą schemą, tokį lengviausią kelią, tai yra energetikos išteklių brangimą amortizuoti bankų paskolomis, kurios vėliau užgrius, na, grius, kitaip tariant, ant tų pačių vartotojų pečių. Jie galbūt per ilgesnį laiką, bet vis tiek turės išmokėti. Ar neatrodo, kad yra per daug paprastas ir šiaip nelabai sąžiningas kelias?
Reikėtų ieškoti kitų kelių (Europos Sąjunga kalba apie kooperavimąsi, kad pirktume energetinius išteklius kartu), kokių nors sprendimų. Bet tas kelias yra toks labai paprastas – užkrauti dar daugiau ant pečių tų, kurie ir taip vos velka. Iš principo taip.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Jeigu Seimo narys turi gerų pasiūlymų, mes visą laiką į juos atsižvelgiame, išklausome ir taip toliau. Dabar kalbant apie pasiūlymus, kurie yra Europoje, kokia yra galimybė, ką Vyriausybė apskritai daro.
Pirmas dalykas – turbūt kupros niekas neužkrauna, dar kartą pakartosiu, kad žmonės nieko nesiskolins, skolinsis įmonės ir labai dideles sumas. Įmonės tas sumas kur nors galėtų pelningai investuoti ir gauti didelę grąžą, tačiau to negali daryti, nes nuosekliai prisideda prie žmonių energetinio skurdo mažinimo. Tai čia yra didžiulis dalykas.
Kitas dalykas. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiandien kainų pikas yra staigus, taip pat matomas jau horizontas. Išdėstant tai per ilgą laikotarpį, turint omeny, kad kainos stabilizavosi ir ilguoju laikotarpiu dehormanizacijos procesas eina, ir išteklių kainos, taršių energetinių išteklių kainos, po truputėlį turės judėti žemyn, ta dedamoji, kuri bus išdėstyta, bus nykstanti, nedidelė, žmogus to nepajaus. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, kalbant apie priemones. Atsakydamas gerbiamam Seimo nariui A. Butkevičiui sakiau, kad kita viena iš priemonių taip pat yra biokuro apimties didinimas, pirmiausia surenkant visas miško kirtimo atliekas, šakas ir panašiai. Tai didžiulis kiekis biokuro, kuris nepatenka. Skaičiuojama, kad vien tą kiekį pateikus rinkai kaina galėtų kristi apie 10–15 %.
Taip pat viena iš priemonių, ji taip pat yra rengiama, ir teisės aktai lapkričio mėnesio pradžioje bus pateikti Vyriausybei, tai yra kad atsirastų administracinė atsakomybė namų administratoriams, neprižiūrintiems, piktybiškai neprižiūrintiems daugiabučių šilumos mazgų. Šiandien 50 % šilumos mazgų yra neparuošta šildymui – 50 %! Taigi vėl apie 10 % šildymo kainos galėtų būti taupoma. Maža to, Vyriausybė kitų metų pradžioje pateiks dvi priemones už 300 mln. eurų. Viena bus skirta saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir panašiai keisti.
Kita priemonė, beveik 100 mln. eurų, bus skirta anglies katilams keisti, neefektyviems katilams keisti žmonių namuose. Tai beveik 300 mln. eurų, kai žmonėms duosime galimybę patiems pagauti žuvį, o ne juos ta žuvimi maitinti.
Taip pat ruošiamos priemonės prieš energetinį skurdą – energetinės bendrijos, kai žmonės energetinėse bendrijose taps dalininkai saulės elektrinių arba vėjo elektrinių, kad galėtų gauti mažesnį tarifą. Priemonių ratas yra labai labai didelis. Ta mano minėta priemonė yra tik viena iš priemonių, tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi labai ryžtingai kovoti su energetiniu skurdu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Prieš suteikdamas žodį kitam klausti primenu, klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės, nors suprantu, kad tema labai plati. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Ministre, aišku, jau plačiai čia atsakėte į tuos aspektus, dėl kurių uždavė Seimo nariai klausimus. Iš tikrųjų labai daug ką pastebime, kad tos priemonės, taip, yra reikalingos, dabar daugiau kartais sudėtinga padaryti per mėnesį kitą, kad būtų sureaguota į tą staigų kainų augimą. Jūs paminėjote saulės elektrines, paminėjote, kad tai bus kitais metais. Kodėl Aplinkos ministerija, APVA negali jau dabar gauti lėšų, kad kas nors pasinaudotų tomis lėšomis? Žinoma, saulės mažėja, tas žiemos laikotarpis, suprantama, bet įsirengimo darbus galėtų planuoti, galbūt nutolusią elektrinę galėtų įsigyti. Dar šiais metais ir jau kitą pavasarį puikiai būtų gaminama saulės energija savo reikmėms. Kodėl negalima to pagreitinti? Tai būtų ilgalaikė investicija, ne tik trumpalaikė, esant šiam energetikos kainų pakilimui, bet ilgalaikis produktas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Klausimas tikrai yra teisingas, bet noriu atkreipti dėmesį, kad lėšos, skirtos kompensacijoms už saulės elektrinių įrengimą, buvo skirtos iš praėjusio periodo Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Ateinančios priemonės bus skiriamos, jeigu kalbame apie gyventojus, iš ateinančio periodo. Mes tikimės, kad priemonės bus Komisijos patvirtintos iki Naujųjų metų, kad po Naujųjų metų mes jau galėsime tas lėšas skirti. Šiandien mes kruopščiai perskirstome, surenkame visus likusius likučius ir paleidžiame papildomomis priemonėmis. Dėl saulės elektrinių buvome paskelbę, tie pinigai jau išvažiavo elektrinėms įrengti. Dabar surinkome dar papildomus 5 mln. eurų, jie bus iš katilų keitimo srities, ir dar 5 mln. eurų skirsime būtent šilumos katilams keisti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, klausimas apie tai, kokia riba bus ūkiams, galintiems išdėlioti ir negalintiems išdėlioti? Ar tai priklausys nuo savivaldybių tarybų? Ar nebus čia tam tikro piktnaudžiavimo? Kai kurie žmonės, jeigu mažos kainos, galvoja, kad patys galėtų išsimokėti. Bet, kiek suprantu, juos paleis į bendrą sistemą, vis tiek jie bus išdėlioti penkeriems metams, paskui bus įkalkuliuotos ir banko palūkanos, tada reikės atiduoti.
Antras klausimas. Kaip su privačiais namais? Jie vartoja dujas, tarkim. Kokia ten bus situacija, kai jiems kainos taip pat pabrangs? Ar jie galės naudotis kokiomis nors lengvatomis, ar yra kažkokia sistema? Tai irgi bus didelis smūgis žmonėms, gyvenantiems privačiuose namuose ir besišildantiems dujomis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes šiandien keičiame tris įstatymus – Elektros energetikos įstatymą, Dujų įstatymą ir taip pat Energijos išteklių rinkos įstatymą. Gamtinių dujų įstatymas būtent ir kalba apie… skirtas tiems asmenims, kurie kūrenasi ir šildosi dujomis, ar tai būtų privatus namas, ar tai būtų daugiabutis. Būtent juos pataisos ir palies, jiems ir bus išdėstymas per ilgesnį laikotarpį, galimai išaugs kainų kupra. Man regis, būtent mes ir atliepiame visus vartotojus, tiek elektros energijos, tiek dujų, net dujinių viryklių savininkams šie įstatymų pakeitimai bus taikomi. Ir mūsų reguliuotojas VERTʼas lapkričio mėnesį galės nustatyti kainas, kurios bus kur kas draugiškesnės vartotojų atžvilgiu, negu tos, kurios būtų, jeigu šių priemonių nesiimtume.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, už tokius plačius atsakymus. Atsakėte į visų Seimo narių, kurie norėjo paklausti, klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Mielieji kolegos, iš tikrųjų kviečiu palaikyti šį svarbų įstatymo projektą. Ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje sunkmetis, turime spręsti ir ieškoti būdų. Pagaliau mes ir Energetikos komisijoje, ir su Energetikos ministerija daug svarstę. Smagu, kad šiandien Vyriausybė, ministerija pateikė šiuos svarbius paketus, kurie tikrai padėtų amortizuoti gyventojams bent ateinančiu laikotarpiu ir išspręstų šiuo metu esantį sunkmetį. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke. Išties turbūt nekorektiška buvo iš ministro išgirsti, kad mūsų dujų tiekimas lyginamas su dujų tiekimu iš Moldovos arba su Moldovos padėtimi. Būtų kur kas aiškiau ir man, ir kolegoms apsispręsti dėl šių siūlomų priemonių, jei ministras būtų paminėjęs Latviją, Estiją, Lenkiją.
Kokios yra vis dėlto kainos? „Independence“ per septynerius metus ir tiekimui iš paskirtojo tiekėjo „Equinor“ išleidome jau daugiau kaip 700 mln. Per ateinančius trejus metus išleisime dar 300 mln. Atėjus tai „X“ valandai norėtųsi kokios nors grąžos. Dabar mokame pinigus, o atėjus „X“ valandai negauname pigesnių dujų. Gal ministras artimoje ateityje iš tribūnos pasakys, kiek dabar mums kainuoja dujos, perkamos iš „Equinor“, už megavatvalandę? Paprastai per pastarąjį laikotarpį jos buvo apie 34 % brangesnės, palyginti su dujų rinkos kaina. Įdomu, dabar pabrangus rinkos kainai daugiau negu šešis kartus, kokią kainą mokame už megavatvalandę iš „Equinor“ ir kiek mums reikės finansuoti?
Kalbant apie priemonę, kad per penkerius metus bus išdėlioti mokėjimai gyventojams, manau, ši priemonė išties kainuos gyventojams brangiau, nes reikės sumokėti dar penkerių metų palūkanas. Ministras, teikdamas šiuos projektus, pripažino, kad rinkos liberalizavimas neįvyko, patyrė fiasko, kad neatsirado konkurencijos ir elektros kaina gerokai išaugo. Sąskaitų administravimas vis dėlto nėra rinkos liberalizavimas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). Todėl šiuokart tikrai susilaikysiu. Turbūt bus tie įstatymo projektai patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų motyvų – ir už, ir prieš. Apsispręsime dėl įstatymų projektų bloko visiškai netrukus balsavimo metu.
16.48 val.
Seimo 2021 m. spalio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dar turime vieną labai trumpą klausimą, prieš pereidami prie užkrečiamųjų ligų įstatymo projekto, rezervinį 11 klausimą – spalio 19 dienos Seimo posėdžių darbotvarkės pristatymą. Pristato Seimo Pirmininkės pirmasis pavaduotojas J. Razma. Gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip matote, galima sakyti, kad spalio 19 dienos mūsų posėdžių darbotvarkė – biudžeto darbotvarkė. Joje didžiausią dalį užima 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas ir daugybė lydimųjų. Kaip matote, darbotvarkėje tie projektai dar neregistruoti, todėl gali būti tam tikrų patikslinimų. Čia viską surašėme pagal Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą.
Taip pat pažymėsiu, kad vadinamajame Vyriausybės pusvalandyje dalyvaus generalinė prokurorė, iškviesta P. Gražulio ir kitų Seimo narių atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl buvusių riaušių prie Seimo. Taip pat keletas priėmimų, jie turbūt čia nekels didesnių diskusijų. Kadangi yra surašyta nemažai įvairių lydimųjų mokestinių projektų, taip pat ir prie biudžeto projekto, į darbotvarkę privalome įrašyti ir Seimo narių atitinkamų įstatymų keitimo projektus. Dėl to darbotvarkė ganėtinai ilga, bet nieko nepadarysi, taip jau čia viskas susiklostė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Niekas nenori jūsų paklausti, labai ačiū už pristatymą. Balsuoti dėl šito klausimo nereikia, pritariame bendru sutarimu.
16.51 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-912(2) (svarstymo tęsinys)
Kadangi pusės valandos pertrauka jau praėjo, grįžtame prie darbotvarkės 2-10 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-912(2). Į tribūną kviečiame pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto pranešėją J. Sejonienę pristatyti komiteto išvadą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, komitetas spalio 13 dieną svarstė šį klausimą. Gauta Teisės departamento pastabų. Komitetas mano, kad jos yra teisingos, ir siūlo atsižvelgti. Taip pat dėl projekto gauta Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pasiūlymų. Komitetas jiems nepritarė, nes mano, kad jie yra nesuderinami su projekto tikslais. Komiteto išvada yra, kad rekomenduojame atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir projektui pritarti. Balsavo 12 komiteto narių: už – 6, prieš – 5, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Į tribūną kviečiame M. Lingę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Komitetas, kaip papildomas komitetas, vakar apsvarstė dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Vyriausybės pateiktas pataisas, priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Už balsavo 6, prieš – 5, susilaikė 1. Komiteto pirmininko balsas lėmė balsavimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Išklausėme komitetų nuomones. Pereiname prie diskusijos. Prieš pereidami prie diskusijos, turėtume apsispręsti dėl diskusijai skirto laiko. Kaip jau minėjau prieš tai, numatyta 10 minučių, bet kadangi klausimas toks jautrus, aš siūlyčiau, gal galėtume bendru sutarimu apsispręsti, kad nuo frakcijos vieno atstovo išklausysime nuomones. Kokių dar būtų pasiūlymų? Per šoninį mikrofoną – J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome 20 minučių.
PIRMININKAS. 20? Yra statutinis pasiūlymas frakcijos vardu 20 minučių skirti diskusijai. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, klausimas turbūt pats rimčiausias, rimtesnis už narkotikų dekriminalizavimą, kadangi tai pandemijos valdymo esminis klausimas ir pandemijos valdymo kaštai. Gerbiamas pirmininke, leiskite užsiregistravusiems devyniems žmonėms pasisakyti ir tada galėsime priimti tolesnius sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui už tokį pasitikėjimą, bet aš neturiu teisės pats spręsti, kiek leisti. Apsisprendžia Seimas. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu buvo vienas pasiūlymas – 20 minučių. Ar jūs turėtumėte kokį kitą pasiūlymą?
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip, gerbiamas pirmininke. Turbūt ne visos frakcijos čia susirašiusios, tai yra devyni žmonės. Jeigu leistume po 5 minutes, ne tiek čia daug būtų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratau. Vis tiek jokio pasiūlymo neišgirdau. Yra vienas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymas – 20 minučių. Balsuojame. Kas palaikote šitą pasiūlymą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 4, susilaikė 14. Pritarta Valstiečių ir žaliųjų frakcijos siūlymui diskusijai skirti 20 minučių. Diskusijoje pirmasis dalyvauja M. Puidokas.
Per šoninį mikrofoną – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, galbūt toks pasiūlymas būtų. Jeigu mes kiekvienam diskutuojančiam galėtume skirti, pavyzdžiui, po 5 minutes, sutartume, kad kiekvienas diskutuoja po 5 minutes, gal daugiau pasisakytų frakcijų atstovų?
PIRMININKAS. Seimas jau apsisprendė. Buvo statutinis pasiūlymas, dėl jo mes balsavome, 20 minučių diskusijai pagal užsirašymo tvarką. Skelbiu diskusijos pradžią. Pirmasis diskutuoja M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, kodėl valdantieji ignoruoja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą žmonių pasirinkimo laisvę? Mokėjimas iš savo lėšų už testus tiek darbuotojams, tiek studentams – tai paslėpta neteisėtai taikoma priverstinė vakcinacija ir bausmės forma, kai žmogui nepaliekama jokio pasirinkimo. Tai veda prie dar didesnio visuomenės susiskaldymo ir neduoda jokių rezultatų.
Galimybių pasai užsikrėtimų nesumažino. Lietuva tragiškai pirma Europos Sąjungoje pagal užsikrėtimų skaičių. Vadinasi, veikia tik kompleksinės priemonės, o ne vien vakcinacija, atskirai paimta, ir visus akcentus sudėjus vien į ją.
Analizuokite rezultatus. Bet kuris ministras jau būtų buvęs priverstas atsistatydinti esant tokiems rezultatams. Juk pagal mirtingumą esame trečioje vietoje Europoje ir greitu metu galime pakilti į pirmą vietą. Matome tai iš stipriai augančių skaičių. Kur logika atsisakyti testavimo kompensavimo ir dar labiau didinti įtampą tarp dirbančiųjų ir studentų? Daug studentų jau buvo priversti sustabdyti studijas, jie verčiami rinktis emigraciją, o mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai verčiami rinktis nedarbą ir šešėlį. Kaip tai prisideda prie pandemijos valdymo ir stabilumo visuomenėje? Ar humaniška versti skiepytis dėl ekonominių priežasčių arba rinktis netekti darbo ar prarasti teisę į mokslą? Pabrėžiu, studentai iš viso neturi pajamų ir mokosi, o nėra darbo rinkos dalyviai.
Antradienį kartu su I. Kačinskaite-Urboniene pateikėme jos inicijuotą alternatyvų valdantiesiems projektą. Jame buvo numatyta, kad visiems darbuotojams, besimokantiems ir studijuojantiems, atliekami testai ir sveikatos patikrinimai būtų finansuojami valstybės lėšomis. Deja, daugiausia valdančiųjų balsais jis buvo atmestas. Argumentai, kad Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje yra kompensuojamas testavimas tiek darbuotojams, tiek kitiems žmonėms ir tai laikoma efektyvia COVID-19 pandemijos valdymo priemone, buvo ignoruoti. Ignoruojama ir darbuotojų profesinių sąjungų nuomonė bei faktas, kad darbuotojų ir taip labai trūksta darbo rinkoje.
Ar taip turi būti demokratinėje valstybėje? Ar efektyvu bendrauti su žmonėmis vien bausmių ir grasinimų kalba, o kartu delsti su efektyvių gyvybes gelbstinčių vaistų – monokloninių antikūnų preparatų, hidroksichlorokvino, kitų vaistų registravimu ir įsigijimu? Kiek dar žmonių turi numirti? Keliems dar žmonėms reikia, kad būtų negrąžinamai sugadinta sveikata? Kodėl, turėdami vienus iš geriausių skiepijimosi rodiklių Rytų ir Centrinėje Europoje, vienas iš griežčiausių ribojimų priemonių visoje Europos Sąjungoje, turime blogiausią sirgimo rodiklį ir vieną iš blogiausių mirtingumo rodiklių tarp visų Europos Sąjungos valstybių? Kodėl faktiškai metai beveik nevyksta naujausių vaistų registravimas ir jie yra neprieinami Lietuvos žmonėms? Ar šie faktai nėra pakankami, kad šios problemos būtų išgirstos ir imtos skubiai spręsti, neskirstant valdančiųjų ir opozicijos? Tiesiog girdint, kad tos bėdos yra ir jos yra žmonėms svarbios.
Dar apie vaistus. Prancūzų paskelbtas tyrimas gegužės pabaigoje ir patvirtintas ankstyvas kombinuotas gydymas hidroksichlorokvinu ir antibiotiku azitromicinu sumažina mirtingumą. Tirta 10 tūkst. 429 COVID-19 pacientai. Gydymas šiais vaistais buvo susijęs su 83 % mažesne mirties rizika, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir epidemijos laikotarpio. 44 % mažesnė tikimybė patekti į reanimaciją. Metaanalizė patvirtino nuoseklumą keturiais ankstesniais ambulatoriniais tyrimais. Šių vaistų vartojimas pagerina ne tik COVID-19 išgyvenamumą, palyginti su kitomis gydymo schemomis, bet ir padeda pacientų neprileisti prie sunkių ligos stadijų.
Vakar Seime, tiksliau, seniau Seime vykusio susitikimo metu Sveikatos teisės instituto direktorius R. Jankūnas pažymėjo, kad būtina testuoti visų pirma skubos tvarka tuos žmones, kurie turi simptomų, ligos simptomų, o šiandien, kai mes testuojame visus, testavimo pajėgumai yra labai stipriai užimti ir tie žmonės, kurie turi simptomų, dažnai turi laukti ir toliau platina virusą. Taigi tikrai kviečiu visus priimti atsakingus sprendimus ir šiam sprendimui nepritarti, kadangi jis tik dar labiau skaldo mūsų visuomenę ir neprisideda prie pandemijos valdymo. Išgirskite tai, labai prašau. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Kitas Seimo narys, dalyvaujantis diskusijoje – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai, matyt, esminė žinutė, kurią norėčiau iš šios tribūnos pasakyti, kviesdamas balsuoti už šį įstatymą, pateiktą Vyriausybės, ta, kad remdami ir toliau testavimo galimybę už valstybės lėšas tiesiog mes skatiname nesiskiepijimą. Taip kuriame iliuziją, kad testas atitinka skiepą, bet taip juk nėra. Kiekvienas nesiskiepijęs darbuotojas, lengva ranka gaunantis nepigius testus, yra skatinamas ir toliau elgtis rizikingai tiek dėl savęs, tiek dėl kitų. Testai neapsaugo nuo viruso. Testai gali padėti valdyti viruso plitimą, bet nepadeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo. Taigi, remdami testavimą, kuriame riziką užsikrėtusiems sunkiai sirgti ar mirti. Taip, kaip jau buvo iš šios tribūnos ką tik pasakyta, čia ne pasirinkimas tarp nedarbo ir šešėlio, tai jau tampa pasirinkimu tarp gyvenimo ar mirties. Ar testai yra darbuotojų saugos priemonė? Atsakykime į šį klausimą. Nuo ko jie apsaugo? Vakcina apsaugo, bet testas – ne. Jis padeda kontroliuoti tik plitimą ir buvo efektyvus tuo etapu, kai neturėjome vakcinos ir kitų valdymo instrumentų.
Darbo kodekse įvardinta, kad saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Tačiau šiuo atveju itin svarbu suprasti, kad valstybės remiamas testavimas vyko ne dėl darbuotojų profesinės rizikos, o dėl epidemijos. Todėl darbdaviui nėra pareigos apmokėti testus. Kai pavasarį patvirtinome, kad testavimą kompensuojame biudžeto lėšomis, niekas nekėlė kolizijos su šiuo Darbo kodekso straipsniu klausimo. Jeigu testuojama būtų dėl profesinės rizikos, be abejo, atsakomybė tektų darbdaviui. Su profesine rizika susiduria dirbantys tiesiogiai COVID-19 židiniuose, laboratorijose ir panašiai. O tokių darbuotojų kaip kasininkų, prekybininkų, statybininkų rizika užsikrėsti yra ne dėl profesijos ir jų atliekamo darbo, o dėl šalyje esančios ir plintančios epidemijos. Tad pareigos jų testuoti vien darbdavio lėšomis nėra. Viskas priklauso nuo susitarimo įstaigose ir įmonėse. Jau tą dabar minėjome, kai vyko projekto pristatymas, ministras iš šios tribūnos atkreipė dėmesį, kad dabar penktadalis atliekamų greitųjų testų atliekami darbdavių kaštais. Šią savaitę valstybės lėšomis darbuotojų testavimą panaikino Vokietija ir Šveicarija. Neišradinėjame dviračio ir mes, o turime elgtis adekvačiai pagal situaciją, skatinti vakcinaciją ir racionaliai naudoti valstybės išteklius, kurie jau nėra ir tokie menki. Vieną mėnesį darbuotojus testuoti – ši priemonė iš valstybės biudžeto atsieina apie 1,5 mln., todėl kviečiu būtų sąmoningus ir palaikyti Vyriausybės pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už sutaupytą laiką. Kita Seimo narė, dalyvaujanti diskusijoje, I. Kačinskaitė-Urbonienė. Kol ji eina į tribūną, dar kartelį primenu visų frakcijų atstovams: priminkite kolegoms, kad po šios diskusijos pereisime į balsavimo stadiją.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų šia tema jau kalbėjau praėjusiame posėdyje, tiesiog noriu priminti keletą svarbių aspektų, kodėl šiandien kviečiu jus nepalaikyti šio siūlomo Vyriausybės sprendimo ir balsuoti prieš.
Pirmas dalykas, ministras, pristatydamas šį įstatymo projektą, akcentavo vakcinacijos svarbą ir vakcinacijos mastą, kitaip tariant, jisai motyvavo šio sprendimo reikalingumą tuo, kad mes paskatintume vakcinaciją. Tačiau pagal vakcinacijos rodiklius mes realiai niekuo nesiskiriame nuo Europos Sąjungos šalių, esame pasiekę tokį patį arba labai panašų vakcinavimo lygį. Mūsų problema yra didžiausias sergamumas Europos Sąjungoje ir, atrodo, esame treti Europos Sąjungoje pagal perteklines mirtis. Vadinasi, kitos valdymo priemonės, kurias mes turime, blogai veikia ir, ko gero, ta didelė laisvė turintiems galimybių pasą, tai yra vakcinuotiems, kurie, gali būti, kad platina virusą, ir sukelia šituos skaičius.
Kalbant apie rodiklius, kaip mes valdome pandemiją, akivaizdu, kad yra parenkamos netaiklios priemonės. Todėl šis įstatymo projektas, ko gero, niekaip nepaveiks tų rodiklių, kuriuos ką tik minėjau, tai yra sergamumo ir perteklinių mirčių, o galimai dar pablogins situaciją, nes dalis darbuotojų, kurie yra nevakcinuoti, nustos ir testuotis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstatymo 9 straipsnio, man atrodo, 2 dalis sako, kad profilaktiniai patikrinimai apmokami būtent iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Dabar gi Vyriausybė sugalvojo išrasti kažkokį modernų dviratį ir perkelti šitą pareigą ant darbuotojo pečių, o darbdaviui sutikus, ant darbdavio pečių. Tai yra neteisinga darbo ir socialinių garantijų atžvilgiu, tai vėlgi stokoja socialinio teisingumo, todėl ir šiuo aspektu tokio sprendimo nebūtų galima palaikyti net teisine prasme.
Dar kitas dalykas, mes turime apie 40 tūkst. darbuotojų trūkumą Lietuvoje. Aš jau praėjusiame posėdyje kreipiausi į ekonomikos ir inovacijų ministrę prašydama suskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti dar didesnė darbuotojų paklausa rinkoje, jeigu dėl priimto šio sprendimo, kad testai bus mokami ir darbuotojų mažės, tai kiek realiai tai gali kainuoti Lietuvos ekonomikai. Mes ir taip turime darbo jėgos trūkumą, tai panašu, kad jį turėsime dar didesnį, vadinasi, šis sprendimas mums kainuos ir skaitine, finansine išraiška. Vadinasi, gali pakenkti ir mūsų ekonomikai, lėtinti ją ir visa kita.
Atsižvelgiant į šituos visus argumentus, kad mokami testai nesprendžia problemos, kad tai realiai pažeidžia esamus įstatymus, kalbėjau apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo įstatymą, pagal kurį sveikatos patikrinimai kompensuojami fondo lėšomis, kad tai galimai sulėtins mūsų ekonomiką, kenks verslams darbuotojų atžvilgiu ir taip toliau, mes padarysime meškos paslaugą patys sau, valstybei ir kartu pandemijos valdymui. Todėl kviečiu nepalaikyti šio įstatymo projekto ir ieškoti efektyvių priemonių pandemijai valdyti. Suprantame, kad situacija yra ganėtinai įtempta, bet skaičiai rodo, kad pasirinktos priemonės yra netaiklios ir nepadeda jos suvaldyti. Kolegos, būkime kiek įmanoma vieningi ir nepalaikykime neproporcingų ir nepasvertų sprendimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Kitas diskusijoje dalyvauja Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, užvakar, pristatydamas šį projektą, ministras buvo kaip niekad atviras – tai įstatymas, kurio tikslas versti skiepytis. Aš esu labai didelis vakcinacijos šalininkas, bet ir man kyla konkrečių abejonių dėl šio įstatymo, ar mes einame teisingu keliu.
Pirmas dalykas, kuris ateina kiekvienam į galvą, bet yra kažkaip sunkiai įvardinamas viešojoje erdvėje, yra tai, kad mes neturime atsakymo dėl trečio skiepo mūsų amžiaus kategorijai, o šiuo drastišku įstatymu mes siunčiame žinią žmonėms, kad būtent taip bus skatinamas trečias skiepas. Mes tikrai nepadarėme visų namų darbų dėl raginimo skiepytis. Man ypač keista, kad ši dauguma neištraukia iš stalčių skiepadienių idėjos. Juk šių įstatymų tikslas yra visiškai analogiškas – kaip paskatinti žmones skiepytis. Tačiau galima versti, o galima skatinti. Nėra nė vieno argumento už šį įstatymą, tai yra už mokamą testavimą darbo vietoje, kad negaliotų skiepadieniui. Kalbama apie tą pačią amžiaus kategoriją, darbo kolektyvus, apie darbdavio atsakomybę, apie visiems padalinamą naštą – ne tik valstybei, ne tik žmogui, ne tik darbdaviui.
Aš matau, kad padarėme, ypač valdžia, nes jūs esate atsakingi už situaciją šalyje, labai daug klaidų. Šiandien turime pirmiausia pasitikėjimo krizę ir tą pasitikėjimo krizę skandina vakcinacija. Keletas svarbiausių priežasčių. Nėra normalaus ryšio su opozicija. Mūsų idėjos beveik nepriimamos kalbant apie pandemijos valdymą. Nėra parlamento dalyvavimo. Visuomenė jaučiasi atribota nuo sprendimų. Apie tai mes nemažai kalbėjome antradienį.
Nėra ministro asmeninio angažavimosi. Taip, Seimo nariai parodė pavyzdį, bet tiesioginio marketingo mes nematome. Nėra atsakymų į strateginius klausimus dėl trečio skiepo, dėl jaunimo ir taip toliau. Aš matau, kad šioje situacijoje galėtų padėti du pagrindiniai žodžiai: „kompromisas“ ir „pasitikėjimas“. Yra grupė, labai nedidelė grupė žmonių, kurie atmeta skiepijimąsi. Galima neigti tų žmonių egzistavimą, galima juos menkinti ir niekinti, bet aš norėčiau juos matyti ir pripažinti – jie egzistuoja. Testavimas, mano galva, yra tinkamas kompromisas su jais, nes testavimui reikia pastangų, bet sąžiningas testavimas, ne formalus, ne apsimestinis. Tų žmonių, kurie nesiskiepys, nebus daug, bet labiau pasitikint darbdaviais galbūt net testavimo pačią pareigą reikėtų perkelti būtent darbdaviams, tai yra kad jie nuspręstų, ar reikalingas testavimas. Taip mes parodytume tikrą pasitikėjimą mūsų verslu ir kitais darbdaviais.
Taip pat reikėtų svarstyti galimybę palikti testavimo apmokėjimo pareigą darbdaviui. Pasvarstykime: galbūt tai būtų tas kompromisas, kuris padėtų situaciją pakeisti ir pasiekti geresnių rodiklių?
Taigi kompromisas ir pasitikėjimas – tai pagrindiniai raktiniai žodžiai, kurių aš nematau šiame įstatymo projekte. Jie iškrenta iš to konteksto, ką mes priėmėme užvakar, kalbant apie vyresnių žmonių skatinimą, juk ten buvo visai kiti metodai taikomi. Čia mes matome prievartą ir, mano galva, kuo toliau, tuo mažiau žmonių tą pasitikėjimą rodys. Mes einame ne tuo keliu. Ieškokime kompromisų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Diskutuoti skirtas laikas, dėl kurio mes jau apsisprendėme, baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už kalba A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikrai labai svarbus klausimas. Tik aš girdėjau žodį „pasitikėjimas“. Taip, jis yra labai svarbus.
Kita vertus, man labai įdomu, jei mes būtume sąžiningi, mes pasakytume, kad mes kalbame apie svetimus pinigus. Mes kalbame apie žmonių pinigus, kuriuos mes taip lengvai leidžiame. Tikrai žinau, kad yra turtingų žmonių ir Seime, ir tarp to įstatymo kritikų, jie tikrai galėtų – niekas testų nedraudžia. Turbūt geriausiai pasitikėjimu jie galėtų investuoti savo pinigus ir padėti tiems žmonėms atlikti testą. Labai lengva kalbėti ne apie savo pinigus ir sakyti, kad juos lengvai leidžiame, nes dabar testams mes leidžiame būtent valstybės, tai yra visų žmonių pinigus. Tikrai niekas nedraudžia testų, bet dabar kalbama apie tai, kad testai negydo, gali padėti vakcinos. Man atrodo, mačiau, dar kalbės M. Lingė, J. Džiugelis ir jie pasakys tuos argumentus. Klausantis aš prisiminiau tokią seną Rytų išminčių pasakėčią. Ateina kaimynas pas kitą kaimyną ir sako – gal gali paskolinti virvę? Sako, negaliu, aš ant jos džiovinu druską. Klausia, kaip tu gali ant virvės džiovinti druską? Sako, visiškai įmanoma, kai nenori skolinti. Šiandien, kai aš klausausi opozicijos argumentų, aš girdžiu tą patį. Galima rasti absoliučiai visokių argumentų: kai nenorite pritarti, tuomet kalbate apie kažkokias neišbandytas priemones, siūlote mineralinį vandenį ir panašius dalykus. Bet iš esmės kovokime už kiekvieną gyvybę, man atrodo, toks yra mūsų tikslas. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Aš tik primenu prieš perleisdamas žodį kitam kolegai, kad prieš keletą dienų mes labai barėme D. Kepenį ir P. Gražulį dėl kaukių dėvėjimo posėdžių salėje. Primenu, kad visiems tie patys reikalavimai galioja.
Prieš pasisako M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, matydamas valdančiųjų pasisakymus iš tiesų imu abejoti, ar mes gebame ir norime vieni kitus girdėti. Kai yra pasakoma, kad egzistuoja viena dalis visuomenės, bet kitai daliai visuomenės Vyriausybė ir valdžia tarsi neprivalo atstovauti ir ja rūpintis, tai skamba mažų mažiausiai neatsakingai. Visi žmonės yra mūsų valstybės piliečiai ir visais jais turėtų būti rūpinamasi tolygiai, o šiandien tais priimamais sprendimais dalis žmonių yra nustumiami į antrarūšių žmonių sąrašą. Tai niekaip negali pasitarnauti dėl darnos visuomenėje, kurioje įtampos ir susiskaldymo ir taip pakanka.
Jūs negirdite argumentų, kad reikia efektyvių vaistų ir medikamentų, kad reikia padaryti efektyvų naujų vaistų registravimą, jis faktiškai nevyksta, laukia jau metus, specialistai yra išėję iš Sveikatos apsaugos ministerijos, mes neturime efektyvių vaistų, nors turime ypač aukštus mirtingumo rodiklius. Ar tai nėra tie faktai, kurie turėtų jums paliepti, įpareigoti, susirūpinti ir keisti šią situaciją? Kokių dar faktų, rodiklių ir rekordų reikia Lietuvai, kad jūs išgirstumėte, jog vien vakcinos, be efektyvaus gydymo, be žmonių edukavimo, be higienos priemonių laikymosi, be atstumo laikymosi ir kitų dalykų, neveikia? Reikia priemonių komplekso ir tada Lietuva nebus pirmoje vietoje Europos Sąjungoje pagal sirgimo COVID-19 rodiklius. Kviečiu išgirsti tai. Šiam projektui pritarti negaliu ir raginu kitus nepritarti. Visų pirma raginu priimti tokius projektus, kurie leistų mums realiai spręsti problemas, realiai gelbėti gyvybes, o ne kovoti valdantiesiems su opozicija ir skaldyti Lietuvą į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius žmones.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų motyvų ir už, ir prieš. Kadangi jau atėjo balsuoti skirtas metas, iš karto skelbiu balsavimą dėl šio klausimo, dėl jo ką tik išklausėme motyvų už ir prieš ir diskutavome.
Balsuojame po svarstymo dėl darbotvarkės 2-10 klausimo – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-912(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 68, prieš – 33, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, dėl kurio pataisų… Atsiprašau, per šoninį mikrofoną – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Svarstymo stadijoje įprastai būna du – už, du – prieš. Galbūt nepastebėjote. Tačiau bet kokiu atveju, kolegos, noriu pasidžiaugti šiuo balsavimu. Manau, tai yra labai tikslinga priemonė, nutaikyta į skiepytis abejojančius žmones. Asmeniškai žinau ne vieną tokį, kuris tikrai apmokestinus testus eis ir pasiskiepys.
Mane stebina opozicijos kalbos šiandien kalbant apie šį įstatymo projektą. Tikrai būtų miela ir malonu, jeigu deklaruojame tam tikrą solidarumą valdydami šią krizę, kad būtų bent jau mažiau demagogijos šiuo klausimu. Tikrai labai džiaugiuosi ir dėkoju kolegoms, kurie pritaria šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Justai. Tik informuoju, kad tikrai viską pastebėjome. Du – už, du – prieš būna tais atvejais, kai būna svarstomas blokas įstatymų bent iš dviejų įstatymų projektų. Tai vienas – už, vienas – prieš dėl vieno ir dėl antro. Gali būti ir keturi – už, keturi – prieš, jeigu įstatymo blokas iš keturių įstatymo projektų.
Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš tiesiog repliką po balsavimo. Išties labai baisi priemonė, skatinanti tai, kad mes ilgai liksime juodojoje zonoje. Užmigdomas piliečių budrumas, jeigu pasiskiepijęs žmogus yra viruso nešiotojas, tai nesisaugo nei pats paskiepytasis, nei aplinkos nesaugo, kurioje jis, ar darbinė aplinka, ar kita aplinka. Būtent testavimas tiek pasiskiepijusių, tiek nesiskiepijusių žmonių galbūt leistų suvaldyti tokį nevaldomai plintantį mastą šios baisios ligos, o dabar tiesiog užliūliuojate, užmigdote ir teigiate, kad pasiskiepijęs žmogus nėra nešiotojas, tai yra klaidinate visuomenę. Pagal privalomąjį sveikatos draudimą privalote visiems žmonėms kompensuoti. Taškote pinigus, valdantieji, į dešinę ir į kairę, o kad reikėtų kompensuoti, kad suvaldytumėte pandemiją, į tai nekreipiate dėmesio.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega.
Per šoninį mikrofoną Ministrė Pirmininkė norėtų. Kaip suprantu, yra pirmenybė. Ne, Ministrė Pirmininkė nenori. Tada K. Masiulis ir baigsime šią diskusiją, nes kitas klausimas – narkotikų dekriminalizavimas. Tikrai dar bus daug progų pasisakyti, bet… Jeigu norite, prašom, įjungiau. Nenorite? Labai ačiū.
Tada pereiname prie kito… (Balsai salėje, plojimai) Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pasakysiu. Vis dėto, kolegos, jeigu važinėji, nesilaikai taisyklių, viršiji greitį, pats už tai susimoki.
PIRMININKAS. Supratome. Labai dėkui už vertingą pastabą.
17.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-95(2) (svarstymo tęsinys)
Pereiname prie kito darbotvarkės 1-11.2 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95(2). Diskusijos stadiją jau esame perėję. Į tribūną kviečiame pagrindinio komiteto pranešėją S. Šedbarą. Turime apsvarstyti gautas pataisas. Pirmoji pataisa dėl 71 straipsnio V. Aleknaitės-Abramikienės. Nors čia ne pagal pateikimo datą parašyta, bet turbūt nėra skirtumo, kada kokią svarstysime. Prašom. Pristato ponia V. Aleknaitė-Abramikienė ir tada išklausysime komiteto išvadą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Paskaičius projektą, koks jis buvo po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete, man pasirodė, kad baudos ten yra tikrai per mažos. Nors pripažįstu, kad iš esmės turbūt neišreiškiau visų savo kritinių pastabų dėl šio projekto, bet bent jau pateikiau šiek tiek didesnes baudas, negu buvo numatyta. Labai dėkoju, kad komitetas pritarė, gal ne 100 %, bet nusileidžiu komiteto nuomonei ir manau, kad vis dėlto yra prasminga taikyti tokias baudas, kad jos bent kiek labiau skaudėtų nusidėjusiam žmogui.
Tačiau tai nereiškia, kad aš tik baudų dydyje matau problemą. Atvirai sakau: po šios dienos svarstymo (naudojuosi proga) man labai norėtųsi paraginti įstatymo teikėjus įsiklausyti į geranoriškas kolegų pastabas. Diskusija tikrai buvo elegantiška, ko galbūt buvo ir sunku tikėtis, turint omeny šio projekto turinį. Negaliu pažadėti, kad iki priėmimo nepasiūlysiu su kolegomis dar kokių nors pataisų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkui.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Bet labai prašau pritarti, nes negali būti per mažos baudos už tokią…
PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, komiteto išvada pritarti iš dalies jūsų pasiūlymui jus tenkina?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, mane tenkina šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Pirmininke, aš atsiprašau, bet dėl vedimo tvarkos. Mano pasiūlymas buvo truputį ankstesnis, kodėl mes pradedame nuo paskutinio siūlymo?
PIRMININKAS. Tuoj apsvarstysime. Ir jūsų pasiūlymas, ir pono T. Bičiūno pasiūlymas yra taip, kad kaip parašyta suvestiniame variante, taip ir pristatome pataisas. Čia turbūt nėra labai didelio skirtumo, kada kas bus. Svarbiau, kuris pasiūlymas daugiau balsų surinks, jeigu reikės balsuoti. Tai turbūt svarbiausia. Tikrai nepaliksime nė vieno pasiūlymo neapsvarstyto ar nepristatyto. (Balsai salėje) Gerai, komitetas pritarė.
Yra dar vienas V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas dėl 71 straipsnio 2 dalies. Jus, kaip suprantu, tenkina komiteto…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne, nes yra gerokai pakelta viršutinė baudų riba.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl 2 straipsnio taip pat gautas Seimo nario T. Bičiūno pasiūlymas. T. Bičiūno salėje nematau. Gal komiteto pirmininkas galėtų ir pasiūlymą pristatyti, ir komiteto išvadą pasakyti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, čia buvo ankstesnis pasiūlymas, dar kovo mėnesio. Pasiūlymas yra dėl Administracinių nusižengimų kodekso papildymo. Jis visai kitokį modelį čia siūlo ir baudas, lyginant su dabartiniu vidurkiu, vienur, pasižiūrėjau, suskaičiavau, 15 kartų, kitur 38 kartus iki 1 tūkst. 500… Tai čia iš viso išderinama Administracinių nusižengimų kodekso sistema, kuri buvo suderinta jį priimant. Tokiu atveju baudos taptų gerokai didesnės negu už artimas veikas pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui ir, kaip minėjau, dėl sankcijų dydžio dabar galutinis komiteto sprendimas yra toks, kokį pasiūlė kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė su P. Saudargu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komitetas nepritarė pasiūlymui. Reikėtų apsispręsti. Pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Kas pritaria? Nėra. Kas nepritaria? Nėra. Tada balsuojame dėl T. Bičiūno pasiūlymo. Kas pritariate jo pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 41, prieš – 38, susilaikė 34. T. Bičiūno pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario A. Dumbravos. Dabar prašau, Algimantai, pristatyti savo pasiūlymą ir gal pasakykite, ar jus tenkina komiteto sprendimas, ar ne.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai bent kiek pataisė situaciją Pauliaus ir ponios Vilijos siūlymas, tačiau aš vis dėlto lieku prie savo nuomonės, kad apatinė riba yra truputį per maža, kad ir 50 eurų, nes dažniausiai yra taikoma taip, kad iš pradžių apatinė riba baudžiant, aš taip įsivaizduoju, dar dalinama per pusę. Vis tiek ta bauda yra mažoka.
Mano visais siūlymais apatinė riba yra 100 eurų. Aš manau, kad ji yra optimali, ji bent kiek padėtų atgrasyti žmones vartoti narkotines priemones ar laikyti jas, disponuoti jomis. Tikrai ta bauda… Tarkime, jeigu tu nuperki butelį arielkos nepilnamečiams, tu esi baudžiamas 90 eurų bauda. Taigi ji yra daug didesnė, negu dabar mes numatome. Dėl narkotikų tikrai yra didžiuliai nuostoliai sveikatai, gyvybei, todėl aš vis dėlto pasilieku prie savo nuomonės ir siūlau ją palaikyti, kad apatinė riba būtų 100 eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, komiteto sprendimas jūsų netenkina, jūs prašote balsuoti dėl jūsų pasiūlymo visa apimtimi. Dėl motyvų dėl jūsų pasiūlymo nėra norinčių pasisakyti. Tai balsuojame dėl A. Dumbravos pasiūlymo visa apimtimi. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 55, prieš – 13, susilaikė 45. Pasiūlymui nepritarta, lieka galioti tokia redakcija, kuriai pritarė komitetas.
Dar vienas Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom, Algimantai, pristatyti kitą savo pasiūlymą ir pasakykite, ar tenkina komiteto pasiūlyta formuluotė.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš nežinau, gerbiamas pirmininke, ar apsimoka čia balsuoti. Analogiškas mano siūlymas, vėlgi 100 eurų. (Balsas salėje: „Reikia balsuoti!“) Bandome balsuoti, ir tiek.
PIRMININKAS. Jeigu čia susiję, kas prieš tai buvo, tai nebereikia balsuoti, Seimas jau apsisprendė. (Balsai salėje) Yra noras balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria tokiam A. Dumbravos pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 54, prieš – 12, susilaikė 47. Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymui nepritarta, lieka galioti komiteto suformuluota redakcija.
Dėl 711 straipsnio V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Dėl 71 straipsnio 2 dalies – taip pat komitetas pritarė. Seimo nario T. Bičiūno pasiūlymas. Jo salėje vis dar nėra, tai gal komiteto pirmininkas galėtų pristatyti pasiūlymą ir komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolega T. Bičiūnas vėlgi analogiškai siūlė tokias baudas, kurios 15 arba 20 kartų viršytų buvusias pagal tai. Kadangi komitetas buvo apsisprendęs koreguoti, na, sakykim, pagal tam tikras sveiko proto ribas, tai ir šiam pasiūlymui nepritarė, kadangi tie pasiūlymai iš tiesų tarpusavyje susiję.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, Seimas jau apsisprendė, kadangi susijęs su prieš tai buvusiu jo pasiūlymu, balsuoti nebereikia. Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Seimo narės M. Danielės pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Morgana, prašom pristatyti savo pasiūlymą. Nepristatysite? Atsiimate?
M. DANIELĖ (LF). Aš atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Supratau. Viskas, apsvarstėme visus pasiūlymas dėl minėto įstatymo projekto. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo už – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš iš tiesų neturiu jokios skirties tarp alkoholio, tabako ir kitų, nelegalių, narkotikų. Iš esmės man tik skirtumas tarp to, kokį poveikį elgesiui turi šie narkotikai ir ar jie trukdo žmogui atlikti savo vaidmenį visuomenėje. Ir kai mes matome, kad vienus narkotikus, kuriuos mes parduodame legaliai, ribodami, bandydami riboti kaip alkoholį ir tabaką, ir matome, kiek jis daro žalos, ir bandome padėti lygiai taip pat, o dėl kitų mes skiriame baudžiamąją, na, gerai, pagal Baudžiamąjį kodeksą skiriame bausmes, ir neteisus yra kolega, sakydamas, kad nieko čia tokio, nelieka visam gyvenimui. Deja, lieka. Toks žmogus, padaręs vieną klaidą, negalės dirbti nei saugume, turbūt ir teismų sistemoje, todėl aš sakau, jeigu mes norime padėti tiems žmonėms, mes privalome padėti, ir pasistenkime balsuoti už ir palaikyti šitą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kartais norint padaryti palengvinimą, padėti žmogui nebūtinai tai yra atliekama. Visos problemos slypi detalėse, velnias slypi detalėse. Siekis dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas būtent ir yra ta detalė, kuri neleidžia šio projekto palaikyti. Yra kalbama apie visas narkotines medžiagas, tai yra ir LSD, ir heroiną, ir kitas narkotines medžiagas. Šiandien Lietuvoje turime situaciją, kai narkotikų vartojimas yra du su puse karto mažesnis negu Europos vidurkis. Iš tikrųjų, vadinasi, korekcijas reikia daryti labai atsakingai ir nedaryti tų korekcijų drastiškų. Reikia sekti tomis šalimis, kurios turi sėkmingą patirtį, pavyzdžiui, yra tokių šalių kaip Austrija, Lenkija, Latvija, jos įpareigoja žmogų dalyvauti narkotikų reabilitacijos programoje. Tai kaip alternatyva tam, kad jis negautų teistumo ir jo dosjė nebūtų sugadinta, nes žmogus, kuris yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, kenčia ne tik pats, bet ir jo šeima, dažnu atveju jis nesuvokia savo priklausomybės ir negeba priimti sprendimo, kad reabilituotųsi. Vadinasi, jis turi būti labai stiprus ir motyvacija tą dalyką daryti.
Galiausiai, kodėl tame pačiame projekte yra suplakti tokie dalykai kaip narkotinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, gabenimas ir siuntimas. Šie dalykai yra visiškai skirtingi nuo to, kai žmogus suklysta ir vartoja narkotinę medžiagą neatsakingai, vieną ar kitą kartą atsitiktinai. Vadinasi, yra suplakti keli dalykai ir tokiam projektui pritarti negalime. Kviečiu būti visus atsakingus. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų motyvų ir už, ir prieš. Dabar balsuosime dėl 1-11.1 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-95(2) po svarstymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 65, prieš – 40, susilaikė 4. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.37 val.
Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2) (svarstymo tęsinys)
Lydimasis įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-96(2). Yra gautas vienas pasiūlymas iš Neįgaliųjų teisių komisijos dėl 1 straipsnio. Prašom. Gal, Monika Ošmianskiene, galėtumėte pristatyti komisijos pasiūlymą arba pasakyti, ar tenkina komiteto sprendimas pritarti jūsų komisijos pasiūlymui iš dalies? Tenkina? Neprašote balsuoti?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Neprašote balsuoti. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Slušnys. Atsisakote. D. Šakalienė tada už.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Man atrodo, mes visi vienareikšmiškai suprantame, kad mokslo duomenys yra kur kas patikimesnis vertinimo kriterijus negu mūsų subjektyvios nuomonėms ir kartais gana fragmentiškos išvados. Tiek kriminologų, tiek sveikatos ekspertų vienareikšmiškai yra sakoma, kad bausmių griežtinimas, kai kalbame apie priklausomybės ligas, kai kalbame apie tų pačių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, nepagerino padėties. Nėra jokio proporcingumo, nėra jokios koreliacijos, teigiamos koreliacijos tarp to, kad mes turėsime labai griežtas Baudžiamojo kodekso sankcijas ir štai staiga jauni žmonės nustos vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Taip neveikia. Taip tiesiog neveikia.
Antras dalykas, ką turime suvokti, kad tai yra mažas žingsnelis žalos mažinimo modelio link. Mes turime kalbėti apie tai, kad tie labai sunkūs, skaudūs, nemalonūs, kartais tikrai labai nepatogūs dalykai turi būti sprendžiami ne vienareikšmiškais draudimais, ne bausmėmis, o kompleksinėmis priemonėmis. Niekas nesako, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra gerai, tai yra teigiamas dalykas ar kam nors pataisė sveikatą. Mes kalbame apie tai, kad turi būti adekvačios, efektyvios, proporcingos poveikio priemonės. Ir vienas dalykas, kuris taip pat yra labai svarbus, yra pagalbos prieinamumas, paslaugų kokybė ir jų prieinamumas, nepriklausomai nuo žmogaus finansinės padėties, jo gyvenamo regiono ir taip toliau. Aš labai norėčiau, kad toms pataisoms pritarus valdantieji taip pat rimtai imtųsi ir tų kompleksinių priemonių, kurių reikia, kad žmonės tikrai gautų pagalbą, gautų ją dabar ir ji būtų kokybiška. Tikrai raginu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų aš kviečiu balsuoti prieš. Gerbiama Dovilė ką tik pasakė, jeigu būtų kompleksinės priemonės, pagalbos prieinamumas (projektas, kurį teikė buvęs ministras A. Veryga, neperėjo pateikimo stadijos), tada sakytume, kad mes vieną žingsnį žengėme į priekį. O dabar ką mes norime padaryti? Nuo mažo žingsnelio, nuo mažo trupinio ką mes padarysime? Dar daugiau sergančių žmonių, kurie įklimps į didelį liūną, o išlipti iš jo bus be galo sunku. Todėl kviečiu nepritarti šitam pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege.
Ministre Pirmininke, ar jūs prieš balsavimą, ar po balsavimo? Prieš. Prašau. Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau vieną patikslinančią informaciją prieš balsavimą, kadangi manau, kad kam nors iš kolegų tai galėtų būti svarbu, nes čia dažnai pasikartoja tas motyvas, kad trūksta kažkokių kompleksinių priemonių ir neva bus priimtas įstatymas ir nieko daugiau nebus. Jau dabar kitų metų biudžeto projekte yra papildomai įtraukta gydymui, prevencijai ir reabilitacijai 800 tūkst. eurų. Vyriausybė yra pasirengusi antru skaitymu įtraukti ir dar papildomų lėšų, jeigu Seimas apsispręstų priimti šituos įstatymų pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, atėjo metas apsispręsti dėl 1-11.2 klausimo – Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-96(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 66, prieš – 38, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo taip pat pritarta.
17.43 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-895 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-895. Balsavimas po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Jūs dėl pagrindinio? Taip, A. Palionis – per šoninį mikrofoną.
A. PALIONIS (LRF). Noriu priminti mūsų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasisakymą, kad dėl šito projekto visą laiką pagrindinis būdavo Biudžeto ir finansų komitetas, nes yra planuojamos ir pajamos, ir išlaidos, ir netgi biudžeto pajamų santykiai, kiek bus skiriama lėšų keliams tvarkyti.
PIRMININKAS. Supratau. Tą patį Valius norėjo? A. Kupčinskas dar nori per šoninį? Atsiprašau, K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra ne tik pinigai, bet yra visos struktūros pakeitimas, savivaldybėms atiduodami pinigai ir ta biudžetinė dalis nėra tokia didelė. Esmė yra strategija, kaip ji ateityje bus naudojama. Todėl, kolegos, siūlau, kad pagrindiniu tikrai būtų Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Kupčinskas – per šoninį mikrofoną.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paantrinti komiteto pirmininkui, nes iš esmės, ką minėjo ir susisiekimo ministras, yra pakeičiama finansavimo tvarka. Tai yra pasakoma, kad kelių priežiūra, tvarkymas bus finansuojamas iš biudžeto. Čia – stop, baigiasi Biudžeto ir finansų komiteto prerogatyva ir diskrecija. Toliau reglamentuojama, kam bus skiriamos tos lėšos, tai yra tiltams, viadukams, keliams, želdynams, apsaugos tvorelėms. Negi Biudžeto ir finansų komitetas spręs, kam – ar žvyrkeliams, ar savivaldybėms – ir kokiu procentu bus skiriama? Čia nereikia piktnaudžiauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dar D. Griškevičius – pagal atsistojimo tvarką.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Tiesiog, aš irgi manau, kadangi klausimas tiesiogiai susijęs ir su savivalda, kad papildomas komitetas pravartu būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Prie papildomų mes dar nepriėjome. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlomas prie papildomų ir Kaimo reikalų komitetas yra prie papildomų siūlomas. A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Pirmininke, aš, išgirdęs Ekonomikos komiteto narių argumentus, girdėjau tiktai patvirtinimą, kad turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, o ne Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė. Andriau, ne…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas, bent jau kaip papildomas komitetas, visada svarstė Kelių programos metodiką, nes tai susiję su finansais, su proporcijomis, su pajamomis tos programos. Bent jau kaip papildomas BFK turi būti.
PIRMININKAS. Dėl papildomų… bet siūlymas yra dėl pagrindinio. Dabar turime apsispręsti dėl pagrindinio. Yra du pasiūlymai. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Mykolai, dar prieš balsavimą? Prašom. Paskutinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pasisakymas ir apsispręsime dėl pagrindinio komiteto. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų istoriškai visuomet būdavo Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis. Aš nematau problemos, jeigu mes būsime ir kaip papildomas, bet iki šiol šiaip būdavo tokia visą laiką tvarka. Jeigu kolegos yra tikrai užsispyrę ir nori Ekonomikos komitetą matyti kaip pagrindinį, nematau problemos, bet Biudžeto ir finansų komitetas tikrai turi būti papildomas. Tokia galbūt pastaba.
PIRMININKAS. Ar prašote balsuoti, ar jus tenkina ir kaip papildomas komitetas? Tada bendru sutarimu galėtume pritarti dėl pagrindinio komiteto – Ekonomikos komiteto, o prie papildomų priskirtume Biudžeto ir finansų komitetą, Kaimo reikalų komitetą, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? (Balsai salėje) Yra prašymas balsuoti. Viskas!
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate, kad pagrindinis komitetas svarstant šį klausimą būtų Biudžeto ir finansų komitetas, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas svarstant šį klausimą. (Balsai salėje)
Balsavo 115 Seimo narių: už – 57, prieš – 58. Vieno balso persvara Seimas apsisprendė, kad pagrindiniu komitetu skiriamas Ekonomikos komitetas. Labai geras argumentas tiems, kurie sako, kad vienas balsas nieko nereiškia. Papildomais komitetais tada siūlome Biudžeto ir finansų komitetą, Kaimo reikalų komitetą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
A. Butkevičius – dar per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, kalbėję iš Ekonomikos komiteto, jūs maišote du dalykus. Investicijų planavimas ar tiltams, ar keliams, visiškai aišku, yra Ekonomikos komiteto funkcija. Ši programa yra biudžetinė programa. Jūs iš viso biudžeto finansinę dalį atimate ir atiduodate Ekonomikos komitetui. Jūs Ekonomikos komitete planuokite, kokius tiltus, kokius kelius, bet finansavimo tvarka visada buvo Biudžeto ir finansų komiteto. Ačiū.
PIRMININKAS. Matau, kad užgimė arši diskusija.
A. Vyšniauskas – per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, aš siūlau kompromisą. Aš manau, kad šiame Seime yra tik vienas rimtas komitetas, kuris galėtų apsvarstyti, tai yra Kaimo reikalų komitetas. Kadangi ekonomika su biudžetu nesusitaria, mes tikrai kaimo kelius įstatymu sutvarkytume.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, dėl pagrindinio jau apsisprendėme. Dėl papildomų: Biudžeto ir finansų komitetas, Kaimo reikalų komitetas, taip gerai linksniuojamas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti šiems trims komitetams kaip papildomiems? Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta. (Balsai salėje) Supratau. Siūloma svarstymo data – gruodžio 14 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. (Šurmulys salėje)
17.50 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-749(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-749(2). Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
17.51 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 5, 9, 45, 46, 47 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-936, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-937, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-938, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-939, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-940 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymų projektų blokas. Darbotvarkės r-1.1, r-1.2, r-1.3, r-1.4 ir r-1.5 klausimai, įstatymų projektai Nr. XIVP-936, Nr. XIVP-937, Nr. XIVP-938, Nr. XIVP-939 ir Nr. XIVP-940. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 87, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 25. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį dėl visų įstatymų projektų siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Labai dėkui. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti siūlymui svarstyti skubos tvarka bendru sutarimu? (Balsai salėje) Girdžiu prieštaravimą. Balsuojame. Kas už skubos tvarką, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 77, prieš – 17, susilaikė 18. Skubai pritarta. Jeigu komitetas spės apsvarstyti, gal lapkričio 4 dieną galėtume paskirti? Ar tenkina? Galime pritarti? (Balsai salėje) J. Razma – per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto šildymo sezonas prasidėjo, jau čia vis tiek mes turime kuo greičiau atsispręsti, ką galime padaryti. Aš siūlyčiau rašyti spalio 19 dieną. Pagal skubos sistemą galima spėti.
PIRMININKAS. Gerai. Spalio 19 dieną tinka? Nuspręsta – spalio 19 dieną.
17.54 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 9, 35, 39, 56, 57, 60 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 12 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-812(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-813(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės r-2.1 klausimas – Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-811(2). Ir darbotvarkės r-2.2 klausimas – Antstolių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-812(2). Kas pritariate… (Balsas salėje) Atsiprašau, ir darbotvarkės r-2.3 klausimas – Notariato įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-813(2). Kas pritariate įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymo projektams pritarta po svarstymo.
17.55 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Advokatūros įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249, jį komitetas siūlo atmesti. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 105, prieš – 2, susilaikė 4. Komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą pritarta.
17.56 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670(2) (svarstymo tęsinys)
Rezervinis 4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 99, prieš – 6, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
17.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-875. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data – gruodžio 14 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
17.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-894. Priėmimas. Atsiprašau, pateikimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 82, prieš – 5, susilaikė 21. Seimo nutarimui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį siūloma paskirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui.
17.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-945 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XIV-49 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-945. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-945) priimtas. (Gongas)
18.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-946 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. XIV-84 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-946. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš – nė vieno, nė vienas nesusilaikė. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-946) priimtas. (Gongas)
18.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-947 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-186 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-947. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, tradiciškai – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš – nė vieno, susilaikiusių – nė vieno. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-947) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės rezervinis 10 klausimas. (Balsas salėje) Atsiprašau, dėl šito jau balsuota. Viskas.
18.02 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Nesimatėme savaitę. Mažoji dukra, žiūrėdama į tyliai krentančius aukso spalva nusidažiusius medžių lapus, paklausia, ar galime eiti pasivaikščioti. Žinoma, atsakiau. Skubėdamos apsirengėme ir nužingsniavome daugiabučio laiptais žemyn. Keliaujame dukros pamėgtu taku, mėgaujamės už horizonto besileidžiančios saulės spinduliais, lapų šnaresiu po kojomis. Pasisveikinu su kaimyne, vedžiojančia baltą pūkų kamuoliuką, šnekučiuojamės, klausia, kaip man sekasi.
Jaučiu – vėjas palengva atneša kvapą, pažįstamą iki kaulų smegenų. Pasąmonėje įsijungia signalas uždaryti langus, nes įleidus tos šlykščios nuotekų ir puvėsių smarvės į namus bemiegė naktis garantuota. Namo parbėgti nespėsiu, tolokai paėjėjome. Dukra užsidengia nosį, vaiką pradeda pykinti. Kaimynė nueidama pasako – ir vėl mus nuodija. Iš kitos pusės padvelkia taip pat pažįstamu saldžiu rapsų kvapu. O vėliau, pasikeitus vėjo krypčiai, mėgaujamės bitumo ir naftos produktų aromatais.
Apima neviltis. Tiek kalbėta, mitinguota, rašyta skundų, posėdžiauta su įmonėmis ir priimti reikalingi teisės aktų pakeitimai, kad būtų galima pagaliau žmones išvaduoti nuo smarvės.
Apsisukame ir sparčiu žingsniu grįžtame namo. Matau, kaip kaimynai vienas po kito uždaro langus. Susimąstau, kada tai baigsis? Ką per metus nuveikė Klaipėdos miesto valdžios galvos, spręsdamos vis dar gyventojus kamuojančias smarvės problemas? Ogi nieko. Apskritą nulį. Kiek patys su žmonėmis nuveikėme, tiek ir turime. Žmonės yra kantrūs, bet kantrybė turi ribas. Mažiausiai nuo 2013 metų klaipėdiečiai ir pietinės Klaipėdos priemiesčių gyventojai yra maitinami pažadais, kad jau tuoj smarvės bėdos bus išspręstos. Žinoma, dar dešimt kartų miesto meras sukvies įmonių vadovus pokalbio, pagrūmos smiliumi, o uždarius duris visos bėdos liks.
Giruliuose, kur miesto mero vila, gaivus oras. Miesto galva dirba iš namų, nors dešimtys tūkstančių klaipėdiečių dirba kasose, uoste, vairuoja autobusus, moko vaikus, prižiūri ligonius, gelbėja gyvybes ir neturi prabangos neiti į darbą. Šią kadenciją ir Klaipėdos miesto taryba bus posėdžiavusi tik nuotoliniu būdu, nes meras laikosi rekomendacijų. Jos nebegalioja, kai reikia lėkti į Briuselį.
Kreipiuosi į miesto valdžią, jei Klaipėda dar tokią turi. Baikite karpyti juosteles ir girtis darbais, kurie nėra padaryti. Šiandien jau visas miestas yra prasmirdęs, išardytas, užkimštas sunkiojo transporto. Savivaldybės įmonių ir įstaigų kėdės parūpintos mero žmonos festivalio savanoriams, pristeigta etatų lojaliems koalicijos partneriams. Miegamųjų rajonų gyventojai kas rytą randa baudų lapelius ant savo automobilių. Mėlynasis proveržis vis niekaip neprasiveržia, nors strategai suspėjo pabūti – visi, kam reikėjo laikinos užuovėjos stotelės.
Kokioje tikrovėje jūs gyvenate? Smarvė vis dar sklinda iš miesto nuotekų valyklos ir sąvartyno. Įmonės dirba pelningai, investuokite. Imkite ministro S. Gentvilo Klaipėdoje pažadėtus žaliuosius milijonus ir tvarkykite nuotekų sistemas mieste, nuotekų valymo įrenginius, sąvartyno kaupą, sąvartyno dujų ir filtratų surinkimo sistemą. Kvieskite „Mestillos“ vadovą ir nutraukite sutartį su bitumą savivaldybės įmonės teritorijoje sandėliuojančia įmone. Visi įrankiai išvaduoti miestą nuo smarvės yra duoti savivaldybės vadovams. Nesugebate susitvarkyti, susirinkite daiktus ir pasitraukite. Vis tiek miestiečiai patys jau ilgiau nei metus tvarkosi ir sprendžia problemas mieste.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausysime dar vieną Seimo nario pareiškimą. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų sulaukiau iš žmonių tokio klausimo: ar ministrai gali meluoti iš tribūnos? Gali, gali laisvai, netrukdomai. Žinoma, anksčiau buvo žurnalistų melo detektorius, jis patikrindavo, meluoja ar nemeluoja. Dabar jis išjungtas ir pradingo, nes, matyt, labai daug pinigų davė žiniasklaidai ir dingo tie detektoriai. O kodėl?
Elektros energijos brangimas. Prieš pusę metų teikiau pasiūlymą atšaukti elektros rinkos liberalizavimą, tiksliau, atšaukti prievartą, nes Europos Sąjunga liepė tik vieną dalyką, kad gyventojas turėtų galimybę pasirinkti kitą tiekėją. Taškas. Jokios prievartos, jokių datų, kada bus atjungta elektra, ir jokio kainų brangimo, jeigu tu nepasirinksi, tau bus pabranginta 25 %.
Klausiau ministro dvi dienas iš eilės, ar neplanuoja atšaukti to liberalizavimo, jis yra žalingas žmonėms, nes jie yra priversti rinktis nepriklausomą brangesnį elektros tiekėją. Ką sako ministras? Ne, jie buvo pigesni. Jau pirmu etapu visi nepriklausomi tiekėjai siūlė brangesnę kainą, nei tai darė valstybinis tiekėjas. Negana to, ministras šiandien iš tribūnos pasakė, kad tik nepriklausomi tiekėjai sugeba nupirkti elektros pigiau, tik nepriklausomi tiekėjai sugeba derėtis. Vadinasi, ministras nepasitiki mūsų „Igničiu“? Jis nepasitiki visa komanda? Jie nebesugeba pigiau nupirkti elektros ir tiekti ją gyventojams? Išeina taip.
Ir netgi matant pavyzdžius, kaip Anglijoje vienas po kito bankrutuoja nepriklausomi tiekėjai, palikdami žmones be sutarčių, be įsipareigojimų, ir valstybė turi perimti tą rinką atgal, netgi tai jo nejaudina. O gal tikslas toks ir yra, kad ta saujelė nepriklausomų tiekėjų užsidirbtų gerus pinigus, paskelbtų bankrotus, niekuo nerizikuodami. Galbūt toks tikslas? Bet turbūt tik laikas parodys, ar politikų tikslas, kad žmonės už elektrą mokėtų brangiau, ar politikų tikslas iš tikrųjų padėti žmonėms.
Ir tas ciniškas atsakymas: kurie pasirinkote nepriklausomus tiekėjus, patys kalti, mes jums nebepadėsime. Tik tada prisiminkime, kas juos išvarė pasirinkti tą brangesnį tiekėją. Bet jau turbūt nestebina. Valdžia meluoja ir net neraudonuoja. Tai jau tapo kasdienybe. Ir kokį įstatymą imtume, ar tai prievartinis testavimas, ar prievartinis negalėjimas dirbti darbe, jeigu nesiskiepysi, jau tampa kasdienybe.
Šiandien laimi tie žmonės, kurie nesivadovauja valdžios nurodymais ir daro priešingai. Tie, kurie nepasirinko brangesnio elektros tiekėjo, šiandien išlošė, nes turi pigesnę elektrą. Tie darbdaviai, kurie nesivadovauja Vyriausybės nurodymais, kad galimybių paso turėtojui nereikia testuotis, nereikia tikrinti ar reikia prievarta versti, neturi kovido židinių ir turi visus darbuotojus. O tie, kurie prievarta verčia skiepytis, prievarta verčia – be galimybių paso negali dirbti, turi išeinančius žmones. Vadinasi, vienintelė dabar išeitis daryti viską atvirkščiai, ką liepia valdžia, nes jų tikslai tikrai yra visai ne žmonių gerovė. Tad pirmyn į šviesų rytojų su tokia valdžia.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išgirdome paskutinį šios dienos pareiškimą. Tai veda prie logiškos išvados, kad atėjo laikas registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Skelbiu spalio 14 dienos vakarinį Seimo posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.