LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nr. xiiip-4014

2019-11-13   Nr. 108-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Vida Ačienė – pavaduojanti Virginijų Sinkevičių.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Trumpalaikio investicijų planavimo skyriaus vedėjas Robertas Miškinis, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Dirgėlaitė-Uktverienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Trakimavičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Žilikienė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Daiva Gelusevičienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Donatas Jasas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos direktorė Simona Bindoriūtė – Ryliškienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas Dalius Krinickas, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas radiacinei saugai Darius Lukauskas, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patarėja finansiniais klausimais Elena Dutkienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Gintaras Vilda, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Marius Skuodis, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Elijus Čivilis, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Ekonomikos politikos skyriaus vedėjas Raimundas Velička, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginio planavimo ir veiklos organizavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės Transporto infrastruktūros ir finansavimo klausimais vyresnysis patarėjas Sergėjus Volkovas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas, Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2019-10-24 Nr. G-2019-8596				DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIO 2020 METAMS Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto projekto rengimo metu Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau - VATESI) 2019 m. gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuvos Respublikos Vyriausybes kanceliarijai ir Finansų ministerijai (su kopija Energetikos ministerijai), teikdama VATESI 2020-2022 metų strateginio veiklos plano projektus, kartu pakartotinai teikė informaciją apie papildomų lėšų, reikalingų VATESI pavestų funkcijų vykdymui, poreikį. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 21 str. 1 ir 3 d., VATESI yra savarankiška ir nepriklausoma valstybės įstaiga. VATESI struktūra, kompetencija ir aprūpinimas ištekliais turi atitikti Lietuvos Respublikoje vykdomos ir planuojamos vykdyti veiklos branduolinėje energetikoje pobūdį ir mastą. Pastebėtina, kad šie reikalavimai yra grindžiami ne tik nacionaline, bet ir tarptautine ir Europos Sąjungos teise, todėl VATESI vykdomos branduolinės saugos reguliavimo funkcijos yra periodiškai vertinamos ir tarptautiniu lygiu, atliekant reguliarų nacionalinės branduolinės saugos teisinio reglamentavimo sistemos ir kompetentingų reglamentavimo institucijų veiklos įvertinimą (Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 9 str. 2 p.). Paskutinis toks tarptautinis vertinimas buvo atliktas 2016 metais, kitą planuojama atlikti 2020 metais. 2019 metais VATESI nebuvo skirta papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos nuostatų taikymui užtikrinti reikalingų papildomų darbo užmokesčiui lėšų trūkumą kompensavome mažinant VATESI išlaikymui ir ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamus asignavimus. Pabrėžtina, kad toks sumažinimas negali turėti nuolatinio pobūdžio. 2017- 2019 m. atlikus VATESI funkcijų ir darbo krūvio įvertinimą, nustatyta, kad dabartinis VATESI darbuotojų skaičius yra optimalus ir atitinka Lietuvos branduolinės energetikos programos mastą. VATESI valstybės biudžeto asignavimai nebuvo didinami nuo 2016 metų. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2016 m. VATESI išlaikymui (neįskaitant mokesčių socialiniam draudimui bei darbdavio socialinei paramai) buvo skiriama vis mažiau ir mažiau valstybės biudžeto lėšų: 2016 m. - 165,1 tūkst. Eur, 2017 m. - 155,6 tūkst. Eur, 2018 m. - 148, 2 tūkst. Eur, 2019 m. - 132 tūkst. Eur, o 2020 m. - 99 tūkst. Eur. Tokiu būdu, palyginus su 2016 m., 2020 metams VATESI išlaikymui valstybės biudžeto projekte numatoma, skirti 66,1 tūkst. Eur, arba 40% mažesnė suma. Kitų programų, kurių sąskaita galima būtų padengti išlaikymui skirtų lėšų sumažėjimą, VATESI neturi. Tuo tarpu, kasmet didėja prekių ir paslaugų kainos, kurių įsigijimas yra būtinas bet kurios įstaigos tinkamam funkcijų vykdymui. Taupydami valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis esame sudarę virš 20 ilgalaikių sutarčių dėl VATESI reikalingų prekių ir paslaugų pirkimo. Per metus pagal šias sutartis perkamų paslaugų ir prekių vertė sudaro 56 % visų pirkimų vertės. Nesant galimybės apmokėti tiekėjams už prekių ar paslaugų teikimą, būtume priversti vienašališkai nutraukti tokias sutartis, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ar nutraukimas dar ir kainuotų papildomas lėšas. Taip pat būtų sudėtinga atsisakyti turto priežiūros, komunalinių, ryšių, transporto priemonių išlaikymo, turto apsaugos ir panašių paslaugų pirkimo. Atsisakius bent vienos iš šių nurodytų paslaugų rūšių, būtų sunkiai įsivaizduojamas sklandus branduolinės energetikos objektų ir veiklos, susijusios su branduolinėmis bei branduolinio kuro ciklo medžiagomis, saugos valstybinis reglamentavimas ir priežiūra. Pažymėtina, kad VATESI aktyviai dirba įgyvendindama Europos Sąjungos reikalavimus bei Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, rengia ir teikia reikiamą ataskaitinę informaciją, VATESI vertinimus bei pagrindimus. Siekiant įgyvendinti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei tinkamai atstovauti Lietuvos interesus dėl kaimyninėse šalyse kylančios branduolinės grėsmės, VATESI atstovai privalo vykti į Europos Sąjungos institucijų bei tarptautinių organizacijų organizuojamus susitikimus. Prisiimtų įsipareigojimų vykdymui bei Lietuvos Respublikos interesų atstovavimui naudojamos valstybės biudžeto lėšos komandiruočių išlaidoms apmokėti, prisidedant prie tarptautinių saugos vertinimo misijų organizavimo. VATESI funkcijų tinkamam vykdymui labai svarbus tinkamas aprūpinimas kompiuterine ir programine įranga, sklandus ir tinkamas naudojamų informacinių sistemų funkcionavimas. VATESI veiklos procesuose labai svarbi dokumentų ir procesų valdymo vidaus administravimo informacinės sistema (toliau - VAIS), skirta dokumentų ir dokumentų rengimo proceso valdymui, teisės aktų rengimo kontrolei, personalo prašymo valdymui, patikrinimų, tarptautinių renginių ir kitų procesų informacijos valdymui. Asmens duomenų apsaugos reikalavimams užtikrinti, pasikeitus kai kurių veiklos procesų informacijos valdymo poreikiams, VAIS turėtų būti modifikuojama. Taip pat VATESI naudoja elektroninio pašto sistemą, kuri integruota su VATESI naudojamomis informacinėmis sistemomis ir šios sistemos veiklos sutrikdymas ženkliai sutrikdytų kitų informacinių sistemų tinkamą veikimą. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veiklai užtikrinti svarbus tinkamas kompiuterių tinklo infrastruktūrinių ir ryšių paslaugų užtikrinimas. Paminėtų informacinių sistemų sutrikdymas, ženkliai sutrikdytų kai kurių VATESI funkcijų vykdymą, todėl būtina užtikrinti sistemų tinkamą priežiūrą ir savalaikį sistemų naujinimą. VATESI informacinių sistemų platformai kai kuri tarnybinių stočių ir duomenų saugyklų įranga naudojama nuo 2008 metų, nebepalaikoma gamintojo, informacinių sistemų naudotojų darbo vietose naudojama kai kuri kompiuterinė ir programinė įranga nuo 2011 metų ir nėra pilnai suderinama su VATESI naudojamomis informacinėmis sistemomis. Todėl reikalingas VAIS sistemos modifikavimas ir naujinimas, informacinių sistemų naudotojų naudojamos kompiuterinės ir programinės įrangos atnaujinimas, kai kurių informacinių sistemų infrastruktūrinių elementų atnaujinimas. Tokia įranga perkama iš ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamų lėšų. Tačiau VATESI Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos nuostatų taikymui užtikrinti reikalingų papildomų darbo užmokesčiui lėšų trūkumą kompensavo mažindama ir ilgalaikiam turtui įsigyti skiriamus asignavimus. Dabartiniame Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti VATESI asignavimai: iš viso – 1870 tūkst. Eur, tame skaičiuje darbo užmokesčiui - 1723 tūkst. Eur, turtui įsigyti - 3 tūkst. Eur. Prašome, svarstant 2020 metų valstybės biudžeto projektą, dar kartą aptarti galimybę padidinti VATESI valstybės biudžeto asignavimus 2020 metams 50 tūkst. Eur (tame skaičiuje 17 tūkst. Eur turtui įsigyti ir 33 tūkst. Eur įstaigos išlaikymui iki 2019 metų lygio) ir skirti VATESI valstybės biudžeto asignavimus 2020 m. bendroje sumoje 1920 tūkst. Eur, tame skaičiuje darbo užmokesčiui - 1723 tūkst. Eur, turtui įsigyti - 20 tūkst. Eur.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė Laimutė Matkevičienė 2019-10-22					Argumentai: Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60km). Kaišiadorys yra svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius – Kaunas ir jo atšaka į Šiaulius, dalinantis Kaišiadorių miestą į dvi dalis. Pėsčiųjų tiltas, įrengtas virš geležinkelio, yra vienintelis statinys, skirtas pėstiesiems patekti į norimą miesto dalį, į geležinkelio stotį arba į peronus, kuriuose stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną, atvirkštine ir kitomis kryptimis. Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vėžimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui. Tiltas neužtikrina neįgaliesiems lygių teisių ir galimybių visuomenėje ir pažeidžia neįgaliųjų socialinės integracijos principus. Kaišiadorių mieste, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos miestų, visuomenė senėja. Gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos dalis, gerokai didėja, įskaitant visus judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų turinčių gyventojų grupes (neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, vaikai ir kt.). Ši dalis gyventojų patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Pasiūlymas: Skirti 2020 metams 1 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai, restauravimui ir pritaikymui neįgaliesiems. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Seimo narys Arvydas Nekrošius 2019-10-31					Argumentai: Raseinių rajono žvyrkelių būklė yra prasta ir kelia daug problemų gyventojams. Nemažai šių kelių likę be dangų, tik gruntas. Daugelyje žvyrkelių reikia atstatyti sankasas, šalikelėse įrengti griovius, vandens pralaidas. Itin prastos kokybės krašto kelių ilgis (su DBI balu >=3) savivaldybėje sudaro 115,37 km. Tai - didžiausias tokios būklės kelių ilgis Lietuvoje. Atsižvelgiant į daugkartinius Raseinių rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelių tvarkymo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Raseinių rajono krašto keliams, su DBI balu >=3 sutvarkyti – 1 000 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Seimo nariai Kęstutis Glaveckas, Simonas Gentvilas 2019-10-28					Argumentai Kadangi Lietuvoje sparčiai diegiama valdymo skaitmenizacija, be to laikantis programinių įsipareigojimų mažinti valstybės tarnautojų skaičių, tikslinga padėti Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms vykdyti prisiimtus  įsipareigojimus valdymo efektyvinimo srityje. Pasiūlymas: Sumažinti Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo,  Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų asignavimus darbo užmokesčiui 2 procentais.	Spręsti pagrindiniame komitete
4.	Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas 2019-11-05					Argumentai: Siekiant mažinti Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės kanceliarijos išlaidas siūloma numatomus asignavimus 2020 metų valstybės biudžete sumažinti 2 proc. 2019 liepos 1d. sujungus Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su Valstybine energetikos inspekcija ir įkurus naują Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą siekiama optimizuoti kaštus šios tarnybos išlaikymui. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba radikaliai vėluoja tvirtinti reguliuojamų šilumos tiekėjų bazines šilumos kainas. Taip tarnyba nesuteikia paslaugos savo klientams, kurie už kainų reguliavimą kasmet moka tarnybos nustatytą dalį savo apyvartos. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba turi imtis gerosios tarptautinės reguliavimo praktikos ir keisti priežiūros metodiką, kuri reikšmingai sumažintų perteklinę administracinę naštą ir su ja nespėjantį kainų reguliavimą.  Dėl šių nurodytų priežasčių šiai institucijai numatyti asignavimai turėtų sumažėti bent 10 proc.   Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų valstybės biudžeto asignavimus ir juos išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija         35 994 35 274 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija       16 282 15 956 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba           7 200  6480	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Robertas Šarknickas 2019-11-06					Argumentai: Alytaus miesto Naujoji gatvė yra centrinė miesto gatvė nuo miesto centro iki miesto ribos, kurioje vyksta intensyviausias eismas (į Kauną ir į didžiausią miesto pramonės rajoną. Bendras eismo intensyvumas per parą – 7 273). Visas Naujosios gatvės II eilės ilgis nuo miesto centro iki miesto ribos yra 4 653 metrai. Šią gatvę (virš jos) kerta Alytaus geležinkelio viadukas, vedantis į Alytaus pramonės zoną. Naujoji gatvė, atsižvelgiant į jos eismo intensyvumą, buvo rekonstruota į keturių eismo juostų gatvę. Visgi ties vieta, kurioje gatvę kerta minėtas geležinkelio viadukas, gatvė susiaurėja, kadangi įgyvendinti keturių eismo juostų kelio sprendinius neleidžia esantis atstumas tarp viaduko kolonų. Tai kelia grėsmę eismo saugumui, nes gatvė staiga nesaugiai susiaurėja. Vienintelė išeitis – rekonstruoti Alytaus geležinkelio viaduką. Atsižvelgiant į tai, 2018-09-05 buvo paskelbtas Alytaus geležinkelio viaduko virš Naujosios g. rekonstravimo rangos darbų pirkimas, o 2018-12-06 jau buvo nustatytas pirkimo laimėtojas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarime Nr. 222 „Dėl Valstybės investicijų 2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“ priedo 13.15.10 punkte Alytaus geležinkelio viadukui virš Naujosios g. rekonstruoti 2019 metais numatyta ES lėšų parama 1 483 tūkst. eurų, o 2020 metais – 75 tūkst. eurų. Nepaisant to, lėšų Alytaus miesto savivaldybė vis dar nėra gavusi. Neįgyvendinus Vyriausybės nutarimo, savivaldybei gresia per 400 tūkst. Eur nuostoliai, kuriuos tektų atlyginti konkursą laimėjusiam rangovui. Šiuo metu Alytaus miesto savivaldybei Alytaus viaduko rekonstrukcijos darbams atlikti yra susidaręs 2 mln. Eur. poreikis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pasiūlymas: Skirti 2 000 000 eurų Alytaus geležinkelio viadukui virš Naujosios g. rekonstravimo darbams atlikti. Lėšų šaltinis: Lėšas prašau skirti iš Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų asignavimų.	Spręsti pagrindiniame komitete
6.	Seimo nariai Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys 2019-11-07					Argumentai: Ignalinos atominės elektrinės regionas vienintelis iš šalies regionų, tiesiogiai susijęs su VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesu. Šio proceso neigiamas socialinis ekonominis poveikis šio regiono ūkiui ir gyventojams buvo ir tebėra didžiausias. Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybės patenka į aukščiausio nedarbo teritorijas Lietuvoje. Gyventojų skaičius nuolat mažėja, o tai ženkliai mažina regiono investicinį patrauklumą ir reikalauja kompensacinių priemonių. Elektros energijos lengvatinio tarifo išsaugojimas regione prisidėtų prie regiono patrauklumo investuotojams, stiprintų regiono gyventojų pasitikėjimą. Pasiūlymas: Esant nepalankiai socialinei, ekonominei situacijai regione, 2020 metais taikyti 10 procentų elektros energijos lengvatinį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams. Tai sudarytų apie 600 tūkst. eurų. Lėšų šaltiniai: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Spręsti pagrindiniame komitete
7.	Algimantas Dumbrava 2019-11-07					Argumentai: Visagino ilgalaikiuose strateginio planavimo dokumentuose Visaginas matomas kaip – inovatyvios pramonės vystymo centras su puikiai išvystyta verslo, aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūra, kuriame patogu dirbti, saugiai ir sveikai gyventi. Dalis šios vizijos jau yra pradėta įgyvendinti t. y. vykdomas projektas, kurio pagrindinis tikslas – atlikti apleistų teritorijų konversiją, regeneruojant buvusį karinį miestelį ir pritaikant kompleksą inovatyviai pramonei vystyti – SMART PARK įkūrimui, taip skatinant naujų darbo vietų kūrimą Visagino savivaldybėje, užtikrinant palankesnes sąlygas verslui įsikurti, didinant investicinį vietovės patrauklumą. Baigus projekto įgyvendinimo veiklas planuojama tolimesnė teritorijos plėtra, siekiant pritraukti kuo daugiau investuotojų vykdyti veiklą šioje zonoje. Pasiūlymas: Skirti 300 tūkst. eurų Visagino savivaldybėje kuriamo pramonės parko teritorijoje lauko gaisrinio vandens tiekimo sistemos su antžeminiais gaisriniais hidrantais, siurbline ir dvejais gaisriniais rezervuarais įrengimo rangos darbų atlikimui. Lėšų šaltiniai: Viršplaninės valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką.	Spręsti pagrindiniame komitete

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas 2019-11-31					Argumentai: Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos raštas dėl papildomų lėšų poreikio 2020 metams (2019-10-24, Nr. G-2019-8596). Pasiūlymas: padidinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos asignavimus 2020 metams 50 tūks. Eur (iš kurių 17 tūkst. Eur turtui įsigyti ir 33 tūkst. Eur įstaigos išlaikymui).	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Sinkevičius.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė