LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 335
STENOGRAMA
2019 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, MSNG*). Laba diena, mieli kolegos, registruojamės. Vakarinis posėdis. (Gongas) Registruojamės, gerbiami kolegos!
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Pradedame mūsų vakarinį posėdį.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860(2) (priėmimas)
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860. Turime projektą. Pastabų, pasiūlymų nėra gauta. Galime, ko gero, iš karto pereiti… (Balsas salėje) 1 straipsnis. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl viso galime bendru sutarimu? Tiksliau – už, prieš. Atsiprašau, už, prieš. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Tada gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“, tai yra sudėties keitimo, naujų įtraukimo, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3860(2) priimtas. (Gongas)
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Čiunės Sugiharos metais“ projektas Nr. XIIIP-3793(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3793, taip pat Seimo nutarimas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Už, prieš. Matau, yra A. Gumuliauskas ir V. Juozapaitis. Gal galite, kolegos, atsisakyti – sutapytume laiko? Galime. Kolegos, ačiū už supratingumą.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas, balsuoja už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikiusių nėra. (Gongas) Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3793(2) priimtas.
Kitas… (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega Emanuelis. Sekundėlę, palaukite, Emanueli, kažkodėl neįsijungia. Įsijungė. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kolega, prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Ačiū, protokole įrašome. E. Zingeris.
14.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais“ projektas Nr. XIIIP-3503(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais“ projektas Nr. XIIIP-3503. Pastabų, pasiūlymų negauta. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Galime. Taip pat, matau, du kolegos užsirašė už. Gal galėtumėte taupydami laiką atsisakyti, tiesiog įvardysiu: A. Gumuliauskas ir V. Juozapaitis. Už norėtumėte? Gerai, prašom, kolega. Jūsų teisė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad priimdami šį nutarimą mes taip pat turėtume paminėti ir Krymo totorių situaciją šitoje geopolitinėje padėtyje. Mes apie tai kalbėjome komitete, tiesiog sudarydami tų metų programą prisiminkime, kad yra ir tokia problema, aktuali šiandien, ir tikrai mes turime pareigą pasauliui pasakyti ir savo aiškią poziciją.
Naudodamasis proga aš noriu padėkoti akademikui E. Jovaišai už puikų vadovavimą mūsų komitetui – posėdžio metu mes priėmėme tokį tikrai istorinį sprendimą. Ačiū jam.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. V. Kamblevičius – už. Prašom, kolega Vytautai.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Ačiū. Totorių diaspora Lietuvoje taip gražiai sugyvena su lietuviais, žinome visą istoriją nuo Vytauto laikų, tad jie seniai nusipelnė tos pagarbos. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, kad išsakėte. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos. Antanai, spės, spės Virginija, greitai, dar liko net 17 sekundžių. Jeigu ne, tai kitame suspės. Paskolinkite kortelę. Va, balsavote.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 60 Seimo narių. Visi – už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3503) priimtas. (Gongas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas… Emanuelis vėl. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tik vieną. Kadangi tai buvo istorinis sprendimas ir aš matau balkone stovintį mūsų seną Sąjūdžio laikų… vieną iš Sąjūdžio aktyviausių 1989 metų dalyvių, Totorių bendruomenės steigėją A. Jakubauską. Leiskite jus pasveikinti. Ačiū. (Plojimai)
14.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kaip ir sakiau, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Archyvų metais“ projektas Nr. XIIIP-3427.
Pastabų ir pasiūlymų negauta. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso. Už – gerbiamas Arūnas atsisako. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 61 Seimo narys: už – 57, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimui (projektas Nr. XIIIP-3427) pritarta. (Gongas)
14.07 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558. Kviečiu pranešėją R. Šarknicką. Gerbiamas kolega, prašau į tribūną, nes yra gautos dvi Teisės departamento pastabos.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. 2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 3 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti komiteto… Atsiprašau, vis tiek turite pasakyti komiteto poziciją. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. 3 straipsnis, 12 straipsnio pakeitimas. Pritarti bendru sutarimu. Atsiranda žodžiai „popieriniai dokumentai“.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai ir 3 straipsniui? Ačiū, kolegos.
4 straipsnis. Taip pat gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Prašau, gerbiamas pranešėjau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 4 straipsnis, 14 straipsnio pakeitimas. Komiteto nuomonė – pritarti, nes 14 straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys brauktinas kaip perteklinis – jame išdėstytos nuostatos yra identiškos antrajame sakinyje išdėstytoms nuostatoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, gal dėl viso… Ai, galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėl viso už ir prieš… Atsiprašau, sako, 5 straipsnis. Teisingai, dėl įsigaliojimo. Ačiū, Violeta.
5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso už ir prieš nėra. Kolegos, kviečiu balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Deja, kolegos, 69. Atidedame priėmimą, kai bus 71. Čia yra įstatymas, tiesiog… (Triukšmas salėje) Gerai. Bandome. Gerbiamas Mykolai, balsuojame dar kartą. Kolegos, balsuojame. Gerbiamas Algirdai, jeigu galima! Kolegos, visi balsuojame. Buvo 69, dabar, įsivaizduoju, bus 74. Bronius pareina.
Kolegos, balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3558) priimtas. (Gongas)
14.10 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3499(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3499. Kviečiu Vytautą. Atsiprašau, nėra, kaip matau. Einame pastraipsniui. 1 straipsniui galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Galime. 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniams galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ir 2 straipsniui dėl įsigaliojimo galime bendru sutarimu? Galime.
Kolegos, už, prieš nėra, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3499(2), balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3499(2) priimtas. (Gongas)
14.11 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3500(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3500(2). Pastabų ir pasiūlymų taip pat negauta. 1 straipsniui galime, kolegos, bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis – įgyvendinimas. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso už, prieš nėra. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3500, balsuojate, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, užsiregistravo 71, gerai, balsavo 70: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, labai… Rimantai, prašau neišeiti iš salės, nes yra grynai vienu balsu, žinokite, tikrai labai prašyčiau, V. Kamblevičiaus ir B. Bradausko lygiai taip pat, žinokite, yra labai svarbūs, nes paskui atsidės priėmimai ir uždelsime…
14.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3501(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-3501(2). Pastabų, pasiūlymų negauta.
1 straipsniui galime bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Galime. 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, užsiregistravo 75: už – 73, prieš nėra, 2 susilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3501(2) priimtas. (Gongas)
14.13 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Rinkliavų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726(2). Pastabų, pasiūlymų negauta. 1 straipsniui galime, kolegos, bendru sutarimu? Galime. Dėl įgyvendinimo – 2 straipsnio, kitų metų liepos 1 diena, galime bendru sutarimu, kolegos? Galime.
Už, matau, – G. Vasiliauskas ir V. Kravčionok. Gal galite, kolegos, atsisakyti? Bendru sutarimu. Ačiū jums už supratingumą.
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1726(2) priimtas. (Gongas)
14.14 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377(2), taip pat Rinkliavų įstatymas, tačiau jau 11 straipsnio, pakeitimas. Pastabų, pasiūlymų negauta.
1 straipsniui galime bendru sutarimu, kolegos? Galime. 2 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl viso už, prieš. Sekundėlę, tuojau žiūrime, kompiuteris pasivijo. Nėra. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2377) priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 10, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2481(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2481. Kviečiu A. Palionį. A. Palionio nėra. Galbūt gali kuris nors kolega iš Biudžeto ir finansų komiteto? Gerbiamas J. Varžgalys. Prašau, gerbiamas kolega.
Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio yra gauta… Išvados reikia. Sekundėlę, Juozai.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto siūlomas projektas, jo lyginamasis variantas, Nr. XIIIP-2481.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgdami į Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 827 2 dalies 2.1 punktą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, siūlome išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnį, įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 1 straipsniu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu gerbiamą kolegą G. Kindurį pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymą patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadose pateiktas pastabas ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nuspręsta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, diskutuoti nėra užsirašiusių. Vis tiek, gerbiamas Juozai, norėčiau. Yra gautos dvi, tiksliau, trys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabos. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio yra gauta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastaba. Komitetas nepritarė. Gerbiamas Kindury, prašau pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas siūlė, kad būtų nustatyti paslaugos kokybės reikalavimai, kad po to būtų galima įrodyti, kokių neatitikimų yra, jeigu ji būtų blogai teikta.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto – nepritarti, nes… 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vyriausybės nutarimo punktu… bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams.
Balsuojame, kolegos, už tai, kad… už pagrindinio komiteto išvadą nepritarti šiam… Atsiprašau, už valstybės valdymo, nes… Taip, kolegos, dabar balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Kas už tai, kad būtų pritarta, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote, nes pagrindinis komitetas nepritarė.
Kolegos, balsavo 65: už – 36, prieš nėra, susilaikė 29. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui pritarta.
Aš noriu paklausti pranešėjo ir komiteto, ar pritarus šiam pasiūlymui iš esmės projektas nesikeičia? Nes pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonei. Ne kur buvo Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės. Ar nesikeičia iš esmės? Ar priėmimo stadijoje, jeigu ką tvarkysite? (Balsai salėje) Priėmimo stadijoje. Gerai, kolegos.
2 straipsnis. Prašau. Per centrinį mikrofoną – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, Seimo nariai tikrai nesuprato. Galvojo, kad balsuoja už pagrindinio komiteto išvadą, todėl balsavo už. Siūlau tikrai perbalsuoti.
PIRMININKAS. Dar kartą tada, kolegos, nes yra toks prašymas, balsuojame už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė, nepritarė Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Tokia yra statutinė teisė, gerbiamas kolega. Paskui apkaltins, kad neleidau.
Kolegos, balsavo 37 – už, prieš – 4, susilaikė 33. Vis tiek reikia balsuoti, nes yra lygu. Dar kartą, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Ramiau salėje, nes vėl nesuprasite, kaip balsuojate. Kolegos!
Iš trečio karto pavyko: už – 31, prieš – 5, susilaikė 36. Nepritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
Antras pasiūlymas. 2 straipsnis. Taip pat komitetas nepritarė. Prašau, gerbiamas kolega Gintautai Kindury, pristatyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš manau, kad dabar jis truputį neaktualus, kai pirmam pasiūlymui nepritarta, tai jis toks iš dalies. Aš tiesiog siūlau jį tada palikti, dabar nebalsuoti ir palikti.
PIRMININKAS. Siūlote nesvarstyti?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, nesvarstyti ir kad priėmimo stadijoje pagrindinis komitetas pasižiūrėtų, kad nebūtų klaidos. Gal taip padarome.
PIRMININKAS. O dėl įsigaliojimo, kadangi buvo siūlyta sausio 1 diena ir gruodžio 31 diena, komitetas nepritarė. Jūs lygiai taip pat irgi siūlote pagal pagrindinio komiteto nuomonę?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip. Čia viena diena nieko nereiškia.
PIRMININKAS. Dabar komitetas nepritarė, atsiėmė, tai balsuoti nebereikia. Tada viskas. Ačiū. Viskas, kolega. Labai jums ačiū.
Motyvai už, prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar vis dėlto balsuojame? Balsuojame. Balsuojame, kolegos. Kas po svarstymo, kad būtų pritarta Rinkliavų įstatymo projektui Nr. XIIIP-2481, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Tai yra 10, 12 ir 132 straipsnių keitimas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 58, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Tiesiog kolegas dar norėčiau informuoti, kad kai balsavome prieš tai dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1726, Nr. XIIIP-2377, buvo priėmimas, ir pridurti, kad norime pavesti Dokumentų departamentui, kad juos sujungtų, jų įsigaliojimas yra tas pats – liepos 1 diena. Galime, kolegos? Ačiū, gerai, kolegos.
14.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3538(3) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3538. Svarstymas. Gauta pastabų ir pasiūlymų. (Balsai salėje) Aš matau, matau, kad G. Kindurys yra. Išvadą turi pristatyti, bet ir pastabų yra. Kol kas išvada, kolega, gerai.
G. KINDURYS (LVŽSF). Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3538. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Likite tribūnoje, nes diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl 1 straipsnio yra gautas G. Skaistės pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Vis tiek reikia atsiklausti, ar yra dešimt palaikančių Seimo narių? (Balsai salėje) Pristatyti vis tiek reikės, bet kokiu atveju. Gerai, kolege Gintare Skaiste, pristatykite. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas atsirado po to, kai komitetas pakoregavo pirminį įstatymo projektą. Paties įstatymo idėja buvo ta, kad bendruomenė, kuri inicijuoja vietos gyventojų apklausą, pati nustatytų, kurioje teritorijoje bus atliekama vietos gyventojų apklausa, tačiau ta teritorija neturėtų būti mažesnė nei viena seniūnaitija. Tuo tarpu komitetas pertvarkė taip, kad iniciatyvos teisė lieka bendruomenei surinkti parašus iš tos konkrečios teritorijos 5 %, tačiau pačią apklausos teritoriją nustato visgi miesto ar rajono savivaldybės taryba. Šitas įstatymo projektas atsirado iš labai konkrečios situacijos, pavyzdžiui, Kauno mieste Šančių bendruomenė norėjo atlikti Šančių gyventojų apklausą, Šančių seniūnijos, kad ji pasakytų savo nuomonę apie naujos gatvės tiesimą rekreacinėje teritorijoje būtent Šančiuose, tačiau Kauno miesto savivaldybė liepė apklausti ne Šančių gyventojus, o viso Kauno gyventojus, kuriems iš tikrųjų nėra didelės reikšmės, ar ta gatvė bus, ar nebus Šančių rajone. Man atrodo, kad jeigu vis dėlto vietos gyventojų bendruomenė nori išsakyti būtent tos teritorijos gyventojų nuomonę, tokią galimybę jiems savivalda turėtų sudaryti ir nemanipuliuoti apklausų rezultatais nustatydama apklausos teritoriją, todėl mano siūlymas būtų grįžti prie pirminės idėjos, kad apklausos teritoriją nusistatytų tie žmonės, kurie apklausą inicijuoja. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Palaukite, palaukite, kolega! Dešimt, įsivaizduokime, kad yra. Taip, tai bet kokiu atveju tada komitetas nuomonei nepritaria. Prašau, gerbiamasis kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas principinei nuostatai pritarė ir palaiko, kad gyventojų iniciatyva jokiais būdais nebūtų užgožta, tačiau, mūsų nuomone, priimtas čia yra toks kompromisas, nes dabar galiojančiame įstatyme ta teritorija apskritai nėra apibrėžta, o sprendimą dėl apklausos skelbia meras. Dabar projekte yra siūloma, kad teritoriją, žinoma, būtinai pasiūlo iniciatoriai, o galutinį sprendimą dėl dydžio priima ne meras, o taryba. Taryba yra atstovaujamoji institucija, išrinkta savivaldybės gyventojų, ir, be abejo, jiems atstovauja. Jeigu galima teigti, kad teritorija būtų nustatoma kai kada siekiant manipuliuoti rezultatais, tai manome, kad ir iš gyventojų iniciatyvos gali būti siekis manipuliuoti rezultatais, kaip ir iš savivaldos. Būtent siūloma, kad galutinę teritoriją nustato taryba, kolegialus organas, nevienasmenis organas, ir tokiu būdu tas sprendimas būtų teisingas. Be to, jeigu taryba nustatytų didesnę teritoriją, negu siūlė iniciatoriai, yra mūsų įrašytas vienas sakinys, kad tokiu atveju jiems, iniciatyvinei grupei, dar parinkti parašų tikrai nereikia. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek reikia balsuoti. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų bet kokiu atveju parašai ir balsai renkami kaip patariamieji, vis dėlto taryba priima galutinį sprendimą. Aš taip pat manau, kad nevertėtų eiti į tarybą ieškoti kažkokių konfliktų, kils tik politikavimas ir tam tikras nesutarimas. Aišku, jeigu meras nori kažkokius reikalus prastumti, savaime suprantama, jis bandys blokuoti su valdančiąja dauguma. Manau, vis dėlto iniciatyvos teisė priklauso žmonėms, jeigu jie inicijuoja, daro apklausas, bet vis tiek ta apklausa patariamojo balso teise. Manau, padaryti kuo paprasčiau, kad nereikėtų konfliktų, ir tegu žmonės, jeigu nusistato savo teritoriją, nes turbūt jiems ta teritorija aktuali, pakaktų ir to, kad be tarybos būtų priimta ir nustatyta ta teritorija.
PIRMININKAS. Prieš – P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo nary, aš jūsų klausiau, klausiau ir nieko nesupratau. Jeigu aš suprantu, apie tai, kad čia vis dėlto norima išplėsti ratą asmenų, kurie turi politinio atstovavimo teisę ir pareigą įsigilinti į žmonių problemą. Man atrodo, taip yra geriau, negu dabar yra skirta grynai tiktai mero kompetencijai. Tai žmonių interesas ir yra, kad būtų keliamas platesnis atstovavimas dėl jų keliamų problemų.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Deja, kolegos, reikia balsuoti, balsuodami viską nuspręsime. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta G. Skaistės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 30, prieš – 7, susilaikė 35. Kolegės pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 2 straipsnio. 2 straipsnis. Taip pat yra gautas kolegės G. Skaistės pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia yra susiję su anuo pasiūlymu, tai aš ir šitą, ir kitą pasiūlymą. Todėl prašau dėl jų nebalsuoti.
PIRMININKAS. Dėl trečio taip pat atsiimate, kolege? Ačiū, kolegos. Viskas. Trečias ir ketvirtas, dar įgyvendinimas. Kolege, ir ketvirtas, taip? Nes buvo dėl įgyvendinimo? Gintare, dar jūsų ketvirtas pasiūlymas taip pat.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ten pernumeravimas, susijęs.
PIRMININKAS. Kadangi keitėsi numeravimas, nes naujas siūlymas. Ačiū, kolega.
Motyvai už ir prieš. Nematau, nėra. Balsuojame. Kolegos, kas pritariate, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3538, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymui pritarta po svarstymo.
14.33 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2910 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Aviacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2910. A. Baurą kviečiu perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, dar pavasario sesijoje (tai buvo birželio 12 dieną) Ekonomikos komitetas svarstė minimą įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 488 išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad Seime jau pradėta naujos redakcijos Aviacijos įstatymo projekto svarstymo procedūra. Primenu, kad naujos redakcijos įstatymas yra priimtas šių metų liepos 16 dieną.
PIRMININKAS. Už ir prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Atmesti. Kolegos, noriu tiesiog informuoti, kad komitetas pasiūlė atmesti. Galime bendru sutarimu? Galime.
14.35 val.
Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3840, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3841 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3840. Pateikimas. Kviečiu A. Papirtienę. Prašom, gerbiama kolege, tribūna jūsų. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalies pristatymas ir kartu lydimasis, nes yra jūsų Valstybės tarnybos dar.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pateikiu du teisės aktų projektus, siekdama suderinti teisinį reguliavimą. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 3 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnis ir jų pakeitimo projektai parengti siekiant suderinti Darbo kodekso, Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo teisinį reglamentavimą. Šis teisinis reglamentavimas yra susijęs su šiuose teisės aktuose įtvirtintomis kolektyvinių sutarčių rūšimis ir tuo siekiame vienodo šių sutarčių nuostatų taikymo ir aiškinimo visuose minėtuose įstatymuose.
Vidaus tarnybos statute šiuo metu neapibrėžtas nacionalinių kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Kitaip tariant, nacionalinė kolektyvinė sutartis kaip kolektyvinių sutarčių rūšis yra išvis nepaminėta, nors šakinė kolektyvinė sutartis kaip rūšis yra paminėta.
Valstybės tarnybos įstatyme šiuo metu neapibrėžta tokia kolektyvinių sutarčių rūšis kaip šakos kolektyvinė sutartis, nors nacionalinė kolektyvinė sutartis kaip rūšis ten yra, todėl šiuo Valstybės tarnybos įstatymo projektu mes šią kolektyvinių sutarčių rūšį – šakos kolektyvinę sutartį – į Valstybės tarnybos įstatymą įtraukėme ir apibrėžėme.
Realybėje susidūrėme su atvejais, kai nesant konkrečios nuorodos dėl šakos kolektyvinės sutarties Valstybės tarnybos įstatyme ir nesant konkrečios nuorodos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties Vidaus tarnybos statute tokių sudarytų sutarčių nuostatos jas sudariusių profesinių sąjungų ar jų organizacijų nariams nėra taikomos. Tokiu atveju yra pažeidžiamos minėtų profsąjungų narių teisės ir užkertamas kelias naudotis minėtose sutartyse numatytomis papildomomis socialinėmis garantijomis. Pavyzdžiui, 2019 metų vasario mėnesį Policijos departamentas išplatino raštą savo įstaigoms, kad neturėtų būti taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis pareigūnams.
2019 m. liepos 9 d. 15 nacionalinių profsąjungų ir Vyriausybė pasirašė nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurioje sutariama nuo 2020 metų didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, taip pat ir pareigūnams. Tačiau, žinant tą jau minėtą išsiuntinėtą raštą, yra baimė, kad šios nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos pareigūnams gali būti netaikomos. Vidaus tarnybos statute tokia rūšis, kaip jau minėjau, kaip nacionalinė kolektyvinė sutartis nenumatyta. Ir tuo remdamasis Policijos departamentas atsisako taikyti nacionalinę kolektyvinę sutartį.
Kitais atvejais, kai Valstybės tarnybos įstatyme yra nenumatyta, neapibrėžta šakos kolektyvinė sutartis, atsisakoma derėtis dėl sistemoje dirbančių valstybės tarnautojų šakos kolektyvinės sutarties, nes to nenumato specialusis įstatymas. Taigi, pakeitimai reikalingi ir prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKAS. Kolege, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia G. Vasiliauskas. Tuojau, palaukite, dingo. Mano užsidegs ir jūsų tuojau užsidegs. Prašom, kolega.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kaip Teisės departamentas tinkamai atkreipė dėmesį, esant Darbo kodekso ir kitų įstatymo normų prieštaravimams, taikomas Darbo kodeksas, o šis kodeksas numato visų lygių kolektyvines sutartis, ir aptarti galima jų turinį. Gerbiama kolege, mano klausimas būtų, ar tikrai tikslinga keisti specialiuosius įstatymus perkeliant tai, kas jau yra bendrojoje normoje?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Tikrai nebūtų tikslinga to daryti, jei praktikoje, kaip minėjau, nebūtų pasitaikę atvejų, kai Darbo kodekso ir specialiųjų įstatymų aiškinimas ir taikymas nuėjo tokiu keliu, kad profesinėms sąjungoms susiderėjus, pavyzdžiui, dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties, ji gali būti arba nėra taikoma daliai darbuotojų, argumentuojant, kad specialusis įstatymas, konkrečiai – Vidaus tarnybos statutas, nenumato nacionalinės kolektyvinės sutarties. Ir kitas atvejis, kai nenorima pradėti šakos kolektyvinių derybų. Vėl argumentacija tokia pati – specialiajame įstatyme nenumatyta šakos kolektyvinė sutartis. Todėl reikėtų visuose įstatymuose tai sukonkretinti, kad nebūtų interpretuojama, jeigu nėra specialiajame įstatyme, nepaisant to, kad yra bendrajame… kad nebūtų interpretacijų, būtų aiškumas taikant.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Nematau. V. Rinkevičius. Prašau, gerbiamas kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs siūlote, kad profsąjungų nariams pareigūnams būtų suteikiamos papildomos socialinės garantijos. Ar tai nesupriešins pareigūnų? Pavyzdžiui, ne profsąjungų nariai negaus, o profsąjungų nariai gaus. Pagal Konstituciją turėtų būti lygios teisės. Ar tai tokioje svarbioje institucijoje, kurioje statutiniai pareigūnai, kurioje turėtų būti geras mikroklimatas ir darnus darbas, nesukels prieštaravimų ir tarpusavio konfliktų?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl supriešinimo. Dabar iš tikrųjų dėl šių dalykų šalys susidera. Jeigu iškils koks nors susipriešinimas, tai paprastai jos dėl to ir nesusiderės, nes kolektyvinėse sutartyse susiderama laisvai, tada nuostatos galioja. Bet jeigu kuri nors pusė prieštaraus, na, tiesiog dėl tų papildomų socialinių garantijų nebus ir susiderėta. Bet galimybė yra, jeigu supriešinimo nebus.
PIRMININKAS. Ir kolega V. Bakas. Vytautai, į mikrofoną, jeigu galima. Va, arčiau. Jeigu galima, per šoninį… tada aš įjungsiu centrinį, kolega, nes kažkas gal…
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu padėkoti Aušrai už tokį projektą ir priminti valstiečiams ir klausėjams, kad jūsų programoje yra numatyta galimybė stiprinti profesines sąjungas ir taip pat numatyti papildomas garantijas lyderiams. Noriu paklausti jūsų. Ar nemanote, kad vis dėlto ne šio įstatymo problema, kad nevykdomos derybos Policijos departamente ar vidaus reikalų sistemoje, o esamo įstatymo nevykdymo problema? Čia mes turėtume gal imtis parlamentinės kontrolės priemonių ir paklausti, kodėl nevykdomas Darbo kodeksas arba Valstybės tarnybos įstatymas? Nesvarbu, ar ši pataisa iš esmės lems derybų kokybę. Čia yra… Daugiau, matyt, reikia padėti pačioms profesinėms sąjungoms, kad mūsų policijoje atsirastų vakarietiški santykių standartai.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega. Visi atsakymai į jūsų klausimus – tikrai taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, klausimai užduoti. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime, kolegos. Ačiū, kolege, jums. Bendru sutarimu pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl pagrindinio Vidaus tarnybos projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 28 dieną. O dėl Valstybės tarnybos įstatymo projekto pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti taip pat lapkričio 28 dieną.
Kitas mūsų įstatymo projektas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3798. P. Čimbaras. P. Čimbaro nėra. Matyt, jau apygardoje.
14.45 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3588, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3589 (pateikimas)
Kitas mūsų projektas yra Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3588. Kviečiu kolegą J. Liesį pristatyti jį ir jo lydimąjį teisės aktą. Kolegos jūsų prašo labai trumpai.
J. LIESYS (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Leiskite pristatyti keleto Seimo narių paruoštą įstatymo dėl seniūnijų seniūnų tarnautojų ir valstybinės įstaigos vadovų pakeitimo įstatymo projektą. Manytina, kad minėtų valstybės karjeros tarnautojų ir valstybės tarnautojų aptariamos garantijos Valstybės tarnybos įstatymo kontekste yra nediferencijuotos nepagrįstai, o nuostatos dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos seniūno valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo tarnybinio kaitumo pareigų siūlymo, naikinant pareigybę, apskritai tokiam valstybės tarnautojui netaikytinos ir įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje galimai yra perteklinės, turint omeny, kad biudžetinės įstaigos vadovas atrenkamas tiktai konkurso būdu.
Be to, pabrėžtina, kad savivaldybėje paprastai būna įsteigta ne viena administracijos filialo seniūno pareigybė, o dėl objektyvių priežasčių gali susiklostyti tokios aplinkybės, kai kiltų tarnybinio kaitumo būtinybė. Tokiu atveju savivaldybės administracijos filialo karjeros valstybės tarnautojas seniūnas galėtų būti perkeltas į kitas lygiavertes seniūno pareigas kitoje savivaldybės seniūnijoje, kur yra laisvas seniūno savivaldybės administracijos filialo karjeros valstybės tarnautojo etatas. Panaikinus seniūnijoje ir esant laisvai seniūno pareigybei ir kitoje savivaldybės seniūnijoje, seniūnas filialo vadovas galėtų būti paskirtas į kitas pareigas ar perkeltas į kitos seniūnijos seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojo vertinimo.
Įstatymo pakeitimo tikslas – valstybės karjeros tarnautojams – savivaldybės administracijos filialo seniūnams įtvirtinti vienodas su kitais valstybės karjeros tarnautojais Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas garantijas, nenumatant šiems karjeros valstybės tarnautojų išimčių, neturinčių teisinio pagrindo. Kitaip tariant, jei filialo įstaigos vadovas turi lygiavertes pareigas, galėtų būti perkeltas į kitas. Siūlyčiau šitam…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Labai greitai jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Kolega A. Strelčiūnas. Prašau, kolega.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, norėjau paklausti. Dabar pagal Vietos savivaldos įstatymą komisija atrenka seniūnus, dalyvauja ir seniūnaičiai. Įstatyme yra apibrėžta, kokios jiems suteiktos teisės. Ar jūsų įstatymo projektu nesuvaržomos seniūnaičių, kaip bendruomenės atstovų, teisės?
J. LIESYS (LSF). Aš pakartosiu. Čia šitie, kurie dalyvauja konkurso metu, nėra perkeltini, yra keliami tiktai kaip įstaigos vadovai. Todėl seniūnaičiai ten dalyvauja konkursuose, šitie Valstybės tarnybos įstatymu yra numatyti kaip valstybės tarnautojai, jie nėra perkeliami. Jie yra paskirti konkurso būdu. Atrenkami du, siunčiami į savivaldą ir tada iš dviejų savivaldybė pasirenka vieną arba kitą. Mano pirminis projektas buvo, kad atrankai iš savivaldybės seniūnų… būtų parinkta iš savivaldybės gyventojų, žmonių, kurie yra gerai susipažinę su savivaldybės įvairiais valdymo principais, su žmonėmis ir žmonės juos pažįsta. Jie galėtų eiti į konkursą ir atrinkti grįžti į savivaldybę, bet Teisės ir teisėtvarkos komitete šitas mano sprendimas neperėjo todėl, kad abu seniūnai lygiaverčiai būtų, todėl siūlau kitą pataisą.
PIRMININKAS. Ir klausia K. Masiulis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar teisingai, gerbiamas kolega, supratau, kad žmogus, išrinktas konkurso būdu į vieną vietą, gali atsidurti visai kitoje vietoje, kur jis nedalyvavo konkurse?
J. LIESYS (LSF). Šitas įstatymas, kaip aš ir sakiau jums, kad išrinktas žmogus Klaipėdoje gali atsidurti Trakuose… Jis neturi nei buto, nei nieko ir ten gali gyventi. Bet šitas įstatymas negalioja. Čia aš kalbu apie tai, kada yra paskirtas seniūnas ir atsilaisvina toje pačioje savivaldybėje kita seniūnijos vieta, jis gali būti perkeltas, o dabar tokio perkėlimo įstatymo projekto neturime.
PIRMININKAS. Kolegos, galbūt galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
J. LIESYS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš, tada tuojau patikrinsime. Nėra. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3588 ir jo lydimajam teisės aktui Nr. XIIIP-3589, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Kolegos!
Balsavo 80 Seimo narių: už – 53, prieš – 8, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 28 dieną.
14.50 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3608 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3608. Pateikimas. Kviečiu R. Šarknicką. Prašau, gerbiamas kolega, pristatyti savo siūlomus pakeitimus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu kreiptis į jus dėl vis dar esamų Lietuvoje smurto formų protrūkių švietimo įstaigose, universitetuose, darželiuose, kuriuose dirba mokytojai, dėstytojai. Pagrindinis projekto tikslas – sumažinti smurto, emocinių smurto formų protrūkių švietimo įstaigose.
Projekto uždaviniai būtų šie: suteikti teisę mokytojams ir kitiems švietimo įstaigų darbuotojams patiems kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą ar atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją ir pranešti apie įvykusį smurto faktą.
1 straipsnio – 23 straipsnio pirmoji redakcija, jos pakeitimas: „Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ir (ar) atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos. Smurtą patyrę mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, informavę švietimo įstaigos vadovą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytais terminais apie įvykusį smurto faktą patys pranešti atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.“
Šiuo metu šis įstatymas kaip ir neprieštarauja kreiptis ir be direktoriaus, bet ši nuostata iš esmės yra nelabai veiksminga.
Noriu pasakyti, kad tuometinės Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik 47 % mokytojų yra bent kartą patyrę emocinį mokinių smurtą, kas trečias – mokinių rėkimą ant jų, kas ketvirtas – tyčiojimąsi ir pravardžiavimą, kas aštuntas – grasinimą trenkti. Fizinį mokinių smurtą yra patyrę 2 % mokytojų.
Šiuo metu pagal Švietimo įstatymą smurtą patyrę mokytojai turi kreiptis į ugdymo įstaigos vadovą, kuris savo ruožtu kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą.
Norint išsiaiškinti, ar ši įstatymo nuostata veikia, prieš įstatymo projekto parengimą elektroniniu būdu buvo apklaustos didžiųjų regionų pedagoginės psichologinės tarnybos. Nepaisant esamo nemažo smurto kiekio, paaiškėjo, kad 2017–2018 metais buvo registruotas tik vienas atvejis ir tik vienoje pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kuomet švietimo įstaigos vadovas kreipėsi dėl mokytojo patiriamų patyčių.
Vadinasi, Švietimo įstatymo nuostata absoliučiai neveikia. Yra nemažai tam tikrų psichologinių baimių kreiptis tiesiai į trečiąją šalį – direktorių, kuris informuoja psichologinės pagalbos tarnybą. Tačiau yra nemažai atvejų, kai ne visada mokyklos vadovai pasižiūri teigiamai į mokytojus ir suteikia pagalbą. Tai rodo iškalbingas 47 % skaičius, kai mokytojai, dėstytojai nedrįsta kreiptis į švietimo įstaigos vadovą. Todėl būtų toks projekto pataisos įstatymo pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kolega, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs minėjote, kad iš tikrųjų yra vienetiniai atvejai, galbūt galėtų būti visai kitokia sistema, kad mokytojas iš viso savarankiškai galėtų kreiptis į psichologinę tarnybą ir nebūtinai dėl smurto. Gal iš tikrųjų būtų galima sudaryti sąlygas, nes iš tikrųjų įrodyti smurtą gana sudėtinga. Žinote, vienam užtenka, kad pajuokausi, kaip sakant, patrauksi per dantį, o kitam iš tikrųjų smurtas tik tai, kaip ir pasakėte, kai užsimojo, nori trenkti ir panašiai. Iš tikrųjų gal reikėtų sudaryti sąlygas apskritai tokiai profesijai kaip pedagogų esant reikalui gauti tam tikrą finansavimą ir psichologo konsultacijas, o ne tik tuo metu, kai yra koks smurtinis pasireiškimas arba manoma, kad smurtinis pasireiškimas. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Praktiškai pasakėte, kas maždaug yra mano išdėstyta. Su jūsų papildymu gal reikia teikti finansavimą psichologui. Bet čia mes kalbame kur kas giliau. Psichologas tuo metu mokykloje gali tiesiog nuraminti, užgesinti, bet lieka psichologinės traumos, nuo kurių ateityje priklauso, kaip mokytojas paskui kokybiškai mokys savo mokinius, kaip sugebės su jais elgtis. Ir vis dėlto turi pranešti apie įvykusį atvejį, kad galėtų tuo metu švietimo įstaigos skyrius mesti tinklą būtent toje mokykloje, kur yra ta problema, užbėgti įvykiams už akių.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė. Prašau, gerbiama kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs čia iškėlėte vieną klausimą, būtent dėl mokytojų patiriamo smurto, ir konkrečiai iš mokinių pusės. Tačiau galbūt problemą reikėtų spręsti iš esmės, nes mes… Tikrai ne paslaptis, kad mokyklose yra didelių patyčių problemų. Net yra atvejų, kai akivaizdžias patyčių problemas dangsto patys mokytojai, saugodami mokyklos reputaciją, ar, tarkime, ta pati mokyklos vadovybė.
Kitas aspektas, irgi neatsakytas klausimas dėl pačių mokytojų patiriamų patyčių arba kolegų, pačios vadovybės mobingo. Tai irgi didelė problema švietimo sistemoje, kiek teko susidurti. Ar nereikėtų spręsti šios problemos iš esmės, panaikinant, išraunant su šaknimis šią blogybę iš ugdymo įstaigų, nes vaikai, be abejo, išeina į gyvenimą su tokiomis tikrai blogomis patirtimis. Tai toliau persikelia į darbo vietas, į šeimas ir taip toliau. Aš manyčiau, apskritai pačioje mokykloje patyčios yra didžiausia blogybė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama Virginija, tikrai pritariu, kad iš esmės neturėtų būti tokių dalykų švietimo įstaigose. Bet aš startuoju gal nuo paties vaiko pradžios. Tie vaikai ateityje bus tėvai, įvairių profesijų žmonės, mokytojai, kurie jau žinos savo sąmoningumą… tarp kolegų nesielgti, nesipriešinti ir nesmurtauti, ypač konkurencinėje kovoje, kaip būna dažniausiai. Iš esmės viską galima paimti kompleksiškai, bet turbūt kiekvienas įstatymo straipsnis turi atskirą eilutę suaugusiems, mokiniams, švietimo įstaigų vadovams. Aš sutinku su jumis, bet teisės atžvilgiu čia reikia pasižiūrėti. Bet šiuo atveju aš startuoju nuo mokinių ir mokytojų santykių, nes prieš 30 metų turėjome kitą vaizdą. Dabar, per nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, mes įgavome kitą vaizdą, kad dalis mokinių diktuoja sąlygas ir mokytojams dirbti sudėtinga, nes, be abejo… Dabar tiesiog metame tinklą padėti spręsti būtent šią kritinę situaciją.
PIRMININKAS. Jūsų klausia I. Haase. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, dabartinis Švietimo įstatymas, būtent ta norma, kurią jūs ir pageidaujate pakeisti ir siūlote įstatymo projekte, numato pareigą švietimo įstaigos vadovui pranešti apie sužinotą psichologinį smurtą psichologinėms tarnyboms arba net ir kitoms institucijoms. Ir juo labiau kad esamas įstatyminis reguliavimas suteikia patiems mokytojams ir švietimo įstaigų darbuotojams sudaro visas galimybes kreiptis į kitas institucijas, kurios saugo ir gina jų teises. Ar jūs nemanote, kad jūsų siūlomas projektas yra tiesiog perteklinė norma?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, gerbiama Irena. Aš manau, kad 47 % rodo, kad būtent šis įstatymas yra neveiksnus, nes per didelis kiekis. Taip, nedraudžia, leidžia, tačiau vis tiek imperatyviai palieka tą vietą, nežinai, kada kas įvyks. Sužinojęs vadovas, kodėl tu nepranešei, nes gadini mano mokyklos reputaciją, ir taip toliau. Gal galima palikti ir esamą galiojantį įstatymą, tačiau šalia gal turėtų dominuoti, kad netrukdytų laisvai, be įtampos kreiptis ir nesužaloti mokytojo, kuris nori atskirai dalyvauti toje psichologinėje tarnyboje ir spręsti tą problemą. Mes turime padėti ir mokytojams, ne tik mokyklų vadovams. Žinome, kokia sistema veikia, kokie vadovai, yra lojalių, nelojalių mokytojų. Turime žiūrėti į bendrą puokštę kažkaip, kad ir vilkas, ir avis būtų… Ačiū.
PIRMININKAS. Nori jūsų paklausti G. Steponavičius. Prašom, gerbiamas kolega.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pataisų teikėjau, ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš irgi panašiai, kaip ir prieš tai kalbėjusi kolegė, taip pat remdamasis ir Teisės departamento išvada klausiu, ar prie kiekvieno punkto, ar prie kiekvieno subjekto mes turime kartoti žodžius „turi teisę“? Man yra visiškai tuščiaviduris pasiūlymas. Mokytojas yra išsilavinęs, turi žinoti, kad yra ne viena, ne dvi, o nemažai galimybių, kaip ginti savo interesus. O keletas klausiančiųjų, nežinau, ar apskritai yra skaitę prieš dvejus su puse metų priimtus pakeitimus, visą patyčių prevencijos paketą Švietimo įstatyme. Kiekvienas patyčių atvejis Lietuvos kiekvienoje mokykloje privalo būti užregistruotas. Nė viena mokykla, nė vienas mokytojas, nė vienas direktorius negali dangstyti, nes dangstymas patyčių kaip tik reiškia blogą reputaciją, o ne atvirkščiai. Tai, kolegos, pasiskaitykime tai, kokie yra mūsų pačių šios kadencijos priimti pasiūlymai, ir matykime visą visumą. Tikrai aš apgailestauju, kad šis siūlymas, mano supratimu, yra tiesiog perteklinis ir aš nematau prasmės užsiimti pseudoproblemos sprendimu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš supratau, kad tai yra jūsų nuomonė, o ne klausimas. Jūsų būtent priimtas 2016 metais įstatymas padarė tokį dalyką, kad 47 % rodo, kad mokytojai vis dėlto nedrįsta to daryti. Reikia ieškoti tam tikrų sąlyčio taškų dėl sprendimo. Mes neprieštaraujame tam pačiam esamam įstatymui, tikrai ne. Bet prie to paties reikia ieškoti tam tikrų sprendimo būdų. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, kolegos. Žiūrime – už, prieš, klausimai atsakyti. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad būtų po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-3608, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 64, prieš nėra, susilaikė 6. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 14 dieną.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-3568. Kviečiu A. Vinkų. Nematau.
15.04 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 71 priedėliu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2425(2), Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3532 (pateikimas)
Tada kitas mūsų įstatymo projektas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 71 priedėliu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2425(2). Kviečiu V. Vingrienę. Ir lydimąjį teisės aktą, kolege. Abu.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, dabar pristatysiu du įstatymų projektus, tai yra Mokesčio už aplinkos teršimą ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pataisas, kurių esmė būtų apmokestinti deginamas atliekas, ko ir reikalauja Europos Komisija tam, kad atliekų deginimas būtų nepatrauklus. Tai yra būtų vienas iš sprendimo būdų tvarkant atliekas.
Kas yra šiandieną? Deginimo jėgainės mokestį už deginamas atliekas, kurį jie gauna iš (…), na, kaip ir nemokamai, jie mokestį ima patys kaip atlygį už tą patį deginimą. Tai čia yra visiškai ne skatinimas, čia yra kaip tik paskata dar daugiau deginti, nes jėgainės suinteresuotos dar papildomai uždirbti. Juo labiau kad visa ta našta gula ant gyventojų pečių per atliekų tvarkymo sąskaitas.
Taigi tikslas įgyvendinant ir Europos Komisijos komunikato nuostatas, kas nuolat primenama, kad Lietuva tikrai investavo į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus ir rizikuoja nepasiekti ambicingų atliekų tvarkymo tikslų 2050 metais perdirbti ne mažiau kaip 50 %, o 2035 metais 65 % komunalinių atliekų srauto atliekų ir 75 % pakuočių ir kad iš tiesų reikalaujama, kad Lietuva apmokestintų atliekų deginimą ir netgi mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose kaip apdorojamas atliekas. Tai va tas tikslas yra iš tikrųjų, kad mokestis už atliekų deginimą būtų mokamas pačių deginimo jėgainių, ne jos imtų į savo biudžetus ir užsidirbtų, bet jos pačios mokėtų tą mokestį ir tas mokestis eitų į specialią aplinkos apsaugos programą, iš ko būtų finansuojami žiedinės ekonomikos kiti etapai, tai yra atliekų rūšiavimas, atliekų perdirbimas, kas ir paskatintų mus žiedinės ekonomikos principais tvarkyti atliekas.
Prašau šioms pataisoms pritarti ir palaikyti šias nuostatas įgyvendinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos paketą.
PIRMININKAS. Kolege, jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmas klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, kadangi jūs, gerbiama kolege, teikiate visą paketą ir toliau yra kiti įstatymų projektai, susiję su kaina, kas moka už deginimą, tai turbūt verta panagrinėti visą kontekstą. Šiuo atveju kalbame apie programą, programos lėšas, kurios būtų nukreiptos tarsi į visiškai atvirkščią procesą negu atliekų deginimas. Tai yra žiedinės ekonomikos proceso skatinimas, turbūt pirminis rūšiavimas, perdirbimas, kiti dalykai, su kuo tikrai būtų galima sutikti.
Dabar jūs siūlote turbūt du dalykus. Vieną dalyką, kad atvežę atliekų vežėjai į atliekų deginimo gamyklą nemokėtų už tai, kad yra sudeginama, kas turbūt irgi yra gana logiška, aš jums, ko gero, pritarsiu. Kitas dalykas, kad atliekų deginimo gamyklos mokėtų mokestį už atliekų deginimą, kuris laikui bėgant didėtų ir net pasiektų 45 eurus, kiek aš mačiau, už komunalinių atliekų toną. Ar tai apskritai finansiškai yra pajėgu? Vienas dalykas. Ir kitas dalykas, kas sugalvojo, kad būtent tie, kurie atiduoda kurą, turėtų už jį sumokėti? Nes mes čia prieisime iki…
PIRMININKAS. Laikas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Čia mes prieisime iki absurdo, kad biokuro gamintojas atveža biokurą ir dar sumoka, kad jį sudegintų, ar ne?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pauliau, truputį neklaidinkite, čia mes kalbame apie atliekas, kurių deginimas turėtų būti apmokestinamas tam, kad jis būtų nepopuliarus, kad būtų deginamos tik tos, kurios neperdirbamos.
Dabar tas pats mokestis. Ne mes sugalvojome, čia pačios deginimo jėgainės ima iš tų, kurie atveža deginti šiandieną. Problemą norime išspręsti kitaip, kad deginimo jėgainės mokėtų mokestį už aplinkos teršimą, pačios tos, kurios degina, ir mokėtų mokestį už aplinkos teršimą.
Na, o dėl paties dydžio, be abejo, diskutuotinas dalykas. Ką jūs paminėjote, 45 eurai, tai čia būtų už nerūšiuotas, net ne po mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių ateinančias, na, galbūt iš paties buitinio atliekų srauto su visa bioskaidžia dalimi, kai atvažiuoja ir deginamos, kas yra, be abejo, dar daugiau taršu. Tai čia yra pats didžiausias mokestis. Bet dėl paties dydžio, be abejo, tai yra diskutuotinas klausimas. Aš manau, kad tai bus svarstytina komitetuose ir Vyriausybės išvados reikės.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, teikiate didelį įstatymų paketą, kurį iš tikrųjų turėtų teikti aplinkos ministras, ir jūsų solo atrodo šiek tiek nesuderintas su frakcijos nariu ir ministru. Man atrodo, jūsų pusėje yra daugiau teisybės negu ministerijos pasyvume.
Vienas klausimas. Kadangi jūs įvedinėjote deginimo mokestį, tai yra antra blogiausia alternatyva atliekoms tvarkyti… sąvartynų šalinimo mokestis. Ar nebus iš jūsų frakcijos dar šiemet ateita su siūlymu, sakančiu mažinti sąvartynų taršos mokestį? Ar nebus tokių siūlymų?
Antrasis dalykas. Ar finansų ministras… Pagrindinis „Lietuvos energijos“ akcininkas „Ignitis“ tikrai neims ir neprašys jūsų frakcijos (kaip akcininkas), kad šių kogeneracinių jėgainių veiklos rentabilumas visgi būtų išlaikytas ir nebūtų įvestas mokestis? Jis tai mums yra prižadėjęs mūsų komiteto posėdyje.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kolega, pirmiausia už komplimentus. Tikrai noriu pasakyti, kad visiškai nėra skirtumo, kas siūlo, kas teikia įstatymo pataisas. Tuo labiau kad Seime galbūt lengvesnis kelias pateikti įstatymo pataisą, nes pati esu dirbusi ministerijoje ir žinau, koks išties yra kelias, kol pataisa pasiekia Seimą. Tai yra labai daug diskusijų, derinimas ir taip toliau su kitomis institucijomis. Tai gali užtrukti ir metus, ir keletą metų. Čia priklauso nuo iniciatyvos. Aš nemanau, kad tai yra blogai, jeigu Seimo narys teikia iniciatyvą ir pasiūlymą, kurį jis mano esant teisingą. Be abejo, mes dėl to diskutuosime.
Dabar dėl kaip ir pareigūnų institucijų atėjimo ir klausimo. Aš tikrai negaliu atsakyti už niekieno nuomonę, kas ko klaus ir pasakys. Tikrai net neįsivaizduoju, iš kur jūs tokias mintis galėtumėte perduoti mano intuicijai, kas ką gali sakyti, ar kas ką gali teikti. Aš manau, kad mes tikrai turime spręsti šitą klausimą ir tikrai eiti žiedinės ekonomikos keliu.
Dėl sąvartynų mokesčių. Taip, aš sutinku, kad sąvartynai, be abejo, net nėra žiedinės ekonomikos ciklo dalis, tai yra išeinant už ciklo ribų, tai, ko neturi jau būti ar kaip galima mažesnis… Mes turėtume eiti iki nulinio atliekų šalinimo sąvartynuose, bet esu už paskatą, kad mes tikrai eitume tais aukščiausiais žiedinės ekonomikos pakopų keliais, tokiais kaip produktų ilgaamžiškumas, atliekų tvarkymas, pirminis rūšiavimas. Be abejo, deginimo mokestis paskatintų kaip tik labiau eiti tuo keliu. Bus dar kitas mano projektas dėl to, kad degintinos atliekos būtų perdirbamos į kietąjį atgautąjį kurą, tai būtų produktas ir tikrai neterštų aplinkos.
PIRMININKAS. Kolegos, minutė klausimams. Pabandome į pusantros ar dvi išsitekti, nes daug norinčių paklausti. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties, gerbiamoji kolege, jūs imatės tokio Sizifo darbo. Turbūt niekam nekelia abejonių, kad atliekų deginimas nėra atliekų tvarkymas. Turbūt mes visi tai suprantame, tačiau trys didžiuliai verslo (dalyvaujant ir valstybiniam verslui, imant europinę paramą ar su privačiu verslu), trys monstrai atsirado arba greičiausiai atsiras Lietuvoje pastarųjų metų laikotarpiu, ir jų visas tikslas, visas biznio planas yra paremtas tuo, kad jie tvarkymu laiko deginimą. Visi tie pinigučiai, kurie bus suvežti… ir konkurencinis jų pranašumas tuo remiasi. Kuo daugiau atvežęs atliekas deginti sumokėsi, tai yra mes ir piliečiai ten sumokėsime, tuo bus jų didesnis pelnas.
Kaip jūs galvojate pasipriešinti šiems verslo monstrams, kur dalyvauja ir valstybė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes esame pagrindiniai sprendimų priėmėjai ir turėtume aiškiai apibrėžti, kas yra atliekų tvarkymas, o kas yra tiktai sprendimo būdas, kaip šiuo atveju deginimas, ką ir teigia Europos Komisija, kad mes turime deginti tiktai tas atliekas, kurios nebeperdirbamos, ir apskritai siekti, kad tų atliekų būtų kaip galima mažiau einant žiedinės ekonomikos keliu, kaip ir minėjau, per produktų ilgaamžiškumą, rūšiavimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą ir taip toliau. Be abejo, mes turime aiškiai įvardyti, apibrėžti ir kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiavimo aspektų.
PIRMININKAS. Gerai. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, galbūt ir gerai čia visur – pinigai, pinigai, pinigai, viską užsimokame. Gerai, kad tai nepakliūtų į kokius nors tarifus, tarkim, šilumos ir panašiai. Vėlgi galutiniame variante už visa tai, už visas žiedines ekonomikas susimoka patys žmonės.
Aš norėjau paklausti apie kietąsias atskirtąsias… iš tikrųjų apie atskirtąjį kurą. Iš esmės nėra kenksmingos tokios atliekos, kurios pakankamai gerai dega. Jeigu savivaldybės pradeda tvarkytis, ar būtina dar apmokestinti deginimo atveju? Šiuo atveju manyčiau, kad – duok Dieve. Tada sumažėja transportavimo išlaidos: jeigu jie atskiria, jie sudegina, galbūt ir tarifą sumažina ir taip toliau, nes išeina, kad daug kas sudėta į transportavimą. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dabar kalbame ne apie kietąjį atgautąjį kurą, o apie degintinas atliekas. Aš visiškai pritariu ir tai bus mano kitas projektas, būtent dėl kietojo atgautojo kuro, kuris turėtų būti ir deginamas neatlygintinai, ir neapmokestinamas. Apmokestinamos tiktai po MBA arba visiškai nerūšiuotos atliekos, kurios iš tiesų kaip ir neturėtų būti deginamos, galiausiai yra ir taršus produktas. Kaip ir minėjome, tai neskatina eiti žiedinės ekonomikos keliu. Be abejo, vis tiek vartotojas galutinėje sumoje susimoka jeigu ne už šildymą, tai už atliekų tvarkymą. Šildymui naudojamos atliekos neturi būti žaliava ir neturi būti siekiama kiek galima daugiau jų naudoti būtent šildymo tikslais, o vien tik tam, kad išspręstume tą problemą kaip nors sutvarkyti tas visiškai nedegintinas, neperdirbamas atliekas ir jas panaudoti šilumai gauti. Tai kaip sprendimo būdas, o ne pagrindinis tikslas turėtų būti.
PIRMININKAS. Gerai. Paskutinis klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ar vis dėlto jūsų iniciatyvos rezultatas, jeigu ta iniciatyva bus iki galo įgyvendinta, nebus paprasčiausiai toks, kad tiesiog gyventojams pabrangs mokestis už atliekas, nes tos gamyklos, kurios mokės tą mokestį, perkels tiems, kurie pateikia atliekas, o tie pateiks gyventojams tą priedą? Trūksta to perdirbimo, matyt, ne todėl, kad čia visi veržiasi vežti ir deginti, o dėl to, kad iš tikrųjų nėra atitinkamų įmonių, kurios galėtų tas atliekas priimti ir kad apsimokėtų tai daryti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs dabar išsakėte problemą, bet nepasiūlėte sprendimo būdo. Čia mes kaip tik ir siūlome sprendimo būdą, kad mokestis eitų į specialiąją aplinkos apsaugos programą, iš kurios būtų finansuojamas ir atliekų tvarkymas, ir pirminis rūšiavimas, ir sprendžiamos tos komunalinių atliekų tvarkymo problemos, gulančios ant gyventojų pečių. Jūs dabar paminėjote, kad deginimo jėgainės perkels tiems, kurie tiekia atliekas, o paskui jie perkels galiausiai gyventojams, tai būtent šiuo metu taip yra, nes dabar tie, kurie tiekia atliekas, moka už tai, kad pateikia deginti, tai lygiai taip pat yra perkeliama po to ant gyventojų pečių. Mes dabar kaip tik išspręsime tą problemą, kad tada mokestį susimokės deginimo jėgainės į specialiąją aplinkos apsaugos programą, iš kurios bus finansuojamas rūšiavimas ir kaip tik sprendžiama atliekų tvarkymo problemos… kaštų mažinimas gyventojams.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu tada pritarti? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Negalime. Už – P. Saudargas. Prašau. Matau, užsirašėte.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Yra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, aš norėjau tiesiog pagarsinti visai Lietuvai valstiečių žiedinės ekonomikos ciklą, aš jį pagaliau supratau. Kas yra žiedinė ekonomika pagal valstiečius? Tai yra kai aš, gyventojas, sumoku, kad iš konteinerių būtų paimtos mano atliekos, sumoku, kad MBA, pastatytos už Europos Sąjungos milijonus, ten išrūšiuotų, tada sumoku, kad nuvežtos tos išrūšiuotos, kartais dar kartą jau po mano rūšiavimo išrūšiuotos, atliekos būtų sudegintos atliekų deginimo gamykloje ir tada aš dar sumoku už tos gamyklos tiektą man šilumą. Čia yra graži žiedinė ekonomika, kurią jūs tikrai įtvirtinsite su visais šiais projektais ir savo gamyklomis, kurias jūs pastatysite! Vargšė Virginija dabar bando prieš traukinį su kastuvėliu ką nors atsukti, kai tai yra neįmanoma. Kolegos, čia maždaug kaip krematoriumas investuotų į karstų ilgaamžiškumą. Tai yra visiškai vienas kitam prieštaraujantys dalykai. Atliekų deginimo gamyklos ir štai remia žiedinės ekonomikos dalykus, kai jos, gerbiama Virginija, veiks dešimtmečius ir mes dešimtmečius esame palaidoti šios „žiedinės ekonomikos“ gniaužtuose. Su atliekomis šioje valstybėje yra visiškas dugnas ir visiška problema. Ir aš manau, kad viską reikėjo investuoti į pirminį rūšiavimą, visų pirma, tik į pirminį rūšiavimą ir atliekų perdirbimą (tai, ką pasakė gerbiamas Jurgis), į įmones, kurios realiai perdirbtų tas atliekas, kurias gyventojai realiai rūšiuotų. Viskas. Dabar mes pristatėme MBA gamyklų, bandome kaip nors jas pateisinti ir statome dar dvi gamyklas tik dėl to, kad pateisintume MBA gamyklas. Visas jūsų detektyvas štai, prašom. Bet aš palaikysiu vien iš idėjos šį projektą, tai neskubėkite prie mikrofono, balsuosiu už.
PIRMININKAS. Neišgyvenk, Pauliau, kastuvėlių tikrai bus.
Prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, vis dėlto ta problema, kurią kelia kolegė, yra rimta, ir mes vis dėlto turėtume išreikalauti iš Vyriausybės, iš Aplinkos ministerijos atsakingų siūlymų. Tai yra nenormalu, kad tokią problemą čia ekspromtu sprendžia entuziastinga Seimo narė. Iš tikrųjų, jeigu mes čia taip ekspromtu bandysime improvizuoti, pasekmės greičiausiai bus tos, kad bus dar didesnis interesas tų atliekų nerūšiuoti, o kažkaip kišti į sąvartynus, kad nereikėtų mokėti brangesnio mokesčio, ko atliekų deginimo jėgainės tikrai sugebės išsireikalauti iš tų atliekų tiekėjų. Be abejo, kaip minėjau, kažkoks papildomas pabrangimas gyventojams irgi atsiras. Tai dėl to aš matau daugiau neigiamų pasekmių, negu tos paskatos rūšiuoti ir perdirbti, todėl tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ir dar, kadangi du projektai, M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš vis dėlto norėčiau kolegas paraginti palaikyti šį projektą arba šiuos projektus, nes V. Vingrienė iš tiesų šiame kontekste Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje labai stipriai neša žaliosios politikos vėliavą. Aišku, labai gaila, kad tiek Kaune, tiek Vilniuje šios šiukšlių deginimo jėgainės yra statomos naudojant senas, taršias technologijas, kad vis dėlto nebuvo atsižvelgta į Kauno technologijos universiteto mokslininkų atradimus, kad būtų galima deginti šiukšles, bet tą daryti neteršiant oro, nekenkiant mūsų žmonių sveikatai. Taigi tikiuosi, kad tai bus kaip vienas iš galimų saugiklių. Vis dėlto manau, kad sprendimai, labai svarbūs ir reikalingi sprendimai, šioje srityje liko nepriimti. Ir žmonės, kurie yra surinkę tūkstančius parašų dėl šių šiukšlių deginimo jėgainių, būtent tokio pobūdžio jėgainių, veiklos pradžios, tikrai nebuvo išgirsti. Raginu palaikyti, nes geriau dalinis saugiklis, negu jokių saugiklių nebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, nuomonės išsakytos, kviečiu balsuoti. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIIIP-2425, Nr. XIIIP-3532 – Mokesčio už aplinkos teršimą ir Atliekų tvarkymo įstatymų projektams, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojame. Ministre, dar bus vienas Virginijos.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 9. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 21 dieną.
15.23 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2917 (pateikimas)
Kitas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2917. Kviečiu V. Vingrienę. Prašau, gerbiama kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju kolegoms už palaikymą, tikrai, manau, čia sveiko proto balsas pagaliau išgirstas.
Kitas projektas taip pat bus susijęs su atliekų sektoriumi, bet dabar kalbėsime apie kietąjį atgautą kurą, kuris jau nebe atlieka, o produktas, gautas iš degintinų atliekų, ką mes ir kalbėjome. Išgirdau pastabų, pristatydama ankstesnį projektą, kad iš tiesų tai ir mažesnis, mažiau taršus produktas, ir mes tikrai neapmokestiname degintinų atliekų. Mes tikrai kaip ir neskatiname eiti žiedinės ekonomikos keliu, o čia jau būtų kaip ir vienas iš žiedinės ekonomikos aspektų, tai yra tas neperdirbamas atliekas tiesiog pagaminti kaip produktą, kuris galėtų būti deginamas.
Prieš metus, rodos, esame patvirtinę kitą įstatymo projektą dėl kogeneracinių jėgainių, dėl ko Paulius išsakė labai didelius priekaištus. Beje, noriu pasakyti, kad čia yra ne valstiečių sprendimas, čia yra ankstesnių vyriausybių sprendimas dėl kogeneracinių jėgainių, tai yra abiejų atliekų deginimo jėgainių – tiek Vilniaus, tiek Kauno – statybų. Teko tikrai nemažai kovoti ir pritarta po pateikimo mano projektams dėl degintinų atliekų kiekių bei importo ribojimo. Tai čia šis sprendimas kaip tik būtų tas, kad jeigu atliekų deginimo jėgainės turėtų būti ne mažiau… tai yra pritarta tam projektui, kad būtų galima statyti deginimo jėgaines ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų. Remiantis tuo būtų siūloma, kad jei arčiau, mažesniu atstumu nei 20 kilometrų, tai privalėtų tos jėgainės deginti kietąjį atgautąjį kurą, o kitur turėtų būti degintinos atliekos, ir jos turėtų būti deginamos neatlygintinai, tam mes dabar pritariame. Ne tai, kad atveža dabar ir turi dar sumokėti už tai, kad atvežė atliekas deginti. Lygiai taip pat ir kietasis atgautasis kuras, kuris būtų deginamas tiekti šilumai, būtų tiekiamas neatlygintinai.
Siūlau šiam projektui pritarti ir atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. P. Saudargas – pirmas. Prašom, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama kolege, daug klausimų išsiaiškinome ano pristatymo metu, bet vis dėlto norėčiau paklausti, ar nereikėtų spręsti ne tik KAK’o problemą, bet ir sysių problemą, nes iš nuotekų gaunamas išdžiovintas dumblas ir jis taip pat yra puiki degintina atlieka. Iš tikrųjų dumblo perdirbimo gamyklų atliekų, nuotekų valymo įrenginiai jų sukaupia ir kartais neturi kur dėti. Ar nemanytumėte, kad reiktų spręsti ir šią problemą – kartu galbūt deginti tose pačiose deginimo gamyklose ir dumblą?
Aš tiesiog norėčiau jus pataisyti. Nors ir kiek aš klausiau, man sakė, kad šiose atliekų deginimo gamyklose, kurios bus statomos, nebus galima deginti nerūšiuotų komunalinių atliekų. Tik išrūšiuotas po MBA. Kodėl taip yra? Ar čia tik Lietuvoje taip yra ir tik dėl to, kad MBA būtų pateisinti, aš nežinau. Kokia jūsų nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl degintinų atliekų, kad negalima, čia turbūt yra sprendimas pačių deginimo jėgainių. Iš principo vėlgi būtų didesnė tarša, mes deginame kartu su ta bioskaidžia dalimi, kurią mes galėtume panaudoti komposto gamybai, ką dėl MBA atskiria. Bet aš iš principo irgi būčiau už tai, kad MBA grandis yra perteklinė, nereikalinga, nes viskas turėtų būti sprendžiama pirminiu rūšiavimu. Jau kai kurios savivaldybės pradėjo tą daryti – tai maisto atliekų atskyrimas, MBA kaip toks iš esmės net neturėtų būti reikalingas ir kai kurios šalys, tarkime, Vokietija, atsisako šitų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių.
Dėl to, kad degintų. Jeigu bent rūšiuotos atliekos deginamos, tai jau yra kaip ir pliusas, bet dabar mes turėtume sudaryti galimybes, kad kaip galima mažiau tų atliekų būtų deginama, o kaip galima daugiau būtų rūšiuojama, perdirbama ir kitais aukštesnės žiedinės ekonomikos aspektais tvarkoma.
O dėl dumblo – taip, pritariu, be abejo.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų svarbu panaudoti, bet įdomu, ar poįstatyminiais aktais bus sureguliuota taip, kad gauti ir sertifikuoti tą kurą bus ganėtinai lengva, nes, kiek teko girdėti, tai yra labai sudėtinga ir gauti tuos leidimus taip pat sudėtinga. Nemanote, kad komitete turėtumėte pasižiūrėti į visą procesą, kaip kietasis atgautasis kuras yra sertifikuojamas, kad nebūtų sudaroma dirbtinių kliūčių vien todėl, kad kas nors norėtų, kad tą kurą kur nors pavežtų, arba dėl kokių nors primityvių norų gauti daugiau pajamų kitose vietose? Iš tikrųjų sertifikavimo klausimas taip pat svarbus.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, be abejo, sertifikavimo klausimas yra labai svarbus, aš nepaminėjau. Šiandien mes turime sertifikavimo standartus Lietuvoje, perkeltus, patvirtintus, tačiau neturime sertifikavimo institucijos ir apskritai sertifikavimo tvarkos. Be abejo, bus tikrai numatyta ir pačiame įstatyme numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo atsakingos institucijos parengtų įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai būtų susiję ir su sertifikavimo sritimi.
Dabar dėl to, kad kietasis atgautasis kuras gal kur nors iškeliaus, turbūt ir nebūtų problema iš principo. Iš tikrųjų bet kuriuo atveju tai jau bus produktas. Ar jis bus deginamas čia, ar jis bus deginamas kur nors kitur, tiesiog juo būtų galima prekiauti biržose, nes jis jau produktas, nebe atlieka, be abejo.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, vėlgi komplimentas jums. Nežinau, ar čia teisingas sprendimas, bet Aplinkos ministerija, neteikdama panašaus profilio sprendimų, tiesiog kelia chaosą Lietuvoje. Dabar Lietuvos valstybė, mokesčių mokėtojai investuoja 400 mln. į dvi jėgaines. Ir jėgainių konkursuose leidžia dalyvauti bet kam. Tai sąvartynai, kurie jau dabar perpildyti, negali parduoti už tai, kas buvo numatyta jėgainių konkursuose, ta kaina, nes staiga atsirado labai daug, kas degins savo atliekas šiuose sąvartynuose. Aplinkos ministerija ir jūsų kolega K. Mažeika net piršto nepajudina, kad tai būtų išspręsta. Aš noriu jūsų paklausti. Sąvartynai, jų nuomonę turbūt žinote, labai skeptiški, kad kietojo atgautojo kuro beveik neįmanoma sertifikuoti. Kas nutiks, jeigu iš tikrųjų nebus įmanoma sertifikuoti to po MBA apdoroto?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šiaip aš negirdėjau, kad būtų neįmanoma sertifikuoti, aš esu girdėjusi ir kitų nuomonių, kad tai yra įmanoma gaminti SRF tą patį atskiriant ar RDF, tokių galimybių yra. Svarbiausia, kad būtų noras, juo labiau mes turime patvirtintus standartus. Dabar dėl jūsų minėtos problemos, kurią kelia deginimo jėgainės organizuodamos konkursus pirkti tas atliekas, kas pasiūlys, beje… dar didesnį mokestį sumokės už pateiktas išrūšiuotas atliekas. Taip, tai yra labai ydingas dalykas ir aš tam taip pat nepritariu. Mes tikrai kelsime šį klausimą Aplinkos apsaugos komitete. Jis turi būti spręstinas. Be abejo, juo labiau kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra gavusi Europos Sąjungos paramą, kad būtų sudegintos vietoje susidarančios atliekos, o ne skelbiami konkursai, kad tų atliekų daugiau keliautų į sąvartynus. To klausimo net neturėtų būti ir prieš tai esantis įstatymo projektas, kuriam pritarėte, tikrai buvo tai, kad… jeigu jėgainės mokės pačios mokesčius už aplinkos teršimą, o ne rinks rinkliavas už pateiktas jiems atliekas, tai tokios problemos, kuri šiandieną susidarė, nebebus.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jūs iškėlėte gal aktualų klausimą, bet mes nekalbame apie šio įstatymo 2 punkto įgyvendinimą. Nėra nei priimti teisės aktai, nei Vyriausybės, nei Aplinkos ministerijos. Aš išgirdau tokią… Kaip ir palaikyčiau jūsų idėją, bet kai išgirdau, kad jūs planuojate ir pritariate dumblo deginimui, tai aš šiam projektui nenorėčiau pritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš pirmiausia noriu priminti, kad šiuo klausimu nėra svarstomas dumblo klausimas. Tai yra kietojo atgautojo kuro klausimas. Dėl dumblo svarstytinas klausimas, kaip jį tvarkyti, nes mes turime daugiau dumblo tvarkymo būdų, ne vien deginimo. Beje, dabartinės atliekų deginimo jėgainės yra numačiusios, kad degins dumblą, bet dumblą galima naudoti kaip kompostą, jeigu jis iš tikrųjų yra kaip ir saugus, be sunkiųjų metalų ir taip toliau. Mes galėtume išspręsti kitas problemas, tarkime, plantacinių miško želdynų tręšimo ir taip toliau. Tas yra numatyta mano parengtame Dirvožemio įstatymo projekte. Aš nemanau, kad čia deginimas būtų tas sprendimas. Be abejo, nesakau, kad čia mes turime išspręsti, bet spręstinas klausimas, taip, yra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kolegos visi užsirašė už. Tai gal galime bendru sutarimu ar P. Saudargas? Atsiprašau, P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų, kalbant Virginijai, čia diskutuojant dėl šių projektų, man apskritai kilo galvoje mintis, o ką iš viso tos atliekų deginimo jėgainės realiai turėtų deginti, jeigu ne kietąjį atgautąjį kurą, nes visa kita šiaip jau mūsų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, tos didžiosios gamyklos, turėtų tvarkingai surūšiuoti ir išvežti surūšiuotas atliekas perdirbti. Visą plastmasę, visą popierių, nekalbant apie metalą, stiklą ir taip toliau. Viskas, kas lieka, ten koks nors techninis kompostas, tas dalykas, tik jį ir turėtume deginti. Dabar mes kalbame, kad… Man iš viso neaišku, ką mes ten deginsime. Vienas dalykas. Antras dalykas. Man vis tiek lieka neatsakytas klausimas, kodėl mes negalime nerūšiuotų atliekų, tai yra tiesiai iš gyventojų, apeinant visus kitus jūsų garsiosios žiedinės ekonomikos laiptelius, nuvežti ir sudeginti? Man sakė, kad kaloringumas per mažas, neva MBA ten padžiovina, parūšiuoja, patvarko truputį, pavarto ir jau tas kaloringumas padidėja. Manyčiau, kad taip mes spręstume klausimą ženkliai pigiau, jeigu būtų įmanoma deginti visiškai nerūšiuotas komunalines atliekas, nors man sako, kad kažkodėl to daryti negalima. Jeigu jos yra nekenksmingos, man atrodo, kad ten yra lygiai tas pats produktas, ar jis ten bus pavartytas kelis mėnesius, ar nebus pavartytas kelis mėnesius. Čia tiesiog tokios mano mintys.
O šiaip aš gerbiamos Virginijos projektui siūlyčiau pritarti. Mes komitete tikrai svarstysime. Jeigu tie, kurie turi spręsti atliekų problemas Lietuvoje, jų nesprendžia, tai mes tikrai komitete turėsime kontekstą dėliodami šiuos projektus galbūt rasti kažkokius sprendimus ir atliekų tvarkymo sistemoje, kuri yra tikrai ir labiausiai korumpuota, ir labiausiai chaotiška Lietuvoje iš visų turbūt sistemų.
PIRMININKAS. Kolega, tiesiog juodo konteinerio neįmanoma deginti ne tik dėl kaloringumo, bet ir dėl temperatūros skirtumo. Norint sudeginti juodą konteinerį, tai jau reikia virš tūkstančio ir išeina nebe energijos gavimas, o jau iš tikrųjų yra išlaidos. (Balsai salėje) Ne. Tiesiog aš…
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 62 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 15. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 19 dieną.
Prieš tai, sekundėlę, dar galima, kur buvo irgi kolegės V. Vingrienės, 21 diena, tiesiog padaryta klaida – ne gruodžio 21 dieną, o 19 dieną, nes 21 diena yra šeštadienis.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas Artūras.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties pritariu kolegės siūlymams, tačiau pusantrų metų, kur turėjo būti prieš praėjusių metų pabaigą, Vyriausybė, Aplinkos apsaugos ministerija specialiai vilkina kompleksinį dokumentą. Būtent dokumentus, reglamentuojančius sisteminį atliekų tvarkymą ir mokesčius už atliekų turėjimą. Norėčiau, kad išgirstų tiek aplinkos ministras, tiek visi Vyriausybės nariai ir ministras, stovintis prieš mane, A. Palionis, kad tas dokumentas galų gale pasiektų Seimą per pusantrų metų ir būtų svarstomi kartu integruoti šie dokumentai į tą bendrą dokumentą, nes priešingu atveju mes išvis išbalansuosime tiek Vyriausybės poziciją, tiek Seime įvairius siūlymus.
15.38 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 302 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3244 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar išgirskime A. Palionį. Prašau, gerbiamas kolega, pristatyti jūsų įstatymo projektą – Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3244.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti minėtą projektą. Projekto tikslas yra užtikrinti tinkamą solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principų įgyvendinimą. Tai, kas yra ir numatyta šio Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnyje.
Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcija nenumato konkrečių kriterijų, kuriais nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodara. Konkreti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara yra nustatyta ir patvirtinta Vyriausybės nutarime Nr. 711 „Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų“ ir dydžio nustatymas Atliekų tvarkymo taisyklėse. Taisyklių 25 punkte yra numatyta, kad pastovioji įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dedamoji konkrečios savivaldybės pasirinkimu gali būti nustatoma pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą arba nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių, arba gyventojų ir darbuotojų skaičių.
Projektu atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamojo turto paskirtis, plotas ar objektų skaičius nėra ir negali būti susijęs ar siejamas su susidarančių komunalinių atliekų kiekiu, kadangi šis kiekis priklauso tik nuo to, kiek fizinių asmenų gyvena, dirba konkrečiame objekte. Todėl šiuo metu galiojanti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara prieštarauja ir proporcingumo, ir nediskriminavimo principams, kiek tai yra susiję su galimybe komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą sudaryti atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, plotą ar objektų skaičių. Projektu ir siekiame, kad būtų skaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų ar darbuotojų skaičių konkrečiame nekilnojamojo turto objekte.
PIRMININKAS. Klausia P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš visiškai pritariu jūsų idėjai teoriškai, nes atliekas gamina ne plotas, ne butas, o žmogus. Kiek tų žmonių yra, kiek gyventojų yra, tiek turbūt daugiau ir susidaro atliekų. Tačiau mano klausimas yra toks: kaip jūs spręsite registracijos problemą, nes iš tiesų labai dažnai gyvena ten neregistruoti asmenys?
Mes neseniai dalyvavome priešlaikiniuose rinkimuose, už gerbiamą kolegę P. Kuzmickienę ir parašus rinkome, ir (…) darėme, tai kas antra šeima arba žmonės, kurie atidarė duris, pavyzdžiui, Žirmūnuose, sako, o mes čia neregistruoti. Ir tokių yra daug žmonių. Vilniuje kai kuriuose rajonuose gyvena didelis procentas ten neregistruotų nuomininkų. Galbūt šeimininkas yra vienas, o nuomininkai trys ar keturi. Ar jūs numatote kokį nors šitos registracijos problemos sprendimo būdą?
A. PALIONIS (LSDDF). Sutinku su šia pastaba. Svarstėme, kaip spręsti šitą problemą, bet iš esmės yra labai paprastas dalykas: tie žmonės kur nors kitur yra registruoti. Ir ten, kur jis yra registruotas, ar pas tėvus, kai bus sąskaita, ateis už atliekas mokesčiai. Tai arba jisai susitvarkys registraciją ten, kur gyvena ir tos atliekos susidaro, arba už jį nesolidariai gaus pajamas ta savivaldybė, kuri tų atliekų nesutvarkys. Bet aš manau, kad ta prievolė, kur jis yra užregistruotas, sutvarkys ir registracijos klausimus. Žirmūnai yra išskirtinis rajonas, nes ten daug studentų nuomojasi ir dauguma nuomininkų nenori leisti jiems įsiregistruoti, ten yra dar kitų problemų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų labai teisinga iniciatyva ir labai pritariu, bet pratęsiu kolegos klausimą. Štai aš Senamiestyje vaikščiojau nuo durų prie durų. Irgi yra labai daug gyventojų, kurie nesiregistravę ir, mano nuostabai, net ne vilniečiai, kurie tikrai aktyvūs, sunkiai dirba, stengiasi, užsidirba, išsinuomoja butą Senamiestyje, bet registravęsi yra kur nors Prienuose pas kolegą. Kaip su tokiais? Nes, kaip suprantu, čia savivaldybės galės pačios pasirinkti. Tai vienos galės taikyti pagal gyventojų skaičių, kitos galbūt pagal plotą. Kaip tokiais atvejais?
Taip pat ar skaičiavote, kad vis tiek kas nors turės sumokėti tą mokestį? Ar nebus taip, kad iš esmės didesnė dalis dabar bus permesta tiems, kurie turi mažesnį plotą, bet daugiau gyventojų, tiems, kurie yra mažiau turtingi, ir tokiu būdu galbūt bus didinama socialinė atskirtis?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu pataisyti, kad jūs klaidingai manote, kad viena savivaldybė galės pasirinkti pagal gyventojų skaičių, kita pagal plotą. Įstatymo projekto esmė ir yra, kad nebūtų taip, kad savivaldybė galėtų rinktis, kas dabar yra pagal Vyriausybės nutarimą, kad gali rinktis ar pagal plotą, ar pagal objekto paskirtį, o kad būtų visose vienodai pagal gyventojų skaičių, kad ir registracijos klausimas būtų išspręstas.
Trečią dalį primink. (Balsai salėje) Taip, aš galiu pasakyti, į mane kaip vienmandatininką Seimo narį kreipėsi pensinio amžiaus žmogus, kuris gyvena vienas vienkiemyje, namas yra senovinis 80–100 kvadratų. Kreipėsi netgi tokios močiutės, kurios yra žemesnės už konteinerį, jos net nesugebėtų to didelio konteinerio atidaryti. Ar tai yra socialiai teisinga, kad jinai moka viena už tą didesnį pastatą? Ji daug nesuvartoja ir tų šiukšlių daug nesusidaro, nes visos biologinės eina į komposto dėžę. Yra dvi socialinio teisingumo kryptys, bet jeigu manome, kad teršėjas moka, tai tuo ir turėtume vadovautis.
PIRMININKAS. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, vėlgi ta mokesčių socializacija yra teisinga, kaip jūs ir sakote, teršėjas moka, bet pagrindinis teršėjas yra gamintojas importuotojas, kuris jau turėjo būti sumokėjęs, o ne pats atliekų turėtojas, ne pats vartotojas. Dažniausiai perkeliame ant jo. Bet klausimas būtų susiję su kolegų klausimais.
Gerai, labai teisingai, bet mes dabar nuo ploto nukėlėme, ypač verslo subjektams, kurie turėtų mokėti už didelį plotą. Bet, tarkime, tuose pačiuose Žirmūnuose, kaip ir minėjo, gyvena dalis nedeklaravusi gyvenamosios vietos, ir didžioji dalis jų yra. Kažkas turi apmokėti atliekų tvarkymą, nes susidaro dideli srautai, ir ar nepadidėja mokestis tiems kitiems gyventojams? Lygiai tas pats mano gimtuosiuose Druskininkuose. Jie skundžiasi – daug gyvenamųjų daugiabučių yra netgi ne Lietuvos piliečiai įsigiję arba tie patys vilniečiai, nedeklaravę gyvenamosios vietos. Kas tada turi sutvarkyti tas atliekas ir apmokėti, ar nepadidės mokesčiai kitiems gyventojams?
A. PALIONIS (LSDDF). Žiūrėkite, aš manau, kad vis tiek mūsų gyventojų sąmoningumas su kiekvienais metais vis auga. Ir matydami, kad kaimyniniam bute gyvena daug didesnis skaičius žmonių ar… Visi esame pažįstami su kaimynais, ir realiai, jeigu gyvena daugiau, galėtų kelti klausimą, kodėl moka ne toks skaičius žmonių, kuris yra registruotas.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, nesikartosiu dėl to, ko klausė iki manęs. Aš tik noriu paklausti jūsų vieno. Šiuo metu savivaldybės tarybos nustato, kam rinkti, kaip surinkti, kaip surinkti pinigus. Ar jūs manote, kad čia mes esame daug protingesni, o jie durniai, ir visi nemoka suskaičiuoti, kokią sistemą taikyti, ar nuo kvadratūros, ar nuo galvos, ar dar kaip nors. Ir norite permesti į Seimą, kad Seimas jiems diktuotų sąlygas. Aš manau, kad ten irgi protingi žmonės, kurie ir nustato sistemą. Vienas dalykas Druskininkai, kai vasarą padaugėja apie 40 % atliekų, Palanga. Kitas dalykas – kur nėra turizmo. Aš galvočiau, kad paliekame jiems spręsti, nesikiškime į jų reikalus, jeigu jau delegavome jiems tą funkciją.
A. PALIONIS (LSDDF). Niekas nesikiša į jų reikalus. Niekas kainos nustatymo įstatymu nereglamentuoja. Kalbame apie pastoviąją dalį ir norėtųsi, kad visoje valstybėje pastovioji dalis būtų skaičiuojama vienodais principais, o ne taip, kaip kas sugalvojo, kaip galima pagal Vyriausybės nutarimą. Kitaip efekto nepasieksime.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už žodį. Ministre, aš noriu jūsų paklausti dėl atliekų migracijos. Tarkime, jeigu gyventojas turi nuosavybę Vilniuje, kur yra registruotas, ir taip pat turi nuosavybę Molėtuose, ar nebus taip, kad jis, norėdamas vengti mokesčio už atliekas, vešis atliekas į Molėtus, kur jis yra neregistruotas ir negyvena, kur jis nemoka atliekų mokesčio. Ar už jo atliekas neturės sumokėti tie kaimynai, kurių galbūt nėra aplinkui daug, bet atliekų, atvažiavus atostogauti šeimai, iš karto padaugėja.
A. PALIONIS (LSDDF). Jūs man tik paaiškinkite principą. Jeigu aš esu apmokestintas Vilniaus savivaldybėje, kokia man prasmė vežti atliekas į Molėtus? (Balsai salėje) Realiai, jeigu bus apmokestintas pagal registracijos vietą… (Balsai salėje) Kokia man prasmė vežti į… (Balsai salėje) Aš suprantu. Bet jeigu aš mokėsiu už atliekas pagal registracijos vietą, kokia man prasmė vežti atliekas į Molėtus, o čia vis tiek susimokėti mokesčius, nes aš vis tiek juos turėsiu mokėti. Prasmės nėra.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Paskutinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas, kadangi aš palaikyčiau šią idėją, nes dabar man skaičiuoja nuo ploto. Namas didelis, tiek neprišiukšlinu, kiek reikia mokėti. Bet mano klausimas, jūs šitą siūlymą teikiate iš savo asmeninės patirties ar sąžiningas pilietis kreipėsi?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš šį siūlymą teikiu pagal savo apygardos žmonių kreipimąsi.
A. SYSAS (LSDPF). Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, už ir prieš. Yra už ir prieš. Už – P. Saudargas. Prašau, kolega.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai kviečiu palaikyti, nes daug kam visada keldavo klausimų mokesčių už atliekas sudarymo principai. Nors įvardinta, kad turi būti proporcingumas, protingumo kriterijaus kartais nerasdavome. Tačiau šiuo atveju viskas labai aišku: tu moki nuo žmogaus, kuris ir kuria atliekas. Tai yra visiems turbūt akivaizdu. Dėl registracijos problemos jūs tikrai iš dalies atsakėte. A. Salamakinas iškėlė tam tikrą gana rimtą problemą – tai dėl kurortinių miestų kaip Palanga, Druskininkai ir panašiai. Bet vis dėlto mes sprendžiame didžiųjų miestų didelę metų laiko problemą, kuri pasiskirsčiusi ne Palangoje ir ne Druskininkuose. Vis dėlto palaikyčiau.
Kitas aspektas, kurį dar norėčiau paliesti, kad, ko gero, žvelgiant labai giliai, filosofiškai, šis žingsnis būtų ir žingsnis į didesnį rūšiavimo skatinimą. Kai žmogus mokės už žmogų, už asmenį, už save, galbūt jis suvoks, kad tas atliekas kažkas turi išrūšiuoti, tas atliekas kažkas turi sutvarkyti. Žmogui pasąmonėje atsiras tam tikras suvokimas, kad jis yra savo atliekų šeimininkas ir jis už jas yra atsakingas. Ir nuo jo prasideda. Nuo pirminio rūšiavimo prasideda tvarka atliekų sektoriuje. Galbūt šis žingsnis paskatins ir tam tikrą savimonę, didesnį visuomenės supratimą. Aš tiesiog kolegas raginčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Prieš – A. Salamakinas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mielieji, visos valstybės ieško teisingiausio modelio, kaip surinkti pinigus, o juos reikia surinkti, kad būtų sutvarkytos atliekos. Yra valstybių, kurios moka atliekų mokestį pagal sunaudotą elektros kiekį, pagal sunaudotą vandens kiekį. Taip apskaičiuoja, kiek žmogus buvo toje teritorijoje ir kiek jis galėjo šiukšlinti. Bet vis tiek pinigus reikia surinkti.
Lietuvoje irgi mes ieškojome ir praeitoje, ir užpraeitoje kadencijoje to modelio, kuris būtų teisingiausias. Buvo svarstoma ir tai, ką dabar kolega Andrius ir kiti teikia. Bet vienintelį variantą ir, manau, teisingą radome, kad pačios savivaldybės žino savo gyventojus, pačios savivaldybės žino, kokį modelį taikyti, pačios savivaldybės žino, kiek pinigų joms reikia surinkti, kad ir išrūšiuotų, ir utilizuotų, ir tas atliekas sutvarkytų. Pinigų dėl to modelio tikrai nepadaugės, jei mes taikysime nuo galvos. Galime turėti ir bumerangą. Užkrausime, sakykime, Druskininkuose, kurortinėse vietovėse registruotam žmogui mokestį, kai ten suvažiuoja kiti. Ir tada ateis tas pats žmogus pas A. Palionį ir sakys, o kodėl dabar po jūsų įstatymo man pakilo mokestis dvigubai? O todėl, kad reikalingas toks pats pinigų kiekis atliekoms sutvarkyti. Ir tie, kurie atvažiuoja į jo teritoriją, į Birštoną, ilsėtis, nieko nemokės, o sumokės vietinis registruotas asmuo. Ir gausime, vėl į Seimą ateis ir sakys: ką jūs čia padarėte? Todėl, mieli Seimo nariai, aš siūlau nepritarti tam projektui, nes tai jau modeliuota ir prieš dešimt, ir prieš 15 metų, ir prieš penkerius, ir anksčiau dar.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta kolegos A. Palionio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote. Kiek čia daug! (Balsai salėje) Kęstuti, jūsų du kolegos stovi iš jūsų frakcijos.
Taip, kolegos, balsavo 64 Seimo nariai: už – 45, prieš – 5, susilaikė 14. A. Palionio balsas buvo išgirstas.
Gerbiamas S. Šedbaras. Prašom. Pirmas atsistojo, mačiau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau tiesiog ir kolegai A. Palioniui, ir Aplinkos apsaugos komitetui priminti. Maždaug prieš 10 metų, o gal truputį daugiau, teko būti darbo grupėje, kuriai pirmininkavo dabar pirmininkaujantis posėdžiui. Buvome Vilniaus savivaldybės tarybos nariai. Galvojome apie tokį modelį. Labai sėkmingai, man atrodo, būtų buvę galima jį diegti, jeigu būtume turėję vieną principą. Deklaravimas gyvenamosios vietos čia turbūt tik 10 %. Jeigu neįtrauksime į sistemą poliklinikų, aukštųjų mokyklų, „Regitros“ ir visų kitų duomenų, jeigu neįtrauksime, tai bus taip, kaip ir kalbėjo prieš… Bet jeigu sugebėsime įtraukti, tai tikrai mokės ir tie, kurie Druskininkuose turi vasarnamį arba vasaros butą, ir tie, kurie turi Neringoje vasaros butą, ir tie nuomininkai, kurie Žirmūnuose nuomoja kambarius.
PIRMININKAS. Tas darbas buvo įdomus, man pirmininkauti… ir sutarėme apskritai tada daug kur. P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš tiesiog niekaip nesuprantu to susirūpinimo Druskininkais. Taigi jau už Vijūnėlės dvarą nebereikės mokėti jokių mokesčių, jau nugriovė.
PIRMININKAS. Sklypas liko. Gerbiamas Seimo nary, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, aš apie įstatymo nuoseklumą. Vietinė dvinarė rinkliava įvesta 2018 metų sausį. Iki tol savivaldybės išleido 6 mln. eurų tam, kad apskaičiuotų, pagrįstų ir iš Vyriausybės keturių siūlomų variantų pasirinktų vieną. Nepraeina dveji metai ir mes imamės pokyčių. Ir savivaldybių tarybose mes vėl įvelsime pilietinį karą, vėl naują diskusiją, vėl naujas išlaidas, vėl naujus apskaičiavimus, pagrindimus ir taip toliau. Man neatrodo racionalu dukart per kadenciją imtis tokių pokyčių ir vėl įvelti kiekvieną savivaldą į tokią diskusiją.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties dabartinė sistema yra ydinga, kada mokama už kubatūrą konteinerio, kuris yra pustuštis, matome didelį nepagrįstai surinktą mokestį, RATCʼai nebeturi kur to mokesčio dėti, pradeda įgyvendinti įvairiausius socialinius projektus, beje, tie projektai yra geri, bet ne iš tokio finansavimo. Kiekviena paslauga turi būti apmokestinta tiek, kiek reikia tos paslaugos suteikimo, turi dengti kaštus. Bet kadangi tie kaštai yra žymiai mažesni negu gaunamos pajamos, todėl turime lišnų pinigų ir juos pradedame investuoti į visokius mainų centrus, kurie atrodo kaip akropoliai. Pažiūrėkite, ką daro RATCʼai, ką daro MBA tų pačių RATCʼų, sakykime, vienas funkcijų vykdytojas. Tai mes matome tikrai, kad renkama daugiau, negu priklausytų už tas sutvarkytas atliekas. Kiekvienas šiukšlintojas turi susimokėti, šiukšlintojas moka – pagrindinis principas. Tai yra labai geras principas. Kodėl mes norime iškreipti ir padaryti socialinę rinkliavą? Tas nepasiteisino, deja.
PIRMININKAS. Kiek ilgiau pas mus. Prašau, Virginija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai noriu pasakyti, kad mes gal galėjome kitokį projektą parengti, būtent atskirti nuo ploto tiek verslo subjektams, tiek gyventojams ne pagal plotą, bet pagal gyventojų skaičių. Bet jeigu mes susiejame taip, kaip ir minėta dabar, Paulius čia sako apie Druskininkus, replikuoja ir šaiposi, tai mes pasižiūrėkime į tuos pačius Žirmūnus, apie kuriuos jūs kalbėjote, kur kas antrame bute irgi gyvena nuomininkas, net nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos. Tai jis gyvena ir teršia, o sumokės tie patys gyventojai, dvigubai mažesnė dalis. Lygiai tas pats Žirmūnuose ar Druskininkuose, ar Palangoje, ar kitur. Tai mes dabar šiuo balsavimu taip ir padarėme, kad kai kurie gyventojai tikrai mokės daugiau sprendžiant šitą problemą. Tai geriau jau spręsti ploto klausimą ir leisti pačioms savivaldybėms spręsti, bet nesusieti taip, kad iš tikrųjų turėsime problemą.
Aš manau, kad dėl šio projekto reikia Vyriausybės išvados, ir mes turėtume tada atitinkamai svarstyti ir jį truputėlį patobulinti.
PIRMININKAS. Gerai, negaliu nesuteikti žodžio opozicijos lyderiui. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš irgi norėjau paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto ir priminti, kad kurortų Lietuvoje yra daugiau, ne tik Druskininkai, bet ir Palanga. Druskininkai su Birštonu dar kiaurus metus turi poilsiautojų, o Palanga faktiškai tik vasarą, po truputį tik pradeda įsivažiuoti. Jeigu nepasirūpinsime ir tais… Todėl reikėtų būtinai paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Ir paskutinis – E. Pupinis. Labai trumpai, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš suprantu, kad tai populiarus siūlymas, labai gražiai atrodo teoriškai, bet labai prašau prieš priimant įstatymą surinkti visą informaciją, kiek pabrangs vienam asmeniui mokestis už šiukšlių tvarkymą. Kai jūs pamatysite šituos skaičius, kai persimes tie visi mokesčiai ant žmogaus ir nuo to nukentės šeimos, kurios yra gana didelės, tai jums turbūt atkris noras tą daryti, kadangi jau ši sistema veikia, nusistovėjusi ir pakankamai rami. Tai tikrai pirma pasiskaičiuokite, o paskui priimkite sprendimus. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados galime bendru sutarimu? Galime. Numatoma svarstyti gruodžio 19 dieną, bet, matyt, be Vyriausybės išvados nelabai. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas.
16.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3920 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezerviniai klausimai. Kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją R. Baškienę. Kolegos vyrai, paleiskite R. Baškienę į tribūną. Seimo nutarimas dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, pakeitimai. Pakeitimai tokie, kad Biudžeto ir finansų komitetas iš pirmininko pavaduotojų prašo išbraukti V. Kamblevičių (jis šiuo metu dirba jau kitame komitete – Valstybės valdymo ir savivaldybių), todėl pavaduotoju būti Biudžeto ir finansų komitete negali. Pavaduotoju lieka, kaip ir buvo, K. Glaveckas.
Europos reikalų komitetas pagal nustatytas kvotas išsirinko pavaduotoją M. Mackevičių ir antrąjį pavaduotoją G. Vaičekauską. Prašau pritarti šiems komitetų sprendimams.
PIRMININKAS. Kolegos, bendru sutarimu galime? Galime. Klausimų nėra? Nėra.
Svarstymas. Pradedame svarstymą. Einame pastraipsniui. Ai, nereikia, teisingai. Pritariame po svarstymo? Galime pritarti.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Galime. 2 straipsniui galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti? Galime.
Dėl viso už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo už 58. Pritarta. (Gongas) Atsiprašau, priimta.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-26 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3921 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – taip pat Seimo nutarimo projektas dėl Antikorupcijos komisijos. Gerbiamoji vicepirmininke, prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Vykdydami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymą ir valią išbraukti I. Šimonytę iš Antikorupcijos komisijos sudėties ir įrašyti vietoj jos R. Petrauskienę, prašome tam pritarti ir palinkėti sėkmės.
PIRMININKAS. Po pateikimo klausimų nėra. Galime bendru sutarimu? Galime.
Kolegos, svarstymas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Už, prieš nėra, matau, užsirašiusių.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-28 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3922 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas – Seimo nutarimo dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo projektas Nr. XIIIP-3922. Prašau, gerbiamoji pirmoji pavaduotoja.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Jis labai susijęs su ką tik mūsų priimtu Seimo nutarimu. R. Petrauskienė, kaip jau priėmėme sprendimą, dirbs Antikorupcijos komisijoje, todėl ji prašo būti išbraukta iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos. Dėl to sumažėja skaičius – vietoj 18 Seimo narių lieka 17. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Kolegė, matyt, net nespėjo pabūti posėdyje. Ačiū, vicepirmininke. Klausimų nėra. Galime bendru sutarimu? Kolegos, ačiū. Galime.
Svarstymas. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos.
Priėmimas. Už, prieš nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3922, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai, už – 62. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Seimo savaitės (2019-10-14–2019-10-18) – 2019 m. spalio 15 d. (antradienio) ir spalio 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininką kolegą V. Pranckietį. Kitos savaitės, prasidedančios spalio 14 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašau, gerbiamas Pirmininke, tribūna jūsų.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, spalio 15 dienos ir spalio 17 dienos darbotvarkės. Šiandien Seniūnų sueigoje jos jau buvo pristatytos.
Kol kas nėra per daug pasikeitusios, tokios, kokios buvo pateiktos, išskyrus tai, kad šiandien Žemės gelmių įstatymas nukeliamas į antradienį. Toliau viskas taip, kaip buvo, tai yra Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo ir lydimųjų svarstymas, nes daugumos bus svarstymas. Valstybės tarnybos įstatymo projekto, Seimo statuto pakeitimų projektų, Prokuratūros įstatymo projekto, įstatymo „Dėl protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“. Toliau – Miškų įstatymo projektas, svarstomas pagal Konstitucinio Teismo nutarimą. Toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pusvalandis. Energetikos ministras E. Jankevičius pristatys naujausius dalykus. Toliau pagal Seimo statuto 225 straipsnį – privalomų ataskaitų rinkinių pateikimas. Pristatys ministrai V. Šapoka, A. Veryga, L. Kukuraitis, Ž. Vaičiūnas bei valstybės kontrolierius A. Dulkys. Toliau – Seimo narių registruotų projektų pateikimas, tai yra Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektas, Tarėjų įstatymo projektas, Švietimo įstatymo projektas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo projektas ir Mažųjų bendrijų įstatymas. Tokia būtų 15 dienos darbotvarkė.
O 17 dienos darbotvarkėje taip pat bus anksčiau apsvarstytų įstatymų priėmimas, tai yra PVM, Mokėjimų įstatymo, Ligos ir motinystės, Socialinio draudimo įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo, Šalpos pensijų, Sveikatos draudimo, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų. Toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės valanda. Žuvininkystės įstatymo projekto pateikimas ir Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektų pateikimas.
Tokia būtų man jau žinoma darbotvarkė, o tas vienas nuolat rūpimas…
PIRMININKAS. Rūpimo klausimo nėra.
V. PRANCKIETIS. …o tas rūpimas klausimas dar yra nepateiktas ir man nežinomas. Bet Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė įsipareigoja iš karto, gavusi žinią, pranešimą, surinktus parašus, informuoti Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūsų nori paklausti K. Masiulis. Prašau, gerbiamas kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ir norėjau dėl to rūpimo klausimo, nes visa tai, ką jūs pasakojate, kaip sakant, svarbu, bet neįdomu. (Juokas salėje) O įdomiausia… ir mes nežinome atsakymo į įdomiausią klausimą, kada bus nepasitikėjimo klausimas. Čia, matyt, R. Karbauskiui. Bet šiandien skaičiau, dar ir R. Žemaitaičio likimas tapo tokia mainų korta, dar lyg ir G. Kirkilo likimas. Tiesiog dabar jau visas sąrašėlis darosi tokių įdomių klausimų. Jų neįtraukta?
V. PRANCKIETIS. Daugumos mūsų likimus nulemia Dievas! (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kęstuti, mes visi bukietu eisime.
Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Vakariniame posėdyje norėčiau, kad mes dar užsiregistruotume. Balsuojam. (Balsai salėje) Labai gerai, gerbiamas kolega Algirdai.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Esu jums dėkingas už bendrą darbą. (Gongas) Gero jums vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.