LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 122
STENOGRAMA
2014 m. kovo 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai P. AUŠTREVIČIUS, K. KOMSKIS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, norėčiau visų paprašyti užimti savo vietas. Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 13 d. posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. kovo 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, iš ryto vyko Seniūnų sueiga, jūs turite Seniūnų sueigos suformuotą darbotvarkę, ir ten yra numatyta daugelis klausimų. Darbotvarkė pakankamai įtempta, turime baigti 19.00 val. pagal mūsų reglamentą. Dėl 1-6 klausimo balsai pasiskirstė po lygiai – 8:8. Dabar turi apsispręsti Seimas, ar įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, jūs mane gerai girdite? Gerbiamasis Petrai, jūs girdite? Gerai. Nesakykite, jeigu kartais nesuprasite, už ką balsuojate. Tiesiog dėl 1-6 klausimo mums reikia apsispręsti. Čia yra P. Gražulis teikėjas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 bei 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18821 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4490. Apsisprendžiame. Kas už tai, kad būtų įtraukta, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Atsiprašau, kad būtų palikta, balsuoja už. Kad šis klausimas būtų paliktas, balsuoja už. Darbotvarkės 1-6 klausimas. Gerbiamieji kolegos, aš sakiau, susikaupkite, atidžiai klausykite, ką aš kalbu. Klausimas 1-6, Seniūnų sueigoje pasiskirstė balsai po lygiai, plenariniame posėdyje turime apsispręsti, ar šį klausimą palikti darbotvarkėje. Jeigu siūlote palikti, balsuojate už, jeigu manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, nepritarta. Šis klausimas, darbotvarkės 1-6 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4490, yra neįtrauktas šiandien į darbotvarkę, nes tokia yra plenarinio posėdžio dalyvių valia. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man labai keista, kad tokiais moraliniais klausimais socialdemokratai ir krikščionys demokratai randa bendrą poziciją. Mes siūlome, kad būtų draudžiama ir baudžiama administracine nuobauda už Konstitucijoje įtvirtintų šeimos vertybių niekinimą, tai konservatoriams šeima ir šeimos vertybės ir krikščionims demokratams, pasirodo, niekinės, jie keičia savo politinę orientaciją ir seksualinę orientaciją kartu su savo profesoriumi dvasiniu lyderiu V. Landsbergiu.
PIRMININKAS. Prašom.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau, ne tą mygtuką paspaudžiau, prašyčiau įskaityti mano balsą prieš.
PIRMININKAS. Jau pakankamai daug prieš buvo. Gerbiamasis A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (DKF). Šeima vienas iš nedaugelio šventų žodžių ir todėl tie, kurie šiandien balsavo prieš, padarė didelę, nevadinčiau, nuodėmę, o nusikaltimą prieš sąžinę. Aš siūlyčiau rinkėjams šitą faktą įsidėmėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau šalininkams šito įstatymo nemoralizuoti kitų. Pati idėja man yra priimtina ir daugeliui mūsų priimtina. Bet diskutuojant su įvairiomis bendruomenėmis, Bažnyčios teisininkais ir panašiai, taip, kaip dabar suformuluota, reikia ją taisyti, nes ji gali sukelti kontroversijų, duodančių priešingus rezultatus, negu jūs norite. Jeigu jūs norite tik pavaizduoti, tai pavaizduokite, bet jeigu norite pasiekti rezultatą, šita formuluotė, kuri dabar siūloma, turi būti pataisyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš prašyčiau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Supratome, jūsų balsas bus įskaitytas už. Gerbiamoji profesorė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis Petrai, kam kam kalbėti apie šeimą, tik ne tau. Tikrai, nepyk, draugiškai sakau ir daugiau kad aš neišgirsčiau iš tavo lūpų apie tvirtą šeimą, viskas. Jos tu neturi, tai nesi pavyzdys visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar nepradėjome plenarinio posėdžio rimtai svarstyti, o jūs jau įsivėlėte į politines diskusijas. Būkite… Dabar kalbame dėl darbotvarkės, dar nepradėjome darbotvarkės. Dėl darbotvarkės. R. Žilinskas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dar tuo pačiu klausimu. Daugeliui kolegų turbūt teko girdėti tokį literatūrinį terminą kaip „šėtoniškos eilės“. Šėtoniškos eilės yra tai, kas iš pažiūros atrodo tiesa, bet netiesos ta tiesa siekiama. Taip pat būtų galima pasakyti ir apie šią pataisą. Iš tiesų čia kalbama ne apie šeimą, o apie dar didesnę socialinę atskirtį. Todėl labai dėkoju kolegoms, kurie išgirdę žodį „šeima“, iš tiesų nepuolė bičiuliautis su pačiu šėtonu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal aš siūlyčiau vieną dieną padaryti tokioms diskusijoms, kas gražiau kalba, nusistatome ir tikrai galėsime visą dieną. Gerai, Petrai, tu būsi paskutinis, kuris kalbės, ir be didelių moralių.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai ir gerbiamoji Marija Čigriejiene, tai jums reikia kalbėti apie šeimą, ir jums suteikiau žodį. Kas jums pasidarė, kad jūs pakeitėte savo poziciją po pateikimo? Svarstymo stadijoje jūs balsavote už. Kas jūsų nuomonę pakeitė? Pasakykite, kas? Kas su jumis darosi? Pastaruoju metu kas darosi su krikščionimis demokratais ir konservatoriais, kodėl jie nusistato prieš tautą, visur mato tik rusų agentus?! Jeigu ne konservatorius, jisai tautos priešas!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesipykime, gyvenkime draugiškai, galbūt šiandien, gal vieną dieną susivienykime kokiu nors būdu. Tiek daug neapykantos vieni kitiems išsakyta, tai tiesiog net nemalonu klausyti. Grįžtame prie darbotvarkės.
Dėl kitų darbotvarkės klausimų norinčių pasiūlyti kažkokių pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei su pataisymais, išbraukiant iš darbotvarkės 1-6 klausimą? Pritariame? Bendru sutarimu. Ačiū.
Darbotvarkės 1-2 klausimas. Tiesiog noriu paklausti gerbiamojo K. Daukšio, pirmasis klausimas yra apie energetiką, tai yra Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1453. Sakykite, ar yra jūsų komiteto išvados? Mes jų neturime. Gal truputį nukeliame šitą klausimą šiek tiek vėliau, neprieštaraujate? Atsiradus galimybei, mes jį vėl pabandysime apsvarstyti, kada tas išvadas turėsime. Aš manau, kad ir Seimo nariai neturi.
10.09 val.
Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-4634(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIP-4634. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, liko tik balsavimas. Kviečiu visus pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-4634, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIP-4634) yra priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 29, 43, 57 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-675(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas (numeris 1-4) – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 7, 29, 43, 57 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-675(2)ES. Pranešėjas – R. Žemaitaitis, Ekonomikos komiteto pirmininkas. Prašom, kolega. Priėmimas pastraipsniui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, priėmimas pastraipsniui belikęs yra.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Su Teisės departamento… Ne, ne, 1 straipsnis dabar. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Prašom, pirmininke, pakomentuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Teisės departamento komitetas pritarė – vietoj „numatomo“ turėtų būti „numanomo“, ir viskas. Čia yra redakciniai pataisymai. Viskas lieka, esmė ta pati.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke.
Klausiu Seimo narių, ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritaria komitetas? Pritariame bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip pat, posėdžio pirmininke, tai yra redakcinio pobūdžio, yra pritarta iš dalies. Papildėme „kurios netiesiogiai reglamentuojančios“. Trimis žodžiais esmės nekeičiame.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl 3 straipsnio. Galime priimti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymais, kuriems pritaria komitetas? Bendru sutarimu galime priimti? Priimtas bendru sutarimu 3 straipsnis.
Dėl 4 straipsnio yra taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Trumpai, pirmininke, prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Lygiai taip pat – redakcinio pobūdžio. Pritarta Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Ir dėl kitos taip pat… Dar vienas pasiūlymas dėl 3 straipsnio išdėstomas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Lygiai taip pat – pritarta iš dalies. Redakcinio pobūdžio, papildėme dviem žodžiais, kurie yra „netiesiogiai – reglamentuojamos“. Tai yra grynai redakcinis pobūdis.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, jums.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 4 straipsnį su Seimo kanceliarijos Teisės departamento dviem pasiūlymais, kuriems komitetas taip pat pritaria bendru sutarimu? Priimame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Negalime. Tai balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 4 straipsnį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Kadangi prieštarauja vienas Seimo narys, mes turime balsuoti, nes nėra bendro sutarimo.
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi 4 straipsnis priimtas balsų dauguma.
Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-675, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-675) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, šiandien turime ypatingą dieną. Jau, matau, gėlės pasirodė salėje. Mūsų kolega P. Saudargas švenčia 35 metų sukaktį. Gerbiamasis Pauliau, visų dėmesys į jus. Sveikiname, linkime jums tokios pat jaunatviškos energijos, optimizmo, tolerancijos ir viso ko geriausio jūsų politiniame kelyje. (Plojimai) Prašom paploti. Gėlės – į salę! (Plojimai)
Taip, gerbiamieji kolegos, išvados atėjo, bet dar truputį luktelėsime ir grįšime prie pirmojo darbotvarkės klausimo.
10.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 60, 64, 65, 224, 225, 226 straipsnių, trisdešimt septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2261, 2262 straipsniais“ projektas Nr. XIIP-1395(2) (priėmimas)
O dabar darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 60, 64, 65, 224, 225, 226 straipsnių, trisdešimt septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2261, 2262 straipsniais“ projektas Nr. XIIP-1395(2). Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas.
Nekviesiu Juliaus, nes pasiūlymų nėra. Jeigu būtų reikėję, tai tiesiog įvardijau jus kaip komiteto atstovą, kuris privalėtų komentuoti. Dabar priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, kadangi čia Seimo statutas, reikalinga dauguma balsų ir dėl kiekvieno straipsnio mes privalome balsuoti. Tiesiog kolegas bent jau 5 minutes paprašytume užimti savo vietas. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, užimkite savo vietas, nes balsuosime dėl Statuto.
Dėl 1 straipsnio. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji kolegos, reikalinga balsų dauguma. Jeigu norime priimti Statuto straipsnį, reikia 71 Seimo nario. Gerbiamasis Artūrai, gerbiamasis Mečislovai, Dangute, prašom balsuoti už Statutą. Dėkoju.
Už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 93, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 4 straipsnį, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 5 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 90, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Kas už tai, kad priimtume 6 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 100, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume 7 straipsniui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 90, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Kas už tai, kad priimtume 8 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš ir susilaikiusių nėra. 8 straipsnis priimtas.
Kviečiu visus balsuoti dėl 9 straipsnio. Kas už tai, priimtume 9 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Kas už tai, kad priimtume 10 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi 10 straipsnis priimtas.
Dėl 11 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 11 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis. Kas už tai, kad priimtume 12 straipsnį, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėkoju. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi 12 straipsnis yra priimtas.
Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto, Statuto projekto, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Turime galimybę balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą Nr. XIIP-1395, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio Seimo statuto priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1395) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 30, 31, 33, 49, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1453(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie pirmojo mūsų darbotvarkės klausimo, darbotvarkės 1-2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 30, 31, 33, 49, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Žemaitaitį, Ekonomikos komiteto pirmininką. Ruošiasi Energetikos komisijos pirmininkas K. Daukšys.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kovo 12 d. Ekonomikos komitetas svarstė Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir pritarė bendru sutarimu patobulintam Ekonomikos komiteto projektui.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Energetikos komisijos pirmininką K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komisija svarstė ir pritarė pataisoms.
PIRMININKAS. Dėkoju komisijos pirmininkui. Diskusija. Kviečiu į tribūną B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritardama įstatymo projektui, noriu iškelti kai kurias abejones. Be abejo, tai yra europinės direktyvos įgyvendinimas, ir Lietuva vėluoja ją priimti. Manyčiau, šiandien tikrai reikia šitą padaryti skubos tvarka. Bet kyla abejonių, ar „Lietuvos energijos“ vartotojai nebus priversti dar papildomai mokėti už elektros energijos kilovatvalandę, jeigu operatorius neapmokestins elektros energijos perdavimo papildomu tarifu. Į reguliavimą įsijungia dar vienas žaidėjas, tai yra Kainų komisija. Būtų galima vertinti dvejopai: jeigu reguliuotojas elgsis sąžiningai, be abejo, elektros energija gyventojams nekainuos tiek, kiek ji kainuoja šiandien. Ta kaina, kurią mokame už elektros energiją, pirkdami, tarkime, elektros energiją „ant sienos“, yra tris ar net keturis kartus didesnė, negu sumoka vartotojai. Yra tokia tikimybė, kad galbūt ir perdavimo tarifas, ypač ateinant elektros energijai iš trečiųjų šalių, irgi galėtų didėti.
Jeigu reguliuotojas elgsis sąžiningai, manyčiau, kad vartotojai bus apsaugoti. Ir to trečiojo žaidėjo įsikišimas galbūt ir operatoriams kirs per nagus. Mes jau turėjome precedentą, kai biržoje elektros energijos kainos buvo pakilusios iki neregėtų aukštumų.
Išreikšdama šitą abejonę, siūlyčiau balsuoti už, paskui pasižiūrėsime, kaip šita įstatymo norma veiks mūsų elektros energijos kainą.
PIRMININKAS. dėkoju kolegei B. Vėsaitei už nuomonę. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Dėl motyvų po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš yra? Birute, jūs vienintelė, norinti kalbėti už. Norite kalbėti? Ne. Ačiū.
Ar po svarstymo galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Taikoma ypatinga skuba. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl įstatymo projekto norinčių kalbėti už ir prieš yra? B. Vėsaitė nori kalbėti už. Atsisako. Labai ačiū už supratimą, nes prieš nėra norinčių kalbėti. Aš manau, sprendimas teisingas.
Dabar balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1453, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-1453) yra priimtas. (Gongas)
10.33 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 3621, 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-256(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 3621, 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP–256. Kviečiu į tribūną J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Priėmimas pastraipsniui.
Gerbiamasis Juliau, dabar jums reikėtų truputėlį paplušėti tribūnoje. Kviečiu jus į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Aš nežinau, gerbiamasis S. Šedbaras užsirašė dėl kažkokio straipsnio ar dėl viso įstatymo projekto? Dėl viso įstatymo projekto. Ačiū. Supratome. Taigi 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, pirmininke, pakomentuoti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas pasiūlė projekto 3 ir 11 straipsnių… Keičiamuose Baudžiamojo proceso kodekso 233 ir 323 straipsniuose vartojama formuluotė „pagal iš anksto suderintą ir numatytą teisiamojo posėdžio grafiką.“ Kituose straipsniuose yra pasakyta „pagal posėdžių grafiką.“ Todėl mes suvienodinome sąvokas ir siūlome visuose minėtuose straipsniuose vartoti formuluotę „pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką.“
PIRMININKAS. Pritariame. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl 4 straipsnio jūs išgirdote Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę. Ar galime priimti su pastaba, kuriai pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu? 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 6 straipsnio irgi atitinkamas pakeitimas pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Kuriam komitetas pritarė, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ar mes galime taip pat pritarti 6 straipsniui ir priimti 6 straipsnį bendru sutarimu su Seimo Teisės departamento pasiūlymu, kuriam komitetas pritarė? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio – taip pat Teisės departamento pastaba. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė tai pastabai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu komitetas nepritaria, tai mes nesvarstome. 8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 11 straipsnio Teisės departamentas pasiūlė tokią redakcinę pataisą – vietoj žodžio „priimama“ rašome „priima“.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 11 straipsnį su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymu, kuriam bendru sutarimu pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas? 11 straipsnis bendru sutarimu priimtas su pasiūlymais.
12 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pastaba dėl pasirašančiojo pareigų rašymo, kad turi būti rašoma mažosiomis raidėmis, komitetas tam pritaria.
PIRMININKAS. Redakcinio pobūdžio pastaba, kuriai pritarė ir komitetas, mes, aišku, irgi pritariame. Taigi įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Yra norinčių kalbėti už. S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai. Iš tiesų šitie pasiūlymai, dėl kurių dabar balsuosime ir už kuriuos kviečiu balsuoti už, turėtų pagelbėti ar sudaryti tam tikras prielaidas teismams dar greičiau nagrinėti baudžiamąsias bylas. Žinoma, Lietuvos bylų nagrinėjimo terminai nėra ilgiausi Europoje, jie yra vieni trumpiausių. Tačiau pasitaiko situacijų, kai kartais bandoma gudrauti ir dirbtinai vilkinti bylų nagrinėjimą. Teismai pakliūva į tam tikrą situaciją, kai nieko negali padaryti. Todėl šitos papildomos Baudžiamojo proceso kodekso priemonės tikrai turėtų pasitarnauti tam, kad visuomenė labiau pasitikėtų teismais, ir procesai vyktų greičiau. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi buvo išsakytos nuomonės. Viso įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-256, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas, projekto Nr. XIIP-256, yra priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 97, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1001, 1002, 1521, 2511 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-4796(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-4796 – Baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 97, 151, 1511, 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1001, 1002, 1521, 2511 straipsniais įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento redakcinė pastaba, kuriai komitetas pritarė, turi būti rašoma formuluotė „naujų punktų“, du žodžiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime priimti 1 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems pritarė komitetas? Priimtas 1 straipsnis bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, irgi redakcinė: vietoj žodžio „veikianti“ įrašyti daugiskaitą „veikiantys“. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Taip. Išgirdote komiteto nuomonę, jis pritarė Teisės departamento nuomonei. Taigi galime priimti 7 straipsnį bendru sutarimu su komiteto išreikšta nuomone? Priimtas.
8 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 13 straipsnio buvo pastaba dėl lyginamojo varianto, pritarėme tam, bet lyginamasis variantas priėmimo stadijoje jau netaisomas, yra pagrindinis variantas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui. Ar galime priimti bendru sutarimu 13 straipsnį su pasiūlymais, kuriuos pateikė Teisės departamentas? Priimta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 18 straipsnio yra departamento pastaba. Pildant kodeksą numatytas tarybos pamatinis, o ne pagrindų sprendimas. Atitinkamai komitetas pritarė palikti pavadinimą pagal oficialų leidinį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, galime priimti 18 straipsnį bendru sutarimu su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems pritarė ir komitetas? Priimtas bendru sutarimu 18 straipsnis. Įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, irgi norėčiau atkreipti dėmesį. Aš faktiškai dėl visų trijų projektų iš karto pasakysiu, kadangi Baudžiamojo proceso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos yra susijusios su pirmu paketu, tai yra gana didelis paketas ir jo yra dvi dalys. Visų pirma stiprinama vaiko apsauga nuo seksualinės prievartos, taip pat yra įvedami nauji dalykai, kurie perkelia Europos Sąjungos teisės aktus į mūsų teisinę sistemą, t. y. atsakomybė sustiprinama dėl piratavimo.
Komitetas tikrai labai ilgai dirbo, ilgai derino sąvokas, surado konsensusą, todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi, gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Priėmimas viso įstatymo projekto. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4796, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas, projekto Nr. XIP-4796, yra priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4797(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-4797 – Baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – gerbiamasis J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio. Gerbiamasis pirmininke, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Projekto 2 straipsniu keičiamo 154 straipsnio 1 dalyje palikti nuorodą į 170 straipsnį, o 154 straipsnio 3 dalyje analogišką nuorodą išbraukti. Ir atitinkamai suredaguotas straipsnis.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame. Taigi dėl 2 straipsnio Teisės departamento pasiūlymams komitetas pritarė. Ar mes galime pritarti ir priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu 2 straipsnis.
Dėl 3 straipsnio. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atitinkamai irgi Teisės departamento pastaba, kad formuluotė „dalyvauti patalpoje“ projekto 4 ir 5 straipsniais keičiamų projekto… t. y. bazinio įstatymo 280, 283 straipsnių pavyzdžiu keistina formuluote „būti patalpoje“ ir šiuo projektu nekeičiamoje 186 straipsnio 4 dalyje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi dėl 3 straipsnio komitetas Teisės departamento išvadai, pasiūlymui pritarė. Ar mes galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Pritarta ir priimtas bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu 4 straipsnis. Dėl 5 straipsnio. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 5 straipsnio pastaba: vietoj skaičiaus „280“ turi būti įrašyta „283“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime priimti 5 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas? Priimtas 5 straipsnis bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Ir dabar dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento… Ačiū, pirmininke. Čia yra…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Taip, redakcinė pastaba, kuriai pritarė komitetas. Manau, mes taip pat pritariame bendru sutarimu. Taigi įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Taigi kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4797, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas, projekto Nr. XIP-4797, yra priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4798(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8c klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-4798 – Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pirmininko nekviesiu į tribūną, kadangi čia yra tik vieno straipsnio įstatymo projektas ir pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Priėmimas. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIP-4798, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-4798) yra priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-1257(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1257. Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – E. Zingeris, Užsienio reikalų komitetas. Nėra? Galbūt kas nors iš Užsienio reikalų komiteto? Pirmininko nėra. Gerbiamasis komiteto pirmininko pavaduotojas A. Ažubalis. Ruošiasi A. Paulauskas, nes nėra, serga…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, konvencija dėl terorizmo prevencijos svarbi, nes kuria bendrą politiką. Aš manau, Europai tai yra svarbus teisinis dokumentas. Komitete pritarta vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Užsienio reikalų komiteto narį M. Mackevičių. Labai atsiprašau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narį. Atleiskite.
M. MACKEVIČ (LLRAF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1257. Pritarta bendru sutarimu. Sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Michalai. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai, nes didelių diskusijų nebuvo? Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Turime galimybę balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1257, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1257) yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, mes gana solidžiai darbuojamės, nors pradžioj to negalima buvo pasakyti, bet kažkaip labai gražiai, gerai įsibėgėjome. Matau G. Kirkilą. Jis jau tikriausiai yra pasirengęs.
10.54 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“ projektas Nr. XIIP-1586 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos keliamų grėsmių Ukrainos ir visos Europos saugumui“ projektas Nr. XIIP-1586. Pranešėjas – G. Kirkilas. Jis pristatys projektą, kurį rengė Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jūs teisus, tai yra bendras Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto projektas. Jis tęsia jau mūsų anksčiau priimtas rezoliucijas: vieną jų priėmėme sausio 23 d. dėl padėties Ukrainoje, po to kovo 3 d., šiek tiek daugiau nei prieš savaitę, Seimo Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai priėmė pareiškimą dėl priemonių ir t. t. – pavadinimas, taip pat mes čia toliau inkorporuojame tai, kas jau yra nuspręsta Vadovų Tarybos dėl tam tikrų sankcijų.
Atkreipčiau dėmesį į dar vieną dalyką, kad čia yra pasiūlymas Lietuvos politinėms partijoms pasirašyti, galbūt atnaujinti susitarimą dėl gynybos ir užsienio politikos. Tas, aš manau, būtų ypač aktualu šiuo metu, kai de facto jau prasideda rinkimų kampanija, kad mes iš tikrųjų išsaugotume vienybę ir nenaudotume įvairių panašių argumentų. Diskutuokime apie tai, kas yra svarbu Lietuvai, o šiuo metu, man atrodo, kad būtent šioje srityje svarbiausias dalykas yra mūsų sutarimas ir konsensusas. Kviečiu pritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Taigi jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Prašom klausti. Gerbiamasis A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, vis tiek mes bendradarbiaujame politiniame kontekste su mūsų kaimynais latviais, estais. Aš norėčiau paklausti… Mes žinome Europos Sąjungos poziciją šiuo klausimu. Norėčiau jūsų paklausti, ar mūsų kaimynai latviai, estai priėmė tokią arba panašią rezoliuciją arba rengiasi tokią priimti? Ačiū.
G. KIRKILAS (LSDPF). Latviai, kiek aš žinau, yra priėmę, ir ne vieną. Estijoje šiuo metu, kaip žinote, kita padėtis. Man atrodo, kad jie mažiau dėmesio tam skiria, nes ten formuojama nauja Vyriausybė, bet jie palaiko šitą poziciją. Kaip žinote, nauja Vyriausybė, deja, nesėkmingai formuojama, nes kandidatas į premjerus atsisakė. Matyt, ten vyksta didelės konsultacijos. Bet šiaip jau, bent jau Vadovų Taryboje, kiek aš žinau iš mūsų Prezidentės, kad mes su latviais, estais, taip pat ir su lenkais, su švedais ir kai kuriomis kitomis šalimis šiuo atveju turime bendrą poziciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, žinoma, rezoliucijos reikia ir tam aš pritariu, tačiau kadangi nuo 1988 m. esu pacifistas, aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte vieną tokį straipsnį, kuriuo siūlote Lietuvos Respublikos Vyriausybei… Kitaip sakant, siūlote, kad Seimas išreikštų savo nuomonę, kad Lietuvos teritorijoje būtų steigiamos kitų valstybių karinės bazės ir čia būtų laikomos tam tikros raketos. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?
G. KIRKILAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad ir aš esu pacifistas. Tai, ką mes čia šiandien darome, tai yra taiki politinė priemonė. Tiesą sakant, priminsiu, kad jūs vakar taip pat… Nes, kiek prisimenu, Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai bendru sutarimu pritarė šitam projektui. Vadinasi, ir jūs taip pat pritarėte.
Dabar dėl pasiūlymo. Svetimų šalių mes karinių bazių nekviečiame. Mes esame kolektyvinio saugumo aljanso – NATO nariai. Kaip žinote, dėl kolektyvinio saugumo 28 šalys yra įsipareigojusios viena kitą ginti. Šiuo atveju mes siūlome Vyriausybei išnagrinėti. Mūsų kariškiai turi patarti Vyriausybei, ar ko nors mums dar reikia. Vyriausybė išnagrinės, nes tai nėra tokie paprasti dalykai. Galbūt tam reikės finansų, galbūt tam reikės papildomų pajėgumų. Aš manau, kad Seimas turi teisę atkreipti dėmesį. Aš esu beveik įsitikinęs (gaila, nėra krašto apsaugos ministro, bet bus Vyriausybės valanda), kad Vyriausybė de facto jau tai ir daro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate alternatyvų projektą, kurį įregistravo kolega R. Žemaitaitis? Ten yra tiesiogiai cituojamas iš tikro, tik tai nepaminėta, ponas S. Lavrovas? Cituoju: ragina naujai suformuotą Ukrainos valdžią kuo skubiau grįžti prie kompromisinio susitarimo dėl derybų, pasirašyta 2014 m. vasario 21 d. Ir išbraukė mūsų pritarimą Ukrainos valdžios pozicijai, kad autonominės Krymo Respublikos parlamento sprendimas skelbti referendumą dėl Krymo teisinio statuso prieštarauja Ukrainos konstitucijai. Ačiū. (Balsas salėje: „Gėda“)
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mūsų dokumento svarba bus didesnė tada, jeigu mes visi kartu konsensuso būdu jį priimsime. Jinai bus labai svarbi tiek kaip politinio dokumento pareiškimas, tiek mums patiems čia, viduje, nes, mano požiūriu, šioje tarptautinėje situacijoje labiausiai ko reikia, tai mūsų pačių sutarimo. Kaip aš jau ir minėjau, dėl to mes ir siūlome atnaujinti politinių partijų sutarimą, kadangi dalyvaujame de facto rinkimų kampanijoje, kad kuo mažiau vienas kitą kuo nors kaltintume ir ką nors siūlytume.
Dabar dėl alternatyvaus projekto. Aišku, Seimo nariai turi teisę siūlyti įvairius dalykus. Aš jų nevertinsiu, šitų iniciatyvų. Bet vis dėlto kviečiu Seimą pritarti jau vieningai pritartam Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų, priminčiau dar čia ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nes jis šiek tiek anksčiau padarė pareiškimą kartu su Užsienio reikalų komitetu, šiam projektui. Aš manau, kad šiandien daug svarbiau yra konsensusas negu mūsų diskusijos.
Dar pasakysiu vieną dalyką. Įvykiai keičiasi taip greitai, kad priėmimo greitis ir čia siūloma priimti skubos tvarka taip pat yra labai svarbus dalykas. Po kelių dienų situacija bus visiškai kitokia, deja. Kviečiu priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pone Kirkilai, aš labai pritariu jūsų minčiai, jog šios rezoliucijos priėmimas konsensusu būtų teisingas politinis ženklas, prisidedantis prie Lietuvos saugumo, nes šia rezoliucija visų pirma mes giname Lietuvos saugumo interesus. Tačiau grįždama prie to, ko klausė A. Ažubalis, aš noriu jūsų paklausti, ar jūs galite suformuluoti, ką reikštų, jeigu taip, kaip siūlo kolega R. Žemaitaitis, mes išbrauktume poziciją, kurią šiomis dienomis griežtai išsakė netgi ESBO, kurios šalis narė yra pati Rusija, o būtent, kad referendumai, ab initio tokie referendumai okupuotuose kraštuose yra laikomi niekiniais, kaip tai atsilieptų Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir mūsų saugumui?
G. KIRKILAS (LSDPF). Aišku, aš neremiu tokio pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, tie, kas iš mūsų galvoja, jog… Kaip žinote, įvairiose šalyse, net Europos Sąjungos šalyse yra rengiama įvairių referendumų, ir Škotijoje, ir Ispanijoje, bet be ESBO stebėjimo jokie referendumai niekada niekur tarptautinės bendrijos nebus pripažinti. Tą reikia žinoti. Šiandien mes žinome, jog Kryme yra tokia situacija, kad mūsų pačių ESBO ambasadorius nebuvo įleistas, kaip ir kiti ambasadoriai. Šitas pasiūlymas visiškai neatitinka tarptautinės praktikos. Bet dar kartą sakau, mūsų Seimo nariai laisvi siūlyti, ką nori, bet aš manau, kad mes taip pat specializuojamės čia. Vieni dirbame Socialinių reikalų ir darbo komitete, kiti dirbame Ekonomikos komitete, mes dirbame Europos reikalų komitete, Užsienio reikalų komitete, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Aš manau, kad kolegos, kurie dirba šiuose komitetuose, yra geriau įsigilinę į situaciją ir teikia Seimui labai kompetentingai parengtą projektą. Kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, labai liūdna, kad ne visų frakcijų atstovai buvo pakviesti projektą rengti. Tikrai manau, kad visos frakcijos turi kompetentingų žmonių, kurie gali projektus rengti. Nepaisydami to, mes pritariame projektui ir norime tik iškelti vieną klausimą. Projekte nėra nė vieno žodžio ar užsiminimo apie taiką ir taikaus sureguliavimo būdus. Ar jūs nemanote, jog šitą projektą, nieko neišbraukiant, reikėtų papildyti, kad vis dėlto tarptautinė bendruomenė turi siekti ir taikaus šio konflikto sureguliavimo, nepažeidžiant Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo. Juo labiau kad Vokietijos politikai, pavyzdžiui, buvęs kancleris H. J. M. Kohlis, galiu pacituoti „New York Times“, labai teisingai pasakė: „Karas nėra politika.“ Todėl aš manau, kad būtų logiška, prieš priimant konsensusu, šitą papildyti bent vienu sakiniu, kuriuo siektume taikaus konflikto sureguliavimo, šito, kuris jau yra eskaluojamas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš dar kartą pakartosiu, man atrodo, jog rezoliucijos ir yra taikios priemonės, čiagi ne karinės priemonės, tai yra raginimai būtent taikiai reguliuoti ir mūsų tikslas vis dėlto, kad ir Ukraina, ir Europos Sąjunga ragina, ir Rusija, kad bent jau pradėtų kalbėtis. Čia esminis tikslas net ir visų numatytų Europos Vadovų Tarybos sankcijų taip pat. Yra vienas tikslas šiandien – pasodinti ir pradėti kalbėtis. Aš manyčiau, kad tai yra esmė šios rezoliucijos.
Dabar dėl to, ar mes kviečiame, ar nekviečiame? Gerbiamieji kolegos, jūs, gerbiamasis kolega, taip pat puikiai žinote, kad tiek Europos reikalų komitete, tiek Užsienio reikalų komitete, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete yra visų frakcijų atstovai. Be to, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra net jūsų frakcijos paskirtas. Iniciatyva buvo keleto Seimo narių, ta pati iniciatyva buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto, ne vienos frakcijos, kolega, beje, Europos reikalų komitete dalyvavo beveik visi, gal tik keleto kolegų nebuvo, jūsų Darbo partijos atstovai taip pat dalyvavo. Tikrai mes nieko nenušaliname iš kokio nors… Aš dar kartą pabrėžiu, kad šios rezoliucijos esmė – siekti sutarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Gediminai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar yra galimybė visiems išsakyti nuomonę. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis V. Gapšys. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo nariai nesilaiko elementaraus mandagumo, įžeidinėja kolegas. Aš, kaip parlamentaras, turiu teisę klausti ir ja naudojuosi, o V. Aleknaitė-Abramikienė kelia triukšmą ir sumaištį salėje. Todėl aš prašyčiau įvertinti galimybę ir jeigu kartosis tokia praktika, kaip Seimo statute numatyta, pašalinti ją iš Seimo posėdžių salės. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame. Kviečiu į tribūną P. Auštrevičių.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu reglamentą, frakcijos vardu – 7 minutės, jeigu kalbame asmeniškai – 5 minutės. Prašom.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, pirmiausia Liberalų sąjūdžio frakcija tvirtai remia parengtos Seimo rezoliucijos projektą. Mes kovo 10 d. registravome savo projektą, kurį parėmė ir kitų frakcijų atstovai. Tada manėme ir dabar manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo tvirta politinė parama yra tai, ko šiuo metu ypač reikia Ukrainai, to ko reikia ir mūsų partneriams tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO valstybėse, kad vieningas, stiprus ir konstruktyvus balsas skambėtų visose šiose organizacijose, toliau skatinant valstybę agresorę, t. y. Rusijos Federaciją, atkreipti dėmesį į tai, kad ji pažeidžia tarptautinę teisę, pažeidžia dvišalius susitarimus, naudoja grėsmę ir bandymai meluoti tarptautinei bendruomenei, kad tai atseit nėra jos karinės pajėgos, kurios peržengė savo bazių sienas Krymo autonominėje respublikoje, ir tie kareiviai, kurie pasklido kaip žalios musės po visą Krymą, kad tai yra ateiviai. Galbūt tai yra ateiviai, bet ateiviai iš Rusijos Federacijos, ir dar ginkluoti moderniausiais ginklais.
Mielieji kolegos, mes tikrai nemanome, kad ši rezoliucija išsprendžia visas problemas, kurios yra šiuo metu susidariusios dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Mes paliekame sau pagrindą tikėti, jog mes galėtume imtis ir kitų neatidėliotinų žingsnių, o tai yra konkrečių veiksmų prieš tuos, kurie inicijavo ir toliau vykdo šiuos veiksmus.
Kolegos, aš jums tik paminėsiu, kad vakar G7 vadovai priėmė vieningą kreipimąsi, kur nedviprasmiškai pasako, kad bus imtasi žingsnių ir tos sankcijos, tie atsakomieji veiksmai yra neišvengiami, jau nekalbat apie G8 susitikimo atšaukimą, bet vakar Europos Sąjungoje, Europos Komisijoje ir Europos Tarybos… Generaliniame sekretoriate vyko toliau pasitarimai. Aš jus turiu informuoti, kad pirmadienį, jeigu per likusias dienas, ypač savaitgalio metu, bus toliau vykdoma Krymo aneksija ir bus rengiamas referendumas, kuriuo bus bandoma prisidengti toliau plėtojant agresiją prieš Ukrainą, bus siūlomos labai konkrečios sankcijos: vizų… tai yra draudimas keliauti į Europos Sąjungos valstybes, taip pat sąskaitų įšaldymas. Kiek asmenų iš Rusijos Federacijos, taip pat iš Krymo dabartinės neteisėtos vadovybės palies šie sąrašai, yra dar nežinoma, tačiau toks paviešinimas yra bent jau koks nors aiškesnis Europos Sąjungos ženklas, kad būtina imtis ir kietesnių priemonių, nes akivaizdu, kad politinis dialogas su Rusija yra sustojęs, kitaip tariant, Rusijos Federacijos, deja, pareigūnai atsisako atvykti, atsisako susitikti, atsisako pateikti informaciją, todėl viena pusė, tai yra Vakarai ir demokratinių valstybių bendrija, gali bandyti kalbėti, bet su kuo kalbėti, kai nėra kitos pusės?
Ukraina sutinka būti tų pokalbių dalyve, bet panašu, kad politinio sprendimo arsenalas, instrumentų arsenalas, apie kurį pirmiausia kalbama šioje rezoliucijoje, deja, bet yra toks, kad jo neįmanoma panaudoti pilnai, nes nevyksta dialogas. Mums, valstybei, kuri puikiai supranta dėl istorinių ir galbūt regioninių saitų su Ukraina, reikia aiškiai formuluoti ir tolesnius pasiūlymus. Aš manau, vienas iš tų pasiūlymų, apie kurį aš jau kalbėjau, – griežtesnės sankcijos, griežtesnis atsakas Rusijos Federacijos politikams ir vykdomosios valdžios atstovams yra tai, ko reikia.
Ir dar. Šia rezoliucija mes bandome patys save įpareigoti dėl tam tikrų sprendimų. Panašu, kad mes jau tą laiko limitą esame ir peržengę. Atsakingesnis, konstruktyvesnis požiūris į nacionalinės gynybos reikalus, į tas biudžetines lėšas, kurios yra skiriamos, galbūt daugiau politinio dialogo yra tai, ko reikia.
Kolegos, aš jus noriu tik informuoti, kad šiandien mes jau pateikėme dėl iniciatyvinės grupės dėl Lietuvos kariuomenės ir savanorių parlamentinės rėmimo grupės įkūrimo. Aš manau, mes, kaip parlamentarai, privalome būti su mūsų kariškiais, su savanoriais, nemanyti, kad vien tik vykdomoji valdžia turi tuo užsiimti. Mes turime rodyti dėmesį, bendrauti su jaunimu. Padarykime teisingas išvadas iš šiuo metu susidariusios labai įtemptos ir, deja, labai netoli esančios situacijos.
Jeigu mes padarysime tuos sprendimus, padarysime atitinkamas išvadas, mes užbėgsime už akių galbūt nereikalingoms grėsmėms, įtampomoms, kurios, deja, gali prislinkti ir prie Lietuvos sienų.
Todėl aš dar kartą noriu pasakyti: Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija remia šią rezoliuciją, mes balsuosime už ir kviečiame visas frakcijas vieningai paremti šią rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Vėsaitę kviečiu į tribūną. Kaip suprantu, gerbiamoji Birutė kalbės savo vardu. 5 minutės.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, situacija Ukrainoje yra iššūkis pamatinėms Europos Sąjungos vertybėms, taikai ir demokratijai, ir ji turės poveikį Europos ateities geopolitinei konfigūracijai. Iš tikrųjų tai yra Pandoros skrynios pravėrimas. Aš galiu paliudyti, su kokia baime jaunoji karta mokyklose sutiko būtent Rusijos agresijos apraiškas Ukrainoje.
Be abejo, liūdina lėta Europos Sąjungos institucijų pozicija ir reakcija į įvykius Ukrainoje. Jungtinės Amerikos Valstijos reaguoja adekvačiau, greičiau, nes Ukrainos krizės sprendimas yra ir jos ekonominės krizės sprendimas.
Aš vis dėlto pritarčiau, kad mes savo rezoliucijoje turėtume paminėti taikų konflikto sprendimą, laikantis tarptautinės teisės. Mes iš tikrųjų nenorime karo, nenorime karo Europoje, kuri tiek metų išvengė karo baisumų. Aš manyčiau, nieko nereiškia pataisyti tą rezoliuciją, įrašant vieną sakinį dėl taikaus konflikto sprendimo, laikantis tarptautinės teisės.
Iš tikrųjų G7 elgiasi adekvačiai ir, manyčiau, tikrai labai laukiame jo pranešimo, nes Rusija jau iškrenta, yra politiškai izoliuota iš G8. Tai yra, sakyčiau, labai pozityvu, nes vis dėlto reikia gerbti tarptautinę teisę, tarptautinius susitarimus. Šiek tiek kelia nerimą Vadovų Tarybos priimtos ekonominė sankcijos Rusijai, nes mūsų eksportas yra tiesiogiai susijęs su Rusija, ir kiekvienas veiksmas turės atoveiksmį. Bet, aišku, kai situacija pereina į krizinę, tada ir ekonomika nėra taip svarbu, kad būtų išvengta karo.
Gerbiamieji kolegos, be abejo, mūsų kaimynas stengiasi kiršinti mus iš vidaus. Tai, ką aš vakar girdėjau Laikinojoje energetikos komisijoje, kalbant apie valdančiuosius, iš konservatorių, tarp jų ir iš opozicijos lyderio A. Kubiliaus, tai, žinokite, apšaukimas mūsų tarnais, paaiškėjimas, kas yra mūsų šeimininkas, aš manau, jau pradeda duoti rezultatų. Gerbiamieji, tai yra politinės etikos pažeidimas. Iš tikrųjų jūsų pokalbiai buvo įrašinėjami ir tikrai turės atitinkamą vertinimą. Tai yra labai gėdinga. Ir tai, ko norėjo pasiekti mums priešiška valstybė, jau ji turi rezultatus. Mes kalbame rezoliucijoje apie vienybę, apie politinių partijų susitelkimą, siekiant taikos, siekiant nepriklausomybės, o tai, ką jūs darote, yra iš tiesų gėdinga. Panikos skleidimas taip pat nėra reikalingas. Vyriausybė adekvačiai reaguoja ir daro tai, kas reikalinga.
Nors rezoliucijos tekstas nėra tobulas, jeigu ji dar būtų pataisyta dėl taikaus konflikto sprendimo, atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus, manyčiau, tai tikrai būtų bendras politinis dokumentas, rodantis Lietuvos poziciją dėl šitos krizinės situacijos. Siūlau su mažais pataisymais balsuoti už šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Vėsaitei. Kviečiu į tribūną A. Kubilių. Jis kalbės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerai, kad šiandien svarstome šią rezoliuciją. Tikrai noriu frakcijos vardu pasakyti, kad vieningai jai pritariame. Galima čia diskutuoti dėl atskirų detalių, bet manau, kad tikrai labai svarbu jas šiandien priimti. Galėjome gal susirinkti net ir vasario mėnesį į neeilinę sesiją ir apsvarstyti situaciją Ukrainoje, nes tikrai mūsų dėmesio šitiems reikalams niekada nebus per daug, nes tai yra ne Ukrainos reikalai – tai yra ir mūsų reikalai, ir visos Europos reikalai.
Aš gal tik keletą pastabų norėčiau pasakyti, nesustodamas prie teksto, keletą tokių esminių momentų, kaip iš tikrųjų, man atrodo, galėtume vertinti visą situaciją ir visų pirma kaip vertinti Rusijos prezidento V. Putino elgesį: ar kaip neprognozuojamą, o po pralaimėjimo Maidane iki beprotystės įžeistą savimeilę ir to lemtą visą elgesį, kuris daro Rusiją panašią į Šiaurės Korėją? ar kaip sąmoningą Rusijos šiandieninės vadovybės elgesį, jau seniai suprognozuotą vieno iš žymiausių ir svarbiausių Rusijos geopolitikos ekspertų Aleksandro Dugino, ir ganėtinai gerai prognozuojamą elgesį? Aš noriu priminti šiandien, ačiū kolegei R. Juknevičienei, ji atnešė tą knygą, aš noriu jos porą vietų tiesiog pacituoti. Tie, kurie domimės užsienio politika ir saugumo politika, A. Dugino knygą „Rusijos geopolitikos pagrindai“ esame gana gerai išstudijavę, bet aš porą vietų tiesiog norėčiau pacituoti, kad iš tikrųjų pamatytume, kiek A. Dugino knygoje, turbūt antrasis leidimas 2000 m. mano rankose yra, išdėstytas požiūris į Ukrainą sutampa su tuo, ką dabar matome.
Štai skyrius, skirtas Ukrainai. Vadinasi „Geopolitinė Ukrainos dekompozicija“. Cituoju (čia yra A. Dugino žodžiai): „Ukrainos egzistavimas su dabartinėmis sienomis ir su dabartiniu suverenios valstybės statusu yra tolygus siaubingo smūgio Rusijos geopolitiniam saugumui sudavimui, jis yra tolygus įsiveržimui į Rusijos teritoriją. Tolesnis vieningos Ukrainos egzistavimas yra tiesiog neleistinas. Ši teritorija turi būti padalinta į keletą juostų, atitinkančių geopolitines ir etnokultūrines realijas.“ Toliau kitoje vietoje tame pačiame skyriuje: „Ukrainos problema – pagrindinė ir pati svarbiausia problema, kurią turi spręsti Maskva. Vakarų geopolitika ir šios geopolitikos centras, vadinamasis Ukrainos klausimas, iš Maskvos reikalauja neatidėliotinų atsakomųjų veiksmų, nes kalbame apie tikro strateginio smūgio sudavimą Rusijai, į kurį „geografinė istorijos ašis“ (na, pati Rusija, Maskva) tiesiog neturi teisės nereaguoti.“ Tai yra A. Dugino žodžiai.
Noriu dar sykį pakartoti, kad mes, kurie labiau stebime visą Rusijos politiką, jos geopolitiką, nors Rusijos oficiali valdžia visą laiką neigia, kad ji seka A. Dugino geopolitine filosofija, iš esmės tai, ką matome šioje knygoje, ir ką matome iš V. Putino veiksmų, matome labai daug sutapimo.
Taigi mano atsakymas į tą pirmą klausimą: ką matome iš V. Putino veiksmų? Atsakymas gal jungiantis abi dalis. Iš tikrųjų matome turbūt sąmoningą demonstravimą neprognozuojamo elgesio, kad visi labiau bijotų, bet tas veikimas yra pagal aiškią geopolitinę strategiją. Todėl nors vis dar noriu tikėti, kad tai, ką matome, tai yra V. Putino elgesį, yra jo asmeninė neįtikėtinai didelė klaida, kurią aš, vis dar būdamas optimistas, norėčiau tikėtis, kad Vakarų spaudimas privers ištaisyti, ir mes po kurio laiko su palengvėjimu galėsime atsipūsti, bet negaliu neišsakyti minties, kad galbūt mes ir šiandien šioje diskusijoje ganėtinai abejingai ir ramiai stebime galimai didžiausios šimtmečio visuotinės tragedijos ir katastrofos pradžią, kuri palies visus – ne tik Ukrainą, bet ir Rusiją, mus, visą Europą ir visą pasaulį.
Antra. Tai, ką daro V. Putinas, bet kuriuo atveju, mano įsitikinimu, yra didžiulė klaida – ar ji pasisuks tragiškesniu, ar taikesniu keliu, bet tai klaida, dėl kurios pati Rusija skaudžiausiai pralaimės ir dabar jau pralaimi, nors Krymą akiplėšiškai ir įžūliai okupuoja. Pralaimės imperinės Rusijos idėja ir pastangos tos imperijos likučius išsaugoti ar net atkurti. Todėl iš tikrųjų ilgainiui laimės normalios demokratiškos europietiškos Rusijos perspektyva. Tikiuosi, kad ši V. Putino klaida yra jo asmeninis pralaimėjimas, pagreitins tą imperijos pabaigą, ir tikiuosi, kad tai artimiausiu metu ir pamatysime. Iš tikrųjų aš vakar tą sakiau. Ir dar sykį noriu pakartoti – Kremliaus šeimininkas pralaimi. Tarnai tiek Rusijoje, tiek artimajame užsienyje nervinasi. Tą stebime ir Lietuvoje. Būtų gerai, kad to matytume kiek galima mažiau.
Ir trečias. Vakarų reakcija. Mano įsitikinimu, ji tikrai yra ryžtinga ir efektyvi. Aišku, yra visko. Keista, kai viena ranka prancūzai parduoda puolamąjį lėktuvnešį „Mistral“, o vokiečiai – moderniausią brigados aukštųjų technologijų mokymo centrą. O tuo tarpu NATO kelia AWACS’us, kurie stebi Rusijos ginkluotės ir kariuomenės koncentravimą prie Ukrainos sienos. Bet čia yra Europa. Tas neturėtų stebinti. Pozityviai galiu vertinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos pasiryžimą palaipsniui įvesti vis griežtesnes sankcijas, ir Lietuva čia neturėtų abejoti dėl to. Tačiau taip pat nereikia pasiduoti iliuzijoms ir…
PIRMININKAS. Laikas baigiasi.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuoj pat baigiu. Ir turiu nuogąstauti, kad, atidėliodami kai kuriuos sprendimus iki pirmadienio, mes susidursime dar kartą su Rusijos gudraus veikimo išbandymais, kai tą patį sekmadienį, kai Kryme vyks referendumas, S. Lavrovas paskambins kanclerei A. Merkel ir pasiūlys sudaryti kontaktinę grupę tam, kad pirmadienį susirinkę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutriktų: tai ką daryti toliau su sankcijų įvedimu? Bet galbūt to ir nebus. Aš tikiuosi, sveikinu užsienio reikalų ministrą, veikiantį ryžtingai. Tikrai labai aukštai vertinu Prezidentės poziciją, išsakytą ir televizijos nesename interviu. Būtų gerai, kad taip veiktų visa Vyriausybė, ir būtų gerai, kad pirmiausia Seimo nariai, visą laiką kalbantys telefonu, suvoktų, apie ką šiandien mes čia diskutuojame.
Gerbiamieji kolegos, dar sykį noriu pasakyti, kad nuo mūsų veiklos, nuo mūsų pozicijos priklauso ne tik tai, kaip situacija klostysis pačioje Ukrainoje, bet ir tai, kaip toliau gyvensime čia, Lietuvoje, ir kaip gyvensime visoje Europoje ir visame pasaulyje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu dar kartą paprašyti visų – gerbkime reglamentą, kurį patys patvirtinome, kiti neturės galimybės kalbėti ir išsakyti savo nuomonės. Atimame laiką iš kitų. P. Gražulis. Yra P. Gražulis? Nėra. V. Aleknaitė-Abramikienė. Nėra? Yra. Prašom, kolege, iki 5 min.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pastebiu, kad tie kolegos, kurie kažkodėl norėjo mane pašalinti iš salės, iš jos pasišalino patys, galbūt supratę savo klaidą, aš dėl to džiaugčiausi.
Mielieji, aš kalbėsiu daugiau kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo Parlamentinės Asamblėjos pareigūnė, jos viceprezidentė. Mūsų organizacija ruošiasi labai rimtai sukakčiai. Po metų, 2015 m., visas pasaulis minės Helsinkio baigiamojo akto 40-metį. Tam yra ruošiamasi, organizuojami įvairūs susitikimai, apskritieji stalai ir rašomos knygos.
Priminsiu, jog 10 Helsinkio principų yra puikiai išdėstyti šios Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto siūlomos rezoliucijos preambulėje, tai yra: sienų neliečiamumas, pagarba valstybių suverenitetui, jėgos nenaudojimas, valstybių teritorinis vientisumas ir panašiai. Todėl manau, kad mūsų rezoliucija prasideda labai teisinga gaida, kuri atliepia viso pasaulio, visų civilizuotų tautų nuomonę.
Priminsiu, jog, vadovaudamosi būtent Helsinkio principais, buvusios Varšuvos pakto valstybės taikiu būdu atkūrė savo valstybingumą. O Lietuva, Latvija ir Estija išsivadavo iš okupacijos taip pat taikiu būdu, nes Helsinkio principai numatė ir žmogaus teisių plėtrą, o ji davė savo vaisius. Savaime suprantama, jog tai, ką dabar daro Kremlius, absoliučiai paneigia ir net sutrypia bet kokius tarptautinius susitarimus ir bet kokią tarptautinę teisę. Pabandykime įsivaizduoti, kad ir kitos valstybės imtų šitaip elgtis. Perbraižyti, savavališkai perbraižyti valstybių sienas, dalintis ir grobti jų teritorijas. Mes atsidurtume labai pavojingame ir neprognozuojamame pasaulyje, kuriame visiems mums, absoliučiai visiems, gyventi būtų nesaugu ir kažin ar mes ilgai ten gyventume.
Todėl tai, ką siūlo kolega R. Žemaitaitis, išbraukti nuostatą, jog okupantų organizuotas referendumas Kryme nuo pat savo iniciatyvos ab initio yra neteisėtas, yra netinkamas, mes negalime išbraukti šio esminio sakinio.
ESBO, kuriai mes Seime taip pat atstovaujame, griežtai ir kategoriškai atsisakė siųsti stebėtojus į referendumą, nepaisydama to, kad viena iš šios organizacijos narių yra pati Rusija. H. Clinton jau prieš savaitę visiškai atvirai ir garsiai pasakė, jog tai, ką daro V. Putinas Kryme, yra lygiai tas pats, ką A. Hitleris 1938 m. darė Sudetuose, kai jis vykdė Austrijos anšliusą.
Taigi tai, ką Europos ir JAV vadovai siūlo dabar (primygtiniai bandymai grąžinti Kremlių prie derybų stalo vyksta nuolatos įvairiais diplomatiniais kanalais), yra kaip tik pačios taikiausios priemonės, kokios tik gali būti, ir tai įtvirtinta mūsų rezoliucijoje. Nieko negali būti taikesnio už kvietimą prie derybų stalo, kas vyksta Vakarų iniciatyva, bet su kuo nesutinka Kremlius.
Sankcijos, kaip kitas žingsnis tuo atveju, jeigu Rusija ir toliau ignoruotų tarptautinės bendruomenės priimtas normas, taip pat yra taiki priemonė, nes tai nėra karo priemonė. Aš labai gerai suprantu, kad Lietuvoje yra ūkio sričių, kurios būtų labai jautrios šioms sankcijoms, tai ir transporto paslaugos, ir turizmas, bet niekas nekainuos mums brangiau kaip karas, kuris bus neišvengiamas. Neišvengiamas, jeigu mes nieko nedarysime. Kiekvieną rytą perskaitau visą Vakarų spaudą, ypač lenkų spaudą. Šiandien rytą „Rzeczpospolita“ išplatino straipsnį, kaip pagrindinę žinią…
PIRMININKAS. 15 sekundžių!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). (tuojau pat.) …apie tai, jog Rusijos karinės pajėgos (220 tūkst. karių) yra pasiruošusios plataus masto invazijai į visą Ukrainos teritoriją. Aš manau, jog Lenkija, valstybė, turinti ypatingą patirtį su Rusija, turinti puikias karines pajėgas, gerą žvalgybą, tikrai žino, ką rašo. Todėl aš siūlau Lietuvos piliečiams nežiūrėti propagandinio Kremliaus melo, bet daugiau paskaityti, ką rašo mūsų kaimynai lenkai, o tie, kas mokate užsienio kalbų, pasižiūrėkite BBC, CCN ir suprasite gresiančios tragedijos mastą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi K. Masiulis. Nematau. Tuoj, matau, Mečislovai, aukštas esi, aš tave visada matau. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, liko labai nedaug laiko kalbėti, minutė ar dvi. Gal būtų galima nuspręsti taip, kad sudarytume galimybę kalbėti visų partijų atstovams? Dabar gali kalbėti tik vienas žmogus arba reikia nuspręsti, kad galėtų kalbėti abu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš vadovauju posėdžiui ir tikrai leisiu visiems kalbėti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nepaisant reglamento, tai ačiū, gerai.
PIRMININKAS. Visiems laikas buvo nustatytas, čia nėra frakcijos, jūs visi turite teisę kalbėti. Čia absoliučiai nėra jokių problemų. Kviečiu į tribūną R. Juknevičienę. Reikia tiesiog pažiūrėti į laiką, jeigu reglamentas yra 5 minutės, tai kalbame 5 minutes, jeigu 7 minutės, tai 7 minutes.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl pataisų, kurias siūlo R. Žemaitaitis. Klausimas paprastas. Kas iš tiesų į rezoliucijos projektą pasiūlė V. Putino pataisą? R. Žemaitaitis, kuris, be to, kad kartu su B. Bradausku per ES pirmininkavimą kartu pareikalavo nerodyti filmo apie Lietuvos laisvę ir Sausio 13-ąją, kad nesunervintų Rusijos ambasadoriaus, ir be to, kad varė lauk „Chevroną“, daugiau užsienio politikos reikaluose nėra dalyvavęs.
Ką reikštų toks pasiūlymas Lietuvos Seimo vardu? Tai reikštų, kad Lietuvos Seimas siūlo sugrąžinti į Kijevą V. Janukovyčių. Po vasario 21 d. susitarimo situacija pasikeitė iš esmės. Ukrainiečiai ir pasaulis pamatė neįsivaizduojamus korupcijos mastus, pamatė, kaip lobo Kremliaus statytiniai Ukrainoje. Susitarimo pasirašymo metu dar nebuvo aiškūs nusikaltimų šaudant į protestantus snaiperiniais ginklais mastai. Pone Žemaitaiti, nuvažiuokite į Ukrainą ir ten pasiūlykite žmonėms dar metams sugrąžinti į šalies prezidento pareigas Viktorą Fiodorovičių. Linkiu sėkmės!
Esu už taiką labiau negu bet kas kitas. Bet kuri kariuomenė yra tam, kad taika būtų toje žemėje. Aš noriu paklausti tų, kurie siūlo pataisą, atrodytų, visai nekaltą, dėl taikaus sureguliavimo. Žinoma, reikia dėti visas pastangas. Bet jūs man atsakykite. Jeigu po Krymo nebus sustota ir, kaip dabar baiminasi Ukrainos gynybos ekspertai, matydami sukauptą didžiulę kariuomenę aplink savo sienas, jeigu bus siekiama atkirsti Ukrainą nuo Juodosios ir Azovo jūrų, nebus apsiribota Krymu, ar mūsų rezoliucijos sakinys, kurį siūlo V. Gapšys ir B. Vėsaitė, reikštų, kad Ukrainai mes siūlome ir tuo atveju neginti savo žemių ginklu?
Vyrai ir moterys, V. Putinas ir Rusijos imperija tikrai pralaimės, nustokite kolaboruoti!
PIRMININKAS. Dėkoju rasai, kuri sutaupė laiką. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, gerbiamoji Rasa ir visi kiti, kurie man skyrė labai daug dėmesio. Iš tikrųjų, kaip matote, aš jau ir agentas, ir saugumietis, ir KGB rezervistą man gal dar pripaišysite, nors pagal metus nesu. Dabar, gerbiamoji Rasa, aš pasakysiu apie pataisas.
Kaip žinote, vasario 21 d. buvo pasirašytas susitarimas. Taip, ko gero, šiai rezoliucijai aš pritariu taip pat, kaip ir jūs, gal net daugiau, nes gyvenu Klaipėdos krašte ir labai bijau, kad jo neokupuotų. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Buvo pasirašytas susitarimas, kad nauja Ukrainos valdžia ar sena Ukrainos valdžia grįš prie 2004 m. Konstitucijos. Jeigu jūs ją įdėmiai paskaitytumėte, o siūlyčiau tą dalyką padaryti, jūs pamatytumėte, kokios galios buvo suteiktos parlamentui, kokios galios buvo suteiktos prezidentui ir kokias galias tuo metu turėjo gubernatorius. Aš jūsų, gerbiamoji Rasa, paklausiu. Jeigu dabar laikinai einantis Ukrainos Prezidento pareigas asmuo nesilaiko susitarimo, tai jis yra lygiai toks pat okupuotas… kaip ir V. Janukovyčius, lygiai tokią pat valdžią ir galią turi, kaip ir šitie. Jis dabar skiria gubernatorius, jis skiria generalinį prokurorą, skiria teisėjus ir taip formuoja savo valdžią. Todėl ir yra vienas iš pasiūlymų, kad grįžtų prie susitarimo, grąžintų šitą Konstituciją ir vadovaudamiesi Konstitucijos valdžių padalijimo principu demokratiškai išsirinktų valdžią, demokratiškai paskirtų atstovus, generalinį prokurorą, taip pat teisėjus. Tai vienas pasiūlymas.
Kitas mano pasiūlymas yra dėl tyrimų. Gerbiamoji Rasa, mes iš tikrųjų labai daug diskutuojame apie Sausio 13-osios įvykius, ir, ko gero, prisimenate, kad vienas politinis veikėjas kažkada pasakė – savi šaudė į savus. Kad dabar nebūtų tuo dalyku manipuliuojama ir diskutuojama, kad Rusijos atstovai, kurie šiandien yra okupavę tam tikrą Ukrainos dalį… mes turime pasiekti, kad tiriant šį dalyką dalyvautų tarptautinių bendruomenių atstovai. Jeigu šiandien Ukrainos valdžia, nesvarbu, teisėtai ar neteisėtai ištirs, priims ar nepriims kokį nors sprendimą, visą laiką išliks galimybė diskutuoti, o gal iš tikrųjų taip nebuvo, o gal kas nors susitarė. Ir kai visa tai tiriant dalyvaus tarptautinių bendruomenių atstovai, visam pasauliui bus pasakyta, kas iš tikrųjų buvo.
Nebijokime šios nuostatos įrašyti tam, kad ateinančios kartos, ateinantys politikai nekvestionuotų šito sprendimo. Pažiūrėkite, ką gerbiamasis V. Putinas šiandien sako: aš turiu įtarimų, kad tie, kas piketavo Maidane, patys provokavo šaudymą vienas į kitą. Ar mes toliau norime šitos diskusijos, ar toliau norime, kad Rusijos Prezidentas ar kiti tuo naudotųsi? Manau, ko gero, visi čia sėdintys sakys, kad tikrai ne.
Dabar dėl referendumo. Gerbiamieji, taip, aš šimtu procentų sutinku su jūsų pasakytomis tezėmis, kad šiandien Rusija užėmė dalį Ukrainos. Ko gero, nerasite nė vieno, kuris pasakytų kitaip. Bet, gerbiamieji, ten gyvena žmonės, kurie irgi nori to referendumo. Leiskite jums priminti Kosovo, Bosnijos ir Hercegovinos, Airijos nuolatinius balsavimus. Kažkodėl… (Balsai salėje) Gerbiamieji, na, gerbiamoji Rasa, kažkodėl mes vienu atveju pripažįstame, kitu atveju nepripažįstame. Taip, mes galime nepritarti šiam pasiūlymui. Viskas gerai, aš sutiksiu su jumis. Bet kad tarptautinės institucijos, atliekant tyrimą, dalyvautų privalomai ir kad būtų susitarimas, būtent grįžimas prie Konstitucijos ir valdžių padalinimo, aš manau, jūs pritarsite. Jeigu šiandien mes nepritarsime šioms dviem pataisoms, tai ir toliau mes politikuosime, ir toliau, kaip norėsime, taip įvertinsime šituos įvykius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju visiems tiems, kurie išsakė nuomonę savo vardu ar frakcijos vardu, mes ją išgirdome. Dėl rezoliucijos yra tam tikros procedūros. Norėčiau perskaityti Statutą, kad nekiltų jokių diskusijų arba kokių nors nesusipratimų. Tai reglamentuoja Seimo statuto 184 straipsnis „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo“. Yra trys sprendimai. „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar: pirmas, priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip viena trečioji visų Seimo narių.“ Antras, jeigu neišeis šito priimti, bus antras žingsnis – „redaguoti rezoliucijos projektą.“ Ir trečias žingsnis – „atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.“
Dabar už rezoliucijos projektą iš esmės visi pasisako, prieš nėra. Tai, gerbiamieji kolegos, susitarkime gal nekalbėti, nes bus tas pats per tą patį. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) O, jau prasideda lietuviška vienybė. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume rezoliucijos projektui, kuris yra pateiktas jums visiems, balsuojate už. Be pataisų, tiesiog už tą projektą, kuris yra pateiktas. Po to, jeigu kas nors paprieštaraus, ar bus kitokia nuomonė, mes darysime antrą žingsnį. Kas už tai, kad be pataisų pritartume rezoliucijos projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi rezoliucijos projektui po… Yra? Pritarta ir rezoliucijos projektas yra priimtas kaip pagrindas, toks pat tekstas, kuris ir buvo, be jokių pataisymų. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, judame. Toliau nėra kur judėti. Taigi skelbiu pertrauką. 12 val. vėl susirinksime į salę ir tęsime kitus darbotvarkės klausimus. Tai bus Seimo nutarimai dėl teisėjų skyrimo, Konstitucinio Teismo teisėjų.
Birute, jeigu spėsite. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dar grįžtu prie rezoliucijos. Aš kreipiuosi į konservatorius ir tiesiogiai į R. Juknevičienę. Cituoju, ką sakė Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso, svarstant Europos Parlamente analogišką rezoliuciją. Jis sakė, kad mes turime priimti principingus sprendimus, siekiant taikaus konflikto sprendimo. Tai jis irgi turbūt rusų agentas, gerbiamoji Juknevičiene?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galite visą pertrauką kalbėti, aš sutinku. Prašom, Andriau, įjungtas mikrofonas. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmas dalykas, visa rezoliucija yra skirta taikiai spręsti konfliktą. Aš nesuprantu, ką ponia B. Vėsaitė skaitė, priimdama rezoliuciją. Visa rezoliucija yra skirta tam, kad taikiai būtų sprendžiama Rusijos agresyvių veiksmų sukurta problema.
Antras dalykas. Gerbiamoji Birute, aš norėčiau čia dar kartą jus paraginti asmeniškai. Iš tikrųjų buvau labai sukrėstas vakar dienos A. Skardžiaus komisijos posėdžio, dar kartą noriu pakartoti. Kai kalbame apie valstybės saugumą, turime kalbėti ne tik apie karinį saugumą, turime kalbėti apie energetinį saugumą, informacinį saugumą ir visus kitus saugumo reikalus. Kai jūs viena ranka sakote: mes dabar jau pradėsime rūpintis valstybės saugumu, jau nebenorime (…) politikos su Rusija, o kita ranka ir toliau bandote parodyti, kad mūsų kova už energetinę nepriklausomybę buvo didžiausia Lietuvos klaida, tai, gerbiamoji Birute, aš ir toliau sakysiu, kad nustokite, galbūt net patys nesuprasdami, tarnauti tam šeimininkui, kuris jau tuoj pralaimės.
PIRMININKAS. Gerai, Birute, na…
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Kubiliau, dangstydamasis energetine nepriklausomybe ir mūsų saugumu, nedangstykite savo ekonominių nusikaltimų, kuriuos jau tiria prokuratūra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau papietauti. Truputėlį išeiti į lauką, pakvėpuoti, gauti truputėlį deguonies, aš manau, situacija bus geresnė.
Pertrauka
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Greičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-1349(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). 12 val. Tęsiame posėdį. Prašyčiau sėsti į savo darbo vietas. Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Vytauto Greičiaus paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju.“ Svarstymo stadija.
Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką į tribūną. Po vieną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė dėl V. Greičiaus paskyrimo į Konstitucinio Teismo teisėjus ir pritarė nutarimo projektui: 4 – už ir 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti yra užsirašę du Seimo nariai. Kviečiu V. Vasiliauską į tribūną.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbu ne tik įpareigotas savo frakcijos, bet norėčiau kalbėti ir Lietuvos žurnalistų vardu, nes dabartinio kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus V. Greičiaus dėka žurnalistai Lietuvoje yra saugūs. Iš Lietuvos žurnalistų nuo 1993 m. nė vienas nebuvo užmuštas, nė vienas nušautas, ir būtent todėl, kad V. Greičiaus vadovaujama Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija įvykdė teisingumą V. Lingio žudikų byloje. Prisimenant 1993 metų atmosferą, kai nė vienas Lietuvos žmogus nesijautė saugus, ir teisėjai, ir prokurorai, ir tuometinės Lietuvos policijos kriminalinės policijos policininkai rizikavo savo ir savo šeimų saugumu ir gyvybe, vis dėlto teisingumas buvo įvykdytas.
Primenu, kad tuo metu priimtas mirties nuosprendis buvo paskutinis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tačiau šis mirties nuosprendis tapo visiems Lietuvos žurnalistams saugumo skydu, nes po to niekam: nei banditams, nei politikams, nekilo noro kišti nagų prie Lietuvos žurnalistų. Agituoju visus balsuoti už V. Greičių, nes jūs balsuosite už teisingumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nors užsirašiau prie vieno kandidato pavardės, bet keletą žodžių noriu pasakyti dėl bendro šito teikiamo paketo, neišskirdamas kurio nors kandidato. Noriu informuoti, kad mūsų frakcija sutarė, jog dėl visų kandidatūrų balsuoja laisvai. Kokių nors akcentų dėl vienos ar kitos kandidatūros mes nereiškiame, o frakcijoje susitikus diskutavome daugiausia apie visiems puikiai žinomą dabartinio Konstitucinio Teismo nutarimą, liečiantį vadinamuosius krizinius atlyginimus, jų koeficientus taip pat patiems Konstitucinio Teismo teisėjams. Lyg ir bendrai sutarėme, kad teisiškai reikia išspręsti situaciją dėl ateities, kad Konstitucinis Teismas nepakliūtų į tokią padėtį, kad turėtų nagrinėti klausimus, kuriuose būtų galima matyti ir jų kokį nors privatų interesą. Čia kolegos minėjo dar tą faktą, kad beveik visi Konstitucinio Teismo teisėjai yra aukštųjų mokyklų dėstytojai ir neretai tenka jiems nagrinėti Aukštojo mokslo įstatymo atskirų nuostatų konstitucingumą. Tai čia vėlgi gal ne taip jautriai, bet tam tikras interesų konfliktas gali būti matomas. Na, taip pat lyg ir bendrai išreiškiame apgailestavimą, kad, deja, dabartinės sudėties Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas tą minėtą atlyginimų klausimą, visiškai pamiršo tokį svarbų principą kaip solidarumas. Negalėčiau tvirtinti, kad dabartiniai kandidatai labai jau ryškiai pasakė, kad jie būtų gynę tą principą ar ateityje gintų, bet kažkoks toks supratimas tos situacijos iš jų pusės buvo išreikštas.
Kai kurie mūsų kolegos pageidavo, vėlgi tam tikras atsakas lyg ir buvo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai būtų rašomi skaityti ne tik kvalifikuotų teisininkų bendruomenei, bet kad būtų jie rašomi taip, kad būtų suprantami neturinčiam teisinio išsilavinimo piliečiui, t. y. pageidavimas ieškoti paprastesnės, žmogiškesnės kalbos nutarimams ir aiškinimams. Tai tokie mūsų daugiau pageidavimai.
Na, o dabar, vertindamas bendrai tą teikiamą paketą, aš pasakysiu, kad tarp teikiamų kandidatų iš esmės nėra nė vieno konstitucinės teisės specialisto. Tai yra, aš matau, jau sisteminė bėda, nes, paskyrus štai tris kandidatus, iš devynių Konstitucinio Teismo teisėjų tik du bus konstitucinės teisės specialistai. Nors yra atitinkamos katedros, atitinkamos specializacijos, bet štai bus maždaug, taip apytikriai galima sakyti, trys baudžiamosios teisės specialistai, vienas civilinės ir trys tarptautinės teisės specialistai. Tai, žinoma, yra svarbios teisės šakos, bet kai dalinamos užduotys išvadų rengėjams, man atrodo, žiūrima į tą specializaciją ir tiesiog tada kai kuriems teisėjams tenka labai didelis krūvis, kai kuriems labai kuklus. Aš neatsitiktinai pateikimo metu klausiau pono V. Greičiaus, kiek yra buvę nagrinėjamų atvejų, susijusių su baudžiamąja teise. Tai dėkui, šiandien ponas V. Greičius frakcijoje atsakė. Apibendrintai aš pasakyčiau, kad būna apytikriai po du atvejus iš tos srities per metus. Vadinasi, trys specialistai, galima sakyti, turės po dvi bylas per metus, kai jie galimai bus išvadų rengėjai. Aš vis dėlto ateityje raginčiau tuos aukščiausius valstybės pareigūnus, kurie teikia kandidatūras, paieškoti labiau konstitucinės teisės specialistų, nes atitinkamos katedros, man atrodo, jų išugdo pakankamai.
Na, ir gal dar mums patiems pamąstyti. Siūlyčiau pagalvoti, ar yra prasmingas Konstitucijoje esantis reikalavimas, kad Konstitucinio Teismo teisėjas gali dirbti tik vieną kadenciją? Jeigu nebūtų tokio draudimo, aš manau, mes galėtume matyti siūlomus dar kartą labai kvalifikuotus teisininkus, buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus. Neturint tos galimybės, aš bijau, yra siūlomi šiek tiek kuklesnės kvalifikacijos teisininkai. Siūlyčiau visų frakcijų atstovams pagalvoti, ar nebūtų prasminga tokią nedidelę pataisą padaryti, nes kitur teismuose teisėjai kokių nors apribojimų neturi ir gali dirbti labai ilgai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo balsavimo nėra. Motyvai. Ar yra norinčių kalbėti dėl pono V. Greičiaus? Taip. Užsirašė kalbėti už du. Ar norite? (Balsai salėje) K. Glaveckas nori dar tarti keletą žodžių.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti kelis žodžius už kandidatą į Konstitucinio Teismo teisėjus V. Greičių. Pažįstu šį žmogų iš tikro labai seniai kaip padorų, sąžiningą ir iš tikro mylintį Lietuvą, ir suprantantį teisę, tikrai aš jį palaikysiu. Noriu gal papildyti truputėlį arba kreiptis į savo kolegą J. Razmą, kuris vertino teisėjų kokybę ir viską. Aš irgi būdamas ekonomikos profesoriumi galėčiau vertinti daugelio žmonių ekonomines žinias, bet aš, deja, to nedarau. Todėl manau, kad pats gyvenimas ir pats patyrimas, kurį perėjo šis teisėjas per visas stadijas nuo 1976 m., iš tikro rodo, kad jis yra doras, sąžiningas, labai kvalifikuotas ir tikrai gali būti rimtu kandidatu į Konstitucinį Teismą.
Dėl Konstitucinio Teismo sudėties, aš nemanau, kad visi Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų būti tiktai Konstitucinės katedros absolventai. Aš, pavyzdžiui, pasigesčiau ekonominių žinių turinčių teisėjų, nes, kaip rodo mūsų praktika, Konstitucinis Teismas tam tikra prasme priima sprendimus, kurie kelia abejonių mūsų galimybe juos įgyvendinti ekonomine prasme, ekonominių argumentų, kiek man teko pačiam dalyvauti Konstituciniame Teisme, ne visuomet yra išklausoma arba jais remiamasi. Ir man susidarydavo įspūdis, kad daugiau remiamasi kokiais kitais teisiniai dalykais, o ne tuo realiu ekonominiu gyvenimu ir ekonominėmis realijomis.
Todėl aš asmeniškai tikrai palaikau šią kandidatūrą ir siūlau kolegoms taip pat palaikyti šitą V. Greičiaus kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš turiu pasitaisyti, turėjau kreiptis į poną V. Greičių ir paklausti. Gal jūs norite, jūs turite tokią teisę, iki 10 minučių pasisakyti dabar? (Balsas salėje) Nenorite. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos… Vida Marija irgi nori kalbėti? Jeigu norite, negaliu nesuteikti teisės. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Teisingai. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kas žmogų puošia? Patirtis, dorumas ir sąžiningumas bei kvalifikacija. Ir man atrodo, kad gerbiamasis pretendentas V. Greičius šias visas mano iškeltas mintis atitinka. Todėl kviečiu palaikyti jo kandidatūrą ir balsuoti už jį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam. Gerbiamieji kolegos, slapto balsavimo biuletenius pasitvirtinsime po visų kandidatų aptarimo. Bus slaptas balsavimas, primenu. Baigiame svarstymo procedūrą dėl pono V. Greičiaus.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1276(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome kitą Seimo nutarimą – „Dėl Elvyros Baltutytės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė E. Baltutytės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui skirti ją Konstitucinio Teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Gerbiamoji pretendente ponia Elvyra Baltutyte, ar jūs norite?.. Atsisakote. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, motyvai. Motyvų irgi… Suprantu, kad nekilo jokių problemų. Slaptas balsavimas vyks kartu dėl trijų kandidatų.
12.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-1351(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome trečią Seimo nutarimo projektą – „Dėl Danutės Jočienės paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėja“. Vėl kviečiu į tribūną J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė D. Jočienės kandidatūrą ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui, kad ji būtų skiriama Konstitucinio Teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje nematau užsirašiusių kalbėti. Gerbiamoji Danute, ar jūs norėsite išnaudoti savo galimybę dar kartą kreiptis į Seimo narius? Ačiū. Nenori.
Gerbiamieji kolegos, motyvai. Z. Žvikienė nori kalbėti už. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai trumpai. Iš tikrųjų tiesiog noriu pasidžiaugti, kad toks kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus yra kaip gerbiama D. Jočienė. Manau, kad įgyvendinant konstitucines normas ir apginant žmogaus teises iš tikrųjų šitas kandidatas prisidės labai daug prie šitų nuostatų įgyvendinimo. Dar kartą dėkoju, kad yra toks kandidatas ir kviečiu palaikyti gerbiamąją D. Jočienę.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jeigu Konstituciniame Teisme bus žmogus, kuris labai gerai išmanys žmogaus teises, tikrai Konstituciniam Teismui nuo to blogiau nebus. Mes turėsime kvalifikuotą teisėją, kuri papildys tą būrį, priims teisingus sprendimus. Kaip susidariau bendrą įspūdį frakcijoje, tikrai atstovaus Lietuvai ir atstovaus mums Seime, ir priims teisingus sprendimus. To ir palinkėčiau. Manau, kad jūs už ją taip pat balsuosite.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Taip, būtų neteisinga, jeigu tiktai vien moterys agituotų. Aš taip pat norėčiau kalbėti už D. Jočienės paskyrimą. Vertinu jos aukštą kvalifikaciją ir ypač didelę patirtį dirbant Europos Žmogaus Teisių Teisme. Taigi nekelia abejonių iš tikro, kad šis žmogus gali labai kompetentingai ir našiai dirbti mūsų Konstituciniame Teisme. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, procedūros baigtos. Noriu, kad mes pasitvirtintume slapto balsavimo biuletenius. Jame bus įrašyta dėl Seimo nutarimo dėl vieno iš teisėjų paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju arba teisėja ir yra trys langeliai: už, prieš, susilaikom. Kaip tradiciškai yra Seime, išbraukiate tuos du langelius, kurie jums nepatinka. Paliekate tą, už kurį pasisakote. Balsavimas bus nuo 14.00 val. Ar galime bendru sutarimu pritarti biuleteniui? Pritariame. (Balsai salėje) Dabar negalime, nes daugelis Seimo narių yra įspėti, kad balsavimas bus 14.00 val., todėl… (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, nesiginčykite! Jūs galėsite tuo metu, kol vieni stovės eilėje, papietauti. Antanai, aš jums suteikiu tokią teisę.
Noriu priminti balsų skaičiavimo grupę: R. Ačas, R. Juknevičienė, V. Kamblevičius, V. Kravčionok, D. Kuodytė, M. A. Pavilionienė, A. Stancikienė ir D. Ulickas.
Gerbiamieji kolegos, nepulkite iškart pietauti, o eikite atlikti pareigos ir darbo. Balsavimas vyks iki 14.40 val. Nuo 14.00 val. iki 14.40 val. Rezultatai bus skelbiami vakariniame posėdyje.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl ekspertų grupės, kuri turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-1584 (pateikimas ir svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, mes turime šiek tiek laiko iki Vyriausybės valandos. Kviesčiau J. Sabatauską pateikti rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl ekspertų grupės, kuri turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavime paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sudarymo“ projektą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, vykdydamas Seimo protokolinį nutarimą, kuriuo buvo pavesta komitetui parengti tokį projektą, jį parengė. Aš norėčiau perskaityti 1 straipsnį. Vadovaudamasis būtent Referendumo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi Seimas nutarė sudaryti ekspertų grupę, kuri turi pateikti išvadą dėl piliečių reikalavimo paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo teikiamo sprendimo teksto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokiai grupei siūloma vadovauti Europos teisės departamento direktoriui D. Kriaučiūnui, pavaduotojas būtų profesorius V. Sinkevičius. Taip pat grupėje būtų docentė I. Daukšienė, S. Stačiokas, taip pat Vilniaus universiteto docentas V. Vaičaitis ir profesorius I. Vėgėlė. Iš šešių grupės narių trys yra aiškūs konstitucinės teisės specialistai, du yra Europos Sąjungos ir vienas tarptautinės teisės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Juliau, sakykite, du tokie trumpi klausimai. Iki kada darbo grupė turi baigti darbą ir kas nustatė darbo grupės tokią sudėtį, kokią jūs dabar paminėjote, pavardes?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vykdydamas Seimo protokolinį nutarimą, siūlo Seimui tokią darbo grupės sudėtį. Taip pat protokoliniame nutarime aiškiai apibrėžta data, iki kada grupė turi pateikti išvadą – kovo 20 d. Seimas…
PIRMININKAS. Dėkojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …prieš kelias dienas…
PIRMININKAS. Antradienį dėl šito nutarimo mes balsavome. Buvo 17 d. ir 20 d., o buvo balsuota už 20 d. Klausia V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, kiekvienas veiksmas turi turėti bent menkiausią prasmę. Kokią prasmę turės šitos ekspertų grupės išvados, jeigu jos neįpareigojančios, jos neprivalomos? Ar tik formuojant visuomenės nuomonę?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Negalima sakyti, kad neturės jokios prasmės. Ekspertų grupė pateiks išvadas, kurios bus paskelbtos. Seimas privalės jas paskelbti viešai visai tautai, visai visuomenei, kad ji žinotų, ką sako specialistai. Aš nežinau, kokią išvadą jie pateiks, bet kad tauta turi būti informuota visais atvejais. Mes esame atvira visuomenė. Mes negalime nuo tautos slėpti specialistų išvadų.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu priminti – mus tai įpareigoja daryti Referendumo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis. Ją galima taisyti, bet kol kas ji egzistuoja.
Paskutinis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Jau čia buvo paklausta dėl grupės sudėties, kas siūlė, bet aš norėčiau dar paklausti, ar buvo dar daugiau tų kandidatų, ar tiek, kiek jūs ten šešis paminėjote, tiek siūlėte, tiek ir įrašyta? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Buvo svarstomos ir kitos kandidatūros, bet ne visi… Reikia ir tų žmonių suderinimo, kad jie sutiktų, kad jie galėtų, ir panašiai, nes pernelyg trumpas laikas jiems suteikiamas – tik viena savaitė. Supraskite, tai žmones labai įpareigoja.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norintis kalbėti prieš šitą nutarimo projektą yra P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro Referendumo įstatyme yra nuostata, kuri leistų sudaryti ekspertų grupę, bet prisiminkime, kaip atsirado būtent šito įstatymo nuostata. 1994 m., kai konservatoriai inicijavo piliečių referendumą dėl neteisėto privatizavimo nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos, būtent tada atsirado tokios pataisos, kurios blokuotų tautos valios išraišką referendumo būdu. Buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. 1994 m. liepos 22 d. Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai pasisakė, kad jokia ekspertų grupė negali riboti aukščiausios tautos valios išraiškos, todėl po to ir atsirado pataisos (cituoju 14 straipsnio 2 dalį), kad „Seimas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ši išvada negali būti pagrindas neskelbti referendumo.“ Aišku, tai palieka galimybę vienaip ar kitaip vilkinti referendumo priėmimą arba bandyti tokiu būdu susiaurinti galimybę išreikšti tautai savo valią.
Mes visi čia suvokiame, kad šitas kreipimasis į ekspertus reikalingas tam, kad būtų užvilkintas laikas. (Balsai salėje) Tada ir balsuokime. Tie, kurie balsuoja už, yra už tai, kad tas laikas būtų vilkinamas. Tuo mes išreiškiame nepasitikėjimą žmonėmis, kurie tikrai sąmoningai galėtų išreikšti savo nuomonę referendume, ir atsitiks taip, kad referendumas įvyks. Jeigu įvyks tada, kada žmonės jaus, kad jais pasitiki, rezultatai gali būti visai kitokie, nei tikisi referendumo organizatoriai.
PIRMININKAS. Už kalbės E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pirmiausia turbūt reikia labai aiškiai pasakyti, kad ekspertų išvada niekaip negali sustabdyti ar užkirsti pačios referendumo iniciatyvos. Referendumo įstatymo 14 straipsnis ir numato tokios ekspertų grupės sudarymo galimybę.
Kita vertus, manau, kad referendume dalyvaujantys piliečiai turi turėti išsamų vaizdą ir išgirsti ne tik referendumo iniciatorių argumentus, bet ir konstitucinės teisės specialistų argumentus ir patys po to savanoriškai priimti savo sprendimą dalyvaudami referendume. Todėl man atrodo, kad yra visiškai racionalus Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas sudaryti iš tikrųjų autoritetingą ekspertų grupę, kuri per tikrai trumpą laiką ir konstatuotų, ar šita iniciatyva ir konkreti formuluotė prieštarauja dabar galiojančiai Konstitucijai, ar ne. Dėl to žmonėms bus tik lengviau apsispręsti dalyvaujant referendume.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo dvi skirtingos nuomonės, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 58, prieš – 8, susilaikė 11. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Yra siūloma ypatinga skuba. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sutarta.
Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Yra. P. Urbšys yra užsirašęs diskutuoti. Prašome į tribūną. Ar jūs atsisakote? Dėkojame.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Nesiginčykime. Kas pritaria Seimo nutarimui „Dėl ekspertų grupės“, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 71, prieš – 6, susilaikė 7. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atsiklausti jūsų. Yra statutinis reikalavimas – 3 valandų pertrauka. Ar mes galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Neprieštaraujate? Niekas? (Balsai salėje) Aš atsiklausiu. Todėl, jeigu… Tada balsuojame. Kas pritaria, kad nedarytume 3 valandų pertraukos? (Balsai salėje) Palaukite, tam ir yra Seimo dauguma, kuri nuspręs. Šiuo atveju mes nedarome jokio didelio nusikaltimo. Balsuosime po pietų. Per šoninį mikrofoną. Minutėlę!
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, čia negalima remtis daugumos persvara. Tiesiog, jeigu yra ketinančių siūlyti pataisas ir…
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Supratau, jis pritaria A. Stancikienės siūlymui. Priėmimas vyks popietiniame posėdyje. Dėkoju.
12.30 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Vilkausko peticijos“ priėmimas
Ponas P. Čimbaras sėdi savo vietoje, todėl jį kviečiu su visu peticijų paketu. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kęstučio Vilkausko peticijos“ projektas.
P. ČIMBARAS (DPF). Laba diena. Komisija 2014 m. sausio 22 d. posėdyje iš esmės išnagrinėjo K. Vilkausko peticiją „Dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti ją. Pateiktas pasiūlymas šį kodeksą pakeisti taip, kad nuteistieji turėtų teisę į trumpalaikį pasimatymą internetu, naudojant Skype ir kitas programas.
Komisija priėmė sprendimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento pateiktas nuomones. Taip pat manome, kad Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta pakankamai priemonių socialiniams ryšiams su sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis palaikyti. Pažymėtina, kad priėmus pareiškėjo siūlomus kodekso pakeitimus, įkalinimo įstaigos susidurtų su ekonominėmis, žmogiškųjų resursų bei kontrolės problemomis, reikėtų papildomų materialinių išteklių įrangai įsigyti, įsteigti papildomus etatus, įrengti atskiras patalpas, būtų susidurta su pasimatymo internetu kontrolės problemomis.
Atsižvelgdamas į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? (Balsai salėje) Pritariame.
12.32 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Povilaičio peticijos“ priėmimas
Antrasis Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Romualdo Povilaičio peticijos“.
P. ČIMBARAS (DPF). Komisija šių metų sausio 22 d. išnagrinėjo R. Povilaičio peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo“ ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą „skubiai priimti įstatymą, atkuriantį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio tokią redakciją, kokia ji buvo iki 2009 m. balandžio 28 d.“, t. y. kad ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, būtų lygi 85 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Kaip visi žinote, šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto lėšų tik 40 % ligos pašalpa mokama imtinai nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos iki septintos, o nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos mokama 80 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Komisija priėmė sprendimą tenkinti pateiktą pasiūlymą, atsižvelgusi į Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas nuomones, komisijos posėdyje pateiktus ekspertų paaiškinimus, taip pat atsižvelgusi į tai, kad šiuo metu galiojančios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio nuostatos skatina dirbančius žmones vengti gydytis gydymo įstaigose, susirgus eiti į darbą, kad nebūtų prarasta žymi darbo užmokesčio dalis. Šiuo metu susiklostė ydinga praktika, kai sergantys darbuotojai, eidami į darbą, rizikuoja ne tik savo sveikata, bet kartais ir gyvybe, be to, platindami infekcinius susirgimus, kelia grėsmę savo šeimai, bendradarbiams ir aplinkiniams.
Labai norėčiau pažymėti, kad 40 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio šiuo metu yra 476… 61 Lt. Pašalpos dydis labai skaudžiai atsiliepia šeimos biudžetui, nes ne tik labai sumažėja šeimos pajamos, bet dar reikia pirkti vaistų, mokėti už procedūras, o argumentai dėl ligonių piktnaudžiavimo laikinojo nedarbingumo pažymėjimais yra nepagrįsti, nes nedarbingumo pažymėjimus išrašo medikai, o ne patys pacientai. Be to, „Sodros“ darbuotojai turi teisę gauti informaciją apie paciento sveikatos būklę, diagnozes, todėl gydytojų konsultacinės komisijos turėtų aktyviau tikrinti asmenims išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumą.
Labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, laikinas pensijų, atlyginimų ar teisės aktais numatytų išmokų sumažinimas pagrįstas tol, kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija. Nelikus itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, turi būti taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų, pensijų ar teisės aktais nustatytų išmokų dydžiai.
Deja, atsitiko visiškai kitaip: 2009 m. pabaigoje priimant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, gerokai sumažinusį pensijas, rentas, kompensacijas, išmokas vaikams, motinystės ir tėvystės pašalpas, taip pat ir ligos pašalpas, buvo teigiama, kad šios išmokos mažinamos laikinai – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – ekonominės krizės laikotarpiu.
Tada taip pat buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės socialinio draudimo pašalpoms negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų dydžių, tai yra keturių dydžių sumos, ir kad ši nuostata galios laikinai – iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. buvo priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, dar labiau sumažinę ligos pašalų dydžius. Buvo nustatyta, kad ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 %, o nuo laikinojo nedarbingumo aštuntosios dienos – 80 % pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Maksimalus ligos pašalpos dydis buvo sumažintas dar labiau – nuo 4 iki 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos. Tai yra nuo 4761 Lt. Taigi, nors buvo žmonėms žadėta, kad ligos pašalpos bus sumažintos laikinai, jos buvo ne tik neatkurtos, bet dar labiau sumažintos.
Atsižvelgdamas į visa tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pareiškėjų pasiūlymą pakeisti įstatymą taip, kad būtų atkurti ligos pašalpos ikikriziniai dydžiai. Atėjo laikas keisti praktiką, kai ryšys tarp dirbančiojo į „Sodrą“ sumokamų įmokų ir vėliau jo gaunamų išmokų yra labai silpnas. Socialinės, motinystės, nedarbo ir ligos pašalpos turėtų tiesiogiai priklausyti nuo darbingo laikotarpio metu sumokėtų įmokų. Priešingu atveju vėl galėsime sulaukti Konstitucinio Teismo nutarimo, kad ligos pašalpų sumažinimai, padaryti 2011 m., gali prieštarauti Konstitucijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Matau, yra norinčių kalbėti už ir prieš. Petrai, jums dėkoju už kalbą, jūsų misija baigta. Už kalba B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, paprastai žmonės serga pirmąsias tris dienas, tokia yra statistika. Iš tikrųjų tas ligos pašalpos sumažinimas buvo krizės padarinys. Manyčiau, kad krizė traukiasi, o ekonomika grįžta į normalias vėžes ir tikrai reikia atkurti. Šiam siūlymui pritarė ir Trišalė taryba, profesinės sąjungos. Dėl to, kad sirgdami žmonės eidavo į darbą, pasitaikydavo netgi ankstyvų mirčių darbe, nes žmonės nenorėdavo prarasti darbo užmokesčio, o jis ir taip Lietuvoje nėra didelis. Manyčiau, tikrai atėjo laikas atkurti tuos dydžius, bet šiaip jau reikėtų gauti Vyriausybės išvadą, nes reikia skaitytis ir su valstybės finansinėmis galimybėmis. Jeigu tai įsigalios tik nuo kitų metų sausio 1 d., tai, manyčiau, visai užtenka laiko, kad tą būtų galima padaryti. Bet šiaip pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį ir perspėti mūsų valdančiąją daugumą, kuri taip lengva ranka pritaria tokiems dalykams, kainuoja nuo 250 iki 300 mln. tas apkarpymas. Mes kalbame apie socialinio draudimo įmokas, apie jo įmokas. Jeigu, kaip anksčiau buvo, ligos ir motinystės… ligos pašalpos viršija išmokas, tai vienintelis šaltinis, iš kurio jos yra padengiamas, – iš mūsų pensijų. Jeigu tarifas nesubalansuotas, pensininkai dengia šitas išmokas.
„Sodros“ reforma, kurią jūs turėjote vykdyti jau dvejus metus, nevykdoma. Tarifai nesubalansuoti. Maža to, mes sužinojome, kad Seimo patvirtintos „Sodros“ pertvarkos gairės, kurios buvo pavedimas vykdyti mūsų „Sodros“ reformą, dėl kurios aiškiai dėl visko sutarta… Pasirodo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nesuderinusi nei su komitetu, nei su Seimu, nei su niekuo, paskelbė konkursą naujom gairėm sudaryti ir konkursui išleido 3,2 mln. Lt. Tai klausimas: jūs pagalvokite, ką jūs darote? Šitoje srityje aš pritarčiau tom pataisom kaip tokiom, bet nematau galimybių jų realizuoti, kadangi „Sodros“ reformos jūs nedarote ir nedarysite iki savo kadencijos pabaigos, ir čia bus tiesiog tik žmonių apgavystė. Taigi, priimkite kaip perspėjimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Rimantui. Norėčiau šiek tiek patikslinti, kad sveikatos draudimas „Sodrai“ nėra nuostolingas, jeigu žiūrėtume pagal balansą. (Balsai salėje) Supratau, ligos.
Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame. Balsuojame, ar tenkiname Peticijų komisijos sprendimą, ar atmetame. Komisija siūlo tenkinti, ir Vyriausybė tada turi atsižvelgti, žiūrėti, svarstyti, galbūt ne nuo kitų metų, gal anksčiau ar vėliau, bet šitą klausimą grąžinti ar kitaip spręsti.
Už balsavo 58, prieš – 1, susilaikė 7. Peticijos komisijos sprendimui yra pritarta. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui trumpai pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius.
12.42 val.
Akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1147, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1148 (pateikimas)
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Mielieji kolegos, laba diena. Kviečiu A. Sysą pateikti du klausimus: 2-7a ir 2-7b, registracijos Nr. XIIP-1147 ir Nr. XIIP-1148. Prašom, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą. Mes trumpiname popietinę darbotvarkę, kadangi dar turime keletą minučių laiko iki Vyriausybės posėdžio.
Leiskite jums pristatyti du įstatymų projektus: dėl Akcinių bendrovių įstatymo vieno straipsnio pakeitimo ir dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo. Esmė yra tokia, kad mūsų Darbo kodekse yra numatytas informavimas ir konsultavimas, apie tai mes dažnai kalbame, mūsų partinėse programose, Vyriausybės programose apie tai daug kalbama ir rašoma būna. Tas socialinis dialogas ir informavimas, konsultavimas iš lėto vyksta, bet dar 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14 dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimo su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje…
Todėl atsižvelgiant į profsąjungų reikalavimus ir prašymus, ir Europos direktyvą, kad darbuotojų atstovai galėtų dalyvauti valdybose, išsakyti savo poziciją, kad jų nuomonė būtų išgirsta, ir siūlomi padaryti šitie pakeitimai. Manau, kad yra gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Kauno miesto trišalė taryba dar 2011 m. pritarė, ir jie dalyvauja savivaldoje, gali kitose institucijose. Aš manau, mes dažnai kalbame apie darbo rinką, kad pradeda trūkti darbuotojų, kad mūsų darbuotojus ne visada išgirstame, kad santykiai ne patys geriausi, jeigu mes žiūrime į Darbo inspekcijos rezultatus ir kreipimusi į ją. Todėl manau, kad tai paprasčiausiai pasitarnautų geresniam supratimui, ir abipusė nauda būtų tiek įmonių vadovams, kadangi išgirstų darbuotojų atstovus, ar tarybų, ar profsąjungų, ką jie galvoja, ką jie mano ir, manau, kad dėl to santykiai darbo rinkoje tikrai tik gerėtų. Todėl ir siūlau pritarti šioms nedidelėms pataisoms, jų laukia ir darbuotojai, ir priimta direktyva.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, užsirašiusiųjų yra trys. Pirmasis klausia E. Jonyla. Prašom, kolega.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs įstatymu tik įpareigojate išklausyti darbuotojų atstovų nuomonę, tačiau tai nenumatoma kaip privaloma tvarka juos informuoti susijusiais klausimais. Gal aš ne taip ką supratau? Dėkui.
A. SYSAS (LSDPF). Dažniausiai post factum informaciją gauna darbuotojai, kai jau įvyksta koks nors sprendimas. Ypač turiu omeny tas įmones, kai jos yra reorganizuojamos, uždaromos, vyksta bankroto procesai, dažniausiai darbuotojams apie tai nekalbama, pasakoma paskutiniu momentu, arba dažnai būna tokių smulkesnių įmonių, kai ateina ir randa tuščias patalpas, kuriose dirbo, ir dingusią visą įmonę. Aš manau, ženkime žingsnį, kad būtų galimybė kalbėtis, įstatymo tvarka įpareigotume elementariai pasikviesti, gal ir išgirs. Gal iškart nespręs, bet kad būtų nuomonė išklausyta. Aš manau, dėl kalbėjimosi visada sprendimai yra geresni.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas. Prašom, kolega.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pirmame Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime kalbama apie visuotinį akcininkų susirinkimą. Dabar apie darbuotojo atstovus. Ar visi atstovai galės dalyvauti, nes dažnai būna, kad įmonėje, tarkime, bendrovėje yra kelios profsąjungos. Ar čia gali būti, kad administracija selektyviai pasirinks kažkokį, tarkime, jai palankios profsąjungos atstovą, o kitiems neleis pasisakyti aktualiausiais bendrovės klausimais? Ar į šitą bus galima kaip nors reaguoti, ar privalo leisti pagal šį įstatymą pasisakyti visiems darbuotojų atstovams?
A. SYSAS (LSDPF). Dėkoju už klausimą, kolega. Aš norėčiau pasakyti, kad protingas darbdavys visada leis visiems pasisakyti, aišku, ne turgų daryti, ir nuo to niekas nenukentėtų. Bet mūsų Darbo kodekse yra apibrėžta, kas yra darbuotojų atstovai. Jie apibrėžti įstatyme, tai yra ar profsąjungos deleguotas atstovas, ar Trišalės darbo tarybos. Šiuo atveju, jeigu yra sutarimas, kad keli atstovauja rotaciniu principu… Jeigu veikia kelios profesinės sąjungos, jos turi sudaryti tarybą ir deleguoti, kas atstovauja. Tai apibrėžta įstatyme.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, norėjau tik pasitikslinti, ar čia kalbama konkrečiai tik apie Akcinių bendrovių įstatymą, ar įeina ir Uždarųjų akcinių bendrovių?
A. SYSAS (LSDPF). Įeina. Todėl mes ir keičiame du įstatymus, ir vieną, ir kitą, kad būtų ir akcinėse bendrovėse, ir uždarosiose akcinėse bendrovėse tie patys procesai, kad nesiskirtų vienų ar kitų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Ne? Nėra norinčių. Galime. Pritarta bendru sutarimu. Ką gi, kolegos. Komitetai. abiem atvejais pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? O papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bei Audito komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Data, žinoma, bus šių metų gegužės 8 d. Spėsime. Ačiū.
Mielieji kolegos, pirmininkavimas grįžta į A. Syso rankas. Jis buvo trumpam perdavęs šias pareigas man ir, atrodo, aš su jomis susitvarkiau. Algirdai, prašau tęsti savo veiklą.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Ačiū, Petrai. Gerbiamieji kolegos, neseniai aš mačiau E. Masiulį, gal jis galėtų dar vieną klausimą pristatyti, bet kažkur dirba.
12.50 val.
Informaciniai pranešimai
Tai leiskite perskaityti pareiškimą dėl Lietuvos kariuomenės ir savanorių rėmimo parlamentinės grupės sukūrimo.
„Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kreipiamės į jus, siūlydami sukurti parlamentinę grupę, kuri būtų skirta Lietuvos kariuomenės ir savanorių rėmimui.“ Pirmasis su pagarba pasirašė P. Auštrevičius. Tokių yra daug. Ar galime sutikti, kad ji įkuriama? (Balsai salėje) Įkuriama. Bus sąrašas, jeigu kas nors norės įsirašyti, prašom.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjų daugiau salėje neturime, 9 minučių pertrauka.
13 val. – Vyriausybės valanda.
Pertrauka
13.00 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, lygiai 13 val. Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis tradiciškai klausia opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų norėčiau paklausti vieno esminio klausimo, susijusio su nacionalinio saugumo, Europos saugumo reikalais, kitaip sakant, su Ukrainos reikalais. Gal jūs galėtumėte, pasinaudodamas šia tribūna, šiek tiek plačiau išdėstyti, kaip jūs matote situaciją? Tikrai vertiname užsienio reikalų ministro aiškias nuostatas, Prezidentės labai aiškias ir ryškias nuostatas. Jūsų pasakymai kartais kelia tam tikrų abejonių. Mano klausimas ne dėl to. Iš tiesų mes dabar labai daug kalbame apie pačią artimiausią situaciją – referendumą Kryme, galimus karinius konfliktus, daug kalbame apie savo karinį saugumą (gerai, kad amerikiečiai atskrenda). Bet žiūrint platesne prasme, giliau, to, kas dabar vyksta Ukrainoje, pasekmės…
PIRMININKAS. Labai prašyčiau, viena minutė klausti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Baigiu.) …ir Rusijos agresyvi politika iš tikrųjų gali turėti įtakos ir mūsų energetiniam apsirūpinimui tiek elektra, tiek dujomis, gali turėti įtakos daugeliui kitų dalykų, ekonominės sankcijos, be abejo, turės įtakos mūsų verslui. Lenkijos premjeras yra sudaręs specialią patikimų, autoritetingų politikų, opozicijos ir valdančiosios koalicijos, grupę, kuri kas savaitę renkasi ir aptaria įvairių…
PIRMININKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baigiu.
PIRMININKAS. Nebaigiate niekaip, aš nutrauksiu klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip jūs matytumėte Lietuvos vidaus tvarkymąsi esant šiai situacijai?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Pirmiausia norėčiau jus patikslinti, kad mano ir Prezidentės pasisakymai šiuo klausimu nė kiek nesiskiria ir su ja tie klausimai yra derinami. Mano gal netgi buvo išsakyta per daug griežta pozicija, kad tarptautinės derybos turėjo prasidėti anksčiau, jos turėjo būti vykdomos stipriau, kalbant apie Europos vadovus, kurie renkasi į Europos Vadovų Tarybą.
Dabar dėl jūsų pasiūlymo. Taip, pasiūlymas yra geras, priimtinas. Galiu pasakyti, šiandien netgi jau teko susitikti su Pramonininkų konfederacijos vadovu ponu R. Dargiu, taip pat su Veterinarijos ir maisto tarnybos vadovu. Jūs tikriausiai neturite paskutinės informacijos ir čia nėra ko slėpti. Iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktų jau negalima nei reeksportuoti, nei eksportuoti, nei importuoti. Pavyzdžiui, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos per „Smeltės“ šaldytuvą, sakyčiau, gabeno paukštienos šlauneles, tai ir Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija gavo nurodymą: prašom eksportuoti per kitus uostus, kurie nepriklauso Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims. Bet aš kalbu apie Lietuvą. Aš ir pats skaičiau tuos raštus, nes šiandien teko kalbėtis ir su „Smeltės“ generaliniu direktoriumi, ir su Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovais. Aptarėme netgi kitus klausimus, ką jūs minėjote, ir dujų importą iš „Gazpromo“. Aš manau, kad kitą savaitę būsite ir jūs pakviesti, mes šį darbą jau esame pradėję dirbti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Įspėju visus kolegas. Suformuluokite klausimą iš karto, nes po minutės aš nutrauksiu, nes šiandien labai daug yra užsirašiusių, kad daugiau žmonių galėtų paklausti. Gerbiamasis Andriau, jūs turite 20 sekundžių antrajam klausimui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ką reiškia 20?
PIRMININKAS. Nes išnaudojote pirmajam.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne ne, čia jūs taip negalite sujungti.
PIRMININKAS. Aš galiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne ne, niekaip negalite, nėra taip. (Balsai salėje) Gerbiamasis krašto apsaugos ministre, ačiū, vakar mes su jumis gerai pasikalbėjome, bet aš noriu paklausti čia. Ta situacija, kokią visi jaučiame ir matome, visiems kelia daug nerimo. Turbūt ir jūs, ir mes gauname daug laiškų ir iš jaunesnių, ir iš vyresnių žmonių, ir jau visai garbaus amžiaus žmonių, kurie, jausdami tą nerimą, nori kaip nors prisidėti prie valstybės saugumo stiprinimo. Matydami ne tik pavojų, kuris kyla dėl tradicinės krašto gynybos, bet ir informacinės erdvės apsaugos pavojų, kibernetinio saugumo pavojų, kai kurie žmonės sako, jeigu Vyriausybė arba konkrečiai krašto…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, jūs neišmokote užduoti klausimo per minutę. Turėsite progą paklausti per kitą Vyriausybės valandą. Prašom. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis opozicijos lyderi. Iš tikrųjų mes vakar turėjome galimybę pasikeisti išsamesne informacija ir aš galėjau atsakyti į jums rūpimus klausimus. Noriu padėkoti už tam tikrą jūsų palaikymą ir supratimą.
Įvairūs pasiūlymai, kurie ateina iš gyventojų, yra labai svarbūs ir priimtini. Mes šiais metais didiname galimybę atvykti į bazinius karinius kursus mūsų žmonėms, kurie norėtų įgyti pirmųjų tėvynės gynybos įgūdžių, mes esame pasiruošę priimti daugiau ir į savanorių pajėgas. Žodžiu, visi jauni žmonės yra laukiami ir dėl to kovinio pasirengimo. Taip pat Lietuvos žmonės, kurie nori paremti finansiškai, tą gali padaryti, kariuomenė tokias 2 % aukas priima kaip labdaros gavėjas. Tikrai esame dėkingi tiems žmonėms, kurie pasirinko 2 % pervesti ne kam kitam, o kariuomenei.
Dėl atskirų specialybių žmonių, kurie turi įgūdžių ir galėtų padėti, mes ieškosime galimybių, kaip sudaryti tokias sąlygas, kad tiems, kurie geba dirbti kibernetinėje srityje, informacinių technologijų ir atakų srityje, tikrai nebūtų atsakyta, mes rasime formų, kaip jie galėtų būti integruoti į bendras mūsų gynybines pajėgas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Masiulis. Gerbiamoji Rasa, nesijaudinkite, J. Razma klausia frakcijos vardu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš peržiūrėjau paskutinių savaičių Vyriausybės posėdžių darbotvarkes. Kaip suprantu, jūs Vyriausybės posėdyje oficialiai padėties Ukrainoje dėl Rusijos agresijos ir mūsų reikiamų veiksmų nesvarstėte. (Balsai salėje: „Per pasitarimą!“) Jeigu to nedarėte, tai klausiu kodėl? Galbūt, jeigu tai būtumėte padarę, šiek tiek mažiau chaoso būtų tuose komentaruose, nors jūs teigiate priešingai. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į visus savo buvusius pasisakymus kad ir dėl amerikietiškų raketų sistemų dislokavimo Lietuvoje, rastumėte, kad jie yra gana prieštaringi. Toks apsvarstymas galėtų nulemti, kokią pagalbą mes teikiame Ukrainai, ko imamės čia, ką skelbiame viešai. Nors čia daug kas akcentuoja Gynybos tarybos kvietimo reikšmingumą, aš manau, kad už padėtį iš esmės turi atsakyti būtent Vyriausybė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Noriu pasakyti, kad ministrų pasitarime, kiekviename… (Balsai salėje) (Taip, nes ne visa informacija turi būti viešinama.) …krašto apsaugos ministras pateikia informaciją apie esamą padėtį Ukrainoje ir kitose kaimyninėse valstybėse, taip pat informuoja ir užsienio reikalų ministras, jeigu norite žinoti, ateina ir kariuomenės vadas, buvome susitikę, jis irgi informuoja. Situacija yra kontroliuojama ir valdoma.
Dėl jūsų paminėtų raketų. Ministras Pirmininkas šiuo klausimu negali vienas priimti sprendimo. Ir neklaidinkite visuomenės. Aš netgi paprašiau tarptautininkų, Užsienio reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos pateikti informaciją, kaip yra elgiamasi su jūsų tomis paminėtomis raketomis. Šitie klausimai yra sprendžiami netgi NATO lygiu.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Ruošiasi A. Patackas.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, dabartiniu laikotarpiu, matyt, kaip niekad yra reikalingas susitelkimas, nesvarbu, ar pozicija, ar opozicija. Akivaizdu, kad visi turime veikti vienu ritmu ir susitarti dėl svarbiausių dalykų. Man atrodo, kad jūsų koalicijos kai kurių atstovų šiandieniniai išsišokimai Seime, kaip R. Žemaitaičio pareiškimai… Tikrai norėčiau, kad juos įvertintų koalicijos politinė taryba, kiek tai atitinka jūsų, kaip koalicijos lyderio, požiūrį.
Mano klausimas labai trumpas ir konkretus – derybos su „Gazpromu“. Negirdėjome, kad jūs dabar įvardintumėte, galbūt labai aiškiai reaguodami į šiuos įvykius, kad reikia sustabdyti bet kokiais lygiais šias derybas su „Gazpromu“ tol, kol ši situacija kelia grėsmę visam tarptautiniam saugumui.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jūsų klausimų pradžia tikrai nuteikia optimistiškai, kad reikia susitelkti, kartu dirbti mūsų Lietuvos žmonių labui, bet klausimo pabaiga šiek tiek šokiruoja, kad reikia skelbti tam tikrus pareiškimus ir nutraukti kokias nors derybas, jeigu jos vyksta specialistų lygiu. Jūs skatinate, kad ir toliau mūsų šalis nesiderėtų, demonstruotų kokias nors ambicijas, o po to tegul verslas ir visuomenė už tai sumoka didelę kainą.
Kovo mėnesį gamtinių dujų kaina – 481 doleris už 1000 kb. m. Nė vienoje Europos šalyje tokios kainios nėra. Bet dabar nei ministras, nei aš jokių derybų nevedame. Tai irgi yra signalas ir tam tikras susirūpinimas, jeigu mes kalbame apie konkurenciją, jeigu mes kalbame apie šeimos biudžeto išlaidas, mokant už būtinas paslaugas.
Dėl R. Žemaitaičio pareiškimo. Tikrai aš dar nesusipažinau, nes darbotvarkė įtempta nuo pat ankstaus ryto, bet įsigilinsime. Ir jeigu yra nusiskundimų, visa tai bus įvertinta.
PIRMININKAS. Klausia A. Patackas. Ruošiasi P. Urbšys. Gerbiamasis Algirdai, ar jūs klausite, ar ne? Buvo įsijungęs, aš mačiau. Tuoj, minutėlę. Palaukite, nieko nejudinkite! Kai visi pradedame… Ateikite prie šoninio mikrofono…
A. V. PATACKAS (DKF). Dabar jau įsijungė.
PIRMININKAS. Veikia. Galite kalbėti.
A. V. PATACKAS (DKF). Mano klausimas būtų gerbiamajam vidaus reikalų ministrui D. A. Barakauskui. Kovo 11-osios vakare, apie 11 val., buvo uždegtas vadinamasis signatarų laužas. Apie šią akciją kovo 10 d., vadinasi, išvakarėse, buvo išsiųstas dokumentas Vilniaus savivaldybei. Iš pradžių policija tarsi toleravo tą akciją, tačiau vėliau atvažiavę policijos keli ekipažai suėmė tris žmones: G. Aleknavičių, D. Juodelį ir R. Pinkų. Jie buvo nuvežti į komisariatą, buvo panaudota jėga juos deportuojant ir panašiai. Mano klausimas būtų toks. Ar adekvačiai buvo reaguota į tą absoliučiai taikią akciją, apie kurią jau buvo pranešta iš anksto savivaldybei? Ar įvyko koks nors ten…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą įspėju. Statute parašyta – klausimui vienas… Norinčių klausti yra 40 žmonių. Ir neleisiu, kad vienas klaustų dvi minutes, o kas nors kalbėtų, po to negautų klausti. Viskas. Klausimą supratome. Prašom, ministre.
D. A. BARAKAUSKAS. Klausimą išgirdau, supratau. Apie tą situaciją žinau. Leidimas buvo duotas renginiui baigtis 22 val. Apie tai, kad buvo kokių žodinių prašymų, aš tikrai išsiaiškinsiu su Vilniaus miesto savivaldybe. Tačiau 22 val. 12 min. buvo Lietuvos piliečių skundas apie tai (matyt, iš tų, kurie žinojo, kiek duotas leidimas), kad yra deginamas ant šaligatvio laužas. Policija atvyko. Medžiaga yra nufilmuota, aš jos dar nemačiau. Aš pažadu, gerbiamasis Seimo nary, išsiaiškinti. O avansu, iš karto signatarų ir tų, kurie mano, kad kažkas buvo ne taip, aš atsiprašau.
Šiaip mano pastaba. Manau, mes esame teisinė valstybė, ir viskas turėjo būti pagal įstatymus. Aš tą išsiaiškinsiu, ar viskas buvo padaryta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Seimas. Pranešiu kitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien valdyboje buvo oficialiai svarstytas Seimo narių prašymas. Ir kitą savaitę ministras atvyks, ir kalbėsime šiuo klausimu. Todėl daugiau nediskutuoju ir nesuteiksiu jums žodžio.
Klausia P. Urbšys. Ruošiasi I. Šiaulienė.
P. URBŠYS (MSNG). Aš dėl to paties įvykio vidaus reikalų ministrui. Kadangi jūs ketvirtadienį pateiksite šitą klausimą, tai norėčiau, kad pasiruoštumėte keliais klausimais. Kada paskutinį kartą policijos pareigūnai buvo mokomi elgtis tokioje situacijoje? Mano žiniomis, jau seniai policijos pareigūnai buvo mokyti, kaip elgtis akcijų, piketų metu. Ten buvo pasielgta kaip su kokiais nors asocialiais asmenimis. Negali pareigūnas įvardinti savo veiksmų, kad jūs man trukdote dirbti.
Antra. Vakar buvau pats liudininkas, kad tie policijos pareigūnai prie akcijos dalyvių pradėjo aiškintis, ką jie ten veikia. Pasirodo, policijos pareigūnai neturi informacijos apie pareiškimus, kurie ateina į savivaldybę dėl akcijų organizavimo. Tai irgi norėčiau išaiškinti, kas reglamentuoja tos informacijos padalijimą?
D. A. BARAKAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, noriu šiek tiek jus pataisyti. Pirmas dalykas, policija neturi žinoti, kokie pareiškimai ateina į Vilniaus miesto savivaldybę. Paklausykite, aš matau, kad jūs skėsčiojate rankomis, noriu pabaigti sakinį. Tačiau policija turi žinoti apie priimtus miesto savivaldybės sprendimus, kurie liečia viešąjį saugumą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi ponas R. Markauskas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti premjero. Gal jau galėtume pasidomėti ir mūsų vidaus gyvenimu? Gerbiamasis premjere, prieš metus Seimas darė Energetikos įstatymo korektūrą ir apribojo saulės elektrinių įvedimo bumą. Sakykite, gal jau turite duomenų, ką yra išlošusi Lietuva, kaip valstybė, ir mūsų žmonės dėl įvestų saulės elektrinių apribojimų, nes mes buvome gąsdinami, kad turėsime didelių nuostolių?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš turiu tą informaciją. Matau, kad yra energetikos ministras, detaliau ir aiškiau, aš manau, atsakys jums į klausimą, jeigu jūs neprieštarausite.
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū, premjere. Atsakysiu į jūsų klausimą. Mes jau baigėme darbą komisijos, kuri vertino prašymus dėl kompensavimo. Tai buvo didžiausias klaustukas, nežinomybė dėl to, kiek tokių bus projektų, kuriems pagal priimtą įstatymą priklausytų kompensacija. Paskutinėmis žiniomis, tos sumos santykinai nėra didelės, iki 30 mln. Lt. Manau, galėtume ir raštu tą informaciją pateikti, jeigu būtų toks poreikis.
Vertindamas tai, kad pagal iki korektūros galiojantį įstatymą tas bumas reikštų iki 500 mln. išlaidas per metus, manau, kad tas visas pakitimas pasiteisino. Tiktai ta mano paminėta suma užbaigsime tą procesą ir, mūsų vertinimu, toliau korektiškai galės vystytis tas sektorius pagal visus atitinkamus prioritetus ir Lietuvoje galiojančią teisę.
PIRMININKAS. Klausia R. Markauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. MARKAUSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere… Premjero noriu klausti, labai gerai, kad salėje matau žemės ūkio ministrą, aplinkos ministrą. Dzūkijoje paskelbta ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro. Priimtos priemonės tikrai nėra adekvačios, labai griežtos, rasti tik du šernai. Kažkurį laiką, jau dabar mėnesį, daugiau tikrai nesurandama sergančių šernų. Dzūkijos žemės tikrai nenašios, žmonės kaip pragyvenimo šaltinį turėjo kiaules. Dabar jas reikia išnaikinti, kompensacijos mažos, kada bus pabaiga paskelbta, irgi neaišku.
Norėčiau paklausti, kad tai būtų… ir paprašyti, kad būtų sekama ir kuo greičiau pašalinti tie apribojimai. Ir ar yra galimybė sukurti kompensavimo mechanizmą, jeigu ūkininkas, kaimo žmogus pereina prie kitokio ūkio, tarkim, avis, žąsis auginti, kad iš dalies kompensuotų už jų įsigijimą, ne vien pinigus išmokėtų, bet, tarkim, 70 % kompensuotų už tą įsigijimą. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia labai prašyčiau, kad blaiviai pažiūrėtume į tam tikrų parašų rinkimą, kad būtų uždrausta šernų medžioklė. Tikrai Vyriausybė tokiai pozicijai niekada nepritars, nes tokie sprendimai gali atnešti labai didelę žalą, tikrai nereikia čia kalbėti vien tik apie du šernus. Kiek jų yra, tai mums yra žinoma iš tikrųjų, ir visos priemonės, kurios yra pradėtos naudoti, turi būti tęsiamos, nes valstybei žala gali būti milijardinė. Yra paskaičiuota, kad tai gali viršyti netgi 15 mlrd. Lt, jeigu būtų užfiksuotas tiesioginis afrikinis kiaulių maras ir jeigu būtų uždraustas eksportas mėsos, maisto produktų, taip pat būtų uždraustas eksportas ir grūdų, pašarų, tai pasekmės būtų labai liūdnos. Tada, aš manau, visai kitas požiūris būtų.
Jūsų klausimo antroji dalis yra labai teisinga. Aš manau, kad Žemės ūkio ministerija, gal ministras mane papildys, kaip tik turi užduotį paruošti pirmiausia kompensavimo finansinę tvarką. Ypač kiaulių kompleksas, jūs žinote, lyg yra Varėnos rajone didžiulis, kuris turi būti likviduotas artimiausiu metu dėl pinigų išmokėjimo ne tik įvertinus dabartinę vertę to turimo turto, bet ir žalą kitiems metams, taip sakant, būsimųjų pajamų praradimą taip pat. O dėl alternatyvos. Aš manau, reikėtų čia ne tik žemės ūkio ministrui, bet kartu su ūkio ministru padirbėti dėl tam tikros paramos suteikimo kaip naujo verslo steigimui. Jeigu galima, dar gal žemės ūkio ministras papildys.
V. JUKNA. Taip. Aš tik labai trumpai papildysiu, kad iš tikrųjų ta problema didelė. Dabar dar radome ministerijos tam tikrą kiekį lėšų aptverti tuos židinius, lokalizuoti miškus, kad prasidėjus šernų intensyvesnei migracijai galimai ją daugiau stabdytume, bet tai viena iš priemonių. O šios priemonės, kurių imtasi, tikrai yra adekvačios situacijai, nes tai yra labai labai rimta problema. Jeigu tik pereis į kiaulininkystės sektorių, tai nuostoliai bus tikrai neįvertinami.
Kompensavimo tvarka jau yra parengta. Vakar buvo gana karštos diskusijos su Kiaulių augintojų asociacija, dėl paskaičiavimų diskusija buvo, nes agrarinės ekonomikos instituto yra parengta formulė. Dabar artimiausiomis dienomis suderinsime paskutinius taškus, kad nebūtų ir piktnaudžiavimo, ir būtų atlyginti nuostoliai.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi R. Juknevičienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimą norėčiau pateikti susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, ši žiema buvo gana šilta, be sniego, be ledo ant kelio dangos. Prašau pasakyti, galbūt galima būtų pakoreguoti tas susitaupytas lėšas ir galbūt skirti jas žvyrkeliams asfaltuoti ar kokiems darbams. Ar jūs esate ką nors numatę? Nes, kaip žinome, žvyrkelių programa faktiškai Lietuvoje sustojusi. Labai ačiū.
R. SINKEVIČIUS. Iš tikro dėl klimatinių sąlygų šią žiemą buvo sutaupytas tam tikras lėšų kiekis, bet jis nėra labai ženklus, jis nesiekia arba artimas 10 mln. Lt. Nupirktos medžiagos: druska, visa kita, jos niekur nedings, jos guli sandėlyje ir bus panaudota šiam rudens ir žiemos sezonui. Manau, kad jūsų pasiūlymas yra teisingas, tie sutaupyti pinigai bus panaudoti iš tikro kelių priežiūrai, plėtrai, na, iš dalies taip pat ir žvyrkelių programai.
PIRMININKAS. Klausia R. Juknevičienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Premjerui ir krašto apsaugos ministrui. Šį rytą, premjere, iš jūsų išgirdau tai, apie ką turbūt joks Lietuvos gynybos ministras ar kariuomenės vadas dar nėra net slapčiausiose svajonėse mąstęs. Lietuva pirks amerikietiškus raketų kompleksus „Patriot“, o pinigų tam neva yra. Cituoju jūsų žodžius: „Jeigu pasakys krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadovas, kad reikia jas įsigyti ir pirkti, tai niekas tam netrukdys, ir jie turi pakankamai šiais metais pinigų, jie dar turi pinigų, tikriausiai per 600 mln. Lt.“ Citatos pabaiga. Žinant, kad vienas „Patriot“ raketų kompleksas kainuoja mažiausiai apie 1 mlrd. Lt, noriu paklausti, ar įpusėjus darbo dienai tebemanote, kad krašto apsauga turi pakankamai pinigų nusipirkti raketų „Patriot“ dar šiais metais? Ir krašto apsaugos ministrui: ar tikrai jums pakanka pinigų nusipirkti „Patriot“ šiais metais?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji, ar ten tikrai buvo mano žodžiai įvardinti, kad „Patriot“ raketos? (Balsai salėje: „Taip.“) Klausime buvo suformuluota, o buvo atsakymas, kad jeigu bus numatyta pirkti ginkluotę, kuri bus įvardinta krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado, tikrai ji bus svarstoma ir tada bus įsigyjama.
O dėl raketų aš jau jums atsakiau tą klausimą, kad jos yra perkeliamos iš kitų šalių, tų, kurios turi.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą, gerbiamoji kolege. Aš galiu tik patvirtinti premjero žodžius, kad mes nuolat stebime situaciją, ir ne tik mes čia, Lietuvoje, bet ir su savo partneriais tiek Baltijos valstybėse, tiek visame NATO aljanse. Ir Lietuvoje bus tas, kas reikia, kad Lietuva nebūtų užpulta. Mes turime pirmą gerą pavyzdį, kai buvo indikuota, kad Lietuvai reikia sustiprinti oro kontrolę ir apsaugą, į Lietuvą atvyko papildomi naikintuvai iš mūsų partnerių, kad šita kontrolė ir saugumas būtų aukštesnio lygio. Panaši situacija klostosi ir mūsų kaimynėje Lenkijoje, ir ten taip pat, ko gero, netrukus atvyks kiti naikintuvai, kurių reikia.
Mes dar kartą galime pasidžiaugti, kad Lietuva pasirinko teisingą savo saugumo ir gynybos kelią, t. y. kolektyvinę gynybą NATO aljanse, įsipareigodama ir vykdydama savo įsipareigojimus ir taip garantuodama Lietuvos saugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamajam Ministrui Pirmininkui klausimas ir finansų ministrui. Sakykite, Biudžeto ir finansų komitetas, Ministre Pirmininke, iš tikro keturiolika mėnesių vis niekaip nesulaukia finansų ministro, kuris, man atrodo, visada yra pasislėpęs. Gal jūs paprašytumėte, kad jis ateitų į Biudžeto ir finansų komitetą ir atsakytų į daugelį finansinių klausimų, kurie mus domina?
Dabar pačiam finansų ministrui klausimas. Sakykite, kaip vykdomas biudžeto pajamų planas sausio ir vasario mėnesį ir kokios jūsų prognozės ir galimybės ar kokie ketinimai dėl pavasario darbų sesijos programos ir dėl galimybės ar negalimybės peržiūrėti arba koreguoti šių metų biudžetą ryšium su tais įsipareigojimais, kurie yra priimti Vyriausybės, ir pažadais, kurie iš jūsų lūpų buvo girdėti? Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gal aš įžangą padarysiu. Kiek aš turiu informacijos, finansų ministras tikrai buvo labai užimtas, ypač pirmininkavimo laikotarpiu ir šiuo metu, ir kiek turiu informacijos iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, kad finansų ministras visada derindavo su komiteto pirmininku, kada negali atvykti. O aš manau, toliau jis išsamiai atsakys į jūsų klausimą.
R. ŠADŽIUS. Taip. Ačiū už įdomius klausimus. Dar daugiau įdomių klausimų, gerbiamasis Kęstuti, užduokite kitą trečiadienį, kai aš tikrai atvyksiu į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, kai bus svarstomas Euro įvedimo įstatymo projektas.
Dėl jūsų klausimo. Aišku, iš pirmųjų dviejų mėnesių rezultatų daryti visa apimančias išvadas dar yra anksti. Vasario mėnesio rezultatai dar nėra iki galo susumuoti, mes juos dar analizuojame. Sausio mėnesio rezultatai bendrajai mokesčių surinkimo analizei nėra tinkami, nes tai vieno mėnesio duomenys. Šiaip neturime indikacijų, kad mokesčių surinkimas būtų smarkiai sutrikęs, tik tiek, kad galbūt mūsų įtemptas PVM surinkimo planas nėra šimtu procentų vykdomas. Tai aš galiu patvirtinti.
Dėl biudžeto peržiūros. Vis dėlto fiskalinė drausmė galioja visiems. Kai Seimas patvirtina vienų metų biudžetą (beje, taip parašyta ir Konstitucijoje), tai mūsų pirma pareiga, pirmiausia Vyriausybės pirma pareiga, tinkamai vykdyti tų einamųjų metų biudžetą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Matulevičius. Ruošiasi R. Baškienė.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, kaip žinome, jūs nepalaikote valstybės vadovės pozicijos nekviesti į Valstybės gynimo tarybos posėdžius kai kurių politikų, tačiau vieno iš tų politikų, jūsų koalicijos partnerio, ir dabar nėra Seime. Jo čia nuolat nebūna, jis visą laiką kažkur išvykęs. Gal jūs žinote ar Valstybės saugumo departamentas gali išsiaiškinti, ką ir kur jis nuolat veikia? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia Respublikos Prezidentė pati sprendžia, ką kviesti, ko nekviesti. Šita tema aš neturėjau jokios diskusijos. Ji apsisprendžia, ir tai yra ne mano kompetencijos klausimas. Tikrai, aš tokių dalykų nekomentuoju.
O kuris dabar nedalyvauja? Tai…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). …įvardyti konkrečiai. Gal tada būtų galima atsakyti į jūsų klausimo antrąją dalį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, aš, kaip valdybos narys, jums atsakau: jis yra išleistas eilinį kartą į Rusiją. (Balsai salėje) Nesvarbu, bet jo dukra išteka. Daugiau nediskutuokime. (Balsai salėje) Aš turiu omeny, kad V. Uspaskichas. (Balsai salėje)
Klausia R. Baškienė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jūs turėjot minty N. Venckienę? (Balsai salėje) Tai jūs galite pasikviesti teisėsaugos institucijų vadovus. Taip, aš turėjau pokalbį su generaliniu prokuroru prieš savaitę ir paklausiau, kas yra nuveikta ieškant ponios N. Venckienės, kur ji šiuo metu yra, ir paprašiau, kad man būtų pateikta konkretesnė informacija, ar buvo išsiųsti tam tikri raštai, kokie buvo priimti sprendimai. Tikiuosi, kad po savaitės aš gausiu raštišką atsakymą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis premjere, nediskutuokime.
Klausia R. Baškienė. Ruošiasi E. Jonyla.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Garbusis finansų ministre, noriu jūsų paklausti. Priimant valstybės biudžetą buvo sutarta, kad kultūra, ją puoselėjantys žmonės mums yra svarbu, ir 25 mln. Lt buvo skirti kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti. Šitos lėšos nuo liepos 1 d. jau turėtų pasiekti kultūros darbuotojus. Kiek žinoma, šios lėšos yra Kultūros ministerijos biudžete. Dauguma kultūros darbuotojų dirba savivaldybėse. Savivaldybės šitų lėšų dar neturi ir nežino, ar šios lėšos pasieks, ar nepasieks būtent jų biudžetus. Ar aptartas būdas, kaip iš Kultūros ministerijos pervesti į savivaldybių biudžetus, ir kada tos lėšos pasieks savivaldybes?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pažymėjote, kad šitos lėšos priklauso Kultūros ministerijos ar kultūros ministro, kaip asignavimų valdytojo, dispozicijai. Kultūros ministerija atitinkamai spręs, kokiais būdais, pagal kokius principus siūlyti Vyriausybei nustatyti tų lėšų paskirstymą. Šiandien sprendimai nėra priimti.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, sakykite, ar tiesa, kad ministerijoje yra rengiamas įstatymas, kuriuo bus išplėstas „Sodros“ mokesčiu apmokestinamų ūkininkų, taip pat ir ūkininkų pensininkų ratas? Ko gero, tie ūkiai bus mažesni nei 14 ekonominio dydžio vienetų. Jei tai tiesa, tai nuo kada šiuos mokesčius rengiamasi įvesti? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų tai paliestų ne vien tiktai ūkininkus, bet ir komanditinių ūkinių bendrijų atstovus, individualių įmonių atstovus. Tas sprendimas (čia yra dar tiktai pasiūlymas) iš tiesų priimtas dėl to, kad ir Vyriausybės programoje yra bent kelios nuostatos, kuriose kalbama apie tai, kad reikia sukurti tą socialiai atsakingą tvarų modelį.
Apie pensininkus, kurie yra ūkininkai, tikrai tame įstatyme visiškai nėra kalbama ir mažųjų ūkininkų tai tikrai neturėtų paliesti. Būtų kalbama galbūt tiktai apie didžiuosius ūkininkus. Tačiau tai, dėl ko reikia tai padaryti, ko gero, yra labai svarbu žinoti. Šiandien daugelio individualių įmonių savininkų, nes jie mokėdavo tiktai 50 % bazinės pensijos, kai jiems suėjo pensinis amžius, pensijos yra labai mažos. Jie kreipiasi tiesiog ir į ministeriją, ir į „Sodrą“, kodėl jų pensijos yra tokios mažos. Siekiant išvengti ateityje tokių problemų, kad žmonės už savo indėlį, už savo darbą gautų pakankamas pajamas, pakankamą pensiją, toks pasiūlymas yra, bet tai tik pasiūlymas ir iš tiesų jis dar net nėra pateiktas Vyriausybei.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas teisingumo ministrui. Atrodo, dar nekalbėjo. Aš noriu turėti aiškumą dėl vieno klausimo – dėl Gynybos tarybos. Mano klausimas dėl Gynybos tarybos. Sakykit, ką įstatymas nustato, kaip turi dirbti ir veikti Gynybos taryba? Ar Gynybos taryba gali nesirinkti, pavyzdžiui, metus laiko, penkerius metus? Ar į Gynybos tarybą kviečiami žmonės, kaip atrodo, ar tai įstatymas reglamentuoja? Pasakykite keletą žodžių dėl Gynybos tarybos darbo tvarkos. Ačiū. Irute, aš galiu pasiskaityti, bet…
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju. Jeigu aš teisingai supratau, tai… Žinoma, įstatymus komentuoti gali tik įstatymų leidėjas, taigi man, kaip teisingumo ministrui, nederėtų ir nepriklauso nei pagal pareigas, nei kaip teisininkui, gerbiančiam įstatymus. Kadangi šį įstatymą priėmė Seimas, atitinkamai Seimas ir galėtų komentuoti. Bet jus turbūt labiau jaudina Prezidentės sprendimas nekviesti kai kurių asmenų į pasitarimą, kuris buvo surengtas.
Aš noriu pasakyti, kad šį Prezidentės sprendimą aš palaikau, nes manau, kad tada, kai sprendžiami tokie svarbūs mūsų valstybės nacionaliniam saugumui klausimai, turėtų dalyvauti visi žmonės, kurie vienas kitu pasitiki, bet tai yra politinis, ne teisinis klausimas.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis, jeigu padės telefoną, o ruošiasi R. J. Dagys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, ką tik, šiandien, Seimas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos. Norėčiau jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, paklausti, ar nebūtų tikslingesnė ir naudingesnė Ukrainai ir Lietuvai tokia mūsų valstybės ir kitų šalių veikla, kad mes veiktume į Europos Sąjungos vidų, kad visos Europos Sąjungos šalys narės kalbėtų vienodai? Ne tik kalbėtų, bet darytų tam tikrus veiksmus. Mes turime Europos Parlamentą, Europos Tarybą, Europos Komisiją, Europos Prezidentą. Jeigu jie kalbėtų visos Europos Sąjungos vardu, ar Rusija neišgirstų tada mūsų, Europos Sąjungos, balso? O kada kalba kiekviena valstybė narė atskirai, ar tai tikrai duoda tikslinį rezultatą? Ką darytų šiuo klausimu Vyriausybė? Ar ji neturėtų…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kiek žinau, dar nėra patvirtinta darbotvarkė, bet šio mėnesio 21 d. vyks Europos Vadovų Tarybos posėdis, tikiuosi, kad šitas klausimas bus svarstomas. Taip, aš manau, kad bendra pozicija jau ir šiuo metu yra aptarta ankstesniame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Yra numatytos gairės, jeigu galima taip pasakyti, kurioms buvo pritarta praeitame posėdyje. Buvo numatytas terminas Rusijai pradėti derybas su Ukrainos dabartine demokratiškai išrinkta Vyriausybe, o jeigu nebus reaguojama į ankstesnius sprendimus, priimtus Europos Vadovų Taryboje, po to seks kiti sprendimai, ir manau, kad mes artimiausiu metu visa tai išgirsime.
Dėl vienodo kalbėjimo, aš manau, kad daugelio šalių vadovų kalba panašiai, tik kai kurių vadovų tam tikros kalbos yra labiau išviešinamos, kai kurių mažiau, todėl gal ir matyti kai kada toks skirtumas.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, mums tikrai su jumis teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje dėl „Sodros“ pertvarkos ir mūsų pozicijų didelio skirtumo tikrai nėra, ir vienodas supratimas buvo, ką reikia daryti. Todėl Seimas patvirtino gaires ir pavedė Vyriausybei jas įgyvendinti. Dabar mes komitete išgirdome, kad lyg ir yra paskelbtas konkursas naujoms gairėms kurti, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada sumokėti 3,2 mln. už gairių tobulinimą, aš nežinau, ar naujų sudarymą. Ar jums tai yra žinoma? Jeigu iš tikrųjų tai daroma su jūsų pritarimu, ar tai nereiškia, kad tiesiog „Sodros“ reforma per šią kadenciją nebus atlikta, nes vėl yra peržiūrimas Seimo nutarimas? Kaip mums elgtis?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Po to ministrė mane papildys. Mes turėjome pokalbį ne tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir su kitais ministrais. Ten, kur galima atlikti vertinimus, studijas, pirmiausia reikia vadovautis tais žmogiškaisiais resursais, kurie yra sutelkti ministerijose. Vis dėlto yra aiškiai mano pabrėžta ne vieną kartą, mes netgi ir praeitą savaitę kalbėjome ministrų pasitarime – parenkant žmones į atsakingas pareigas, pirmiausia turi būti atsižvelgta į jų kompetenciją. Aišku, reikia pripažinti, kad per daugelį metų dalis darbuotojų yra priimta ir žemesnės kompetencijos. Tam yra atestacijos. Vis dėlto tie žmonės turi užimti arba žemesnes pareigas, arba jie turi kelti savo kvalifikaciją. Mano tokia yra nuomonė.
Antras pasiūlymas buvo – vis dėlto mes turime nemažai mokslo institutų. Ir mokslo institutai, aš manau, nėra visiškai panaudojami tiek įvertinant turimą Valstybės ilgalaikę viziją, strategiją, tiek ir kalbant apie, aš manau, „Sodros“ reformą. Finansavimas, kuris yra skiriamas iš valstybės biudžeto mokslo institutams… Vis dėlto Vyriausybė artimiausiu metu turės žinoti, kokia yra gaunama valstybėje grąža ir kas yra atlikta, kaip atlikta analize pasinaudojo ministerijos. Mano manymu, yra dvi pagrindinės kryptys.
Trečia kryptis, kurios kai kada reikalauja Europos Komisija, kad turi būti atlikta studija dėl tam tikrų projektų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu, mes tada turime laikytis ir Europos Sąjungos teisės. Dabar ministrė tikriausiai papildys.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary už klausimą. Iš tiesų noriu pasakyti, kad nuo mūsų kadencijos pradžios buvo kalbama apie tris tobulinimo kryptis: tęsti „Sodros“ reformą, kalbama apie užimtumą, užimtumo patį mechanizmą, ir socialinį draudimą. Šitos trys sritys iš tikrųjų turi būti integralios. Negali būti sprendžiama dėl kiekvienos jų atskirai, todėl praeitų metų gegužės mėnesį iš tiesų buvo paskelbtas viešasis konkursas būtent dėl tokio projekto.
Noriu pasakyti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas praeitų metų gruodžio 13 d. iš tiesų gavo raštą apie visą situaciją, kokios stadijos yra tas projektas, nes aš turiu ir tą patį raštą, kurį pati esu pasirašiusi. Toliau. Noriu pasakyti, kad lėšos nėra iš valstybės biudžeto, yra iš Europos Sąjungos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ketvirto prioriteto – „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės „Viešųjų politikų reformos skatinimas“. Čia yra tas projektas, apie kurį aš kalbu.
Ir noriu pasakyti, kad iš tiesų projektą laimėjo, kaip ir gerbiamasis premjeras sakė, mokslo žmonės – akademikai, kurie turi atlikti net tik šių trijų sričių išsamią analizę, bet ir įvertinti tų valstybių gerąją praktiką, kad tas modelis būtų integralus, visų trijų krypčių. Taip pat ten yra numatyta lėšų sistemoms pritaikyti. Kadangi jeigu priimame kokius nors „Sodros“ pakeitimus, IT mes iš karto turime pritaikyti tai sistemai funkcionuoti. Jeigu kalbame apie užimtumą, tai darbo biržos. Būtent tą mes ir turime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi M. Bastys.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Pirmiausia noriu gerbiamąjį posėdžio pirmininką užtikrinti, kad manęs neteks pertraukti viduryje sakinio.
Klausimas premjerui. Rugsėjo 12 d. aš jūsų klausiau, kokios galimybės ir kokie terminai dėl naujos Visagino atominė elektrinės perspektyvų, kada ateis apsisprendimas? Tada jūs paminėjote spalio pabaigą. Paskui buvo pasakyta ir jūsų, ir energetikos ministro, kad vasario mėnesį jau tikrai bus apsisprendimas. Tikrai be jokio piktumo, be priekabių klausiu: kokie dabar tie terminai ir kaip ten vyksta tas apsisprendimo procesas? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau padėkoti energetikos ministrui ir prisiminti vasario mėnesį įvykusį Ministrų Pirmininkų Tarybos posėdį, kada po, nežinau, kokių penkerių, šešerių metų buvo atnaujintas vyresniųjų pareigūnų komitetų darbas, t. y. Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Tie komitetai pradėjo darbą kaip tik nagrinėdami šitą projektą. Buvo suformuluotas didžiulis klausimynas visų trijų valstybių dirbančių pareigūnų, aišku, taip pat dirbo energetikos ministrai ir viceministrai toje srityje. Į tą didžiulį klausimyną buvo parengti visi atsakymai. Turbūt prieš dvi savaites Energetikos plėtros komisijoje, kuri yra sudaryta, buvo šios programos, šio projekto pristatymas. Parengta visa medžiaga, kas yra nuveikta.
Toliau informuos energetikos ministras. Kiek suprantu, vėl turi būti tęsiamos derybos vadinamųjų vyresniųjų pareigūnų komitetų posėdžiuose jau su pateiktais atsakymais į tuos suformuluotus klausimus, o tų klausimų, aš žinau, kad labai labai daug. Tikslaus skaičius neatsimenu.
J. NEVEROVIČ. 71. Ačiū, gerbiamasis premjere, ačiū už klausimą. Aš detalizuodamas tą, ką pasakė premjeras, norėčiau pasakyti, kad rugsėjo mėnesį, kai jūs uždavėte klausimus, realiai buvo tiktai vertinimų pradžia. Tada buvo pabaigta sinchronizacijos studija, tada paaiškėjo realūs reikalavimai ir galimi scenarijai dėl to, kaip turėtų būti sujungti tie du projektai, t. y. elektros gamybos projektas Baltijos valstybėse ir sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, ir kaip tuos du dalykus suderinti. Taip pat buvo kilęs klausimas, kaip į tą kontekstą įsipaišo rinkos veikimas, t. y. mūsų siekis veikti bendroje, vieningoje rinkoje, turint omenyje, kad mes vis dar esame BRELL’o energetikos sistemos dalis. Ir tuos visus klausimus kartu nagrinėjam.
Lygiagrečiai vyksta pokalbiai dėl konkrečiai jūsų paminėto projekto. Pokalbiai vyksta tarp įmonių taip, kaip ir premjero paminėta komisija dirbo atsakinėdama į investuotojų klausimus. Tiesą pasakius, tai yra didelis pasiekimas. Pirmą kartą visos ministerijos po atidaus ekspertinio lygio vertinimo atsakė į investuotojų pateiktus klausimus, to niekada nebuvo padaryta, mūsų partneriams niekada nebuvo pateikti atsakymai. Aš manau, kad čia labai rimtas etapas, kai mes tęsiame tokį konstruktyvų pokalbį su regioniniais partneriais. Ir aš neabejoju, kad tai veda prie galutinės pozicijos, galutinio atsakymo. Tačiau tikrai nesiimčiau prognozuoti, kada tas sprendimas gali būti priimtas, turint omeny, kad tai turi būti vis dėlto mūsų bendras sprendimas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi V. Kamblevičius.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui dėl euro įvedimo. Jokios naujienos aš čia nepasakysiu, kad vis dar didelė dalis visuomenės nepalaiko euro įvedimo ir tai, be abejo, kelia susirūpinimą. Dar didesnį susirūpinimą kelia kiti dalykai. Man, kaip Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkui, tenka kalbėti su informacinių technologijų specialistais, kurie yra labai susirūpinę dėl programavimo, dėl pačių programų įvedimo. Šiandien trūksta specialistų, kad būtų tinkamai pasiruošta nuo sausio 1 d. įdiegti naujas programas, kad būtų tinkamai viskas perskaičiuojama į eurą ir visos sąskaitos pateikiamos eurais. Taip pat keliamas susirūpinimas, kad nuo liepos 1 d. nebūtų įvedinėjami jokie nauji mokesčiai, arba naujos (…).
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų informavimo apie eurą kampanija vyksta, be abejo, ji bus intensyvesnė antrąjį šių metų pusmetį, kai mes jau galėsime labai konkrečiai kalbėti apie tai, kas yra tikras euras, kas yra padirbtas euras, kaip vyks keitimas, nes tą informaciją galbūt šiandien ir ankstoka pateikti. Juo labiau kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, dar turite apsvarstyti ir priimti Euro įvedimo įstatymą. Aš tikiuosi, kad šis svarstymas bus toks pat sėkmingas surinktų balsų už požiūriu, koks buvo ir pateikimas, kai, atrodo, 102 ar 103 Seimo nariai balsavo už. Daugelis klausimų ten iš tikrųjų bus išspręsta.
Šiuo metu vyksta ir seminarai savivaldybėse, jie vyks visus metus, jie tik suintensyvės, kai kuriuose seminaruose dalyvauju ir aš pats. Pavyzdžiui, penktadienį vykstu į Marijampolę, be to, mes planuojame iki metų pabaigos surengti seminarus, vadinkime, techninio pobūdžio, pagalbinio pobūdžio verslams apskaitos ir mokesčių klausimais, tai irgi labai svarbu. O informacinės technologijos, be abejo, valstybės požiūriu, valstybės institucijose tai yra rimtas klausimas, bet informacinių technologijų sistemų tobulinimas ir pritaikymas darbui su euru, arba iš pradžių su dviem valiutomis, po to su euru, tas darbas vyksta, procesas kontroliuojamas.
Galėčiau informuoti, kad šiuo metu mūsų specialistai su Informacinės visuomenės plėtros komitetu derina detales, kaip būtų galima kompensuoti išlaidas, kurias patirs savivaldybės, pritaikydamos savo informacines technologijas. Pinigai šitiems dalykams yra numatyti biudžete, atitinkami konkursai, kiek aš žinau, daugelio institucijų jau yra paskelbti, ir aš manau, kad įvyks, o informacinių technologijų specialistų mes turime puikių. Aš manau, kad Lietuvos firmos, nors tai bus kartais ir tarptautiniai konkursai, aktyviai dalyvaus paskelbtuose konkursuose ir atliks šitų darbų liūto dalį.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Matulas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nematau švietimo ministro, klausti atsisakau.
PIRMININKAS. Pats trumpiausias klausimas. Labai ačiū. V. M. Čigriejienė, nematau A. Matulo. Ruošiasi R. Šimašius. Nėra. A. Kašėta.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis aplinkos ministre, ar galite pateikti konkrečius skaičius, kiek šernų nuo jūsų įsakymo paskelbimo juos naikinti iki šios dienos yra nušauta ir kiek tarp jų buvo aptikta užsikrėtusių afrikiniu maru? Taip pat norėčiau sužinoti, kiek kiaulių vadinamosiose buferinėse zonose buvo papjauta ir kiek tarp jų buvo aptikta pavojingo afrikinio maro atvejų? Smulkieji ūkininkai, gyvenantys atokiose kaimo vietovėse, yra sunerimę, nes netenka prasimaitinimo šaltinio. Gal geriau įvesti griežtesnes kiaulių laikymo ir apsaugos nuo šios ligos dezinfekcines priemones? Ar nemanote, kad tokie sprendimai tokiais mastais naikinti gali padaryti kur kas didesnę žalą miško gyvūnų populiacijai ir smulkiems bei stambiems ūkininkams? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Iš dalies tas klausimas jau buvo diskutuojamas. Ir premjeras, ir žemės ūkio ministras atsakė. Gerbiamoji profesore, aš noriu pasakyti tik vieną dalyką: jeigu valstybėje arba name kyla gaisras, labai pavojingas gaisras, tai mes visi turime bendrai daryti tai, ką reikia daryti, vykdyti tuos nurodymus, kuriuos duoda atsakingi už tos situacijos suvaldymą. Priešingu atveju, jeigu mes pradėsime fantazuoti, ar vienas su vandeniu pils, ar kitas su smėliu, trečiam galbūt vėjas papūs ir iš viso ugnis nustos degusi, o ketvirtam gaila baldų, kad apipils vandeniu, ir namas sudegs… Šiuo atveju yra konkretus ekstremalių situacijų vadovas, tai yra Veterinarijos tarnybos direktorius ponas J. Milius. Konsultuojantis su kitomis valstybėmis yra priimta tokia strategija. Aš manau, kad ji yra teisinga, nes jeigu pasižiūrėtume į aplinkines valstybes, tai visur priimamos dar griežtesnės nuostatos – iš viso sumedžioti šernus.
Labai lengva filosofuoti, kai tu neatsakingas už tai, o kas atsitiks, jeigu tas maras persimes ir atsiras milijardinių nuostolių? Tada tie, kurie šiandien kritikuoja… Aš jus labai gerbiu ir suprantu… (Balsas salėje) Tai aš ir atsakau – mano nuomone, norint pakeisti situaciją, turi būti pakeistas Ekstremalių situacijų komisijos nutarimas, tai yra pirmas dalykas. Apskritai aš visiškai pritariu premjerui ir manau, kad šiandien to daryti nereikia ir negalima, nes pavojai daug didesni negu tai, kas šiandien vyksta. Aš noriu padėkoti visiems medžiotojams, kurie girdi, kurie yra šioje salėje, su visais būreliais mes turime labai gerus kontaktus, per savaitę apie 1,5 tūkst. šernų sumedžiojama. Duomenų, kiek tiksliai per tą laiką sumedžiota, aš neturiu, šiandien kaip tik turėsiu tikslius duomenis, aš jums asmeniškai pasakysiu tą skaičių. Ačiū visiems, kovokime su galima nelaime, ateinančia bėda, ir padėkime vieni kitiems.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kabineto nariai, vis tiek pabaigsime kiaulių maro tema. Mane nuliūdino premjero atsakymas, nes jame nuskambėjo tik rūpestis stambiais gyvulininkystės kompleksais. Mane, kaip atstovaujantį Varėnos apygardai, Varėnos kraštui, krašto rinkėjams, pirmiausia domina paprastų žmonių likimas. Laiko kelis paršelius, juos reikia papjauti ar, kaip dabar populiaru sakyti, nugaišinti, tačiau kompensacijos iš tikrųjų apgailėtinos, jos tikrai nekompensuoja tų nuostolių. Kai kurie pagal ankstesnius reikalavimus įsigijo dezinfekavimo priemones, kad viskas būtų taip, kaip priklauso. Deja, dabar jiems niekas nesiruošia kompensuoti už tas investicijas į savo tvartelius. Gerbiamasis premjere, ar jūs padidinsite kompensacijas, svarstote variantą, ir dėl jau įsigytų priemonių?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Aš dar kartą pakartosiu, kaip tik iš Varėnos rajono ir buvo atvykę praeitą savaitę į Vyriausybę. Tame susitikime dalyvavo ir Žemės ūkio ministerijos specialistai, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir buvo ieškoma kuo geresnio sprendimo ne tik, kaip kompensuoti prarastų kiaulių, kurios yra laikomos kompleksuose, nuostolius, bet taip pat buvo kalbama ir apie tuos žmones, kurie augina kiaules savo pragyvenimui, maistui. Aš manau, kad specialistai gana geranoriškai pasižiūrėjo ir buvo sutarta, kad bus ieškoma, kaip kompensuoti pirmiausia nuostolius žmonėms, įvertinus tikrai realius praradimus. Ir net, kaip sakiau, įvertinus ir kitus metus. Kompensacijos turi būti išmokamos už dvejus metus, nes žmogus planuoja savo veiklą ir kitiems metams. Tikrai buvo kalbama labai geranoriškai ieškant pačių palankiausių sprendimų. Net šiandien mes diskutavome su Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu, kad kai kurie europiniai reglamentai yra nekeičiami jau 9 metai, kai kur reikalaujama, kad būtų tam tikras gal per daug ilgas vadinamasis laikotarpis, kad tuose tvartuose negalima laikyti kiaulių. Dėl to irgi vyksta diskusija, bet į šį klausimą jau turi atsakyti specialistai.
Aš manau, Žemės ūkio ministerija turėtų pagalvoti apie tam tikrų alternatyvių žemės ūkio verslų diegimo finansavimą, jeigu galima, iš Europos Sąjungos paramos.
V. JUKNA. Aš labai trumpai noriu papildyti. Tikrai galvojame, kad tuose regionuose, buferinėje zonoje skatinsime alternatyvią veiklą, kitų gyvūnų auginimą, nes kiaulių auginimas nebus galimas. Ministerija rengia tą programą ir artimiausiu metu ją paviešins.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir Vyriausybei, dėkoju kolegoms, kurie dalyvavo Vyriausybės valandoje. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad posėdis nesibaigia. Nuo 14 val. iki 14.40 val. yra slaptas balsavimas. Posėdis baigsis 15 val., tada pradėsime popietinį posėdį. Taigi neužmirškite balsuoti už tris kandidatus į Konstitucinį Teismą. Galite užsiregistruoti, jeigu dar kas… Pertrauką jau paskelbiau, kai grįšite. Posėdis nebaigtas.
Pertrauka
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, noriu paskelbti, kad slaptas balsavimas yra baigtas, rytinis posėdis taip pat baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.