LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA
IŠVADA
DĖL GALIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 145 STRAIPSNIO NUOSTATŲ PAŽEIDIMŲ SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETE
2023-12-20 Nr. 101-I-46
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau – Komisija): Aušrinė Norkienė, Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Irena Haase, Sergėjus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Antanas Matulas, Kazys Starkevičius, Dovilė Šakalienė, Rita Tamašunienė, gavusi Seimo narių grupės (toliau – Pareiškėja) skundą dėl galimų Seimo statuto 145 straipsnio nuostatų pažeidimų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (toliau – TTK) ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teikia šią išvadą.
Etikos ir procedūrų komisija nustatė:
2023 m. lapkričio 28 d. Seimo narių grupė kreipėsi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą prašydama užsakyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 2, 6, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 27, 29, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2957 ir jį lydintiesiems teisės aktams (toliau – Projektas).
Šį prašymą TTK sprendė 2023 m. lapkričio 30 d. posėdyje ir priėmė sprendimą kreiptis į Mykolo Romerio universitetą. Posėdžio metu išvados prašę Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo statuto 145 straipsnis imperatyviai reikalauja, kad būtų kreipiamasi į daugiau nei vieną aukštąją mokyklą, todėl komiteto sprendimas kreiptis tik į viena gali būti pripažintas pažeidžiančiu Seimo statutą.
Pasak pareiškėjų, Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas per nurodytą ne trumpesnį negu 10 darbo dienų, bet ne ilgesnį negu 30 darbo dienų terminą pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto <...>“. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad „Pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.“
Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tuo atveju „Jeigu nė vienas iš subjektų, į kuriuos pagrindinis komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pagal kompetenciją negali atsakyti į suformuluotus klausimus, pagrindinis komitetas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo termino pabaigos priima sprendimą inicijuoti viešą kvietimą ekspertams dėl įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo.“
Pareiškėjos nuomone, toks reglamentavimas rodo, kad pagrindinis komitetas privalo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados kreiptis daugiau nei į vieną subjektą. Didesnio skaičiaus subjektų nuomonė leidžia į svarstomą klausimą pažvelgti iš skirtingų pusių, sudaro galimybę išgirsti skirtingų mokslininkų nuomonę.
TTK savo 2023 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. V-2023-19529 nurodė, kad 2023 m. lapkričio 30 d. TTK posėdyje buvo svarstomas Seimo narių grupės prašymas kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados dėl Projekto. Komiteto narys Andrius Vyšniauskas pasiūlė kreiptis tik į Mykolo Romerio universitetą. Tam TTK pritarė balsuodami: už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0.
TTK rašte taip pat nurodoma, kad Seimo statuto 145 straipsnyje nėra nurodyta, kad pagrindinis komitetas, įgyvendindamas Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas privalo kreiptis į tam tikrą ar tam tikrus reikalavimus atitinkančių aukštųjų mokyklų skaičių.
„Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindinių teisėkūros principų — aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl, jei įstatymo leidėjo tikslas būtų nustatyti imperatyvą komitetui, realizuojant 145 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę ar 4 dalyje numatytą pareigą, išvados kreiptis ne į vieną subjektą - taip normoje ir būtų nurodoma: „<...> į daugiau nei vieną <..>“ „<..> ne mažiau kaip du <...>“ ar pan. Darytina išvada, kad įstatymo leidėjas, priimdamas Seimo statuto 145 straipsnį, nenustatė imperatyvo pagrindiniam komitetui kreiptis į subjektų daugetą.“
„Šioje nuostatoje vartojama daugiskaita, nurodant „valstybinius mokslinius tyrimo institutus, aukštąsias mokyklas“, nes pagal lietuvių kalbos gramatikos sistemą daugiskaita turi apibendrinamąją reikšmę. Atitinkamai logiškai seka ir Seimo statuto 145 straipsnio 7 dalies formuluotėje naudojama daugiskaita.
Šiuo atveju atitinkami žodžiai taip pat negalėtų būti rašomi vienaskaita, nes vienaskaita rašoma, nurodant tam tikrą konkretų subjektą (pavyzdžiui, Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas).“
TTK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalyje (kurioje reglamentuojama Seimo narių teisė kreiptis į pagrindinį komitetą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo), nei kitose šio straipsnio dalyse ar kituose Seimo statuto straipsniuose nėra nurodyta, kad Seimo nariai teikdami prašymą gali ir (ar) privalo nurodyti konkrečius subjektus, į kuriuos būtų kreipiamasi numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados. Taip pat nei Seimo statuto 145 straipsnyje, nei kituose straipsniuose nėra nurodyta pagrindinio komiteto pareiga net ir gavus tokį prašymą, kuriame būtų įvardinti konkretūs subjektai ar jų skaičius, kreiptis būtent į subjektus, kuriuos nurodytu prašymo teikėjai ir (ar) kiti Seimo nariai (įskaitant ir Komiteto narius).
Galiojantis reglamentavimas nurodo, kad sprendimą dėl subjektų, į kuriuos bus kreipimąsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, ir šių subjektų skaičiaus priima pagrindinis komitetas. Tokį sprendimą ir priėmė TTK balsų dauguma.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į Komisijos paklausimą, 2023 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad „Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas per nurodytą ne trumpesnį negu 10 darbo dienų, bet ne ilgesnį negu 30 darbo dienų terminą pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, vartojama subjektų, į kuriuos gali būti kreipiamasi, daugiskaitos forma („valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas“) vertintina kaip abstrakcija, suteikianti galimybę, priklausomai nuo projekto, kuriam prašoma pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą, turinio ir paties Seimo komiteto sprendimo kreiptis į vieną ar kelis valstybinius mokslinių tyrimų institutus ar aukštąsias mokyklas dėl tokios išvados. Aptariamos nuostatos (joje vartojamų sąvokų) aiškinimas kaip imperatyvi pareiga kreiptis ne į vieną ar kelis subjektus, o į visus valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas neatitiktų Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies normos paskirties, protingumo taikant teisės normas kriterijaus. Taip pat pažymėtina, kad daugiskaitos forma logiškai vartotina dar ir dėl tos priežasties, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių valstybinių mokslinių tyrimų institutų bei aukštųjų mokyklų yra daugiau nei viena (-s).
Analogiškai (kaip abstrakcija) vertintina ir daugiskaitos forma, vartojama to paties Seimo statuto straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą, turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, numatytoje formuluotėje „projekto iniciatorių“. Kitoks, tiesiogiai pažodinis šios sąvokos aiškinimas reikštų, kad tuo atveju, kai projektą, kurio įgyvendinimui reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, inicijuotų, pavyzdžiui, vienas Seimo narys, jis neturėtų pareigos pateikti pasiūlymų dėl galimų šių lėšų šaltinių, kas, vėlgi, neatitiktų aptariamos Seimo statuto normos paskirties ir reguliuojamų santykių esmės. Arba atvirkščiai, jeigu būtų vartojama žodžių vienaskaitos forma - „iniciatorius“, „pasiūlymas“, tai galėtų implikuoti taip pat nelogišką normos aiškinimą bei taikymą, pagal kurį projektą, kurio įgyvendinimui reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, inicijuoti galėtų tik vienas Seimo narys ir jis galėtų pateikti tik vieną pasiūlymą.“
Pažymėtina, kad tiek Seimo statute, tiek kituose teisės aktuose yra daugiau teisinių normų, kuriose nurodoma daiktavardžių daugiskaita, tačiau tai nereiškia, jog teisės akto nuostata negalioja jei veiksmą atlieka vienas asmuo, ar pateikiamas tik vienas dokumentas ir pan. Pvz., Valstybės politikų elgesio kodekso 7 straipsnio 3 dalis suteikia teisę tyrimą atliekančiai institucijai susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas). Tokia nuostata nereiškia, kad ji gali būti taikoma tik tuomet, kai prašoma pateikti daugiau nei vieną dokumentą, o kai reikalingas tik vienas dokumentas, šios nuostatos taikyti negalima. Seimo statuto 135 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimui teikiamą įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Tokia nuostata nereiškia, kad kiekvieną teikiamą teisės akto projektą privalo pasirašyti daugiau nei vienas iniciatorius. Tokių ir panašių nuostatų galima rasti daugelyje teisės aktų.
Seimo narių prašymas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados Projektui buvo svarstomas 2023 m. lapkričio 30 d. TTK posėdyje. Seimo narys A. Vyšniauskas pasiūlė kreiptis į Mykolo Romerio universitetą, kadangi tik jame yra Viešojo saugumo akademija, glaudžiai susijusi su Projekte keliamais klausimais. Vieni iš prašymo užsakyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą teikėjai Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Julius Sabatauskas prašė kreiptis į daugiau aukštųjų mokyklų, taip pat į Teisės institutą. Nuomonėms išsiskyrus TTK buvo balsuojama. Už A. Vyšniausko pasiūlymą balsavo 5 komiteto nariai, todėl jam balsų dauguma buvo pritarta.
2023 m. gruodžio 15 d. TTK svarstė Projektą ir iš Mykolo Romerio universiteto gautą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą. TTK priėmė sprendimą kreiptis taip pat ir į kitus universitetus bei Teisės institutą, jog šie pateiktų savo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas. O pačiame Projekto svarstyme padaryta pertrauka.
Seimo statuto 145 straipsnis reglamentuoja kreipimosi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados procedūrą:
„<...>2. Pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas per nurodytą ne trumpesnį negu 10 darbo dienų, bet ne ilgesnį negu 30 darbo dienų terminą pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu:
1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir
2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo. <...>
4. Pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių <...>
7. Jeigu nė vienas iš subjektų, į kuriuos pagrindinis komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pagal kompetenciją negali atsakyti į suformuluotus klausimus, pagrindinis komitetas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo termino pabaigos priima sprendimą inicijuoti viešą kvietimą ekspertams dėl įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo.<...>“
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja:
1. Seimo narių grupės prašymas dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados buvo svarstomas 2023 m. lapkričio 30 d. TTK posėdyje.
2. TTK nariai balsų dauguma pritarė Seimo nario A. Vyšniausko siūlymui numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados kreiptis tik į Mykolo Romerio universitetą.
3. 2023 m. gruodžio 15 d. TTK priėmė sprendimą daryti Projekto svarstymo pertrauką ir kreiptis į daugiau universitetų bei Teisės institutą kaip to ir prašė numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatoriai.
4. Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 4 dalys numato, kad pagrindinis komitetas atitinkamai turi teisę arba privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas, tačiau toks teisinės normos formulavimas nereiškia, kad pagrindinis komitetas privalo visais atvejais kreiptis į daugiau nei vieną valstybinį mokslinių tyrimų institutą ar aukštąją mokyklą.
5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsakydamas į Komisijos paklausimą, 2023 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad „Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas per nurodytą ne trumpesnį negu 10 darbo dienų, bet ne ilgesnį negu 30 darbo dienų terminą pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, vartojama subjektų, į kuriuos gali būti kreipiamasi, daugiskaitos forma („valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas“) vertintina kaip abstrakcija, suteikianti galimybę, priklausomai nuo projekto, kuriam prašoma pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą, turinio ir paties Seimo komiteto sprendimo kreiptis į vieną ar kelis valstybinius mokslinių tyrimų institutus ar aukštąsias mokyklas dėl tokios išvados.
Etikos ir procedūrų komisija, vadovaudamasi Seimo statuto 145 straipsnio nuostatomis, nusprendė:
1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, priimdamas sprendimą kreiptis į vieną aukštąją mokyklą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, Seimo statuto 145 straipsnio nuostatų nepažeidė.
2. Rekomenduoti komitetams, taikant Seimo statuto 145 straipsnio nuostatas, esant poreikiui ir galimybėms, kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados į daugiau nei vieną ekspertą, siekiant kuo objektyvesnio teisės aktų projektų įvertinimo.
3. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą kreiptis į kitus universitetus ir Teisės institutą, tyrimą nutraukti.
Balsavimo rezultatai: už 9.
Komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė