LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDRUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2402(2)

 

2018-12-12  Nr. 113-P-51

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys;

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;

Kviestieji asmenys: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-11

3

6

9

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams  ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teisėkūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžti teisėkūros principai, išreiškiantys imperatyvius reikalavimus teisėkūros subjektams. Vertinamo projekto kontekste paminėtini šie principai - 1 punkte apibrėžtas teisėkūros tikslingumo principas, reiškiantis, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, 5 punkte įtvirtintas teisėkūros efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus imperatyvius principus:

1.1. Projekto 3, 6, 9 straipsnių nuostatos yra analogiškos atitinkamoms Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nuostatoms. Bendruomeninė organizacija pagal apibrėžimą yra nevyriausybinė organizacija, todėl  šios projekto nuostatos yra perteklinės ir netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų.

Nepritarti

Siūlomas teisinis reguliavimas yra svarbus ir reikalingas, nes sudaro teisines prielaidas stiprinti ir plėtoti bendruomenines organizacijas, kurios turi didelės reikšmės pilietinės visuomenės stiprinimui.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-11

2

1

3

 

 

1.2. Projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse apibrėžiamos sąvokos, kurios yra identiškai apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Dėl to šios projekto nuostatos yra perteklinės ir  netikslingos, o projekte pakanka nuorodos į minėto įstatymo nuostatas nekartojant pažodžiui jau įstatyme įtvirtintų normų.

Nepritarti

Tikslinga projekte apibrėžti sąvokas „bendruomeninė organizacija“ ir „gyvenamosios vietovės bendruomenė“, nes jos yra svarbios siūlomo reglamentavimo kontekste, turi būti labai aiškiai nustatyta, kas yra šie subjektai ir kaip su jais susiję teisiniai santykiai reguliuojami projektu siūlomose nuostatose.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-11

7

4

 

 

1.3. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nurodant teisę atšaukti savo deleguotus atstovus išvardinami visi be išimties atstovus deleguojantys subjektai, kurie jau yra nurodyti to paties straipsnio 3 dalyje. Toks papildomas išvardinimas yra perteklinis ir netikslingas, o projekto 7 straipsnio 4 dalyje pakanka įvardinti “subjektą, delegavusi atstovą”.

Pritarti

Tikslinga patobulinti projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro teikimu. Šios tarybos kadencijos trukmė –  3 metai. Valstybės institucijų ir įstaigų, bendruomeninių organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir (ar) Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos Subjekto, delegavusio atstovą, atšauktas atstovas Nacionalinėje bendruomeninių organizacijų taryboje netenka šios tarybos nario statuso ir teisių.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-11

8

2

3

 

1.4. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti siūlymus dėl "viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimo vietos bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms" yra perteklinė ir galimai neatitinkanti Vietos savivaldos įstatyme bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinto reguliavimo, nes savivaldybė pagal šiuos įstatymus šių paslaugų teikimo šiems subjektams savo nuožiūra priimtu sprendimu perduoti neturi teisės. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Viešųjų paslaugų teikėjai parenkami ir sutartys su jais gali būti sudaromos tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį savivaldybių institucijos yra perkančiosios organizacijos, taigi paslaugų pirkimą vykdyti ir sutartis su viešųjų paslaugų tiekėjais sudaryti gali tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties siūlymai dėl galimo viešųjų paslaugų teikimo perdavimo konkretiems subjektams neturi prasmės.

Nepritarti

Nuostata yra suderinta su Vietos savivaldos įstatymo 351 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią išplėstinėje seniūnaičių sueigoje sprendžiami klausimai, susiję „su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-12-11

2

7

5

3

 

 

2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatomas apibrėžiamos „nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos“ požymis – „vienijanti daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovų“. Toks siūlomas reguliavimas diskutuotinas dviem aspektais:

2.1. „Bendruomeninė organizacija“ pagal apibrėžimą yra viešasis juridinis asmuo – asociacija. Nėra aišku, kaip tarp visų Lietuvos Respublikoje registruotų ir veikiančių asociacijų būtų identifikuojamos „bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimą atitinkančios asociacijos, kaip būtų nustatomas jų skaičius, ir kaip būtų identifikuojama, ar bendruomeninių organizacijų asociacija atitinka nustatytus reikalavimus ir vertinamo įstatymo projekto prasme yra „nacionalinė skėtinė bendruomeninė organizacija“.

2.2. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad 10 iš 20 (tai yra, pusę) Nacionalinės  bendruomeninių organizacijų tarybos narių sudaro Nacionalinės skėtinės bendruomeninės organizacijos atstovai. Atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į šios išvados 2.1 punkte išdėstytą problematiką, gali būti neįmanoma identifikuoti ar egzistuoja apibrėžimą atitinkantis pusę minėtos tarybos narių deleguojantis subjektas, o jei bendruomeninių organizacijų apskaitos ir identifikavimo problema ir būtų išspręsta, būtina įvertinti tai, kad daugiau nei pusei šių organizacijų nesusijungus į asociaciją, minėtas tarybos narius deleguojantis subjektas taip pat neegzistuotų. Šiuo aspektu kelia abejonių vertinamoje normoje nurodytos tarybos sudarymo ir veiklos galima perspektyva.

Nepritarti

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti du požymiai, pagal kuriuos identifikuojamos bendruomeninės organizacijos, t. y.:

1) asociacijos, kurių steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai);

2) asociacijos, kurių paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.

Taigi, remiantis šiais požymiais šios asociacijos yra registruojamos ir identifikuojamos. Todėl nekils sunkumų nustatyti, kuri asociacija vienija daugiau kaip pusę Lietuvos Respublikoje veikiančių bendruomeninių organizacijų atstovų.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

 

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                               Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė