LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1934

2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIp-2277(6)

2019-11-05  Nr. 113-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vadovė Lina Liubauskaitė, Aplinkos ministro patarėja Aleksandra Minajeva, Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyr. specialistė Alina Šileikienė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Teisinio vertinimo skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir administravimo departamento mentorė Zita Kvietkienė, Susisiekimo ministerijos atstovas Sergejus Volkovas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Seimo narės Astos Kubilienės patarėjas Vytis Turonis, Seimo nario Rimo Andrikio padėjėjas Saulius Arlauskas, Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Ramojus Girinskas, Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Juozas Ravinis, Vilniaus susivienijimas „Sodai“ atstovas Romasis Vaitiekūnas, Kauno susivienijimas „Sodai“ atstovas Romualdas Šeštakauskas, sodininkai: Jurgis Zabilius, Bronius Liaudanskas, Almutė Juzėnienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	2	1		1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.“ Siūlomos projekto nuostatos kelia abejonių šiais aspektais: Pirma, nuostata, kad ,,bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva <...> perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms“ tikslintina, nes nėra aišku kokiomis teisėmis (nuosavybės teise, nuomos teise ar kt.) savivaldybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės valdytų joms perduotą aukščiau minėtą infrastruktūrą. Šią nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad projekte minimos infrastruktūros išpirkimui turėtų būti naudojamos savivaldybių biudžetų ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių lėšos. Kiek tokių lėšų pareikalautų įstatymo įgyvendinimas projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar savivaldybės (savivaldybių kontroliuojamos įmonės) realiai, atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius, galėtų įvykdyti įstatymo nuostatas. Antra, projekto nuostata, kad ,,bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokiomis teisėmis savivaldybėms būtų perduodami aukščiau nurodyti keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Kelių įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą keliai pagal jų reikšmę skirstomi į atitinkamas grupes, todėl, siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti kokiai konkrečiai kelių grupei priskirtini keliai būtų perduodami savivaldybėms. Be to, sąvoka ,,gatvės juosta“ nėra pakankamai aiški. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų apibrėžti jos turinio. Pastebėtina ir tai, kad nėra aišku, kuris subjektas būtų įgaliotas priimti sprendimus dėl aukščiau nurodytų objektų perdavimo, bei tvirtintų projekte nurodytas taisykles. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.	Pritarti iš dalies	Nepritarti siūlymui šiame įstatyme nereglamentuoti sodininkų kelių pločio, o pateikti nuorodą į Kelių įstatymo 3 straipsnį. Dauguma sodininkų kelių pagal jų faktinį plotį neatitinka Kelių įstatyme keliamų reikalavimų keliams ir vertinant šalia šių kelių jau faktiškai susiformavusią sodo sklypų struktūrą, tokių kelių platinimas būtų komplikuotas ir procesas užsitęstų neribotą laiką. Projekte siūlomos  nuostatos, susijusios su sodininkų kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant  perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus. Ketinimo protokolai reguliuoja savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimų dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką. Nuostatos dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo  infrastruktūros yra nekeičiamos ir paliekamas galiojantis teisinis reguliavimas. Pritarti subjekto, priimančio sprendimus nustatymui, sąvokų suvienodinimui su Kelių įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą ir į Vyriausybės pastabas Nr. 1, 2, 3, 4 siūlome pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiaisiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamosa arba perduodamosa savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms patikėjimo teise. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai, su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių (gatvių) juostomis bendrijų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisykliųėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodamosi savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui,  perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.  Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikantis laikydamosi šios  prioritetų eilės: 1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodųo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);  2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau neigu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai; 3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne  mažiau  kaip 20% procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją  vietą  šioje  bendrijos teritorijoje  deklaravę asmenys. 4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2, ir 3 prioritete punktuose.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	2(6)	1(1)	(4)	2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra aiški formuluotė „keliai (gatvės) nepaminėti 1, 2, 3 prioritete“, nes prioritetų eilė yra išdėstyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies struktūrinėse dalyse - punktuose, bet jie nėra laikomi pirmu, antru ar trečiu prioritetu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Vietoj sąvokos „keliai (gatvės) nepaminėti 1, 2, 3 prioritete“ vartoti sąvoką „keliai (gatvės) nepaminėti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose“.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	2	4		3. Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė - komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių“. Svarstytina, ar nuostatos ,,trečiųjų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų“ nereikėtų patikslinti, nes nėra aišku, kuriuos konkrečiai asmenis apimtų sąvoka ,,tretieji asmenys“, t. y., ar visus sodo teritorijoje nuosavybės teise ir kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus asmenis, ar kitus mėgėjų sodo teritorijoje atitinkama veikla užsiimančius asmenis, ar ši nuostata būtų aiškinama kitaip. Be to, nuostata ,,nepažeidžiant <...> trečiųjų asmenų veiklos sąlygų“, taikant įstatymą, gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kokia konkrečiai veikla bei jos sąlygos turimos omenyje. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė - komercinė veikla, kuri neatitinka mėgėjų sodininkystės sąvokos, gali būti vykdoma tik nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų sodininkų ir kitų asmenų gyvenimo, ir poilsio sąlygų, ir mėgėjų sodininkystės veiklos sąlygų bei ir sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	5	1		4. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta ,,kitų asmenų įsigijusių sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje teisės, pareigos“. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose paprastai nustatomos to juridinio asmens dalyvių (narių, dalininkų ir panašiai) teisės ir pareigos. Kitų asmenų, įsigijusių sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje teisės ir pareigos turėtų būti nustatytos įstatyme. Be to, minėta projekto nuostata galėtų būti aiškinama ir taip, kad bendrijos įstatuose galėtų būti nustatytos mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą įsigijusių asmenų teisės ir pareigos, nesusijusios su bendrijos vykdoma veikla, ar bendrosios sodininkų nuosavybės valdymu.	Pritarti	Atsižvelgiant į tai, kad kitų asmenų, turinčių sodo sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, teisės ir pareigos yra apibrėžtos keičiamo įstatymo naujame 22^1 straipsnyje, siūlome atsisakyti kitų asmenų teisių aprašymo bendrijos veiklos įstatuose. Pasiūlymas: Išbraukti  projekto 5 straipsnio 1 dalį.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	6	1		5. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrijos vidaus taisyklėse gali būti nustatytas ,,transporto priemonių parkavimo mėgėjų sodo teritorijoje apribojimai ir tvarka“ bei ,,draudžiamos veiklos“. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar mėgėjų sodo teritorijoje draudžiamos veiklos galėtų būti nustatytos ne įstatyme, bet sodininkų bendrijos narių susirinkimo tvirtinamose sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse. Be to, nuostata ,,parkavimas“ nėra pakankamai aiški. Jeigu norima reglamentuoti transporto priemonių statymą mėgėjų sodo bendrojo naudojimo teritorijoje, tai minėtą nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad kelių transporto priemonių statymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos  Kelių eismo taisyklės. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus Bendrijos vidaus tvarkos taisyklių ir Vyriausybės patvirtintų kelių eismo taisyklėse nustatyto teisinio reguliavimo santykis.	Pritarti	Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas bei Aplinkos apsaugos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto nuomones siūloma patikslinti draudžiamų veiklų apibūdinimą ir atsisakyti nuostatos dėl parkavimo reglamentavimo bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse gali būti nustatytas ramybės laikas nakties metu, transporto priemonių parkavimo mėgėjų sodo teritorijoje apribojimai ir tvarka, atliekų tvarkymo reikalavimai, šiame ir kituose įstatymuose nustatytos draudžiamos veiklos, sodo sklype leidžiamų laikyti smulkių naminių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių), bičių ir kt.) kitų rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos, bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir priežiūros, bei irkiti sodininkams svarbūs bendro gyvenimo klausimai.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	9	7		6. Projekto 9 straipsnio 7 dalimi iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 16 dalies siūloma išbraukti nuostatas, reglamentuojančias balsavimo teisės perleidimą. Tokio išbraukimo argumentai nėra aiškūs. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo ir teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlomo išbraukimo nereikėtų atsisakyti.	Nepritarti	Siekiant užtikrinti visų bendrijos narių lygiateisiškumą bei bendrijos susirinkime priimamų sprendimų skaidrumą, projekte atsisakoma nuostatos dėl balsavimo teisės perleidimo. Pažymėtina, kad projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje yra nuostata, suteikianti teisę bendrijos nariui įgalioti kitą asmenį dalyvauti susirinkime ir balsuoti. To paties straipsnio 10 dalyje yra nuostata dėl galimybės bendrijos nariui iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu, tad negalinčiam susirinkime dalyvauti bendrijos nariui yra sudarytos pakankamos sąlygos pareikšti nuomonę.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05	17			7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 22^1 straipsnio 4 dalies 3 punktą kiti asmenys moka įmokas ne tik už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą, bet ir įmokas už šių objektų eksploataciją, bendrosios sodo teritorijos tvarkymą, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kuriose siūloma nustatyti, kad bendrijos pajamas sudaro tik kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:   „2) kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą mokamos kitų asmenų;“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-05				8. Kadangi projektu siūloma iš esmės nustatyti naują teisinį reguliavimą, susijusį su mėgėjų sodo teritorijoje esančių kelių perdavimu savivaldybėms, taip pat siūloma naikinti Vyriausybės patvirtintą sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo programą, siūlytina dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	Vyriausybė 2019 birželio 26 d. pateikė išvadą nutarimu Nr. 614.
9.	Europos teisės departamentas 2019-04-16				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-2277(6), informuojame, kad pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	R. Š. Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas 2019-07-15	1 (2)	(5)		Argumentai: Šiuo metu galiojančios redakcijos 2 str. 4 dalyje vienareikšmiškai deklaruojama, kad sodininkų bendriją, kuri įsteigta bendro turto valdymui ir bendro naudojimo teritorijos priežiūrai, sudaroma iš sodininkų mėgėjų – fizinių asmenų. Šių asmenų veiklos tikslai yra susikurti sąlygas aktyviam poilsiui, rekreacijai ir gyvenimo sąlygoms, naudojant savo sklypus asmeninei žemdirbystei. Šiuo metu, įteisinus galimybę bendrijos nariams išstoti iš bendrijos arba nusipirkus sklypą nestoti į bendriją, labai komplikavosi bendrijų veikla, prasidėjo begaliniai teismų procesai dėl mokesčių mokėjimo bendro turto išlaikymui tarp bendrijos narių ir atsisakiusiųjų narystės. Siūlomame projekte pagrindinio Sodininkų bendrijų įstatymo sąvokas papildžius 2 str. 5 d. nuostata, kad kiti asmenys gali būti ir „juridiniai asmenys, kurie nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje“, sukels visišką sumaištį ir paskatins juridinius asmenis sklypų sodininkų bendrijose supirkinėjimą, jų konsolidaciją ir neišvengiamą ūkinės – komercinės veiklos didėjimą. Juridiniai asmenys bendrijose neabejotinai pradės taikyti finansinio poveikio priemones iškreipdami sau palankiai balsavimo ir sprendimų priėmimo procesus, kas dar labiau apsunkins. Nebeaišku kaip ir kokios formos poilsį organizuos juridiniai asmenys, kaip spręsis nesuderinamos sodininkų bendrijos ir juridinio asmens įstatų nuostatos? Siekiant visiško aiškumo, manome esant tikslinga įvesti papildymą, kad kiti asmenys yra bendro turto bendrasavininkai ir turi pareigą bendrai tvarkyti teritoriją. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma: Griežtai atsisakyti galimybės sodininkų bendrijos teritorijoje registruoti žemės sklypų nuosavybę juridiniams asmenims. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies redakciją ir papildyti sekančiai: 5. Kitas asmuo – fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, yra bendro bendrijos turto bendrasavininkas.	Nepritarti	Juridiniai asmenys jau ir šiuo metu yra sodininkų bendrijų sklypų savininkai. Įstatymu negalima uždrausti asmenims (konkrečiai sodo sklypo savininkui) parduoti jam priklausantį sklypą tam tikriems subjektams. Taip būtų varžoma žemės savininko teisė laisvai disponuoti savo žeme. Minima projekto nuostata jokių papildomų teisių juridiniams asmenims nesuteikia, tik konstatuoja egzistuojančią situaciją, išvardinant kokie subjektai yra sodo sklypų savininkai. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnis yra pildomas nauja 9 dalimi, kurioje reglamentuojama mėgėjų sodo teritorijoje vykdoma ūkinė – komercinė veikla.
2.	Vilniaus susivienijimas „Sodai“ 2019-10-10	1 (2)	(7)		Argumentai: Siūlome sodininkų bendrijos administravimo apibrėžime atsisakyti žodžių „kaip juridinio asmens“, nes sodininkų bendrijos valdymo organas atlieka ne tik sodininkų bendrijos kaip jurisdinio asmens administravimą, bet visos mėgėjų sodo teritorijos administravimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 6. Sodininkų bendrijos administravimas – sodininkų bendrijos valdymo organo atliekamas sodininkų bendrijos administravimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymo bei priežiūros organizavimas.“	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sodininkų bendrijos administravimas – sodininkų bendrijos valdymo organo atliekamas sodininkų bendrijos kaip juridinio asmens administravimas, mėgėjų sodo teritorijos administravimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymo bei priežiūros organizavimas.“
3.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-06-25	2	1		Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Sodininkų bendrijų jstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 1 4 ,1 5 ,1 6 ,1 7 ,1 8 ,1 9 ,2 1 ,2 2 ,2 4 ,2 7 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22^1straipsniu projektą Nr. XIIIP-2277(6). Projektui teikiame Šias pastabas: 1. Dėl Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo 6 straipsnio 1 dalies: 1.1. Šioje dalyje nustatoma, jog bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Nesuprantama kodėl žemės sklypus siekiama perduoti tik patikėjimo, o ne nuosavybės teise. Siūlome įtvirtinti galimybę perduoti žemės sklypus savivaldybių nuosavybėn. 1.2. Norime atkreipti dėmesį, jog projekte nesprendžiamas įrengtų kelių (kelių, kaip inžinierinių statinių) perdavimo klausimas. 1.3. Manome, jog įstatyme turėtų būti suformuluotas įpareigojimas Vyriausybei parengti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) perdavimo tvarką, kuri apimtų tiek valstybinės žemės sklypų, tiek inžinierinių statinių perdavimą. 1.4. Numatoma, jog keliai (gatvės) turės būti perduodami laikantis prioritetų. 4 prioriteto formuluotė leidžia manyti, jog bus perduodami visi be išimties keliai (gatvės). 6 straipsnio 8 dalyje nustatoma, jog keliai (gatvės), turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti įvairių specialiųjų tarnybų darbuotojai. Šių sąlygų bei galiojančio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyto minimalaus kelio pločio neatitinkantys keliai (gatvės) neturėtų būti perduodami.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-04-24 nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patikslintos nuostatos, reglamentuojančios kelių (gatvių) užimtų žemės sklypų sodininkų bendrijose perdavimą ir leidžiančios supaprastinti perdavimo procesą. Vadovaujantis šiuo nutarimu savivaldybės galės perimti ir bendrojo naudojimo žemėje esančius sklypus, naudojamus keliams ir sodo bendrijos jau suformuotus kelius. Šių kelių registravimą Nekilnojamojo turto registre numatoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybėms pageidaujant šie keliai galės būti perduoti savivaldybei nuosavybės teise pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo nuostatas. Dėl kelių pločio: dauguma sodų bendrijos kelių pagal jų faktinį plotį neatitinka Kelių įstatymo 3 straipsnyje keliamų reikalavimų keliams ir vertinant šalia šių kelių jau faktiškai susiformavusią sodo sklypų struktūrą, tokių kelių platinimas būtų komplikuotas ir procesas užsitęstų neribotą laiką. Projekte siūlomi prioritetai kelių perdavimui, tačiau tai nėra prievolė perimti vienus ar kitus kelius. Kurie sodininkų bendrijos keliai (gatvės) gali būti perduoti savivaldybei bus apsprendžiama bendru sodininkų bendrijos ir savivaldybės sprendimu.
4.	R. Š. Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas 2019-07-15 2019-08-22	2	1		Argumentai: Seimas 2014-12-11 priimtomis Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. XIIP-1425 pataisomis 12 str. įpareigojo Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją parengti sodininkų bendrijų kelių vidaus kelių perdavimo savivaldybėms, kaip nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir registravimo tvarką iki 2015 liepos 31 d., priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat galiojančioje  Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. redakcijoje aiškiai nustatyta, kad „žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ir patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė“. Deja, iki šiol nėra jokio aiškaus nustatytos tvarkos  aprašo. Kol nėra aiškios perdavimo tvarkos aprašo, dėl šiais metais Susisiekimo ministerijos skirtų iš biudžeto lėšų 3,8 mln. eurų sodininkų bendrijų kelių tvarkymui paraiškų neteikė nei Kauno miesto, nei Kauno rajono, nei Jonavos, nei Prienų ir daugelis kitų savivaldybių, motyvuojant, kad kol nebus nustatyta perdavimo tvarka, jos negali perimti ir tvarkyti sodininkų kelių. Kauno susivienijimas „Sodai“, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d., dėjo pastangas atliekant bandomuosius kadastrinius matavimus keliams (gatvėms) skirtų žemės sklypų formavimui, stengėsi juos įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tikslu pasirengti ateityje juos perduoti savivaldybėms. Nesant aiškios tvarkos, atliktus žemės sklypų skirtų keliams kadastrinius matavimus Kauno rajono NŽT skyrius registruoja kaip sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (patikėtinio NŽT vardu) ir papildomai reikalauja rengti formavimo pertvarkymo projektus prieš tai nutraukiant turimas bendros žemės nuomos sutartis, Prienų rajono NŽT skyrius šiuos matavimus registruoja kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas (patikėtinio NŽT vardu), Jonavos NŽT skyrius atsisako aiškaus atsakymo kaip bus registruojami kelių kadastriniai matavimai ir siūlo konsultuotis su matininkais. Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybė reikalauja, kad kelių matavimai ir registracija būtų vykdomi pagal statinių metodiką. Prienų rajono savivaldybė irgi reikalauja statinių metodikos. Kauno miesto savivaldybė reikalauja, kad keliai būtų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, numatyti ir įregistruoti servitutai inžinerinei infrastruktūrai. Atlikus kadastrinius matavimus ir suformavus Kauno raj. Laumėnų k. Pajūrio gatvės kaip statinio bylą, Registrų centras atsisakė registruoti matavimus, kadangi sodininkų bendrijos neturi teisės valstybinėje žemėje be valstybės leidimo ir projekto įrenginėti „savavališkų“ statinių. Kiekvienas rajoninis NŽT, kiekviena savivaldybė skirtingai aiškina situaciją, teikia skirtingus reikalavimus ir tai bus tol kol nebus aiškaus tvarkos aprašo.  Visos mūsų pastangos buvo ir yra žlugdomos Registre arba rajoniniuose NŽT skyriuose, kadangi sodininkų bendrijų vardu jokių suformuotų žemės sklypų skirtų  keliams neregistruojama.  Esami teisės aktai aiškiai reglamentuoja tik nuosavybės teise valdomo turto (statinių) registraciją nuosavame žemės sklype, arba nuosavo žemės sklypo suformuoto atliekant kadastrinius matavimus registravimą Nekilnojamojo turto registre. Nesant aiškaus ir patvirtinto tvarkos aprašo, kokia procedūra ne savo vardu registruotą turtą galima tvirtai tikėtis perduoti savivaldybei nėra logiška. Rezultatas, sodiečių apmokėti kadastriniai matavimai lieka neregistruoti o kaltų nėra. LRV 2018-04-18 naujai pakeistose  Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse įtvirtinta nuostata, kad sodininkų bendrijos, kurios nepatenka į detaliaisiais planais suplanuotas teritorijas (tokių absoliuti dauguma) privalo perduodamiems keliams rengti žemės sklypų valdos projektus, kuriuos galima rengti tik pagal formavimo pertvarkymo projektus. Seimo kontrolierius tirdamas skundus susijusius su SB teritorijose esančių kelių perdavimo savivaldybėms teisinio reguliavimo problemomis tiek 2016-05-26 Nr. 4D-2015/1-1267, tiek 2018-10-31 Nr. 4D-2018/1-24, tiek 2018-10-31 Nr. 4D-2018/1-1268 išvadose konstatavo, kad skundai pagrįsti ir teikė rekomendacijas LR Vyriausybei, LRS Aplinkos apsaugos komitetui atsakingai ir nevilkinant spręsti reikiamų teisės aktų parengimą. Deja, į tai absoliučiai nereaguojama. Per tris paskutinius metus buvo paruošta eilė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. pataisų projektų, tačiau LRV kanceliarijos teisės departamentas visose išvadose kartoja, kad esamas šių kelių perdavimo savivaldybėms neaiškus, sunkiai įgyvendinamas ir aiškiai akcentuoja, kad kol nebus sprendžiamas privalomo žemės sklypų ir kelių perdavimo tvarka savivaldybėms, praktikoje kylančių problemų siūlomi teisiniai reguliavimai neišspęs. Tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijų specialistai, dėl nesuvokiamų priežasčių eilę metų neigia sodininku bendrijų vidaus kelių (gatvių) perdavimo savivaldybėms teisinio reglamentavimo problemas, tuo pačiu sąmoningai ar nesąmoningai blokuodami kelių perdavimo procesą. Nėra prasmės rengti pataisų projektą Nr. XIIIP-2277(6) atšaukiantį 2014-12-11 priimtas įstatymo aiškias imperatyvias Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nuostatas, jas pakeičiant dispozityviomis nuostatomis t. y., pagal kurias nesuinteresuotos savivaldybės galės pasirašinėti „ketinimų protokolus“, kuriuose skirtingos savivaldybės kels skirtingus realias ar nerealias „keliams reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygas“. Priėmus siūlomas pataisas kelių perdavimo savivaldybėms procesas bus tikrai paralyžiuotas, valstybės skiriamos lėšos neskaidriai ir neracionaliai įsisavinamos. Analogiškas procesas vyko sodininkų bendrijų elektros tinklų perdavinėjimo energetikams 10 mečio procese. Kol nesuinteresuoti operatoriai kėlė elektros tinklams parengiamųjų darbų reikalavimus (buvo prieita iki komedijos įvertinant vidutinio dydžio bendrijos tinklą 3 mln litų neigiama verte) procesas buvo paralyžiuotas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma palikti nepakeistą esamą Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakciją ir vadovaujantis Seimo kontrolierių rekomendacijomis, nebevilkinant, nustatyti naują terminą įpareigojantį LR Vyriausybę parengti sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms aiškų tvarkos aprašą, įgalinantį realiai pradėti kelių perdavimo procesą.	Nepritarti	Nepritarti siūlymui palikti šiuo metu galiojančias nuostatas. Projekte siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kuris paspartins iki šiol lėtai vykstantį sodininkų kelių perdavimą savivaldybėms. Vyriausybės 2019-04-24 nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ jau yra patikslintos nuostatos reglamentuojančios kelių (gatvių) užimtų žemės sklypų sodininkų bendrijose perdavimą ir leidžiančios supaprastinti perdavimo procesą. Sodininkų kelių perdavimą savivaldybėms ir  įregistravimą Nekilnojamojo turto registre numatoma finansuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
5.	Vilniaus susivienijimas „Sodai“	2	1		Argumentai: Projekte siūloma, kad sodininkų bendrijos nusprendę perduoti savivaldybėms bendrojo naudojimo žemėje esančius kelius (gatves) ir (ar) kelių (gatvių) juostas, su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus, kuriuose bus nustatytos tam tikros sąlygos, laikas ir tam tikri prioritetai. Manome, kad tai yra įstatymo perteklinė norma, kadangi šio straipsnio tekste jau nurodyta, kad „Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms.“ Ši tvarka jau yra numatyta LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ (pakeitimas 2019 m. balandžio 24 d. Nr. 409 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo). Projekte numatyti prioritetai, kelių (gatvių) grupavimas sukeltų sumaištį, kuomet atskiros bendrijos negalėtų perduoti kelių (gatvių) vienu metu, o tektų tai atlikti etapais priklausomai nuo projekte įvardintų reitingavimo kriterijų. Be to, projekte nurodyti „ketinimų protokolai“ bus skirtingai aiškinami atskirose savivaldybėse, o tai sukels daugiau neaiškumų realizuojant įstatymo normą praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms.“	Nepritarti	Šia keičiamo įstatymo nuostata siekiama nustatyti aiškų kelių perdavimo eiliškumą. Sodininkų bendrijose yra daug kelių, jų būklė skirtinga, o taip pat jų reikšmingumas labai skiriasi, tad esant įstatyminiam pagrindui perimti kelius pagal jų svarbą bus lengviau ir skaidriau priimami sprendimai dėl kelių perdavimo. Vadovaujantis įstatyme nustatytais prioritetais, bus išvengta galimų korupcinių apraiškų dėl netinkamo perduotino kelio (gatvės) pasirinkimo.
6.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-06-25	2	3		2. Dėl Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo 6 straipsnio 8 dalies. Galiojančio įstatymo nuostata "Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu" leido manyti, kad tik tokie keliai gali būti perimami savivaldybių nuosavybėn. Siūlomas pakeitimas "esančių naujai projektuojamų" nustato reikalavimą tik naujai projektuojamiems keliams. Atsisakius reglamentuoti esamų kelių minimalų plotį, susidarys situacija, kai savivaldybės bus verčiamos perimti techninių parametrų neatitinkančius kelius ir, dėl to, nebus pajėgios užtikrinti deramą perimtų kelių priežiūrą bei saugų eismą. Siūlome palikti galiojančią šios dalies redakciją.	Nepritarti	Sodininkų bendrijų teritorijose yra kelių mažesnių nei 4,5 m pločio, kurių pločio padidinti dėl per eilę metų susiklosčiusio naudojimo nėra galimybės keisti ar kelio pločio keitimas  galimas tik teisminiu keliu. Siekiant ateityje išvengti šiuo metu susiklosčiusios situacijos dėl nepakankamo kelių pločio, projekte siūloma inicijuojant naujų kelių formavimą nustatyti jų pločio reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte numatyta kelių perdavimo prioritetinė eilė, tad savivaldybės kartu su sodininkų bendrijomis galės susitarti dėl visiems priimtino sprendimo, kuriuos kelius savivaldybė gali perimti.
7.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-06-25	2	4		3. Dėl Projekto 2 straipsnio 4 dalimi pildomos 6 straipsnio 9 dalies. Ši dalis nekonkreti, o galimai skirtingas nuostatų traktavimas apsunkins jos taikymą. Sodo bendrijos vidaus taisyklėse bus nustatytos draudžiamos ūkinės komercinės veiklos. Kyla klausimas, ar neturėtų būti nustatyti tokių veiklų išskyrimo kriterijai. Norime atkreipti dėmesį, jog pagal Žemės įstatymą, mėgėjiško sodo teritorija yra priskiriama žemes ūkio paskirties žemei ir ji turi būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.	Pritarti iš dalies	Sodininkų bendrijoje norint vykdyti kitą nei pagal žemės naudojimo paskirtį galimą veiklą gali būti keičiamas žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis jeigu tai neprieštarauja galiojančiam savivaldybės bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniams. Nuo žemės sklypo naudojimo paskirties priklauso ir tame sklype galima vykdyti veikla. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 3
8.	J. Z. 2019-07-17	3	2		„<...> 2. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas numatytas sutartyje. Pašalintiems iš s/b pateikti bendrosios dalinės nuosavybės bendro naudojimo objektų aprašą ir paskaičiuotą to turto dalį, kuri turi būti sugrąžinta pašalintiesiems. Pastačiau ežero pakrantėje lieptą, apmokėjau sąskaitą RC. 10. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas. Pakartotiniam susirinkimui taikomas kvorumo reikalavimas. Sprendimai bendrijos narių susirinkime priimami paprasta ar šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais – kvalifikuota visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių balsų dauguma. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu ir balsavę elektroninėmis ryšio priemonėmis.<...>“	Nepritarti	Siūloma nuostata sukels praktinių įgyvendinimo problemų. Praktiškai apskaičiuoti, kiek nusidėvėjo bendroji dalinė nuosavybė ir kiek tos nuosavybės vertės liko konkrečiam asmeniui dažnai gali būti neįmanoma. Taip pat pažymėtina, kad dažnai atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę sodininkų bendrijose yra neįmanoma, nes objektas negalėtų funkcionuoti ir būtų apribota veiksmų laisvė, Vertinant faktinę situaciją, jeigu daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto tokios nuosavybės atidalinti neįmanoma ir negalima. Taip pat pažymėtina, kad asmenys, nesantys sodo bendrijos narais, vis tiek yra subjektai toje sodo bendrijos teritorijoje ir jie naudojasi (gali naudotis) bendrojo naudojimo objektais.
9.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-06-25	6	1		4. Dėl Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo 12 straipsnio 2 dalies. Ši dalis pildoma nuostata, jog bendrijos vidaus taisyklėse gali būti nustatyta transporto priemonių parkavimo mėgėjų sodo teritorijoje apribojimai| ir tvarka. Norime atkreipti dėmesį, jog transporto parkavimo apribojimai savivaldybių perimtuose sodininkų bendrijų keliuose turės būti nustatomi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, o ne sodininkų bendrijų vidaus tvarkos taisyklėmis.	Pritarti	Analogišką pastabą pateikė Vyriausybė ir Teisės departamentas.
10.	J. Z. S/B „Šermukšnėlė“ valdybos narys 2019-06-11 2019-07-17	9	1		Išrašas iš  kreipimosi: Pasiūlymas 9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus (revizijos aktas, valdybos ataskaita, sąmata ir balsavimo raštu dokumentais) ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba (netinka, nes mūsų atveju, įdedamas skelbimas į Valstiečių laikraštį ir nė vienas iš sodininkų jokios informacijos negauna, sodo bendrijos lėšų švaistymas) viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus. “Būtina pašalinti šią piktnaudžiavimo galimybę.<...>“	Pritarti	Pritarti siūlymams dėl privalomo bendrijos narių informavimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, pritarti siūlymui atsisakyti skelbimo dienraščiuose kaip nebeaktualaus. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). Joje turi būti nurodytosa bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir visus bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kurioje ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas iar likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jeigu ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus.“
11.	J. Z. S/B „Šermukšnėlė“ valdybos narys 2019-06-11 2019-07-17	9	3		Išrašas iš  kreipimosi: <...> „9. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Už bendrijos narį, atstovaujamą įgalioto asmens pagal šio straipsnio 7 dalį, pasirašo įgaliotas asmuo. Susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Susirinkimo dalyvių sąraše turi būti nurodyti nariai, iš anksto pareiškę nuomonę raštu.“ Daugumoje s/b įstatai pasenę ir nėra apibrėžtas balsavimas raštu. Balsavimo raštu biuleteniuos numatomas naujų narių priėmimas ir vieno pašalinimas panaudojant šmeižtą ir melą ir pats pirmininkas su patikėtiniais prievartauja sodininkus ir susirenka sau naudingus biuletenius ir nepaklusnius (opozicija) pašalina. Pirmame susirinkime turėtų būti aptariama valdybos ataskaita, sąmata ir balsavimo raštu biuleteniai, bei s/b pageidavimai ir pasiūlymai....<....> <...> S/b pirmininkas turėtų būti renkamas iš kelių kandidatų ir kiekvienas pristatytų savo programą.<...>	Nepritarti	Sodininkų bendrijų įstatų keitimas yra konkrečios bendrijos laisvas pasirinkimas. Juose kiekviena bendrija, nepažeisdama teisės aktų nuostatų, gali apibrėžti bendrijos nario išankstinės nuomonės pareiškimo procedūrą, detalizuoti bendrijos pirmininko rinkimus. Pagal šiuo metu galiojančias Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas, tad bendrijos nariams yra sudaryta galimybė apsvarstyti kiekvieną siūlomą kandidatą į pirmininkus, užduoti jam klausimus ir išsirinkti visiems labiausiai tinkamą pirmininką.
12.	J. Z. S/B „Šermukšnėlė“ valdybos narys 2019-06-11 2019-07-17	9	6		Išrašas iš kreipimosi: „<...> Būtina pakeisti 16 paragrafo 12. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo priimami paprasta balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri turi būti didesnė kaip pusė visų s/b narių , o ne susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių. <...>“ „<...> Kad nebūtų pažeistos sodininko teisės būtina palikti, kad dėl nario pašalinimo iš bendrijos, jei už balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių, kaip buvo numatyta 2000 metų tipiniuose s/b įstatuose. <...>	Nepritarti	Projekte išplėsti klausimų kiekį, dėl kurių turi pritarti 2/3 bendrijos narių, kaip rodo praktika, yra neefektyvu, nes labai sunku surinkti sprendimui priimti reikalingą narių skaičių. Vertinant įvairius pasiūlymus, pastebima tendencija, kad, siekiant efektyvesnių bendrijos narių susirinkimų sprendimų, siūloma mažinti klausimų, kuriuos sprendžiant reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, skaičių.
13.	S. Z. „LietuvosSodai.lt“ bendruomenės atstovas 2019-05-30	9	6		Išrašas iš  kreipimosi: „<...>Mūsų pasiūlymų pagrindinė nuostata yra: užtikrinti žmonių laisvą apsisprendimą. Ten kur sodų bendrija kaip savivaldos forma tinkamai atlieka savo funkcijas, žmonės patys norės jas išlaikyti ir joms priklausyti (kur yra bendri vandentiekiai, kiti infrastruktūriniai objektai, kuriais jie naudojasi). Matydami naudą jie ir liks prie šios savivaldos formos. Ten kur tokia savivalda nebeveiksminga, kelia konfliktus tarp žmonių - leisti žmonėms nebepriklausyti sodų bendrijai, neversti tapti bendro naudojimo turto objektų turėtojais prieš jų pačių valią, mokėti jų nerinktiems asmenims atlyginimus. Pažymėtina, kad visos sodų bendrijos prievolės (dėl kelių, aplinkos ir kt.) yra tik dėl to, kad tam tikra grupė asmenų yra įregistravę tokį juridinį asmenį. Neegzistuojant, pasinaikinus tokiam juridiniam asmeniui, visos prievolės dingsta. Teritorija tampa kaimo, miesto dalimi. Pagrindiniai punktai, dėl kurių teikiame pastabas, būtų šie: 1. Sodų bendrijos naikinimo procesas. 2. Kitų asmenų, ne narių teisės ir pareigos. 1. Sodų bendrijos naikinimo procesas Šiuo metu yra itin svarbi galimybė likviduoti bendrijas, jas reorganizuoti į bendruomenes, ypač miesto teritorijoje, tačiau 16 str. 12 dalies pakeitimas tokius veiksmus padaro iš principo neįmanomus. Sodininkų bendrijose absoliučiai didžiojoje daugumoje NIEKADA nesusirinks 2/3 bendrijos narių, lygiai kaip ir priimti sprendimą raštu nepavyks, jeigu turės balsuoti 2/3 VISOS BENDRIJOS NARIŲ. Taip paprasčiausiai nebūna praktikoje, todėl tokie sprendimai tampa neįmanomi. Be to, patvirtinus šiuos pakeitimus tampa reali situacija, kai 100 narių turinčioje bendrijoje 60 iš jų sieks bendrijos likvidavimo ar reorganizavimo, tačiau to padaryti negalės (nes būtų reikalaujama 2/3 visos bendrijos narių balsų), o likę 40 narių būdami mažumoje nulemtų bendrijos likimą. Dažnu atveju didžioji dalis iš tų 40 narių būtų tiesiog į užsienį išvykę kaimynai ar dėl kitų priežasčių neaktyvūs bendrijos nariai. Dėl 9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: 12. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo iš bendrijos, dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo priimami, kai už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, taip pat kai sprendimai priimami raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių.	Nepritarti	Projekte siūlomos nuostatos jau ir taip ženkliai palengvina sprendimų priėmimą bendrijos narių susirinkime. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pakartotinai šaukiamam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas ir sprendimai priimami 1/2  susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių dauguma. Reikalavimas, kad už sprendimą balsuotų 2/3 visų bendrijos narių nustatytas tik sprendžiant kelis visai bendrijai labai aktualius klausimus, susijusius su bendrijos statuso keitimu ir bendrijos finansiniais įsipareigojimais, kurie galėtų paliesti kiekvieną bendrijos narį, tad priimant tokius sprendimus kvalifikuota visų bendrijos narių dauguma yra būtina.
14.	A. J. Sodų bendrija „Šermukšnis“ 2019-08-19	12			12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja kontrolės komisija (kontrolierius ar auditorius). Kontrolės komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai. Kontrolierius (auditorius) arba kontrolės komisijos nariai  ir jos pirmininkas renkami narių susirinkime ne ilgesnei kaip 3 metų kadencijai.“	Pritarti iš dalies	Pritarti pasiūlymo  tikslui, tačiau šis pasiūlymas reikalauja sisteminio sprendimo. Panaikinus „revizijos komisijos“ sąvoką šiame įstatyme, tai įneštų painiavą visoje teisės aktų, reglamentuojančių kontrolės organus, sistemoje. Ši sąvoka naudojama ir kituose teisės aktuose, tad turėtų būti priimtas sprendimas sistemiškai keisti minėtą sąvoką daugelyje teisės aktų.
15.	S. Z. „LietuvosSodai.lt“ bendruomenės atstovas 2019-05-30	16 (22^1)	(4)	(3)	Išrašas iš kreipimosi:  „<...> 2. Kitų asmenų, ne narių teisės ir pareigos Dėl 16 straipsnio. Įstatymo papildymas 22^1 straipsniu Papildyti Įstatymą 22^1straipsniu: „22^1 straipsnis. Kitų asmenų teisės ir pareigos 4. Kitas asmuo turi šias pareigas: 3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas; Prašome atkreipti dėmesį, kad kiti asmenys (ne bendrijos nariai) nedalyvauja sodininkų bendrijos sprendimų priėmime (susirinkimuose), todėl patvirtinus tokį pakeitimą gali susidaryti situacija, kai kiti asmenys be jų pačių sutikimo privalėtų prisidėti prie naujai kuriamų objektų sukūrimo ir priežiūros - ar tai nesudaro prielaidų prievartai, prasilenkiančiai su nuosavybės teise (4.23 str. 3. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas). Pvz. Likus ~3 sodų bendrijos nariams (tiek dabar numato esantys įstatymas, o pagal naują -7), siekdami naudos, susitarę lengvai savo susirinkime nubalsuos už vieno ar kito objekto įsigijimą arba įsirengimą. Pagal įstatymo projekto autorius, VISI kiti asmenys (kad ir milijonas) ne nariai bus priversti išlaikyto jį, nepriklausomai, ar jiems jis reikalingas ar ne. O atsitikus nenumatytoms situacijoms, turės prisiimti teisinę, materialinę ir kitą atsakomybę. Tai akivaizdžiai prasilenkia su sveika logika ir demokratijos principais.<...> Taip pat nėra aiškumo dėl administracinių išlaidų apmokėjimo. Įteisinus A. Kubilienės nuostatas, bus sudarytas jau anksčiau aprašytos situacijos legalizavimas, kai mažuma galės priversti susimokėti neribotą skaičių žmonių. Be sodininkų bendrijų, mums nėra žinomas atvejis, kai ne nariai privalo išlaikyti kokios nors organizacijos, asociacijos, partijos ir t.t. patiriamas administracines išlaidas. Vengiant situacijų, kai mažuma gali priversti daugumą vykdyti jos nutarimus, įnešant aiškumo į narių ir ne narių santykius, siūlome kardinaliai pakeisti šį punktą ir išdėstyti sekančiai: 4. Kitas asmuo turi šias pareigas: 3) Ne nariai, kiti asmenys sodų bendrijų objektų bendrasavininkais tampa tik sudarius sutartį su sodų bendrija, dėl tų objektų teisinių įsipareigojimų, naudojimosi įkainių ir apmokėjimų sąlygų. Įkainiai nustatomi proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, bei kitas suteiktas paslaugas. Nesudarius sutarties, ne nariai, kiti asmenys neturi jokių teisių į sodų bendrijos turimus objektus, jeigu tai negarantuojama kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Sutartis gali būti peržiūrėta abiejų pusių susitarimu arba remiantis sodininkų bendrijų visuotinio susirinkimo sprendimais. Sudarę sutartį, ne nariai, kiti asmenys privalo apmokėti sodininkų bendrijos pateiktas sąskaitas. Ne bendrijos nariai, kiti asmenys neapmoka sodininkų bendrijos administracinių išlaidų, nesusijusių su bendro naudojimo objektų, dėl kurių jie su bendrija yra sudarę sutartis, administravimu.<...>“	Nepritarti	Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą asmuo, tapęs sklypo savininku kartu tampa ir su tuo turtu susijusios bendrosios dalinės nuosavybės savininku. Kiti asmenys (ne bendrijos nariai), turėdami savo turto dalį bendroje dalinėje nuosavybėje turi mokėti bendrijai už tos bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą, eksploataciją bei bendrosios dalinės nuosavybės objektų  administravimą.
16.	B. L. 2019-07-08	17			Argumentai: Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 2 p. suteikia galimybę susipažinti su informacija apie bendrijos veiklą, tačiau valdybos pirmininkas, kai bendrijoje nėra buhalterio, nesudaro galimybių susipažinti su bendrijos dokumentais, tik per mėnesį pateikia jo nuožiūra atrinktą informaciją. Siūlo: Sodininkų bendrijų įstatymo 24 str. 3 p. papildyti taip: „Bendrijos pajamų ir išlaidų apskaitą tvarko narių susirinkime išrinktas buhalteris, turintis specialų finansininko išsilavinimą (buhalteriu gali būti ne bendrijos narys arba audito įmonė), tačiau buhalteriu negali būti asmenys, išvardinti 19 str. 3 p. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.“	Nepritarti	Siūlomas reguliavimas padidintų finansinę naštą nedidelėms mėgėjų sodų bendrijoms. Pažymėtina, kad prievolė sudaryti galimybę bendrijos nariams susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti informaciją, susijusia su bendrijos veikla nustatyta bendrijos valdymo organui, o bendrijos valdymo organų narių, nevykdančių ar netinkamai vykdančių pareigas, atsakomybė nustatyta Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
17.	Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-06-25				5. Dėl finansavimo. Projekte siūlomi pakeitimai dėl vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo savivaldybėms ar savivaldybių valdomoms įmonėms bei kelių (gatvių) perdavimo savivaldybėms, susiję su papildomu lėšų poreikiu. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu atsisakoma nuostatų dėl perdavimo proceso finansavimo sodininkų bendrijų, savivaldybių biudžetų lėšomis ir valstybės biudžeto tikslinių asignavimų, parengiantį Vyriausybės patvirtintą programą. Aiškinamajame rašte nurodytas vienintelis įstatymo įgyvendinimo lėšų šaltinis - Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšos. Rezervo lėšos, be kitų reikmių, gali būti skiriamos mėgėjų sodų teritorijoje savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams inventorizuoti, šiems keliams taisyti (remontuoti) ar rekonstruoti, jeigu savivaldybės institucija skiria ne mažiau kaip 30 procentų, tačiau ne daugiau kaip 50 procentų nuosavų lėšų. Šiais metais galimybe gauti rezervo lėšų pasinaudojo beveik pusė savivaldybių. Procesui įsibėgėjus, šių lėšų nepakaks. Siūlytina didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų procentą, skirtą savivaldybių vietinės reikšmės keliams. Pažymėtina, kad Aiškinamajame rašte neužsimenama apie papildomą lėšų poreikį vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo infrastruktūrai perimti ar išpirkti. Ši infrastruktūra dažnai yra techniškai netvarkinga, netinkama naudoti žiemą, todėl kokybiškam užtikrinti būtinos investicijos.	Įvertinta	Projekte siūlomos  nuostatos, susijusios su sodų bendrijose esančių kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant  perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus. Nuostatos dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo  infrastruktūros yra nekeičiamos ir paliekamas galiojantis teisinis reguliavimas. Sodininkų kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre numatoma finansuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Kelių perdavimo savivaldybėms procesas bus stebimas, vertinamas bendrijų iniciatyvumas ir šiam procesui reikalingų lėšų poreikis.
18.	R. Š. Kauno susivienijimo „Sodai“ atstovas (Kauno regiono sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos įgaliotasis) 2019-06-07 2019-06-19 Nr. G-2019-5239				Išrašas iš  kreipimosi: „<...> Kauno regiono, Panevėžio, Mažeikių, Jonavos rajonų sodininkų bendrijų pirmininkų konferencijos dalyviai kreipiasi Jus su prašymu, Jūsų partijai, frakcijai, pozicijai ar opozicijai rasti savyje jėgų ir artėjant rinkimams priimti politinį sprendimą: 1. Kelių įstatymo 4 str. 3 p. konstatuota, kad valstybinėje žemėje esančios visos bendro naudojimo gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 str. 11 p. aiškiai nustatyta, kad sodininkų bendrijų teritorijos yra savivaldybės gyvenamosios vietovės teritorijos dalis. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymo tvarka, aiškiais terminais nustatyti pareigą savivaldybėms perimti ir prižiūrėti valstybės turtą – bendro naudojimo gatves, esančias valstybinėje žemėje ne tik iki bendrijų bet ir bendrijų teritorijose. 2. Užkardyti nesąžiningo šiukšlių verslo ir teismų nusikalstamai sukurptą veiklos modelį, sudarantį sąlygas administruojantiems UABams papildomai lupikauti su sąžiningumu ir padorumu nesuderinamomis korupcinio pobūdžio visuotinėmis turto ir kitokiomis rinkliavomis, skirtomis privačių monopolinių UAB viršpelniams. Atliekų tvarkymo įstatyme nedviprasmiškai įteisinti nuostatą, kad už komunalinių atliekų tvarkymą apmokestinamas faktinis atliekų turėtojas mokesčiu už faktiškai suteiktas paslaugas ir pavesti valstybinei institucijai savivaldybių tvirtinamų atliekų tvarkymo paslaugų įkainių skaičiavimo metodikų ir teikiamos paslaugos kainos pagrįstumo kontrolę.<...>“	Pritarti iš dalies	Konkretūs pasiūlymai projektui nesuformuluoti. Pritarti siūlymui sodininkų bendrijose esančius kelius perduoti savivaldybėms. Projekte siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kuris paspartins iki šiol lėtai vykstantį sodininkų kelių perdavimą savivaldybėms. Vyriausybės 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ jau yra patikslintos nuostatos reglamentuojančios keliais užimtų žemės sklypų sodininkų bendrijose perdavimą ir leidžiančios supaprastinti šį perdavimo procesą. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1 Nepritarti siūlymui dėl atliekų surinkimo verslo modelio keitimo. Tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Atliekų tvarkymo sistema, jos principai yra reglamentuojami Atliekų tvarkymo įstatyme.
19.	UAB „Jaruzalės viešbutis“ direktorius G. G. 2018-10-12 2019-05-14 2019-05-17				Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui nesuformuluoti Išrašai iš kreipimosi: „<...> 1. Miestuose jokių kolektyvinių sodų; 2. Buvusias kolektyvinių sodų teritorijas įjungti į miestą (užaugę šabakštynai kolektyvininkų sklypuose tik gadina miesto įvaizdį); 3. Kadangi ši žemė tampa nebe žemės ūkio, reikia įteisinti namų valdas; 4. Sodų bendrijų teritorija gali būti tik už Lietuvos miestų riboženklių; 5. Netrukdyti žmonių ūkinei – komercinei veiklai.<...>“  „<...> 1. Miestuose neturi likti kolektyvinių sodų, jie turi būti priskirti prie miestų gyvenamųjų teritorijų; 2. Vietoje sodų bendrijų steigti gyvenamųjų namų bendrijas, kaip pirminę savivaldos formą; 3. Kolektyvinius sodus palikti tik už miesto riboženklių; |4. Neriboti žmonių ūkinės – komercinės veiklos sodų bendrijose daugiau nei tai taikoma kitose teritorijose (gyvenvietėse); 5. Neriboti statybų kolektyvinių sodų teritorijose daugiau nei tai taikoma kitose teritorijose (gyvenvietėse)<...>“	Nepritarti	Konkretūs pasiūlymai įstatymo projektui nesuformuluoti. Šiuo metu galiojančiame Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta galimybė likviduoti sodininkų bendriją. Jeigu sodininkų bendrijos susirinkime toks sprendimas nepriimamas, vadinasi poreikio likviduoti sodininkų bendriją nėra, t. y. sklypų savininkai nori priklausyti sodininkų bendrijai. Taip pat, esant poreikiui, gali būti keičiama ir sodo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis jeigu minėtas keitimas neprieštarauja galiojančiam savivaldybės bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniams. Be to keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nuostata, kuri palengvins sodininkų bendrijų likvidavimą. Jeigu bendrijoje lieka mažiau kaip 7 nariai, bendrija yra  išregistruojama iš Juridinių asmenų registro.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data		Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.	Pastabos
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	1			Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių  ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22^1 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-2277(6) (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas: 1. Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį pateikiant nuorodą į teisės aktus, nustatančius sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių)  įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidų apmokėjimą.	Pritarti	Sodininkų kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre numatoma finansuoti Vyriausybės nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	1			2. Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklės (toliau – Taisyklės) siejamos su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio 2 dalies c) punkto nuostatomis, kurios siejamos ne su kelių (gatvių), o su žemės sklypų perdavimu. Tuo pačiu siūloma Įstatymo projekte nurodyti, kad Taisykles nustato Vyriausybė.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	1			3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomoje Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodant ketinimo protokolus ir kelių (gatvių) perdavimo tvarką, taip pat nurodyti ir vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo tvarką.	Nepritarti	Projekte siūlomos  nuostatos, susijusios su sodininkų kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant  perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus. Ketinimo protokolai reguliuoja savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimų dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką. Nuostatos dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo  infrastruktūros yra nekeičiamos ir paliekamas galiojantis teisinis reguliavimas. Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	1			4. Apibrėžti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomoje Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę „reikalingi parengiamieji darbai“.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1
5.	Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-05-09	2	1			Argumentai: Šiuo siūlymu norima atstatyti 2003 metais galiojusį teisinį reguliavimą iki pakeitimų, kuriais buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos teritorijose esanti žemė, skirta keliams, yra perduodama savivaldybėms nuosavybėn (žinion), kadangi nebėra aktualu, nes šie klausimai išspręsti teikiamu siūlymu dėl Įstatymo 6 str. 1 dalies. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip: 1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikantis šios prioritetų eilės: 1)             keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);  2)             keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai; 3)             keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys. 4)             keliai (gatvės) nepaminėti 1, 2, 3 prioritete.“ Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.“	Nepritarti	Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje sprendžiami ne tik kelių perdavimo savivaldybėms klausimai, bet ir jų registravimo Nekilnojamojo turto registre klausimai, o taip pat žemės bei žemės mokesčio klausimai. Manytina, kad atsisakius minėtų nuostatų liktų neapspręsti bendrijoms ir jų nariams bei kitiems naudotojams aktualūs klausimai dėl mokesčių, be to kiltų neaiškumas dėl savivaldybėms siūlomų perduoti kelių parinkimo prioritetų ir finansavimo.
6.	Seimo narys Robertas Šarknickas 2019-07-10	2	1			Argumentai: Projektu nustatyta prioriteto eilė kelių (gatvių) perėmimui yra socialiai neteisinga. Pagal keičiamo įstatymo 6 str. 8 d. mėgėjų sodų keliai (gatvės) turi būti sutvarkyti taip, kaip esant poreikiui jais su specialiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, pirmumą turėti tokią kelių infrastruktūrą turi turėti tos bendrijos, kuriose asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir ten gyvena, kadangi būtent tose bendrijose kyla didžiausia rizika asmenų nelaimėms ir poreikis gauti specialiųjų tarnybų paslaugas bei pagalbą. Jose gyvenantys asmenys tokią pagalbą suinteresuoti gauti visais metų laikais ir kuo greičiau. Tuo tarpu mėgėjų sodų bendrijose, kuriose asmenys negyva, ši pagalba daugiausia reikalinga tik šiltuoju metų sezonu. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad bendrijos, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą jose deklaravę asmenys, turi didesnę prioritetinę galią perduoti kelius (gatves) savivaldybėms už bendrijas, kurių keliais (gatvėmis) naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, kurie ten negyvena. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti jį taip: „1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos ir žemės mokesčiais neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys keliai (gatvės) ir (ar) kelių (gatvių) juostos bendrijų iniciatyva Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka perduodamos savivaldybėms. Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms perduotinų vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kelių (gatvių) reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikantis šios prioritetų eilės: 1) keliai (gatvės) kuriais naudojasi ir ne mėgėjų sodų teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (keliai (gatvės) atliekantys tranzitinę funkciją);  2) keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai; keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys; 3) keliai (gatvės) skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20% sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys. keliai (gatvės) kuriomis naudojasi daugiau nei vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai; 4) keliai (gatvės) nepaminėti 1, 2, 3 prioritete.“	Nepritarti	Pasiūlymas neproporcingai iškreiptų prioritetų eilę, kadangi sodininkų bendrijų, kuriose gyvenamąją vietą yra deklaravę 20 procentų asmenų yra pakankamai daug. Antrasis prioritetas kalba apie kelius, kuriais naudojasi kelios bendrijos. Tai tam tikra prasme tranzitiniai keliai, kurie yra stambesni, kokybiška jų priežiūra ir tvarkymas duotų naudą daugelio bendrijų nariams, taip pat ir didesniam skaičiui asmenų, kurie jose yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tokių kelių yra daug mažiau ir juos sutvarkyti būtina pirmiausiai siekiant užtikrinti sklandų eismą sodų bendrijų teritorijose.
7.	Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-05-09	2	2		N	Argumentai: Šiuo pasiūlymu yra nustatoma, kad mėgėjų sodų teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę valdo Valstybės žemės fondas, kuris gali šią žemę perduoti savivaldybėms gatvių ar kelių infrastruktūrai įrengti. Perdavimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip, o šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis atitinkamai laikyti 3, 4 ir 5 dalimis: „2. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vadovaujantis Žemės įstatymo, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Bendrijų teritorijose ir 5 km atstumu aplink jas draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas. Ši mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė yra Valstybės žemės fondo valdoma valstybės nuosavybė, kuri gali būti perduota savivaldybėms gatvių ar kelių infrastruktūrai įrengti. Perdavimo tvarką iki 2020 m. sausio 1 d. nustato Vyriausybė.“ 2. 3. Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.“ 3. 4. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į ją mėgėjų sodo teritoriją atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje naujai projektuojamų vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“ 4. 5. Papildyti 6 straipsnį 9 dalimi: „9. Mėgėjų sodo teritorijoje ūkinė - komercinė veikla gali būti vykdoma tik laikantis teisės aktų, nedarant žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo, poilsio ir veiklos sąlygų bei sodo bendrijos vidaus tvarkos taisyklių.“	Nepritarti	Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, žemė užimta sodininkų bendrijų sodų yra valstybės išperkama. Be to vadovaujantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis Valstybinis žemės fondas yra patikėtinis valstybinės žemės sklypų priskirtų žemės konsolidacijos projektams, todėl jis negali valdyti ir organizuoti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų užimtų keliais bei gatvėmis perdavimo savivaldybėms.
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	3			5.    Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi dėstomos Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies formuluotę „galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai“ pakeisti formuluote „galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai“.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą prie Vyriausybės pastabos Nr. 6.
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	2	3			6.    Įstatymo projektą papildyti pereinamojo pobūdžio nuostatomis, atsižvelgiant į Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi dėstomą Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatą „naujai projektuojamų vidaus kelių <...> plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m“, kad būtų aišku, nuo kokio momento ir kokiame kelių, kaip inžinerinių statinių, statybos etape projektavimas būtų laikomas nauju. Tuo pačiu, įvertinant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte iškeltą tikslą, atsisakyti Įstatymo reguliavimo sričiai nepriskirtino kelių pločio nustatymo, nes tai  Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 reguliavimo sritis.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Nepritarti siūlymui visiškai atsisakyti sodininkų kelių pločio reglamentavimo, kadangi šiuo metu sodininkų bendrijų teritorijose yra kelių mažesnių nei 4,5 m pločio, kurių pločio padidinti dėl per eilę metų susiklosčiusio naudojimo nėra galimybės keisti ar kelio pločio keitimas  galimas tik teisminiu keliu. Dauguma tokių kelių dar oficialiai nesuprojektuoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tad įstatyme nustatyti terminą yra neįmanoma, nes dauguma kelių būtų laikomi „naujai projektuojamais“. Siekiant ateityje išvengti šiuo metu susiklosčiusios situacijos dėl nepakankamo kelių pločio, projekte siūloma inicijuojant naujų kelių formavimą nustatyti jų pločio reglamentavimą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:  „8. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į ją mėgėjų sodo teritoriją atlikdamiti pareigasų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje naujai projektuojamų inicijuojant naujų kelių formavimą vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“
10.	Seimo narys Robertas Šarknickas 2019-07-10	2	3			Argumentai: Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad į mėgėjų sodų teritoriją specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Visgi, gramatiniu požiūriu vertinant šią nuostatą, keliai (gatvės) šią nuostatą turi atitikti tik iki bendrijos ribos, tačiau ne iki kiekvieno sodo sklypo individualiai, nors būtent sodo sklypų valdytojams ir bus reikalinga specialiųjų tarnybų pagalba. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatą siūlytina papildyti sodo sklypais (taip kaip apibrėžta įstatymo projekto 2 str. 2 d.). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti jį taip:  „3. Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į ją mėgėjų sodo teritoriją ir sodo sklypus atlikdami pareigas specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai. Mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje naujai projektuojamų vidaus kelių (gatvių juostų) minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.“	Nepritarti	Sodo sklypai yra privati kiekvieno sodininko ar kito asmens nuosavybė ir asmuo jame tvarkosi, stato tvoras bei kitus statinius pagal savo poreikius. Siūlomą nuostatą būtų sudėtinga įgyvendinti, kadangi valdžios institucijos negali įtakoti privataus sklypo užstatymo struktūros.
11.	Seimo narys Kęstutis Masiulis 2019-05-09	3	1		N	Argumentai: Šiuo pasiūlymu yra panaikinama įstatymo 7-ojo ir 6-ojo straipsnių kolizija dėl mėgėjų  sodų teritorijose esančios bendrojo naudojimo žemės nuosavybės formos. Atsisakoma niekuo nepagrįstos nuostatos, kad ši žemė yra sodininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip, o šio straipsnio 1 ir 2 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis: “1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:  „1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. 1. 2. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia bendrijos nariams ir kitiems asmenims.  Šį aprašą tvirtina bendrijos narių susirinkimas.“ 2. 3. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“	Nepritarti	Sodų bendrijų teritorijose esanti infrastruktūra įrengta, pastatyta ir prižiūrėta bendrijos narių ir kitų asmenų lėšomis (įrengti pliažai, taisyti keliai ar tiltai, įrengti tvenkiniai), todėl manytina, kad negalima atsisakyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatų dėl sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi šiuo atveju būtų pažeistas minėtų asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
12.	Seimo narys Rimas Andrikis 2019-05-14	3 16 (22^1)	2 (4)	(3)		Argumentai: Projekto iniciatorių siūlomoje formuluotėje sakoma: «Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“ Šioje normoje atsiskaitymų kriterijus « proporcingai » bendrijų valdymo organų gali būti suprastas dvejopai. arba už bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal CK 4.76 str., kuris imperatyviai nustato: “Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, <...>pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms...” ; arba « priklausomai nuo sklypo ploto », ką bendrijos valdymo organui leidžia pasirinkti žemesnės galios teisės aktas SB Įstatymo 22 str. 4 d. 5 p.. Kitų asmenų, kadangi jie nėra bendrijos nariai (juridinio asmens dalyviai) prievolės bendram turtui išlaikyti neturėtų būti kildinamos iš bendrijos valdymo organų pasirinkimo pav. „nuo sklypo ploto“, nes tokiu atveju kitų asmenų prievolės bendram turtui išlaikyti kiltų ne iš daiktinės teisės, o iš juridinio asmens sprendimo (bendrijos įstatų). Apibrėžiant kitų asmenų prievolių bendrijai kilmę tik daiktine teise, bet ne bendrijų valdymo organų sprendimais, patvirtina teismų praktika (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas Civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-499-706/2016) Bylos 38 p. pasakyta: “Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) <...> Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. » Esantis Įstatymo 7 str. 5 dalyje kriterijaus proporcingai neapibrėžtumas sudaro prielaidas tam, kad bendrijos valdymo organai gali manyti, kad kitų asmenų prievoles bendram turtui išlaikyti turi teisę nustatyti proporcingai « sklypo plotui », t. y. nepaisyti aukštesnės galios teisės akto CK 4.76 str. imperatyvaus reikalavimo nustatyti kitų asmenų mokėjimus atsižvelgiant į « bendraturčio dalį » bendrijos turte. Tai galimai nesukeltų rimtesnių teisinių ginčų, jei bendraturčių dalys bendrijos turte proporcingai atitiktų jų turimą sklypo plotą. Vienok, yra neišvengiami teisminiai ginčai, jei pav. bendrijos nariai ir kiti asmenys tą turtą sukūrė ar įsigijo už pav. tikslines įmokas lygiomis dalimis, o atsiskaitymus šiam turtui išlaikyti bendrijos valdymo organas nustato mokėti proporcingai turimo sklypo plotui. Reikalavimas kitiems asmenims mokėti mokesčius bendram turtui išlaikyti pagal principą “proporcingai savo daliai” neturėtų liesti įmokų paskaičiavimo kitiems asmenims už bendrijos teikiamas paslaugas, nes teikiamų paslaugų apimtis gali būti ir nesusijusi su bendrąja daline nuosavybe (pav. bendrija tvarko kelius, ar aplinką, kurie nėra bendrijos turtas). Atsižvelgiant į pastarąją apinkybę, kitų asmenų mokami mokesčiai už bendrijos teikiamas paslaugas turėtų būti mokami lygiais pagrindais, kaip ir bendrijos narių mokami mokesčiai už tas pačias paslaugas. Pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto iniciatorių formuluotę sąvokomis « lygiais pagrindais su bendrijos nariais » ir „kaip bendraturčiai proporcingai savo daliai“  tokiu būdu: Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas « Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas lygiais pagrindais su bendrijos nariais ir, kaip bendraturčiai, proporcingai savo daliai už jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu »	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritarti dėl pasiūlymo, susijusio su pasiūlymu keičiamo įstatymo 22^1straipsnio 3 dalies 5 punktui. Nepritarti dėl siūlymo įtraukti sąvoką „lygiais pagrindais“, kadangi bendrijos nario įmokas sudaro papildomos įmokos nario mokestis, todėl bendrijos nariai ir kiti asmenys nėra lygūs subjektai. Vieni asmenys yra bendrijos nariai, kiti tik subjektai toje teritorijoje. Bendrijos pirmininkas negali improvizuoti nustatant kitų asmenų įmokas, nes jos tiksliai išvardintos  įstatyme. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas beir proporcingai pagal jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“ Atitinkamai turi būti pakeistas keičiamo įstatymo 22^1 stripsnio 4 dalies 3 punktas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 22^1 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrosios sodo teritorijos tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas;“.
13.	Seimo narys Kęstutis Bacvinka 2019-08-22	3	2			Argumentai: Įstatymo projekte numatoma, kad kiti asmenys už atliktus darbus atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas. Tačiau, tokiu būdu, bendrijai gali pritrūkti lėšų planuojamiems darbams atlikti, todėl siūloma sudaryti galimybę asmenims sumokėti už darbus iš anksto pagal išankstines sąskaitas faktūras, kaip yra numatyta galiojančioje praktikoje.  Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas arba išankstines sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias tikslinių įnašų dalis susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje sukūrimu, atnaujinimu ar pagerinimu.“	Nepritarti	Išankstinės sąskaitos  šiuo metu kelia daug ginčų. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama apsaugoti kitus asmenis nuo nepagrįstų ar neaiškių reikalavimų atsiskaityti už iš anksto nesuderintus darbus. Kitiems asmenims siūloma suteikti teisę nedalyvauti įsigyjant naują bendrąją dalinę nuosavybę,  todėl pasiūlymo įgyvendinimas galimai sukeltų praktinio įgyvendinimo problemų taikant šias nuostatas sistemiškai. Kiti asmenys būtų priversti mokėti už neegzistuojantį objektą, taip pat nėra aiškus tokio mokėjimo įgyvendinimo mechanizmas. Pažymėtina, kad kaupiamosios įmokos mokamos bendrijos narių yra numatytos projekte.
14.	Seimo narys Kęstutis Bacvinka 2019-08-22	4				Argumentai: Perleidžiant sodo sklypą trečiam asmeniui pažyma apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai turėtų būti pateikiama ne tik notarui, bet ir antstoliui jei numatoma tokia proceso eiga. Šiuo būdu siūloma apginti perkančiojo asmens ir sodų bendrijos  interesus. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perėjimą tretiesiems asmenims. Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui ir/ar antstoliui sudarant sodo sklypo pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.“	Nepritarti	Neaiškus papildomai siūlomas subjektas, kuriam turi būti pateikiama pažyma apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pirkimo pardavimo, dovanojimo ar kt.  sandorį tvirtina notaras, tad jam būtina pateikti minėtą pažymą, tačiau nėra prievolės, kad tokius sandorius tvirtintų ar kitaip fiksuotų antstolis. Įtvirtinus tokią imperatyvią nuostatą, jos įgyvendinimas būtų neįmanomas.
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	5 15	1 2			8.    Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir tikslaus bendraturčių pareigų įvardijimo, Įstatymo projekte apibrėžti Įstatyme vartojamą sąvoką „kaupiamosios įmokos“, taip pat šią sąvoką atitinkamai paminėti Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalimi dėstomame Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) mokesčių bendrijos nariui ir kitam asmeniui, tikslinių, kaupiamųjų (skirtų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms) ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių, kitų asmenų ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka;“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius ir kaupiamuosius įnašus;“
16.	Seimo narys Rimas Andrikis 2019-05-14	8	2			Argumentai: Projekto iniciatoriai siūlomoje 7 straipsnio 5 dalies formuluotėje nustato, kad « kiti asmenys » turi prievolę bendrijai mokėti įmokas tik už teikiamas paslaugas ir už bendrojo naudojimo objektų ir bendrojo naudojimo žemės priežiūros organizanimą. Jiems neturėtų būti priskirta prievolė apmokėti visas išlaidas, kurios susiję su sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimu. Iniciatorių siūlomuose 2 str. 6 ir 7 p. formuluotėse aiškiai apibrėžiama bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimo sąvoka, kuriai priskiriamas ir bendrijos ūkinių-finansinių reikalų tvarkymas. Projekto 15 str. 1 d.  5 p. pakeitimuose nėra aiškiai apibrėžtos dvi pilnai nesutampančios bendrijos administracinės veiklos sritys, - tai bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimas ir bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir bendrojo naudojimo žemės priežiūros ir eksploatavimo organizanimas. Į bendrijos administravimo sąvoką įeina ir bendrijos veiklos, susijusios su sodininkų-mėgėjų sodininkystės poreikiais, kurios nereikalingos kitiems asmenims, nesantiems ar nenorintiems būti sodininkais-mėgėjais. Projekto iniciatorių siūloma formuluotė, klaidingai ją aiškinant, gali paskatinti bendrijos valdymo organus galvoti, kad kiti asmenys taip pat turi prievolę visa apimtimi prisidėti prie bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimo (iš esmės mokėti bendrijos nario mokestį, tik paslėptą po kitų asmenų įmokų pavadinimu), net pav. tuo atveju, kai bendrija apskritai jokio bendro naudojimo registruoto turto neturi ir vykdo tik veiklą, skirtą sodininkų mėgėjų poreikiams aptarnauti. LAT Civilinės bylos Nr. Nr. e3K-3-499-706/2016) 43 p. pažymėjo, kad kitų asmenų mokami mokesčiai bendrojo naudojimo objektų priežiūrai privalo būti išskirti, nurodyta konkreti mokesčių dalis skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai. Bendrijos susirinkimas yra pajėgus konkrečiai apibrėžti visas bendrijos valdymo funkcijas, kurios priskirtinos bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimui ir nustatyti atitinkamus bendrijos narių mokesčius šioms funkcijoms atlikti. Susirinkimas taip pat pajėgus iš visų funkcijų išskirti dalį funkcijų, organizuojant bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuolatinę (ar pagal būtinybę epizodinę) priežiūrą ir eksploatavimą ir paskaičiuoti tam tenkančias išlaidas. Išlaidas, skirtas bendro naudojimo objektų priežiūrai organizuoti, galima paskaičiuoti pav. pagal laiko sąnaudas, kurias sugaišta už šios priežiūros organizavimą įgalioti asmenys. Tai labiau padėtų struktūrizuoti bendrijos valdymo išlaidas ir teisingai bei teisėtai diferencijuoti mokesčius bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Pasiūlymas: Siūloma iniciatorių 6) punkto formuluotę suformuluoti taip: 6) “tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką tikslinius įnašus, nario mokestį bendrijos nariams, skirtą bendrijos visoms administravimo, finansinių ir ūkinių reikalų tvarkymo išlaidoms apmokėti, įmokas kitiems asmenims, skirtas bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros organizavimo ir  eksploatavimo, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo išlaidoms apmokėti;“	Nepritarti	Atsižvelgiant į tai, kad bendrija administruoja visų asmenų bendrąją dalinę nuosavybę, tos administravimo išlaidos turi būti paskirstomos visiems bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams: ir bendrijos nariams ir kitiems asmenims. Pagal egzistuojančią teismų praktiką išlaidos, skirtos konkretaus juridinio asmens išlaikymui, turi būti sumokamos tik to juridinio asmens (šiuo atvejų bendrijos) narių. Tad į kitų asmenų įmokas išlaidos bendrijos kaip juridinio asmens administravimui nebus įtraukiamos.
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	14				7.    Įstatymo projekto 14 straipsniu dėstomoje Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje tikslinga teikti nuorodą taip pat ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir adresas, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi beir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.“
18.	Seimo narys Petras Gražulis 2019-05-09	15 (22)	3 (4)	(5)	N	Argumentai: Projekte nesiūloma pakeisti ar papildyti 22 str. 4 dalies 5 punkto, nors papildyti akivaizdžiai būtina. nes dabar galiojanti ir praktikuojama mokesčių mokėjimo tvarka, nustatyta 22 str. 4 d. 5) punkto formuluotėje „atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“ be būtino teisinio pagrindo iškelia bendrijų įstatymu nustatomą bendrijos narių finansinių prievolių bendrijai teisinio reguliavimo principą „atsižvelgiant į sklypo dydį“ virš Civilinio Kodekso 4.76 str. nustatyto principo proporcingai bendraturčio daliai bendrame turte“ (įstatymo 3 str. 3 dalyje pasakoma, kad bendrija savo veikloje visų pirma vadovaujasi Civiliniu Kodeksu) Be to įstatyme, kaip teisių ir pareigų nustatymo principas, “atsižvelgiant į sklypo dydį” suformuluotas nekorektiškai (neaiškiai) nes neatskleidžia, kaip dera su CK 4.75 str. 1 dalimi Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas bendraturčių sutarimu). Ši įstatymo nuostata imperatyviai nustato mokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės objektų valdymą ir naudojimąsi bendraturčių sutarimu. Atsižvelgiant į bendraturčių sutarimo sąlygą, straipsnio formuluotė jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip“ labai ydinga procedūriniu požiūriu, nes sukuria teisines galimybes bendrijos narių daugumos vardu diskriminuoti didesnius sklypus turinčių sodininkų grupę (tų, kurių sklypai yra didesni, visada yra bendrijų narių mažuma), iš jų imti didesnius mokesčius, kai visi vienodai naudojasi bendrojo naudojimo objektais. Dabar  galiojanti bendrijos įstatų priėmimo ir keitimo tvarka, kai po neįvykusio susirinkimo pakartotiniame susirinkime sprendimą dėl įstatų priimti gali bet koks susirinkimo dalyvių skaičius, sudaro sąlygas, kai bendraturčių sutarimą keičia mažumos bendrijos narių ir kitų asmenų, kurie dalyvauja susirinkime, sprendimas, ir jokio bendrijos narių solidarumo nelieka, gali būti pažeidžiami beveik visi bendrijų valdymo principai (solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo, tarpusavio sutarimo, įst. 3 str. 2 dalis)). Mokesčių mokėjimo principas „nuo sklypo dydžio“ visada yra neteisingas, kai bendrijos teikia visiems (bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams) vienodas paslaugas, visi vienodai naudojasi bendrojo naudojimo objektais. Mokesčių mokėjimo principas „nuo sklypo dydžio“ taip pat yra kritikuotinas, teigiant, kad turintys didesnį sklypą, turi didesnę naudą, auginant žemės ūkio produkciją, ar, kad yra analogijų tarp sodininkų bendrijų ir daugiabučių bendrijų situacijų. Didesnis sklypas susijęs ne tik su nauda, bet ir su didesnėmis sąnaudomis ir investicijomis jo priežiūrai. Sodininkus, skirtingai nei daugiabučių gyventojus, nejungia bendrai naudojamos patalpos, kuriomis didesnių butų gyventojai galimai jomis naudojasi daugiau, mažesnių mažiau. Sodininkus jungia tik keliai, kurie nėra bendrijų nuosavybė ir kuriais visi sodininkai naudojasi vienodai. Atsižvelgiant į CK, kaip aukštesnės galios teisės akto reikalavimus, bendrija savo įstatuose gali nustatyti ir mokesčių mokėjimą ar tikslines įmokas naujiems objektams įrengti pagal principą „nuo sklypo dydžio“, ypač tais atvejais, kai  nauji ar anksčiau įrengti objektai naudojami „priklausomai nuo sklypo dydžio“ (pav. vandens laistymo sistemos), bet tam reikalingas realus bendrijos narių sutarimas (sprendimas dėl mokesčių mokėjimo bendrijos narių susirinkime priimamas bendru sutarimu) ir bendrijai nepriklausančių asmenų, kaip bendraturčių, sutikimas (pritarimas) (CK 4.75 str. pirma dalis. Pasiūlymas: Siūlymas pakeisti ir papildyti įstatymo 22 str. 4 dalies 5 p. ir jį išdėstyti taip:: 5) proporcingai bendrijos nario daliai bendrijos turte, jeigu bendrijos nariai nesutaria kitaip, apmokėti bendrijos administravimo, jos finansinių ir ūkinių reikalų tvarkymo išlaidas, tikslines įmokas, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra.	Nepritarti	Pasiūlymas susijęs su praktikoje nusistovėjusia bendrijos išlaidų apmokėjimo sistema, Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas atitinka teismų praktiką ir bendrijos nariai moka už bendrijos objektų išlaikymą ir bendros žemės priežiūrą priklausomai nuo turimo sklypo ploto. Tokia nuostata taikoma atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinį kodeksą bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra proporcinga turimai asmeninės nuosavybės (sklypo ploto) daliai. Pavyzdžiui, asmuo, turintis didesnį sklypo plotą, tikėtina daugiau sunaudos vandens to sklypo laistymui, taip pat didesniame sklype reikalingas didesnis vamzdynų kiekis, kuriuos reikia prižiūrėti ir kita. Kaip pabrėžia pasiūlymo teikėjas, ,,didesnis sklypas susijęs ne tik su nauda, bet ir su didesnėmis sąnaudomis ir investicijomis jo priežiūrai“. Atitinkamai ir didesnis sklypo dydis susijęs ir su didesnėmis investicijomis prisidedant prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.
19.	Seimo narys Rimas Andrikis 2019-05-14	16 (22^1)	(3)	(5)	N	Argumentai: Kiti asmenys, nebūdami juridinio asmens (bendrijos) dalyviais, neturi balsavimo teisės visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Be to jie negali būti renkami į jokius bendrijos valdymo organus. Vis dėlto tai negali reikšti, kad visos bendraturčių teisės į bendrijos turtą priskiriamos tik bendrijos nariams, o iš kitų asmenų jos yra atimamos. Tai būtų akivaizdus kitų asmenų konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimas. CK 4.75 str. 1 dalyje imperatyviai nustatyta: Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu....’ Vadinasi, kiti asmenys, turėdami bendraturčių prievoles bendrijos turtui išlaikyti (ką patvirtina minėta teismų praktika), išsaugo ir visas teises į bendrijos valdomą bendrą turtą. Taigi kitų asmenų balsavimo teisės neturėjimas juridinio asmens valdymo organe (bendrijos susirinkime) neanuliuoja kitų asmenų, kaip bendraturčių, teisės ir pareigos dalyvauti bendrosios nuosavybės valdyme, teikti siūlymus dėl bendro turto atnaujinimo, išlaidų jo priežiūrai optimizavimo ir pan. Sprendimų priėmimas dėl bendro bendrijos narių ir kitų asmenų turto valdymo režimo privalo būti priimamas bendraturčių (bendrijos narių ir kitų asmenų) sutarimu, o ne vien tik bendrijos valdymo organo sprendimu. Bendrijos valdymo organo sprendimas dėl išlaidų bendram turtui išlaikyti išreiškia bendrijos narių valią, o kiti asmenys kiekvienas privalo pareikšti savo valią. Kiti asmenys savo valią bendram turtui išlaikyti gali pareikšti pritardami ar argumentuotai nepritardami bendrijos valdymo organo, kuris atstovauja visų bendrijos narių, kaip bendraturčių interesus, sprendimams. Ginčo atvejus, kaip nurodyta CK 4.75 str. pirmoje dalyje, sprendžia teismas. Pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė ne apsunkintų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, o priešingai padarytų jį labiau skaidrų ir atsakingesnį. Pasiūlymas: Siūlymas papildyti 22 prim 2 dalį nauju 5 punktu: 5) Kiti asmenys turi teisę teikti siūlymus dėl bendrosios nuosavybės, kurių bendraturčiais yra, valdymo ar būklės pagerinimo, pritarti ar argumentuotai nepritarti bendrijos valdymo organų sprendimams dėl lėšų dydžio ir poreikio, skiriamų bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo žemės priežiūros organizanimui, eksploatavimui ar modernizanimui.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti 22^1 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu:  „5) teikti siūlymus dėl bendrosios nuosavybės, kurių bendraturčiais yra, valdymo ar būklės pagerinimo, pritarti ar argumentuotai nepritarti bendrijos valdymo organų siūlymams dėl lėšų dydžio ir poreikio, skiriamų bendrojo naudojimo objektų, bendrojo naudojimo žemės priežiūros organizavimui, eksploatavimui ar modernizavimui. Gauti raštu bendrijos pirmininko motyvuotus atsakymus dėl savo siūlymų.“
20.	Seimo narys Rimas Andrikis 2019-05-14	16 (22^1)	(3)	(6)	N	Argumentai: Kiti asmenys turi konstitucinę laisvo apsisprendimo teisę (Konstitucijos 46 str. 1 dalis) nedalyvauti tokiuose sodininkų bendrijos projektuose, kurie neatitinka jų interesų ir kuriuose jie pagal kitų įstatymų nuostatas turi teisę nedalyvauti. Tai rodo, kad kiti asmenys privalo būti informuojami apie visus bendrijos planuojamus vykdyti projektus ir teisėtai gali atsisakyti dalyvauti projekte. Priešingu atveju ne bendrijos nariai būtų beteisiai bendrijos valdymo organų valios vykdytojai. Nedalyvaudami projekte, tokie asmenys, neįgyja bendraturčių teisių į naujai sukurtą (įsigytą) bendrijos turtą ir gali juo naudotis tik kaip bendrijos teikiama paslauga. Pasiūlymas: Siūlymas papildyti 22 prim. 2 dalį nauju 6 punktu  : 6) Kitiems asmenims laiduojama teisė nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus, nesinaudoti bendrijos teikiamomis paslaugomis, kurios jiems nereikalingos ir už jas nemokėti įmokų.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl galimybės kitiems asmenims nedalyvauti naujuose bendrijos projektuose. Nepritarti imperatyviam įtvirtinimui, kad kiti asmenys gali nesinaudoti bendrijos teikiamomis paslaugomis ir už jas nemokėti. Tai turi būti individualus kiekvienos bendrijos sprendimas. Kiti asmenys yra bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiai, tuos objektus reikia prižiūrėti, remontuoti, administruoti, tad tam tikros bendrijos teikiamos paslaugos yra jiems privalomos. Pasiūlymas: „6) laiduojama teisė nedalyvauti bendrijos projektuose įsigyjant naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus.“
21.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614	16 (22^1)	(3,4)			9. Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo Įstatymo 22^1straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotę „kitas asmuo turi šias teises“ pakeisti formuluote „kiti asmenys turi šias teises“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastaba.
22.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-26 Nr. 614					10. Tobulinti Įstatymo projektu nustatomą teisinį reguliavimą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-04-05 Įstatymo projektui pateiktos išvados 1, 5 ir 6 punktų pastabas.	Pritarti iš dalies	Pritarti dėl Teisės departamento pastabų Nr. 1,5. Nepritarti dėl Teisės departamento pastabos  Nr. 6. Žr. Komiteto argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 6.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2277(7) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-05	19				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau yra praėjusi, siūlome nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.     Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d 2020 m. sausio 1 d. 2.     Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Valentinas Bukauskas.

10. Seimo narių atskiroji nuomonė: nėra.

            PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-2277(7) ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                            Guoda Burokienė                                                                               

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė