LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 10, 11 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-03-30 Nr. XIVP-998(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Teikiamo projekto 1 ir 2 straipsniais siūloma keičiamame Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) pakeisti vertimosi tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba licencijų galiojimo tvarką, nustatant kasmetinį šių licencijų perregistravimą ir kartu nustatant, kad neperregistruotos licencijos negalioja. Pasiūlymų turinys diskutuotinas šiais aspektais.

Pirma, Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta: „Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.“ Tokia Civilinio kodekso norma Civilinio kodekso komentare aiškinama taip: „Licencijos išdavimas neterminuotam laikui reiškia, kad įstatymas ar licencijavimo taisyklės negali nustatyti jokio licencijos galiojimo termino, taip pat jo perregistravimo ar reikalauti atlikti panašių veiksmų, sukeliančių tokius pačius padarinius kaip ir licencijos laikinumas“. Taigi, vertinant Civilinio kodekso nuostatų turinį ir esmę, pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.“ Atsižvelgiant į tai, kad Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės teisinius santykius, susijusius su licencijų neterminuotu galiojimu, kituose įstatymuose reguliuoti kitaip, nei tai reguliuojama Civiliniame kodekse, teigtina, kad siūlomas įstatymo pakeitimas, kaip prieštaraujantis Civiliniam kodeksui, negalėtų būti taikomas.

Antra, keičiamo įstatymo III skyriaus trečiasis skirsnis reguliuoja tik licencijos išdavimo procesą, tačiau šiame skirsnyje nenustatomas joks reguliavimas, susijęs su licencijų „perregistravimo“ procesu. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, jog pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, su asmenų teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad licencijos neperregistravimas laikytinas esmine ūkinės veiklos sąlyga, kadangi licencijos neperregistravimas, naikintų licencijos galiojimą. Šiame kontekste pažymime, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 15 d. nutarime nurodė: „<...> nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu <...>“. Todėl manome, kad įstatyme neįtvirtinus visų licencijos „perregistravimo sąlygų“ ir kriterijų, turėtų būti svarstoma tokio reguliavimo atitiktis Konstitucinio Teismo oficialiajai doktrinai.

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir licencijų perregistravimo“, nes licencijavimo taisyklės savo turiniu turėtų apimti visus su ūkio subjektų licencijavimu susijusius teisinius santykius.

3. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į jos turinį, turėtų būti ne keičiama ir dėstoma nauja redakcija visa 11 straipsnio 15 dalis, o ši dalis pildoma tik vienu punktu. Atsižvelgiant į tai, šios projekto 2 straipsnio dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 11 straipsnio 15 dalį 6 punktu:“. Atitinkamai dėstomoje dalyje turėtų būti dėstomas tik pildomasis 6 punktas. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies, kuria keičiama 11 straipsnio 16 dalis, papildant ją 8 punktu.

4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą licencijas verstis tabako gaminių gamyba ar didmenine prekyba tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmenine prekyba neapdorotu tabaku perregistruotų ne pačios jas turinčios įmonės, o atitinkami viešojo administravimo subjektai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 15 dalies 6 punktas turėtų būti dėstomas taip: „jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo turima licencija neperregistruojama“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 16 dalies 8 punktui.

5. Kadangi projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje minima sąvoka „psichoaktyviosios medžiagos“ įstatyme yra nevartojama, ji turėtų būti arba apibrėžta pačiame keičiamame įstatyme, arba jame pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ji yra apibrėžta.

6. Pažymėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad rinkliavos už mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusių gaminių licencijų išdavimą ir perregistravimą gali būti naudojamos psichoaktyviųjų medžiagų paklausos mažinimo priemonių įgyvendinimui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, yra deklaratyvi, jokio reguliacinio turinio neturinti norma, nesukurianti jokių konkrečių pareigų ją taikančiam subjektui. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio nuostatos (ne įpareigojančios ar draudžiančios, o numatančios ir išskiriančios tik vieną iš daugelio viešojo administravimo subjekto veikos galimybių) nebūdingos viešojoje teisėje. Be to, pažymėtina, kad formuluotė „rinkliavos gali būti naudojamos“ nėra tiksli, nes naudojamos ne pačios rinkliavos, o lėšos už rinkliavas.

7. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje turėtų būti išbraukta išlyga dėl šio straipsnio 2 dalies ankstesnio įsigaliojimo, t.y. įstatymo taikymo nuostata turėtų įsigalioti kartu su įstatymu.

8. Įvertinus projekte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo visumą, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija 2024 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus” suformuluotas pavedimas, pagal kurį ir Vyriausybės „įgaliota institucija” galėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, stokoja teisinio pagrįstumo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį būtent Vyriausybė, remdamasi šiuo Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais turi įgaliojimus nustatyti verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamybos didmeninės ir mažmeninės prekybos, neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijavimo taisykles.

9. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių veiklos licencijavimo taisykles, vadovaudamasi šiuo Įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad licencijų išdavimo savivaldybėse veiksmus koordinuoja ir stebėseną atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Atsižvelgiant į nurodytas keičiamo įstatymo nuostatas, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

Departamento direktorius                                                                                       Dainius Zebleckis

E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]