1.
|
Seimo narys
Naglis
Puteikis
2020-01-24
|
1
|
|
|
N
|
Argumentai:
Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad toksinės medžiagos nepatektų į
vandenį ir atmosferą.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsnio. 15 straipsnio pakeitimo pabaigą
įrašant šį punktą:
„Ūkinė veikla draudžiama, jeigu jos metu toksiškos medžiagos patenka
į nuotekas arba į atmosferą.“
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Pasiūlymas iš esmės uždraudžia pramonės ir žemės ūkio veiklą,
kadangi, pvz., į nuotekas beveik visada patenka tam tikras kiekis toksinių
medžiagų. Labai svarbu, kad nuotekos būtų tinkamai išvalytos prieš
išleidžiant jas į viešojo vandens tiekėjo tinklus ir aplinką, todėl siūloma
formuluotė iš esmės ydinga. Pvz., natrio chloridas (druska) gali būti toksinis
priklausomai nuo koncentracijos. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad
siūlomas keisti straipsnis reglamentuoja ūkinės veiklos, galinčios turėti
poveikį aplinkai, planavimą ir leidimų išdavimą, o ne medžiagų išleidimo į
aplinką tvarką.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra nemažai problemų dėl
išleidžiamų nuotekų toksiškumo reglamentavimo (nuotekų toksiškumas
nevertinamas prieš išleidžiant jas į aplinką, nėra nustatytų reikalavimų
toksiškumui), turi būti pakeistas aplinkos ministro įsakymu patvirtintas
Nuotekų tvarkymo reglamentas ir nustatyti reikalavimai nuotekų toksiškumo
vertinimui ir išleidimui į aplinką.
Pažymėtina, kad įstatymuose neapibrėžta, kas laikoma
toksinėmis medžiagomis, todėl tokios nuostatos taikymas praktikoje sukeltų
nemažai problemų tiek ūkio subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą, tiek kontroliuojančioms
institucijoms.
|
3.
|
Seimo narys
Andriejus Stančikas
2020-01-24
|
2
|
2
|
|
|
Argumentai:
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223
15, 19, 19(1), 19(2), 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 55(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3708(3) 2 straipsniu
keičiamo 19 straipsnio antrąja dalimi siūloma riboti kietųjų medžiagų
patekimą už teritorijos,
kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų. 2020 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo sanitarinės
apsaugos zonos yra įvertinamos ir nustatomos būtent atsižvelgiant į taršaus
objekto poveikį triukšmu, kvapams, teršalams. Specialiųjų žemės naudojimo
sąlygų įstatymo 51 str. 3 d. numato, kad
nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų,
paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių
veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už
sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo
(ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų),
viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu
susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų
aplinkai. Todėl siekiant įstatymų tarpusavio suderinamumo ir
aiškumo, nuostata, ribojanti kietųjų medžiagų patekimą iš taršos objekto
turėtų būti apibrėžiama taršos objektui nustatytomis sanitarinės apsaugos
zonos ribomis (kai jos yra nustatytos). Taip pat atsižvelgiant į aplinkos
apsaugos tikslus riboti aplinkai kenksmingų, taršių medžiagų patekimą į
aplinką, turi būti draudžiamas tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai
turinčių kietųjų medžiagų patekimas į aplinką. Tokiai punkto formuluotei
pritarė Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192,
47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu
įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“.
Pasiūlymo tikslas – nustatyti, kad kietosios
medžiagos negali patekti už taršos objektui nustatytos sanitarinės apsaugos
zonos ribų ir riboti tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai turinčių
medžiagų patekimą į aplinką.
Pasiūlymas:
2. Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį
ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis
ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo
laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar)
ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos
apsaugos normatyvų ir aplinkos
apsaugos standartų. Vykdant
leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos, turinčios
neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai (šalutiniai produktai,
nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos
ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ir
jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais
atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar)
aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“
|
Nepritarti
|
Argumentai:
1. Išbarstytų medžiagų (pvz., geležies rūdos, plastiko gabalų)
neigiamą poveikį aplinkai būtų labai sudėtinga, o kartais – neįmanoma
įrodyti, todėl nuostata būtų iš esmės neveiksni.
Teikiamo projekto tikslas
nutraukti aplinkos šiukšlinimą nepriklausomai nuo šiukšlių cheminio
kenksmingumo. Aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis, kurių neigiamą poveikį
aplinkai ar sveikatai galima įrodyti ir išmatuoti jau yra
reglamentuota todėl pritarus siūlymui pakeitimas taptų iš esmės beprasmis.
2. Aplinkos (teritorijų) šiukšlinimas nepriimtinas nepriklausomai nuo
to ar tai vyksta SAZe ar ne. Be to SAZe taip pat yra privati ir valstybinė
žemė, kurios savininkai nesutinka, kad jų sklypai būtų šiūkšlinami. Taip pat.
Jei į ūkio subjekto SAZ patektų gyventojai (tokiais atvejais, kai SAZ
nesutampa su ūkio subjekto teritorija), reikalavimas neteršti kietosiomis
medžiagomis negalėtų būti taikomas net tokiu atveju, jei ir būtų daromas
neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai, nes tokiais atvejais siūloma
įtvirtinti 19 straipsnio 2 dalies nuostata negalėtų būti taikoma (t. y.
siūloma įtvirtinti formuluotė, kad kietosios medžiagos „už teritorijos, kurioje vykdoma leidime
nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali
patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo
sąlygose <...>“ reiškia, kad būtų negalima reikalavimo neteršti
sanitarinėje apsaugos zonoje nustatyti net tokiais atvejais, jei į SAZ patenka gyventojai, o
išmetamos kietosios medžiagos daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai).
Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant sudaryti galimybę ūkio subjektams
prisitaikyti prie sugriežtintų reikalavimų, AAK buvo pasiūlyta atidėti
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įsigaliojimą iki 2022 m.
sausio 1 d. (projekto 10 straipsnio 6 dalis).
|
5.
|
Seimo narys
Andriejus Stančikas
2020-01-24
|
3
|
14
|
9)
|
|
Argumentai:
Keičiamame įstatyme vienas iš leidimo naikinimo pagrindų
– kai aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma,
kad TIPK ar taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar)
koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, arba jeigu
toks TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6
mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos. Norma sieja TIPK ar taršos leidimo
panaikinimą su pažeidimo nustatymu, tačiau nėra aišku, ar šio straipsnio
taikymo prasme pažeidimas bus laikomas nustatytu tuo atveju, jei jis bus
ginčijamas teisme, todėl kai pažeidimo padarymas bus ginčijamas teisme, jo
nustatymo momentas turi būti siejamas su galutinio neskundžiamo teismo
sprendimo, konstatuojančio pažeidimą, įsiteisėjimu. Tokiai punkto formuluotei
(su nežymiomis redakcinėmis korekcijomis) pritarė Kaimo reikalų
komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192,
47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu
įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“.
Pasiūlymo tikslas – apibrėžti, kada pažeidimas
laikomas nustatytu, užtikrinant aiškų normos taikymo pagrindų atsiradimo
momentą.
Pasiūlymas:
1.
Pakeisti 191 straipsnio keturioliktosios dalies 9 punktą
ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK
leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų
susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini
mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos
viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų
pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo
dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti
nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras,
vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo
įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus
per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba
kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo
panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti
viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros
energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės
veiklos daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas
ginčijamas teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio
neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Siūlytina nepritarti, kadangi pradėjus teisminį
procesą, laikinąsias apsaugos priemones (pvz., nustato, kad pažeidimo
padarymo faktas yra ginčijamas, todėl negali būti taikoma 191
straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostata) nustato (jei reikia) teismas. Todėl
teismui turi būti palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu pažeidimo
padarymo atveju reikia apriboti aplinkos ministro įgaliotos institucijos
veiksmus sprendžiant leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.
|
7.
|
Seimo narys
Andriejus Stančikas
2020-01-24
|
4
|
11
|
9)
|
|
2. Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo
įstatymo 192 straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punktą
ir jį išdėstyti taip:
„9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme
nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti
leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo
normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės
aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba
jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6
mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju
nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas
terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros
įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus
nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų
viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas
galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens
tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos
tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos
daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas ginčijamas
teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio neskundžiamo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“
|
Nepritarti
|
Argumentai:
Siūlytina nepritarti nei iki neskundžiamo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dažnai praeina labai daug laiko. Pritarus tokiam
siūlymui šis reguliavimas praktiškai neveiktų, nes atsirastų galimybė tarpus
tarp pažeidimų dirbtinai ilginti. Be to pradėjus teisminį procesą,
laikinąsias apsaugos priemones (pvz., kad pažeidimo padarymo faktas yra
ginčijamas, todėl negali būti taikoma 192 straipsnio 11 dalies 9
punkto nuostata) nustato (jei reikia) teismas. Todėl teismui turi būti
palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu pažeidimo padarymo atveju reikia
apriboti aplinkos ministro įgaliotos institucijos veiksmus sprendžiant
leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.
|