LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 5 ir 6 STRAIPSNIŲ pakeitimo

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3029

 

2025-06-13  Nr. 103-P-23

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas; Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-05

1

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 7 punktu ir nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę „sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukęs pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupęs daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę išmoką (arba periodinę) iki 10807 eurų“. Siūlomas teisinis reguliavimas tikslintinas keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pensijų fondo dalyviui mokėtinos išmokos nustatytos keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, todėl įstatymo projekte siūlomos nuostatos turėtų būti inkorporuotos šiuos teisinius santykius reguliuojančiame straipsnyje.

Antra, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti dalyvio teisę gauti vienkartinę arba periodinę išmoką nesukakus senatvės pensijos amžiaus. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sukakę senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį (teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo šio įstatymo nustatyta tvarka įgyja ir dalyviai, kuriems iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą ar nuo 2018 m. sausio 1 d. yra paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą), todėl įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje derintinos su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis.

Trečia, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotė teisės požiūriu nėra aiški. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „LR pensijų kaupimo įstatymo 5  straipsnio pakeitimu siūloma numatyti pensijų kaupimo dalyviui galimybė sukaupus 10807 EUR  juos atsiimti tiek sulaukus, tiek ir nesulaukus pensinio amžiaus“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę, pensijų fondo dalyviui, nesukakusiam senatvės pensijos amžiaus, siūloma nustatyti teisę gauti ne tik vienkartinę bet ir periodinę išmoką. Šios išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos neapibrėžtos, formuluotė „iki 10807 eurų“ šio punkto kontekste nesuprantama.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad „Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo“. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis turi teisę „sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukęs pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupęs daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę išmoką (arba periodinę) iki 10807 eurų“. Pastebėtina, kad ši įstatymo projekto nuostata nedera su keičiamo įstatymo nuostatomis, tad jos tarpusavyje derintinos.

Penkta, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte vartojamą terminiją reikėtų tikslinti, pavyzdžiui, vietoj formuluotės „pensinis amžius“ vartotina tiek keičiamame įstatyme, tiek kituose įstatymuose įtvirtinta formuluotė „senatvės pensijos amžius“.

Šešta, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto formuluotę kalbiniu ryšiu reikėtų susieti su šios dalies nuostata „Dalyvis turi teisę:“

Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau įvardinta, darytina išvada, kad siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytų tikslų, keičiamas įstatymas ne tik turėtų būti pildomas viena nuostata, tačiau turėtų būti koreguojamas sistemiškai.

Nesvarstyti.

Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-05

2

 

 

2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad „Nuo 2019 m. sausio 1 d. vieną kartą kas trejus ar penkerius metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.“ Įstatymo projekto formuluotė gali būti suprasta kaip numatanti asmenų įtraukimą į pensijų kaupimą :1) vieną kartą; 2) kas trejus metus; 3) kas penkerius metus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog „LR pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimu siūloma, kad pakartotinis įtraukimas į pensijų kaupimą asmenims iki 40 metų būtų taikomas 1 kartą, kas 3 ar 5 metus“. Aptariamas teisinis reguliavimas numato kelias viena kitą paneigiančias taisykles, todėl nuostatas reikėtų tikslinti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos dalies nuostatos taikomos nuo 2019 m. sausio 1 dienos, todėl pakeitimas turėtų būti formuluojamas taip, kad teisinis reguliavimas nenustatytų taisyklių taikymo atgal (Lex retro non agit).

Nesvarstyti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-05

 

 

 

3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos pensijų anuitetų fondo biudžeto 2023 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu yra patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2023 metų rodikliai, pagal kuriuos yra vykdomas Pensijų anuitetų fondo biudžetas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos turės tiesioginės įtakos Pensijų anuitetų fondo biudžetui (numatytoms įplaukoms ir išlaidoms), manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Nesvarstyti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-05

 

 

 

4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai „LIETUVOS RESPUBLIKOS“, žodis „STRAIPSNIO“ rašytinas daugiskaita, po įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmės rašytinas taškas ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 punktas nedėstytinas, be to įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punktas koreguotinas vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktais.

Nesvarstyti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-05

 

 

 

5. Atsižvelgiant į įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad priėmus įstatymą reikės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl įstatymo projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo.

Nesvarstyti.

 

6.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

2023-09-06

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3029 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Nesvarstyti.

 


3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

 

str.

str. d.

p.

1.

Algimantas Montvila,

2024-02-05

Nr. G-2024-1279

 

 

 

Sukauptos pensijos lėšos iki 10000 eur padidina gaunamą kas mėnesį pensiją apie 36 eurus. Tokia suma neduoda jokios naudos. Todėl siūlau leisti išsiimti vienkartinę išmoką bent iki 10000 eur. sumos.

Nesvarstyti.

Argumentai dėl visų pasiūlymų:

įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

2.

Roberta Šimkienė,

2024-02-05

Nr. G-2024-1280

 

 

 

Siūlau leisti vieną kartą gyvenime susistabdyti/nutraukti pensijos kaupimą II-oje ir III-oje pakopose ir išsiimti vienkartinę išmoką, sukaupus ne tik 10807 eurus, bet ir mažesnę sumą. Žmogus turi teisę laisvai rinktis ir spręsti ar nori papildomai kaupti pensijai, ar ne.

Nesvarstyti.

 

3.

Raimundas Kisielius,

2024-02-06

Nr. G-2024-1285

 

 

 

 

„7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupęs daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę išmoką (arba periodinę) iki 10807 eurų.“

Pakeisti į „7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys, sukaupę ne daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę išmoką.

Nesvarstyti.

 

4.

Violeta Davidonytė,

2024-02-08

Nr. G-2024-1413

 

 

 

Pritariu, siūlau pensijų kaupimo dalyviui, sukaupus iki 10807 Eurus, juos atsiimti tiek sulaukus, tiek ir nesulaukus pensinio amžiaus,

Dalyvis turi turėti galimybę savarankiškai disponuoti savo sukauptomis lėšomis.

Ir visiškai neturėtų būti svarbu, kur ir kam sukauptus pinigus panaudojo [Sveikatai, kelionei ir pan,).

Šaunuoliai Seimo nariai.

Nesvarstyti.

 

5.

Alvidas Venckus,

2024-02-08

Nr. G-2024-1415

 

 

 

 

LR pensijų kaupimo įstatymo Nr.IX-1691 33 str.4 punkte rašoma: "Sudarant pensijų anuiteto sutartį, draudžiama bet kokia forma reikalauti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenų ir juos naudoti". Visi pasakys, kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas. Žmogus turintis 43 metų darbo stažo, sąžiningai dirbęs ir mokėjęs mokesčius, dabar turi 60% neįgalumo - negali pasinaudoti savo pinigais sveikatai taisyti. Jo sukauptus pinigus po jo mirties iš karto galės pasinaudoti jo artimieji. Bet juk tai atvira neįgaliųjų prieš sveikus žmones DISKRIMINACIJA. Pažeidžiamos žmogaus socialinės teisės. Ar už tokią valstybę kovojome? Vienareikšmiškai: pritarti Seimo nario J.Varkalio siūlymui.

Nesvarstyti.

 

6.

Žilvinas Galimovas,

2024-01-22

Nr. G-2024-834

 

 

 

 

Pradėjęs dirbti jaunas žmogus Sodros sistemoje gauna pranešimą, kad yra įtraukiamas į pensijų kaupimą ir gali atsisakyti tokio įtraukimo iki liepos 1 d. Tačiau iš tiesų žmogus jokio pranešimo negauna, nes iki tol dar niekada gyvenime nėra prisijungęs prie Sodros sistemos ir nežino, kad jam buvo pateiktas toks pranešimas. Tokiu atveju, pirmą kartą žmogus apie įtraukimą sužino rugpjūtį, gavęs liepos mėn. algalapį, nesuprasdamas, kodėl sumažėjo atlyginimas, išsiaiškina, kad yra įtraukas į pensijų kaupimą, bet nieko nebegali padaryti ir visam gyvenimui tampa sistemos dalyviu prieš savo valią. Visa tai - grubus žmogaus teisių pažeidimas, todėl siūlau iš esmės keisti sistemą ir leisti kiekvienam žmogui turėti galimybę pasitraukti iš fondo arba keisti automatinio įtraukimo sistemą į savanorišką pasirinkimą, arba iki šiol įtrauktiems - leisti išeiti, o visus sekančius - deramai informuoti registruotais laiškais, kurie tikrai pasieks adresatus ir leis priimti jiems tinkamą sprendimą.

Nesvarstyti.

 

7.

Lukas Čaplikas,

2024-01-29

Nr. G-2024-1087

 

 

 

Išlaikyti laisvą pasirinkimą, leisti disponuoti sukaupta suma, išmokos, sutarties svarstymas, investicinis kaupimas.

1. Išlaikyti laisvą pasirinkimą, tiek savanoriškas įsitraukimas, tiek savanoriškas pasitraukimas. Negali jokios sutartys varžyti žmogaus laisvę, jeigu jis nori pasitraukti, tebūnie.

2. Leisti disponuoti sukaupta suma - ar tai būtų įmonės įkūrimas, NT pirkimas, mokslas, kad žmogus turėtų laisvę naudoti sukaupta suma. Tarkim esu prikaupęs 10 000, tačiau esamoje situacija man reikia rekonstruotis būstą ar noriu įsigyti NT, galbūt noriu vėl studijuoti, o gal mano vaikams reikia lėšų būreliams ir kitiems poreikiams. Kad tai būtų kaip pagalba žmogui.

3. Mėnesinės išmokos - jeigu pasiekiama tam tikra suminė riba, galima pasiimti mėnesinę išmoką mažinant sumą įnešimui. Pvz.: Noriu telefono, pasinaudoju išmoka ir pasirašau sutartį topoflex dėl telefono. Įnešu sumą 100e į pensiją, tačiau topoflex pasiima 25e.

4. Sutarties svarstymas - sutarties peržiūra kas 2-3 m. su galimybe nutraukti, įnešti, užšaldyti, sustabdyti.

5. Investicinis pensijos kaupimas.

Nesvarstyti.

 

8.

Domantas Mincė,

2023-11-28

Nr. G-2023-10374

 

 

 

 

Siūlau pasinaudot Šveicarijos pensijos sistemos pavyzdžiu - visi žmonės kaupia, bet jos atsiėmimo variantai yra gana logiški. Pinigai neturi būti įšaldyti iki pensijinio amžiaus, kai gali būti naudingai panaudoti aktyviame amžiuje. Iki detalių Šveicarijos atvejo nežinau, bet žinau, kad tikrai galima išimti pinigus dvejais atvejais:

1.       Pradedant savo verslą. Visada reikalingas pradinis kapitalas.

2.       Perkant nekilnojamąjį turtą. Ypač šiais laikais, kai NT tampa sunkiai įperkamas, tai gali būti idealus variantas pradiniam įnašui.

Asmeniškai man patiktų žinoti, kad mano sukaupti pinigai, reikalui esant, bus panaudoti įsigyti turtą, kuris visada gali būti parduotas (pelningiau) arba išnuomotas, kas yra bene stabiliausia investicija. Variantų, kada būtų galima išsigryninti pinigus galima sugalvoti ir daugiau, tačiau nesiūlau kalbėti apie VIENKARTINĘ išmoką, siūlau galvoti apie pagalbą žmonėms investuojant protingai.

Nesvarstyti.

 

9.

Džiugas Lukoševičius

2024-02-05

Nr. G-2024-1277

 

 

 

Siūlau leisti nusiimti visą sukauptą sumą.

Iš kokios lempos ponas Varkalys ištraukė 10 807 eurų ribą?

Veikiausiai jis tarnauja fondų valdytojų interesams.

Žmogus privalo turėti teisę laisvai disponuoti savo pinigais - be jokių kliūčių ir apribojimų.

Nesvarstyti.

 

10.

Dalia Okuličienė,

2024-02-05

Nr. G-2024-1282

 

 

 

Siūlau leisti žmonėms patiems pasirinkti ar nori kaupti toliau ar nutraukti kaupimą visam laikui.

Nesvarstyti.

 

11.

Reda

2024-02-06

Nr. G-2024-1335

 

 

 

Siūlau kaupiantiesiems II pensijų pakopos fonduose leisti išsiimti absoliučiai visą sukauptą sumą. Jokio pakartotinio įtraukimo į pensijų kaupimą asmenims iki 40 metų!

Nesvarstyti.

 

12.

Austėja Pašviestytė,

2024-02-06

Nr. G-2024-1334

 

 

 

Siūlau leisti savanoriškai susistabdyti kaupimą, nes tokia politika prilygsta prievartai. Nei vienas žmogus nežino, kiek gyvens ir ar sulauks pensijos, kai pensijinis amžius vis didinamas. Kam tada atiteks pinigai? Valstybei? Na jau ne.

Nesvarstyti.

 

13.

Albertas Škutas,

2024-02-28

Nr. G-2024-2021

 

 

 

Dėl sukauptų lėšų išėmimo

Sulaukus pensijinio amžiaus leisti žmogui pačiam nuspręsti ar išsiimti visus ar palikti. Nesvarbu kokia suma sukaupta. Visi ribojimai yra tik fondų valdytojų interesas. Tegul konkuruoja, agituoja ir žmonės kai kurie paliks. Jeigu jiems bus naudinga. Taip veikia rinka.

Nesvarstyti.

 

14.

Miglė Vasara Goroškinaitė

2024-02-28

Nr. G-2024-2022

 

 

 

Leisti laisvai disponuoti savo lėšomis ir turėti galimybę pasitraukti iš privalomo pensijų kaupimo

Mano pasiūlymai:

1.siūlau pasiūlymą keisti į "7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, turi teisę gauti vienkartinę išmoką (arba periodinę)."
         Manau, kad išmokos dydis neturėtų būti ribojamas, nes tai yra paties piliečio sukauptos lėšos, kurias jis laisva valia turi galėti disponuoti.

2.siūlau leisti bet kada prisijungti arba nutraukti pensijos kaupimą II-ojoje pakopoje. Privalomai savo pensijai mes jau kaupiame Sodroje, mokėdami mokesčius. Iš ten neturime jokios galimybės pasitraukti, todėl kyla klausimas kodėl esame priversti dar papildomai kaupti? Norint užsitikrinti oria senatvę, kiekvienas gali naudoti savo investicinius būdus, kurie galimai atneš didesnį pelną ir mažiau nuvertės.

Nesvarstyti.

 

 

 

 

 

15.

Liuda Židonienė,

2024-02-28

 Nr. G-2024-2023

 

 

 

Suteikti galimybę pačiam piliečiui spręsti

  1. Kiekvienas LR pilietis turi pats nuspręsti ar jam naudinga dalyvauti II ar III pakopos pensijų kaupime.
  2. Kiekvienas LR pilietis turi turėti galimybę bet kada įstoti ar pasitraukti iš pensijų kaupimo.
  3. Suteikti galimybę iškart pasiimti visą sukauptą sumą, nesvarbu kokia suma sukaupta.
  4. Jei nebūtų priimtas sprendimas dėl visos sukauptos sumos atgavimo, svarstyti galimybę leisti piliečiui atgauti pinigus - a) naujo verslo kūrimui; b) NT įsigijimui; c) sunkios ligos atveju;
  5. Pateikti piliečiams teisingą, o ne iškreiptą informaciją dėl II pakopos pensijų fondo pridėtinės vertės- netiesa, kad pilietis, sukaupęs pensijų fonde 15000 eur, gaus prie pensijos papildomai 170 eur.

Nesvarstyti.

 

16.

Justina Šabanaitė,

2024-02-28

 

 

 

 

Prašome rimtai svarstyti šią situaciją:

1.Siūlau leisti bet kada prisijungti arba nutraukti pensijos kaupimą II-ojoje pakopoje. Privalomai savo pensijai mes jau kaupiame Sodroje, mokėdami mokesčius. Iš ten, kaip žinia, neturime jokios galimybės pasitraukti, todėl kyla klausimas, kodėl esame priversti dar papildomai kaupti? Norint užsitikrinti orią senatvę, kiekvienas gali naudoti savo investicinius būdus, kurie galimai atneš didesnį pelną ir galbūt mažiau nuvertės.

2.Siūlau leisti susigrąžinti savo sukauptas lėšas, nesulaukus pensijinio amžiaus, kadangi įmokos mokėtos nuo mano darbo užmokesčio.

Nesvarstyti.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

V. Gapšys,

A. Mazuronis,

2024-01-15

1

1

 

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti tikslesnį teisinį reglamentavimą, kuriuo numatoma, kad ne tik asmenys sukaupę didesnę nei 10807 eurų sumą galėtų gauti vienkartinę išmoką iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto. Nėra tikslinga projekte nustatyti minimalų sukauptos sumos dydį ir taip diferencijuoti asmenis, kurie gali pasinaudoti siūloma teise. Taip pat siūloma nefiksuoti konkrečios išmokos sumos, o ją susieti su Vyriausybės nustatytu minimalios mėnesinės algos dydžių skaičiumi, nes, besikeičiant ekonominei situacijai, toks reglamentavimas ilgesnį laiką išliktų aktualiu.

 

Atsižvelgiant į Teisės departamento projektui teiktą 2 pastabą, vertintina, ar reiktų tikslinti ir įstatymo 28 straipsnį. Įstatymo 28 straipsnyje numatyta „pensijų išmoka“, o keičiamame 5 straipsnyje kalbama apie „vienkartinę“ išmoką, todėl šios sąvokos nėra tapačios. Siūlymo autorių nuomone, tikslinimas šiuo aspektu nėra būtinas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį, kuria Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 7 punktu, ir ją išdėstyti taip:

„1. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį nauju 7 punktu:

„7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10807 EUR, Pensijų fondų dalyviai turi teisę gauti vienkartinę iki 15 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžių išmoką (arba periodinę) 10807 eurų iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto turto.““

Nesvarstyti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

2.

Seimo narys

J. Varkalys,

2024-10-16

 

1

(5)

1

(1)

 

(7)

 

Argumentai:

2024 m. kovo 7 d.  Konstitucinio teismo nutarime Nr. KT21-N3/2024, konstatuota, kad  Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti, kad pensijų kaupimas galėtų baigtis dalyvio iniciatyva, tuo pačiu dalyvis turi teisę spręsti, kaip turi būti pasielgta su jo sukauptomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai siūlome, kad iki tam tikros sumos - šiuo atveju 10807 EUR, pensijų kaupimo dalyvis galėtų nusiimti.

 

Pasiūlymas:  

1.       Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba asmenys, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę penkeri metai, nesulaukęs pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupęs daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę arba periodinę išmoką (arba periodinę) savo sukauptos sumos dydžiu, bet nedaugiau kaip iki 10807 eurų.“

Nesvarstyti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

3.

Seimo narys

J. Varkalys,

2024-05-14

1

(5)

1

(1)

 

(7)

 

Argumentai:

2024 m. kovo 7 d.  Konstitucinio teismo nutarime Nr. KT21-N3/2024, konstatuota, kad  Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi pareiga numatyti, pensijų kaupimas galėtų baigtis dalyvio iniciatyva, tuo pačiu dalyvis turi teisę spręsti, kaip turi būti pasielgta su jo sukauptomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai siūlome, kad iki tam tikros sumos šiuo atveju 10807 EUR, pensijų kaupimo dalyvis galėtų nusiimti.

 

Pasiūlymas:  

1.       Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„7) sulaukę pensinio amžiaus asmenys arba nesulaukęs pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupęs daugiau nei 10807 EUR, turi teisę gauti vienkartinę išmoką (arba periodinę) savo sukaupta suma, bet nedaugiau kaip iki 10807 eurų.“

Nesvarstyti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2024-01-10 nutarimas

Nr. 55

 

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1166 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3029 (toliau – Projektas) tikslui tobulinti pensijų kaupimo sistemą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Projekto nesvarstyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriėmė nutarimo dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – Įstatymas) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikė Seimui pensijų kaupimo sistemą tobulinančių teisės aktų projektų, nes Konstitucinis Teismas yra priėmęs sprendimą nagrinėti Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-5/2023 dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnio tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui, bei Įstatymo 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos, atitikties Konstitucijos 23, 29 straipsniams (byla Nr. 8/2023).

<<...>>

Pritarti.

Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. Komiteto sprendimą išvados 7 punkte).

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas

2025-05-21

 

 

 

*

Atsižvelgiant į tai, kad:

1. LR Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 55, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3029 nesvarstyti;

2. Ir į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą;

Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-3029 atmesti.

Pritarti.

 

 

7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-3029 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:

1. LR Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 55, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-3029 nesvarstyti;

2. LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Linas Kukuraitis

                                                                                                                                                                                                                                                           

 

 

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė