Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 346
STENOGRAMA
2024 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Kviečiu užimti vietas. Pradedame kovo 12 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, šiandien ryte Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu išrinko naują komiteto pirmininkę. Aš įregistruoju atitinkamą nutarimo projektą dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų pakeitimo. Gal būtų galima į vakarinį posėdį įtraukti šį projektą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labas rytas. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kurį teikia žemės ūkio ministras, bet tai yra ne Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sritis, vienas dalykas. Kitas dalykas, tai palies 1 mln. 300 tūkst. sklypų ir tai yra neįgyvendinimas ūkininkų reikalavimų, kurių vienas iš šešių buvo mažinti administracinį krūvį. Ir tai nėra derinta su jokiomis organizacijoms, su tomis, kurias palies. Frakcijos vardu prašau išbraukti.
PIRMININKĖ. Prašote frakcijos vardu, gerbiamas Viktorai? Ar komiteto?
V. PRANCKIETIS (LSF). Visiškai teisingai, aš paminėjau – frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ministras. Prašom.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu patikslinti: teikiu šitą įstatymo pakeitimą kaip Seimo narys, o ne kaip ministras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išgirdome pasiūlymus. J. Razma siūlo įtraukti nutarimą dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu, kad vakariniame posėdyje apsvarstysime šį klausimą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Antrasis pasiūlymas V. Pranckiečio – išbraukti darbotvarkės 1-10 klausimą iš šios dienos darbotvarkės. Balsuojame. Manau, balsuokime dėl darbotvarkės 1-10 klausimo. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 77, prieš – 17, susilaikė 22. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2). Svarstymo stadija. Kviečiu L. Kasčiūną, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kad pristatytų komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, išties tarpsezoniu dirbo komitetas prie šito dokumento. Dokumentas yra be galo svarbus visai mūsų krašto apsaugos sistemai, nes jis numato tam tikras kryptis, kuriomis turėtų plėtotis per artimiausius kelerius metus mūsų krašto apsaugos visa gynybos sistema. Komitetas buvo aktyvus, teikė bent 30 įvairių pasiūlymų, pirmiausia orientuotų į visuotinės gynybos įgyvendinimą ir principų įtvirtinimą mūsų visos gynybos architektūroje.
Aš galbūt išskirsiu kelis dalykus, kuriuos pasiūlė komitetas. Noriu pasakyti, kad tai buvo bendru sutarimu, todėl labai noriu padėkoti visiems komiteto nariams už bendrą darbą. Keli dalykai. Mūsų siūlymu Krašto apsaugos plėtros programoje komendantūros atsirado detaliai, kitaip sakant, mes siūlome, kad komendantūrų įgalinimas vyktų ne tik paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, bet dar ir taikos metu, todėl akcentuoju būtinybę savivaldybėse sukurti vadinamąją karo komendanto sistemą, kad kiekvienas kovinis asmuo (ar tai būtų parengto rezervo karys, ar komendantinis šaulys), norintis prisidėti prie valstybės gynybos, žinotų algoritmą, į ką ir kur kreiptis.
Didelį dėmesį teikiame ir bepiločių orlaivių bei elektromagnetinės kovos pajėgumų poreikiui. Labai aiškiai akcentuojame, kad tai yra pajėgumas, kurį reikia kurti Lietuvoje ir jį integruoti į visą mūsų gynybos politiką.
Taip pat atskirai akcentuojame kontramobilumo priemonių ir gynybos linijos svarbą. Valstybės siena turi būti tinkamai parengta jos priešakinei gynybai. Pasienio ruožai, kuriuos galima įveikti sunkiąja karine technika, turi būti papildomai apsaugoti. Kontramobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.
Taip pat daug dėmesio yra skiriama pilietiniam pasipriešinimui, rezistencijai. Tai yra ta kryptis, kuri leistų kuo didesnei mūsų visuomenės daliai būti atspariai, turėti ir žinių, ir įgūdžių, ir savo vietą gynybos planuose, esant įvairiausiems scenarijams. Taip pat matytume įvairių galimų grėsmių scenarijus, kai kalbame ne tik apie konvencines grėsmes, bet ir apie hibridines, kurios gali turėti ir kinetinį elementą.
Matome ir akcentuojame, kad reikia stiprinti ginkluotę pagal NATO standartus ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, kurios karo padėties metu taptų Ginkluotųjų pajėgų dalimi, personalą. Kitaip tariant, kai kalbame apie Viešojo saugumo tarnybą, apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą, apie Vadovybės apsaugos tarnybą, jų parengtis, jų apmokymas, jų pasirengimas, ginkluotė gali leisti daug operatyviau reaguoti pirmiausia į hibridinius no notice scenarijus. Kitaip tariant, kai viskas vyksta greitai, reikia ir staigios reakcijos.
Tai yra tiktai keli dalykai, kuriuos mes integravome į krašto apsaugos sistemos Lietuvos programą. Mano požiūriu, dokumentas tikrai solidus, brėžiantis labai aiškias kryptis, kaip mes toliau stiprėsime. Dėkoju dar kartą. Balsavimo rezultatas toks, kad mes pritarėme visi bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Gerbiami kolegos, diskutuoti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis kalbės V. Rakutis. Ruošiasi A. Pocius. Kviečiu į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, mieli kolegos, norėčiau pristatyti keletą dalykų, kurie yra šioje programoje. Mano nuomone, tai yra esminis žingsnis į priekį. Mes turime labai stiprų bloką, įdėtą gynybos mokslo ir technologijų veiklos skatinimo krašto apsaugos sistemoje. Ir anksčiau buvo panašūs dalykai sakomi, bet šitoje programoje atsiradusios eilutės reiškia, kad tam reikalui bus skirtas reikalingas finansavimas ir nustatytos reikalingos procedūros. Jos iš tikrųjų įgalins pasiekti tam tikrą sėkmę, nes iki šiol būdavo tokia problema, kad pasiekiamas tik prototipų lygmuo ir tas prototipas paskui atsigula, ir yra naudojamas tik tam tikrose parodose. Šiandien mums iš tikrųjų reikia įdarbinti ir gynybos inovacijų, ir gynybos pramonės veiklas, kad jos pasiektų tam tikrą rezultatą.
Kitas dalykas, kuris, mano supratimu, šioje programoje yra taip pat labai svarbus, tai yra kritinio mąstymo ir atsparumo skatinimas mūsų krašto apsaugos sistemoje ir visuomenėje bendrai todėl, kad būtent šioje vietoje šiuo metu Vakarų pasaulis ir yra labiausiai pažeistas. Taip pat turiu pasakyti, kad piliečių valios ugdymui yra skiriamas reikalingas dėmesys. Valia priešintis yra šiandieninės Vakarų pasaulio sistemos didžiausia problema, nes informacinio karo priemonės, žmonių gyvenimas tiktai savo uždarose erdvėse, uždarose aplinkose, burbuluose labai apsunkina sąlygas vystytis valiai, priešintis. O mūsų visuomenei to tikrai labai reikia.
Šalia šitų, ką ir gerbiamas komiteto pirmininkas minėjo apie visuomenės pasirengimą, apie komendantinę struktūrą, taip pat labai esminis pokytis yra ir krašto apsaugos sistemos, sakykime, tos sunkiosios dalies vystymas: ne tik Sausumos pajėgų, bet ir karinio jūrų laivyno, mūsų Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų vystymo kryptys. Ten tikrai yra daug naujų dalykų. Todėl negaišindamas jūsų laiko, noriu paraginti balsuoti už šitą programą, nes ta programa yra tai, ką mes realiai padarome dėl savo krašto gynybos ir saugumo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Pocių. Ruošiasi V. Semeška.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, mieli kolegos. Aš manau, agituoti visų nereikia, puikiai jaučiame situaciją, žinome, kas vyksta Ukrainoje. Būtent tie įvykiai Ukrainoje paskatino mus jau ne vieną įstatymą ar kitus būtinus darbus, namų darbus atlikti tam, kad mes sustiprintume Lietuvos gynybines institucijas. Turiu omenyje ne tik kariuomenę, bet ir į Ginkluotąsias pajėgas įeinančias kitas Vidaus reikalų ministerijai priklausančias institucijas. Taigi šiuo atveju noriu pasakyti, kad Krašto apsaugos sistemos stiprinimo programa yra parengta atsižvelgiant į pokyčius, atsiradusius būtent karo Ukrainoje kontekste.
Kalbant apie NATO rytinio flango sustiprinimą, mūsų šalies įsipareigojimas, kaip priimančios šalies užduotis ta, kad mes turime parengti infrastruktūrą ir visa tai, kas yra reikalinga. Būtent iš mūsų pusės, kaip NATO priimančios šalies. Visos paramą užtikrinančios institucijos turi daryti tai, kad tiek vokiečių brigada, tiek kitų sąjungininkų vienetai, atvykę į Lietuvą, gautų tai, kas jiems yra reikalinga. Aš turiu omenyje ir kurą, ir gyvenimą, ir infrastruktūrą, ir taip toliau. Ir, be abejonės, užtikrinti jiems galimybę čia nuolat treniruotis, tai yra poligonų plėtra. Šios gairės yra numatytos būtent Krašto apsaugos sistemos stiprinimo programoje.
Manyčiau, kad reikėtų į tai tikrai labai rimtai pasižiūrėti ir tiesiog paremti šią iniciatyvą. Aš raginu balsuoti už. Jau daug darbų yra atlikta: įtraukta mūsų visuomenė į pasirengimą mūsų valstybės gynybai, kalbant apie mobilizacinio rezervo efektyvų panaudojimą. Aš manau, kad visi šie dalykai yra sudėti į šią programą, todėl prašau jūsų, kolegos, palaikyti ir raginu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška. Ruošiasi K. Masiulis.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, tikrai Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa surašyta detaliai, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną iš pagrindinių priedų, tai yra į krašto apsaugos sistemos 2024–2030 metų finansavimo projekcijas. Karas Ukrainoje, be jokios abejonės, leido mums visiems (ar esame dauguma, ar mažuma) aiškiai suvokti: be tinkamo finansavimo, mūsų krašto apsaugos sistema negalės funkcionuoti taip, kad būtume pajėgūs ir pasirengę ginti savo valstybę. Todėl džiaugiuosi, kad būtent šioje kadencijoje ši Vyriausybė nusprendė krašto apsaugos sistemos finansavimą padidinti ne procentais, o kartais.
Dar daugiau džiaugsmo teikia tai, kad mūsų visuomenė Lietuvos kariuomene ypač gerai pasitiki ir ją vertina. Tuo galima didžiuotis. Tačiau visi įsigijimai, visa infrastruktūra, būtina krašto apsaugai, turi būti finansuojama. Šiandien mes projektuojame nuo 2025 metų 3 % nuo bendrojo vidaus produkto. Kyla logiškas klausimas: kaip mes visa tai finansuosime ir ar to pakanka? Dėl to, kaip finansuosime, šiuo metu kaip tik vyksta derybos Vyriausybėje. Premjerės lyderystė čia kartu tarp daugumos ir mažumos yra labai svarbi. Aš net neabejoju ir linkiu, kad tiek daugumai, tiek mažumai pavyktų susitarti. Tačiau 3 % nėra pakankama riba, pagal kurią mes galėsime būtent šią programą visiškai finansuoti. 3 % yra tik labiau pagrindiniams mūsų tikslams įgyvendinti. Tačiau mes juk turime daug didesnes ambicijas, tai yra įsteigus diviziją, ją visiškai apginklavus, reikės galvoti ir apie modernios ginkluotės išlaikymą, taip pat priimančios šalies infrastruktūrą, vokiečių brigados apgyvendinimo ir įkurdinimo infrastruktūrą ir tam tų 3 % bendrojo vidaus produkto, akivaizdu, kad nepakaks.
Iš mano minėto priedo matoma, kad kiekvienais metais nuo 2026 metų tas finansavimas neženkliai didės – tai 5, tai 4 %, tačiau visą tą finansavimą greičiausiai suvalgys infliacija, o ginkluotės kainos, ginkluotės išlaikymo ir aptarnavimo kainos, neabejoju, didės. Todėl 3 % BVP, siekiant sustiprinti mūsų krašto apsaugą, gerbiami kolegos, tikrai nepakanka ir tai šiandieną reikia aiškiai pasakyti – mūsų ambicija yra per maža. Manyčiau, kad visi turėtume sutarti, kad artimiausius 10 metų mums reikia ne mažiau kaip 3,5 % nuo BVP ir prie šio procento likti ilgesnį laikotarpį, nes Rusija ir jos pavojus mūsų valstybei, matyt, artimiausią amžių nebeišnyks. Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa yra detali, išdėstyti geri planai, bet visi geri planai gali ir pasilikti tik popieriuje, jeigu mes neturėsime tam reikiamo finansavimo, todėl noriu aiškiai deklaruoti, kad tvirtinant 3 % tai nėra tinkama ambicija ir nėra tinkamas pasiruošimas ilgalaikei saugumo garantijai mūsų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš į Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą bandžiau pažvelgti iš vadybinės plotmės. Nagrinėjame labai gerai parengtą projektą, detaliai, labai detaliai. Jame yra pradedama nuo aplinkos analizės, labai plačiai išnagrinėjama patirtis, mokomasi iš karo Ukrainoje ir iš tų pamokų daromos išvados, ko reikėtų Lietuvai, norint gana gerai apsirūpinti gynyba tiek iš žmogiškųjų išteklių, tiek iš organizacinių, tiek iš kietosios technikos ir kitokių dalykų. Yra labai aiškiai konstatuota, kad karas yra pasikeitęs, kad yra labai išaugusi hibridinio karo svarba, kad labai stipriai veikia dronai, aišku, pabrėžiamas ir NATO vaidmuo, kuris bus labai svarbus, ir teritorinės gynybos, ir daugelis kitų aspektų. Iš to yra padarytos išvados ir pereiname toliau į tuos prioritetus, kuriuos Lietuvai reikėtų įgyvendinti. Prioritetų yra labai daug išvardinta, akcentuojama Vokietijos Federacinės Respublikos brigados svarba, tinkamų sąlygų jai sudarymo svarba ir lygiai taip pat yra akcentuojama, kad yra labai svarbu parengti pačios Lietuvos kariuomenę, sukurti kariams geras sąlygas ir didinti visuomenės atsparumą įvairioms grėsmėms, dezinformacijai ir panašiai.
Na, toliau pereinama prie įgyvendinimo krypčių. Ir čia vėlgi mes matome labai detalią programą, kur numatyti konkretūs metai, terminai, per kuriuos turėtų būti įgyvendintos įvairios priemonės. Numatyta, kada bus įsigyjama prieštankinė technika, šarvuočiai, kad artimiausiu metu faktiškai turėtų būti labai pagerinta karių ekipuotė, kada bus haubicos įsigyjamos, žvalgybos ir panašiai priemonės stiprinamos. Tai visa tai vėlgi labai detaliai aprašoma ir numatoma. Na, bet čia yra tik planas. Tas planas turi būti pagrįstas finansais ir, antras dalykas, aišku, kad įgyvendinant šias priemones lygia greta turėtų būti vykdoma stebėsena. Ir tai yra numatyta, stebėsenos vykdymas, ir, matyt, turi vykti koregavimas atitinkamai su tuo, kaip keisis aplinka. Prieš tai kalbėjęs prelegentas sakė, kad, matyt, kis kainos, kis kitos įvairios aplinkybės, dėl ko šitą planą reikės koreguoti. Numatytos ir finansinės priemonės – 3 % nuo BVP. Aš manau, kad čia dar per anksti diskutuoti, ar pakankama, ar čia dar reikia daugiau, bet 3 % ir tai yra labai gera ambicija, kurią, duok Dieve, kad čia visi kartu, pozicija ir opozicija, mes gražiai sutartume ir įgyvendintume. Aš matau labai rimtai parengtą planą ir raginu jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašę diskutuoti pasisakė. Dėl motyvų po svarstymo yra. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nebekalbėsiu, nes viską pasakiau. Geras planas, reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Ministras A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programa, kuri buvo parengta Krašto apsaugos ministerijoje ir derinama, tikslinama Seime, yra itin svarbus dokumentas, nes į jį atsiremia ilgalaikės ne tik finansavimo projekcijos, kurios, žinoma, gali ir turėtų keistis, bet ir pajėgumų įsigijimas, pajėgumų vystymas, kokia trajektorija juda Lietuvos kariuomenė. Per artimiausią dešimtmetį Lietuvos kariuomenei modernizuoti, įskaitant infrastruktūros plėtrą, amunicijos kaupimą, kasmet yra numatyta skirti beveik po 950 mln. eurų. Aš manau, tas skaičius galėtų ir turėtų būti didesnis atsižvelgiant į tas potencialias ir realias grėsmes, jos yra, sakyčiau, ta realybė, į kurią mes turime būtent patys ir reaguoti savo galimybių plėtra. Tas milijardas, kiekvienais metais skiriamas, iš esmės dalinamas tuo principu, kad 70 % jau dabar yra numatyta aukščiausiam prioritetui – nacionalinei divizijai su reikiamais įgalinimais vystyti. Tai ir yra daroma nepamirštant ir modernaus kario koncepcijos, ir programos, nes reikia aprūpinti kiekvieną karį, kiekvieną rezervo karį tinkama individualia ginkluote, ekipuote ir įvairiomis kitomis priemonėmis. Taigi siūlyčiau šitoje svarstymo stadijoje programai pritarti ir, be abejo, ateityje, kai kalbėsime apie finansines trajektorijas, turėti galvoje, kad pajėgumai atsiranda tik tuo metu, kai skiriami tinkami resursai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Nėra jokių abejonių, kad mums būtina turėti šiandien Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programą, tačiau tai, kaip jinai yra pateikiama, ir tai, kaip jinai yra parengta, kelia didžiulių abejonių, ar mes šiandien galime jai pritarti ir ar jinai bus efektyvi.
Kas tas abejones kelia? Visų pirma, kad valdančiųjų atstovas, ką tik, neseniai kalbėjęs, sakė, kad čia mes tvirtinsime planą – taigi programa, o ne… Planas skiriasi nuo programos. Pirmiausia tai rodo, kad mes čia viena šnekame, kita darome. Apie tai ne kartą jau kalbėjo spaudoje krašto atsargos kariškiai, veteranai, visuomenės atsakingi žmonės, jiems kyla didžiulių abejonių, ar mes tikrai darome viską, kas reikalinga, kad valstybė būtų deramai pasirengusi atremti tas grėsmes. Iš to, ką šneka savanoriai, veteranai, matyti, kad toli gražu iki to. Su jais netgi niekas nesitaria, neklausia jų nuomonės. Aš negirdėjau, kad su jais būtų kur nors aptarinėjami jų pasiūlymai. Vienas dalykas, kas kelia abejonių.
Kitas dalykas. Mes girdėjome, kad daugiau negu 30 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių buvo pakviesti patikrinimui, tačiau vos ne pusė jų neatėjo ir gavo 14 tūkst. baudų už tai. Užuot pasirūpinę, kad žmonės būtų auklėjami patriotine dvasia, mes dabar juos vaikysime baudomis ir, ko gero, gatvėse gaudysime. Apie tai net nėra kalbama šiandien.
Apie kibernetinį saugumą. Vėlgi jokių nėra čia tikimybių, kad mes išspręsime tą klausimą, o kolega D. Gaižauskas čia labai aiškiai pasakė, kad yra didžiulė grėsmė, bet niekas nežada į tai reaguoti. Tai rodo, kad mes priimsime čia dokumentus, kurių niekas rimtai nežada vykdyti, kaip ir daugumą anksčiau. Aš ir minėjau apie šaukiamojo amžiaus karių sveikatą. Tai tik ant durniaus galima taip daryti, kaip šiandien yra daroma. Aš manau, kad reikia dar gerokai padirbėti prie šio dokumento. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas, pirmasis balsavimo laikas yra nuo 11 val. 20 min.
10.26 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355(2)ES, Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355. Į tribūną kviečiu pranešėją I. Haase. O per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos pasisakys krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto norėčiau (ne visai dėl vedimo tvarkos), kad išgirstume, kas buvo pristatyta ir apie ką kolega ką tik kalbėjo. Tai yra plėtros programa su tomis vystymosi kryptimis, kurios, beje, lygiai tos pačios ir atsargos karininkų pareiškime yra nurodytos. Jeigu jūs pritariate plėtros programai, bet nepritariate atsargos karininkų pareiškimui, tai vienas dalykas. Jeigu pritariate atsargos karininkų pareiškimui, bet nepritariate programai, tada paaiškinkite savo šią poziciją, nes čia atitinka būtent tas kryptis.
PIRMININKĖ. Kadangi pranešėja jau yra tribūnoje, tai suteiksiu žodį jai. Galima bus pratęsti diskusiją prieš tai aptartu klausimu ir svarstymo stadijoje. Norėčiau paprašyti pristatyti išvadas ir dėl pagrindinio, ir dėl lydimojo. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3355. Komiteto siūlymas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat buvo svarstytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356. Taip pat komiteto siūlymas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234(2). Svarstymo stadija. Dar kartą norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl darbotvarkės 1-4 klausimo.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3234. Komiteto pasiūlymas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti ir Sveikatos reikalų komiteto pranešėją. Galbūt galėtų L. Slušnys pristatyti komiteto išvadą?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Gerbiama I. Haase gali pristatyti. Pirmininkė pristatys komiteto išvadą dėl 1-5 klausimo.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1712. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas – pritarti komiteto patobulintam jungtiniam (sujungti projektai Nr. XIVP-1712 ir Nr. XIVP-1680) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1712(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Atsiprašau, niekas neužsirašė diskutuoti. Motyvai už – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kad po dvejų metų įstatymo projektas buvo ištrauktas iš stalčiaus, jo žmonės tikrai labai laukė, nes nuolat kyla konfliktų įsteigus bendriją atgauti dokumentus, atgauti kaupiamąsias lėšas. Tikrai labai noriu pasidžiaugti, kad komitetas papildė dar ir kitomis svarbiomis nuostatomis mano įstatymo projektą. Todėl kviečiu visus Seimo narius aktyviai palaikyti ir tikrai dar ateityje skirti daugiau dėmesio daugiabučių namų administravimui ir galbūt naujo įstatymo peržiūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Apsispręsime numatytu laiku dėl šio projekto.
10.32 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Mediacijos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3469. Į tribūną kviečiu ministrę E. Dobrowolską. Pateikimas.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę pateikti įstatymo projektą. Teisingumo ministerija, įgyvendindama šios Vyriausybės programą, atliko privalomosios mediacijos šeimos ginčuose teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Vertinant ex post vertinimo rezultatus ir rekomendacijas, yra pateiktas įstatymo projektas.
Pakeitimais yra siūloma, visų pirma, siekiant efektyviau spręsti su mediatorių veikla susijusius klausimus stiprinti visų mediatorių veiklos koordinavimą. Siūloma nustatyti, kad mediatorių savivaldą įgyvendina Lietuvos mediatorių rūmai, kuriems numatoma perduoti dalį funkcijų mediacijos srityje. Visus mediatorius, išskyrus mediatorius, kurie yra teisėjai, vienyti į rūmus, kaip jau yra su kitų kai kurių profesijų atstovais: advokatais, antstoliais ir notarais.
Siekiant daugiau lankstumo finansuojant mediacijos sritis, siūloma atsisakyti detalaus iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo mediacijos paslaugų apmokėjimo reguliavimo įstatymo lygiu. Perkelti tai į Vyriausybės nutarimą. Šiandien mes taip pat turime dėl advokatūros, notariato ir antstolių.
Mediacijos skiriamų valandų skaičius būtų reglamentuojamas Vyriausybės nutarimu, bet kartu planuojama ir padidinti valandų skaičių, tai yra vietoj šiuo metu esančių 6 iki 8 valandų. Šios valandos yra apmokamos iš valstybės biudžeto. Taip pat siekiama efektyvinti ginčo šalių įtraukimą į privalomą mediaciją numatant, kad į mediacijos procesą ginčo šalį kviestų pats mediatorius.
Siekiant kaupti išsamius duomenis apie mediacijas, įtvirtinti mediatoriaus pareigą automatizuotu būdu Teisinės pagalbos paslaugų informacinėje sistemoje pateikti metinę mediatoriaus veiklos ataskaitą. Nustatyti, kad mediatoriai privalo kas trejus metus pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus. Per trejus metus mediatorius turėtų išklausyti ne trumpesnius nei 24 akademinių valandų mokymus.
Įstatymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Taip pat verta pažymėti, kad numatytos lėšos, poreikiai šiems metams, įsigaliojus įstatymo projektui nuo rugsėjo 1 dienos, būtų įgyvendinti iš tarnybos skirtų asignavimų. Taip pat matome, kad Seimo Pirmininkė pateikė pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto, jiems tikrai, svarstant komitete, būtų galima pritarti. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti. Anksčiau šiuos klausimus spręsdavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Dabar yra sukuriami Mediatorių rūmai. Kuo dabar pagerės šis procesas? Ar visa ta administracinė dalis persikelia į Mediatorių rūmus, ar tai pagerins mediatorių darbą? Tai norėčiau paklausti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba lieka. Ji vis dar kuruos mediatorių skyrimą, tai yra jų sąrašą, parinkimą, skyrimą, taip pat ataskaitų vertinimą, atlyginimų pervedimą. Mes kalbame apie Mediatorių rūmų, kurie egzistavo jau iki šiol, savivaldos sustiprinimą. Ką mes matėme, tikrai pasiteisino valstybės tam tikrų funkcijų perleidimas savivaldai – tiek notariatas, tiek jeigu kalbėtume apie antstolius, advokatus, šis modelis yra efektyviausias. Jeigu kalbėtume apie antrinę teisinę pagalbą, pavyzdžiui, kaip yra su advokatais, advokatai vis dar teikia ataskaitas elektroniniu būdu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tuo tarpu savivalda tikrai yra įgaliota spręsti vidaus ir profesinius klausimus. Esame tikri, kad ir mediatorių veiklą tai tikrai sustiprintų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Lydeka.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų mediacija yra labai gera teisinės pagalbos forma ir turbūt gerai, kad ji plečiasi, bet matyti, kad vėlgi kai kurios įstatyminės funkcijos perduodamos Vyriausybei. Kita vertus, susidaro įspūdis, kad vis tiek biurokratinis aparatas ne mažėja, o didėja. Aš tikiuosi, kad vėlgi ir asociacija norės susireikšminti, teikti kokius nors savo pasiūlymus, ir Teisės departamentas parašė, vienodinti praktiką kažką daryti. Ir aš neabejoju, kad už šitai reikės mokėti pinigus, lygiai taip pat kaip ir už kursus.
Ar nemanote, kad kai kurie dalykai vis dėlto per daug biurokratizuojami, nes dažnai turbūt ataskaitos eina į stalčius? Ir tai tam tikra rinka galėtų nustatyti – samdai mediatorių, apie kurį žinai. Žinau, kad Utenoje yra ar kažkur tokių, kurie jau pasiteisino, ir tokiu būdu juos pasirenku. O šiuo atveju man nelabai svarbu, ar kursus jie lanko, ar nelanko, vienodina ar nevienodina. Man svarbu, koks rezultatas, kiek jis pasiekia, tarkime, be teismo pagalbos tam tikrų dalykų. Ar nemanote, kad vis dėlto nereikėtų didinti to biurokratinio aparato? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už gerą klausimą. Aš atkreipsiu dėmesį, kad mes nekalbame apie privatų sektorių. Jeigu asmuo pageidauja neprivalomos mediacijos, kuri neapmokama iš valstybės biudžeto, laisvas pasirinkti bet kurį mediatorių, susitarti dėl įkainių ir kitus dalykus. Laisva rinka lieka. Taikyčiau analogiją, jeigu mes kalbėtume apie advokatus. Visiškai privatus sektorius, bet yra ta dalis, kai valstybė jau moka, nustato valandas, įkainius ir specializaciją.
Ką mes matome? Kodėl yra būtina rinkti statistiką? Seimas praeitoje sesijoje priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos specializavimo, kad seksualinio pobūdžio bylose tam, kur yra nepilnamečiai vaikai, advokatai, teikiantys antrinę teisinę pagalbą, būtų specializuojami. To neįmanoma būtų padaryti, jeigu valstybė nerinktų duomenų, kiek tokių bylų yra, kiek suteikiama valandų, kiek yra nukentėjusių asmenų. Lygiai tas pats yra su mediatoriais. Mes kalbame išimtinai apie dalį, kurią valstybė apmoka.
Kalbant apie biurokratiją, kaip tik yra mažinama. Ką mes pastebėjome analizuodami ir atlikdami ex post, kai yra viskas sureglamentuota tik įstatymo lygmeniu, net norėdami padidinti valandų skaičių mes privalome eiti į Seimą. Tuo tarpu lygiai ką mes matome ir kas yra visiškai pasiteisinę su advokatūra, notariatu ar antstoliais, ir Valstybės kontrolės tos pačios išvados, į Vyriausybės lygmenį įkėlimas įkainių, valandų skaičiaus yra mažesnė biurokratija, mažiau teisėkūros, dėl kurios visi mes skundžiamės, kodėl tiek daug teisės aktų keičiama.
PIRMININKĖ. Klausia A. Lydeka. Ruošiasi L. Nagienė.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš esmės pritariu, kad Mediacijos įstatymą reikia taisyti, pritariu jūsų išsakytoms mintims pateikiant šį įstatymo projektą ir tikrai kviečiu Seimo narius pritarti po pateikimo. Tačiau kaip jūs manote, ar vis dėlto nereikėtų dar papildomai tobulinti šį įstatymo projektą, numatant tam tikras išimtis tokiam plačiai naudojamam mediacijos procesui? Kalbant apie šeimos konfliktus, ar tikrai yra tikslinga nenumatyti išimčių įstatymo projekte ir faktiškai, taip apibendrintai sakau, visais atvejais sodinti akivaizdų smurtautoją ir akivaizdų nukentėjusįjį, tą auką, prie bendro stalo? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seimas prieš porą sesijų yra priėmęs sprendimą, kad tikrai nebūtų privalomos mediacijos, jeigu mes kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat aš matau, kad gerbiama Seimo Pirmininkė papildomai registravo pasiūlymą, kad nebūtų taikoma mediacija tais atvejais, jeigu yra išduotas arešto orderis, būtent nesiartinimo orderis, tai tikrai tokiems pasiūlymams pritartina. Tikslas yra išspręsti tuos konfliktus, kuriuos galime. Jokiu būdu smurtiniu atveju netaikyti mediacijos, kur tai tiesiog yra neįmanoma.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų žinome, mediacija tikrai šiandien labai padeda, ir pati nuostata sukurta tikrai visai sėkmingai. Bet prašom pasakyti, dabar dėl darbo kokybės jūs sakote, turės išklausyti kursą iš savo lėšų. Tai vienas klausimas, ar tai yra paties investicijos? Ir Rūmų išlaikymas irgi iš kieno lėšų? Ar bus nustatytas mokestis, iš kurio turės išsilaikyti patys Rūmai? Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai ačiū už taiklius klausimus. Atsakant dėl savivaldos, visos savivaldos veikia vienodu principu: tai yra įnašai pačių narių, kur patys nariai sutaria, ypač kai išsirenka ir atstovavimo organus, išsirenka ir nusistato įkainius, ir kitus klausimus. Ką mes matome, teisinė profesija savivaldoje tikrai veiksmingai veikia. Kalbant apie investicijas dėl kvalifikacijos, čia numatyti minimalūs kvalifikacijos kėlimai, ką mes diskutuojame jau dabar su advokatais ir su mediatoriais. Jeigu pavyktų suteikti daugiau funkcijų, tikėtina, kad galėtume ateityje kalbėti ir dėl to, kad numatytume specializaciją. Ką mes dabar padarėme Seime dėl nepilnamečių vaikų bylų, kur yra seksualinio pobūdžio nusikaltimai, mes tikrai galėtume investuoti ir į savo mediatorius iš valstybės lėšų, kad jie tikrai galėtų įgyti specifinių žinių. Tai šitą žingsnį padarę mes jau galėsime kalbėti, kad ir Mediatorių rūmai kartu su mumis dėliotų tas programas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Jeigu galėtumėte, būtų galima likti tribūnoje, nes kitas klausimas taip pat jūsų. Dėl motyvų niekas neužsirašė, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446. Pateikimas. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, už galimybę pristatyti projektus. Vadovaujantis Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgiant į Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Seimui yra teikiami ratifikuoti: pirma, 2017 m. gruodžio 14 d. Niujorke priimto Romos statuto 8 straipsnio pakeitimai; antra, 2019 m. gruodžio 6 d. Hagoje priimto Romos statuto 8 straipsnio pakeitimas ir 2015 m. lapkričio 26 d. Hagoje priimto Romos statuto 124 straipsnio pakeitimas. Teikiamas ratifikuoti Romos statuto 8 straipsnio pakeitimas yra papildytas draudžiamų naudoti ginklų sąrašu.
Esminiai pakeitimai. Karo nusikaltimams yra priskiriamas ginklų, kuriuose naudojami mikrobiniai ar kiti biologiniai agentai arba toksinai, naudojimas. Karo nusikaltimams yra priskiriamas ginklų, kurių pagrindinis poveikis yra sužeisti skeveldromis, neaptinkamomis rentgeno spinduliais žmogaus kūne, naudojimas. Karo nusikaltimams yra priskiriamas lazerinis ginklas, specialiai sukurtas taip, kad jo vienintelė kovinė funkcija, viena iš kovinių funkcijų būtų sukelti nuolatinį apakinimą neapsaugotam regėjimui. Karo nusikaltimams yra priskiriamas tyčinis civilių vertimas badauti kaip kariavimo būdas, atimant iš jų išgyvenimui būtinus reikmenis, taip pat sąmoningai sudarant kliūtis teikti išteklius, siekiant padėti.
Seimo ratifikuotu 2015 m. lapkričio 26 d. Hagoje priimtu Romos statuto 124 straipsnio pakeitimu yra panaikinamas 124 straipsnis kaip pereinamoji nuostata. Įstatymo projektai yra suderinti su Krašto apsaugos ministerija, Finansų reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad panašiu keliu dėl šių pakeitimų ratifikavimo žengia dabar ir kitos valstybės. Praeitų metų rudenį tai padarė Vokietija, 2022 metų antroje pusėje – Liuksemburgas, Šveicarija ir kitos valstybės. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą, tačiau jūsų klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.44 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490ES (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490. Pristato ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybės vardu teikia Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimą. Iš esmės įstatymas pataiso praktikoje pasitaikiusias problemas perkelti Europos Sąjungos reglamentą, kuris tiesiogiai taikomas Lietuvai, bei Stokholmo konvencijos nuostatas, kurias irgi yra patvirtinęs šis Seimas. Kalbama apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius arba vadinamuosius patvariuosius organinius teršalus. Tai gali būti pesticidai, pramoninės gamybos atliekos arba kitos likutinės atliekos, kurių kaupimą ir apskaitą įpareigoja reglamentas ir Stokholmo konvencija. Atliekų turėtojai, turintys daugiau negu 50 kilogramų tokių atliekų, turi pranešti nacionalinei koordinuojančiai institucijai (Lietuvos mastu tai yra Aplinkos apsaugos agentūra) apie tokių cheminių medžiagų arba mišinių turėjimą arba susidarymą. Aplinkos apsaugos departamentas užsiima to kontrole.
Praktikoje yra pasitaikę neaiškumų, kaip taikyti teisės aktus, nes yra išimčių pačiame įstatyme ir reglamente. Tos išimtys apima radioaktyvias atliekas, taip pat yra sutikslinama, kaip kitos gamybinės atliekos, tokios kaip kosmetinės medžiagos arba kiti produktai, irgi turėtų būti apskaitomos. Šiuo atveju projektas yra gimęs iš praktikos dėl praktinio taikymo patirčių, sutikslina įstatymą, taip pat patikslina kai kurias jau pasenusias nuostatas, tokias kaip pakeisti valstybinių įstaigų pavadinimai arba įstaigų nuostatos, taip pat perkeliama ir sutikslinama poįstatyminių teisės aktų hierarchija. Šiuo atveju projektas derintas su atliekų turėtojais ir pramonės įmonėmis. Administracinė našta nėra didelė ir mažareikšmė. Kai bus aiškiau, bus suderintas ir saugus jų taikymas tarp atliekų turėtojų.
Mielai atsakyčiau į klausimus. Tikiu, komitete bus išsamiau pristatyta ši techninė įstatymo pataisa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi L. Girskienė.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, šiandien teikiamo projekto 4 straipsnyje įvedama, mano nuomone, nauja nuostata. Suprantama, kad yra kalbama apie kontroliuojančias įstaigas. Viešosios įstaigos turi teisę gauti visą veiklos priežiūrai atlikti reikalingą informaciją ir duomenis. Tarp jų duomenis ir informaciją, kurie laikomi komercine paslaptimi. Tačiau šioje nuostatoje nenumatoma gauti duomenų, kurie laikomi pramonine paslaptimi. Mane domintų, ar dėl to, kad tai neaktualu žmonių sveikatai ir aplinkai, ar dėl kokių kitų priežasčių šis terminas apskritai nenaudojamas? Galiojančiame įstatyme jis buvo.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už labai taiklų klausimą. Cheminių medžiagų apskaita yra privaloma, nepaisant to, ar tai būtų pramoninė paslaptis, ar tai būtų komercinė paslaptis. Tiesiogiai Europos Sąjungos reglamentas tai įpareigoja daryti. Mes, kaip valstybė, turime žinoti apie tokių medžiagų susikaupimą, jeigu susidaro daugiau negu 50 kilogramų. Todėl komitete iš tikrųjų reikėtų aptarti tai, kad nebūtų spragų ir tokios medžiagos būtų apskaitomos nepaisant kokių nors komercinių sandorių ir taip toliau. Viešasis interesas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir numatyti teisingą tokių susikaupusių medžiagų tvarkymą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Noriu paklausti. Dabar pristatydamas įstatymo projektą jūs paminėjote, kad kilo iniciatyva būtent iš praktikos, ar ne? Gal galite įvardinti bent keletą atvejų, kada kilo klausimų dėl įstatymo nuostatų taikymo ir tai paskatino keisti dabartinį įstatymą?
S. GENTVILAS (LSF). Konkretus pavyzdys yra tas, kad tokių medžiagų susidarymo statistiką kaupia Aplinkos apsaugos agentūra. Atliekų turėtojai turėtų pranešti apie atliekų turėjimą. Tačiau šiandien Aplinkos apsaugos agentūroje mes faktiškai turime duomenis tiktai vos apie keletą įstaigų ar įmonių, kurios turi tokių atliekų susikaupimą. Matome, kad praktikoje ne visi atliekų turėtojai, arba gamintojai, arba pramoninkai, pateikia informaciją apie tokius susidarančius medžiagų kiekius. Todėl iš esmės sugriežtiname atskaitomybę pramonės įmonėms, nes Aplinkos apsaugos agentūra neturi pakankamos informacijos, kas turėtų pramonėje faktiškai susidaryti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi J. Baublys.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų neseniai pasirodė LRT straipsnis apie cheminių medžiagų sklidimą iš lėktuvų. Aš noriu paklausti, ar šis įstatymas reglamentuos tų medžiagų sklidimą iš lėktuvų? Kaip bus viešinama, kaip žmonės galės sužinoti, kokios medžiagos skleidžiamos, kada skleidžiamos? Kokia ta tvarka? Ar yra dabar kokia nors galiojanti tvarka dėl cheminių medžiagų sklidimo iš lėktuvų? Kaip yra?
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, gal galite patikslinti, kokios cheminės medžiagos?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). LRT buvo straipsnis, kad cheminės medžiagos yra skleidžiamos ir iš lėktuvų.
S. GENTVILAS (LSF). Kokiais tikslais?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Buvo straipsnis. Tikslais, na, tai klimato kaita, naikinimas, dar kas nors. Bet esmė, ar Lietuvoje yra reglamentuotas cheminių medžiagų skleidimas iš lėktuvų, ką galima skleisti, kaip informuoti? Pavyzdys. Kai žemdirbiai skleidžia chemines medžiagas, jie turi informuoti, viešinti registracijos žurnalus ir kitus dalykus daryti. Ar dėl lėktuvų yra reglamentavimas? Bet čia kalbama ne apie miškų purškimą, o apie tuos aukščiau skraidančius. Ar jums žinomi tokie dalykai?
S. GENTVILAS (LSF). Aš žinau daug melagienų internete, bet nežinau pagrįstų žiniasklaidos straipsnių apie liaudyje vadinamus chemtreilus. Net sunku atsakyti, kokį straipsnį jūs skaitėte ir kokioje žiniasklaidoje, bet Lietuva nereguliuoja išskirtinai aukštai skraidančių lėktuvų išmetimų. Tai numatyta tarptautinėse konvencijose. Jeigu, gerbiamas Valiau, sukonkretintumėte klausimą, atsiųstumėte paklausimą raštu, aš tikrai pasistengčiau kompetentingai atsakyti apie jūsų numatomus chemtreilus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys, ruošiasi K. Mažeika.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamas ministre, prašom pasakyti, ar šis įstatymas ar poįstatyminiai aktai po to palies žemdirbius, nes jie veda apskaitą, visiškai atsiskaito? Ar nepadidės jiems būtent administracinė našta, nes ne viskas kartais į įstatymą surašoma, o paskui poįstatyminiuose aktuose atsiranda tam tikrų reikalavimų, papildomų ribojimų? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Konkretus klausimas ūkininkams, aš gal iš pažymos ir aiškinamojo rašto paskaitysiu sakinį, kad „Siūlomi įtvirtinti įpareigojimai teikti kompetentingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją apie patvariųjų organinių medžiagų atsargas nenustato įpareigojimų žemės ūkio srities ūkio subjektams, kitaip tariant, ūkininkams. Aplinkos apsaugos agentūrai bus pateikta informacija tik apie pramonines patvariąsias organinių teršalų medžiagas, chemines medžiagas, jų mišinius ar gaminius ir jų atsargas, bet ne augalų apsaugos produktų pesticidų atsargas“. Kita vertus, Lietuvoje pesticiduose arba augalų apsaugos produktuose yra draudžiama naudoti patvariuosius organinius teršalus ir jų mišinius. Kitaip tariant, Lietuvoje jau yra uždrausta naudoti tuos itin pavojingus cheminius elementus arba jų mišinius augalų apsaugos produktuose, todėl ūkininkai jų neturėtų naudoti ir tai neapima žemės ūkio srities.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano klausimas irgi ne iš padangių, o šiek tiek arčiau žemės. Norėjau paklausti, jau iš dalies atsakėte. Apie ūkininkus ir derinimą su ūkininkų asociacijomis norėjau klausti, bet, kaip supratau, tai jų lyg ir neliečia, bet turbūt kitas dalykas yra procedūriniai dalykai. Ar nebūtų paprasčiau, užuot įmonės ką nors turėtų teikti (mes tą biurokratiją mažiname, lyg ir Vyriausybės yra programoje užsibrėžta, kad mažintume, bet vis dėlto yra ir muitinės procedūros, ir importo procedūros, ir sąskaitos), būtent galbūt būtų galima tas medžiagas išskirti ir jų įvežimą kontroliuoti per procedūrinius dokumentus sukuriant algoritmą, kad nereikėtų patiems kokioms nors įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms kokius nors papildomus duomenis teikti ir už tai galbūt nepateikus gauti atitinkamas baudas? Galbūt galima paprastesnį mechanizmą arba galbūt dėl to komitete bus galima padiskutuoti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Aš gal apversčiau klausimą atvirkščiai, būtent susijusios su pavojingomis cheminėmis medžiagomis mums reikia didesnės kontrolės. Lietuvoje susidaro per daug pavojingų medžiagų. Mes turime ir „Toksiką“, kurios neturėtume turėti, nes gamintojai itin ilgai vis dar gamina taip ir vadinamus patvariuosius organinius teršalus. Mes turime aiškiai reglamentuoti, kad didžiausią pavojų žmogaus sveikatai, dirvožemiui sudaro būtent šitie patvarieji organiniai teršalai. Pasaulis jau seniai suprato, kad, pavyzdžiui, neteisingai tvarkomas teflonas išlieka žmogaus kūne ir nesuyra. Arba, pavyzdžiui, slidinėjimo kurortuose naudojami vaškai slidėms tepti užnuodija iš tikrųjų ištisus slidinėjimo kurortus, upelius, nacionalinius parkus. Tie patvarieji organiniai teršalai gamtoje nesunyksta. Neseniai didžiosios pasaulio korporacijos, keturios didžiosios organizacijos, apsisprendė ir viešai paskelbė, kad nebegamins 2025 metais amžinųjų cheminių junginių, nes jie yra neskylantys ir juos yra labai sunku sutvarkyti. Jūsų klausimą apverčiant, būtent sugriežtinimo ir aiškios apskaitos reikėtų dėl šitų pavojingų medžiagų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.56 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81, 131 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3466 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3466. Pristato ministras K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamos Seimo narės, pristatau Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Įstatymo pataisos buvo rengtos ilgai. Darbo grupėje tikrai visi kooperatyvai, galų gale asocijuotos organizacijos dalyvavo ir net Vyriausybės svarstymo laiku dar atsirado papildomų pastabų, kad įstatymą tobulintume. Tikriausiai esminiai dalykai, kurie keičiami šiame įstatymo projekte, yra tai, kad dabar mes turime dvigubą pripažinimą, turime vadinamuosius žemės ūkio pripažintus kooperatyvus, kurie pripažįstami ministro įsakymu, ir iš esmės, mūsų nuomone, yra tikslingiau turėti įstatymą, kad būtų aiškesni kriterijai ir veiklos reglamentavimas ilguoju laikotarpiu.
Tai keletas dalykų, kurie keičiasi, yra nauji. Atsiranda investuotojo terminas. Įvedamas, kaip minėjau, kooperatinės bendrovės investuotojas, ne tik narys, ir kooperatinės bendrovės nariai investuotojai gali pasirinktinai nevykdyti apyvartos su kooperatine bendrove, kuriai priklauso, o nariai investuotojai gali turėti mažiau kaip 20 % nuo visų kooperatinės bendrovės skaičių. Ir apibrėžiama šiuose įstatymo pakeitimuose, kas tai yra investuotojas, kokiomis sąlygomis jis veikia, kada, kokiomis sąlygomis yra pasitraukiama ir panašiai. Tada yra tiksliau ir aiškiau apibrėžiama su bendrove susijusių asmenų, čia susietumo kriterijai… Vėlgi kooperacijos bendroji viešoji gėrybė yra, kad kooperacija vyktų plačiau, o ne tik su vienu ar tarp susijusių asmenų. Tada, jau truputį minėjau, aiškesni ir tikslingesni kooperatinių bendrovių pripažinimo kriterijai, kad didesnė dalis kooperatinės bendrovės gaunamų pajamų būtų iš žemės ūkio veiklos. Manome, kad tikrai geriau, kad šita nuostata keliautų į įstatymą. Ir numatyti proporcingesni atsiskaitymo principai su nariais, pasitraukiančiais iš kooperatinės bendrovės veiklos. Tai tokie esminiai pakeitimai.
Aš matau, kad yra siūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, tai teikiu siūlymą, kad būtų balsuojama, ir siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia K. Mažeika. Ruošiasi G. Paluckas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tikrai labai keistas ministro paskutinis siūlymas dėl komiteto keitimo ir turbūt pats projektas yra labai keistas, nes ministras trejus metus kalbėjo apie kooperaciją, kokia ji yra svarbi, kaip čia mes padarysime, nugriausime kalnus ir pastatysime pilis. Tai vis dėlto panašu, kad šitas projektas jokio sprendimo neįgyvendina. Tai, ministre, galbūt galite pasakyti, kiek nuo jūsų kadencijos darbo pradžios atsirado naujų kooperatyvų, buvo įkurta? Ir priėmus šitą projektą, jeigu Seimas jam pritartų, kiek galbūt dar padaugėtų tų kooperatyvų ir kokios tos sąlygos jiems pagerėtų? Ta kooperatyvų veikimo aplinka, galbūt galite pasakyti, kad būtų aiškiau kolegoms apsispręsti? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš dabar atmintinai nepasakysiu. Ne per seniausiai jūsų frakcijoje buvo pateikti išsamūs skaičiai, kaip juda kooperatyvai, kiek jų atsirado, kiek nunyko. Buvo teigiama subjektyviai, kad kažkoks mažėjimas yra didžiulis. Tai, kaip matėte, nėra. Bet jeigu labai reikia, tai raštu patikslinsiu šitą informaciją, juolab kad ne per seniausiai, prieš porą mėnesių, jūs ją visą gavote išsamiai.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas, tačiau jo salėje nematau. T. Tomilinas, jo salėje nematau. K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Kanopa.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, panašaus pobūdžio klausimas. Mes žinome, matome, kad dabar tas kooperatinis judėjimas pas mus labai silpnai juda į priekį. Aišku, Lenkijoje daug aktyvesnis tas procesas. Bet priežastys, matyt, tokios, kad didieji ūkininkai, valdantys didesnes žemes, nelabai nori kooperuotis. Tai galbūt reikėtų nukreipti daugiau į tuos smulkius, kurie turi, sakykime, tą svorio kategoriją maždaug vienodesnę, ir daugiau galbūt ir valstybės dėmesio skirti, kad jie aktyviau tai darytų. Iš tikrųjų sutinku su kolega, kad vien įstatymo nepakanka – reikia ir motyvuojamųjų priemonių, ir darbo įtikinti ir palengvinti tą situaciją, kad jie susivieniję, tie vidutiniai ar smulkesni, perspektyvoje matytų didesnę naudą ir asmeniškai, ir tam kraštui, ir tam regionui. Galbūt galėtumėte patikslinti, kaip vyko prieš parengiant šį įstatymą diskusijos su tomis šalimis, kurios turėtų dalyvauti šiame procese?
PIRMININKĖ. Laikas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui. Tinkamas klausimas. Aš kartu atsakysiu ir gerbiamam K. Mažeikai. Priemonės yra skirtingos. Yra vienas teisinis reglamentavimas, kuris reikalingas, ir čia nebuvo… iš pačių kooperatyvų veiklos išvados išeina. Kaip sakiau, pastabos buvo rengtos ne vien Žemės ūkio ministerijos. Tai buvo darbo grupė ir ji veikė iš esmės ilgą laikotarpį, bet susidėjome tam tikrus tikslus.
Kalbant apie įstatymą, yra keletas dalykų. Investuotojo atsiradimas – tas šiaip kai kuriais atvejais yra labai svarbu. Dabar ką jūs sakote, ir jūs labai teisingai sakote, kad ne tik įstatymas skatina kooperacijų steigimąsi. Tai ką mes padarėme? Mes suteikėme papildomų balų investicijoms į žemės ūkio valdas. Nuo šių metų bus mokama didesnė išmoka pieno ūkiams, kurie dalyvavo kooperacijoje. Susietoji parama. Yra papildomi balai kooperatyvams. Yra kai kurie kvietimai, jeigu kalbame apie perdirbimą ir panašiai, vėlgi kooperatyvai turi didesnius prioritetus. Visi šie darbai yra visiškai padaryti.
Ką mes kalbame dabar? Kalbame tik apie paties įstatymo keitimą. Ir dar kartą sakau – tai yra labiau iš praktikų ateinantis siūlymas, ne politinis dalykas, o iš praktikų, nes nėra labai aišku ir daug ginčų kyla, kaip vyksta atsitraukimas, kaip pajininkai, kaip pajai yra padalinami, nes kooperatyvas gali užaugti ir pati jo veikla gerokai išaugti, tai vėl to pasidalinimo proporcingumas.
Investuotojo atsiradimas to pripažinto kooperatyvo. Šiandien pripažįsta pagal kriterijus žemės ūkio ministras. Mano supratimu, yra geriau, kai plačiau yra aišku, kas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kad neateitų į tą paramą tas, kas iš esmės negalėtų patekti. Tai čia bendras siekis ir mes apie tai kalbame. Juolab kad jeigu kas nors atsiranda, tai diskusija tam ir yra. Seimas yra didžiulė institucija, kur gali šiuos dalykus išsigryninti, nes vėl ateis visos veikiančios (…). Šie du dalykai, kurie sulaukia… jie yra visą laiką šalia. Tai, ką mes padarėme, mes padarėme iš savo pusės. Dabar kalbame tik apie įstatymo dalį.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kanopa. Ruošiasi G. Paluckas.
V. KANOPA (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš dalies į daug mano norimų klausimų jau ir atsakėte, bet dar yra toks siūlymas – taikyti narių susietumo kriterijų, galimai užkardytų kooperatinių bendrovių, turinčių didelį skaičių susijusių asmenų, kūrimąsi, ir tokios kooperatinės bendrovės gali manipuliuoti narių skaičiumi. Kaip jūs manote?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Matote, dabar kas yra? Įstatymas atgal negalioja. Tai vienas dalykas. Žiūrint į ateitį, aš dar kartą sakau, yra vieša nauda. Vieša gėrybė yra ta, kai nesikooperuoja susiję asmenys tarpusavyje, o kai kooperacija plinta į platesnį plotą. Tai čia apie tai ir yra, kad apibrėžiant ir tiksliai įvardinant, kas yra susieti asmenys. Tokiais atvejais susieti asmenys nėra skatinami, nebus pripažinto kooperatyvo dalis, man atrodo, čia yra aišku. Ar tai yra daug, ar mažai, jau yra strateginis politinis klausimas susitarti mums.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas. Ruošiasi T. Tomilinas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, iš tiesų iš parengto įstatymo projekto matosi, jog jis daugiau orientuotas į veiklos organizavimo kooperatiniu, sakykim, formatu palengvinimą, iš visų, kaip ir minėjote, praktinių motyvų ir panašių. Bet šių kooperatinių bendradarbiavimo formatų pagrindinė, matyt, problema yra menkos ekonominės ar komercinės paskatos – ne paramos instrumentai, bet tiesiog natūralios, nes galbūt Lietuvos rinka specifinė ar, sakykime, kiti dalykai. Sakykite, kaip apskritai jūs modeliuojate postūmį, nežinau, procentine dalimi, vienetais, kiek išjudins tą kooperavimąsi? Beje, matyt, Kooperatinių bendrovių įstatymas taikomas ne tik žemės ūkio srityje, bet ir plačiau. Ar tikitės, kad turės efektą ir kitose ūkio srityje, viešojo, turiu galvoje, ekonomikos srityse? Ačiū.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Geras klausimas. Aš priemones jau išvardijau, pakartosiu dar kartą. Taip, tai ne įstatymas, ne vien įstatymas skatina steigtis kooperatyvus, tai mes tas priemones esame padarę, kas priklauso nuo mūsų dėl papildomų… aš tiesiog kartoju, atsiprašau, nes jūsų nebuvo, tai dėl papildomų balų, dėl to, kad pieno gamintojai, pavyzdžiui, kooperuoti, tie, kurie per kooperaciją gauna papildomą susietą išmoką, ir daug skatinančių instrumentų yra žemės ūkio dalyje. Ir čia natūralu, jis pirmiausia orientuojasi į žemės ūkį, ką jūs sakote, čia ekonomika ir žemės ūkis. Ir vėlgi, kai mes kalbame apie šiuos dalykus – per pripažintą žemės ūkio kooperatyvą, jis ir išsiskiria iš kitų kooperatyvų, nes yra žemės ūkio kooperatyvas. Ir šiandieną tuos kooperatyvus… šitie kooperatyvai yra pripažįstami ministro įsakymu. Mano supratimu, kai išeina į platesnį ir aiškesnį reglamentavimą per įstatymą, tai yra tvariau. Tu sudarei tam tikras sąlygas. Iš esmės čia įstatymas, kaip kooperatyvams veikti, yra ne šios dienos, nėra naujas, ir čia mes nieko naujo neišrasime. Tai jeigu kažkam… Jeigu atsiranda prielaidos, jeigu atsiranda argumentai, kaip palengvinti kooperacijos veiklą, tai tokia įstatymo pakeitimo esmė ir yra.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, jūs paliečiate susijusių asmenų temą, bet toje srityje, kuri apima labai nedidelę žemės ūkio dalį. Bet ar jums pakanka drąsos ten, kur yra esminės išlaidos, esminės pajamos, esminės milijoninės išmokos, spręsti susijusių asmenų klausimą? Kodėl jūs to nedarote? Ten didžioji problema, kai žmonės, didelių koncernų vadovai, gauna europinę paramą per susijusius asmenis, per įmones, kurias steigia. Tai ar užtektų drąsos čia ką nors padaryti? Toks jausmas, kad bandote kalbėti apie susijusius asmenis kooperatyvuose, net turbūt galite netyčia ir pakenkti kokiems nors smulkiems kooperatyvams kurtis, o ten, kur kyšo didelės ausys, tai vis dėlto drąsos mums vargu ar užtenka. Tai koks jūsų planas, ar ką nors darysite šioje srityje?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Bandau nuspėti jūsų potekstę, kalbate apie tiesioginį išmokų ribojimą ir vadinamąjį, žargonu pasakysiu, nukepinimą, sumažinimą, per susijusių asmenų prizmę. Toks supratimas buvo, buvo toks įstatymo pakeitimas pateiktas šios kadencijos Seimo pradžioje. Mes gavome iš Europos Komisijos labai aiškų atsakymą, kad susietumo kriterijaus negali taikyti taip, kaip mes įsivaizduojame, turiu mintyje tiesiogines išmokas. Tiesiogines išmokas turi gauti, nesvarbu, nuo priklausomybės, pagal plotą kiekvienas ūkininkas, kuris yra įregistravęs ūkį, jis privalo gauti vienodas išmokas. O lubos vadinamosios tiesioginių išmokų ir dabar yra įdėtos, taikomos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausti laikas baigėsi. Motyvai dėl projekto. K. Mažeika kalba prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tiesų labai keistas projektas, ir pakartosiu, jeigu iš tiesų norima spręsti kooperacijos problemas ir kalbėti, ką ministras sako, jam yra sunku, kas yra pripažinti, kas yra nepripažinti kooperatyvai. Gal tiesiog reikėtų įstatyme pataisyti apibrėžimą ir sąvokas sutikslinti, ir reikalavimus galbūt padaryti vienodus, nes dabar po ministro pareiškimo, kad šį klausimą turėtų svarstyti ne Kaimo reikalų komitetas, o kuris nors kitas palankesnis, lyg ir peršasi tokia mintis, kad kai kurie ministrai galbūt irgi yra pripažinti ir nepripažinti, šiuo atveju žemdirbių nepripažįstamas ministras bando kažkaip padėti siaurai interesų grupei susitvarkyti tam tikrus reikalus.
Tikrai, kolegos, kviečiu šituo klausimu pasisakyti susilaikant arba balsuojant prieš, nes tikrai nėra sprendžiama kooperacijos problema. Tuo labiau kad tais klausimais, apie kuriuos ministras kalbėjo kadencijos pradžioje, lyg ir apie mažų ūkių kooperaciją, apie skatinimą kooperuotis, čia visiškai nieko nėra. Čia yra kalbama tik apie jau veikiančius didžiuosius kooperatyvus, kurie turbūt savo įtakos srityje bando pagerinti sau gyvenimo sąlygas. Manau, kad tai tikrai nėra sprendimas, kurio laukia Seimas ir visa žemdirbių bendruomenė. Todėl tikrai kviečiu balsuoti prieš arba susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus balsuodami.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3121 (pateikimas)
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti T. V. Raskevičių. Jis pristatys rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3121. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, šiuo Seimo nutarimo projektu yra siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus ir išdėstyti juos nauja redakcija. Šiuo metu galiojanti tarnybos nuostatų redakcija buvo priimta 2003 metais ir nuo to laiko nekeista, tai yra nuo pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įsteigimo. Nors pats Lygių galimybių įstatymas buvo keičiamas per tą laikotarpį 13 kartų, tarnybai pavestos papildomos funkcijos nediskriminavimo ir lygių galimybių užtikrinimo srityje tuose nuostatuose neatsispindi, tad Seimo nutarimu šią situaciją ir siekiama ištaisyti.
Nauja tarnybos nuostatų redakcija apima tokias sritis kaip bendrąsias nuostatas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos uždavinius ir funkcijas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teises, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo organizavimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansinės veiklos kontrolę ir vidaus auditą bei baigiamąsias nuostatas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl Seimo nutarimo projekto pateikė penkias redakcinio ir teisėkūros technikos pobūdžio pastabas, dėl kurių, manau, didesnių prieštaravimų, svarstant nutarimo projektą Seimo pagrindiniame komitete, nekils. Prašau jūsų palaikyti nutarimo projektą ir pritarti jo tolesniam svarstymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti dabar jau tik vienas Seimo narys. Klausia S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, komiteto pirmininke, už pristatymą. Jūs čia vis minite 2003 metų įstatymą ir nutarimus. Vis tiktai kas paskatino tas pataisas daryti? Čia buvo moterų ir vyrų lygių galimybių, taip? Ar tai, kad kai kam atrodo, kad atsirado naujų lyčių, kad nebelieka tų žodžių „moterų“ ir „vyrų“, ar čia yra kokia nors dar kita priežastis?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už jūsų klausimą. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pagrindinė priežastis, kodėl reikia parengti naują nuostatų redakciją, yra ta, kad dabartinė redakcija priimta 2003 metais, nuo to laiko Lygių galimybių įstatymas taisytas 13 kartų ir tarnybai suteiktos funkcijos ir įgaliojimai nuostatuose šiandien neatsispindi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuodami jau visai netrukus.
11.15 val.
Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3381 (pateikimas)
Kadangi dar turime šiek tiek likusio laiko iki balsavimo intervalo pradžios, norėčiau pakviesti A. Kupčinską, kad pristatytų 2-10 klausimą – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3381. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą. Esmė yra noras suvienodinti tvarką, kad jinai būtų identiška Europos Sąjungos direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje numatytai tvarkai, tai yra kad biodegalų kiekis naftos produktuose, iškastiniame kure būtų analogiškas kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Dabar mes turime situaciją, kad Europos direktyva numato didesnes biodegalų normas, negu nustatyta mūsų įstatymo 16 straipsnyje. Tad kartu su kolegomis, kurie pasirašė ir yra bendraautoriai, laipsniškai siūlytume, kad būtų didinama ir iki 2030 metų pasiektų ne mažiau kaip 16,8 %. Tai numato Europos Sąjungos direktyva. Žiūrint nuo 2022 metų, Lietuvoje galimai biokuro (atsiprašau, nebuvo), biodegalų dalis patyrė nuostolio maždaug už 390–550 teradžaulių energetinės vertės, biodegalų, tiek galimai mūsų ūkininkai, kiti, gaminantys žaliąją energiją, ir medžiagos galimai nebuvo įmaišyta į naftos produktus. Tai toks yra pasiūlymas. Lyginamąjį variantą jūs taip pat matote. Jeigu būtų noro paklausti, prašau, aš atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Skardžius. A. Gedvilo nėra, A. Skardžius yra. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, kokie vis dėlto būtų jūsų siūlymų, pakeitimų kaštai? Kokia tai finansinė našta būtų? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pasižiūrėkime, latviai tiesiogiai pritaikė direktyvą ir naudojasi tuo. Latvijoje degalų kainos nepakilo – kaip tik išlošė vietiniai ūkininkai, vietiniai gamintojai, kurie skiria dėmesio ir žaliajai energetikai. Deja, pas mus, nežinau, kodėl, bet ankstesniais metais buvo nustatytos ženkliai mažesnės normos. Dėl to mes matome, kad vis dėlto šitoje situacijoje išlošia iškastinio kuro, galima sakyti, gamintojai, naftininkai, nes būtent į tuos degalus neįmaišoma atitinkama dalis, kuri numatyta Europos Sąjungos direktyvoje.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Semeška.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų, turbūt svarbu šiek tiek galbūt padidinti biodegalų koncentraciją, nes turbūt link to ir einame. Norėčiau paklausti: iš tikrųjų, ar ne per daug sudėtinga bus įvertinti teradžauliais, kai… Ar bus koks nors tikslesnis variantas, ar tam tikra paimta šakutė? Šiuo atveju, kai neaiškiais vienetais… Aš suprantu, vertinant litrais, kokiu santykiu, tai viskas aišku, bet dabar vertinant ar nereikės per daug tų tyrimų? Jau čia buvo klausimas dėl to, ar kaštai nepadidės. Ar tai bus labai tikslus vertinimas, ar iš tikrųjų vis tiek kokia nors forma bus įvertintos tam tikros ribos tarp tų teradžaulių, tam tikros šakutės? Vėlgi, tarp to galima paslėpti turbūt daug pinigų, kadangi vėl bus superkama, taip suprantu, ne pagal kiekius maišymas, o pagal energetinę vertę. Šiuo atveju visada, kai neaiškumų atsiranda, atsiranda galimybė…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …kaip nors pasislėpti tarp tų teradžaulių ir galbūt neteisingai finansuoti tą sistemą. Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų, kai skaičiuojama bendra energetinė vertė, jinai skaičiuojama ne litrais – jinai skaičiuojama vis dėlto energija. Šiuo atveju, nori nenori, bet tie skaičiai yra pateikti būtent džauliais. Jeigu mes skaičiuotume litrais, aišku, galima iš dalies ir paversti, bet tai, kas mūsų siūlymuose su kolegomis yra, vis dėlto yra ir pereinamasis periodas. Nesiūloma iš karto biodegalus maišyti nuo 6,6 % iki 16,8 %. Numatomas bent šešerių metų laikotarpis, kuris leistų, kaip jūs sakote, tomis šakutėmis, kad ne iš karto būtų pasiekiama ta vertė. Aš manau, kad iš tiesų tas pereinamasis laikotarpis turėtų būti. Sakau, kolegos Latvijoje jau tai padarė ir pačios kainos, degalų kainos nepaaugo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi A. Gedvilas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Andriau, palmių aliejų importuoti lyg esame uždraudę, matyt, jūs irgi domėjotės šita tema ir greičiausiai rapsų aliejus būtų pilamas. Kyla logiškas klausimas. Juk Lietuva importuoja gana daug rapsų aliejaus, pati tiek neužaugina. Tai klausimas: iš kur mes tą rapsų aliejų pilsime į mūsų bakus arba į kurą primaišysime? Ar tai teigiamai atsilieps mūsų ekonomikai?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Viliau. Aš noriu pasakyti, atsimenu, kai Seimas 2021 metais, 2022 metais priėmė tą paskatinamąjį įstatymą, jau net tas minimalias normas numatė, nors Europos direktyvos kalba apie kur kas didesnes. Aš atsimenu, kad mūsų laukai tikrai labai sugeltonavo, tikrai matėme proveržį, ūkininkai, augintojai tikrai skyrė daug dėmesio, nes matė perspektyvą. Paskui, kai tos normos nusistovėjo, matėme, kad tų laukų skaičius nedidėjo. Bet jeigu, sakykime, būtų priimtas tas pereinamasis periodas ir atitiktų Europos direktyvą, galimai Lietuvoje taip pat būtų susidomėjimas ir išaugtų tų pačių rapsų gamyba ir auginimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi L. Girskienė.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, įvertinant tai, kad „Ignitis“ jau sėkmingai prekiauja DAEI vienetais iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kad kai kurie iš Vyriausybės turi „Igničio“ akcijų, ar tai nėra daroma „Igničiui“ platforma, prisidengiant Europos Sąjunga ir taip bandant sudaryti dar geresnes sąlygas pasipelnyti? Be to, jūs įsivaizduojate, kaip automobiliai važiuos, sakykime, su tokiais procentais biodegalų? Norėčiau jūsų atsakymo, ar nėra visa tai daroma dėl „Igničio“?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš nemanau, kad Europos direktyvos formuojamos pagal „Ignitį“ ar kitą kompaniją. Aš manau, tai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse, o mes šiuo atveju šiek tiek atsiliekame. Todėl siūlome, kad tos direktyvos nuostatos būtų perkeltos į Alternatyviųjų degalų įstatymo projektą. Sakykime, kas kiek tų akcijų turi, tai aš galiu deklaruoti, kad tikrai neturiu. Tikrai neturiu tikslo kažką čia skatinti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Noriu jūsų paklausti. Kaip mes atrodysime, jeigu bus priimti šie pakeitimai, Europos Sąjungos kontekste, bendrai žvelgiant į kitas Europos Sąjungos šalis? Ar mes vėl bėgsime priekyje? Gal galite pavardinti bent jau keletą šalių, kaip jos įgyvendina direktyvos nuostatas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Ligita. Aš tik noriu… Jau paminėjau tą atvejį, kad latviai tiesiogiai įgyvendino ir iš karto perėjo prie tų direktyvos normų. Kalbant apie kitas valstybes, man reikėtų paprašyti Teisės departamento, tiksliau, Tyrimų skyriaus užsakyti tyrimą, kad galėtume pamatyti bendrą paveikslą. Bet jeigu direktyva galioja visoje Europos Sąjungoje, tai, aišku, po truputį šalys, valstybės tas direktyvas įgyvendina. Kiek domėjausi, mes nesame lyderiai, mūsų kaip tik vienas iš mažiausių procentų, galima sakyti, minimalus procentas biodegalų nustatytas tame bendrame iškastinio kuro kiekyje.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi K. Masiulis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Noriu pasiteirauti pranešėjo, kodėl tuo metu, kai buvo perkeliama direktyva, ši nuostata nebuvo tiesiogiai ar preliminariai perkelta? Kokios priežastys tai lėmė? Kokie argumentai tuo metu lėmė? Ar tiesiog tai nebuvo pastebėta, žioplumo ar kokia nors kita klaida? Ar vis dėlto buvo argumentų? Tai čia vienas klausimas.
Kitas dalykas. Gal galėtumėte pasakyti apie kontrolės mechanizmą, kuris bus įtvirtintas, dėl tų energijos kiekių ir dydžių viename litre, turbūt taip reikėtų sakyti. Kaip bus kontroliuojama, kad tikrovė atitiktų teisės aktus?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Tuose istoriniuose, archeologiniuose, politiniuose tyrinėjimuose nedalyvavau, tai nežinau, kokie argumentai lėmė tą minimalią ribą. Matyt, buvo pasitenkinta minimalia riba ir per daug nesirūpinta apie tolesnę ateitį. Priminsiu, kad anksčiau išvis nebuvo to biodegalų kiekio iškastiniame kure. Matyt, buvo, kaip sakyti, geriau vienas žingsnelis į priekį, einama į priekį, bet dabar jau po trejų metų mes matome, kad iš tiesų rinka yra pasirengusi gaminti daugiau ir to paties rapsų aliejaus, ir visa kita. Aš siūlau, kad vis dėlto numatytume tolesnį pereinamąjį laikotarpį – iki 2030 metų ir perkeltume atitinkamai visą direktyvą iki maksimumo – iki 16,8 procentinio punkto.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Toks klausimas. Aš suprantu poreikį žalinti degalus, bet ar yra, ką reikėtų padaryti, kad Lietuva ir ekonomiškai iš to laimėtų? Jūs sakote, žingsnis po žingsnio tai bus daroma. Išeis taip, kad mes kažkam padedame – kažkokios šalies ūkininkams gaminti kažkokius mišinius, kurie bus įpilami į mūsų degalus, ten aliejai. Ką reikėtų padaryti, kad čia Lietuva iš to, Lietuvos ūkininkai ar dar kas nors laimėtų?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Kęstuti. Iš tiesų mes žinome, kad viena suomiška kompanija lyg ir naudojasi kitos šalies ūkininkų ar gamintojų produkcija. Iš dalies jūs teisus, bet mes veikiame lokalioje Europos rinkoje ir mes nepriversime būtinai Lietuvos ūkininkų rapsus naudoti, pirkti juos. Šiuo atveju priėmę įstatymo projektą, aš manau, duosime ženklą rinkai, kad vis dėlto poreikis bus didesnis, manau, kad nori nenori, bet rinkos dalyviai tai įvertins ir dalyvaus. Čia turbūt galima pasakyti, kad bus panašiai kaip su sidru, kai kažkada prieš porą metų priėmėme, kad nereikia specialių laboratorijų, o matome, kad Lietuvos laukuose daugiau obuolių užderėjo, matomos tos pirmos iniciatyvos ne tik Latvijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas klausti baigėsi. Dėl motyvų neužsirašė niekas.
Jau prasidėjo balsavimo intervalas. Taigi apsispręskime balsuodami dėl 2-10 klausimo – Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3381, kuris ką tik buvo pristatytas.
Balsavo 121: už – 90, prieš – 4, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. L. Savickas, prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Siūlyčiau kaip pagrindinį Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Balsuokime alternatyviai. Kas už Aplinkos apsaugos komitetą, balsuoja už, kas už Ekonomikos komitetą, balsuoja prieš. Balsuokime.
Balsavo 126: už – 54, prieš – 72. Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis. Ar Aplinkos apsaugos komitetas norėtų būti kaip papildomas? Taip. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis, Aplinkos apsaugos komitetas kaip papildomas ir svarstome balandžio 25 d.? Ačiū, pritarta.
11.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią. 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2). Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 125: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355(2)ES, Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356(2)ES (svarstymo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo bei lydimojo įstatymų projektų. Balsuojame.
Balsavo 124: už – 123, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Balsuokime dėl 1-4 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3234(2)ES.
Balsavo 124: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712.
Balsavo 122: už – 120, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.31 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Mediacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Balsavo 126: už – 122, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.32 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ir 124 straipsnio pakeitimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3446 (pateikimo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIVP-3446.
Balsavo 126: už – 125, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Ačiū.
11.33 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490ES (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 128: už – 118, prieš – 3, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
11.33 val.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 11, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81, 131 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3466 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3466. Balsuojame.
Balsavo 128: už – 65, prieš – 5, susilaikė 58. Po pateikimo pritarta.
Siūlau balsuoti alternatyviai, nes nuskambėjo du pasiūlymai dėl komitetų. Tie, kas pasisako už tai, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, balsuoja už, tie, kas pasisako už tai, kad būtų Ekonomikos komitetas, balsuoja prieš. Apsispręskime balsuodami.
Balsavo 126: už – 69, prieš – 57. Kaip pagrindinis lieka Kaimo reikalų komitetas. Ar kaip papildomą siūlote Ekonomikos komitetą? (Balsai salėje) Prašau. K. Navickas.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip, siūlau.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime tuomet bendru sutarimu pritarti, kad Kaimo reikalų komitetas pagrindinis, Ekonomikos komitetas – papildomas? Galime. Ačiū. (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Dėl ko balsuojame, dėl papildomo komiteto? (Balsas salėje: „Taip.“) Mes paprastai to nedarome, kolegos. Buvo pasiūlymas, tai siūlau pritarti tam.
Toliau apsispręskime balsuodami dar dėl vieno… Svarstymo metu aš buvau paminėjusi, kad gegužės 21 dieną. Ar visiems tinka? Tinka. Ačiū.
11.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3121 (pateikimo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3121. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 119: už – 77, prieš – 12, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Matau, kad V. Ąžuolas turi pasiūlymų. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Turbūt šiuo klausimu kolega galėtų įrašyti iš karto, ko nori, 71 lyties komisiją, ir nebebūtų problemos. Tik dabar nebesuprasime: arklių lygių galimybių, gyvūnų lygių galimybių, kokia čia komisija bus? Bet nors taip pavarykite. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau. Gerbiamas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Nesuprantantiems anglų kalbos paaiškinu, kad lyčių sex yra dvi, o lytinių tapatybių, gender identity, yra daug, bet mes šnekame apie vyrus ir moteris, tai yra apie dvi lytis. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už paaiškinimą. (Balsai salėje) Baigėsi mūsų balsavimo laikas.
11.37 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390 (pateikimas)
Toliau 1-11 klausimas. Kolegos, tyliau! Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390. Teikia viceministras V. Dmitrijevas.
Toliau posėdį ves P. Saudargas.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pateikti Vyriausybės teikiamą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimą. Pakeitimas susijęs su įgyvendinamu Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo vienas iš įstatymo punktų pripažintas netekusiu galios dėl prieštaravimo Konstitucijai, ir su tuo susijusiais poreikiais apsaugoti visuomenę nuo tam tikrų galbūt pavojų keliančių asmenų.
Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma nustatyti ir reglamentuoti galutinio vartotojo sertifikato išdavimą. Tai yra procedūra, patvirtinanti, kad ginkluotė neiškeliaus už Lietuvos Respublikos ribų, ir juridinis asmuo įsipareigoja tą ginkluotę palikti Lietuvoje. Taip pat įstatymo pakeitimais siūlomi tam tikri tikslinamieji ir redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Vienas iš esminių straipsnių yra 18 straipsnis, kaip jau minėjau. Jame siūloma nustatyti, kad asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už Baudžiamajame kodekse numatyto tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą realiai paskirtos bausmės dydis viršija šešerius metus… Tai yra Konstitucinis Teismas atkreipė konkrečiai būtent įstatymų leidėjo dėmesį į šitą formuluotę. Turi būti atliekamas kiekvieną kartą individualus asmens vertinimas ir individualios situacijos vertinimas, kad realiai paskirta bausmė yra būtent virš šešerių metų ir yra didesnė, o ne mažesnė paskirta dėl tam tikrų, pavyzdžiui, įstatymo taikymo lengvinančių aplinkybių.
Kitas punktas, kuris irgi susijęs su pirma mano minėtu, kad asmeniui (į tą irgi atkreipė dėmesį Konstitucinis Teismas) negali būti nustatytas terminas iki gyvos galvos, kad asmuo niekada negalės gauti ginklo, kad ir padaręs nusikaltimą. Mes įrašome terminą į siūlomą 18 straipsnį, kad kai Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus, bet neviršija šešerių metų, mes siūlome to atsisakyti, bet susiejame tai su teistumu: jeigu praeina, pavyzdžiui, 15 metų nuo teistumo išnykimo, tai toks asmuo galės pretenduoti gauti leidimą, pavyzdžiui, šaunamajam ginklui savigynai.
Dar vienas papildymas, į ką irgi buvo atkreiptas dėmesys rengiant šitą įstatymo projektą, kad tam tikrais atvejais asmenims, kurie kelia riziką pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, galės būti apribota teisė turėti ginklą ir toks leidimas gali būti panaikintas arba nepratęstas.
Kiti mano komentuojami Vyriausybės siūlomi pakeitimai susiję su nustatomais pagrindais panaikinti leidimą ginklui asmeniui, jeigu jisai netenka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso. Tai yra susiję su tuo, kad asmenys – nebūtinai Lietuvos Respublikos piliečiai, bet nuolatiniai gyventojai, turintys atitinkamą leidimą, šiuo metu numatytą įstatyme, kad jie turi teisę pretenduoti į ginklą savigynai. Žinoma, išskyrus tam tikras valstybes, kurių piliečiai jie yra.
Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu mes siūlome… nustatoma, kad krašto apsaugos ministras, vidaus reikalų ministras arba kariuomenės vadas pagal savo kompetenciją gali nustatyti apdovanojimo ginklais tvarkas, taip pat reglamentuoja galimybę dovanotojui panaikinti apdovanojimą ginklu ir tai irgi galėtų tapti pagrindu atsisakyti arba neišduoti asmeniui atitinkamo leidimo.
Trumpai mano pristatomi siūlymai yra tokie. Vėlgi, kalbant dar apie konkrečius straipsnius, turbūt galėčiau paminėti, kad galutinio vartotojo sertifikato išdavimas šiuo metu yra reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais, tai yra siekiant apsaugoti, kad įvežami, pavyzdžiui, ginklai, importuojami ginklai liktų Lietuvoje, jie yra perkeliami į įstatymą.
Labai ačiū už išklausymą ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam viceministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas A. Skardžius pirmasis klausia. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas viceministre, dveji metai vyksta karas Ukrainoje. Dėl slėptuvių jūsų ministerija bent jau gavo tam tikrų žinių ir jau skiria priedangas nuo slėptuvių, mokyklose, darželiuose jau turbūt nebeslėps žmonių kaip priedangose, bet dėl ginklų turbūt čia pavėluotas ir nevisavertis, mano įsitikinimu, yra siūlymas, nes būtent visuomenę reikia, kas gali laikyti ginklą, ginkluoti skubiai ir nedelsiant ir nesudaryti kliūčių, kad atėjus valandai X, apie kurią ši Vyriausybė nuolat kalba, kuris gali laikyti ginklą, jį galėtų laikyti, ginklą savo rankose, ir ginti valstybę. Kodėl jūs taip paviršutiniškai, fragmentiškai bandote atitaisyti?.. Na, teigiamai vertinu jūsų siūlymus, bet tai yra nepakankamai.
V. DMITRIJEV. Bet kokiu atveju, kalbant apie teisę turėti ginklą, ne vien savigynos teisė yra įgyvendinama šiuo įstatymu. Taip pat yra tam tikras reglamentavimas, susijęs ir su kitų kategorijų ginklais, tai yra jeigu kalbame apie krašto gynybą, tai turime prisiminti, kad ir šioje kadencijoje nemažai buvo padaryta pakeitimų, susijusių tiek su galimybe prekiauti atitinkama A kategorijos ginkluote mūsų juridiniams asmenims. Tai vienas buvo iš tokių paskutinių, ką dabar prisimenu, Vidaus reikalų ministerijos siūlymų, tačiau tai yra susiję su atitinkamomis kategorijomis asmenų, kurie yra rengiami krašto gynybai, vėlgi, kalbame apie rengimą krašto gynybai ir visuotinį pilietinį pasipriešinimą. Labai daug ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra. Šią minutę galiu turbūt tiek pasakyti, kad atitinkamų pakeitimų buvo ne vienas – galimybė prekiauti, galimybė įsigyti. Dabar po manęs, matau, vėl bus tam tikri pristatymai ir Seimo narių užregistruotų pakeitimų, kur dar labiau siūloma praplėsti ratą asmenų, kurie galės įsigyti atitinkamą ginkluotę. Vėlgi, kalbu apie A kategorijos ginkluotę ir apie krašto gynybą. Tų siūlymų tikrai yra, esmė turbūt – turi būti rastas tam tikras balansas tarp to įstatymo įgyvendinimo ir galimybių. Galimybės, mano nuomone, tikrai yra plačios. Jeigu konkretus pilietis, konkretus asmuo mano, kad jisai turi teisę į ginklą ir nori įgyvendinti ją pagal šias įstatymo nuostatas, jisai gali ją realizuoti įvairiomis formomis. Viena iš formų yra pasirengimas krašto gynybai, kai tu esi karys savanoris, kai tu esi atitinkamai šaulys ir panašiai. Tikrai reguliavimas tą teisę, mano nuomone, suteikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pauliau. Kaip rodo Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos patirtis, kai nuolatiniai gyventojai maištauja ir tarpusavio klano karai… Ir jūs pats sau prieštaraujate, kad konkretus pilietis, kad įgytų ginklą, o čia jūs pasakėte labai įdomią naujieną – nuolatiniai gyventojai. Mano nuomone, nuolatiniai gyventojai – jokiu būdu, jie, kaip sakoma, paukščių teisėmis čia gyvena, nesvarbu, kad nuolatos, ir jiems duoti ginklus, kai socialinė ir visa atmosfera Europoje aštrės ir blogės, tai yra, mano nuomone, nusikaltimas. O jūsų nuomonė?
V. DMITRIJEV. Atitinkami skaičiai bet kokiu atveju buvo vertinti per tas rizikas, kiek tarp tokių asmenų gali būti kitų užsienio šalių piliečių, turbūt kalbu ir apie Lietuvai priešiškas šalis. Įstatymo pakeitimais tokia galimybė, pavyzdžiui, Baltarusijos arba Rusijos piliečiams buvo apribota. Kalbu apie kitas šalis, kurios nekelia grėsmės Lietuvai, ir apie jų piliečius. Bet vėlgi ši nuostata yra galiojančiame įstatyme, o šitame pakeitime mes siūlome nustatyti galimybę riboti tokiems asmenims turėti ginklą, kai jie netenka nuolatinio gyventojo statuso.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju viceministrui. (Balsai salėje) Taip, per šoninį mikrofoną bus atskiras žanras, tai ne klausimas. Dėkui.
Gerbiamas L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pauliau. Tikrai, Valdemarai, aš noriu pasakyti, kad buvo labai geras klausimas, bet mūsų visų pastangomis prieš pusantrų metų priėmėme įstatymą, pagal kurį Rusijos Federacijos piliečiai, net ir turėdami nuolatinio gyventojo statusą čia, Lietuvoje, ir Baltarusijos Respublikos piliečiai negali turėti ginklo. Iki gegužės 1 dienos turi būti visi ginklai iš jų jau paimti, iki šių metų gegužės 1 dienos. (Balsai salėje) Ten, matyt, yra vienas kitas, Turkijos tame sąraše gal ir nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju už patikslinimą.
11.48 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 11, 12, 13, 17, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3274 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-3274. Čia taip išeina, kad pranešėjas esu aš, tai paprašysiu pirmininkauti gerbiamą R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, Seimo Pirmininko pavaduotoją, kol aš atsakysiu į jūsų klausimus. Prašom.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Registruokitės klausti Pauliaus. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Su gerbiamu L. Kasčiūnu teikiame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kurio esmė yra papildyti jau mūsų pradėtą kelią. Mes jau prieš kelerius metus esame leidę kariams savanoriams, kariams ir šauliams, įsigyti ir namuose laikyti A kategorijos ginklus. Šiuo įstatymo projektu mes praplečiame šią galimybę ir karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą. Karo prievolininkų, įgijusių pradinį karinį parengimą, šiandien Lietuvoje yra nemažai, tai yra 108 tūkst. 434 asmenys, taigi, daugiau kaip 100 tūkst. potencialių. Jie taip pat kaip šauliai kariai ir kariai savanoriai galėtų įsigyti ir namuose laikyti atitinkamus A kategorijos ginklus. Tai esmė tokia. Daugiau jūsų negaišinsiu, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu. Prašom.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Daug norinčių paklausti. Pirmasis A. Sysas, bet jo kol kas nematau salėje. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai džiugu, kad vis dėlto tas ratas didėja, ir iš tikrųjų svarbu, kad kuo daugiau pasiruošusių asmenų turėtų ginklus. Tačiau turime pripažinti, kad jie vis dėlto sprendžia valstybės problemą. Iš tiesų ginklavimasis yra valstybės problema. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti galbūt ir tam tikros paskatos? Norėčiau paklausti, kiek, jūs įsivaizduojate, prievolininkų įsigys tą ginklą? Vis dėlto tai yra investicija, nemaža investicija, jeigu geras ginklas, ir apskritai yra tam tikras išlaikymas. Tai ar nemanote, kad turėtume kada nors pereiti ne tik prie rato plėtimo, bet ir vis dėlto šiek tiek paremti šiuos dalykus? Iš tikrųjų tai yra svarbu, sprendžiamas valstybinės reikšmės klausimas. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Tikėjausi šito klausimo, todėl pristatydamas labai ir neišsiplėčiau. Aš jums visiškai pritariu ir žinau, kad yra ir gerbiamojo A. Verygos, ir kitų registruoti įstatymų projektai, pavyzdžiui, dėl PVM lengvatų, tai galėtų būti tokia forma. Galėtų būti ir tikslinė valstybės parama konkrečiai įsigyjantiems ginklus ar ekipuotę, galbūt kitą. Ypač dabar, didinant krašto apsaugos sistemos biudžetą, didinant ir Šaulių sąjungos biudžetą, man atrodo, tokių galimybių atsiranda vis labiau. Ir aš su jumis sutinku, kad tai yra pagalba valstybei, tarsi mes sudarome galimybę žmonėms patiems prisidėti.
Bet, kita vertus, aš manau, kad tai yra ir puiki sinergija. Mes lygiai tą patį matome ir Ukrainoje. Taip, yra kariuomenė, taip, yra valstybė, bet kiek yra savanorystės, kiek yra vadinamųjų valontiorų, kurie renka paramą, važiuoja iki fronto, veža kariams tai, ką reikia. Kiek yra paramos iš kitų valstybių, savanoriškos paramos, „Radarom“ akcijos ir kitos, kurios būtent žmonių suaukotus pinigus nuveda iki krašto apsaugos poreikių. Tai čia būtų panašus dalykas, tiktai, sakyčiau, sinergija, kaip mes patys, sudarydami galimybes, šiuo įstatymu mes sudarytume galimybes iš esmės prisidėti prie ginkluotųjų pajėgų pajėgumų didinimo. Bet jeigu valstybė pridėtų eurą šiuo atveju, man atrodo, būtų pasiekta sinergija. Tas euras nueitų daug efektyviau todėl, kad, viena vertus, įsigyji kažkokius daiktus, na, tarkime, šautuvus ir juos laikai kažkur sandėlyje, kitas dalykas, kai žmogus jau pats investuoja. Tai, man atrodo, ta investicija yra daug efektyvesnė. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pauliau, pritardamas šitam projektui, noriu paklausti gana konkretaus klausimo, nes dabar šio įstatymo projekto pabaigoje, paskutiniame 40 straipsnyje, yra, kad kariui prievolininkui, sukakus 60 metų, panaikinamas leidimas jam nešioti tą ginklą. Esu pateikęs pagal karių savanorių iniciatyvą, kad iki 63 metų savo noru karys savanoris galėtų toliau atlikti tarnybą. Tai galbūt reikėtų šitas įstatymo nuostatas kažkaip suderinti? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, geras klausimas. Šiuo atveju mūsų įstatymo projektas yra suderinamas, subalansuojamas su dabar galiojančia tvarka, kad šiandien iki 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai gali būti priimami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Tai yra tiesiog sinchronizuojama su galiojančiu įstatymu. Jeigu mes praplėstume tą amžiaus ribą, tai natūralu, kad šiuo atveju lygiai taip reikėtų praplėsti tą amžiaus ribą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, karo grėsmė man yra suprantama šiuo metu, kokią mes turime. Bet šiame kontekste man vis dėlto kelia nerimą tas mūsų šuoliavimas link vis platesnio ginkluotų žmonių rato. Kuo daugiau tokių asmenų, kurie gali turėti, tuo daugiau automatinių ginklų, tuo didesnė grėsmė, kad jie ir šita plėtra bus panaudoti ne tik karo reikmėms. Trumpalaikiai psichikos sutrikimai gali ištikti bet kada ir bet ką. Čia mes negalime pasakyti: psichiatrai atsakys į šitą klausimą. Kaip mes užtikrinsime saugumą visuomenėje? Tai yra vienas klausimas. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu prašyčiau šį įstatymo projektą visgi svarstyti Sveikatos reikalų komitete, kaip papildomame komitete? Mes jau atėjome į šį gyvenimo etapą, kai turime atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie jau nebesusiję su karu, o susiję su psichosveikata. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Na, gerbiamas kolega, tiesą sakant, pagal A kategorijos ginklų įsigijimo Lietuvoje dinamiką, aš nesakyčiau, kad mes jau esame atėję į tą etapą. Man atrodo, kad mes esame… gerokai dar atsiliekame nuo tos vizijos, kurią mes turime. Šiandien yra galimybė kariams, kariams savanoriams, šauliams, tačiau įsigyja vienetai todėl, kad, taip, tai yra brangus malonumas. Ginklas kainuoja nemažai – turbūt nuo pusantro tūkstančio prasideda tos kainos ir daugiau, nekalbant apie visus priedėlius, nekalbant apie visų sąlygų išpildymą. Tai yra brangus malonumas. Taigi, ir norime išplėsti ratą, kad atsirastų ir didesnė rinka, ir kainos susinormalizuotų, ir tų žmonių, galinčių įsigyti, realiai atsirastų, ne tik teorinė galimybė įstatyme, kuri šiandien yra.
Kalbant apie pasitaikančius precedentus, apie psichinę sveikatą, man atrodo, ir bet kokia kita žmogaus veikla gali atnešti labai daug žalos, jeigu mes susidursime su asmeniu, kuriam laikinai pašlijo psichika tiek valdant įvairius mechanizmus įmonėse, tiek vairuojant, galų gale, transporto priemones. Mes tikrai galime sukelti skaudžias pasekmes, jeigu neadekvatūs žmonės tai darys, bet kažkaip su ta rizika gyvename.
Šiuo atveju ginklui įsigyti yra labai dideli saugikliai: tai yra ir medicininė komisija, specialus leidimas ginklui, šiuo atveju reikalingas specialus leidimas A kategorijos ginklui įsigyti, medikai, jūsų kolegos, tikrina tuos žmones, kurie nori tokį leidimą turėti. Čia reikalinga ir signalizacija, ir speciali sutartis su apsaugos įmone, tai ne tik turėti signalizaciją, bet ir į kurią reaguotų, atvyktų būtent ginkluota apsauga, jeigu tavo namuose yra A kategorijos ginklų. Taigi tų apribojimų čia yra sočiai ir tie kryžiaus keliai, norint tokį ginklą turėti savo namuose, yra tikrai nemaži.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, turbūt poveikis piliečių psichikai yra didžiausias tada, kai kiekvieną dieną girdime, kad priešas už vartų, kad jeigu ne šiais, tai kitais ar per penkerius metus konfliktas bus neišvengiamas, o piliečiai neturi ko, išskyrus šepetį ar kastuvą, pasiimti į savo rankas, nėra galimybės apsirūpinti ginklais, kad apgintų savo šeimą, savo kokią nors teritoriją. Čia, manau, yra didžiausias poveikis. Aš tikrai sveikinu jūsų siūlymą, kad būtų kuo daugiau galimybių piliečiams turėti ginklus ir būti ramesniems. Bet mano klausimas būtų susijęs su A kategorija. Gal išvardintumėte ginklus? A kategorija yra iki minosvaidžių ir taip toliau, iki pabūklų. Kokie ginklai čia būtų? Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia sureaguosiu į jūsų pirmą pasisakymo dalį. Man atrodo, piliečiui yra svarbu ne tik turėti ginkluotę, bet ir mokėti ja naudotis. Šiuo atveju tikrai žingsniai daromi – per tą pačią Šaulių sąjungą piliečiai gali įgyti reikiamų įgūdžių. Neužtenka turėti šautuvą, turi turėti įgūdžių juo naudotis, tai yra dar svarbiau. Plečiantis Šaulių sąjungai kiekvienam piliečiui yra sudaryta galimybė (jau nuo 11 metų galima stoti į jaunuosius šaulius) mokytis vis dėlto tai dienai X rengtis.
Dėl antrosios dalies. Čia aiškiai yra išvardinta, lygiai taip pat, kaip ir ankstesniame galiojančiame įstatymo projekte, kas galioja šauliams, kariams ir kariams savanoriams, jokių haubicų ir kulkosvaidžių nėra, tai yra automatiniai šaunamieji ginklai, automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai trumpieji šaunamieji ginklai, centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, sukonstruoti šauti pridėjus prie peties, kai ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 centimetrų. Taigi kalbame tik apie automatinius šautuvus. Aš čia trumpinau kategorijas, nes ten labai detalizuota.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tik liūdna, kad jūs tą iniciatyvą dviese čia bandote pernešti per Seimą, manau, tikrai daugiau žmonių galėjote įtraukti kaip projekto iniciatorius. Mes tikrai visi esame šaulių bičiuliai, tai vienareikšmiškai, manau, ir dar be to atsirastų žmonių, nes vis dėlto saugumas yra turbūt labai svarbus dalykas. Jūs keliose vietose pasakėte tokius raktinius žodžius, kad tai yra brangus malonumas, kad tuos ginklus gali įsigyti dabar šauliai savanoriai, būtent kiti asmenys, kurie jau turi tam tikrų įgūdžių. Bet turbūt kalbėti apie tai, kad valstybės saugumas – vien tiktai patriotų sąskaita, yra šiek tiek lengvabūdiška šiuo momentu. Problema turbūt yra ta, prie ko aš einu, kad vis dėlto yra mūsų profesionalioji kariuomenė, kur nėra sprendimo, kad jie galėtų savo turimus ginklus, apie kuriuos mes kalbame irgi čia, laikyti namuose, nes šiandien, kai ateis diena X, tie patys profesionaliai turėtų vykti į tas vietas, kur yra saugomi jų ginklai. Jie šiandien dar jų negali… Manau, kad projekto svarstymo metu mes šitą problemą irgi galėsime kartu paspręsti. Ačiū.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Dėl antrosios jūsų pasisakymo dalies vis dėlto norėčiau nesutikti, nes yra galimybė. Būtent pagal dabar galiojantį įstatymą ir profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir šauliams, ir taip pat, kaip šiuo atveju mes pildome, karo prievolininkams. Taigi yra galimybė profesionalams taip pat naudotis šiuo įstatymu. Tarnybinį ginklą tai čia yra… Taip, tai jūs tada kalbate apie šiek tiek kitą problemą. Čia, turint kitą problemą, ar leidžia, ar neleidžia tarnybinį ginklą, bet įsigyti ir laikyti namuose įstatymas leidžia.
Dabar, kad vien tiktai patriotų sąskaita. Man atrodo, jūs puikiai suprantate, aš čia nesiplėtosiu apie mūsų gynybos stiprinimą, apie kurį mes čia kalbame jau dvejus metus. Tikrai yra ir kitose srityse žengiama taip spėriai, kaip tiktai įmanoma. O šiuo atveju yra konkreti sritis – įgalinti patriotišką visuomenę pačiai apsiginkluoti ir… (Balsas salėje) O apie tarnybinius čia iš tikrųjų reikia pasvarstyti, čia kitas klausimas. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausiančių sąrašas dar ilgas, bet laikas baigėsi. Įtariu, kad svarstymo stadijoje dar bus progų padiskutuoti. Ačiū pranešėjui.
Dėl motyvų yra užsirašę irgi labai nemažai. Ar norite kalbėti, Laurynai? Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Radvile. Išties mes šitame Seime esame tikrai nemažai nuveikę, kaip padidinti galimybes piliečiams turėti ginklą, ieškoti būdų integruotis į gynybos planus tam, kad būtume stipresni, kad atgrasytume priešą. Kas labai šaunu? Tai, kad čia yra visų partijų žmonių, kurie remia šitą idėją, todėl tikrai esu labai labai už tai dėkingas. Mums reikia išsivaduoti iš to reguliavimo ir mąstymo, kuris dominavo Lietuvoje ir kitur kokius du dešimtmečius. Reguliavimas pagrįstas Vakarų europietiškų vidaus grėsmių viešajam saugumui valdymo formule. Mes čia turime suvokti, kad turime Rytų despotiją šalia mūsų, tai visiškai turime keisti mąstymą ir turime keisti reguliavimą. Čia ir teritorinė gynyba, čia ir komendantūros, ir visi kiti dalykai, kurie šiandien buvo paminėti.
Kas dar įdomaus? Pasakysiu tokį vieną sociologinį faktą, išryškėjusį ką tiktai pasirodžiusio vieno labai rimto sociologinio tyrimo metu. Pastebima, kad to žmogaus, kuris turi ginklą, kuris žino, kaip juo naudotis, auga ir valia, ir ryžtas priešintis ir ginti savo šalį. Tai unikali išvada, kurios iki šiol tiesiog nebuvau žinojęs ir girdėjęs. Turėkime tai galvoje ir tikrai susitelkime ir pabalsuokime už. Be jokios abejonės, paprašysime turbūt ir Vyriausybės išvados, bet manau, kad tikrai šioje stadijoje reikia pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš nėra. Apsispręsime balsavimo metu.
Dabar pirmininkavimą tęsia pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Taigi motyvai išsakyti.
12.04 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3426 (pateikimas)
Pereiname prie 1-13 darbotvarkės klausimo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3426. Gerbiamas L. Kasčiūnas kviečiamas į tribūną pateikti. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pauliau. Tikrai gynybos tema šiandien labai rimtai atspindėta mūsų darbotvarkėje. Aš, jeigu leisite, tada atsakysiu gerbiamam K. Mažeikai į labai gerą klausimą dėl tarnybinių ginklų laikymo galimybių kuo arčiau kario. Čia nėra įstatymo klausimas. Tai yra kariuomenės vidaus reguliavimo klausimas. Jeigu kariuomenės vadas pakeistų tvarką, galima sudėlioti tam tikrą saugumo algoritmą, kaip tai daryti. Aš manau, yra racijos šita kryptimi judėti. Pabandžiau atsakyti į klausimą.
Mano papildomas pasiūlymas, kas iš principo susiję su tuo, ką mes čia aptarinėjame, mes kuriame komendantūrų sistemą. Komendantūros turi tris, sakykime taip, piliečių aruodus, kurie gali užtikrinti užnugario funkcionavimą: komendantiniai šauliai, čia stiprėjimas yra akivaizdus – šauliai dirba šita kryptimi labai stipriai; parengtasis rezervas, tai yra tie, kurie tarnavo anksčiau nei prieš dešimt metų (dabar mes keičiame įstatymus ir bus kitas įstatymo projektas, kur dar irgi ta kryptimi judėsime, kad jie galėtų būti kviečiami į tas komendantines pratybas); ir trečias aruodas, trečia grupė žmonių yra koviniai asmenys (taip yra įrašyta ir Karo padėties įstatyme), tai yra tie žmonės, ginklų savininkai, ar tai ginklas medžioklei, ar ginklas sportui, ar ginklas asmeninei savigynai ir panašiai. Jie irgi turi galimybę pagal mūsų įstatymus, tik čia reikia dar darbų padaryti, tapti to užnugario komendantūros, sakykime taip, dalimi.
Kur problema? Problema dabar paprasta – jeigu tu nori kviesti medžiotoją į komendantines pratybas kokiame nors rajone, Alytaus mieste, sakykime taip, ir panašiai, jis negali į tas pratybas atsinešti savo ginklo. Jis gali jį naudoti tiktai medžioklėje, kur yra medžioklės lapai, čia vyrai geriau žino, ką čia reikia turėti. Būtent. Šiuo atveju reikia tiesiog nedidelio pataisymo, kad jeigu yra nustatyta tvarka, be jokios abejonės, ginkluotųjų pajėgų tvarka, yra organizuojamos tos komendantinės kovinių asmenų pratybos, kad jie galėtų atsinešti į tas pratybas nustatyta tvarka ginklą. Tai visa esmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keletas Seimo narių. Gerbiamas E. Pupinis pirmas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia gerbiamas P. Saudargas uždavė tokį klausimą, kad iš tikrųjų įdomu vis dėlto, kaip statistiškai. Mes priimame, atrodo, gerus įstatymus, didiname galimybę įsigyti ginklą, bet iš tikrųjų koks yra rezultatas? Ar nėra taip, kad mes tiktai didiname popierinį variantą, o tas įsigijimas yra kažkoks?.. Vėlgi aš dėl to paties klausimo. Naudoja žmogus savo ginklą tam tikruose mokymuose, vėlgi ten nesuprantu, kitas dalykas, jis specifinį ginklą… Dabar klausimas, kaip su šoviniais, pavyzdžiui, šaudymo metu, ar iš tikrųjų neturi būti kas nors kompensuojama, kad žmonės būtų pasiruošę? Gerai, aš turiu ginklą, tarkime, gavęs, kokiu nors būdu įsigijęs, prastesnį, gal ne visai tinkamą, gal ir priemonės netinkamos, kaip jūs manote, ar šiuo atveju nereikėtų vis tiek ko nors kompensuoti ir duoti, tarkime, ir panašiai, kad jie galėtų naudotis ir efektyviai būtų pasiruošę, o ne šiaip, kad aš turiu ir man atrodo ramu, bet iš tikrųjų to rezultato gali ir nebūti? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Edmundai, be abejo, aš už tai, ką jūs siūlote, bet tai yra resursų klausimas. Resursų klausimas, kiek mes galime kompensuoti, kiek mes galime kaip valstybė nupirkti piliečiams ginklų, galiu taip pasakyti, jeigu įdomu. Jeigu dabar klaustumėte manęs karo padėties metu, ar mes galėtume apginkluoti visą rezervą, ne tik aktyvųjį, bet ir parengtąjį, aš galėčiau sakyti – taip. Mes turime jau ir dabar pakankamai ginklų, kad galėtume visą rezervą apginkluoti, bet šiuo atveju mes kalbame apie tai, ką žmonės turi savo rankose, savo nuosavybėje. Tai čia, be abejo, reikia ieškoti. Va ir Aurelijaus pasiūlymai, ir kiti, galbūt galima ieškoti kokių nors kitų variantų, paskatų, motyvacinių mechanizmų. Čia yra resursų ir mūsų apsisprendimo klausimas. Reguliuoti dabar šituo įstatymu siūlau būtent tą, ką mes turime savo rankose, kad jie, tie žmonės, tiesiog galėtų tuos ginklus atsinešti į pratybas, tik tiek.
O šiaip, be abejo, šita kryptimi, gerbiamas Edmundai, kurią jūs brėžiate, eisime kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Stončaitis. Prašau. Jo lyg nematau salėje, ar ne? (Balsai salėje) Sako, kalbasi kažkur. (Balsai salėje) Nėra. Gerai. Tada gerbiamas A. Veryga klausia.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Kolega, aš manau, kad labai geras pasiūlymas, gaila, nespėjau, kai Paulius pateikė savo, pasisakyti. Aš tikrai manau, kad pamačius tas grėsmes, kaip viskas vyko Izraelyje, jeigu mes kalbame apie tokio tipo užpuolimus, tai ginklas namuose yra sprendimas. Aš manau, kad ir jie tam tikras pamokas išmoks. Aš tikrai balsuosiu ir palaikysiu. Bet aš iš jūsų noriu išgauti tam tikrą pažadą, čia jau jūsų kolega du kartus tą klausimą uždavė dėl pagalbos įsigyjant ginklą. Iš tikrųjų tai yra labai brangus malonumas, turint galvoje, kad ir seifas kainuoja, ir visi kiti dalykai labai brangiai kainuoja. Tai aš noriu paklausti, ar jūs palaikysite, jeigu į Seimą vėl atkeliaus siūlymas svarstyti dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos dar šitoje sesijoje, kad jau su ateinančių metų biudžetu būtų numatytos ir galimybės įsigyti šiuos ginklus? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Man regis, Aurelijau, aš net pasirašiau jūsų pasiūlymą. Pats esu teikęs panašų pasiūlymą praeitą kadenciją, tai būkime savikritiški, bet tada mes negavome pritarimo. Bet visiškai taip, aš manau, kad turime rasti sprendimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Situacija pasikeitė nuo 2022 metų. Tai čia žiūrėti į praeitį turbūt nereikėtų, gerbiamas Laurynai, ar ne? Tai vienas dalykas. Mes kalbame apie išorės grėsmes, ką jūs akcentuojate ne kartą. Bet mane domina medžiotojų turimi ginklai, ribotuvai dėtuvėse, nes ten yra ribotuvai dėl medžioklės. Bet būtent komendantūrų veikla ir kaip bus įtraukiami medžiotojai į pratybas, galbūt jiems šaudmenys iš dalies galėtų būti kompensuojami, nes praktikuotis reikia daug, šaudant į kitokio pobūdžio taikinius, ne į skrendančią antį ar bėgantį šerną, ar ne? Čia būtų mano pagrindinė klausimo dalis. Ir nuo kada prasidės? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Komendantūrų pratybos kai kuriuose regionuose jau vyksta, vyks ir šiais metais gegužės mėnesį. Vilniaus miestas bus epicentre. Praėjusiais metais vyko rugsėjo mėnesį Alytuje. Deja, bet kol kas dar be medžiotojų. Ir čia yra problema, kad jie būtent (tą aš ir bandau pakeisti) negali į pratybas net atsinešti ginklo. Tai reikia sutvarkyti. Mes norime parengtą rezervą, 80 tūkst. žmonių pakviesti, jie neturi prievolės eiti į pratybas. Irgi bandau šitą dalyką pakeisti.
Matote, kiek dalykų dar reikia teisiškai, popieriuose, pakeisti, o po to mes grįšime prie tų labai svarbių praktinių klausimų, kuriuos jūs ir užduodate. Aš manau, kad tikrai kariuomenė turėtų pagalvoti ir apie tam tikrą šovinių kiekį tokiems žmonėms, kurie yra patikrinti, įsitraukę į komendantinį vienetą. Čia jau yra įgyvendinimo fazė, tie klausimai tikrai svarbūs ir, manau, jie turi būti atsakyti.
Dėl dėtuvių. Mes turime čia bėdų. Ir šauliai turi problemų su dėtuvėmis dėl savo ginklų, jūs jau minėjote, ir medžiotojai. Tai yra europinis reguliavimas, pasirodo. Tai yra tam tikru europiniu reguliavimu sudėti apribojimai. Aš esu parengęs raštą, planuoju jį greitai išsiųsti europinėms institucijoms, kad gautume tam tikrą… bent jau pradėtume diskusiją, o gal tokiomis geopolitinėmis sąlygomis, kokios dabar yra, galbūt reikėtų tų kai kurių reguliavimų atsisakyti arba daryti tam tikras išimtis. Žinote, labai sunku keisti europinį reguliavimą, tiesiog ne nuo mūsų viskas priklauso, bet pabandysime padaryti keletą žingsnių – o gal. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Laurynai, mes daug diskutuojame apie tai, bet ir mūsų pokalbiuose tai išryškėja, kad pirmiausia turėtų būti suformuoti tie koviniai vienetai prie komendantūrų. Komendantūros yra tikrai dar ne visur taip, kaip sakote, yra pavienių, stipriau, aktyviau dirba. Jeigu mes nesuformuosime kovinių vienetų, neduosime jiems užduočių, tai žmonės tiesiog nežinos, bus logika: ką, aš ateisiu į pratybas su koviniu ginklu, jeigu aš galiu dar be kovinio ginklo tobulinti taktikos elementus ir visa kita, nebūtinai koviniais šoviniais pleškinti, nes tam yra šaudyklos. Sakykime, yra ir kariuomenės šaudyklos, ir kitos šaudyklos. Aš manau, kad mums reikėtų sustiprinti būtent tą grandį, tai yra suformuoti, kad žmonės aiškiai žinotų savo užduotis. Ir tai liečia ne tik aktyvųjį rezervą, bet ir šaulius.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taigi sutikite: mes Seime su komendantūromis esame nuėję daug toliau savo idėjomis ir įstatymuose, negu turime ant žemės. Aš manau, kad čia geriausia platforma žmonėms, nereguliariems kariams, net neaktyviems rezervo kariams įsitraukti į valstybės gynybą. Kaip ir minėjau, komendantinį vienetą galėtų sudaryti, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose KASP’o kuopa, mažesniuose – KASP’o skyrius, o aplink jį lipdytis parengtas rezervas, dėl ko reikia pakeisti įstatymą ir jį dabar keičiame, kad eitų į pratybas medžiotojai, kurie dabar turėtų galimybę atsinešti savo ginklą, ir komendantiniai šauliai.
Matote, kiek dar reikia dalykų padaryti net teisiniu aspektu, kad galėtume po to atidirbinėti. Komendantai paskirti, bet, aišku, jų sąveika su savivaldybėmis yra skirtinga. Vieni, matyti, dirba rimtai, kiti galbūt mažiau. Pavaduotojai yra vietiniai iš KASP’o, jie turėtų užsukti tą vietinį gyvenimą, turėti sąveiką su savivaldybe. Kur problema? Jie kol kas neturi štabų. Ir aš manau, kad čia galima integruoti, pavyzdžiui, į Šaulių sąjungos rinktinės štabus, į visą tą komendantinį veikimą, aplink tai lipdyti visą tą kovinį vienetą ir, kaip jūs sakėte, eiti prie taktinių dalykų, operacinių dalykų. Aš labai tikiuosi, kad šį pavasarį mes galėsime jau kartu su jumis, visi kartu, paskelbti žinutę, kur ir kam kreiptis savo regionuose, kad aš noriu būti vienos ar kitos savivaldybės komendantinio vieneto dalimi, kad su žmogumi būtų susisiekta, su juo būtų pasikalbėta, jis būtų šiek tiek galbūt patikrintas, apmokytas ir jau būtų kovinio vieneto dalimi, galėtų nuolat eiti į pratybas. Tai yra mano siekiamybė ir aš labai tikiu, kad šią sesiją mes tą padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Kasčiūnui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Ačiū, gerbiamas Laurynai, už tokį išsamų pristatymą. Aš, kaip medžiotojas ir kaip šaulys, turbūt matėte, medžiotojų bendruomenėje devyni iš dešimties yra pasiryžę ginti, tai manau, kad tai yra irgi aktualu būtent medžiotojams, ir tikrai mums šaulių tarnyboje su tais ginklais – reikia gauti atskirą vado leidimą. Na, yra tos procedūros, kurių tikrai, manau, galima išvengti.
Ir norėčiau jūsų dar to vieno pažado, jeigu jūs juos šiandien dalinate, kad vis dėlto tas brangus malonumas, kad tiems kariams profesionalams, kad jų turbūt patys brangiausi ir profesionaliausi ginklai Lietuvoje, esantys tarnyboje, kad vis dėlto su tuo vadu būtų rastas kompromisas, kad jie tikrai… nes gaunu ir aš lygiai taip pat tų užklausimų, nes, suprantama, jis galėtų galbūt įsigyti savo reikmėms tą ginklą, bet jeigu, kaip sakant, kažkokio incidento atveju vis tiek jam reikės patekti į tą vietą, kur yra padidintos grėsmės vieta, kur yra ginklų sandėlis. Aš manau, kad einant tuo keliu, kad viskas būtų maksimaliai išnaudota, tie resursai ne begaliniai, tai manau, kad šiuo atveju irgi yra prašymas, kad būtų ieškoma sprendimų. O jeigu ne, tada reikia keisti įstatymą, galbūt tam vadui padėti per tai. Tai čia, manau, bendras darbas. Tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą ir judėti pirmyn, kad būtume kuo saugesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė kalbėti, taigi balsuosime balsavimo metu.
12.17 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3504 (pateikimas)
Dabar 1-14 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3504. Gerbiamas L. Kasčiūnas – į tribūną. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai aš gal čia trumpiau, bet jau apie ką kalbėjome. Tai irgi yra komendantūrų kontekstas ir parengtojo rezervo kvietimas į pratybas. Mes su jumis po pateikimo jau pritarėme gruodžio mėnesį, tai jau projektas išvažiavo Vyriausybės išvados, bet paaiškėjo proceso metu, kad dar reikia vieną lydimąjį, irgi parengtojo rezervo sąvoką įvesti ten, kur susiję su sveikatos tam tikrų paslaugų teikimu, ką gauna profesionalios karo tarnybos kariai, ką gauna aktyviojo rezervo kariai. Tiesiog įvedama sąvoka. Ir prijungsime šį projektą prie to, kuris jau yra išvažiavęs iš Seimo. Tikimės greitų sprendimų šioje sesijoje, kad galėtume parengtąjį rezervą kviesti į pratybas ir suteikti jiems tas sveikatos paslaugas, kurių reikia tarnybai atlikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš irgi nepaminėjau, kad tai buvo būtent prie jau pateikto projekto Nr. XIVP-3400.
Tai dabar klausimų nori paklausti keturi gerbiami kolegos. Gerbiamas K. Vilkauskas pirmas klausia. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke Laurynai, norėčiau priminti dėl karių savanorių, kurie kariauja Ukrainoje, dėl socialinių garantijų. Manau, kad gal galima būtų ir atsižvelgiant į tai, ką jūs dabar teikiate, prisiminti, kad tie žmonės, nors jie yra savanoriai, jie patys savo noru ten yra, bet galbūt reikėtų pagalvoti apie jų tas socialines garantijas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, Kęstuti, aš atsiprašau, kad šiek tiek vėluoju, bet aš nepamiršau savo pažado. Mes tikrai susirinksime ir pasikviesime visas institucijas, ir Krašto apsaugos ministeriją, pasikalbėti, kaip mes tiems žmonėms galime daugiau padėti. Duokite man dar 3 savaites ir tikrai gausite kvietimą, susėsime ir pasikalbėsime. Ačiū jums už iniciatyvas, kad juos subūrėte, buvote pasikvietęs į Seimą. Tikrai buvo geras pokalbis. Aš tikiu, kad pokalbis virs realiais darbais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matome, gerbiamas Laurynas toliau dalina pažadus. Kas dirba, tam ir krauna. Vis daugiau įsipareigojimų. Gerbiama L. Nagienė nori paklausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai gerai, ačiū. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mes pažadus daliname, bet mūsų biudžetas irgi yra ne guminis. Aš noriu paklausti taip, nes pažadas vienas: mes bet kur išvažiavusiam į misiją ar dar kažkur, kitiems, kurie savanoriai išvažiuoja į Prancūzijos regioną tarnauti, irgi taip pat mokėsime? Mano toks klausimas. Ne. Klausimas kitoks: kiek kainuos ir kiek papildomai reikės lėšų? Nes iš tikrųjų tam sveikatinimui, atsitiks nelaimingų atsitikimų, mes žinome, kad yra Socialinio draudimo įstatyme numatyta socialinė garantija, kiek papildomai gali reikėti biudžete? Nes savanoriams apmokyti iš tikrųjų, manau, ne vieno euro reikės. Kiek tai gali būti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsakysiu paprastai. Tai yra komendantinės pratybos. Komendantinės pratybos yra ten, kur nėra sunkios technikos, rizika susižeisti yra labai nedidelė. Dabar atsakyti tikslai, kiek tai kainuos, yra sunku, kadangi nežinome, kokia bus pasirinkta formulė, kiek dienų per metus parengto rezervo kariai bus kviečiami į komendantines pratybas – ar vieną dieną, ar dvi dienas, ar savaitę. Nuo to ir priklausys, bet tai nėra milžiniški pinigai, ir tikrai suplanuotas biudžetas bet kuriuo atveju augs, ir tikrai kitais metais mes lėšų tam privalome rasti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jus nori paklausti gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Laurynai, man kelia abejonių, kaip ir jums, komendantūrų efektyvumas, nes tie komendantai, jų pavaduotojai nebūtinai tame rajono centre, mieste gyvena, nėra, kiek žinau, su policija bendro darbo, bendrų planų sudarymo, su savivaldybe, taip pat ir Seimo nariais, nes jie kaip anonimai kol kas, negalima patikrinti, kur jie yra, kada jie turi būti vietoje ir ko turi atsiklausti, jeigu išvyksta į užsienį, į kokias valstybes galima, negalima, kur tie aprašai yra. Čia yra labai rimtas dalykas, nes jie, kiek aš suprantu, gerbiamas Laurynai, atlyginimą gauna, o darbo negauna ar nedaro.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Valdemarai, jūs paliečiate tą temą, kur jie gyvena. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir bando daryti viską, kad tas proveržis, kurio tikimės, vis dėlto įvyktų. Ir išties būtent tada, kada atsiras komendantūrų štabai, tada bus viskas paprasčiau ir atsakymai į klausimus bus. Kol kas trūksta sąveikos, visiškai pritariu, priklauso nuo savivaldybės.
Bet šiuo atveju aš turiu visiems pasiūlymą, ypač žmonėms vienmandatininkams arba aktyviai dirbantiems regione. Na, grįžkite namo, pasikalbėkite su administracijos direktoriumi, su meru ir paklauskite: matė komendantą, matė komendanto pavaduotoją ar ne? Inicijuokite susitikimus. Policijos sąveika ir jos vieta karo padėties metu irgi yra labai rimtas klausimas, nes pagal konvencijas policija turi atlikti ir toliau savo funkcijas. Mes žinome, Ukrainoje darė daug daug dalykų, kai kuriuos miestus išgelbėjo. Koks yra policijos vaidmuo karo padėties metu, irgi labai rimtas klausimas. Tai yra susiję ir su komendantūromis, ir šiek tiek plačiau. Jūsų klausimų puokštė yra tikrai, manau, formuluojama labai teisingai. Siūlau visiems, kurie turite apygardas, rūpi krašto gynyba, grįžkite ir užklauskite, kur, kada, norime pamatyti, ir pasidarykite bent jau stalo pratybas, o po to jau žiūrėsime rimtesnius dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis nori paklausti gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininke, jūs puikiai prisimenate praeitų metų gruodžio 21 dienos Seimo nutarimą dėl mūsų karių instruktorių siuntimo į Ukrainą apmokyti, taip pat į kitas šalis, į įvairias misijas. Ir aš pasijutau labai apgautas, nes mes čia dažnai priversti pasikliauti savo kolegomis, kad tikrai tikrai taip nebus, o pasirodo, kad buvo. Aiškinamajame rašte buvo parašyta, kad mes siųsime tik mokyti ukrainiečių, jeigu jie yra Europos Sąjungos šalyse arba NATO šalyse. O kažkas dar papildomai į nutarimą įrašė, dar ir Ukrainoje. Koks žmogus įrašė, kodėl taip padarė? Aš pasitikėjau aiškinamuoju raštu, o dabar didžiulis nerimas visuomenėje, nes mus jau kaltina, kad mes jau dabar siunčiame vaikus kariauti į Ukrainą. Kodėl mes to negalime paaiškinti ir kas tą žodį įrašė į nutarimą? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Dainiau, aš gal truputėlį plačiau atsakysiu į klausimą. Žiūrėkite, aš suprantu, kad norisi pastovėti šalia ir pažiūrėti, kaip ukrainiečiams seksis. Ir galbūt, žinai, ten jiems kažką atiduoti, šiek tiek numesti ir galbūt palinkėti su Dievo palaima pasikalti su ta Rytų despotija. Bet visi puikiai žinome, kad jeigu norime būti ir jie nori būti efektyvesni, reikia ne tik ginkluotės, bet reikia ir kuo greitesnio jų mobilizacinio rezervo apmokymo. Tas dabar daroma, taip, Europos Sąjungos ir NATO šalyse. E. Makronas išėjo su idėja, kuri nėra kol kas realus kūnas.
Pagalvokime, kažkur, kur nors prie Lvovo, su oro gynybos apsauga įkurti mokymo centrą, kur norinčios ir galinčios šalys atsiųstų savo instruktorius – keliasdešimt, keliolika, kad galėtų ten rengti Ukrainos mobilizacinį rezervą. Tai nieko bendro su kariniais veiksmais, tai nieko bendro su siuntimu į karą, nieko bendro su tuo nėra. Aš nesakau, kad bus priimtas sprendimas, aš tik sakau, kaip galimybė, kuri naikina tas raudonąsias linijas, sukuria strateginį neapibrėžtumą.
Kokia dažnai buvo Vakarų problema? Mes visąlaik sakėme, ko mes nedarysime. Rusams gerai žinoti – va, šito jie nedarys. O dabar mes: galbūt darysime, galbūt nedarysime. Šiek tiek jau perėmėme iniciatyvą. Būkime realistais – suvokime, kad ukrainiečiai vieni nelaimės. Jiems reikia bent jau ginkluotės. Yra labai rimta situacija fronte. Jeigu juos ten perlauš, tai, mielieji, čia tikrai temperatūra augs ir labai sparčiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai už. Gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Būtent į paskutinį klausimą aš neišgirdau atsakymo, gerbiamas Laurynai. Jūs bandote pasakyti, kad, na, pasižiūrime, gal E. Makronas seks paskui Lietuvos sprendimus. Klausimas, kolegos, buvo, ar siuntimas į teritoriją… Aš nesakau, kad apmokymas vyksta Lietuvoje. Puiku, visose Europos Sąjungos valstybėse vyksta ukrainiečių apmokymas. Bet siuntimas savo kariškių į Ukrainą ten vykdyti mokymus, ar tai nėra įsitraukimas į konfliktą? Čia buvo klausimas. Bet jūs neatsakėte, todėl atsakymas negautas. Gal jūs vėliau galėsite paaiškinti, bet aš jūsų siūlymus palaikau. Gaila, kad prasidėjus tretiesiems karo metams šie siūlymai yra dar ant popieriaus ir dar labai išplaukę. Kada prasidės praktika? Be abejo, turbūt jau kitai Vyriausybei reikės įgyvendinti šiuos siūlymus. Be galo yra gaila, kad trypčiojama vietoje. Aš tiesiog palaikydamas jus išreiškiu savo apgailestavimą, kad tikrai pritrūko kompetencijų, iniciatyvos ir praktinių veiksmų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną… Ar jūs dėl vedimo tvarkos, ar jūs repliką po balsavimo? (Balsas salėje) Jūs tada po balsavimo repliką pasakykite. Na, gerai, dabar pasakykite. Gerbiamas D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiamas Laurynai, jums žinomas buvęs kariuomenės vadas generolas V. Tutkus tai komentuoja ir aš nė karto negirdėjau jūsų komentaro apie aną komentarą. Kodėl neatsakome? Tauta negirdi, mes tiktai šurum burum. Kodėl per televiziją aiškiai nepasakote? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Dainiau Kepeni, jūs tiesiog tęsiate savo klausimą, tai čia tokio žanro nėra.
Dabar, gerbiami kolegos, mes esame jau balsavimų lange. Galbūt tada pabalsuokime dėl tų įstatymų projektų, kuriuos jau apsvarstėme, o tada Laurynas galės dar pratęsti, Aviacijos įstatymą pateiks. Tada dar lieka 1-16 klausimas. Taigi, du klausimai iki pertraukos. Dabar kviečiu visus užimti vietas ir susikaupti, nes bus keletas balsavimų dėl projektų, kuriuos mes jau esame apsvarstę.
12.28 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18, 23, 37, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3390 (pateikimo tęsinys)
Taigi, pirma balsuojame dėl 1-11 klausimo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3390. Viceministras pateikė. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 7. Taigi, po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.29 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 11, 12, 13, 17, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3274 (pateikimo tęsinys)
Dabar 1-12 klausimas, kurį apsvarstėme, – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11, 12, 13, 17, 24 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3274. Taip pat įvyko pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 115: už – 100, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Per šoninį mikrofoną L. Slušnys kažką nori pasakyti.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš prašau papildomo komiteto – Sveikatos reikalų komiteto, kad vis dėlto galėtume pasvarstyti, kiek visuomenė yra pasirengusi tokius įstatymus priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet šiaip pagal komitetų funkcijas nėra tai numatyta, nebent pritartume balsavimu. Balsuojame, ar sutinkame, kad kaip papildomas dėl šito dar būtų Sveikatos reikalų komitetas.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 84, prieš – 17, susilaikė 14. Taigi, kaip papildomas Sveikatos reikalų komitetas.
Toliau – darbotvarkės 1-14 klausimas. Tiesa, siūloma svarstyti birželio 4 dieną, atrodo. Taip, birželio 4 dieną.
Dar L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galvoju, vis tiek tikslinga būtų paprašyti Vyriausybės išvados, bet kuriuo atveju reikės komitetuose prašyti, nes čia…
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Dėkoju, pritarta. Klausimas apsvarstytas.
Toliau darbotvarkės 1-14 klausimas – projektas Nr. XIVP-3504.
12.32 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3426 (pateikimo tęsinys)
Atsiprašau, dar neapsvarstėme darbotvarkės 1-13 klausimo – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3426. Dėl šito dabar balsuojame.
Užsiregistravo 121, balsavo 119: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 7. Taigi, pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti taip pat birželio 4 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.33 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2368 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3504 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-14 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3504. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė 10. Projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar kviečiu į tribūną vėlgi L. Kasčiūną.
12.34 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Aviacijos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444. Prašau. Liks dar vienas pateikimo tęsinys ir balsuosime. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kursime aviaciją Šaulių sąjungoje. Aš šiek tiek juokauju, bet ir pusiau rimtai. Mintis labai paprasta. Judame su dronais, su bepiločiais orlaiviais, judame ne taip, kaip norėtųsi, bet pradėjome judėti. Pirmieji, kurie pradėjo judėti, yra šauliai. Jie turi vadinamąjį habą, kur remontuoja, renka, perka, testuoja dronus. Dabar jau šauliai turi apie 100 dronų operatorių, tikslas per artimiausius metus pasiekti 1 tūkst. dronų operatorių. Kartu yra ir technologinis pasiruošimas. Jie gali savo sultyse virti, tai yra gerai, bet mes, ir su jais pasikalbėję, klausiame, o kaip tai atrodytų visoje gynybos architektūroje? Kitaip tariant, tas dronų pajėgumas, kurį sukurs ir kuria šauliai, galėtų būti integruotas į visą gynybos sistemą.
Mano pasiūlymo esmė labai paprasta: pakeisti nuostatą ir papildyti Šaulių sąjungos valdomais dronais, kad administruotų ir jų naudojimo tvarką nustatytų kariuomenės vadas. Tuomet tie dronai įeitų į gynybos pajėgumus tam tikra prasme. Mes turėtume dar ir dronų pajėgumą, kuris būtų labiau ateinantis iš visuomenės. Čia kaip komendantūras darome su visuomene, taip ir šauliai dronistai galėtų rasti savo vietą gynybos planuose. Esmė būtų tokia: kariuomenės vadas nustatytų tvarką, kaip jais naudotis, kokiais objektais gali skraidyti, kokiais ne ir panašiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis gerbiamas G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, kai ką nors standartizuojame ar įvedame kokias nors tvarkas, taip jau kartais nutinka, kad paprastai tos iniciatyvos arba inovacijos nuo to tiesiog nukenčia, nes yra patiriami apribojimai, kurie kitu atveju, jeigu mes turime kažkokią inovatyvią ekosistemą ir pastangas, tokių apribojimų nepatirtų. Be viso to, pasigirsta įvairių nuomonių iš pačios kariuomenės. Kai kurie ekspertai netgi įvairiais epitetais dronus yra aplipdę, kaip varguolių artilerija ir panašiai, ir panašiai. Mes galbūt į tai daug dėmesio neturėtume kreipti, tačiau faktas lieka faktu. Kariuomenė tikrai turi daug inercijos dėl ginkluotės naudojimo, savo karybos technikos ir kitų dalykų. Ar nemanote, jog ši iniciatyva gali būti meškos paslauga tam habui ir judėjimui, kuris iš tikrųjų Šaulių sąjungoje įgyja pagreitį? Ar kariuomenės standartizavimo tam tikras atsiradimas nepakiš kojos tam virimui tose sultyse, kurios dabar tikrai duoda gražų, gerą rezultatą ir kurios yra gražios perspektyvos? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gintautai, labai geri klausimai. Ypač su ta mintimi, kad mes dar ne visi suprantame dronų svarbą. Ir čia yra konceptualus ginčas. Yra teigiančių, kad doktriniškai, jeigu Rusija kariautų prieš NATO, karas būtų kitoks. Jeigu dabar yra linijinis karas Ukrainoje, nes yra įsikasimas, yra fiksuotos linijos, ukrainiečiai neturi aviacijos, neturi oro viršenybės, todėl dronai yra tam tikra kompensacija, kuri bando tą pajėgumą, sakykime taip, trūkstamą pajėgumą, užpildyti. Kalbama, jeigu bus tas Rusijos karas prieš NATO manevrinis, o NATO turi aviaciją, turi oro viršenybę, technologinę viršenybę, kalbama, kad dronų vaidmuo nebus toks svarbus, koks yra Rusijos kare prieš Ukrainą. Čia yra diskusijos toks laukas, čia šiaip bendras momentas, probleminis laukas. Aš, nepaisydamas doktrininių nesutarimų, vis tiek esu įsitikinęs, kad valstybė turi ruoštis ir pati, turi pajėgumą stiprinti ir ruoštis bet kokiam scenarijui, bet kokiam scenarijui. Tos dvi savaitės, kurios nuskamba mūsų viešojoje erdvėje, turi būti mūsų galvoje, tiesiog mes turime… Dviejų savaičių nereikės laukti, bus daug greičiau, sąjungininkų pajėgumai bus čia, bet psichologiškai pagal savo identitetą mes turime būti pasiruošę dviem savaitėms. Suprantate, tai apie tai, todėl dronai reikalingi.
Dabar dėl meškos paslaugos. Aš mąsčiau apie tai, bet šiuo atveju tai nė kiek neribotų dabartinės veiklos, tiktai tuomet, jeigu mes turėtume, pavyzdžiui, šaulių dronistus integruoti į kokias nors kariuomenės organizuojamas pratybas, kad ir tas pačias komendantines, gali būti problemų. O jeigu tu pakeiti šitą įstatymą, padarai tvarką, tai tvarka tas pratybas leistų organizuoti ir su šaulių dronistais, kurie irgi galbūt galėtų būti svarbūs komendantūrose. Tai šiuo atveju nesuvaržo tai, kas dabar vyksta, kas yra šaunu. Manau, kad bus dar daugiau impulso tam habui veikti, ir, jeigu reikės, pratybose mes turėsime algoritmą, kaip tą tvarką nustatyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš palaikau, gerbiamas kolega, jūsų nuomonę dėl dronų svarbos. Turbūt karas Ukrainoje tai tikrai įrodė. Bet mano klausimas susijęs su jūsų kolege D. Šakaliene, kuri įsigijo specialią įrangą, specialų kompiuterį, kad dronų simuliacijos mokytųsi, ar ne? Tai galbūt jūs komitete… Galbūt kitiems Seimo nariams čia būtų galima įsigyti tokią įrangą ir galėtume lavinti savo gebėjimus čia? Ar jūs, Seimo nariai, tik tokiame uždarame, tik NSGK būrelyje žaidžiate tą simuliaciją?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tai noriu Dovilę pagirti ir apginti. Tikrai džiaugiuosi, kad ji yra labai tvirtas socialdemokratų balsas NSGK su idėjomis, kurios tikrai, man atrodo, leidžia mums rasti bendrą sutarimą daugeliu atvejų. Jinai labai remia ir droninių pajėgumų vystymą, ir visuotinę gynybą, ir tas pačias komendantūras. Taigi tikrai saugokite Dovilę, gal ruoškite kažkokiems aukštesniems tikslams. Jeigu ne, NSGK yra puiki vieta jos veiklai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš gerbiamam A. Skardžiui irgi atsakysiu. Aš irgi turiu dronų simuliatorių įrangą savo kompiuteryje, tai kainavo 20 eurų. Žinote, prieikite prie manęs, aš parekomenduosiu, labai nesudėtinga įsigyti, čia nereikia kažkokių specialių lėšų.
Klausia gerbiamas V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Būtinai reikės įsigyti dronų simuliatorius, čia gerą klausimą iškėlė, tačiau ir kiti klausimai dar iškyla, kaip ir D. Kepenis kalbėjo, apie pakištuką, kai Lietuvos kariai galimai važiuos į Ukrainą kariauti ar ten instruktoriais ar kitais… O kaip bus su dronistais, kaip jūs sakėte, dronų operatoriais?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mūsų tikslas – iš tiesų remti ukrainiečius pirmiausia ginklais. Manau, kad mūsų parama Lietuvos gynybos pramonei, kuri gamina dronus, ir FPV dronus, ir žvalgybinius dronus, būtų labai tikslinga. Ir mes dabar darome tam tikrus žingsnius vyriausybiniu lygmeniu, kad užkurtume pramonę, būtent dronų pramonę, Lietuvoje, kad dalį jų pirmiausia reikėtų skirti Ukrainai. Ukrainoje jie testuojami, žinome, kas veikia, kas ne, čia ta technologija yra naujinama, gerinama ir mes jaučiame pulsą. Kitaip tariant, per paramą Ukrainai mes galime stiprėti kartu.
Noriu iš karto anonsuoti, ketvirtadienį aš čia vėl stovėsiu su vienu pasiūlymu. Tam, kad mūsų dronų gamintojai sukurtų visiškai vakarietišką produktą, jiems reikia užsakymų ir trupučio laiko. Dabar jie šiek tiek priklausomi nuo kiniškos technologijos. Tai nenustebkite, kad ateisiu su pasiūlymu, kad treniravimosi tikslais ir dėl paramos Ukrainai padarytume nedidelę išimtį dėl tos priklausomybės, kuri dar yra, kad iš jos išeitume per kelis mėnesius, sakyčiau taip. Tai tikslas Ukrainoje yra dronai, lietuviški dronai, kurie suduotų rimtus smūgius okupantams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausimą užduos gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, jūs čia taip pabrėžtinai kalbėjote, kad taip pat Šaulių sąjungos, tai aš gal nevaidinsiu, kad išmanau. Tai dabartinė reguliari Lietuvos kariuomenė turi dronų pajėgumus ir kalbama, kaip suprantu, tik dėl Šaulių sąjungos turimų dronų pajėgumų adaptavimo, pritaikymo, na, įgalinimo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, Eugenijau, jūs visiškai teisus. Kariuomenė turi savo dronų kūrimo ir integravimo į Ginkluotąsias pajėgas koncepciją, o šalia to Šaulių sąjunga, kaip paramilitarinė nevyriausybinė organizacija, kuria savo dronų pajėgumus, kuriuos nori kaip nors integruoti į gynybos architektūrą. Tai aš dėl to čia ir siūlau šitą pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam L. Kasčiūnui. Jūs atsakėte į visus klausimus. D. Kepenis – replika per šoninį mikrofoną, nes buvo paminėta jūsų pavardė? Na, prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Apie pakištuką noriu pasakyti. Gerbiamas Laurynai, aš taip ir neišgirdau atsakymo. Aiškinamajame rašte įvardiname du regionus, o nutarime kažkaip atsiranda trečias, ir mes pasitikėdami vienas kitu, kadangi yra kolegų, kurie viską žino, pabalsuojame ir paskui matome, ką mes padarėme. Tai kas įrašė trečią regioną šalia NATO ir Europos Sąjungos?
PIRMININKAS. Gerbiamas Dainiau Kepeni, jūs jau trečią kartą tęsiate savo klausimą. Aišku, tam turite teisę. Gerbiamas A. Anušauskas – motyvai už. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Lietuvos kariuomenė, prasidėjus karui, plataus masto karui Ukrainoje, 400 kiniškų dronų perdavė Ukrainai. Be abejonės, juos valdė ir anksčiau, turėjo parengtus operatorius, juos turi ir dabar. Bet šie pajėgumai šiuo metu didinami, nes jie yra integruoti į gynybą, būtini artilerijos tikslams, žvalgybai. Šiais metais kuriami papildomi pajėgumai mikro- ir mažųjų dronų srityje ir, žinoma, bus vykdomas pirmą kartą kovinių dronų integravimas į prieštankinius dalinius, taktinės žvalgybos pajėgumų vystymas.
Atsakant į tuos klausimus, kas susiję su reguliarios kariuomenės šių pajėgumų vystymu, be abejo, visas tvarkas, kurios numato dronų vystymą ir Šaulių sąjungoje, reikėtų reglamentuoti ir integruoti kartu su kariuomenės galimybėmis. Žinoma, kad gali mokytis vieni iš kitų, juo labiau kad Šaulių sąjunga šiuo metu tikrai turi tuos pajėgumus, juos išbandė Ukrainoje, tai yra remontuoti dronus. Žinoma, Ukrainoje dauguma mažųjų mikrodronų, kurie neša sprogmenis, yra pagaminami kol kas Kinijoje arba iš Kinijoje gaminamų detalių. Tai toks iš tikrųjų yra kliuvinys. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu tai bus pakeista ir galimybės iš Lietuvos įmonių Ukrainai įsigyti tokius dronus, kurie būtų skirti paramai Ukrainai, atsiras gerokai platesnės. Tai dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar balsuojame, nes yra balsavimo langas. Kviečiu kolegas nesiblaškyti, susėsti į vietas ir balsuoti dėl šio ką tik pateikto Aviacijos įstatymo projekto Nr. XIVP-3444. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 110, prieš nebuvo, susilaikė10. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vyriausybės išvados norėčiau.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados gali bendru sutarimu paprašyti Seimas? Dėkoju, pritarta.
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo parlamentiniam tyrimui atlikti dėl energetikos politikos įgyvendinimo ir valdymo, kuriuo galimai buvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės, bei dėl galimai nepakankamų ir netikslių už kuruojamą sritį atsakingų politikų ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomų rinkos kontrolės ir priežiūros veiksmų“ projektas Nr. XIVP-3439 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-3439. Kviečiu gerbiamą G. Palucką į tribūną. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo parlamentiniam tyrimui atlikti dėl energetikos politikos įgyvendinimo ir taip toliau. Pateikimo tęsinys. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirmiausia ši iniciatyva, noriu pabrėžti, kilo po to, kai Ekonomikos komitete buvo taikomos intensyvios, sakykime taip, parlamentinės kontrolės priemonės stengiantis išsiaiškinti, ištiesinti arba daryti įtaką tiek teisėkūros procesams, tiek susiklosčiusiai situacijai energetikos sektoriuje. Nutarimo projekte dėl laikinosios tyrimo komisijos yra išdėstyta 17 klausimų, kurių aš dabar iš eilės neskaitysiu, tačiau visus tuos klausimus, arba keliamas problemas, galima būtų kategorizuoti arba sutraukti į keletą grupių.
Pirmoji. Neįvykusi arba, sakykime, netinkamai įvykusi sektoriaus liberalizacija, kuri pareikalavo ne tik politikų, ministerijų ir Vyriausybės dėmesio, bet taip pat ir visuomenei teko mokėti kainą tiek buitiniams vartotojams, tiek juridiniams asmenims ir ši kaina tikrai nebuvo būtina. Dėl šios priežasties būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių šis liberalizavimo procesas buvo toks nesklandus ir dėl kokių priežasčių nėra imamasi korekcinių teisėkūros iniciatyvų.
Antra kategorija problemų arba klausimų, kurie suformuluoti, yra susiję su trečiųjų asmenų arba paties energetikos sektoriaus įtaka energetikos sektorių turinčių kontroliuoti institucijų veiklai. Yra daugybė iliustracijų, kai priimami sprendimai, kurie nėra pirmiausia naudingi viešajam interesui, nėra naudingi visuomenei ir atskiroms vartotojų grupėms.
Dar daugiau, gerbiami kolegos, noriu pasakyti, jog šis klausimas mus persekios dėl energetikos sistemos reformos ne tik šią kadenciją, bet ir ateinančią, nes yra prognozuojama, jog iki 2050 metų elektros energijos suvartojimas didės bene penkis kartus – nuo 14 iki beveik 70 teravatvalandžių. Tas pareikalaus milžiniškų investicijų, milijardinių investicijų ne tik į elektros energijos generaciją, bet taip pat į perdavimą ir skirstymą. Todėl yra itin svarbu stebėti ir žiūrėti, prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip yra naudojami ištekliai, kaip yra sudaromi ir vykdomi investiciniai planai, kaip yra naudojami visų vartotojų sumokėti pinigai, kuriais šiandien disponuoja energetikos sektoriaus įmonės.
Dar daugiau. Reikia paminėti, jog atsiranda ir akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų, kai įvairūs elektros energijos tiekėjai, nepaisydami net galiojančio reguliavimo, priima sau naudingus sprendimus.
Kalbant apie valstybinio energetikos reguliuotojo vaidmenį, taip pat, nutarimo iniciatorių nuomone, stokojama labai aiškios pozicijos daugeliu viešajam interesui svarbių klausimų. Gali būti, kad tai susiję su teisiniu reguliavimu, nes VERT’ui nėra tinkamai suteikti instrumentai ir įgaliojimai, nes akivaizdu, kad buvo reikalinga transformacija iš kompetentingos institucijos, kuri skaičiuodavo sąnaudas ir nustatydavo pelno normas, taip pat į vartotojų teisių ir teisės aktų aiškinimo vaidmenį. Ta transformacija visos apimties nėra įvykusi.
Taigi, gerbiami kolegos, nuoširdžiai siūlau šiai laikinajai tyrimo komisijai ir keliamiems klausimams pritarti ir kategoriškai noriu paneigti, jog šie klausimai nebuvo keliami anksčiau ir ši iniciatyva yra susijusi tik su artėjančiais rinkimais.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visi puikiai matome, kad Lietuvoje energetikos rinka yra monopolizuota. Valstybinis reguliuotojas realiai, kaip matyti iš paskutinių įvykių, neatlieka savo pareigos, neatstovauja buitiniams vartotojams, mažoms įmonėms, labai mažoms įmonėms, kaip nurodo europinės direktyvos. O Energetikos ministerija yra virtusi pusiau privataus juridinio asmens, tai yra „Igničio“, kurio 25 % akcijų valdo privatūs asmenys, aptarnaujančia įmone, kuri vykdo „Igničio“ paliepimus, teikia įstatymų projektus. Ar jūs nematote viešųjų ir privačių interesų čia susikirtimo, ar taip gali būti, kai privatus juridinis asmuo „Ignitis“ arba jo UABʼai atidarinėja kojomis duris Energetikos ministerijoje?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Matyt, aš apibendrinčiau ir iniciatorių poziciją šiuo klausimu, nes yra ne vienas klausimas, kuris būtent ir referuoja į, aš pavadinau, trečiųjų asmenų, arba energetikos sektoriaus įmonių, padidėjusią arba per didelę įtaką tiek teisiniam reguliavimui, tiek priežiūrai. Tie procesai, deja, įsibėgėja ir, mano įsitikinimu, yra akivaizdūs.
Kalbant apie valstybinio energetikos reguliuotojo vaidmenį, jis, atvirkščiai, turi ne silpnėti, o stiprėti, tvirtėti, nes, kaip ir savo klausimo pristatymo pradžioje minėjau, Ekonomikos komiteto lygiu, parlamentinės kontrolės lygiu teko įtikinėti ir valstybinį energetikos reguliuotoją, ir ministeriją taikyti tuos teisės aktus, kuriuos Seimas jau yra priėmęs ir labai nedviprasmiškai išsakęs, kokios netesybos turi būti taikomos, kokiems vartotojams ir kaip turi būti apskaičiuojami tie dalykai. Deja, užtruko, bijau suklysti, 2 ar 3 mėnesius, kol institucijos, matyt, stengdamosi apsidrausti, siuntinėjo raštus į Europos Komisiją, Briuselį. Aiškinosi tai, kas mums, įstatymų leidėjams, buvo aišku jau praėjusiais metais, kai mes teikėme pataisas.
Beje, labai akivaizdžiai parodo situacijos komplikuotumą ir tai, jog Elektros energetikos įstatymas šią kadenciją buvo keičiamas bene penkis ar šešis kartus tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, nes buvo daromos klaidos arba buvo aišku, jog tas teisinis reguliavimas, kurį Seimas priėmė, yra nepakankamas arba paveiktas iš šalies ginant ne viešąjį interesą, o siauresnius galbūt kai kurių energetikos įmonių interesus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas J. Razma. O klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū už galimybę užduoti klausimą. Keista girdėti, kaip socialdemokratas sako, kad tiktai minkštą užėmus poziciją socialdemokratams stebėti ir kontroliuoti. Darbo partija sako: reikia dirbti. Aš manau, kad ir socialdemokratai sugrįš prie savo tikrojo darbo, kad reikia sustabdyti šią prichvatizaciją, nes matyti, kad tai yra prichvatizacija ir visos tos susijusios personos, ir visi kiti, kad neužtenka stebėti, kontroliuoti. Ne penkis kartus padidės, bet jau yra, kad septynis kartus padidės. Kaip visa tai sustabdyti, nes tai yra ir verslo klausimas? Kažkodėl ir verslas tyli, nors jūs sakėte – atskiroms vartotojų grupėms. Visoms vartotojų grupėms yra aktualu energetinės kainos, nes elektra yra kaip žmogaus kraujas. Kaip ir jūsų, gerbiamas Paluckai, kraujas. Negali kažkas būti jūsų kraujo akcininkas. Taip ir valstybės kraujas – elektra – turi būti valstybės. Kodėl jūs nekovojate iki galo?
G. PALUCKAS (LSDPF). Labai sudėtinga nustatyti, kur yra tos kovos galas. Manau, kad su šiomis problemomis susiduria ne viena valstybė. Kalbant apie verslo sektorių, be jokios abejonės, aš turiu jums pritarti. Tas kraujas lemia konkurencingumą. Ir jeigu mes pro pirštus pasižiūrėsime, tai mes turėsime dideles neigiamas pasekmes ne tik tiesiogiai vartotojų kišenei, bet taip pat ir bendrajam vidaus produktui, eksporto augimo tempams ir kitiems dalykams.
Tačiau sakyti, jog verslas tyli, būtų netiesa, nes tiek pramonininkų asocijuotos struktūros, verslo asocijuotos struktūros ne kartą yra išsakiusios savo nerimą dėl per didelių elektros energijos kaštų. Jų nuomone, tuos kaštus, matyt, būtų galima paveikti teigiama linkme. Lygiai taip pat mes visi puikiai žinome, jog teisme yra ne viena byla, kai yra ginčijamasi su elektros energijos tiekėjais dėl taikomų įvairiausių netesybų ir kitų dalykų, kurių, matyt, būtų galima netaikyti pagal priimtus teisės aktus ir direktyvas, bet palikime tai išsiaiškinti teismams.
O šnekant apie darymą iki galo, na, Vyriausybė, vykdydama akcijų valdytojo funkcijas, visada gali priimti sprendimą, nukritus energetikos įmonių kainoms, supirkti tas akcijas ir išspręsti šitą klausimą, kuris yra iškilęs su akcijų privatizavimu savo laiku. Aš kalbu apie „Ignitį֧“. Tai nėra kokia nors inovacija, tai nėra naujas dalykas, atvirkščiai, tai yra protingas dalykas, kai manai ir matai, jog tavo įmonės akcijos yra privatizuojamos arba parduodamos rinkoje pigesne kaina, nei manai esant jas vertas. Dėl tų dalykų yra akcininkų lūkesčių laiškai. Tuos akcininkų lūkesčių laiškus ruošia Finansų ministerija ir Vyriausybė ir tuos dalykus geriausiai galėtų pakomentuoti gerbiama premjerė.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Premjerės čia nėra, nieko, matyt, nepakomentuos.
Dabar klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio primininke. Matosi, kad salėje nėra ne tik premjerės, bet ir atsakingo energetikos ministro. Manau, gerbiami kolegos, kad tai tikrai puikus simptominis požiūris, kad vis dėlto nėra rimtai žiūrima į jau kelerius metus iš eilės pasikartojančias problemas ir kylančius labai didelius klausimus.
Gal esminis klausimas pranešėjui būtų susijęs su tuo, kaip įsivaizduojate dabar suspėti papildyti ir ar linkęs būtumėte pildyti sąrašus, kuriuos mes komisijoje turėtume svarstyti, nes per tą laikotarpį, nuo kada užregistravome, iki laikotarpio, kuris yra šiandien, tikėtina, iki kol vėl grįšime iki salės, paaiškės dar viena, jeigu ne dar kelios aplinkybės, kurios yra vertos ištirti ir išsiaiškinti. Jūs jau pats paminėjote ir apie tai, kad paaiškėjo, kad įstatymai energetikos srityje galioja, bet praktikoje tiekėjai daro, ką nori. Ar pajėgsime dar papildyti visais aktualiais klausimais? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Matyt, klausimas ne tik man, bet mums visiems, ar mes pirmiausia norėsime pradėti šį procesą ir ar gebėsime papildyti. Deja, reikia konstatuoti, jog klausimų per tą laikotarpį kilo dar daugiau. Jų atsirado ir su gaminančiais vartotojais, kai tie žmonės, kurie investuoja ir savo pinigus, ir naudojasi valstybės parama, įgyvendindami Valstybės energetikos strategiją šiuo metu kai kurių nepriklausomų energijos tiekėjų jau yra baudžiami ir stumiami prie garantinio tiekimo planų todėl, jog nenorima įgyvendinti įstatymo nuostatų dėl vadinamosios net metering sistemos, tai yra pagamintos kilovatvalandės supirkimo ir pasaugojimo. Kaip ir minėjau, šis klausimas arba šis teikiamas nutarimas niekaip nesusijęs su rinkimais, nes mes tuos klausimus spręsime dešimt metų į priekį ir ta priežiūra, tas teisinis reguliavimas turi būti tinkamas, adekvatus ir savalaikis.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Masiulis. Aš pratęsiu posėdžio ir balsavimo laiką, kol baigsime šį klausimą ir pareiškimus.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia daug ką būtų galima išsiklausinėti. Aš labai įsigilinęs į jūsų nutarimą – matau prieštaravimą ant prieštaravimo ir komiškų dalykų. Tai komiškas dalykas, kad jums nepatinka liberalizavimas. Norėčiau ir paklausti, tai kas tą liberalizavimą pradėjo? Kas pradėjo? Kokia koalicija tada buvo? Kas buvo energetikos ministras? Priminkite truputėlį ir gal nukreipsite savo žvilgsnį visai kita linkme, ne į dešiniąją šios salės pusę, – į kairiąją. Gal tada ir kai kurie buvę premjerai bus ne tokie aršūs, kritikuodami patys save, nes tai jų idėjos, turiu omenyje S. Skvernelį. Jūs siūlote ištirti S. Skvernelio veiklą. Jūsų pačių veiklą, ar teisingai? Nuosekliai žvelgiant tai šitaip išeina. Ar neskaudės jums, kai tirsite savo pačių veiklą? Tai kas buvo ten ta koalicija, premjeras? Kas buvo ministras? Priminkite. Ar čia neprisiminsite?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūsų atmintis yra puiki ir jūs tikrai pamenate, kas buvo ir ministru, ir Ministru Pirmininku. Keliamas klausimas dėl situacijos energetikos sektoriuje, kuriam įtakos turėjo ne viena Vyriausybė, tačiau didžiausią, pirminę įtaką tam turėjo Europos Parlamentas, Europos Komisija, Briuselis, priėmę direktyvą, kurią mes perkėlėme į nacionalinius teisės aktus.
Beje, šitos politinės mados ir Briuselyje apsisukinėja. Aš neatmetu galimybės, kad per ateinančius metus (paprastai – penkerius metus, nes tos direktyvos užtrunka Briuselyje) keisis reguliavimas į tokį, kokį mes čia dabar įsivaizduojame: su griežtesne kontrole, su mažesniais liberalizavimo aspektais ir su didesniu dėmesiu būtent viešajam interesui, vartotojui, o ne energetinių įmonių pelnams. Mes apie tai kalbame. Čia nėra nė vienos pavardės, išskyrus šiuo metu tiesiogiai atsakingą už energetikos teisinio reguliavimo politines iniciatyvas gerbiamą ministrą D. Kreivį.
PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl motyvų. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties komisijos ir jų darbas yra toks turbūt Sizifo darbas, viena vertus. Tačiau negalime ignoruoti to fakto, kad energetikos sektoriaus silpniausios vietos arba tos vietos, kurios buvo sukurtos dirbtinai, liberalizuojant ar vykdant energetikos sektoriaus kontrolę, valstybinio reguliuotojo, pasimatė per energetinę krizę. Kai mūsų kaimyninės valstybės apribojo pelnus energetikos monopolininkams, mes kišome šimtus milijonų dotacijoms, kad vis dėlto tie pelnai augtų, kad privatininkai galėtų gauti po 90 ir daugiau milijonų per metus. Tai tie 25 %, kuriuos valdo valstybinio monopolininko privačios įmonės. Valstybinis reguliuotojas nesugeba net vykdyti, kas numatyta europinėse direktyvose ir perkelta į įstatymus. Pabaksnojant Ekonomikos komitetui, pasikvietus valstybinį reguliuotoją, kad, štai, žiūrėkite, 2021 metų įstatymas, ginkite vartotoją, ginkite mažas įmones, ginkite labai mažas įmones, jų interesus prieš monopolininką, tada atsibunda. Taip, jie vykdo energetikos ministro pavedimą – 2021 metais buvo pasakyta negrąžinti 160 mln. permokų, apsieis, grąžinsime 2036 ar kažkuriais kitais metais. Kaip premjerė pasakė: bananų kainų valstybė nereguliuos. Bet elektros kainas privalu reguliuoti ir ginti vartotoją, tai numatyta direktyvoje.
PIRMININKAS. Ir K. Starkevičius – prieš.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami šio projekto iniciatoriai, pateikėjai, iš tikrųjų pranešėjas paminėjo, kad Ekonomikos komitetas nuolat vykdo parlamentinę kontrolę, kuri iš tikrųjų duoda rezultatus. Visą laiką esame, buvome ir būsime būtent vartotojo pusėje, matydami mūsų energetinę perspektyvą ir įtaką tolesniam mūsų pramonės vystymui. Galvoju, per šį laikotarpį iš tikrųjų gerų rezultatų yra pasiekta: ir vėjo parkai išjudėjo jūroje, ir saulės ir vėjo energetika tikrai rado bendrą konsensusą, o svarbiausia, patys gyventojai, gaminantys vartotojai sparčiai įsijungė į šį procesą.
Dabar jūs paminėjote vieną iš tokių, ką reiktų tirti, tai liberalizavimą. Liberalizavimas, kaip žinote, prasidėjo dar 2018 metais ir anksčiau, tai mes čia turėsime viską žiūrėti, kaip kas buvo. Žinome, į kokias duobes papuolėme. Papuolėme ne dėl to, kad pats tas liberalizavimo įstatymas būtų toks jau blogas, bet dėl to, kad prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje, prasidėjo energetinė krizė, kuri taip pat, mūsų manymu, tikrai neblogai buvo suvaldyta. Taip, buvo ir subsidijos, buvo ir parama verslui ir smulkiesiems energijos vartotojams, tačiau bendras rezultatas parodė, kad mes išėjome iš tos krizės. Aš galvoju, dabar susitelkime į tolesnius projektus. Štai kitame komiteto parlamentinės kontrolės posėdyje dėl tų sutarčių pakeitimo jau siūlysime įstatymo pataisas. Pasieksime daug konstruktyvesnių, geresnių rezultatų, nesvarbu, kas tuos rinkimus rudenį laimės. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dabar prašau visus sugrįžti į vietas. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo nutarimo projektui dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.
Už – 53, prieš – 52, susilaikė 10. Nepritarta.
Toliau standartinis balsavimas, ar atmesti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje) Replikas po šio balsavimo išsakysite. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.
Už – 48, prieš – 61. Taigi projektas yra atmestas.
Dabar replikos. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Koks netikėtas toks valdančiųjų balsavimas. Tokios koncentracijos tokiu posėdžio laiku niekada nebūna. Manau, tikrai turite ką slėpti, bet ne viską gali paslėpti. Vis tiek ta yla išlenda iš maišo. Tai tik laiko klausimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Budbergytė – replika po balsavimo.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Valdantieji savo balsais tikrai šiandien atmetė mūsų ketinimus pažiūrėti, kas darosi energetikos sektoriuje. Bet žmonės, Lietuvos žmonės, noriu pabrėžti, tikrai laukia atsakymų, kas vis dėlto darosi energetikos sektoriuje. Jeigu ne šios kadencijos Seimas, tai kitos kadencijos Seimas turės rasti ir atskleisti tuos atsakymus žmonėms. Ta susidariusi beteisystė, kai žmonės negali gauti tinkamų energetikos sektoriaus paslaugų, vis dėlto toliau tęstis negali.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šios kadencijos Seimas elgiasi nuosekliai. Ką ten knaisiotis po buvusio ministro Ž. Vaičiūno ir premjero S. Skvernelio reikalus, juo labiau kad Seimas liberalizavimą priėmė bendru sutarimu. Dabar piktintis dėl liberalizavimo pasekmių, dėl ko bendrai buvo sutarta įgyvendinant Europos direktyvą, yra kvaila.
Antras dalykas. Kvaila taip pat reikalauti didinti investicijas į ESO tinklą ir reikalauti, kad ESO greičiau išmokėtų, grąžintų žmonėms pinigus. Na, tai yra kvaila. Ten, šiame nutarime, tiek daug prieštaravimų, kad tiesiog man keista, kad žmonės, bent kiek besivadovaujantys logika, bando tą nutarimą prakišti. Tai būkite nuoseklūs.
PIRMININKAS. M. Puidoko replika.
M. PUIDOKAS (MSNG). Buvo tokios garsios roko grupės „Bix“ daina „Bijom“. Tai aš noriu paklausti valdančiųjų: ko bijoti atsakyti į klausimus visuomenei, ko bijoti ištirti ir nustatyti trūkumus ir juos šalinti, kad būtų visai valstybei geriau? Tai ar energetikos sritis ir mūsų žmonės nenusipelnė, kad sprendimai būtų tinkami ir kad Seimas, kaip kontroliuojanti institucija, atliktų savo darbą? Kodėl jūs to bijote ir neleidžiate, kad opozicija galėtų atsakyti į šiuos klausimus? Kodėl jūs nepadedate opozicijai kartu tą padaryti?
PIRMININKAS. Ir L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Mieli kolegos, man atrodo, ką reikia pripažinti, tai reikia pripažinti, kad šiandieną buvo atsisakyta sistemiškai pasižiūrėti į problemas, kurios egzistuoja energetikos sektoriuje. Tačiau Seimas įvairiausiais kitais formatais toliau darbuojasi ir darbuosis. Ir štai per pastaruosius kelis mėnesius mes Ekonomikos komitete nustatėme, atrodytų, stebuklų šalyje įmanomus dalykus: Lietuvoje, šiame Seime, mes priimame įstatymus, tačiau tie įstatymai dvejus metus negalioja, įstatymais pasakome, kad energetikos tiekėjai negali imti baudų už nutrauktas sutartis, tačiau dvejus metus energetikos ministras ir VERTʼas leidžia imti šimtamilijonines baudas. Ar tai yra klausimai, į kuriuos nereikia atsakymų? Man atrodo, kad reikia. Jeigu ne tokiu būdu, kitais būdais juos rasime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime net dvi struktūras tiems klausimams nagrinėti – Ekonomikos komitetą ir Energetikos komisiją. Tikiuosi, kad opozicija inicijuos atitinkamus projektus ir viskas bus išsiaiškinta.
13.12 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar kitas darbotvarkės punktas – pareiškimai. Pirmasis – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Šiandien aktualiausias klausimas Lietuvoje – ar turi Lietuva energetikų mafiją? Čia sako iš salės, kad turi. Pradėsiu nuo to, kad Prezidentas G. Nausėda pasirašinėjo visas šias sutartis ir kaip akcinė bendrovė padarė… dabar teisinasi, kad Europos Sąjungos, Briuselio direktyvos. G. Nausėdos patarėju dirba toksai vyresnysis patarėjas J. Neverovičius, kuris kažkodėl pakeitė ir vardą, ir pavardę, irgi buvo energetikos ministru ir nieko nesako apie tai. Ir D. Grybauskaitė nugalabijo tą LEO 1, dabar auga LEO 2. Tai niekas nenori, kaip šiandien rodo opozicija, to LEO 2 liesti, o „Ignitis“, kur yra 27 % ir daugiau, galbūt jau išparceliuotas už centus, galima sakyti.
Aš įvertinu visą energetinę elektros struktūrą virš 100 mlrd., bet, kaip aš anksčiau minėjau, tai yra Lietuvos kraujas, kuris neparduodamas, negalima jo parduoti, tačiau 27 %, o gal jau ir daugiau yra parduota akcijų už 500 mln. Jeigu žiūrėtume, tai turėjome vietoj 27 mlrd. ir daugiau, jeigu kalbėtume apie pinigus, tai gavome tik grašius, centus – 500 mln. Ir kas tą padarė? Tą padarė, galima sakyti, apgavo, apgavo premjerą Saulių, apgavo visus kitus, kai taip pigiai buvo išparceliuotas mūsų visų, tautos, turtas.
Ir dar kas? Akcijas, pasirodo, įsigijo ne patys „Igničio“, ESO darbuotojai, turbūt veteranai prokurorai ir tyrėjai. Prisimenu tuos laikus, kai buvo ne tiek liberalanarchistai užgrobę valdžią, kai už pasinaudojimą tarnybine padėtimi būtų kalėjimas iki 15 metų arba sušaudymas, o dabar viskas teisėtai – įsigyja akcijų ir jie suinteresuoti kelti kainas, kai elektros kaina turi būti nuo 11 iki 16 centų. Dabar ir aš pats moku 29, 31 ir daugiau centų, tai apie ką galima kalbėti?
Dar kartą paklausiu, ar turi Lietuva energetikų mafiją? Kaip ir šiandien parodė, kad tyrinėti niekas nenori, niekas nenori kovoti už teisingumą, už teisybę, nes tai, kas yra dabar padaryta, ir verslininkams, ir visiems kitiems kelis kartus pakeltos kainos, kai infliacija, pats A. Avulis sakė, statybų – 43 %. Pridėkite prie tų kainų, kurios buvo 2019 metais, 40 %, 43 %, tai išeis reali kaina, o ne kosmosas.
Kreipiuosi į visus blaiviai mąstančius – reikia stabdyti ir nugalabyti šį LEO Nr. 2.
PIRMININKAS. Kviečiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, kodėl G. Landsbergis ir ši Vyriausybė kelia karo grėsmę Lietuvai, nepalaiko NATO, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės sprendimo nesiųsti karių į Ukrainą? Kiek Lietuvoje yra užsienio ir saugumo politikų? G. Landsbergio – viena, Prezidento G. Nausėdos – antra, krašto apsaugos ministro A. Anušausko – trečia, premjerės I. Šimonytės su Lenkija (gins – negins) – dar viena.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras D. Kameronas nepritaria Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą net ir mokomosioms misijoms. NATO karių nesiųs. Jie mato prasmę ukrainiečių karius rengti savo teritorijoje. JAV savo karius siųsti griežtai atsisako. NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas aiškiai sako – Aljansas karių į Ukrainą nesiųs. Šalys narės gali tai daryti savo pačių rizika, priimdamos sprendimus atskirai, tuo atveju joms negaliotų NATO gynybinis skydas, tai yra 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, komentuodamas Prancūzijos prezidento E. Makrono siūlymus Europos šalims būti drąsioms ir siųsti karius į Ukrainą, dalina „reklaminius interviu“ pas mus ir užsienyje bei atvirai kalba, kad geras laikas diskutuoti dėl karių siuntimo į Ukrainą yra būtent dabar. Neva tokios derybos padės atmesti raudonas linijas, kurias mes patys susikūrėme. Nė viena Europos valstybė daugiau tokiais pareiškimais nesisvaido, nes žino, ką skelbia tarptautinė teisė. Nėra skirtumo, ar valstybė narė viešai siunčia karius ar karius instruktorius į kariaujančią šalį, ji tampa karinio konflikto dalyve. Dėl to Lietuvos Seimo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas dėl 100 karių instruktorių misijos siuntimo į Ukrainą yra rimta problema. Pakartosiu – kitos šalies kariai instruktoriai ir kariai, esantys kariaujančios šalies teritorijoje, pagal tarptautinę teisę yra traktuojami vienodai. Kas atsakys, jei Rusija nutars smogti „Iskander“ raketa į Krašto apsaugos ministeriją? Kas bus daroma tokiu atveju? Juk karo dėl mūsų nepradės NATO, nes mes patys G. Landsbergio politikos dėka būsime nutarę būti kietesni nei Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Turkija. Ar tada Vokietija nepakeis sprendimo siųsti Lietuvai savo brigadą? Kaip galima priimti tokius naudingus Rusijai sprendimus? Maskva jau skelbia, kad vienintelės Lietuvos raudonos linijos yra Lietuvos sienos.
Keliu klausimą, kas valdo Lietuvos užsienio politiką šiuo metu, esant šiai Vyriausybei? Kreipiuosi į kolegas Seime ir gyventojus, mes turime šią situaciją keisti, o jūs, kolegos Seimo nariai, galite tai sustabdyti. Jūsų pareiga tai padaryti, jeigu jums rūpi mūsų valstybės saugumas, valstybingumo išsaugojimas ir mūsų pačių, visų piliečių, žmonių, saugumas. Rinkitės taiką ir mūsų valstybės gyvybinius interesus.
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinis pareiškimas. Dabar registracija. (Balsai salėje) Tuoj Sekretoriato darbuotojas paleis ją.
Fiksavę, kad užsiregistravo aštuoni Seimo nariai, rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.