LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

kultūros komiteto

PAGRINDINIO KOMITETO išvada

DĖL Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projekto nr. XIVP-2355

2023-03-29 Nr. 121-P-6

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Mykolas Majauskas, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro patarėja, pavaduojanti vedėją, Deimantė Pukytė, patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, padėjėja Vaida Patiejūnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas Sigitas Šliažas, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos teisės skyriaus patarėjas Petras Grigalis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Greckaitė, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Matas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkas Kęstutis Bulka, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė, Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	1 (2)	(32)		Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 32 dalyje turi būti patikslintas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pavadinimas, t. y. žodžiai „pakartotinio“ bei „duomenų“ turi būti sukeisti vietomis.	Pritarti	Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalį siūlytina tikslinti taip: „32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	3 (19)	(9) (11)	(1) (1)	Derinant projekto nuostatas su 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 11 dalies 1 punkte vietoj žodžių „visoms Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms“ siūlytina įrašyti žodžius „visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse“	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 punktą siūlytina tikslinti taip: „1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją. Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija vadovaudamasi Reglamento (ES) 2021/784 3 ir 4 straipsniais duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms su teismo leidimu;“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punktą siūlytina tikslinti taip (siūlyme atsižvelgta ir į Teisės departamento 4 pastabą): „1) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus;“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	3 (19)	2 (10)		Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje prieš žodžius „privalomas nurodymas“ įrašytini žodžiai „iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas“.	Pritarti	Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį siūlytina tikslinti taip: „10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą. įgyvendindama Reglamento (ES) 2021/784 4 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas dėl įvertinimo, ar iš kitos valstybės kompetentingos institucijos gautas privalomas nurodymas nepažeidžia šio reglamento ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos garantuojamų pagrindinių teisių ir laisvių, turi teisę kreiptis į žurnalistų etikos inspektorių.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	3 (19)	3 (11)	(1)	Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punkte nėra numatyta, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti ne tik Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus, tačiau ir 3 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus (t. y. tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjas dėl tam tikrų priežasčių negali įvykdyti nurodymo pašalinti turinį, jis, naudodamasis III priede pateiktu šablonu, apie tai nedelsdamas turėtų pranešti kompetentingai institucijai, kuri išdavė nurodymą pašalinti turinį).	Pritarti	Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo yra tiesioginio taikymo, todėl siekiant jį įgyvendinti Įstatymo projekto rengimo metu buvo stengiamasi kuo mažiau jį perrašyti (pažymėtina, kad  projektu keičiamo 19 straipsnio 11 dalies 4 punkte nurodyta bendra norma, kad elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai taip pat vykdo kitas Reglamente (ES) 2021/784 nurodytas prieglobos paslaugų teikėjo pareigas.“). Tačiau komiteto nuomone tikslinga atsižvelgti į šią pastabą pateikiant tiesiogines nuorodas į minėtas konkrečias Reglamento nuostatas, Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 11 dalies 1 punktą siūlytina dėstyti taip: „1) gavę policijos privalomus nurodymus pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse teroristinį turinį, privalo vykdyti Reglamento (ES) 2021/784 3 straipsnio 3, 6, 7 ir 8 dalyse nurodytus reikalavimus;“.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	4 (19^1)	(2)	(3)	Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti, jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą padaro du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo, tuo tarpu šios dalies 3 punkte jau nustatoma, kad tuo atveju, kai prieglobos paslaugų teikėjo bendroji metinė apyvarta yra mažesnė už tam tikrą sumą, didesnio dydžio ekonominę sankciją galima skirti per metus nuo ekonominės sankcijos paskyrimo padarius pakartotinį pažeidimą. Kitaip sakant, įstatyme siūloma nustatyti skirtingas didesnės ekonominės sankcijos dydžio skyrimo sąlygas priklausomai nuo elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendrosios metinės apyvartos. Manytina, kad toks reguliavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti tikslintinas, suvienodinant didesnių ekonominių sankcijų skyrimo sąlygas prieglobos paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų veiklos pelningumą.	Pritarti	Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 2 dalies 2 punktas skirtas Reglamento 18 straipsnio 3 dalies nuostatai („Valstybės narės užtikrina, kad sistemingai ar pakartotinai nevykdant pareigų pagal 3 straipsnio 3 dalį būtų taikomos finansinės sankcijos, kurių dydis gali siekti iki 4 % prieglobos paslaugų teikėjo praėjusių finansinių metų bendros apyvartos.“) įgyvendinti. Projekto iniciatoriai teigia, kad Įstatymo projekto derinimo su institucijoms metu buvo nuspręsta „sistemingą ir pakartotinį“ nevykdymą įvardinti kaip „du ir daugiau kartų per metus“. Įstatymo projekte 19^1 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „per metus nuo ekonominės sankcijos“ yra parinkta pagal analogiją su Elektroninių ryšių įstatymo 90 straipsniu, numatančiu ekonominių sankcijų taikymą (t. y. šiuo atveju nėra būtinas sistemingumo požymis, kurį numato Reglamentas). Komiteto nuomone, skirtingų sąlygų įtvirtinimas suponuoja Įstatymo taikymo problemas, todėl Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlytina tikslinti ir jį išdėstyti taip: „3) jeigu šios dalies 1 punkte nurodyta elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo bendra apyvarta yra mažesnė negu 86 900 eurų, skiriama bauda iki 2 900 eurų, o Reglamento (ES) 2021/784 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas padaromas du ir daugiau kartų per metus nuo ekonominės sankcijos už jį paskyrimo – iki 5 800 eurų.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	4 (19^1)	(2) (3)		Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 2 dalyje policijai nustatoma galimybė skirti baudas už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą. Ta pati formuluotė pateikta ir keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 3 dalyje, tik šiuo atveju galimybė bausti numatyta Ryšių reguliavimo tarnybai. Pastebėtina, kad už šį pažeidimą numatytos sankcijos, išskyrus vieną, nėra identiškos, kas suponuoja galimybę skirtingoms institucijoms už tą patį pažeidimą skirti skirtingas nuobaudas. Todėl siūlytina galimybę bausti dėl keičiamo įstatymo 19^1 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo dėstyti atskirai ir numatyti už šį pažeidimą vienodas sankcijas.	Pritarti	Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 19^1 straipsnį siūlytina papildyti nauja 4 dalimi: „4. Policija ir Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pažeidimą gali skirti iki 14 500 eurų baudą, o jeigu toks pažeidimas yra trunkamasis arba tęstinis, – iki 1 500 eurų baudą už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. Atitinkamai siekiant sistemiškai suderinti nuostatas tikslintinos 19^1 straipsnio 2 ir 3 dalys: „2. Policija už šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:“. „3. Ryšių reguliavimo tarnyba už šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus pažeidimus gali skirti šias baudas:“.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	5 (19^2)	(1)		Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išnagrinėjusios“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.	Pritarti	Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 1 dalį siūlytina tikslinti taip: „1. Policija arba Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusios šio įstatymo 19^1 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, turi teisę:“.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	5 (19^2)	(1)	(2)	Siūlytina patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodant konkrečius keičiamo įstatymo 19^1 straipsnyje nustatytus pažeidimus, kadangi pažeidimai nėra nustatyti visame minimame straipsnyje, o tik 19^1 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose.	Pritarti	Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlytina tikslinti taip: „2) nutraukti pažeidimo nagrinėjimą, kai nenustato šio įstatymo 19^1 straipsnyje straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų požymių, taip pat, kai paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio pradėtas pažeidimo tyrimas, miręs (fizinio asmens atveju) arba išregistruotas iš Juridinių asmenų registro (juridinio asmens atveju), ar suėjus ekonominės sankcijos skyrimo terminui.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	5 (19^2)	(2)		Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose“, nes ši formuluotė suponuoja, kad Lietuvos policijos generalinis komisaro ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos tvirtinamuose aprašuose nurodomi tik duomenys apie pažeidėją, tuo tarpu visi kiti privalomieji nutarimo turinio elementai, vardijami keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 2 dalyje, aprašuose nenurodomi.	Pritarti	Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 2 dalį siūlytina tikslinti taip: „2. Išnagrinėjus pažeidimą, priimamas nutarimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo (neskyrimo) (toliau – nutarimas), kuriame turi būti nurodytas nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, nurodyti šio straipsnio 9 dalies aprašuose, pažeidimo faktinės aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą, pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas, priimtas sprendimas, jo apskundimo tvarka.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	5 (19^2)	(9)		Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2straipsnio 9 dalis tikslintina aiškiai nustatant, ar šioje dalyje nurodyti subjektai tvirtina Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus atskirai būtent jų vadovaujamai institucijai, ar, vis dėlto, jie bendru sprendimu tvirtina atskirai pažeidimų nagrinėjimo bei ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus.	Pritarti	Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19^2 straipsnio 9 dalį siūlytina tikslinti taip: „9. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašus aprašą, pagal kurį pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria policija, tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos aprašą, pagal kurį  pažeidimus nagrinėja ir ekonomines sankcijas skiria Ryšių reguliavimo tarnyba tvirtina ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	7 (27)			Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinime po žodžio „ir“ įrašytinas jungtukas skliaustuose „(ar)“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(6)		Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalies nuostatoje iki dvitaškio siūloma nustatyti, kad vieną Fondo tarybos narį skiria Medijų taryba, o kitus 9 Fondo narius deleguoja atitinkamos viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos. Kadangi projekte nėra atskleisti jokie Fondo valdybos narių delegavimo (skyrimo) procedūrų skirtumai, priklausomai nuo juos deleguojančių (skiriančių) subjektų, šioje dalyje, reglamentuojant analogiškus savo turiniu teisinius santykius, siūlytina vartoti vienodą terminiją. Atsižvelgus į šio straipsnio 7 dalies nuostatas, galbūt tikslinga vartoti „skyrimo“, o ne „delegavimo“ sąvoką.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(7)		Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje brauktinas žodis „savo“, nes kadencija bus skaičiuojama ne kiekvienam Fondo tarybos nariui atskirai, o visai tarybai in corpore.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(8)		Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Fondo tarybos narius (sudėtį) 4 metų kadencijai renka (tvirtina) ir atšaukia Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, visuotinis dalininkų susirinkimas nerenka Fondo valdybos narių – juos visus skiria 6 dalyje nurodyti subjektai. Antra, keičiamo įstatymo 28 straipsnyje nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių visos Fondo valdybos atšaukimą in corpore. Trečia, manytina, kad visuotinis dalininkų susirinkimas, patikrinęs ar visi paskirti Fondo valdybos nariai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tvirtina Fondo valdybos sudėtį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies pirmąjį sakinį siūlytina dėstyti taip: „Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas“.	Pritarti	Siekiant išvengti galimo Fondo tarybos neveikimo, kai paskiriami įstatymo reikalavimų neatitinkantys Fondo tarybos nariai, projektą siūlytina papildyti Fondo tarybos veiklos nuostatomis, pagal kurias Fondo taryba veikia, jei yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti atitinkamomis Fondo tarybos veiklos nuostatomis: „Fondo tarybos nariu asmuo netvirtinamas, jei nustatoma, kad jis neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 15 dienų terminas deleguoti į Fondo tarybą kitą asmenį, atitinkantį šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Fondo taryba veikia, jeigu yra paskirti ne mažiau kaip 7 jos nariai. Fondo taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Fondo taryba. Likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Fondo tarybos kadencijos pabaigos, Fondo direktorius kreipiasi į Fondo tarybos narius skiriančias organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Fondo tarybą.“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(9)	(2)	Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies 2 punktą siūlytina dėstyti taip: „2) pasibaigus Fondo tarybos kadencijai“.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(9)	(4)	Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalies 4 punktą siūlytina dėstyti taip: „4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui paskyrus kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui patvirtinus naujos sudėties tarybą“.	Pritarti iš dalies	Kadangi Fondo taryba gali veikti paskyrus ne mažiau kaip 7 jos narius, pastabai pritartina iš dalies, nustatant, kad Fondo dalininkų susirinkimas patvirtina ne naujos sudėties Fondo tarybą, o tarybos narį: „4) šio straipsnio 6 dalyje nurodytam subjektui kitą Fondo tarybos narį ir Fondo visuotinam dalininkų susirinkimui jį patvirtinus;“
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(8)		Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei tinkamos ir nenutrūkstamos Fondo tarybos veiklos užtikrinimo, projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis naujos sudėties Fondo tarybos sudarymo sąlygas bei tų atvejų, kai pasibaigus senos sudėties tarybos kadencijai nauja taryba dar nesudaryta ir nepatvirtinta, reglamentavimą.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 8 dalis papildyta atitinkamomis Fondo tarybos veiklos nuostatomis (žr. prie Seimo Teisės departamento 14 pastabos).
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8 (28)	(17)	(4)	Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 17 dalies 4 punkte turėtų būti pateikta nuoroda ne į šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, o į šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalį.	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	11	3,4		Projekto 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 19^2 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 4 dalies formuluotei (beje, projekto 7 straipsniu keičiamame įstatymo 27 straipsnyje jokie įgyvendinamieji teisės aktai nėra numatyti).	Pritarti
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	11			Projekto 11 straipsnis pildytinas įstatymo įgyvendinimo nuostatomis dėl viešosios įstaigos Medijų rėmimo fondo steigimo.	Pritarti	Įstatymo projekto 11 straipsnį siūlome papildyti ir išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šio įstatymo 7 ir 8 straipsniai įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Ryšių reguliavimo tarnybos taryba iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 19^2 straipsnio 9 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybė, kurios kaip Fondo steigėjos ir dalininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. įsteigia viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą. 5. Viešosios informacijos rengėjai, iš viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ gavę finansavimą projektų įgyvendinimui 2023 metams, galutines projektų finansines ir įgyvendinimo ataskaitas viešajai įstaigai „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ pateikia ne vėliau, kaip iki 2024 m. sausio 15 d. 6. Valstybės, kaip viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ dalininkės, teises ir pareigas gyvendinanti institucija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d. perduoda dalininko teises Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. 7. Valstybės parama per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą pradedama teikti ne vėliau kaip 2024 metais.“
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	11	2		Pažymėtina, jog vietoj dabar galiojančiame keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatyto Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagal projekto 8 straipsnį būtų steigiamas naujas juridinis asmuo – Medijų rėmimo fondas, kuris atliktų ir dalį panašių funkcijų bei būtų finansuojamas iš tų pačių šaltinių. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnio pakeitimas (kuriuo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pakeičiamas Medijų rėmimo fondu) įsigaliotų 2023 m. gegužės 1 d., tačiau jokių nuostatų, reglamentuojančių Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo iki 2023 m. balandžio 30 d. remtų projektų tolimesnę eigą, nesiūloma nustatyti. Siekiant teisinio tikrumo bei sklandaus Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamų projektų finansavimo, projektas pildytinas atitinkamomis nuostatomis, sureguliuojančiomis minėtus teisinius santykius.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	8,11			Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede viešajai įstaigai Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui yra nustatyti konkretūs valstybės biudžeto asignavimai 2023 metams. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 8 straipsnį ir 11 straipsnio 2 dalį viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas būtų pakeista kita viešąja įstaiga Medijų rėmimo fondas, kartu su projektu teiktinas ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.	Nepritarti	Keisti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą netikslinga, nes Medijų rėmimo fondas valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pradės teikti 2024 metais. Atsižvelgiant į tai, finansavimas Medijų rėmimo fondui turėtų būti numatytas ne 2023 metų, bet 2024 metų biudžete. Todėl atitinkami pakeitimai turėtų būti atliekami rengiant Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-22	11	1,2		Atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo datos – 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. gegužės 1 d. yra realios.	Pritarti iš dalies	Dėl Įstatymo projekto dalies, susijusios su 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo įgyvendinimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamentas įsigaliojo 2022 m. birželio 7 d., todėl Įstatymo projekto nuostatos dėl Reglamento turėtų būti priimtos ir įsigalioti kuo anksčiau.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Interneto žiniasklaidos asociacija 2023-01-25	8 (28)			Asociacija palaiko Kultūros ministerijos ir Vyriausybės siekį nuo 2024 m. pereiti prie naujai įkurto Medijų rėmimo fondo, po pereinamojo laikotarpio nuo 2023 m. gruodžio 31 d. naikinant dabartinį SRTRF. Naujienų portalų nuomone, tai yra sveikintina, nes pokyčiai būtini. Taip pat dėkojame šio projekto rengėjai - Kultūros ministerijai, kuri atsižvelgė į dalį anksčiau jau išsakytų asociacijos pasiūlymų ir patobulino pirminę fondo koncepciją bei teisės akto formuluotes. Visgi į kai kuriuos pasiūlymus, kurie, mūsų nuomone, yra labai svarbūs, nebuvo atsižvelgta. Deja, kol kas neatsižvelgta į siūlymus sudaryti galimybes visoms skirtingoms žiniasklaidos priemonių grupėms dalyvauti naujojo fondo konkursuose ir teikti paraiškas dėl projektų rėmimo. Pagal dabartinį įstatymo projektą, aiškiai numatyta tik tai, kad tokias teises ir galimybes turi regioninė, literatūros bei meno žiniasklaida. Tuo tarpu nacionalinė žiniasklaida neįtraukiama ir, naujienų portalų nuomone, taip yra diskriminuojama. Tai reiškia, kad norint teikti paraiškas dėl projektų finansavimo nacionalinės žiniasklaidos atstovams, tektų nuolat ieškoti su kuo iš regioninės, literatūros ar meno žiniasklaidos sudaryti konsorciumus, norint atitikti reikalavimus ir teikti paraiškas projektams įgyvendinti, kai regioninei, nacionalinei ir meno žiniasklaidai to nereikėtų daryti. IŽA narių nuomone, tai sukuria nelygias konkurencines galimybes ir sukuria išskirtinumą kitoms žiniasklaidos grupėms, kurios yra jau įtrauktos į įstatymo projektą. 28 straipsnio 15 dalyje du kartus kalbama apie žiniasklaidą (kultūrinę ir regioninę). Ir tik 3 punkte vietoje žiniasklaidos vartojama žurnalistikos sąvoka. Tai yra nenuoseklu ir diskriminuoja nacionalinę žiniasklaidą, kuri taip pat turėtų būti remiama, įtraukiant ją atskiru punktu. Dėl naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos turi būti patikslinta, kad remiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (pvz., turintys tiriamosios žurnalistikos skyrių). Pasiūlymas: Papildyti 28 straipsnio 15 dalį 3 punktu, pakeisti 4 punktą ir 28 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams pagal šias programas (prioritetines sritis): 1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti); 2) regioninės žiniasklaidos; 3) nacionalinės žiniasklaidos; 4) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos (fiziniai ir juridiniai asmenys); 5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“	Nepritarti	Nagrinėjamu atveju Įstatymo projekte neturėtų būti išvardytos visos žiniasklaidos sritys, bet nurodytos prioritetinės sritys, kurias remti valstybės požiūriu yra svarbiausia. Prioritetinės paramos sritys VIĮ projekte pasiūlytos atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 6–7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje[1] priimtas baigiamąsias nuostatas žiniasklaidos rėmimo tobulinimui, kuriomis siūlyta remti tris prioritetines žiniasklaidos sritis: (1) regioninės žiniasklaidos; (2) kultūrinės žiniasklaidos; (3) naujienų ir tiriamosios žurnalistikos. Pagal VIĮ projektą finansavimo sąlygos bus detalizuotos Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse, kurių projektas rengiamas Kultūros ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Iš šiuo metu darbo grupėje pasiektų rezultatų aišku, kad nacionalinės žiniasklaidos projektai galės pretenduoti į dvi iš pirmiau aptartų sričių (programų). Taip pat netikslingas fizinių ir juridinių asmenų detalizavimas naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programoje, kadangi pareiškėjams keliami reikalavimai ir finansavimo sąlygos bus detalizuotos Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse. Apie tai buvo plačiau diskutuota Komiteto klausymų metu.
2.	Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIEA) 2023-01-30	7, 8 (27) (28)	(1) (16)		Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – VIEA), jungianti devynias žiniasklaidos ir žurnalistų organizacijas (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija) ir Kultūros periodinių leidinių asociacija yra susipažinusios ir išdiskutavusios siūlomą esamo Spaudos, radijo ir televizijos fondo pertvarkos modelį ir iš esmės pritaria teikiamam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2355 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama įkurti naują Medijų rėmimo fondą. 2021 m. gegužės 5-6 dienomis vykusios tarptautinės konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ baigiamoji rezoliucija tapo pagrindu sukurti siūlomą Medijų rėmimo fondo struktūrą, valdymo principus ir remiamas prioritetines sritis. Rezoliucijoje buvo nutarta remti ne tik projektus, bet kartu įteisinti ir lankstesnes rėmimo formas, kurios teigiamai atsilieptų kokybiško turinio plėtotei. Svarbu paminėti, jog buvo pritarta ir prioritetinių veiklų, kurios tiesiogiai nėra turinio kūrimas, rėmimui. Praėjusiais metais periodinių leidinių leidėjų ir Vyriausybės kanceliarijos, Susisiekimo bei Kultūros ministerijų daugkartiniuose susitikimuose buvo sprendžiama periodinių leidinių prenumeratos pristatymo kompensavimo mechanizmo klausimas. Šiuo metu valstybė iš dalies kompensuoja prenumeratos pristatymą mažų miestų ir kaimų skaitytojams per AB „Lietuvos paštas“. Bendruose leidėjų ir vyriausybės bei ministerijų atstovų susitikimuose buvo akcentuota, kad nuo 2024 metų periodinių leidinių prenumeratos kompensavimas turėtų vykti per naujai įsteigtą Medijų rėmimo fondą. Remiamos galėtų būti ir kitos svarbios veiklos sritys, kaip antai: archyvų skaitmenizavimas, siuntimo paslaugos transliuotojams ir pan. Pateiktame Įstatymo projekte nėra akcentuota, kad remiama ne tik turinio kūrimas ir sklaida, bet ir atitinkamos veiklos, todėl VIEA ir Kultūros periodinių leidinių asociacija siūlo: papildyti Įstatymo projektą sekančiomis šiomis nuostatomis. Siūlome papildyti 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams 1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektus ir veiklą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 15 dalyje nurodytas programas (prioritetines sritis). Valstybės parama teikiama viešųjų konkursų tvarka per viešąją įstaigą Medijų rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondui lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. 2. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pažeidimą, vienerius metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. 3. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.“ Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 1 punktą ir išdėstyti jį taip: 1. Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą, ir sklaidą ir veiklą. Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą. Taip pat, siūlome papildyti 8 straipsnio 15 punktą ir išdėstyti jį taip: 15. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis): 1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti); 2) regioninės žiniasklaidos; 3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; 4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.	Pritarti iš dalies	Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant Fondo misiją reikėtų papildyti, nurodant, kad viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklą: „1. Fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus turinio visuomenės informavimo priemonėse kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklą.“
3.	Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija 2023-01-31	8 (28)	(16)	(4)	Visuomenės informavimo įstatymo NR. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19^1 IR 19^2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas buvo rengiamas jau seniai ir sulaukė didelio žiniasklaidos sektoriaus dėmesio. Įvairios darbo grupės dirbo ties šiais pakeitimais, bet Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovai prašo dėmesio jų galimiems pageidavimams ir poreikiams. Statistikos departamentas nurodo, kad pagal 2021 metų surašymą rusų tautybės gyventojų dalis sudaro 5 procentus, lenkų dalis 6,5 procentų, baltarusių 1 procentas, ukrainiečių 0,5 procento. Surašymo duomenys taip pat parodė, kad tarp miesto gyventojų rusų, baltarusių ir ukrainiečių dalis didesnė nei tarp kaimo gyventojų, o lietuvių ir lenkų – atvirkščiai: tarp kaimo gyventojų didesnė nei tarp miesto. Migracijos departamento turima statistika rodo, kad 2023 m. pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai. Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891. Daugiau nei du trečdaliai jų į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo savo šalyje. Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai. Jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai, 15 706. Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos. Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų mūsų šalies gyventojų. Milžiniška dalis šių piliečių rusų kalbą Lingua franca. Nuolat daugėja užsieniečių, kurie naujienas apie Lietuvą gauna tik angliškai, taip pat auga skaičius ir naujų imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos. Siekiant užtikrinti profesionalios ir kokybiškos bei socialiai atsakingos žiniasklaidos ir žurnalistikos vystymą, 2019 m. buvo įkurta Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija. Šiuo metu Lietuvoje veikia: dvi radijo stotys rusų kalba (RADIO R – nacionalinė, Raduga – regioninė), radijo stotis lenkų kalba (Znad Wilii – Vilniaus apskr. ir internetu), laikraštis Klaipėda, savaitraštis Ekspress Nedelia, Pensioner rusų kalba, Kurier Wilienski lenkų kalba, portalai the Lithuania Tribune, EN.15min ir EN.Delfi anglų kalba, ZW.lt, Ru.Delfi.Lt, Visaginietis, TTS, news.radior.lt, Televizinė žinių tarnyba TVP Wilno ir kt. Šios informacijos priemonės yra puikiai žinomos ir mielai naudojamos daugiau Lietuvos gyventojų kaip pirminis informacijos šaltinis apie Lietuvą. Asociacijos steigėjai yra UAB Znad Wilii radijo stotis, Viešoji įstaiga „Baltoscandia Media“, UAB RADIOCENTRAS. Pagrindinis asociacijos tikslas yra užtikrinti profesionalios ir kokybiškos informacijos sklaidą apie įvykius Lietuvoje, svarbiausius politinius sprendimus ir padėti suartinti Lietuvos piliečius valstybei svarbiais klausimais. Profesionali, kokybiška ir jaučianti reikalinga žiniasklaida Lietuvos tautinių bendrijų kalbomis yra stiprus valstybės ramstis hibridinių grėsmių akivaizdoje. Matome būtinybę išskirti žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis ir dėl jų gebėjimo skleisti informaciją ne tik vidaus rinkai, bet ir į kitas valstybes. Dar vienas svarbus aspektas – imigrantai Lietuvoje, kurių skaičius auga kasmet. Tai nauji imigrantai iš Rytų Europos bei Azijos, kuriems būtina turėti informaciją apie mūsų šalį. Visos išvardintos žiniasklaidos priemonės registruotos Lietuvoje ir daug metų bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis. Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija, atstovaudama žiniasklaidos priemones rusų, lenkų, anglų kalbomis, prašo atkreipti dėmesį į mūsų teikiamas pastabas: 28 straipsnio 15 punktas galėtų būti papildytas programa tautinių mažumų gyvenančiu Lietuvoje atstovams (didinant media raštingumą ir stiprinant / išnaudojant žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis) ir/arba programa tautinių mažumų gyvenančių Lietuvoje kalbomis (apimant visas fondo programas). Taip pat 28 straipsnio 6 punkte numatyti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis dalyvavimą fondo veikloje, suteikiant galimybę rinkti fondo tarybos narį kartu su Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu. Asociacija yra pasirengusi konstruktyviam ir aktyviam dialogui.	Pritarti
4.	Viešoji įstaiga „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ 2023-02-01	8 (28)			Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas“ (toliau – SRTRF) dalininkų susirinkimas ir administracija apsvarstė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos parengtą ir LR Seimo plenariniame posėdyje prieš šv. Kalėdas pateiktą įstatymo projektą Nr. XIVP-2355 (toliau tekste – Projektas) numatytą naują medijų rėmimo modelį ir tam skirtą naują „Medijų rėmimo fondą“ (toliau tekste – Fondas). Atsižvelgdamas į Projekte siūlomą ir jo Aiškinamajame rašte aprašytą pakeitimą – panaikinti naujo Fondo atskaitomybę Lietuvos Respublikos Seimui (išbraukiant galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. 16 dalį), ir taip pavesti Fondo veiklą Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valdymo sričiai (žr. Aiškinamojo rašto 1.1. skyriaus 6, 7, 8 pastraipas), SRTRF dalininkų susirinkimas priėmė nutarimą: „Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomų statusų. Fondo atskaitomybės įstatymų automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimų. Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame fonde, ar steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida“. Šiam SRTRF nutarimui nepritarė keturių dalininkų atstovai (tarp jų – Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos bei Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovės), kurios pareiškė, jog šios asociacijos remia Projektą tokį, kokį jį pateikė LR kultūros ministerija). Trijų dalininkų atstovai susilaikė. Atkreipiame Seimo Kultūros komiteto dėmesį į tai, kad Projekto Aiškinamajame rašte Kultūros ministerijos išdėstyti argumentai, esą žiniasklaidos sritis ir paramos žiniasklaidai skyrimas turi priklausyti šios ministerijos valdymo sričiai, nes esą tai yra sritis, kuri priskirtina vykdomajai valdžiai, neatitinka tikrovės. Nei žiniasklaida, nei paramos jai skyrimas niekada nebuvo ir, tikime, nebus ministerijos valdymo sritis. Projekto autoriai čia painioja Strateginio valdymo įstatymo sąvokas „valdymo sritis“ ir „veiklos sritis“. Ministerijos paminėti, tačiau aiškiau neišdėstyti „standartai“, kurių esą pasiektų ministerija, gali būti užtikrinami teisės aktų nustatyta tvarka tiek šios, tiek ir kitų ministerijų veiklos srityje per nepriklausomą fondą, nes tokia yra žiniasklaidos specifika laisvoje ir demokratinėje šalyje, nepatenkanti į ministerijos valdymo sritį. Žiniasklaidai skirto paramos Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai akivaizdžiai neatitinka Aiškinamajame rašte paminėtos Vyriausybės programos bei jos nuostatų įgyvendinimo plano principinių punktų apie tokio fondo ir pačios žiniasklaidos nepriklausomumo stiprinimą. Siūlomas paramos žiniasklaidai (medijų) fondo priskyrimas Kultūros ministerijos valdymo sričiai neatsižvelgia nei į esamą patirtį, nei j srities specifiką, kadangi SRTRF veikla yra labiau horizontali (apima kelių ministerijų valdymo sritis – švietimo ir mokslo, krašto apsaugos ir kt.). Kultūros ministerijos atstovas susirinkime teigė, kad ministerija esą nesiūlo panaikinti Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo, statuso, tačiau kita vertus pripažino, kad ministerija įrašyti aiškią nuostatą į Projektą dėl Fondo statuso neplanuoja. Aiškinamajame rašte Projekto autoriai neatsakė į klausimą, kodėl jie siūlo steigti naują Fondą, o ne pertvarkyti esamą, nors reformoms būtent esamo fondo pagrindu pritarė ir Medijų taryba prie Kultūros ministerijos. Konkretus nesutarimas yra tik dėl dalininkų skaičiaus. Aiškinamajame rašte tai net nenurodyta. Greta to, kad SRTRF dalininkai ir jo administracija iš esmės nepritaria Projekte numatytam Fondo nepriklausomumo mažinimui, jo teisinio statuso menkinimui, jame yra ir kitų atidžiai svarstytinų, itin abejotinų nuostatų, kurias vertėtų tobulinti, atsižvelgiant j dabartinio fondo daugiau kaip 25 metų veiklos patirtį: 2.1. Siūlomas Fondo misijos išplėtimas galimai sumenkintų Fondo kultūros-šviečiamąją misiją, padidintų riziką skirti valstybės paramą komerciniams projektams žiniasklaidoje; 2.2. Siūlomas trijų dalininkų skaičius gali būti nepakankamas ir, skirtingai negu teigia Kultūros ministerija, Fondo veiklos skaidrumo rizikas gali tik padidinti, o ne sumažinti; 2.3. Projekto autoriai nemotyvuotai siekia sumažinti ar net iš viso panaikinti kūrybinių sąjungų įtaką Fondo valdymui. 2.4. Aiškinamajame rašte nepagrysti Fondo tarybos sudėties keitimai ir Projekte lieka neaiški jos atskaitomybė. 2.5. Siūlomas paramos modelis ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims labai apsunkintų paramos skyrimo valdymą, didintų neskaidrumo rizikas, chaosą ir galimai menkintų paramos skyrimo standartus; tokio pobūdžio siūlymus labai argumentuotai atmetė buvusių kadencijų Vyriausybės, kai svarstė Fondo konkursų organizavimo tvarką. Projekto autorių deklaruojamus žurnalistikos rėmimo tikslus, kuriuos siūlė tarptautinė konferencija Seime (tarp jos rezoliucijos rengėjų buvo ir SRTRF), galima pasiekti ir per paramos skyrimo tvarką juridiniams asmenims. 2.6. Lieka neaišku, kas ir kaip parengtų paramos skyrimo gaires (konkursų organizavimo tvarką), kurias numato galiojanti Vyriausybės programa; iš Projekto Aiškinamojo rašto aiškėja, kad Gaires vienašališkai rengtų ir tvirtintų Kultūros ministerija, nes Fondo veikla ir skiriamos paramos lėšos pagal Kultūros ministerijos pateiktą viziją būtų priskirta šios ministerijos valdymo sričiai. 2.7. Atkreipiame dėmesį, kad įsteigus naują Fondą atsirastų realios papildomos grėsmės dėl paramos skyrimo pereinamuoju laikotarpiu ir dėl nenumatytos žalos pirmiausia kultūriniams, o taip pat ir regioniniams periodiniams leidiniams, kurių veikla yra jautriausia tokiai paramai; kiltų papildomos problemos dėl paramos modelio tęstinumo. 2.8. Nėra jokių aiškesnių garantijų dėl Fondo veiklai numatomų skirti viešųjų finansų ryšio su Fondo siekiamais tikslais (Kultūros ministerija nebuvo ir nėra iš tų ministerijų, kuriai suteikiama pirmenybė, ar kokie kiti privalumai skiriant valstybės biudžeto asignavimus – Fondo pašalinimas iš atskiros eilutės biudžeto rodiklių įstatymuose Fondo finansavimo tvarumo tikrai negarantuos, nors būtent tokio tvarumo siekį deklaravo Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo planas).	Nepritarti (Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 3.)	Įstatymo projekte nesiūloma naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo atveju panaikinti ar keisti nepriklausomo asignavimų valdytojo statusą, t. y. šiuo aspektu medijų rėmimo modelio status quo nekeičiamas.  Šiuo aspektu SRTRF dalininkų nutarimas suformuluotas remiantis klaidinga prielaida („Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomą statusą.“), kuri toliau tendencingai ir neteisingai plėtojama („Fondo pašalinimas iš atskiros eilutės biudžeto rodiklių įstatymuose Fondo finansavimo tvarumo tikrai negarantuos.“). Pažymėtina, kad VIĮ projekto aiškinamajame rašte yra referuojama į Valstybės kontrolės 2012 m. audito ataskaitoje pateiktas išvadas, kurios atitinka objektyvią tikrovę ir tam tikrais aspektais tebėra aktualios SRTRF veikloje. SRTRF neabejotinai veikia kultūros ministrui priskirtoje valdymo srityje – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ viena iš kultūros ministrui pavestų valdymo (ne veiklos) sričių yra visuomenės informavimas, o SRTRF veiklos teisinis reguliavimas nustatytas būtent Visuomenės informavimo įstatyme. Medijų rėmimo modelio atnaujinimo alternatyvos aptartos Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 5 punkte; jame taip pat pagrindžiama, kodėl buvo pasirinkta steigti naują – Medijų rėmimo – fondą. Apie tai buvo plačiau diskutuota klausymų Seimo Kultūros komitete metu.
5.	Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) 2022-02-02	8 (28)			Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) stebėdama procesus vykdant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano[l] 2.7.3 prioritetą „Atnaujinti medijų rėmimo modelį, užtikrinantį paramos tvarumą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir prioritetines paramos sritis", prieš 2023 m. vasario 7 d. Seimo Kultūros komiteto posėdyje numatytus surengti klausymus dėl Vyriausybės pateiktų Seimui įstatymų projektų, nori dar kartą išsakyti savo pastebėjimus, kad vykdant įstatymo pakeitimo įstatyme numatytus pokyčius kyla reali grėsmė jog atnaujinus medijų rėmimo modelio administravimą, įkuriant naują Fondą, galima dar didesnė vykdomosios valdžios bei politikų įtaką žiniasklaidai per medijų finansavimą, kas yra ydinga demokratijos požiūriu ir gali sukelti korupcijos riziką, ypač politinės. Siūlome atnaujintą medijų rėmimo modelį vykdyti per jau trečią dešimtmetį veikiantį „Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą“ (SRTRF), kuris atstovauja platų visuomenės, žiniasklaidos ir kultūros lauką, turėdamas 21 dalininką, kurie iš esmė labiau atlieka stebėtojų tarybos funkciją, nes dėl finansavimo skyrimo sprendžia Fondo Taryba, į kurią narius deleguoja organizacijos numatytos įstatyme (kuriuos in corpore SRTFRF dalininkai tik tvirtina), o finansavimo bendruosius konkursų nuostatus tvirtina Vyriausybė, o ne SRTRF dalininkai. Tad SRTRF dalininkų susirinkimo sprendimui realiai lieka tik Fondo direktoriaus rinkimai ir tvirtinimas, o pats Fondas atskaitingas Seimui. Primename, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą „Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė“, o pagal siūlomą naują variantą „Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“, tad labai realu, kad Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtins venas iš trijų dalininkų – Kultūros ministerija (KM). Priėmus įstatymo pataisas susijusias su Vyriausybės programoje numatyto medijų finansavimo modelio (o ne administravimo) atnaujinimu SRTRF fondas galėtų būti pervadintas į „Medijų fondą“, išlaikant tą patį juridinį statusą bei dalininkus, tik atnaujinat jo pavadinimą, taip labiau atliepiant finansavimo programų tikslus. Išlaikant finansavimą per esamą SRTRF žiniasklaidos finansavimas liktų atskira Valstybės biudžeto dalimi, nes esamas SRTRF yra Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų sąraše, o įkūrus naują Fondą, nesvarbu koks būtų jo teisinis statusas, šio finansavimas taptų Kultūros ministerijos biudžeto dalimi, taip susitirpinant Kultūros ministerijos, kaip vieno iš trijų naujojo Fondo dalininkų, politinę įtaką medijų finansavimui. Dar atkreiptinas dėmesys, kad siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio „Medijų rėmimo fondas“ 20 dalis numato „Fondo vidaus auditą ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos centralizuoto vidaus audito tarnyba, valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą ne rečiau kaip kartą per 5 metus atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“ Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas šis SRTRF atsiskaitomumas: „Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.“ Kultūros ministerijos teisėkūrai pateikti pasiūlymai ir argumentai, pagal kuriuos numatyta steigti naują Medijų rėmimo fondą, kurio steigimui pritrūko balsų, svarstant tai KM „Medijų taryboje“, nors Kultūros ministerija ir pateikia šią visuomenę ir sprendimų perėmėjus klaidinančią informaciją, akivaizdžiai mažina šio fondo ar bendrai – valstybės paramos žiniasklaidai mechanizmo nepriklausomumą. Aukščiau išdėstyti tik keli valstybės vaidmens didėjimo pavyzdžiai, per didėjantį Kultūros ministerijos dalyvavimą medijų rėmimo modelio administravime, paneigiantys Kultūros ministerijos 2023 01 30 atsakyme Nr. S2-165 (į LMKA 2022 08 19 raštą Nr. 14) išdėstytus teiginius, kuriais bandoma teigti, kad: „valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didinamas tik tose naujojo fondo veiklos srityse (t. y. lėšų panaudojimo, atskaitingumo, veiklos efektyvumo)“. Valstybės vaidmuo per Kultūros ministerijos dalyvavimą didės visose naujojo fondo veiklos sferose, nes siūlomo įstatymo pakeitimo įstatymo 28 straipsnio „Medijų rėmimo fondas“ antroji dalis numato: „Fondo dalininkai Fondo valdyme dalyvauja lygiomis dalimis“ ir iš šiuo metu valstybei esant vienai dalininkei iš dvidešimt vieno dalininko ji taps viena dalininke iš trijų, įvertinant, kad valstybei naujame fonde atstovaus Kultūros ministerija, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, kuri turi papildomus jai suteikiamus, jau anksčiau minėtus, svertus tiek tvirtinant Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles, tiek numatant kiek kokiai programai bus skiriama finansavimo, įgyjanti tiesioginį poveikį įvairioms Fondo funkcijoms, bei akivaizdų pranašumą prieš kitus du dalininkus. Tuo pačiu norime informuoti, kad Kultūros ministerijos 2023 01 30 atsakyme Nr. S2-165 (į LMKA 2022 08 19 raštą Nr. 14) pateikta informacija „Kultūros ministerija primena, kad LMKA buvo siūloma tapti viena iš šio fondo dalininkių, tačiau tokio pasiūlymo ji nepriėmė.“ neatitinka tikrovės ir klaidina sprendimų priėmėjus, nes Kultūros ministerija nei karto nebuvo atsiuntusi oficialaus pasiūlymo LMKA tapti naujai kuriamo fondo dalininke. Tuo pačiu abejonių kelia to pačio Kultūros ministerijos rašto teiginys „šie projektai susiję su Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelio atnaujinimu, parengimo priežastys buvo išsamiai aptartos šių įstatymų projektų aiškinamajame rašte; šiame rašte, be kita ko, aptartos ir Medijų rėmimo fondo steigimo alternatyvos (žr. 5 punktą), kurios plačiau buvo išdiskutuotos įvairiuose pasitarimuose iki projektų parengimo.“, neįvardijus kur ir kaip buvo „plačiau išdiskutuota“, nes platesnių viešų diskusijų išties pasigedome, o tame pačiame rašte įvardinta tik 2021 m. gegužės 6-7 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios tarptautinės konferencijos rezoliucija, kuri kalba apie medijų finansavimą per SRTRF ir numato tik tris prioritetines žiniasklaidos sritis: „1) regioninę žiniasklaidą; 2) kultūrinę žiniasklaidą ir 3) naujienų bei tiriamąją žurnalistiką.“, o įstatymo pakeitimo įstatymu numatoma ir nauja programa „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kurios tikslai ir paskirtis yra labai nepabrėžtos ir įvertinus didėjančią valstybės įtaką naujai kuriamam fondui, per Kultūros ministeriją, kelia didelę riziką valdančiosios politinės daugumos įtaką žiniasklaidai per jos finansavimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į 2023 01 31 Viešosios įstaigos „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo“ Visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seime pateikto Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 pakeitimų projekto Nr. XIVP-2355“: „1. Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti žiniasklaidai paramą skirstančio Fondo nepriklausomą statusą. Fondo atskaitomybės Seimui panaikinimas pagal Biudžeto sandaros įstatymą automatiškai reiškia Fondo, kaip nepriklausomo asignavimų valdytojo statuso panaikinimą. Nepriklausomai nuo to, ar pertvarkymai būtų daromi dabartiniame Fonde, ar būtų steigiamas naujas Fondas, žiniasklaidos paramai skirto Fondo priskyrimas ministerijos valdymo sričiai būtų didelė klaida.“ Įstatymo pakeitimo įstatymu siūloma palikti tik tris dalininkus, kurių vienas – Valstybė, per Kultūros ministeriją, ir dvi žiniasklaidos darbdavių asociacijos kurių narės pačios tiesiogiai suinteresuotos gauti valstybės paramą žiniasklaidai, nes jų pagrindinė veikla yra tik žiniasklaidos srityje. Net septynis kartus mažinant dalininkų skaičių mažinamas fondo veikimo viešumas, kas ypač kelia abejonių dėl žiniasklaidos finansavimo mechanizmo demokratiškumo. Mažinant platesnio spektro žiniasklaidos, kultūros, kitų visuomenės ugdymui aktualių sričių specialistų dalyvavimą nyksta socialinis dialogas ir socialinė sanglauda. Toks trijų dalininkų parinkimas, kai dalininkais yra Valstybės įgaliota institucija ir dvi didžiąja imtimi darbdavius atstovaujančios organizacijos – prieštarauja socialinės sanglaudos principams ir nėra susijęs nei su socialine integracija, nei su socialiniu solidarumu. Jungtinės Tautos dar 2007 m. Socialinę sanglaudą apibrėžė kaip bandymą didinti daugiakultūriškumą, plėtoti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. Šiuo metu žiniasklaidai skiriama parama per SRTRF kuris turi 21 dalininką, kas užtikrina bent bazinį socialinės sanglaudos principų taikymą. Nors sudaroma regimybė, kad naujojo fondo tiek administracijos, tiek Tarybos nariai turi nutraukti savo politinę veiklą, tačiau naujai kuriamo Fondo daugelis įtakos svertų atitenka tik vienam iš dalininkų - konkrečiai Kultūros ministerijai, kuriai vadovauja politinio pasitikėjimo komanda, nors ir bandoma tai pateikti tik kaip vykdomąją valdžią. Tokia politinio pasitikėjimo komandos ar Vyriausybės, kurią sudaro tik valdančiosios daugumos atstovai, įtaka žiniasklaidos finansavimui sudaro akivaizdžią riziką tuomečiams valdančiosios daugumos politikams įtakoti žiniasklaidą per finansavimą. Tai galima nesudėtingai įgyvendinti per naujai atsiradusią ir aiškiai neapibrėžtą programą: „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo“, kuriai finansavimo apimtis ir taisykles nustatys „Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, o tai nekuria laisvės ir demokratijos šalyje. Abejonių kelia ir kiti numatomi pakeitimai, kurie buvo pristatyti LMKA 2022 08 19 rašte Nr. 14, apie kuriuos ir kitus, tikimės, kad pagaliau bus plačiai diskutuojama su įvairių sektorių atstovais, Kultūros komiteto klausymuose. Vieną jų norėtume priminti: 28 straipsnis. Medijų rėmimo fondas 6. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės paramos skyrimo priima Fondo kolegialus organas – Fondo taryba. Fondo tarybą sudaro 10 narių. Vieną narį į Fondo tarybą skiria Medijų taryba iš aukštųjų mokyklų, vykdančių žurnalistikos studijų programą, pasiūlytų kandidatų, kitus narius po vieną deleguoja viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančios organizacijos: 1) Kultūros periodinių leidinių asociacija; 2) Lietuvos meno kūrėjų asociacija; 3) Interneto žiniasklaidos asociacija; 4) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija; 5) asociacija „Nacionalinė spauda“; 6) Lietuvos žurnalistų draugija; 7) Lietuvos žurnalistų sąjunga; 8) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu; 9) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu. LMKA siūlo atsisakyti dešimtojo Fondo Tarybos nario skiriamo Medijų tarybos. 10 iš 21 į Medijų tarybos sudėtį skiriančių savo narius organizacijų deleguoja narius ir į siūlomo kurti Medijų fondo Tarybą, tai: Kultūros periodinių leidinių asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda", Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija. 11-ojo Medijų tarybos nario, Visuomenės informavimo etikos komisijos, steigėjai (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija) taip pat deleguoja narius į siūlomo kurti Medijų fondo tarybą. Tokiu atveju daugumą Medijų taryboje turinčioms asociacijom sudaroma galimybė turėti papildomą narį siūlomo kurti Medijų fondo taryboje, kas gali sudaryti korupcinės rizikos prielaidas priimant sprendimus skiriant finansavimą. Fondo tarybos sudėtį 4 metų kadencijai tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas, kurio šiuo įstatymo pakeitimu numatoma sudėtis, išskleidus per asocijuotą atstovavimą yra aštuonios asociacijos (Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija) atstovaujamos ir Medijų taryboje. (Prie šios klausymų lentelės taip pat pridedamas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2022-08-19 raštas Nr. 14 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos vyriausybei, LR specialiųjų tyrimų tarnybai, (Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetui LR Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupei, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui).	Nepritarti (Balsavimo rezultatai:  už – 4, prieš – 1, susilaikė – 2.)	Medijų rėmimo fondo steigimas ir veikla pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų (žr. aiškinamojo rašto 13 punktą). Ilguoju laikotarpiu tai turėtų virsti investicija į didesnį žiniasklaidos nepriklausomumą ir ekonominį pajėgumą, veiklos gyvybingumą. Fondo dalininkų (steigėjų) dalyvavimas visuotiniame dalininkų susirinkime lygiomis dalimis (po 1/3 balsų) pagrįstai sukurs valstybei palankesnį jėgų balansą nei yra šiuo metu. Tai ypač svarbu dėl Fondo valdymo efektyvumo ir atskaitingumo užtikrinimo, nes Fondas administruoja ne nuosavas, o valstybės biudžeto lėšas, kurias siekiama iš esmės padidinti. Didinant valstybės biudžeto indėlį į paramos modelį, turi būti sukuriamos sąlygos didesniam atskaitingumui ir lėšų panaudojimo kontrolei iš valstybės pusės. Kita vertus, Fondui svarbu suteikti naujas funkcijas (aktyvesnė projektų įgyvendinimo stebėsena, tyrimų vykdymas) ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurių suteikimas padės įvertinti tikrąjį valstybės paramos lėšų efektą (naudą) ir pagrįstų duomenų pagrindu spręsti dėl šių lėšų naudojimo efektyvumo. Tvirtinti Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles palikta Vyriausybės nuožiūrai, kuri, esant atitinkamam pagrindui, turės nuspręsti – tvirtinti taisykles Vyriausybės nutarimu arba pavesti jas tvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai (Kultūros ministerijai). Ši poįstatyminių teisės aktų teisėkūros sąlyga yra universali. Be kita ko, Įstatymo projektu siekiama poįstatyminio teisės akto priėmimo procedūrą padaryti paprastesnę, taip užtikrinant lankstumą ir greitesnę Fondo reakciją į pasikeitusias žiniasklaidos veiklos ir aplinkos sąlygas. Siūlymas Įstatymo projekte įtvirtinti ne baigtinį remtinų programų (prioritetų) sąrašą, o sudarant galimybę inicijuoti naujas programas sudarys sąlygas ne politinei įtakai, bet paramos modelio gyvybingumui. Dėl sparčiai besikeičiančių žiniasklaidos ekosistemos, veiklos ir rinkos aplinkybių, būtina turėti tokį paramos modelio teisinį reglamentavimą, kuris leistų greitai ir efektyviai prisitaikyti prie išorinių veiksnių ir pasikeitusios aplinkos, veikti kaip savalaikis ir amortizacinis mechanizmas. Ši galimybė pozityviai įvertinta nepriklausomame eksperto vertinime[2]. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VIĮ projekte nesiūloma naujai steigiamo Medijų rėmimo fondo atveju panaikinti ar keisti nepriklausomo asignavimų valdytojo statusą, t. y. šiuo aspektu medijų rėmimo modelio status quo nekeičiamas. Šiuo požiūriu teikiama klaidinanti nuoroda į SRTRF dalininkų nutarimą, kuri paremta taip pat klaidinga prielaida („Nepritarti Projektui tiek, kiek jis siūlo panaikinti nepriklausomą statusą.“). Siūlymas atsisakyti Medijų tarybos skiriamo nario į Medijų rėmimo fondo tarybą yra nepagrįstas, nes šis tarybos narys būtų skiriamas iš akademinės, mokslo srities kandidatų. Be to, Medijų taryboje nėra vien tik Visuomenės informavimo etikos asociaciją vienijančių organizacijų atstovai, ši taryba sudaryta iš kur kas platesnio atstovavimo spektro – į ją be viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų savo atstovus skiria universitetai, nevyriausybinės organizacijos, visuomenės informavimo srities priežiūros institucijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas). Apie tai buvo plačiau diskutuota klausymų Seimo Kultūros komitete metu.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-01-30	8 (28)	(16)	(4)	Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės susipažino su Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo straipsnių pakeitimo projektu (toliau – Projektas). Pažymėtina, kad Lietuvoje smarkiai išaugo nelietuvių tautybės gyventojų skaičius – nuo karo Ukrainoje ir protestų Baltarusijoje pradžios, ukrainiečių, baltarusių ir rusų tautybės pabėgėlių skaičius Lietuvoje jau sudaro virš 100 tūkst. Lietuvoje nuolat gyvenančios tautinės bendruomenės sudaro apie 14 proc. visų šalies gyventojų. Reaguojant į geopolitinius ir statistinius pokyčius, pastaruoju metu išaugo žiniasklaidos priemonių tautinių mažumų kalbomis skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrų Komitetas, remdamasis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijomis, 2019 m. kovo 27 d. priėmė Rezoliuciją CM/ResCMN(2019)43, kuria Lietuva raginama įgyvendinti tarptautines pastabas bei rekomendacijas. Tarp jų – stabilizuoti paramą mažumų žiniasklaidai per Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos paramos fondą, fonde numatant, inter alia, atskirą finansavimo eilutę, paskirtą tautinių mažumų žiniasklaidai. Siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesą turėti profesionalią ir kokybišką bei socialiai atsakingą žiniasklaidą tautinių mažumų kalbomis bei būtinybę stiprinti visų Lietuvoje gyvenančių tautybių žmonių atsparumo propagandai ir media raštingumo įgūdžius, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikia siūlymus Projektui. - Tikslinga būtų papildyti 28 straipsnio 1 punktą „Fondo tikslas – siekti žiniasklaidos pliuralizmo, nuomonių ir tautinių kultūrų įvairovės, socialiai reikšmingos, kultūrą skatinančios informacijos prieinamumo visuomenėje teikiant valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, užtikrinant racionalų ir pagrįstą valstybės lėšų panaudojimą.“ - Siūlome 28 straipsnio 15 punktą papildyti, viena iš fondo prioritetinių sričių numatant žiniasklaidą tautinių mažumų kalbomis. - Prašytume apsvarstyti galimybę į steigiamo Fondo tarybą įtraukti žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovą, atitinkamai koreguojant 28 straipsnio 6 punktą. -	Pritarti	Pritartina siūlymui praplėsti Fondo tikslą. Taip pat žr. Komiteto argumentus prie Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nielsen 2023-03-13 pasiūlymo.
2.	Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarija 2023-02-02	8 (28)			Teikiame siūlymus Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Projektas) Nr. XIVP-2355. 1.  Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra numatyta informacijos prieinamumo kontekste svarbių nuostatų, tokių kaip įgyvendinamų projektų poveikio vertinimas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms (28 straipsnio 4 dalis), taip pat šių svarbių principų numatymo tarp Fondo prioritetinių sričių (28 straipsnio 15 dalis). Manome, kad informacijos prieinamumo didinimas turėtų būti ir horizontalus Fondo veiklos prioritetas. 2.  Projektas taip pat nedetalizuoja, kas ir kokiu būdu nustato visuomenės informavimo raidos ir plėtros prioritetus, pagal kuriuos Fondas galėtų skelbti finansavimo programas, taip pat nedetalizuoja, kuria apimtimi į juos turėtų būti atsižvelgiama skelbiant šias programas. 3.  Manytina, kad Projekto 28 straipsnio 4 dalį reikėtų praplėsti ir kitomis funkcijomis, kaip, pavyzdžiui, projektų vykdytojų konsultacijos, ekspertų išvadų teikimas Kultūros ministerijai ir kitoms valstybės institucijoms visuomenės informavimo politikos klausimais. 4.  Projekte nėra numatyta, kad Fondo Taryba sprendimus dėl projektų finansavimo ar stipendijų skyrimo priima tik atsižvelgusi į ekspertų rekomendacijas. Manytina, jog toks reguliavimas padidintų sprendimų priėmimo kokybę ir aktualumą. 5.  Dabartinis projektas nenumato Tarybos pirmininko pareigybės ir, natūralu, tokios pareigybės funkcijų. Dėl šios priežastis Projektas nepateikia aiškios Fondo valdymo, sprendimų priėmimo struktūros, pavyzdžiui, kodėl numatant finansavimo programas dėl to sprendžia tik visuotinis dalininkų susirinkimas (kodėl nėra numatomas Fondo Tarybos vaidmuo), koks Fondo direktoriaus ir Tarybos, taip pat visuotinio dalininkų susirinkimo, Medijų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos santykis ir pan. 6.  Taip pat svarstytina, ar Tarybos sudarymas narius deleguojant (Projektas nenumato bendros delegavimo tvarkos), o ne juos renkant užtikrintų visavertį organizacijų ir visuomenės dalyvavimą Fondo veikloje.	Pritarti iš dalies: Pritarti Nepritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Nepritarti	Visuomenės informavimo raidos ir plėtros prioritetus nustato tiek Vyriausybės, tiek Vyriausybės įgaliotos institucijos rengiami ir tvirtinami veiklos ir strateginiai dokumentai (pvz. Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonių planas, Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys, tvirtinamos kultūros ministro įsakymu ir pan.). Medijų rėmimo fondo funkcijos nustatytos pagal Viešojo administravimo įstatymą, jos suderintos su kitomis ministerijomis projekto derinimo Vyriausybėje metu. Dėl kitokio Medijų rėmimo fondo tarybos formavimo nebuvo pasiekta bendro sutarimo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2023-03-13	8 (28)	(16)	(4)	Argumentai:  Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę. Sąjūdžio laikais visų Lietuvoje gyvenančių tautybių piliečiai įsijungė į tautinio atgimimo judėjimą: palaikė referendumą dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, stovėjo Baltijos kelyje, gynė šalies Nepriklausomybę per 1991 m. sausio įvykius ir rugpjūčio pučo metu. Remiantis Lietuvos Respublikos 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, 2021 m. Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai. Tai sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tautinių mažumų kalbomis leidžiama, kuriama ir(ar) transliuojama Lietuvos žiniasklaida reikšmingai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tautinio identiteto išsaugojimo, pilietiškumo ir lojalumo Lietuvos valstybei skatinimo bei yra svarbus įrankis kovojant su Kremliaus ir kitų nedraugiškų valstybių propaganda ir dezinformacija. Šios žiniasklaidos rėmimas yra Lietuvos valstybės pareiga. Pažymėtina, kad tautinių mažumų žiniasklaida nevisais atvejais patenka po regioninės žiniasklaidos sąvoka – Lietuvos lenkų ar baltarusių žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų turi regioninės žiniasklaidos požymių, bet Lietuvos rusų, žydų ar ukrainiečių atveju – turint mintyje, jog šios mažumos paprastai pasiskirsto pakankamai tolygiai per visus regionus – jų žiniasklaidos priemonės turi labiau nacionalinės žiniasklaidos požymį. Be to, tautinių mažumų žiniasklaidos tikslai, veikimo modelis, orientacija į tam tikros etninės grupės problemų, laimėjimų nušvietimą, o ne į vietines aktualijas, leidžia ir įpareigoja šias žiniasklaidos grupes traktuoti atskirai nuo regioninės žiniasklaidos priemonių. Todėl tikslinga papildyti Medijų fondo remiamas prioritetines sritis ir šalia regioninės žiniasklaidos išskirti ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Pasiūlymas: įstatymo projekto 8 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 28 straipsnio 15 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) regioninės ir tautinių mažumų žiniasklaidos;“.	Pritarti iš dalies	Komitetas pritaria, kad tautinių mažumų kalbomis leidžiama, kuriama ir (ar) skleidžiama Lietuvos žiniasklaida reikšmingai prisideda prie Lietuvos tautinių mažumų tautinio identiteto išsaugojimo, pilietiškumo ir lojalumo Lietuvos valstybei skatinimo bei yra svarbus įrankis kovojant su Kremliaus ir kitų nedraugiškų valstybių propaganda ir dezinformacija.  Komiteto nuomone, šie projektai turi būti remiami. Siūloma papildyti Medijų rėmimo fondo remiamas prioritetines sritis išskiriant tautinių mažumų žiniasklaidą, tačiau ne vienoje programoje su regionine žiniasklaida, o papildant įstatymo projektą nauja programa, be kita ko, įtraukiant ir lietuvių diasporos žiniasklaidą. Atsižvelgdamas į tai, Komitetas siūlo papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 16 dalį (pagal ankstesnes pastabas keičiama šio straipsnio dalių numeracija) nauja programa ir šią dalį išdėstyti taip: „16. Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams ir veiklai pagal šias programas (prioritetines sritis): 1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių (t. y. leidinių, kurių ne mažiau kaip 4/5 turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti); 2) regioninės žiniasklaidos; 3) naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos; 4) žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos; 5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-15	8 (28)	(16)	(5)	Argumentai: Projektu numatyta, kad Medijų rėmimo fondas skiria valstybės paramą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pagal programas (prioritetines sritis), taip pat numato, kad parama gali būti skirta programoms, parengtoms Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo (28 straipsnio 15 dalis).  Informacinis saugumas ir visuomenės atsparumo didinimas, kaip ir informacijos prieinamumas, turėtų būti horizontalus Fondo veiklos prioritetas, todėl sistemiškai siūlome Projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 15 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo  prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“.	Pritarti iš dalies	Komitetas pasiūlymui pritaria, tačiau kartu su Komiteto išvada teikiamame komiteto siūlomame įstatymo projekte Nr. XIVP-2355(2)   tikslinama 8 straipsniu įtvirtinamo 28 straipsnio atskirų dalių ir punktų numeracija. Siūlome įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 15 16 dalies 5  punktą išdėstyti taip: „5) kitas programas, parengtas Fondo tarybos, atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros bei informacinio saugumo ir visuomenės atsparumo stiprinimo prioritetus, ir patvirtintas Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo.“.
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-15	8 (28)	(17)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad karo, nepaprastosios padėties ar valstybės lygio ekstremaliosios padėties atveju gali būti reikalinga nukrypti nuo valstybės finansavimo paskirstymo, reikalavimų projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, siūlome Projektą papildyti trūkstamomis nuostatomis dėl vešiosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektų finansavimo karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsniu įtvirtinamo 28 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą.“	Pritarti	Komitetas pasiūlymui pritaria, tačiau atkreipia dėmesį į tikslintiną Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 28 straipsnio dalies numeraciją: „17. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse nustatomas Fondo veiklai skiriamo valstybės finansavimo pagal šio straipsnio 15 dalyje numatytas programas paskirstymas, viešųjų konkursų tvarka, reikalavimai projektams, jų paraiškoms ir įgyvendinimui, taip pat kitos valstybės paramos administravimo ir teikimo sąlygos. Karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju ar paskelbus mobilizaciją, Fondo tarybos motyvuotu sprendimu prioriteto tvarka remiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, kuriais siekiama stiprinti visuomenės informacinį saugumą ir atsparumą.“

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 6, 19, 24, 27, 28, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19(1) ir 19(2) straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2355(2)  ir komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2355(2).

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė

---

[1] Tarptautinė konferencija „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ (žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimas).

[2] Doc. dr. D. Jastramskio nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3649 (2019-10-29).