LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 360
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame šios dienos rytinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai. (Šurmulys salėje)
10.01 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario Martino Žaltausko priesaika
Gerbiami kolegos, mieli Seimo nariai, lapkričio 26 dienos posėdyje mes M. Žaltauską paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Vyriausiosios tarnybinės etikos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Tad kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir M. Žaltauską prisaikdinimo procedūrai.
M. ŽALTAUSKAS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Martinas Žaltauskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums jūsų darbuose.
10.03 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Gražinos Vickutės priesaika
Gerbiamieji, o dabar bus dar viena priesaika, nes lapkričio 28 dieną G. Vickutę mes paskyrėme Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai prisiekia Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas, priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime. Kviečiu gerbiamą Seimo Pirmininką ir G. Vickutę prisaikdinimo procedūrai.
G. VICKUTĖ. Aš, Gražina Vickutė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname naują Vyriausiosios rinkimų komisijos narę ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums jūsų darbuose!
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Laba diena, gerbiami kolegos.
Darbotvarkės tvirtinimas.
E. Gentvilas – dėl darbotvarkės.
E. GENTVILAS (LSF). Labas rytas, kolegos. Visų pirma norėjau pasiteirauti, kur yra solenizantas R. Karbauskis? Mes su Seimo Pirmininku norėjome jį pasveikinti, išbučiuoti raudonus žandus, tačiau, matyt, teks atidėti šitą procedūrą vėlesniam laikui.
10.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar dėl darbotvarkės. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlome išbraukti iš darbotvarkės 1-4 punktą dėl socialinės paramos mokiniams, kadangi nepraėjo 48 valandos nuo pateiktų pasiūlymų, taip pat išbraukti 1-11 klausimą – tai dėl Seimo rinkimų įstatymo barjero nustatymo ir 2-7 klausimą – Odontologijos rūmų įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvus dėl 1-11 klausimo ir odontologų.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl 1-11 klausimo. Mes manome, kad iš tikrųjų reikia persvarstyti ir siekti kompromiso, ar 3 %, ar 4 %, nes priešingu atveju gali likti esama situacija – 5 %. Dar reikalingas tarimasis.
Dėl Odontologijos rūmų mes matome net ir pastabų, kad gali prieštarauti Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl darbotvarkės? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu pritariu siūlymui, kurį suformulavo kolega Eugenijus, išbraukti 1-11 klausimą. Taip pat siūlau dar keletą išbraukimų – tai 1-6.1 ir 1-6.2 klausimus. Tai yra projektai dėl viešojo sektoriaus įvairių darbuotojų atlyginimų, bet svarbiausia, kad čia yra ir dėl mokytojų atlyginimų koeficientų, kuriuos siūloma padidintus įtvirtinti tik nuo rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu, kai viena profesinė sąjunga dar vis dėlto grasina streikais, nesutinka ir, manau, kai mes dar nepriėmėme visų mokestinių įstatymų, tiesiog reikėtų pasilikti rezervą ir svarstymo galimybę – gal vis dėlto nuo sausio 1 dienos galėtų įsigalioti tie padidinti koeficientai, kaip tikisi mokytojų bendruomenė. Todėl siūlau šiandien išbraukti.
Taip pat siūlau išbraukti 1-14.1 ir 1-14.2 klausimus. Tai yra projektai, kuriais būtų įteisintas prievartavimas žmonių, ligonių pirkti pačius pigiausius vaistus.
Toliau. Siūlau išbraukti 2-18 klausimą – tai Seimo rinkimų įstatymo pataisos dėl to, kad įgytų teisę į komisijas deleguoti savo atstovus rinkimuose nedalyvavusios partijos.
Taip pat išbraukti rezervinį 1 ir rezervinį 2 klausimus dėl komitetų sudėties skubaus keitimo. Aš suprantu, čia baimės akys didelės, kad Ekonomikos komitetas gali užtrukti, kol apsispręs dėl vieno mokestinio įstatymo projekto. Bet, manau, yra paprastesnis būdas – tiesiog pakeisti protokolinį sprendimą ir Ekonomikos komitetą atleisti nuo prievolės būti papildomu komitetu, bet netrikdyti jau nusistovėjusios sudėties. Ir siūlau išbraukti 2-2 klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo keitimo, kuris, manau, neatitinka elementarios logikos, suteikdamas komisijos pirmininkei nepagrįstas teises.
PIRMININKAS. Pateikti tokie pasiūlymai. Gal pradėsiu nuosekliai, pagal darbotvarkę, kaip klausimai buvo surašyti į darbotvarkę. Pirmasis būtų 1-4 klausimas. E. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti iš darbotvarkės Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 51, prieš – 32, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta, darbotvarkėje lieka.
1-6.1 ir 1-6.2 klausimai. Pasiūlymas buvo J. Razmos frakcijos vardu išbraukti juos iš darbotvarkės – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame dėl šių projektų.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 50, prieš – 36, susilaikė 24. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra E. Gentvilo ir J. Razmos dėl darbotvarkės 1-11 klausimo – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jo negalime išbraukti, taip? Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Balsuojame. Pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 56, prieš – 35, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta. (Šurmulys salėje)
Kitas pasiūlymas. Taip pat J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti 1-14.1 ir 1-14.2 klausimus, tai yra Farmacijos įstatymo 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame dėl pasiūlymo. (Triukšmas salėje)
Balsavo 114 Seimo narių: už – 48, prieš – 37, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Taip pat frakcijos vardu J. Razma siūlė išbraukti darbotvarkės 2-2 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3735. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 55, prieš – 40, susilaikė 18 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta, lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas taip pat frakcijos vardu. E. Gentvilas siūlė išbraukti 2-7 klausimų bloką iš darbotvarkės, tai yra Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimuosius. Balsuojame.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 55, prieš – 35, susilaikė 22 Seimo nariai. Pasiūlymui taip pat nepritarta. 2-7 klausimų blokas lieka darbotvarkėje.
Darbotvarkės 2-18 klausimas. J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti, tačiau ten yra pertrauka iki kito posėdžio, išbraukti negalime, nebalsuosime.
Rezervinis 1 ir 2 klausimai. J. Razma frakcijos vardu prašė išbraukti Seimo nutarimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo ir dėl komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo. Balsuojame dėl rezervinių 1 ir 2 klausimų. Buvo pasiūlymas išbraukti. Kas pritaria pasiūlymui išbraukti, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 54, prieš – 37, susilaikė 25 Seimo nariai. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendro sutarimo nėra. Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 63, prieš – 44, susilaikė 10 Seimo narių. Darbotvarkė tokia, kokia buvo pasiūlyta Seniūnų sueigoje, patvirtinta.
10.19 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4023(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4023.
Priėmimas. Pranešėjo į tribūną nekviesime, priimsime pastraipsniui.
Yra S. Gentvilo pasiūlymas. Nepraėjo 48 valandos, jo nesvarstysime, todėl pranešėjo tribūnoje ir nebūtina turėti.
1 straipsnis. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
S. Gentvilas – dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi jūs neleidote pristatyti vieno iš mano pasiūlymų, nes nepraėjo 48 valandos, tai aš norėčiau balsavimo ir pasisakymo dėl konkretaus straipsnio, dėl kurio gautas mano pasiūlymas. Galima ne bendru sutarimu, bet balsuojant dėl konkretaus straipsnio.
PIRMININKAS. Priimant pastraipsniui jūs neužsirašėte kalbėti dėl to straipsnio.
S. GENTVILAS (LSF). Jūs net akių nepakėlėte, gerbiamas Pirmininke, nebuvo galimybės.
PIRMININKAS. Buvo atidaryta ir…
S. GENTVILAS (LSF). Dėl 5 straipsnio pritarimo ar galima balsuoti?
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka sugrįžti prie 5 straipsnio priėmimo, kuriam buvo bendru sutarimu pritarta? Priimtas bendru sutarimu 5 straipsnis, negrįžtame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kitų šalių pavyzdžiai, pavyzdžiui, mūsų kaimyninės Estijos, rodo, kad jeigu darželiuose, parengiamosiose klasėse ir pradinukų klasėse yra nemokamas maitinimas, tai tokiu būdu iš tikrųjų yra užtikrinama teisė į nemokamą mokslą, ką ir turi užtikrinti mūsų valstybė pagal Konstituciją, taip pat yra sprendžiamos svarbios socialinės ir sveikatos problemos. Tuomet tikrai nelieka tiek nelygybės klausimų, vaikų gyvenime yra ugdomi sveikos mitybos principai. Taigi tikrai kviečiu palaikyti, nes kaimynų estų pavyzdys rodo, kad pas juos ne tik ši problema yra išspręsta, bet ir patys mokymosi rezultatai yra kur kas geresni negu mūsų ir Latvijos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, pritariu kiekvienam žodžiui, ką M. Puidokas pasakė, bet, man atrodo, reikėtų atkreipti dėmesį į kitą aspektą. Mano pasiūlymas, kurio čia neleista pateikti, susijęs su akcentavimu, kad nemokamas maitinimas priešmokyklinukams ir pradinukams bus teikiamas tik valstybinėse ir savivaldybių įsteigtose mokyklose, ne privačių steigėjų, ne katalikiškų mokyklų moksleivijai.
Šituo įstatymu mes diskriminuojame vaikus, skirstome juos į valstybinius vaikus ir privačius vaikus. Tai čia yra absurdiškas diskriminavimas, nes vaikai yra tie patys vaikai, jų tėvai yra Lietuvos mokesčių mokėtojai. Ir staiga mes valstybines ir savivaldybių mokyklas lankančius moksleivius maitinsime, o privačiose nemaitinsime. Pavyzdžiui, vien privačiose Valdorfo mokyklose mokosi 63 socialiai remtini moksleiviai. Taigi nėra taip, kad tokias mokyklas lanko tik turtingųjų vaikai, ten gausu ir kitokių vaikų. Tokia diskriminacija, kilusi dėl įstatymo pasiūlymų, žeidžia visuomenę, skaldo ją iš tikrųjų, nes tai tas pats, kas pasakyti: mergaitėms duosime valgyti, o berniukams neduosime valgyti, arba vienos tautinės mažumos moksleiviams duosime valgyti, o daugumos neduosime.
Taip negali būti įstatymu užfiksuota, kad skirstomi moksleiviai ir jų tėvai, nors moka tuos pačius mokesčius, vieniems vaikams duosime nemokamą maitinimą, o kitiems neduosime. Man atrodo, reikėtų grįžti ir suvienodinti. Negali taip valstybėje būti, kad vieni vaikai yra valstybiniai, kiti yra privatūs, nors jų tėvai moka tuos pačius mokesčius. Šitai yra stipriai taisytina ir turėtų būti atsižvelgta ir sugrįžta.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš reaguosiu į Simoną pasisakymą. Gerbiamas kolega, kai jūs sutarsite su kolega iš dešinės, dešiniau nuo jūsų, kad dalies savo šeimos dividendų jis galės atsisakyti, tada mes galėsime pradėti kalbėti apie nemokamą maitinimą ir ūkio lėšas tiems UABʼams, kurie gauna didžiulius pinigus, ir tiems švietimo oligarchams, kurie čia bando vaidinti teisuolius.
O kalbant apie sprendimus, ką mes padarėme, šiuo sprendimu mes darome dar vieną žingsnį link universalios sistemos, kai visi mokiniai gauna nemokamą maitinimą. Žinoma, mes galime tai padaryti kol kas tik pirmokams, tokios yra mūsų galimybės, švietimo srityje tikrai yra daug problemų, mes išleidžiame visai nemenką BVP procentą švietimui, tačiau yra daug neteisingumo švietimo sistemoje, yra labai daug milijonų, kurie nueina galbūt visai ne ten, kur reikėtų, ir iš to pelnosi gal visai ne tie, kurie turėtų pelnytis arba iš viso neturėtų pelnytis.
O kalbant apie nemokamą maitinimą, tai yra labai gerai. Mes darome dar vieną žingsnį link universalios sistemos, beje, A. Veryga sėdi iš dešinės, noriu jam padėkoti už moksleivių maitinimo kokybės pagerinimą. Taip, turime eiti toliau – ir antrokams, ir trečiokams, ir ketvirtokams… Tam reikės ieškoti daugiau pinigų, bet yra žingsniai link universalios sistemos: kaip vaiko pinigų sistemoje mes darome universalius sprendimus, traukiamės nuo neoliberalizmo, kurį jūs taip sėkmingai gynėte daugybę metų, taip dėl piniginės socialinės paramos darome tuos pačius sprendimus. Jeigu euru padidėjo atlyginimas, pajamos šeimos, neatimame socialinių pašalpų. Visi tie sprendimai yra labai svarbūs, būtent jie mažina skurdą Lietuvoje.
Ir šis sprendimas, taip, valstybinėse mokyklose, nes 90, 95, 96, 97 % moksleivių mokosi valstybinėse mokyklose, ir mes turime galimybę būtent ten keisti situaciją. Privačiose mokyklose…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …kur tėvai moka už mokslą, deja, to padaryti šiandien negalime, ypač turint…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …tokius dividendus ir tokius stambius oligarchus ten.
PIRMININKAS. Kolegos, sutarkime, 11 sekundę, viršijus pasisakymo laiką, išjungsime mikrofoną. Kalbės Seimo narė I. Šimonytė. Motyvai – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Nenorėčiau kalbėti prieš įstatymą, bet, kai gerbiamas Tomas kalba visokius dalykus apie visokius švietimo oligarchus ir kitus, reikėtų priminti, kad universali vaiko išmoka yra mokama visiems vaikams, įskaitant ir tuos vaikus, kurie mokosi privačiose mokyklose, įskaitant tuos vaikus, kurių tėvai yra dividendus uždirbantys žmonės. Bet kadangi jis manęs neklauso, tai daugiau aš savo burnos neaušinsiu. Tiesiog dėl protokolo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį ir akcentuoti dar vieną labai svarbų šio sprendimo aspektą. Tai yra ne tik socialinis aspektas, ne tik, kaip minėjo kolega Tomas, tam tikros sistemos universalumo aspektas, bet čia yra labai svarbi ir sveikatos dedamoji.
Ugdymo įstaiga yra ta vieta, kur kai kuriems vaikams, ypač ten, kur tėvai gal turi mažiau sveikatos žinių, gal kartais turi mažesnes ir pajamas, tai yra ta vieta, kur vaikas gali gauti sveikatai palankų maistą, kur gali pirmą kartą gyvenime su tokia galimybe susipažinti. Iš tiesų tie pakeitimai, kurie yra dabar priimti dėl maitinimo tvarkos, aprašas sudarant ir švediško stalo, ir sveikatai palankaus maisto galimybes, tikrai vaikams sudarys galimybę augti sveikesniems. Kviesčiau palaikyti šį sprendimą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tie pirmokėliai dar nesupranta, kodėl vienus maitina, kitų nemaitina. Jeigu mes žengiame pirmą žingsnį, ženkime ir maitinkime visus pirmokėlius. Ateis laikas, gal mes visus pradinukus maitinsime. Aišku, vyresni vaikai supranta, dėl ko kai kurie vaikai valgo be užmokesčio, jie žino, kad padėtis sunki, bet pirmokėliai dar ne viską supranta. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4023) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4028. Priėmimas.
Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti. Manau, kad didelių diskusijų nebus, bet dar kartą primenu apie tai, kad visos socialinės išmokos, skaičiuojamos pagal bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, valstybės remiamų pajamų dydžius, pas mus yra indeksuojamos kartu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu. Tai yra didžiulis mūsų kadencijos pasiekimas – daugelis socialinių išmokų Lietuvoje didėja kartu su augančiomis kainomis, su infliacija. Anksčiau to nebuvo. Tuo turime didžiuotis ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuoti Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl projekto priėmimo, kad jis taptų įstatymu.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai ir 109 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4028) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8, 20, 221, 222 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4029(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 8, 20, 221, 222 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4029. Priėmimas. Pranešėjas taip pat A. Dumbrava, bet į tribūną nekviesime, nes nėra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 4 ir 5 straipsniams taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. Taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad balsuojame už mažų pensijų kėlimą papildomai prie pensijų indeksavimo. Kaip žinote, nuo sausio 1 dienos pensijos vidutiniškai didės arti 30 eurų. Žinoma, kai kurios pensijos didės daugiau, kai kurios šiek tiek mažiau, bet tam, kad spręstume skurdo problemą, mes sukūrėme sistemą, kad mažos pensijos yra indeksuojamos papildomai. Šį kartą jau pasiekėme minimalių vartojimo poreikių dydį, tai yra tos priemokos yra didinamos 100 % pagal tą vartojimo poreikių dydį. Mažų pensijų gavėjams, visų pirma šios šalies senyvo amžiaus moterims, tai yra labai svarbi žinia. Mes turime tai daryti tam, kad skurdo rodikliai, panašiai kaip su šeimų situacija, taip pat mažėtų ir tarp senjorų. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Taip pat motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš irgi pasisakau už. Aš manau, įstatymo projektas yra labai socialiai atsakingas, kad tiems, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, apie 30 eurų yra didinama šalpos pensija. Tik gaila, kad žiniasklaida nuolat pateikia Lietuvos gyventojams melagingą informaciją, kad pensija didės tik 3 eurais. Ne vieną reportažą mačiau, taip pat per Lietuvos televiziją, kai žmonės numoja ranka, pyksta, kad tyčiojasi iš jų, nes didinama tik 3 eurais. Klaidina visuomenę, bet, žinoma, aš manau, kai žmogus gaus pensiją po šio įstatymo priėmimo ir jo įsigaliojimo, jis supras, kad žiniasklaida nekalba tiesos. Tai yra labai socialiai atsakingas žingsnis, tai mažina skurdą.
Man atrodo, kad taip pat dažnai yra kalbama, – greitai ta bazinė arba net šalpos pensija susilygins su dirbančiųjų pensija. Štai paimkite, aš nagrinėjau, kokia yra situacija Norvegijoje, ne Norvegijoje, bet Danijoje. Danijoje ar tu dirbai, ar nedirbai, ar tu turėjai dideles pajamas, ar mažas pajamas – visiems pensija yra vienoda. Ten aiškina, jeigu tu turėjai dideles pajamas, turėjai galimybę susitaupyti ir prisidėti prie oresnio senatvės gyvenimo. Man atrodo, kas yra, tikrai šitas žingsnis yra žengtas, dar reikia ryžtingesnį žingsnį žengti, bet ir tai gana pakankamas. Sveikinu už tokį žingsnį, už tokį įstatymo projektą ir tikiuosi, kad visi vienbalsiai pritars.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Būčiau nekalbėjęs, tikrai čia daug kalbų nereikia, bet prieš tai kalbėjęs mano kolega prišnekėjo šiek tiek ne tai, kas parašyta šiame įstatyme. Jūs duodate viltį žmonėms, kad jie išgirs, kad šalpos pensija padidės 30 eurų. Nereikia kalbėti! Jūs kalbėjote apie pensijų didinimą, bet dabar mes priimame šalpos, ir tas didinimas yra labai skirtingas ir labai nedidelis. Aš manau, kolegos, kurie balsuosime dėl kitų įstatymų… Vakar, pavyzdžiui, mūsų komitete mes vėl turtingiems žmonėms 12–15 mln. planuojame kitais metais atiduoti už nieką, o tiems, kuriems reikia, didiname 1–2 eurais. Tikrai šita politika yra jūsų balsavimuose. Gerbiamas kolega, reikia kalbėti į temą. Reikia šitiems įstatymams pritarti, nes šalpos pensija yra labai maža ir didėjimas yra ženkliai mažesnis negu valstybinio socialinio draudimo pensijos.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių, vienbalsiai 110 balsavo už. Projektas Nr. XIIIP-4029 tapo įstatymu. Jis priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4024(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4024(3). Priėmimas. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašau į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija.
Priimame pastraipsniui. Naujos redakcijos 1 straipsnyje yra daug straipsnių, jiems nuosekliai ir pritarsime. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio – pareigybių lygiai – yra Seimo nario E. Jovaišos pasiūlymas. Pristato… (Balsai salėje) Pirmiausia, ar yra 29? Bendru sutarimu, kad yra 29, kurie pritaria, kad būtų svarstoma pataisa. E. Jovaišą prašau pristatyti pataisą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia yra pakoreguota mokytojų atlyginimų lentelė, atsižvelgiant į tuos nutarimus, tai yra į tas perspektyvas, kurias mes turėsime dėl mokytojų atlyginimų. Todėl komitetas pritarė, tai yra ne komitetas, aš pritariu ir prašyčiau pritarti viso Seimo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė E. Jovaišos pataisoms, nes jos įgyvendina patobulintą Vyriausybės projektą ir Nacionalinę kolektyvinę sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt šio pasiūlymo yra dvi vietos. Tai yra viena lentelė, iš tikrųjų sveikintina tai, kad kyla atlyginimų koeficientai, kad iš tikrųjų sprendžiama nemažai problemų, tačiau yra kita vieta – tai data. Aš apgailestauju. Nors vis dėlto Švietimo ir mokslo komitete buvo apsitarta, kad kilimas galėtų prasidėti nuo sausio mėnesio, ir buvo priimti tam tikri sprendimai, registruojant pasiūlymus dėl 51 mln.: 39 mln. iki rugsėjo 1 dienos plius 13 mln. po rugsėjo 1 dienos, bet tenka apgailestauti, kad vis dėlto, nežinau, kas kokį rūką paleido profsąjungoms, kai kurios profsąjungos nusileido, pasirašė kažką, ko mes dar nematėme, ir tuo motyvuojant teikiamas tas pasiūlymas.
Iš tikrųjų mes kaip ir negalime nebalsuoti už lentelę, bet, aišku, dėl datos gaila. Buvo įregistruotas pasiūlymas gana vėlai, tik 3 dieną, ir iš tikrųjų mes negalėjome imtis iniciatyvos vis dėlto bandyti kažkaip išskaidyti. Tikrai su apgailestavimu turėsime balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Kolegos, galime pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Tik pritariantieji balsai yra užsirašę. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
5 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom pakomentuoti. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu bendru sutarimu galime pritarti visam 5 straipsniui.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
12 straipsnis – premijos. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu suredaguotam visam 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
14 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Mes bendru sutarimu pritariame visam 14 straipsniui.
Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Visas naujosios redakcijos 1 straipsnis peržiūrėtas ir jam pritariame bendru sutarimu.
Naujosios redakcijos 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien mes priimame įstatymą, pagal kurį didėja atlyginimai mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams. Greitai priimsime taip pat bazinio dydžio kėlimą, kuris palies 340 tūkst. darbuotojų. Visa tai tapo įmanoma, nes Lietuvoje atsirado kokybiško, skandinaviško tipo socialinio dialogo praktika. Pavasarį profesinės sąjungos labai aktyviai derėjosi dėl kolektyvinės sutarties (šiandien mus iš balkono stebi profesinės sąjungos vadovė) ir pasirašė ganėtinai ambicingą sutartį, kuri numato mažiausių atlyginimų kėlimą, koeficientų didinimą labai reikšmingai. Tai nėra maži pinigai. Pažiūrėkite, įsiskaitykite į sutartį, aiškinamąjį raštą. Maži atlyginimai, mažų atlyginimų koeficientai didės 100–150 eurų, 20–25 % A, B, C, D kategorijų žmonėms. Tai yra labai reikšmingas pakėlimas. Jūs galit… Man labai keista, kai opozicijai profsąjungos yra patogios, ji apeliuoja į profsąjungas, tada, kai profsąjungos išsikovoja savo tikslus, išsikovoja atlyginimų pakėlimą, tada jau profsąjungos tampa nebepatogios, jau galima ir profsąjungas toliau kritikuoti. Tai susitarkite su savimi, kam jūs atstovaujate. Siūlau balsuoti už, nes Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra ambicinga ir reikalinga.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš jau minėjau pasisakydamas dėl komiteto pirmininko E. Jovaišos pasiūlymo, iš tikrųjų yra dvi pusės, kad lentelės yra su koeficientais, viskas gerai, bet tai, kad yra data tik nuo rugsėjo mėnesio, iš tikrųjų tai primena tokį priešrinkiminį populizmą, arba yra kitas žodis – priešrinkiminis chuliganizmas, arba dar kitas – kirkilizmas. Mes prisimename, kuo tas pasibaigė, kai nesant pakankamai pajamų išeinanti partija padovanoja dovanėles tiems, kurie ateis. Tai šiuo atžvilgiu tikrai negarbinga. Perėjimas turėjo būti ganėtinai tolygus.
Jeigu jau taip jūs sprendžiate, tai iš tikrųjų turėjo būti taip, kaip komitete buvo nuspręsta: 39 mln. iki rugsėjo ir 13 mln. po rugsėjo. Bet to nėra padaryta. Iš tikrųjų jūs padarote nuo rugsėjo mėnesio, tai yra kadencijos pati pabaiga, o po to – kas bus, tas bus. Taip tikrai negalima daryti. Iš tikrųjų turėtų būti iš anksto numatyti tam tikri pinigai biudžete ir sprendžiama problema iš esmės, o ne dėl priešrinkiminio laikotarpio.
Kadangi klausimas ganėtinai sudėtingas, dar ne visos profsąjungos pasirašė sutartį, tai aš neatmetu varianto, kad turėtume dar galimybę greitai grįžti prie to įstatymo ir priimti sprendimus tokius, kokius priimame komitete. Nes komitete vienas iš sprendimų buvo vis dėlto numatyti biudžete 52 mln. ir iš esmės pakelti bendrojo lavinimo… taip pat kiti sprendimai buvo priimti, kad būtų skirta lėšų ir išlyginant pradinį mokymą, ir pritempiant aukštyn pagalbą švietimui. Ir pagalba švietimui… taip pat ne visos lėšos biudžete bus numatytos. Iš tikrųjų siūlau balsuoti už, bet laukti dar žinių iš kitų profsąjungų. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Labai norėčiau kreiptis į savo kolegą Tomą, jis turbūt užmiršo, apie ką mes kalbėjome ilgalaikėje… Jis neklauso, bet aš, skirtingai nei Ingrida, vis tiek viską pasakysiu. Mes buvome Vyriausybės komisijoje dėl ilgalaikės ir tvarios darbo užmokesčio strategijos sukūrimo ir ten aiškiai buvo pasakyta ir parodyta, kad mokytojų atlyginimai, žiūrint Europos kontekste, turi būti šiek tiek aukštesni negu vidutinis darbo užmokestis. Jeigu mes tokiais tempais kaip dabar šioje sutartyje didinsime ir tai, kas numatyta biudžete, jie niekados nepasieks to, ką mes planuojame. Maža to, prieš trejus metus su pompa paskelbėme, kad mokytojų profesija yra prestižinė. Tauta rinko, už ką turime balsuoti. O tai, ką mes darome, yra tam tikra parodija. Pažiūrėkite, kaip apskritai vyko dėl šio įstatymo. Vyriausybė atneša, žinodama, kad pasirašyta 2017 metais sutartis ir kad šie skaičiai turi būti įdėti į biudžetą, atneša visiškai kitokius skaičius. Ant durniaus, taip liaudiškai pasakysiu. Galbūt prašoks, galbūt prastumsime. Tada komiteto pirmininkas… Švietimo ir mokslo komitetas turi teikti pataisas, kurios atitinka sutarties dydžius, ir mes čia kalbame apie socialinį dialogą. Bent jau susilaikykime nuo tokių pasakymų, kad mes čia vystome socialinį dialogą, mylime vienas kitą. Na, iš veiksmų aš matau visai kitokius dalykus. Aš pritariu, kad reikia didinti, bet jeigu jau mes strateginėje komisijoje kalbėjome apie tai, kad mokytojų atlyginimai turi daugiau didėti, kad pasiektų tą prestižinę profesiją, tai šitas didinimas yra iš vargo. Iš vargo tą darome ir dar bandome apgauti tuos pačius mokytojus. O sausio mėnesį turbūt bus dar viena okupacija kurios nors ministerijos, greičiausiai Švietimo.
PIRMININKAS. Ar jūsų motyvai buvo už?
A. SYSAS (LSDPF). Už.
PIRMININKAS. Už. Kalbės Seimo narys P. Gražulis. Motyvai – už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vis tiek opozicija randa bet kada pasisakyti prieš. Aš matau, kaip konservatoriai pyksta, na, kaip čia dabar atsitiko, kad profesinės sąjungos buvo sukurstytos, buvo čia visos išrikiuotos Seime, buvo surengta konferencija ir staiga nutraukė maištą. Tai tikrai yra didelis blogis. Man atrodo, kad profesinės sąjungos ir švietimo darbuotojai supranta esamą situaciją ir elgiasi atsakingai – jiems didinama. Žinoma, jeigu valdančioji dauguma surastų ir būtų galimybės daugiau padidinti lėšas, neabejoju, kad būtų didinama daugiau. Bet šiandien biudžetas nėra guminis ir mes turime būti atsakingi priimdami biudžetą. Džiaugiuosi, kad švietimo darbuotojai tikrai gana supratingai reagavo į šitą pasiūlymą ir pasiekė kompromisą. Paskutinę konservatorišką profsąjungą taip pat raginčiau solidarizuotis su kitomis profsąjungomis ir tenkintis dabartiniu atlyginimų pakėlimu, ir prisiminti, kad konservatoriai ne didino, o atiminėjo atlyginimus ir pensijas, įšaldė daugelio atlyginimus, ne tik atiminėjo. Kiekvienais metais dabartinė valdančioji dauguma tikrai didina atlyginimus visiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Norisi daugiau, bet duoda tiek, kiek yra galimybių. Manau, kad čia prieštarauti tikrai nereikėtų. Reikėtų balsuoti už ir tikrai kviesti būti atsakingas visas profesines sąjungas ir atsisakyti bet kokių streikų, kad konservatorių kurstymui nepasiduotų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Garbusis Seime, mano pasiūlymas buvo nuo pat pradžių nuoseklus. Aš nuo pat pradžių prašiau ir komitetas mane palaikė, kad būtų 18,6 mln. nuo ateinančių metų rugsėjo 1 dienos. Taip, iš tikrųjų mes svarstėme komitete, taip, aš palaikiau idėją, kad reikėtų mėginti. Mūsų komiteto Seimo narių būtų pasiūlymas, kuriam aš taip pat pritariu, kad nuo sausio 1 dienos šitai būtų padaryta. Jeigu būtų galima tai padaryti, aš būčiau buvęs tiesiog laimingas, deja, rezultatai yra šiek tiek kitokie.
Dabar dėl tų profsąjungų, kurios čia nuolat švysčioja mūsų padangėje ir žodžiuose, ir veiksmuose. Noriu pasakyti, kad tai yra šakinės kolektyvinės sutarties dalyviai, pasirašę šitą sutartį su Vyriausybe dėl finansavimo. Į ją įeina bent trys profsąjungos, kurios atstovauja bendrajam ugdymui, ir viena, kuri atstovauja aukštajam mokslui. Tai tos, kurios ir gali pasirašyti šitą sutartį, nes yra prisijungusios prie kolektyvinės sutarties. Kaip nors kitaip aš elgtis tiesiog ir nebegalėjau, turėdamas omenyje ir profsąjungų pritarimą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Balsuojame. Atsiprašau, užsirašė V. Juozapaitis. Motyvai prieš.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Garbūs Seimo nariai, išklausęs visus motyvus už, išgirdęs ir mūsų gerbiamo komiteto pirmininko nuomonę, aš noriu pasakyti, kad esu prieš tai, kad Vyriausybė privertė mūsų pirmininką jaustis nelaimingu, nes jis iš tikrųjų galėjo ir norėjo padaryti taip, kaip ir derėjo daryti ir buvo prižadėta. Jeigu mes visi komitete suradome bendrą kompromisą ir sutarėme iš esmės vienbalsiai, kad būtų taip, kaip mes buvome numatę ir nuo sausio 1 dienos, šiandien situacija, kai mūsų komiteto pirmininkas garbusis akademikas yra priverstas (pabrėžiu – priverstas, jis tai pasakė gal ir netiesiogiai) keisti nuomonę, yra nedovanotina situacija. Aš esu prieš tokį Vyriausybės ir valdančiųjų elgesį, kai pirmininkas yra šitaip stumiamas į kampą.
Be jokios abejonės, kad reikia kelti, kad ir nuo rugsėjo, kad ir nuo 2050 metų, bet mes turbūt turime prisiminti, kad žmonės gyvena ir po Naujųjų metų kitą dieną, ir kovo mėnesį, ir balandžio mėnesį. O tas aspektas, kad dovanėlė bus palikta ateinančiai Vyriausybei, na, žiūrėkite, kad jums netektų tos dovanėlės paskui patiems praryti, nes iš tikrųjų bus labai sudėtinga. Taigi dar turbūt ne vėlu būtų atkurti tą mūsų bendrą buvusį susitarimą, bet, be jokios abejonės, motyvų prieš padidinimą mokytojams turbūt aš negaliu turėti. Dar kartą kartoju – aš prieš tokį nesuvokiamą elgesį, kai tokie garbūs Seimo nariai yra priverčiami pakeisti savo nuomonę prieš savo valią. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-4024 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 106, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4024) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1838 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4025(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4025. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Yra du straipsniai, kuriems galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, dabartinė tiek kultūros srities, tiek švietimo srities darbuotojų padėtis Lietuvoje, kaip jau žinoma, yra itin jautri ir svarbi tema visai valstybės funkcionavimo sistemai. Vykstantys streikai bei viešieji pasisakymai byloja, jog šių sričių specialistai jaučiasi neįvertinti ir neišklausyti. Atliepiant į iškeltas problemas, šis patobulintas įstatymo projektas įgalina didinti šių grupių atlyginimus. Konkrečiai įstatymo projektu kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 m. sausio 1 d., taip pat švietimo srities darbuotojų nuo minėtų metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 %. Lyginant su 2019 metų rodikliais, tai yra aiškus kilimas. Nustatyti įvairių darbuotojų lygių koeficientai ir jų kilimas įvertins kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų bei pavaduotojų darbo sudėtingumą ir skirs pelnytą atlyginimą.
Noriu pabrėžti, jog šiuo įstatymo projektu bus mažinamas atotrūkis tarp įstaigos vadovų bei pačių įstaigos darbuotojų. Tai duos teigiamų veiklos rezultatų siekiant bendrystės ir plėtros tobulėjimo.
Lyginant su pirminiu įstatymo biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.
Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Laikas!
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). …siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes diskutuojame apie mokytojų atlyginimus, žeriami priekaištai, tačiau aš dar kartą noriu pabrėžti: dar prieš susitarimus, kurie yra įvykę Vyriausybėje, šiuo įstatymo pakeitimu ir priedo pakeitimu mes kartu su biudžetiniu… dydžio pakėlimu didiname atlyginimus 127 mln. eurų. Kai aš girdžiu opozicijos pastangas ir kritiką dėl kaitinamojo tabako akcizų, dėl privačių mokyklų finansavimo korekcijų 2–3 mln., tai jūs kaunatės dėl tų milijonų, o čia yra 120 mln. dar iki Vyriausybės korekcijų biudžete, tai yra labai reikšmingi skaičiai, ir mes turime priimti šiuos įstatymus.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš kreipiuosi į kolegas, aš suprantu, kad mes galime daug ir gražiai kalbėti, bet jeigu mes kalbame už, bent atsiverskime įstatymo projektą ir pažiūrėkime, kas tame įstatyme parašyta. Tame įstatyme parašyta, kad naikiname vieną straipsnį, ir išvis įstatymas negalioja. Mes čia kalbame apie 10 %, apie 16 %, kaip mes didinsime, kaip mes plėsime, nereikia vienam kito agituoti. Kalbėkime į temą, kas parašyta įstatyme, – sutaupysime laiko ir gerbsime vienas kitą.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Algirdai, gerbiamas Algirdai? Jums tikrai galioja ši tvarka, jūs tikrai visada kalbate, daugmaž visada, pagal raidę. Tačiau šiame Seime opozicija sau leidžia kalbėti bet kokiu klausimu, bet kokį turinį sakyti, ir mes sau leidžiame kalbėti apskritai apie situaciją viešajame sektoriuje, apie didinimus, kurių dažnai negirdi visuomenė dėl čia esančio triukšmo. Kodėl kaitinamasis tabakas yra pagrindinė tema šios dienos viešojoje erdvėje, turtingų žmonių interesai, o kai didinami maži atlyginimai, niekam neįdomu, niekas nekalba nei iš tribūnų, nei Seime. Kalbėkime apie tai, kalbėkime, ką mes realiai darome, kokie yra realūs skaičiai. Taip, šis įstatymas yra susijęs su biudžetininkų algomis, ir mes turime apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Ramiai, kolegos, kad suspėtumėte balsuoti. Prašom eiti į vietas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 113, prieš – 1, susilaikiusių Seimo narių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4025) priimtas. (Gongas)
Seimo narys J. Imbrasas. Prašom.
J. IMBRASAS (LGF). Dėkoju, Pirmininke. Noriu paskelbti informaciją Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Pietų metu kviečiamas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis. Kviečiu kolegas dalyvauti posėdyje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, mano balsas – už.
PIRMININKAS. V. Bukausko balsas buvo už. (Šurmulys salėje) P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, gerbiamas J. Imbrasas ką tik pasakė, kad kviečiamas komiteto posėdis, kai mes vakar komiteto posėdžio metu, esant kvorumui, du kartus svarstėme dėl neeilinio posėdžio klausimo. Penktadienį nusprendėme nedaryti neeilinio posėdžio, šiandien, tai yra vakar, kad nedarysime rytoj, tai yra šiandien, lygiai taip pat nusprendėme nedaryti. Tai kokiu pagrindu pirmininkas šaukia posėdį, jeigu komitete šį klausimą svarstėme ir nusprendėme nešaukti neeilinio posėdžio?
11.04 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-3809.
Priėmimas. Pranešėjas – Seimo narys A. Sysas. Kviečiu į tribūną. Priėmimas. Yra pataisų.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įstatymo taikymas. Yra Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. P. Urbšys pristato pasiūlymą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš vadovaujuosi principu – belskis, ir bus atidaryta. Taip, aš siūlau šį kartą irgi susimąstyti, ar mes galime didinti sau atlyginimo bazinį dydį, kai šiuo atveju Statutas to nenumato. Būtent mano siūlymas ir yra, kad taip būtų padidinta naujos kadencijos Seimui. Diskusijose buvo pasisakyta, kad mes jau dėl koeficientų pademonstravome savo principingumą ir, sakykime, tokį moralinį tvirtumą. Bet drįsčiau jums priminti, kad dėl koeficientų mes kaip tik pasisakėme dėl būsimojo Seimo, mes nekėlėme koeficientų būsimajam Seimui. O kai jau kalbama apie mūsų asmenines pinigines, kas susiję su baziniu atlyginimu, čia mes sakome – stop, čia nėra atlyginimo padidinimas, ir, kaip aš minėjau, įvardinama, kad tai yra ne kas kita, o politikavimas ir pigus populiarumo siekimas.
Aš vis dėlto manyčiau, kad mes turėtume visi prisiimti, neskaidydami nei į dešinę, nei į kairę, nei pagal spalvą, atsakomybę už tai, kad Lietuvoje yra nuskurdinta virš 800 tūkst. žmonių, virš 800 tūkst. yra palikę Lietuvą. Mes šiuo gestu parodytume, kad vis dėlto mes nesirūpiname visų pirma savo pinigine, bet mes kalbame apie tai, kad iš tikrųjų šis biudžetas orientuotas į socialinį jautrumą. Bet jis orientuotas į atlyginimo didinimą. Aš prašau šio dalyko nedaryti ir pasinaudoti galimybe mums išlikti iš tikrųjų solidariems.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pritariame bendru sutarimu, kad yra 29 pritariantys, kad būtų svarstomas? Ne. Balsuojame, ar yra 29 pritariantys.
Deja, pritariančiųjų yra tik 19. Pasiūlymas nesvarstomas. (Balsai salėje) 2 straipsnis lieka toks, koks buvo, be pasiūlymo. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKAS. 3 straipsnis. Yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu siūlymą ištesėti pažadą, kurį davėte prieš rinkimus, kad bazinis dydis, praėjus ketveriems metams, pasieks prieškrizinį lygį, tai yra 183 eurus. Tą ir siūlau padaryti.
PIRMININKAS. Balsuokime, ar turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma pataisa, pasiūlymas.
Yra 45 pritariantys, kad pataisa būtų svarstoma. Prašom pasakyti komiteto nuomonę.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas vienu balsu nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Vienu balsu nepritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Vienu balsu: 5 – už, 4 susilaikė, 2 – prieš.
PIRMININKAS. S. Gentvilas – motyvai už pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadencijos pradžioje premjeras S. Skvernelis, kalbėdamas apie bazinį atlyginimo dydį, išvardino dvi priežastis, kaip jį galima būtų sparčiai didinti. Pirma buvo Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos priėmimas. Įvykdyta.
Antra – reformos biudžetiniame sektoriuje. Kai kur pasiekė, kai kur nepasiekė, bet, iš esmės žvelgiant, kaip kadencija pradėta su 59 tūkst. valstybės tarnautojų, taip ji ir tęsiasi. Šiandien vis dar yra 59 tūkst. valstybės tarnautojų. Per tą laikotarpį, per trejus metus, iš Lietuvos emigravo arba natūraliai sumažėjo gyventojų visu Alytumi – 50 tūkst. Tie valstybės tarnautojai, kurie dirba kasdieninį motyvuotą darbą, nekalti, kad jūs, valdantieji, nedarote realių reformų ir nemažinate valstybės tarnautojų skaičiaus. Valstybės tarnyba jau nebekonkurencinga privataus sektoriaus atžvilgiu, o kai išdidžiai pasakoma, kad valstybiniame sektoriuje atlyginimai augo 14 % ir greičiau negu privačiame sektoriuje, tai yra nevisiškai tiesa, nes ypač augo statutiniams pareigūnams, jiems algos kartais ir trečdaliu buvo padidintos, bet civilinėms profesijoms ir ilgamečiams valstybės tarnautojams atlyginimai net nesugeba su infliacija lenktyniauti.
Tai mes, kaip liberalai, siūlome galų gale kelti bazinį atlyginimų dydį ir taip priversti jus, Vyriausybę, reformuoti iš esmės kai kurias valstybės tarnybos profesijas ir sektorius, nes kitaip reformos neprasidės, jeigu mes toliau stagnuosime su tokiais atlyginimais ir įsivaizduosime, kad pritrauksime motyvuotą ir kompetentingą darbo jėgą į valstybės sektorių.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikrųjų yra siūlymas atstatyti ikikrizinį pareigybinės algos dydį, bet čia kai kas kalbėjo apie socialinį dialogą ir apeliavo į profsąjungas. Aš norėčiau priminti, kad yra Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, iniciatyva dėl parašų rinkimo dėl peticijos ir ji vadinama taip: „Dėl valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ikikrizinės pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo“. Pastebėkite – jie nekalba apie politikus ir nekalba apie teisėjus. Ir jeigu mes tas dvi grupes atskirtume nuo šito įstatymo, man atrodo, tikrai atsirastų didesnės biudžetinės galimybės šitą dalyką padaryti. O dabar mes nejučia vėl didiname sau piniginės storumą.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, jie išsiskyrė. Balsuojame dėl Seimo nario A. Syso pataisos, jai komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje)
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 41, prieš – 23, 42 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Ir be šio pasiūlymo tada siūlau pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nelabai suprantu, kodėl tiek daug emocijų čia kyla svarstant šitą teisės aktą, nes sąžiningai pripažinkime, kas čia yra blogai? Ar blogai tai, kad kyla atlyginimai mažai uždirbantiems valstybės tarnautojams, ar kad yra per mažas procentas? Tikrai procentas nėra didelis, tai yra 10 % šiais metais, bet tai reikalauja 147 mln. Manau, tai yra labai ženkli suma, kurią reikia uždirbti. O imant 2018 ir 2019 metus, tai kyla 18 %. Vis dėlto įvertinus tai, kad šitiek laiko buvo stagnacija, aš manau, kad padidėjimas yra gana ryškus.
O atsakydama į kolegos Simono pastabas, aš nelabai suprantu, iš kur jis turi tokią statistiką, kad valstybės sektorius nėra optimizuojamas. Jis yra optimizuojamas ir gana ženkliai – nuo 2016 metų valstybės tarnautojų sumažėjo 10 %. Aš atsiprašau, jeigu mano bazė netiksli, bet aš manau, kad ji yra tiksli ir patikslinta. Iš dalies aš sutinku, kad tai vyksta nepakankamai greitai, tačiau įvertinti reikia ir tai, kiek truko stagnacija, o ji truko tikrai labai ilgai.
Taigi pasidžiaukime tuo, ką turime, ir palaikykime šitą įstatymo projektą. Balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kolegė klausė, kas su šiuo įstatymu yra blogai. Blogai tai, kad duodami pažadai, kurie vėliau sulaužomi. Aš priminsiu jūsų pačių patvirtintą Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategiją, kurioje kalbama apie bazinį dydį. Sakoma, kad iki 2020 metų, per dvejus metus, kasmet po 5 eurus turėtų augti ir padidėti iki prieškrizinio dydžio, tuomet didinti bent po 2 % kasmet, bet niekada ne mažiau negu infliacija.
Tai, kas vyksta šiemet, netenkina nei 1 punkto, tai yra tikrai mažesnis didėjimas negu 5 eurai, yra 3 eurai, netenkina ir 2 punkto, tai yra mažiau procentų auga negu infliacija, nes planuojama 2,2 % infliacija, ir taip pat yra mažiau negu 2 %, kurie jau turėjo būti pats dugnų dugnas, kiek auga bazinis dydis. Augimo procentas yra 1,7, o infliacija – 2,2. Man atrodo, tai yra tikrai sistemą iškraipantis dalykas.
Kai jūs kalbate apie tai, kad reikia daryti nuoseklią sistemą, tvarią darbo užmokesčio reguliavimo sistemą, jūs patys elgiatės tarsi ameba, kuri reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Kai kas nors prieš biudžeto tvirtinimą protestuoja, tuomet jiems pakeičiami koeficientai, tačiau bazinis dydis, kuris turėtų palaikyti sistemos tvarumą, ir turėtų būti nuosekliai didinamas atlyginimas visiems, net ir tai tyliajai daugumai, kuri paprastai protestuoti neina, net to minimalaus didinimo infliacijos lygiu šitas įstatymas neišlaiko.
Man atrodo, tai yra pagrindinis kritikos argumentas. Jeigu mes norime, kad sistema būtų tvari, nesiblaškytume ir neskatintume patys streikų, protestų ir susibėgimų prieš biudžetą, tai turime didinti bent jau infliacijos lygiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš jau, žinokite, atvirai pasakysiu, nebesuprantu, ko siekia opozicija. Jau pradedu galvoti, kad opozicijai svarbiausia, kad vyktų chaosas. Daugiau nieko. Jeigu jūs čia vadinate amebomis profsąjungas, valdančiuosius, kitus, tai yra labai blogai, nes jūs negerbiate savo pačių piliečių.
Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra pasirašyta pavasarį, joje yra parašai daugumos profsąjungų, didžiausių profsąjungų, ir pagal tai Vyriausybė įsipareigoja didinti bazinį dydį 60 mln., mažus koeficientus – dar 67,4. 127 mln. yra rimti skaičiai. Kai jūs čia šokinėjate iš savo vietų gelbėdami kaitinamąjį tabaką – 3, 4, 7 mln. ir visą dieną tam skiriate, tai jums yra daug. Kai žmonėms didinti atlyginimus pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, tai jums yra niekas, tada jūs pradedate aiškinti, kad čia yra per mažai. Taip, per mažai, o ką jūs padarėte dėl to, kad valstybės pajamos didėtų, naujų šaltinių atsirastų, ką jūs darote dėl mokestinės diskusijos, kur jūs ją vedate? Nieko negalima didinti, pasiima… (Balsai salėje) …savo dividendams kai kurie ir viskas gerai, ar ne?
Būkite iki galo nuoseklūs. Taip, šitas didinimas nėra toks, apie kokį mes visi svajotume, bet jis yra reikšmingas. Nacionalinė kolektyvinė sutartis pasirašyta pavasarį. Kitą pavasarį aš raginu profsąjungas derėtis dėl bazinio dydžio atkūrimo, reikšti aktyvią poziciją. Aš tikiuosi, kad mes visi tą pasieksime.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, buvo laikai, buvome kartu ir rašėme programą, ir aš prisimenu, ką mes joje buvome parašę. Todėl labai gerai, kad pasirašyta kolektyvinė sutartis, duok Dieve, daugiau jų. Bet yra pažadai ir jie niekur nedingo. Maža to, aš prisimenu dar vieną rimtą pažadą, kurį pasakėte, kad nesielgsite taip, kaip senieji. Tai yra šnekėsite, teiksite pasiūlymus, pažadus vienus, o tesėti nebūtina. Aš tai prisimenu. Aš nesiūlau daugiau. Aš tik siūlau jums vykdyti pažadus, nes aš prisimenu tuos pažadus ir stengiuosi juos kaip nors bent stengtis vykdyti. Jūsų Vyriausybės programoje tai įrašyta, ne mūsų Vyriausybės, ne opozicijos, o jūsų Vyriausybės programoje. Todėl aš ir noriu kreiptis į jūsų dabar pagrindinį ideologą, kuris čia kalba apie nuoseklumą, kur tas nuoseklumas? Nuoseklumas tada, kai tu pažadi ir tesi tai, o ne apeliuoji, ką opozicija ne taip pasakė. Opozicijos priedermė tokia – kritikuoti, padėti. Ir 95 % mes balsuojame vienodai, bet yra esminiai dalykai, dėl kurių reikia ginčytis ir balsuoti kitaip. Ir jūs elgsitės taip pat. Todėl nereikia čia ideologinių makaronų kabinti, o reikia žiūrėti į esmę, nes lengviausia pasakyti – jūs ten anokie, bet jūs netesite savo pažadų, esminių pažadų. Šnekėjote prieš tai apie tai, kad padidinote mažiausius koeficientus. Tai žaidimas ir tęsis kiekvienais metais. Kiekvienais metais mes dešimtis įstatymų perrašinėsime, nes minimaliai padidinome ir turime didinti visus koeficientus, užuot didinę normaliai bazinį dydį.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
Motyvai už – Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien labai aštriai, garsiai diskutuojame apie šalpos pensijas, apie pensijas, padidinimą, apie bazinį atlyginimą. Gal kiek aš galėčiau pateisinti konservatorius, kai jie vadovavo. Taip, reikėjo tą krizę suvaldyti. Jie mano, kad suvaldė. Duok Dieve, gerai, suvaldė.
Gerbiami socdemai, jūsų vadovavimo metai buvo. Jeigu jūs būtumėte nors kiek padarę dėl pensininkų, dėl bazinio lygio, šiandien apie tokius dalykus šnekėtume visai kitaip ir apie kitokią pensiją šnekėtume. Jūs absoliučiai nieko nepadarėte. Šiandien kaltinate valdančiąją daugumą.
Gerbiamas Algirdai Sysai, ketverius metus vadovavai Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Ką per tą laiką padarei? Ką padarei? Šiandien aštriai kritikuoji visus, šauki, rėki kiekvieną posėdį. Nėra to plenarinio posėdžio, kad A. Sysas neprieštarautų. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, bazinis dydis buvo įvestas tam, kad turėta omenyje iškreipta finansavimo sistema nebūtų sudraskyta įvairioms privileginėms grupėms, kurias mes čia ne vieną kartą priiminėjome pakeldami įvairius koeficientus. Kadangi negalime normaliai indeksuoti visiems bazinio dydžio, kad nuosekliai didėtų atlyginimas, priklausomai nuo infliacijos, priklausomai nuo bendro uždarbio kėlimo, mes pradėjome ją draskyti, nes kai kam reikėjo daugiau.
Tada, aišku, pinigų nebeužtenka visiems nuosekliai kelti bazinį dydį. Tai vienintelis konstitucinis kelias. Kai kada gali kilti atlyginimai visiems – tiek valstybės politikams, tiek tarnautojams, neišskiriant iš kitos sistemos. Ne taip, kaip gerbiamas P. Urbšys siūlo – priimti sau atskirus įstatymus. Nuo to kaip tik mes ir nuėjome su baziniu dydžiu, bet mes vėl norime prie tos sistemos… vis kiekvienas sau prastumti. Dabar visiems mes nesugebame to padaryti, nes šis padidinimas, kurį siūlėte, iš tikrųjų neatspindi… atsilieka ir toliau nuo vidutinės algos augimo visoje Lietuvoje ir lygiai taip pat nekompensuoja infliacijos iki galo.
Komitete ir Seime jūs praėjusį kartą balsavote, net nenorėjote 1 euru padidinti, kad bent jau infliaciją būtume subalansavę. Ir dabar paliekame, iš vienos pusės, privilegijuotas sistemas, kai kam pagerindami, ir dabar keliame visokias apatines ribas mūsų mažai uždirbantiems, vėl spręsdami tą pačią problemą, kad tiesiog bazinį koeficientą mes per mažai mažinome. Tada jau minimali alga pradeda spausti apatines mūsų mažiausiai uždirbančias eilutes.
Jūs tiesiog iškraipote sistemą, darote neteisingą apmokėjimo sistemą. Jūs patys prižadėjote tai padaryti. Čia yra toks pat kolektyvinis įsipareigojimas…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (MSNG). …visai tautai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Aš vis dėlto norėčiau šitą diskusiją papildyti konkrečiais skaičiais. Priėmus šias pataisas atlyginimas didėtų 345 tūkst. žmonių, tai yra trečdalis milijono darbuotojų. Tam biudžete yra surasta 60 mln. Grįžtant prie anksčiau aptartų minimalių koeficientų, kurie būtų didinami, tam yra rasta dar 63 mln., iš viso 127. Kitaip tariant, C lygio minimalieji koeficientai didėja 2 %, arba 130 eurų, B lygio minimalieji – 28 %, arba 180 eurų, A lygio – 39 %, arba 240 eurų. Žinoma, visi turbūt norėtume, kad bazinis dydis didėtų daugiau, tačiau tada reikia kalbėti apie šaltinius. Mes visi labai pritariame, kad reikėtų mokėti daugiau, kad valstybės tarnautojai galėtų savo užmokesčiu konkuruoti su privačiu sektoriumi, tada labai prašytume palaikyti ir tuos įstatymų projektus, kur kalbame apie finansavimo šaltinius.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-3809 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 96, prieš – 2, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3809) priimtas. (Gongas)
A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Turiu atsakyti, kadangi klausė, ką aš padariau. Tai aš stengiausi išsaugoti socdemus valdžioje. Jie neklausė, ką aš sakiau. Dabar aš noriu išsaugoti jus, kad jūs bent nedarytumėte tų pačių klaidų, kurias darė socialdemokratai. Jūsų pusė ir liko tų, kurie padarėte tuos sprendimus. Tai jūs dabar norite padaryti tą patį, nes šnekate viena, o darote kita. Reikia ir šnekėti, ir daryti tą patį, tada mažiau reikia prisiminti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, kai sakoma, lyg ir norime mes atskiro įstatymo, tai aš norėčiau priminti, kaip buvo. Iš tikrųjų tas politikų įstatymas buvo atskiras. Kai prasidėjo tokie didinimai, tai irgi kilo klausimas, ar čia atitinka mūsų Statutą, ar ne. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasakęs, jeigu keliami atlyginimai kartu, čia viskas gerai, tada mes ėmėme ir palindome po visais kitais. Man atrodo, tai nėra sąžininga. Aš norėčiau priminti gerbiamam G. Landsbergiui: čia prieš dvejus metus, kai kilo diskusija, jūs vis dėlto kaip frakcijos vadovas pasakėte, kad reikėtų parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų atskirti politikai ir teisėjai nuo visų kitų. Gal pabandom?
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš tiktai mažą repliką kolegai, kuris kiekvieną kartą bando skaityti moralus opozicijai, kad ji nepalaiko jam labai geromis atrodančių jų mokesčių idėjų. Kiekvieną kartą, kai jūs užsivesite skaityti pamokslą opozicijai dėl to, kad nepritaria jūsų pajamų genialioms mintims, tiesiog sau galvoje pasigalvokite – milijardas milijonui ir tada pradėkite.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tikrai apie tą patį kolegos rypauja jau ne pirmą kartą, apie tai, kad nepritaria opozicija jūsų idėjoms dėl mokesčių didinimo, bet lygiai taip pat pagalvokite, kad jūs nesitarėte su opozicija, kai buvo daroma milijardas milijonui ir mažinote biudžeto pajamas po kelis šimtus milijonų kasmet, tačiau dabar sugebate garsiai triukšmauti dėl to, kad kas nors pasisako prieš kaitinamojo tabako akcizą, kuris suneša 6 mln., palyginti su keliais šimtais milijonų, kuriuos jūs drąsiai nurėžėte patys.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – paskutinis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi buvau paminėtas be pavardės, tai pasakysiu gerbiamai Ingridai, kad pažiūrėkite balsavimus, aš balsavau prieš gyventojų pajamų mokesčio įstatymus, aš pritariau iš esmės jūsų kritikai, dėl to dabar yra vykdomos korekcijos to milijardo milijonui, kaip jūs norite jį vadinti. Gyventojų pajamų mokestis kitais metais didės, ir jūs to norite, ir mes to norime… mažės per neapmokestinamų pajamų dydį, mažės gyventojų pajamų mokestis kitais metais, ir mes visi to norime. Mažės šiek tiek mažesniu greičiu, ir tai yra visiems priimtinas sprendimas. Ačiū jums, jūs ką tik balsavote už tą įstatymą, kurį taip aršiai kritikavote. Ačiū, mes visi, Seimas, dauguma balsavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.30 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, tęsiame darbą. Darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4032(3). Kviečiu kolegę komiteto pranešėją G. Burokienę.
Dėl 1 straipsnio yra būtent jūsų, gerbiamoji kolege Goda Burokiene, pasiūlymas. Prašome jį pristatyti ir tada nutarsime, ar yra pageidavimas dėl jo diskutuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi šešios pareigybių grupės… pareiginių algų grindys būtų 13, kaip dabar buvo nuspręsta, tai yra vadovaujančioms pareigoms, o specialistams 12,5, susidarytų kurioziška situacija, kurią aš bandau pataisyti savo pasiūlymu. Kai aukštesnės penktos pareiginės algos grindys yra žemesnės, o jų mažiausias koeficientas yra 11,5, vadinasi, aukštesnėms pareigoms nustatomas mažesnis atlyginimas nei žemesnėms pareigoms. Savo pataisa aš bandau tai pataisyti. Iš karto pasakau, kad komitetas pritarė mano pasiūlymui. Už balsavo 6, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, kad yra 29 dėl visų? Tada mes sutaupytume laiko ir nereikėtų balsuoti.
Komiteto poziciją dėl šito pasiūlymo jūs taip pat jau pristatėte. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiamojo R. Sinkevičiaus pasiūlymas. R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė – siekiama sutelkti ir išlaikyti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje dirbančius vidurinės grandies vadovus ir specialistus, patarėjus, kurie pasižymi aukšta kvalifikacija ir patirtimi. Rinkoje jų algos dydis yra daug didesnis, negu taikomas šiuo metu mūsų patarėjams ir padėjėjams. Mano pasiūlymas buvo šioms pareigybėms kelti minimalų darbo užmokesčio koeficientų skaičių, tačiau, atsižvelgdamas į gerbiamos G. Burokienės pasiūlymą, taip pat į komiteto sprendimą, aš nereikalauju balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs nereikalaujate balsuoti taip pat ir dėl antrojo savo pasiūlymo?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip pat ir dėl antrojo pasiūlymo, nes buvo dar vienas pasiūlymas.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dar aš nežinau, kuris čia tas R. Sinkevičiaus pasiūlymas, bet vienas iš pasiūlymų yra ne vien tik R. Sinkevičiaus. Pavyzdžiui, aš neatsisakau savo parašo. Todėl vienas iš autorių negalėtų atsisakyti už visus.
PIRMININKĖ. Deja, yra tik R. Sinkevičiaus pasiūlymai. Tuoj patikslinsime Sekretoriate, bet manau, kad yra taip.
Gerbiami kolegos, kadangi iniciatorius atsiima, balsuoti nereikia. Dėl viso įstatymo projekto. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Taip, iš tiesų patikslinome. Gerbiamas Eugenijau, ten jūsų parašo nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4032) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3786(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3786(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Priimame. Daugiau liko tik motyvai. Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 99, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4057(2) (priėmimas)
Lydimasis – Diplomatinės tarnybos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4057(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dabar dėl viso įstatymo projekto motyvai. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4019(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4019(2). Ir jau čia kviečiu pranešėją V. Rinkevičių. Gerbiamas kolega, yra gauta pasiūlymų. Ar galime sutarti, kad mes leidžiame pateikti ir nebalsuojame dėl 29? (Balsai salėje)
S. Gentvilas su kolegomis R. Juška, V. Alekna, G. Vaičekausku, J. Liesiu, J. Varkaliu ir E. Gentvilu teikia pasiūlymą dėl 1 straipsnio. S. Gentvilas? Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, retas atvejis, bet pagirtinas atvejis, kai susitariama su verslu dėl nuoseklaus jo apmokestinimo didinimo. Tai buvo padaryta pernai kalbant su tabako pramone, kaip kils akcizai. Ir štai ta pati ministerija, kuri susiderėjo, ateina ir imasi akcizo didinimo nuo sutartų skaitmenų 65 %. Ta pati Finansų ministerija, kuriai pavaldus yra Muitinės departamentas, ir tas pats Muitinės departamentas pusantrų metų neturi nuolatinio vadovo. Ta pati muitinė, kuriai neduodama 1,5 mln. Kenos perėjimo poste sutaisyti rentgeno aparatą, kuris kiekvieną sunkvežimį patikrina dėl cigarečių kontrabandos. Ir ta pati Finansų ministerija sako, kad jokios reikšmingos įtakos šešėlio augimui šis pasiūlymas neturės. Man tai atrodo nesąžininga ir saviapgaulė.
Antrasis argumentas. Dažnai Lietuva užsiėmusi valstybiniu sektoriumi, ir valstybinė kompanija „Klaipėdos nafta“ pradeda skatinti dyzelio atsisakymą ir SG dujų, kaip švaresnių dujų, vartojimą. Čia konkrečiai sveikatos apsaugos srityje atsiradusi sveikesnė alternatyva – kaitinamasis tabakas, palyginti su cigaretėmis, ir apmokestinamas brangiau negu žalingiausias rūkalas, tai yra cigaretės. Pasaulis nuėjo link to, kad cigarečių atsisakymas skatinamas per tai, kad sveikesnė alternatyva – kaitinamasis tabakas – yra pigesnė alternatyva. Po šiandieninio akcizų įvedimo kaitinamasis tabakas taps brangesnis negu cigarečių pakelis. Ir ką tai reiškia? Nebus motyvacijos Lietuvoje rūkančiajam pasirinkti sveikesnį produktą. Ar tai yra normali sveikatos politika? Ar tai normali fiskalinė politika? Ne. Ar tai normali susitarimo laikymosi su privačiu verslu politika, kai trejus metus darai susitarimą ir po dešimties mėnesių jį pažeidi? Ne.
PIRMININKĖ. Ačiū, ačiū, laikas!
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė, nes jau prieš tai buvo spręsta dėl 113 eurų už tabako akcizą. Aišku, dėl susitarimų laikymosi kolega yra teisus, deja, gyvenimas įneša savo pataisų. Tikrai šešėlio šis sprendimas nepadidins, galbūt labai nežymiai, nes tai yra ne cigaretės, o kaitinamasis tabakas, kuris dar naujas produktas, nėra plačiai vartojamas. Taigi pasiliekame prie anksčiau priimto sprendimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Balsavimo rezultatus reikia pranešti? Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė.
J. Razma pritaria S. Gentvilui ir kolegoms, teikusiems pasiūlymą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kam rūpi Vyriausybės reputacijos likučiai, tai aš siūlau tikrai balsuoti už tą pasiūlymą, kuris nieko naujo čia nepasiūlo, tik patvirtina tai, kas buvo Vyriausybės įsipareigota, pagal ką ir verslas galbūt planavo kokias nors investicijas. Jeigu mes taip ūmiai keisime duotus įsipareigojimus, įtvirtintus teisės aktais, tai kuo tada žmonėms betikėti?
Dabar tiek didinti vieną išskirtinę tabako rūšį tikrai nėra pagrindo. Jeigu iškyla poreikis gauti kuo daugiau įplaukų į biudžetą, ir tai, manome, reikia spręsti per tabako akcizą, tai buvo išeitis visoms tabako rūšims truputėlį daugiau padidinti akcizą, negu buvo Vyriausybės nutarime. Tokiu atveju verslas suprastų, kad štai, na, buvo vienas matymas pagal įsivaizduojamą finansinę situaciją, ekonomika lėtėja, reikia daugiau įplaukų, visiems šiek tiek stipriau padidiname. Dabar, kai taip šuoliuojame imdami vieną rūšį, išskirtinai jai didindami, na, tikrai sunku čia suvokti tą logiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš pasiūlymą – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Na, kolegos, įsiklausykime, kas yra sakoma. Tabako gamintojai sugalvojo gaminti sveikesnius produktus. Čia ne tie patys gamintojai, kurie teismams melavo, kad nikotinas nesukelia priklausomybės, ne tie patys, kurie falsifikavo duomenis, buvo įrodyta, paskelbti visi šie dalykai. Kiek prisimenu, tai čia tie patys gamintojai.
Prisiminkite istoriją su elektroninėmis cigaretėmis. Kas buvo sakoma? Tai yra daug sveikesnė alternatyva, labai gerai bus mesti rūkyti. Ir taip buvo sakoma tol, kol pasaulyje pradėjo piltis mirtys, susijusios su šių produktų vartojimu. Aš jums labai atsakingai noriu pasakyti, nėra jokių įrodymų, kad tai yra sveikesnis produktas, nes įrodyti poveikį sveikatai reikia daugybę metų stebėti. Įrodyti cigarečių poveikį reikėjo 30 metų stebėti, kad būtų įrodyta, kad yra ryšys su vėžiu. Visos pasakos apie tai, kad tai yra mažiau pavojinga, yra viso labo spekuliacijos šiandien, nes jie neturi tokių įrodymų. Emisijų įrodymai yra visiškai ne to lygio įrodymai, kurie bylotų apie žalą sveikatai.
Šiaip kalbant apie susitarimus, pramonė sutinka su tokiais susitarimais, kai akcizas kyla lėčiau, negu kyla vartotojų pajamos. Tuo metu santykinė kaina mažėja ir gamintojai visada su tokiu didinimu sutiks. Šiuo atveju yra kitaip, todėl mes turėsime teigiamą ir sveikatos efektą. Vis dėlto kviesčiau nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl S. Gentvilo ir grupės Seimo narių pasiūlymo. Komitetas, primenu, šiam pasiūlymui nepritarė. Motyvus išgirdome.
Balsavo 100 Seimo narių: už pasiūlymą – 35, prieš pasiūlymą – 25, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
1 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas. Rimantai Sinkevičiau, prašome pristatyti. Visos replikos tik po balsavimo. Po viso balsavimo.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš ne apie kenksmingumą ar nekenksmingumą. Čia turbūt nėra per daug didelių diskusijų. Aš noriu šnekėti apie verslo aplinką. Verslo aplinka, norint, kad verslas ateitų, modernizuotųsi, plėstųsi, turi būti prognozuojama. Jeigu sykį valstybės vardu duoti tam tikri pažadai, jų privalu laikytis. Aš labai abejoju… Mes neužmirškime, kad turime tabako pramonę, kuri modifikuojasi – nuo vienos rūšies produktų pereina prie kitos rūšies produktų. Ta pramonė turi filialus 12 Europos šalių. Ar tas modernizavimas palies Lietuvą, ar tos investicijos į modernizavimą ateis į kitas šalis, priklausys nuo verslo aplinkos ir mūsų duotų įsipareigojimų laikymosi. Tam, kad verslas prisitaikytų prie tokio, sakyčiau, drastiško akcizų kitimo, aš siūlau jo įvedimą atidėti pusei metų, nuo liepos 1 dienos, kad bent galėtų prisitaikyti ir žinoti, kas jų laukia, ir kad investicinius projektus galėtų grįsti žinomais ekonomikos rodikliais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė šį siūlymą ir jam nepritarė. Siūlo palikti iniciatorių siūlomą įsigaliojimo terminą – kovo 1 dieną. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pasiūlymo kalba už E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt turėtume vis dėlto laikytis tradicijos, ypač kuri susijusi su verslo apmokestinimu, kad įstatymai įsigaliotų kartu su… tai yra po šešių mėnesių. Kaip suprantu, šitas ne visai susijęs su biudžetu, jis ėjo kaip ir atskirai, ne vienu paketu. Tai ypač tų įstatymų, kurie eina kartu su biudžetu, įsigaliojimo datos tikrai turėtų būti po šešių mėnesių. Čia, manau, bendras supratimas turėtų būti ir priimant kitus teisės aktus. Aš siūlau pritarti gerbiamo R. Sinkevičiaus pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – T. Tomilinas. Prašau, kolega.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai gerbiu kolegos R. Sinkevičiaus pastabas, bet iš tikrųjų sutikrinkime dar kartą ir dar kartą skaičius. Akcizas taikomas parduotam produktui. Mūsų gerbiami gamintojai (man teko būti ir toje gamykloje ekskursijoje) labai didelę dalį savo produkcijos (dabar nepasakysiu, kokį procentą – tikrai didesnį negu pusę) parduoda kitose šalyse. Mes eksportuojame pagamintas cigaretes, todėl akcizo klausimo čia visai nėra, tai nesusiję. Mūsų priimamas įstatymas niekaip netrukdo pardavinėti mūsų cigarečių Anglijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje. O 6 mln., kolegos, aš tiesiog atkreipiu visų dėmesį, jūs sakote, 6 mln. mažai, matot, čia yra smulkmenos, aš tik primenu, kad patobulintame įstatyme, tai yra Biudžeto įstatyme, yra dėstytojų ir mokytojų atlyginimams. 30 % daugiau sudaro akcizo pajamos negu dėstytojų ir mokytojų atlyginimams didinti. Kultūros ir meno darbuotojų didinimui numatyti 6 mln., būtent tiek, kiek mes dabar, jeigu pritarsime pataisai, neleisime paimti į biudžetą. Policijos darbuotojams numatyta perpus mažiau, bet tai yra reikšminga – policija kovoja dėl tų 3,5 mln. Jūs dabar lengva ranka galite nubraukti 6 mln. Ugniagesiams tereikia 4 mln. ir jie numatyti, bet jūs dabar savo balsavimu galite nubraukti. Galvokite, ką darote.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, balsuojame už arba prieš R. Sinkevičiaus pasiūlymą apsisprendę po išgirstų motyvų.
Balsavo 97 Seimo nariai: už pasiūlymą – 40, prieš – 7, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Veryga – motyvai už. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tiesų tai šitas prekių segmentas yra tas, kuriam, matyt, akcizą didinti yra saugiausia, nes turbūt sutiksite, kad šituos gaminius vartoja tikrai ne tie žmonės, kurie rūko kontrabandines cigaretes, nes tai yra nepigūs gaminiai. Iš tiesų, jeigu mes siekiame tam tikro ir sveikatos efekto, akcizas ir turi augti daugiau tiems, kurių perkamoji galia yra didesnė. Tokia visuomet turėtų būti logika, jeigu mes norime sumažinti šito produkto vartojimą.
Dėl valstybės įsipareigojimų. Aš manau, kad iš viso nereikėtų tokių kalendorių dėlioti. Aš priminsiu, kažkada Tabako kontrolės įstatyme yra buvusi valstybės tabako kontrolės politikos nuostata didinti akcizą labiau, negu auga gyventojų pajamos. Vadinasi, nebuvo siejama su kokiais nors konkrečiais kalendoriais, o buvo atsižvelgiama į infliaciją, į pajamų augimą.
Dabar mes pasitvirtiname neva kažkokį kalendorių, kuris yra saugus gamintojui. Iš tiesų manau, kad tai yra iš esmės ydinga praktika, ir kviečiu palaikyti šitą sprendimą ne tik dėl biudžeto pajamų, kurios, be abejo, yra svarbios, bet ir dėl to, kad tai prisidės prie Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų yra argumentų prieš, yra ir argumentų už. Aš pradėsiu nuo argumentų už.
Puikiai žinome, jog nikotino produktai pasižymi didele priklausomybe ir tai lemia sveikatos, socialines ir finansines problemas. Kaip jau girdėjome, būtent šiuos IQOS kaitinamojo tabako produktus vartoja didesnes pajamas gaunantys žmonės ir jie tikrai neskubės apsipirkti Lenkijoje ar Latvijoje, kur šie produktai yra pigesni. Tikrai neskubės pirkti kontrabandinių prekių, todėl šešėlio rizika šiuo atveju yra mažesnė.
Trečias svarbus argumentas už yra tai, jog rinka išaugo 16 kartų per dvejus metus, ir matome, kad būtent šie nauji produktai, kaitinamieji produktai, keičia tradicinius tabako produktus, kurie šiuo metu, tie tradiciniai, yra apmokestinami tris kartus daugiau nei šie kaitinamojo tabako produktai. Ketvirtas dalykas, kad net ir padidinus akcizą taip, kaip siūlo dabar Vyriausybė, kaitinamojo tabako produktai brangs 33 centais ir vis tiek bus maždaug 20 centų pigesni negu tradiciniai tabako produktai – cigaretės.
Taigi tokie yra argumentai už. Jie sakytų, kad iš tiesų reikia didinti apmokestinimą, reikia didinti akcizus, šios prekės iš tiesų turi neigiamą eksternalitetą, poveikį visuomenei, ir todėl turėtų būti apmokestinamos, ir apmokestinamos sparčiai, nes jų vartojimas labai sparčiai auga. Tačiau yra vienas labai labai svarbus argumentas prieš – Vyriausybė prieš metus davė įsipareigojimą, jog didins akcizus kiekvienais metais nuosekliai maždaug 14 %, 14,4 %. Dabar staiga sugalvojama didinti 65 %. Skirtumas yra iš tikrųjų dramatiškas, ir manau, kad jis nėra pateisinamas tais argumentais už, kuriuos išdėliojau, todėl siūlau kolegoms susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Vyriausybė neturi teisės duoti įsipareigojimų pramonei, kuri taip sparčiai vystosi ir taip keičiasi, ir pardavimai auga, ir žmonių pomėgiai įvairiausi keičiasi. Mes negalime įsipareigoti 100 metų į priekį, kaip elgsimės „Philip Morris“ atžvilgiu. Čia tie įsipareigojimai yra svarbūs, tačiau gyvenimas padaro savo korekcijas.
Aš tiesiog norėčiau pratęsti sąrašą gerų darbų, kuriuos galima padaryti už 6 mln., ir aš tikrai siūlau labai rimtai pagalvoti: priešindamiesi dėl centų, faktiškai centų, kuriuos sumokės turtingi žmonės už savo IQOSʼus, jūs iš esmės keliate riziką kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimui, dėstytojų ir mokslininkų, policijos, ugniagesių. Visa tai sukasi aplink 6 mln., kiekviena ta grupė. O jeigu dar mes pradėtume kalbėti apie nemokamą bakalaurą – irgi 6 mln. O vaistai senjorams, jūs taip.. Mes visi, ne tik jūs, opozicija, bet ir mes, valdantieji, nusprendėme, kad vaistai senjorams bus nemokami. Tai irgi arti 6 mln. Tai yra labai svarbūs sprendimai, kurie kainuoja ne tiek daug. Iš tikrųjų pagalvokime, ar tie keli centai, kuriuos sumokės turtingas žmogus Vilniuje ar Kaune, pirkdamas savo IQOS, iš tikrųjų verti kovos prieš savo silpniausius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Labai daug motyvų išsakyta prieš tai ir kiti kolegos sako. Beje, jeigu būtų nedidinamas taip neproporcingai akcizas kaitinamajam tabakui, tai būtų daroma taip, kaip buvo susitarta pernai, ir būtų galima palaikyti šį projektą. O dabar aš išsakysiu tai, ką aš girdėjau iš valstiečių, tokius pasisakymus svarstant šį projektą. T. Tomilinas: negalime įsipareigoti gamintojams 100 metų į priekį. Niekas ir neprašo 100 metų, jūs patys įsipareigojote trejiems metams į priekį ir po metų jau laužote. Ponas V. Rinkevičius samprotauja: tai šešėlio nepadidins. Na, čia yra įdomus ėjimas prieš ekonominę logiką ir ekonominę patirtį, deja, skaudžią Lietuvos ekonominę patirtį. Akcizų skirtumai, kainų skirtumai tarp Lietuvos ir, tarkime, Baltarusijos ar Rusijos Kaliningrado srities, deja, jau dabar sukuria šešėlinę rinką. Toks neproporcingas akcizų didinimas dar labiau didins šešėlio pavojų, prieš kurį, beje, kaip atkreiptas dėmesys, nekovojama. Na ir dar labai įdomi A. Verygos mintis: tai ką mes čia bijome apmokestinti – tuos pačius, kurie tokius nuodus, blogas cigaretes gamina?! Taip, tokia logika galima. Pagal tokią logiką „dyzelgeito“ skandalo epicentre atsidūrė „Volkswagen“ koncernas. Na, niekšai paskutiniai, „Volkswagen“, apgaudinėjo visą pasaulį. Tačiau jie pradeda gaminti hibridinius automobilius, elektromobilius, ir ponas A. Veryga pagal savo logiką turėtų agituoti šių niekšų modernios, sveikesnės produkcijos nepirkti. Gerbiamieji, gerbkite save ir nesipykite su logika.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ypač opozicijos atstovai, jūs organizuojate streikus, vedate į gatves žemdirbius, mokytojus, universiteto darbuotojus, bet kai norima padidinti jiems atlyginimus ir ieškoma šaltinių, iš kur surinkti daugiau mokesčių, jūs taip pat pasisakote prieš. Gal jūs pateikite nors vieną siūlymą, kaip, iš kur surinkti daugiau pajamų į biudžetą. Aš manyčiau, kaip ir sveikatos ministras A. Veryga sakė, niekas nenustatė, joks mokslas, kad šios… tai yra kaitinamasis tabakas yra mažiau pavojingas sveikatai. Patys gamintojai taip teigia, bet, deja, jokių tyrimų nėra.
Antras dalykas, jūs pažiūrėkite, kas yra. Šiam kaitinamajam tabakui tam tikrą laiką apskritai nebuvo jokio akcizo. Ir šiuo metu padidinus 65 % akcizą, lieka tris kartus mažesnis akcizas negu kitiems tabako gaminiams. Ar tai yra teisinga? Aš manau, kad tai nėra teisinga. Juo labiau kad šios rūšies tabaką vartoja tikrai labiau pasiturintys asmenys. Ir būtų teisinga, jeigu sulygintų, nesvarbu, ar kaitinamasis tabakas, ar kita tabako rūšis, kad būtų vienodas akcizas. Kažkodėl, matyt, lobistai sugebėjo, turtingi žmonės sau, kaip sako, lobuoti, kad akcizas būtų mažesnis. Jie turi būti solidarūs. Ir tie, rūkantys kaitinamąjį tabaką, ir gamintojai, turėtų, kaip sakoma, sutikti, kad tas akcizas būtų vienodas, kaip ir kitiems tabako gaminiams. Taigi, opozicijos nariai…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …man atrodo, jūs tik neprieštaraukite ir balsuokite už.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė – motyvai prieš.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Na, dėl tų tyrimų. Jeigu P. Gražulis įsivestų į guglo paiešką būtent IQOS vardą, ten išmestų „Financial Times“ straipsnį apie tai, kodėl į Amerikos rinką buvo įsileisti tie gaminiai, būtent dėl to, kad yra mažiau žalingi. Tačiau grįžkime prie esmės.
Paprastai akcizų politika planuojama atsižvelgiant į kaimynines šalis, į kaimyninių šalių politiką ir būtent dėl to, kad nepadidėtų kontrabandos lygis, kuris pas mus ir taip nėra žemas. Tai štai Lietuvoje pakelis kaitinamojo tabako po šito akcizo padidėjimo kainuotų 3 eurus 75 centus, Baltarusijoje jis kainuoja 1 eurą 63 centus, Rusijoje, tai yra Kaliningrade, su kuriuo turime ilgametę kontrabandos tradiciją, – 2 eurus 15 centų. Lenkijoje – 3 eurus 25 centus, Latvijoje – 3 eurus 40 centų. Mes didiname ne 15%, kaip buvo suplanuota anksčiau, didiname 65 % ir akivaizdu, kad išsišoksime regione.
Įdomu yra ir tai, kad estai vakar svarstė akcizą tabakui, tiesa, ne kaitinamajam, bet paprastoms cigaretėms, ir nusprendė vietoj 10 % akcizą kelti 5 %. Tai reiškia, kad jie turi omenyje kaimynystę ir į tai atsižvelgia formuodami akcizų politiką. Deja, ir vėl reikia pasakyti, būkime vis dėlto panašesni į estus. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Kiek čia mes visokių argumentų esame išdėstę. Gerbiamas kolega T. Tomilinas vis ieško naujų pinigų, kurių reikia. Teisingai, jų reikia ieškoti. Bet tik primenu iš karto, kad apeliuojant į sąžinę reikia prisiminti, mes vakar komitete 15 mln. išbraukėme, tai yra maždaug du su puse karto daugiau, negu dabar ieškome.
Bet grįžtant prie klausimo. Dabar žiūriu į liberaliai mąstančių politikų – kolegos M. Majausko ir kitų – logiką. Išvardina teisingus argumentus, kad būtent šita sritis yra žalinga sveikatai. Net ką tik prieš tai kalbėjusi kolegė vis tiek sako, mažiau kenksminga, bet vis tiek pripažįsta, kad kenksminga. Jeigu ieškome šaltinių, tai toje kenksmingoje dalyje ir reikia ieškoti. Maža to, mes pakeliame akcizą tiek, kad šis naujas produktas, kuris yra žalingas naujas produktas, kainuos dar šiek tiek mažiau, negu dabar esantis rinkoje. Vis tiek tie argumentai neveikia mūsų kolegų, nes yra esminis mąstymo, dialoginis motyvas, kad biznis, nesvarbu, kokios rūšies, yra aukščiau už mūsų sveikatos kriterijų. Tai yra esmė. Čia mes niekada nesusitarsime su liberaliąja puse ir niekada nepasieksime kompromiso.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Gentvilas mano kitaip. Prašom, motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Aš manau kitaip ir manau, kad kompromisai politikoje ir versle yra įmanomi, jeigu kalbamasi argumentuota kalba. Argumentai, šiandien bylojantys apie šį siūlymą, tokie: kas septinta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra pagaminta Gardino tabako fabrike, kas penkta Lietuvoje rūkoma cigaretė yra beakcizė. Ir kai gerbiamas T. Tomilinas ar P. Gražulis ieško pinigų biudžetui, tai skaičius yra 57 mln. eurų. Maždaug tiek sudaro 19,3 % nelegalių rūkalų kaina, kuri nesumokama PVM ir akcizo tarifais Lietuvos biudžetui.
Dabar kai jūs ieškote pinigų keldami akcizus, tai jų tikrai surastumėte daugiau mažindami tarifus, nes tiek Latvijoje, tiek Estijoje, o dažnai atrodo, kad sveikatos apsaugos politika turėtų būti derinama tarp Baltijos šalių, akcizai yra žemesni. Todėl neatsitiktinai Estijoje šešėlinės rūkalų rinkos dydis yra 12 %, Latvijoje – 16 %, Lenkijoje – 9 %, o Lietuvoje – visi 19 %. Mes šitą problemą totaliai ignoruojame ir galvojame, kad buhalteriškai pakeldami tarifus surinksime papildomus 6 mln., kai tikrai neįtikinsime žmonių mesti rūkyti, nes tai ne tos priemonės. Pirmiausia reikia kalbėti apie priklausomybių ligų centrų veiklos kritiką ir nors vieno specialisto priklausomybės ligų centruose turėjimą, ir jis konsultuotų rūkančiuosius dėl jų priklausomybės. Reikėtų kalbėti apie ligonių kasų dengimą vaistams, kurie yra nuo priklausomybių, o šiandien jie yra nedengiami ir pats turi susimokėti. Apie šituos dalykus. O mes galvodami buhalteriškai surinkti didesnes pajamas iš tikrųjų sukuriame dar didesnę iniciatyvą šešėlinei ekonomikai. Ir čia kas kas, bet jūsų gerbiamas premjeras tikrai…
PIRMININKĖ. Laikas, mielas kolega!
S. GENTVILAS (LSF). …turi žinių, kaip ją stabdyti, ir tikrai…
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). …ne keliant mokesčius.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Balsuojame dėl Akcizų įstatymo projekto. Priėmimas. Visi motyvai išsakyti. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 65, prieš – 11, susilaikė 25. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Mieli kolegos, vėluojame daugiau kaip gerą pusvalandį. Labai prašyčiau nereplikuoti. Gerbiu jūsų nuomones, bet labai noriu jūsų paprašyti imtis darbotvarkės 1-11 klausimo. (Balsai salėje)
Na, aš žinau, kad jūsų noras replikuoti yra svarbesnis už mūsų bendrą darbą, tad maloniai suteikiu žodį K. Glaveckui.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, jūs nereplikuokite, mes naudojamės ta teise, kurią Statutas suteikia.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad jeigu mes visus lietuvius, kurie rūko ar tabaką, ar tas pypkes, perkeltume į negyvenamą salą ir ten pastatytume dvi valstybines parduotuves, kuriose būtų prekiaujama vienoje cigaretėmis, kitoje kitomis, tai tas kainas ir akcizus galėtume sureguliuoti, nes lietuviai negalėtų išbėgti iš salos ir nusipirkti kitur. Bet dabar, kadangi esame Europos Sąjungoje ir šalia mūsų draugų sienų, tai iš tikro nauda nebus tokia didelė, netgi mažesnė, mano supratimu, o lietuviai galės nuvažiuoti ir nusipirkti kitose rinkose. To negalima nematyti. Todėl tas žingsnis toks populistinis ir jokiu būdu nepamatuotas ekonomine prasme.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkojame K. Glaveckui už jo repliką. Kitam suteiksim repliką – N. Puteikiui, trumpą repliką.
Dėl vedimo tvarkos – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Bet jūs dar nepaskelbėte kito klausimo.
PIRMININKĖ. Nepaskelbiau kito klausimo. Jūs dėl kito klausimo.
12.07 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2). Jau V. Kravčionok ateina į tribūną. Jūs dėl šito klausimo norite?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip. Frakcijos vardu norėjau paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Tai kad, mielas kolega, dvi pertraukos jau paprašytos ir aš negaliu suteikti galimybės daryti dar vieną pertrauką. Statutas jos nebenumato. V. Kravčionok yra kaip pranešėja.
Mieli kolegos, noriu priminti, kadangi pertrauka buvo padaryta iki kito posėdžio, priimame 1 straipsnį. Dėl pateikto pasiūlymo dėl 1 straipsnio, jį teikė R. Karbauskis ir N. Puteikis, Seimas jau apsisprendė ir balsavo jam pritardamas.
Dabar, mieli kolegos, reikia apsispręsti dėl 1 straipsnio priėmimo, nes dar yra M. Majausko pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Siūlymas dėl įsigaliojimo datos būtų 2 straipsnis, o 1 straipsnis jau aptartas. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. (Balsai salėje) Motyvų niekas nenorėjo išsakyti, tai balsuojame. Balsavome dėl pasiūlymo, dabar reikia priimti visą 1 straipsnį. Viskas pagal Statutą. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 1 straipsnio priėmimo, nes buvo padaryta pertrauka, o dabar mes jį priimame.
Dėl 1 straipsnio balsavo 101 Seimo narys: už – 60, prieš – 39, susilaikė 2.
Dar buvo gautas M. Majausko, R. Budbergytės ir I. Šimonytės pasiūlymas. Mes buvome sutarę, kad dėl to leidžiame visiems pateikti ir nebalsuojame. Kuris buvo jų pasiūlymas? M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Na, projektą stumiantys gerbiami kolegos atrodo kaip prasta futbolo komanda, kuri nesugeba įmušti įvarčio, todėl siūlo praplatinti šiek tiek vartus. Aš vis dėlto siūlau pasitreniruoti – jeigu stengsitės, aš neabejoju, jums tikrai pavyks. O keisti rinkimų įstatymus, likus mažiau nei metams, – tas pats, kaip keisti žaidimo taisykles vidury kėlinio. Akivaizdu, kad tai daroma siekiant tiesiog pakeisti rinkimų rezultatus, todėl numatytas įgyvendinimo laikas rodo ne norą didinti politinių jėgų atstovavimą, o paprasčiausiai suinteresuotų partijų politinį išskaičiavimą. Todėl siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl jūsų politinio išskaičiavimo, mieli kolegos, siūlome atidėti įsigaliojimą taip, kad galiotų tik nuo 2024 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto balsavimo argumentai: už – 2, prieš – 6, susilaikiusių nebuvo. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl M. Majausko, R. Budbergytės ir I. Šimonytės pasiūlymo. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės pristatantis susakė motyvus, bet aš tiktai norėčiau pabrėžti, kad, likus gerokai mažiau nei metams iki rinkimų, keisti rinkimų taisykles yra nekorektiška, neteisinga. Tikrai kviečiu valdančiuosius eliminuoti visas abejones, nes keičiama dėl vienos ar kitos politinės jėgos, ir atidėti įsigaliojimą iki dar kitų Seimo rinkimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Mykolai, aš stebiuosi, kad rašote tokią pataisą. Negi nesuprantate, kad to pasiūlymo kaip tik ir reikia šios kadencijos politikams? Jo labai reikia G. Kirkilui ir besišypsančiam J. Bernatoniui, jeigu jam nepasisektų tapti Konstitucinio Teismo teisėju, reikia N. Puteikiui, kuris čia šoko prie mikrofono. Juk po ketverių metų jie nežino, ar tikrai bereikės to dalyko. Negalima taip šaipytis iš žmonių, iš jų tokių labai rimtų sumanymų. Tikiuosi, kad jūs persigalvosite ir tokių pasiūlymų ateityje nerašysite.
PIRMININKĖ. Jūs taip gražiai sugudravote, bet balsuojame dėl M. Majausko, R. Budbergytės, I. Šimonytės pasiūlymo įsigaliojimo datą nukelti iki 2021 m. sausio 1 d.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 49, prieš – 34, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta. Vadinasi, mes nepildome 2 straipsniu.
Dabar, mieli kolegos, motyvai dėl viso įstatymo projekto. Už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, iš tikro mes visi turime pripažinti, kad šis įstatymo pakeitimas yra inicijuotas iš politinio išskaičiavimo. Demokratija galbūt čia yra naudojama kaip figos lapelis, bet jeigu mes kalbame apie tų rinkimų teisingumą ir kodėl mažėja tų, kurie nori spręsti valstybės kūrimą, tai iš esmės 15–20 % nuo kiekvieno balsavimo nepasiekia savo rezultato. Tie, kurie balsuoja ne už tas partijas, kurios, sakykim, yra nulemtos politologų ar politinio elito, kad yra teisingosios, už kurias reikia balsuoti. Bet įdomiausia tai, kad neišgaruoja šitie balsai. Šitie balsai po to įskaičiuojami, kai reikia dalintis mandatus. Man atrodo, tas kartelės sumažinimas labiau įprasmina ir įtikina dėl dalyvavimo balsuoti ir labiau vertina būtent rinkėjo balsą.
Kai kas kalba apie fragmentavimą, kad tai sukels pavojų mūsų demokratinei, politinei sistemai. Aš noriu nuraminti būtent tokias partijas kaip Konservatorių, Socialdemokratų ir Liberalų. Fragmentacija vyks ne jūsų rinkėjų – fragmentacija vyks būtent tų kitų rinkėjų. Dabar mes matome kylančią Darbo partijos žvaigždę, aš manau, jai yra labai pavojinga, kad atsiras fragmentacija tų rinkėjų, jie fragmentuosis būtent prie tų partijų, kurios bus kaip alternatyva toms tradicinėms. Šiuo atveju jūs be reikalo nuogąstaujate.
Kitas dalykas. Jeigu mes kalbame apie atsinaujinančias politines partijas, reikalingas tas skersvėjis. Be abejo, gal tas skersvėjis ir mane išpūs iš to Seimo, bet, patikėkite, atsinaujinimo akstinas bus jums, tradicinėms partijoms, ir jūs padarysite viską, kad mobilizuotumėte savo rinkėjus ir laimėtumėte rinkimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis – motyvai prieš.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, gerbiami valstiečiai, kreipiuosi į jus, nes, matyt, atsakomybė už šio sprendimo priėmimą guls ant jūsų ir tik ant jūsų pečių. Tai, kas vyksta šiandien šioje salėje, yra ne kas kita kaip jūsų kolegų pastatymas jūsų čia, šioje salėje, kaip rusai sako, į vėžio pozą. Ir tas pastatymas tęsiasi jau kurį laiką. Leiskite priminti, kad šis įstatymo projektas, kurį jūs dabar norite priimti, yra jau trečias, skirtas tik vienai politinei partijai faktiškai – J. Bernatonio ir kompanijos politinei partijai. Šiandien po pietų planuojamas dar vienas – ketvirto įstatymo projekto – pateikimas, taip pat tik dėl J. Bernatonio ir jo kompanijos politinės partijos. Ir jūs, priimdami tokius įstatymus, man tai tiek to, bet jūs deginate savo populiarumo likučius tokiais sprendimais, kai teisė ir teisėkūra naudojama ne valstybės gerovei, verslo sąlygoms gerinti, socialinei atskirčiai mažinti, bet savo asmeniniams interesams tenkinti. Jūs ant šio laužo deginate savo populiarumo likučius.
Gerbiami kolegos, štai sėdi sveikatos ministras šioje salėje, tai, kas vyksta čia, man labai primena Stokholmo sindromo įsivyravimą valdančiojoje daugumoje arba, tiksliau, Valstiečių frakcijos daugumoje, kai jus jūsų koalicijos partneriai prievartauja. Kadencijos pradžioje jūs dar šiek tiek bandėte tam priešintis, o dabar jūs su tuo susitaikėte ir netgi, man atrodo, dėl to jaučiate malonumą. Gerbiamas ministre, gal jūs įveskite savo frakcijoje kokį nors psichologo etatą tam, kad išgydytų frakcijos narius ir kad padėtų atmerkti akis, kad tai, ką jūs dabar darote, yra mažų mažiausiai nesąžininga prieš rinkėjus, nesąžininga prieš tuos žmones, kuriems jūs šnekėjote prieš rinkimus apie besąlygišką skaidrumą, ir galų gale nesąžininga prieš pačius save.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš manau, kad šiek tiek kitaip, gerbiamas Andriau. Žinoma, tu dabar esi Viktoro užantyje, ramus, žinai, kad jau galbūt surinks daugiau kaip 10 %, tai labai drąsiai kalbi. Tada labai drąsiai kalbi apie tėvynę.
Bet, iš kitos pusės, pažiūrėkite, ar tai sąžininga? Kur partija gauna, tarkime… kad ir praeitoje kadencijoje Naglio koalicija gavo 6,7 % ir tuos balsus perskirstė kitoms partijoms. Kaip taip galima? Kaip tai galima perskirstyti, lyg žinotų, kam perskirstyti, pagal kažkokias proporcijas. Taip pat ir Darbo partija. Praeitoje kadencijoje be trijų dalelių gavo 5 %. Bet ar tai sąžininga, ar tai sąžininga? Tai nesąžininga, taisykime šią klaidą. Aš manau, kad niekada nė vienas Darbo partijos balsas nenueis konservatoriams, o kadangi jūs nesurinkote, tai pora Seimo narių sėdi, vienas gal pas konservatorius, o kitas – valstiečiams. Ar sąžininga, Andriau, šitaip manipuliuoti žmonėmis? Aš manau, kad šis įstatymas yra daug demokratiškesnis. Tie žmonės, kurie žino, kad jų pasekėjas nesurinks daug balsų, ateis balsuoti, nes žinos, kad jų balsas neprapuls. Rinkėjų aktyvumas padidės ir bus daug didesnis atspindys rinkėjų valios Seime. Aš manau, tikrai tie, kurie sergate už demokratiją ir norite, kad būtų demokratinė valstybė, balsuokite visi už.
Ir konservatoriams paskutinį sakinį pasakysiu. Gerbiamieji, jūs duriate pirštu į valstiečius, kad nėra partijoje demokratijos, bet, gerbiamas Gabrieliau, vieną partiją galima pasakyti – tai Gabrieliaus ir Landsbergių partija. Ir suvažiavimas…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). … ir visai partijai atstovauji tu vienas.
PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Jau laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Ten jokių diskusijų nėra.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, sumažinus kartelę Seimas virs Babelio bokštu, kuriame susikalbėti bus neįmanoma. Kaip žinome, Dievas Babelio bokšto statytojus privertė kalbėti skirtingomis kalbomis, todėl šie, negalėdami susikalbėti, statybų neužbaigė. Lygiai taip ir Seimas, mažindamas kartelę, tik didins valstybės statytojų nesusikalbėjimą. Norėdami sėkmingai statyti valstybę, man atrodo, neturėtume eiti tuo keliu. O valdančiuosius ir ypač mažuosius valdančiųjų brolius kviečiu atsitokėti. Valdančioji dauguma neturi 71 balso priimti šį įstatymą. Todėl elementariai valstiečiai jus išdūrinėja, jie teikia šį įstatymo projektą iki biudžeto priėmimo, kad jūs balsuotumėte už biudžetą. Bet šitas įstatymas nebus priimtas, čia yra tik jo parodomasis bandymas. O priėmus biudžetą šis įstatymas net nebebus teikiamas, todėl kviečiu atsikvošėti ir nebalsuoti.
PIRMININKĖ. G. Kirkilas – motyvai už.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas jaunasis kolega Mykolai, mes tikrai nevirsime Babelio bokštu, todėl galite nesijaudinti. Mano mažumos Vyriausybė sugebėjo net su jūsų partija sutarti. Taigi kaip tik bus labai gerai, jeigu bandysime visi sutarti. Bet aš siūlau išeiti iš mūsų provincijos ir pažvelgti į Europą. Neseniai mūsų Informacijos departamentas atsiuntė informaciją, tai aš galiu jums pasakyti, kad iš 27 Europos Sąjungos šalių, nežinau, kur čia dabar Jungtinę Karalystę priskaičiuoti, tik devynios turi 5 %. O dar aukštesnį turi šalys už Europos Sąjungos ribų. Vadinasi, absoliuti dauguma – 16–17 šalių turi žemesnį procentą. O tokios demokratiškos šalys, kurios gali būti mums pavyzdžiu, kaip Nyderlandai, Portugalija, beje, labai lygintina su Lietuva, apskritai netaiko jokio barjero, todėl žmonės išrenka tuos, už kuriuos balsuoja. Taigi, mieli kolegos, pasižvalgę po Europą, pamatysime, kad ten paveikslas visiškai kitoks. Kviečiu visus balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bukauskas – motyvai prieš.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, daugiau kaip prieš trejus metus mes, padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prisiekėme tautai sąžiningai tarnauti tėvynei, jos žmonėms, neturėti savanaudiškų tikslų, siekių. Ir kas dabar vyksta? Likus 10 mėnesių iki Seimo rinkimų, mes matome prieš dvi savaites balsuotą Seimo rinkimų kartelės sumažinimą nuo 5 % iki 4 %. Buvo atmestas pasiūlymas dėl 3 %, vėl matome pakartotinį tokį ydingą siūlymą.
Noriu replikuoti P. Urbšiui. Kodėl šiandien visuomenė yra nusivylusi politikais arba politinėmis partijomis? Vien todėl, kad nėra stabilumo. Ir sąžiningai pažiūrėjus, likus 10 mėnesių, mes neturėtume priimti tokių teisės aktų ir kelti sumaišties visuomenėje. Po dviejų savaičių Vyriausioji rinkimų komisija tvirtins vienmandates rinkimų apygardas. Daugiau kaip 20 apygardų Seimo vienmandatininkams teks trijų savivaldybių aptarnavimo ribos. Kodėl mes apie šitą nekalbame? Kodėl šiandien mes sukeliame tokią sunkią naštą Seimo nariams atstovauti rinkimų apygardose? Šiuo požiūriu visuomenė ir nemato pasitikėjimo mūsų rinkimų sistema. Kas kalba, kad kitose šalyse yra mažesnė proporcinė riba, taip, ten yra demokratija 200 metų, senos tradicijos. Jeigu žiūrėtume Skandinavijoje, užtenka trijų narių įregistruoti partiją. Bet dvi kadencijas iš eilės netapusios parlamentinėmis yra išregistruojamos. Ir neparlamentinių partijų…
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega.
V. BUKAUSKAS (MSNG). …nėra. Taigi aš negaliu palaikyti būtent tokio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš manau, kad šita problema egzistuoja gerokai ilgiau, negu mes dabar kalbame apie rinkimus ir apie socdarbiečių problemas. Šita problema egzistuoja dar nuo tada, kai mes nusprendėme finansuoti politines partijas ir kai Seime sėdinčios didžiosios politinės partijos nusprendė, kad tiktai tarpusavyje pasidalins pinigus ir mažoms politinėms partijoms neduos nė cento. Esame rašę keletą kartų į Seimą pataisas dėl įstatymų dėl partijų finansavimo. Deja, mes buvome neišgirsti, nes čia buvo visi dideli, o mažiems, deja, čia nebuvo vietos.
Aš manau, kad šis įstatymas pirmiausia atliepia mažų partijų galimybę veikti politinėje erdvėje. Aš pasigendu kaip tik tų partijų, nes labai aiškiai matau, kad didžiosios politinės partijos, deja, išgyvena ideologinę krizę. Aš manau, kad žmonės, kurie nebalsuoja arba nedalyvauja rinkimuose, galbūt ir pasirinktų tas mažąsias politines partijas.
Aš balsuosiu už ne dėl to, kad čia kokia nors konkreti partija eis į rinkimus, bet dėl to, kad taip suteiksime teisę veikti mažoms arba besikuriančioms politinėms partijoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinei žodį suteikiu V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų tenka apgailestauti, kad valdantieji bet kurią racionalią idėją sugeba paimti ir sukarikatūrinti. Šiandien mes matome būtent tokį pavyzdį. Mokslininkai sako, kad mūsų politinės sistemos fragmentacija čia, Seime, parlamente, jau ir taip yra viena iš didesnių Europoje, vertinant kitas Europos valstybes.
Kiekvienas iš mūsų, ranką pridėjęs prie širdies, pasakys, kad puikiai supranta, kad pritarus kartelės žeminimui iki 3 % tas fragmentavimas tik didės. Didės atsitiktinių žmonių skaičius parlamente, didės keistų iniciatyvų ir nepamatuotų sprendimų skaičius. Prieš kelias dienas Prezidentas, kalbėdamas, kreipdamasis į valdančiuosius, pasakė, kad nepritaria kartelės mažinimui iki 3 % ir kad tokiais sprendimais greitai ir 1 % kai kurios politinės jėgos gali neperžengti.
Tiesiog kalbėdama frakcijos vardu informuoju, kad mes kreipsimės ir prašysime vetuoti šį įstatymą, jei jam šiandien bus pritarta.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo tik 63 Seimo nariai, tad balsavimą teks pakartoti. (Balsai salėje) Kada nors, kada nors, ne šiandien, ne dabar.
Replikos. Replikuoti laiko skirsiu tik dvi minutes, iki Vyriausybės valandos, ją pradėsime 12 val. 30 min. Pirmasis – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Labai trumpai, nes buvo paminėta mano pavardė. Buvo pasakyta, kad žmonės yra nusivylę politikais, nes pasiilgę stabilumo. Man atrodo, kad žmonės yra nusivylę politika, kad jie patiria politikos stagnaciją ir nors renka ir renka, iš esmės niekas nesikeičia.
Šiuo atveju šis įstatymas faktiškai bus kenksmingiausias valstiečiams. Jūs laimėjote, nes buvote tie, kurie peržengėte 5 %, ir buvote alternatyva tradicinėms partijoms. Dabar taps smulkesnės tos politinės jėgos ir nukentėsite jūs, todėl, gerbiami konservatoriai, netrukdykite valstiečiams remti savo koalicijos partnerius ir vienaip ar kitaip sumažinti savo įtaką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mažiau nei minutė liko R. Žemaitaičiui. Paskutinė replika.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties, kolegos, tokie pasiūlymai kelia juoką. Kelia juoką, ko gero, man, kaip jaunam politikui, iš tikrųjų nemažai laiko praleidau čia. Aš įvardinčiau šį įstatymo projektą taip: tai politinių dinozaurų išgelbėjimo įstatymas. Būna nykstančios rūšys, tai taip pabandė politiniai dinozaurai dar išsaugoti sau vietą Seime.
Bet atsakysiu į kito kolegos pasakymą. Sako, krizė. Iš tikrųjų valstiečiai šiandien yra valdančioji dauguma ir yra didžiausia politinė partija, politinė organizacija čia, Seime. Tai klausimas, kas krizę išgyvena? Ar politinius dinozaurus ir perbėgėlius jūs gelbėjate, kad jie patektų į Seimą, ar iš tikrųjų dėl ideologijos?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji ministrai, jau kviečiame jus užimti vietas. Pradėsime Vyriausybės valandą.
Gerbiamieji ministrai, pradedame Vyriausybės valandą. B. Matelis stovėjo pirmesnis, kol ministrai atsisės, jūs pasakykite repliką, ir pabaigsime.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami valdantieji, norėčiau pasakyti, kad jeigu jūs ir ateityje teiksite šią įstatymo pataisą, tai jūs savo tokiu elgesiu, iškreiptu būdu išniekinsite ir darbotvarkę, ir demokratiją, ir galų gale išniekinsite patys save. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministrai kažkaip pamiršo, kad 12 val. 30 min. kviečiame. Prašom. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, dėl Aplinkos apsaugos komiteto 13 valandą… Nėra darbotvarkės, nėra paskelbta. Ar jis vyks, ar nevyks?
PIRMININKĖ. Čia jūs ne tuo adresu kreipiatės. Derinkite su komiteto pirmininku.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą.
Gerbiami kolegos, pirmasis klausia opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Maloniai prašau. Visi ministrai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nors nėra dar visų ministrų…
PIRMININKĖ. Pone Nevuli, prašau netrukdyti ministrams!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau kaip tik klausti vidaus reikalų ministrės, jeigu K. Glaveckas leistų… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Kęstuti Glaveckai, prašome leisti ministrei užimti jos darbo vietą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nes mano laikas klausti tuoj baigsis. Gerbiama ministre, vakar Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo svarstomas Vadovybės apsaugos įstatymo projektas ir buvo svarstomas kolegės A. Širinskienės pasiūlymas, kuriuo buvo siūloma išbraukti iš saugomų asmenų sąrašo ex officio, tai yra kurie pagal pareigas yra saugomi, kaip žinote, yra Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, buvo pasiūlyta išbraukti Seimo Pirmininką. Buvo sakoma, kad jis neva nėra pagal Konstituciją saugotinas asmuo, ir bus kita tvarka. Noriu jūsų paklausti, nes jums tenka priimti sprendimus dėl kitų asmenų apsaugos, gali bet kuris pilietis gauti tokią apsaugą – jūs galite priimti tokį sprendimą. Šiuo atveju, kaip jūs manote, tai yra konstitucinė pareigybė, ir nesvarbu, kad ir kas eitų tas pareigas, koks asmuo, turėtų būti saugomas, ar reikia atskiro jūsų triūso?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, jeigu yra Vadovybės apsaugos departamentas, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra vadovybės apsauga, į Lietuvą atvykusių oficialių svečių apsauga, tas įstatymas į tai ir orientuotas. Kaip jūs minėjote, yra trys pagrindiniai valstybės postai, kuriems yra skiriami ir nuolat dirba valstybės apsaugos pareigūnai, tai Prezidentas, premjeras ir Seimo Pirmininkas. Nėra jokios kitos versijos, kad būtų kitaip, tai yra pareigybės apsauga, ne konkretaus žmogaus, o pareigybės apsauga. Tokia yra Lietuvoje tradicija ir, mano vertinimu, ji nėra perteklinė, vertinant tai, kad Seimo Pirmininkas kuriuo nors momentu gali tapti ir valstybės vadovu, taip yra įstatymuose, reikia vertinti visas aplinkybes. Nemanau, kad tas pasiūlymas šiuo metu yra tinkamas. Jeigu mes norime visai kitaip organizuoti apsaugą, tada yra diskusinis klausimas. Bet šiuo metu institucijos, atskiros institucijos, juridinio asmens kūrimas niekaip nesusijęs su kitokių funkcijų atlikimu, o kaip tik tų funkcijų Vadovybės apsaugos departamentui pridedama daugiau, norint pakelti jos statusą į šiek tiek kitokį lygį. Toks būtų mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis opozicijos lyderio J. Sabatausko klausimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas yra žemės ūkio ministrui, aplinkos ir sveikatos, jeigu įmanoma taip padaryti.
PIRMININKĖ. Tai būtų vienas klausimas?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vienas klausimas. Jau praėjo pusantro mėnesio po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje ir paskutiniai duomenys, gauti iš laboratorijos Vokietijoje, tikrai kelia nerimą ir tarp žmonių tikrai tvyro nerimas. Jie nežino, kaip elgtis, nes nustatytas dioksino kiekis yra tikrai daug didesnis, negu leidžiama norma. Dėl ko nerimauja žmonės? Dėl to, ar tie vaisiai, kuriuos dabar sunokino obelys… ar bus galima dar auginti daržoves, laikyti gyvulius. Galiu pacituoti netgi žmonių… Sako, jau laikas…
PIRMININKĖ. Jau necituokite, nes jūsų laikas klausti baigėsi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir niekas iki šiol nepaaiškina žmonėms, kaip elgtis, kas bus, kaip reikia teisingai daryti, ar iš šulinio vanduo geriamas, galima gerti ir taip toliau?
PIRMININKĖ. Gerbiami ministrai, trumpi atsakymai.
A. PALIONIS (LSDDF). Kadangi pirmas buvo paminėtas žemės ūkio ministras, tai aš gal ir bandysiu į dalį atsakyti. Noriu pasakyti, kad ne kartą buvo ir susirinkimai Alytaus rajono savivaldybės organizuojami, Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu buvo aiškinama žmonėms, ką Vyriausybė priėmė dėl kompensavimo, ką Alytaus rajono savivaldybė išdalino. Krepšius. Ir tie vaisiai, daržovės, kurios užaugo ir sunoko, jau prasidėjus gaisrui, buvo surinkti. Natūralu, kad jų nebuvo galima vartoti.
Dabar apie tyrimus ir tos teritorijos mažėjimą. Didelė dalis užterštos teritorijos sumažėjo. Taip, išlieka problema dėl likusios teritorijos, kur dioksino kiekis yra padidėjęs ir išlikęs didelis. Kitą savaitę Alytaus rajono savivaldybė, derinamės, kvies Ekstremalių situacijų komisijos posėdį, ką ministerija ir Veterinarijos tarnyba siūlys daryti su tais gyvuliais, kurie turi dioksinais užterštą kiekį ir pieno, ir galimai mėsos. Priimsime bendrus sprendimus, bet linkstama prie to, kadangi veterinarijos specialistai sako, kad dioksinai išsisklaidyti iš gyvulių gali per ketverius metus, per penkerius metus… Vienas tyrimas, mes puikiai žinome, kainuoja daugiau negu 600 eurų, švarus gyvulys kainuoja, priklausomai nuo jo veislės, nuo 700 iki 1 tūkst. 500 eurų. Esmė yra ta, kad dabar jie yra melžiami, pienas utilizuojamas. Ir ūkininkui, ir valstybei tai kainuoja. Linkstama prie to sprendimo, kad gyvuliai būtų utilizuojami. Ūkininkams iki pavasario – iki gegužės vidurio bus kompensuojamos prarastos pajamos už pristatytą pieną, kad pavasarį galėtume įvertinti, nes ta žolė, kuri dabar buvo nupjauta ir surinkta, kaip pašaras yra užteršta, bet mes tikrai nežinome, kokia žolė bus gegužės mėnesį. Įvertinus žolės kiekį, bus priimtas sprendimas, ar toliau kompensuoti prarastas pajamas, ar galima atvežti naujus gyvulius.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
A. PALIONIS (LSDDF). Bet kad žmonės neliks be pajamų, tai tą užtikrino ir Vyriausybės priimtas nutarimas. Tuo labiau vakar priimti Vyriausybės sprendimai, kuriuos patvirtino Finansų ministerija. Jau žalos, kurios ateina lapkričio 15 dieną…
PIRMININKĖ. Ministre, dvi minutės.
A. PALIONIS (LSDDF). …buvo lapkričio 29 dienos, patvirtinti pinigai ir apmokėti.
PIRMININKĖ. Ar yra… Man atrodo, kad viską atsakė. Labai trumpi komentarai ministrų. Aplinkos…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik labai trumpai dėl geriamojo vandens, ką jūs taip pat paminėjote. Tiek šuliniuose, tiek tvenkiniuose padaryti tyrimai rodo, kad tikrai dioksinas neviršija, ir tą vandenį galima naudoti, tiek savo šulinių naudoti buityje, tiek vandens paviršinių telkinių ar laistyti, ar gyvuliams girdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos apsaugos ministras.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai trumpai. Nieko naujo nepasakysiu. Mes netiriame vaisių, daržovių ar vandens, kaip jūs klausėte. Mes tirsime gyventojų galimą užterštumą, galimą poveikį jiems, tai yra atliksime biomonitoringą, ir tada aiškiai pasakysime, kokių medžiagų gavo gyventojai ir ką jiems ateityje reikės daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas finansų ministre, nežinau, ar esate informuotas, bet žinau, kad girdėjote apie tai, jog yra registruotas naujas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris didina pelno mokestį bankams nuo 15 iki 22 %. Panašu, kad valdančioji dauguma atsisako sprendimo ar iniciatyvos apmokestinti aktyvus ir eina prie pelno mokesčio didinimo bankams. Žinant, kad bankai Lietuvoje veikia oligopolinėmis sąlygomis, ir matant, kad jų pelningumas yra dvigubai didesnis Lietuvoje negu euro zonoje, panašu, kad jie turi resursų. Ir tikrai neblogas siūlymas pabandyti priversti bankus prisidėti prie valstybės gerovės papildomai, negu jie prisideda dabar.
Norėjau paklausti jūsų nuomonės, kaip jūs vertinate… didinti pelno mokestį kredito įstaigoms ir tokiu būdu užtikrinti, kad jos papildomai prisidėtų prie valstybės gerovės?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Vertinant tas dvi alternatyvas, kurios, na, pirma alternatyva, kuri buvo registruota nuo turto, ir šita alternatyva, kurią jūs dabar paminėjote, aš manau, kad neigiamų pasekmių antra alternatyva turi tikrai nepalyginti mažiau, nes jinai yra susieta ir su ekonomikos ciklu, jinai nėra diskriminacinė ta prasme, jog papildomas tarifas yra taikomas toms įstaigoms, kurios gali naudotis atskaitydamos į rezervus atskaitymus blogoms paskoloms. Manau, kad šis variantas yra tikrai daug geresnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū ministrui už atsakymą. Kviečiu klausti V. Čmilytę-Nielsen. Ruošiasi M. Navickienė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra teisingumo ministrui. Gerbiamas ministre, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Mediacijos įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad visuose šeimos ginčuose, tiek dėl skyrybų, tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, turėtų būti privalomai taikoma mediacija. Specializuotos pagalbos centrai, nevyriausybininkai, kurie dirba su smurto artimoje aplinkoje problema, pastebi, kad jau ir šiandien, nors dar šios pataisos nėra įsigaliojusios, tais atvejais, kai yra smurto artimoje aplinkoje situacija, vis tiek mediacija yra taikoma. Kaip jau minėjau, nuo sausio 1 dienos ji bus privaloma.
Ar neįžvelgiate čia problemos, ar nemanote, kad reikėtų šią situaciją taisyti, nes, šiaip ar taip, Lietuvoje (pagal apklausų rezultatus akivaizdu) nepasižymime jautrumu, empatija smurto aukoms, o štai tokia…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). …norma dar labiau pagilina problemą. Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, aš jį supratau. Iš tikrųjų mes analizuojame tą situaciją. Esame gavę iš nevyriausybininkų raštus, tuos pačius raštus esame gavę ir anksčiau, prieš priimdami. Mes manome, kad vertėtų pabandyti, nekeisti reglamentavimo, kuris dar nėra įsigaliojęs, nes tikrai neprivers, jeigu abi šalys nesutinka, tai niekas neprivers vykdyti mediacijos proceso. Pabandykime, pasižiūrėkime, kaip išeis, ir tuomet spręskime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamam finansų ministrui. Nors premjeras S. Skvernelis jau grįžo į darbą, visuomenei iki šiol vengia teikti paaiškinimus (tiek visuomenei, tiek Prezidentui) dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir finansavimo kelio, kuris buvo nutiestas iki premjero namų, tai kreipiuosi į jus.
Po buvusio susisiekimo ministro R. Masiulio vakar atskleistos informacijos, kad premjeras asmeniškai bent du kartus domėjosi savo keliuko asfaltavimo galimybėmis, bet jam buvo paaiškinta, kad finansavimas negalimas ne tik dėl interesų konflikto, bet ir dėl to, kad eismo intensyvumas buvo gerokai per mažas, palyginti su kitais Vilniaus rajono keliais, kuriems reikia finansavimo, gerbiamas ministre, kas pasikeitė, kad prie ankstesnio susisiekimo ministro premjero keliuko asfaltavimui galimybių nebuvo, o prie J. Narkevičiaus staiga atsirado? Kadangi jūs Vyriausybėje irgi balsavote už šį sprendimą, tai paaiškinkite, kas pasikeitė…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …neskaitant mažiau skaidraus ir principingo ministro.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tik nelabai suprantu, kodėl jis man adresuotas, aš premjero nepavaduoju. (Balsai salėje) Premjeras šiandien yra darbe, manau, kad susisiekimo ministras galėtų atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kad susiekimo ministras? Jeigu nėra, vadinasi, negalėjo. Ar susiekimo ministras galėtų? Šios Vyriausybės valandos metu… tiesiog ministro nėra posėdyje per Vyriausybės valandą. Susiekimo ministras nori atsakyti? Ne. Gali? Negali? Negali. Gerai, kolegos. Toliau klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Gedvilienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas žemės reikalų ministre, per naująjį finansinį paramos laikotarpį yra numatyta, kad bus tęsiama parama Lietuvos vyno sektoriui. Kartoju, Lietuvos vyno sektoriui. Sakykite, kaip jums pavyksta tęsti tokius gerus darbus, kai šalyje tvyro antialkoholinė isterija? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Teisybę pasakius, nesupratau jūsų klausimo.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Su savo viceministre tada pašnekėkite kurį vakarą – Europos reikalų komitete pristatė šį klausimą. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, reikia konstatuoti nepagarbą Seimui, nes premjeras, būdamas darbe, neatvyko į Vyriausybės valandą, kas yra viena svarbiausių pareigų, ir net nepasirūpino paskirti pavaduojantį ministrą.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, vis dėlto yra dar ir supratimas, kad būtų kuo mažiau rizikos dėl sveikatos. Dabar toks laikotarpis, kai tiek daug infekcijų. Aš būčiau labai laiminga, jeigu M. Adomėnas ir mes visi palinkėtume premjerui kuo geresnės sveikatos, tikrai vengti pavojų, kurie gali iškilti dėl jo sveikatos būklės, padėkoti ministrams, kad jie sutinka atsakyti į klausimus, ir nesipiktinti ten, kur piktintis tikrai nereikia. (Balsas salėje: „Pirmininke, aš norėčiau…“) Mieli kolegos, dirbame toliau, ir kaip aš suteikiau… Dėl vedimo tvarkos – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš tikrai sutinku, kad premjerui reikia palinkėti sveikatos, dėl to niekas nesiginčija. Tačiau šiandien klausimas yra keliamas ne dėl aplinkybių. Visiems yra žinomos premjero sveikatos aplinkybės, bet kodėl nėra ministro, kuris gali atsakyti į klausimus už premjerą, čia yra pagrindinis klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, aš manau, kad laikui bėgant mes tikrai sugebėsime atsakyti į visus klausimus. O dabar ranką kelia gerbiamas susisiekimo ministras J. Narkevičius. Prašom, Jaroslavai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aišku, aš nepavaduoju premjero ir atsakysiu už save, nors jūs manęs ir neklausėte. Bet jeigu jau paklausėte, pasakysiu galbūt taip: dar kartą pakartosiu, kad rezervo lėšos buvo skiriamos tokiu pat būdu kaip iki šiol, kai buvo buvęs susiekimo ministras. Maža to, aš pastebėjau, kad tas būdas nėra apibrėžtas ir nėra tvarkos. Tai iš karto buvo rengiama nauja tvarka, ji prieš mėnesį buvo Vyriausybės nutarimu patvirtinta ir pagal ją rezervas kitais metais bus skirstomas pagal nustatytus kriterijus.
Labai gaila, kolege, kad ne vieną kartą mano išsakytos minties arba veiksmo jūs kažkaip neakcentuojate ir nenorite išgirsti, kalbate kitaip. Tokiu pat būdu buvo skirstomas rezervo likutis, kaip buvo praeitais metais. Skyrimo tvarkos nebuvo, dabar ji yra pagal nustatytus kriterijus, kitais metais tai bus daroma. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Štai ir viskas išsiaiškinta ir atsakyta. Klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas ponui J. Narkevičiui. Šiandien surengėte spaudos konferenciją dėl „Lietuvos geležinkelių“ elektrifikavimo konkurso, tačiau jau vakar šią informaciją viešai komentavo ponas V. Tomaševskis. Ar jūs dalinatės tarnybine informacija su ponu V. Tomaševskiu, kuris yra minimas I. Rozovos tyrime dėl galimo bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis? Taip pat ar tiesa, kad jūs iš principo visą ministerijos planą derinate su ponu V. Tomaševskiu ir planuojate keisti Lietuvos pašto vadovybę jau rytoj? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Nepaisant to, kad aš girdžiu jūsų melagingą potekstę, atsakysiu jums taip, kad minėtą informaciją aš buvau paviešinęs remdamasis „Lietuvos geležinkelių“ surengta spaudos konferencija, kurioje būtent buvo paminėti tie skaičiai, ir buvau tai paviešinęs „Lietuvos ryto“ televizijoje. Pirmadienį buvau pristatęs tą klausimą Vyriausybėje. Bandžiau tą klausimą vakar sakyti Ekonomikos komitete, tačiau jūsų kolegos užprotestavo ir nenorėjo, kad ši informacija būtų pateikta. Taigi vieša informacija. Kiekvienas, tarp jų ir Europos Parlamento narys, gali paskleisti. O šiandien aš nustatyta tvarka surengiau spaudos konferenciją, kurioje perskaičiau, ne interpretavau, o perskaičiau tezes ir išvadas iš minėto audito. Ar tenkina mano atsakymas jus?
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusiją nutrauksime. S. Gentvilas… (Balsai salėje) Na, neatsakė, tai neatsakė. Atsakė taip, kaip atsakė. (Balsas salėje) Dėl pašto vadovybės gal galite patikslinti?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Mielai atsakysiu. Dėl pašto vadovybės. Jūs turite omeny ar valdybą, ar administraciją? Kaip? (Balsai salėje) Valdybą aš jau minėjau. Labai gaila, kad ši informacija nebuvo paskleista nors tiek, kiek kita nereikšminga informacija, tačiau pašto vadovybė arba paštas nė vienos dienos nebuvo be valdybos. Valdyba pradėjo veikti praeitą savaitę nustatyta tvarka gavus visus reikiamus leidimus iš banko ir iš kitų institucijų. Skirtingai nei buvo prieš dvejus metus, kai Lietuvos paštas dvejus metus buvo be valdybos ir be direktoriaus. Taigi pašto darbas vykdomas. Maža to, penktadienį, jūs turbūt girdėjote, Lietuvos paštas ne tik dalyvavo „Sodros“ organizuotame pensijų išnešiojimo konkurse, bet ir laimėjo Vilniaus ir Kauno miestuose pensijų išnešiojimą. Taigi pirminė informacija, kuri buvo melagingai skleidžiama, neva atleidus valdybą pensininkai negaus pensijų, yra neteisinga, melaginga, ir jūsų sąžinės reikalas, kodėl jūs viešinate melagingą, o neviešinate teisingos. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakyti – dvi minutės. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau klausimą adresuoti finansų ministrui ir aplinkos ministrui, nes V. Tomaševskis jau pasakė, kad jis už ministrą nusprendė nepasirašyti vieno didžiausių Europos Sąjungos finansuojamų projektų, o projekto finansavimas turi būti nukreiptas į ekologines priemones. Šiuo atveju geležinkelio elektrifikavimas yra įtrauktas į Nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą, kurį jūs tvirtinsite už dviejų savaičių Vyriausybėje. Kur bus nukreiptos šios lėšos, kurios dabar yra skirtos šiuo periodu – apie 300 mln. eurų geležinkeliams elektrifikuoti, jeigu būtų nutrauktas, V. Tomaševskio pageidavimu, šis konkursas? Ačiū.
PIRMININKĖ. Kuris atsakote?
V. ŠAPOKA. Galiu trumpai atsakyti, kad visuomet, valdydami riziką, peržiūrėdami srautus ir kaip sekasi įgyvendinti projektus, mes įvertiname rizikas ir tas lėšas periodiškai perskirstome, kiek tai leidžia, aišku, europiniai apribojimai. Tikrai sprendimas būna po ilgų diskusijų, atsižvelgiant į prioritetus. Tikrai ekspromtu nespėliosiu, kur galėtų būti nukreiptos, jeigu taip atsitiktų. Aš manau, kad reikia sulaukti galutinių sprendimų ir tik tuomet galėsime nuspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos ministras. Prašome papildyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, Aplinkos ministerijos specialistai irgi dalyvavo visose tose diskusijose, tikrai mes pasisakome už žalesnį ir švaresnį transportą ir tikrai palaikome tą idėją, bet tiek man, tiek Vyriausybei, kaip ir kitiems kolegoms, sukėlė nemažai abejonių ir klausimų. Pati projekto vertė, kuri iš pradžių buvo numatyta 250 mln., vėliau išaugo iki 360 mln. Pagrindinis turbūt akcentas, apie ką ir kolega nepasakė, tai įgyvendinimo laikotarpis. Jis yra ilgesnis nei galimybė panaudoti Europos Sąjungos lėšas, vadinasi, prasidengia ir išlipa iš bet kokių rėmų, kurie apriboja Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą. Turbūt tie kriterijai ir lėmė tokį sprendimą. Galbūt viešojoje erdvėje tas nebuvo akcentuota.
PIRMININKĖ. Dėkojam. Ir paskutinis klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrui toks muzikinis, šiek tiek specifinis, galbūt ne visiems labai aktualus, bet aš vėl noriu grįžti prie tos problemos dėl koncertmeisterių pianistų statuso pakeitimo aukštosiose muzikos, menų mokyklose ir galbūt plačiau. Jis sakė, kad kažkas ten vyksta, tai aš norėčiau, kad visi išgirstų, kas vyksta ir kada tai įvyks? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Kaip tik praeitą savaitę, rodos, ketvirtadienį ar penktadienį, buvau paprašęs sukviesti pagrindines aukštąsias mokyklas, kurios rengia aukšto lygio profesionalus muzikus, ir pasitarti su jomis, kaip reikėtų suformuluoti Mokslo ir studijų įstatymo 57 straipsnio nuostatą, kurioje mes išskirtume būtent šitą specifiką, labai objektyviai atsižvelgdami į ją, kai negali būti rengiami aukšto lygio profesionalai, kaip jūs ir teigiate, be akomponiatorių, kurie irgi aukščiausio lygio profesionalai. Jie yra ugdymo dalis ir mes šitą statusą formuluojame. Norėsime pateikti Seimui įregistruoti šitą projektą artimiausiu metu, dar su jumis bandysime paderinti, o lėšos ten būtų numatytos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir matau, kad dar lieka laiko, galės paklausti J. Varkalys. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti susisiekimo ministro. Jūs pastebėjote taikliai, kad Europos Sąjungos lėšos, kurios skirtos transporto sektoriui, sunkiai įsisavinamos, ir viena iš priežasčių yra regioninės plėtros projektai, prie kurių turi prisidėti savivaldybės, ten yra apribotas prisidėjimas iki 7,5 %. Mes su jumis diskutavome, Savivaldybių asociacija rašė turbūt ir jūs kaip nors žadėjote tą dalyką spręsti. Gruodis tas mėnuo, kai dar būtų galima užaktuoti atliktus darbus ir tas lėšas panaudoti. Ar gali tikėtis savivaldybės tokio sprendimo, jūsų įsakymo pakeitimo?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Tai yra ankstinė nuostata, ji buvo anksčiau suformuluota. Pagal argumentus siekis buvo toks, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų suma ir neskirtų vien tik keliams ir kad nenukentėtų kitų sričių objektai, su tuo susiję darbai. Mes nagrinėjame dabar tą klausimą, manome, kad būtų galima tai padaryti, padidinti, tačiau vėlgi, sakau, reikėtų žvelgti kompleksiškai ir žvelgti į kitų sričių interesus, kad jie nenukentėtų. Žinome jautrumą dėl kelių, todėl mes parengėme naują skyrimo tvarką, pagal kurią įvesti papildomi kriterijai pagal prioritetus, kad būtų galima efektyvinti.
Maža to, mes iš pat pradžių pradėjome analizuoti, dėl kokių priežasčių vėluoja visi arba dauguma projektų. Deja, iš LAKD’os, tai yra iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, mes negavome jokio iki šios dienos pasiūlymo, kokią tvarką, kokias įstatymines nuostatas reikėtų patobulinti, patikslinti, kad periodas nuo pasiruošimo, nuo konkurso iki realizavimo sutrumpėtų. Žinome daug faktų, kai netgi derinant procesas užtrunka, kas gali būti padaryta lyg ir per vieną dieną, yra padaroma per keletą savaičių. Kitaip kalbant, dėl šio proceso mes vykdome ne tik stebėseną, bet dirbame. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Vyriausybės valandą baigėme.
Seimo narius informuoju, kad nespėti apsvarstyti rytiniame posėdyje įstatymų projektai bus svarstomi vakarinio posėdžio pradžioje, tai 1-12, 1-13 ir 1-14 klausimai. Sutariame. Dėkoju. Baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje) Prašau registruotis. Svarbiausia, kad yra J. Razma, kad yra B. Bradauskas, kad yra tie, kurie aktyviai dalyvavo ir Vyriausybės valandoje. Ir tokių yra 17.
Ačiū. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.