2021-12-17

PASIŪLYMAI

DĖL VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE

ĮSTATYMO PROJEKTO

 NR. XIIIP-535

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

1

 

Argumentai: Teisės departamentas savo išvadose pažymėjo, kad pagrindinis įstatymo tikslas turi būti siejamas pirmiausia su valstybinės kalbos konstitucinio statuso įgyvendinimu, o ne su asmens vardo ir pavardės apsauga. Pagrindinis komitetas ne iki galo atsižvelgė į šią Teisės departamento pastabą (tikriausiai todėl, kad ir pats Projektas dėl siūlomos išimčių gausos yra iš esmės skirtas piliečių pavardžių nerašymui valstybine kalba, sąmoningai apeinant Konstitucinio Teismo nutarimus ir tris VLKK išvadas. Čia verta priminti, kad Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra nurodęs, kad piliečio tapatybę patvirtinantis įrašas jo pase/asmens tapatybės kortelėje nurodo jo santykį su valstybe, ir kad atsisakant piliečių vardo ir pavardės rašymo valstybine kalba būtų paneigtas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos konstitucinis statusas.    

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 str. 1 dalį, ją išdėstant taip:

„1  straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – įgyvendinant valstybinės kalbos konstitucinį statusą,

užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“

 

2

2

 

Argumentai: Lietuviška vardo ir pavardės forma apima ne tikta rašmenis ir gramatiką, bet ir fonetinį rašybos principą, kai lietuviški rašmenys atitinka garsus, užrašant pagal vardo ir pavardės tarimą. Vien lietuviškais rašmenimis užrašytas žodis, jei toks užrašymas neatitinka tarimo dar nereiškia „lietuviškos formos“, todėl siūlome iš tiesų ginti valstybinės kalbos formas ir netoleruoti rašybos chaoso, kuris iškilių Lietuvos kalbininkų nuomone (V. Urbutis ir kt.) griautų kalbos sistemą.

 

Pasiūlymas: Papildyti Projekto 2 str. 2 dalį žodžiais „pagal tarimą“ ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuviška vardo ir pavardės forma (toliau – lietuviška forma) – vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.“

 

2

3

 

Argumentai: Dokumento šaltinio sąvoka Projekte įvedama tam, kad būtų nustatyta tvarka tik dviems išimtims, su kuriomis sutiko Valstybinė lietuvių kalbos komisija (a) kai nurašoma pavardė užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, (b) arba piliečiui, kuris įgyja pavardę jo iš užsieniečio(-ės) santuokos atveju. Todėl ši sąvoka yra taikytina tik užsienio šalių dokumentams. Ji nėra ir konstituciškai negali būti taikoma įvairių okupacinių laikų įrašų atstatymo tikslams.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 str. 3 dalį, ją išdėstant taip:

 

„3. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas, kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas užsieniečiui, kuris įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris įgyja užsieniečio sutuoktinio pavardę.“

 

3

1

 

Argumentai:

Jeigu Projekte apibrėžiama vardo ir pavardės „lietuviškos formos“ sąvoka, tai jos Projekte ir toliau reikia laikytis, tap išvengiant painiavos, kas iš tiesų yra ar nėra nustatoma įstatyme. Vien rašymas lietuviškais rašmenimis savaime dar nereiškia, kad užrašas yra parašytas lietuvių kalba. Žodžio forma lietuvių kalboje apima ir rašmenų fonetinį atitikimą jo tarimui (fonetinis rašybos principas sudaro kalbos modernumą ir suteikia daug praktinių privalumų gyvoje kalboje įsimenant bei atkuriant užrašo skambesį).

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Vardo ir pavardės rašymas

1. Oficialiuose dokumentuose asmens vardas ir pavardė rašomi laikantis lietuviškos formos lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

 

3

2

 

Argumentai:

Siekiant išvengti sumaišties ir „laisvų interpretacijų“, įstatymo tekste būtina griežtai vadovautis jame apibrėžta sąvoka, o ne laivai pasirinkti tik dalį joje apibrėžiamais požymių (vien rašmenis, be jų atitikimo fonetinei formai).

Pasiūlymas:  Pakeisti Pakeisti Projekto 3 str. 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma laikantis jos lietuviškos formos lietuviškais rašmenimis, remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

 

4

1

 

Argumentai: Projekto 4 str. pirmoje dalyje siūloma įvesti papildomas išimtis, kurioms jau tris kartus nuosekliai nepritarė jau trijų kadencijų Valstybinė lietuvių kalbos komisija, todėl tokios išimtys šiurkščiai prieštarauja labai aiškiai išdėstytai Konstitucinio teismo doktrinai. Pagal „piliečio prašymus“ nesilaikyti valstybinės kalbos reikalavimų reikštų tiesiogiai paneigti lietuvių kalbos konstitucinį statusą, o mėginimas pagrįsti tokius prašymus giminyste su asmenimis, kurių vardai ir pavardės okupaciniais laikais galėjo būti užrašyti nelietuviškai, reikštų ir pačios valstybės neigimą, nepagarbą jos pagrindiniams konstituciniams principams. Projekte siūloma lietuvių kalbai taikyti trečios šalies priimtas „mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles“ reiškia nepagarbą ne vien Lietuvos Respublikos įstatymams, ne vien lietuvių kalbai, bet ir visai lietuvių kultūrai, o taip pat – akivaizdžią Projekto autorių teisinės ir dalykinės kvalifikacijos stoką. Galbūt projekto autoriai nė nesusimąstė, kokią didelę žalą ši siūloma „išimtis“ padarytų. Siūlome 4 str. 1 dalyje aiškiai apibrėžti išimtis (vieną, kuri jau taikoma, ir dviems naujoms, kurioms neprieštaravo VLKK).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Užrašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius jų asmens tapatybę patvirtinančiuose  dokumentuose asmenvardžių lietuviškos formos galima nesilaikyti tik trimis atvejais:

1)      kai užsienietis, įgydamas Lietuvos Respublikos pilietybę prašo jo vardą ir pavardę perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (t.y., ne valstybine kalba);

2)      kai Lietuvos Respublikos pilietis dėl santuokos su užsienio šalies piliečiu įgyja jo pavardę ir prašo ją perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (t.y. ne valstybine kalba);

3)      kai Lietuvos Respublikos pilietis prašo jo vardą ir pavardę užrašyti be vardininko linksnio galūnės.

1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

4

2

 

Argumentai:

Užsieniečių vardai ir pavardės viešoje erdvėje yra užrašomi įvairiai, o Projekte turi būti kalbama tik apie užsienietiškų pavardžių nurašymą į Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumentą ir tolesnį oficialų jos vartojimą (tai yra tik apie tas išimtis, kurioms neprieštaravo VLKK), todėl būtina patikslinti formumuotę apie kokių „užsieniečių“ asmenvardžius kalbama. Akivaizdu, kad kalbama tik apie atvejus, kai užsieniečiai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę (į Lietuvos Respublikos piliečio tapatybės dokumentą perrašomi jo vardas ir pavardė), arba kai santuokos atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis įgyja sutuoktinio „užsieniečio“ pavardę (bet juk ne vardą). Suprantama, kad jokių kažkokios organizacijos vidinių „mašininio rašymo“ taisyklių negalima įtvirtinti įstatyme, kaip reikalavimo lietuvių rašybai.

Pasiūlymas:

2. Užsieniečio Užsienio šalies piliečio vardas ir pavardė, kai jis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę ir kai jis to pageidauja, į jo asmens tapatybės dokumentus įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis paraidžiui, nenaudojant užsienio kalbų diakritinių ženklų. Jei užsienio šalies piliečio vardas ir pavardė dokumento šaltinyje užrašyta nelotyniško pagrindo rašmenimis, jie į Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumentą yra perrašomi paraidžiui, naudojant lotynų abėcėlės  rašmenis. Tokios pat taisyklės yra taikomos asmens tapatybės dokumentuose užrašant pavardę Lietuvos Respublikos piliečio, kuris santuokos su užsienio šalies piliečiu atveju įgyja jo pavardę ir prašo ją nurašyti iš dokumento šaltinio, nesilaikant lietuviškos formos.  laikantis šių reikalavimų:                                                                           

1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;

2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į  oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis;

3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles“

4

3

 

Argumentai: Projekte siūloma papildomas išimtis nustatyti jau kaip taisyklę, o lietuviškos formos siūloma laikytis tik tuo atveju, jei asmuo to paprašo. Tai nepriimtina. Be to, siūloma įteisinti užrašymus lietuviškais rašmenimis, bet visiškai nesilaikant užrašymo lietuviškos formos, kuri juk apima ne tik gramatines formas, bet ir fonetinį rašybos principą.

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 4 str. 3 dalį:

3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose jo prašymu rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.

 

4

4

 

Argumentai: Projekte ir čia siūloma papildomas išimtis nustatyti jau kaip taisyklę, o lietuviškos formos siūloma laikytis tik tuo atveju, jei asmuo pats to paprašo. Projekto autoriai siūlo įvesti teisinį režimą, kuris automatiškai trintų visas lietuviškas formas ir dirbtinai užkirstų kelią asmens natūralizacijai, jo integracijai į Lietuvos kultūrą, o santuokos atveju skatintų piliečių dezintegraciją

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 4 str. 4 dalį:

4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose jo prašymu rašoma lietuviška forma.

 

4

5

 

Argumentai:

Projekte Vyriausybei pavedama nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiose dokumentuose tvarką, tačiau būtina nustatyti, kad Vyriausybė tik įgyvendina įstatymo reikalavimus, juos detalizuoja, o ne nustato kažkokią naują, nesusijusia su įstatymu tvarką. Projekto autorių sumanymą būtina patikslinti, kad nekiltų nesusipratimų. 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 str. penktą dalį, pakeisti jos numeraciją i ją išdėstyti taip:

„3. Detalesnė Aasmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuose dokumentuose tvarka, įgyvendinant šio įstatymo reikalavimus, nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

5

1

 

Argumentai: Būtina nustatyti naujus racionalius, atsižvelgiančius į įstatymo sudėtingumą jo įsigaliojimo terminus

Pasiūlymas:

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2022 m. liepos 1 d.

 

5

2

 

Argumentai:

Pagal naujus įstatymo įsigaliojimo terminus būtina skirti Vyriausybei pakankamai laiko parengti ir priimti įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.

Pasiūlymas:

 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki  2022 m. 2018 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

Teikia

                     

Seimo narys                                                                                        Eugenijus Jovaiša