LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

                                                                                                                                               

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS aplinkos apsaugos įstatymo nr. i-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-3708(3)

2020-01-27 Nr. 107-P-6

Vilnius

 

1.              Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė;

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

2.      Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-01-27

2

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, koks subjektas turėtų „įsitikinti“ ir ar/kaip tas „įsitikinimas“ turėtų būti įformintas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ketvirtąjį sakinį išdėstyti taip:

„Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas“

2.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-01-27

3

8

8)

 

2.    Tikslintinos projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 8 dalies 8 punkto nuostatos, nes asmuo gali būti tik juridinio asmens ar ūkinės veiklos, o ne ūkinės veiklos objektų ar įrenginių vadovu.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio 8 dalies 8 punktą išdėstyti taip:

„8) fizinis asmuo TIPK paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas TIPK leidimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos ar  arba juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektų objektą ar įrenginių įrenginį, dėl kurių eksploatavimo kuriam jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“

3.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-01-27

4

5

8)

 

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 5 dalies 8 punktui.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip:

„8) fizinis asmuo paraiškos pateikimo metu eksploatuoja arba eksploatavo ūkinės veiklos objektą ar įrenginį, kuriam buvo panaikintas taršos leidimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos ar arba juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo vadovas juridinio asmens, eksploatuojančio ar eksploatavusio ūkinės veiklos objektų objektą ar įrenginių įrenginį, dėl kurių eksploatavimo kuriam jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.“

3.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:  

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Naglis

Puteikis

2020-01-24

1

 

 

N

Argumentai:

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad toksinės medžiagos nepatektų į vandenį ir atmosferą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 1 straipsnio. 15 straipsnio pakeitimo pabaigą įrašant šį punktą:

„Ūkinė veikla draudžiama, jeigu jos metu toksiškos medžiagos patenka į nuotekas arba į atmosferą.“

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlymas iš esmės uždraudžia pramonės ir žemės ūkio veiklą, kadangi, pvz., į nuotekas beveik visada patenka tam tikras kiekis toksinių medžiagų. Labai svarbu, kad nuotekos būtų tinkamai išvalytos prieš išleidžiant jas į viešojo vandens tiekėjo tinklus ir aplinką, todėl siūloma formuluotė iš esmės ydinga. Pvz., natrio chloridas (druska) gali būti toksinis priklausomai nuo koncentracijos. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad siūlomas keisti straipsnis reglamentuoja ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimą ir leidimų išdavimą, o ne medžiagų  išleidimo į aplinką tvarką.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra nemažai problemų dėl išleidžiamų nuotekų toksiškumo reglamentavimo (nuotekų toksiškumas nevertinamas prieš išleidžiant jas į aplinką, nėra nustatytų reikalavimų toksiškumui), turi būti pakeistas aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas ir nustatyti reikalavimai nuotekų toksiškumo vertinimui ir išleidimui į aplinką.

Pažymėtina, kad įstatymuose neapibrėžta, kas laikoma toksinėmis medžiagomis, todėl tokios nuostatos taikymas praktikoje sukeltų nemažai problemų tiek ūkio subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą, tiek kontroliuojančioms institucijoms.

2.

Seimo narys

Naglis

Puteikis

2020-01-24

1

8

 

N

„Ūkinė veikla, kurios metu deginamos šiukšlės galima tik tokiu atveju, jeigu jos deginamos ne žemesnėje negu 1200 laipsnių Celsijaus.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Vietoj žodžio „šiukšlės“ įrašyti „nepavojingosios atliekos“.

3.

Seimo narys

Andriejus Stančikas

2020-01-24

2

2

 

 

Argumentai:

Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19(1), 19(2), 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3708(3) 2 straipsniu keičiamo 19 straipsnio antrąja dalimi siūloma riboti kietųjų medžiagų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriuo sanitarinės apsaugos zonos yra įvertinamos ir nustatomos būtent atsižvelgiant į taršaus objekto poveikį triukšmu, kvapams, teršalams. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 str. 3 d. numato, kad nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai. Todėl siekiant įstatymų tarpusavio suderinamumo ir aiškumo, nuostata, ribojanti kietųjų medžiagų patekimą iš taršos objekto turėtų būti apibrėžiama taršos objektui nustatytomis sanitarinės apsaugos zonos ribomis (kai jos yra nustatytos). Taip pat atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus riboti aplinkai kenksmingų, taršių medžiagų patekimą į aplinką, turi būti draudžiamas tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai turinčių kietųjų medžiagų patekimas į aplinką. Tokiai punkto formuluotei pritarė Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti, kad kietosios medžiagos negali patekti už taršos objektui nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ribų ir riboti tik neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai turinčių medžiagų patekimą į aplinką.

 

Pasiūlymas:

 

2. Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos, turinčios neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“

Nepritarti

Argumentai:

1. Išbarstytų medžiagų (pvz., geležies rūdos, plastiko gabalų) neigiamą poveikį aplinkai būtų labai sudėtinga, o kartais – neįmanoma įrodyti, todėl nuostata būtų iš esmės neveiksni. Teikiamo projekto tikslas nutraukti aplinkos šiukšlinimą nepriklausomai nuo šiukšlių cheminio kenksmingumo. Aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis, kurių neigiamą poveikį aplinkai ar sveikatai galima įrodyti ir išmatuoti jau yra reglamentuota todėl pritarus siūlymui pakeitimas taptų iš esmės beprasmis.

2. Aplinkos (teritorijų) šiukšlinimas nepriimtinas nepriklausomai nuo to ar tai vyksta SAZe ar ne. Be to SAZe taip pat yra privati ir valstybinė žemė, kurios savininkai nesutinka, kad jų sklypai būtų šiūkšlinami. Taip pat. Jei į ūkio subjekto SAZ patektų gyventojai (tokiais atvejais, kai SAZ nesutampa su ūkio subjekto teritorija), reikalavimas neteršti kietosiomis medžiagomis negalėtų būti taikomas net tokiu atveju, jei ir būtų daromas neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai, nes tokiais atvejais siūloma įtvirtinti 19 straipsnio 2 dalies nuostata negalėtų būti taikoma (t. y. siūloma įtvirtinti formuluotė, kad kietosios medžiagos „už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose <...>“ reiškia, kad būtų negalima reikalavimo neteršti sanitarinėje apsaugos zonoje nustatyti net tokiais atvejais, jei į SAZ patenka gyventojai, o išmetamos kietosios medžiagos daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai).

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant sudaryti galimybę ūkio subjektams prisitaikyti prie sugriežtintų reikalavimų, AAK buvo pasiūlyta atidėti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įsigaliojimą iki 2022 m. sausio 1 d. (projekto 10 straipsnio 6 dalis).

4.

Seimo narys

Juozas Imbrasas

2020-01-24

3

8

7)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 191 straipsnio aštuntos dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimuie dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytomsų priemonėmsių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendintiimui;“

Pritarti

 

5.

Seimo narys

Andriejus Stančikas

2020-01-24

3

14

9)

 

Argumentai:

Keičiamame įstatyme vienas iš leidimo naikinimo pagrindų – kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK ar taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, arba jeigu toks TIPK ar taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos. Norma sieja TIPK ar taršos leidimo panaikinimą su pažeidimo nustatymu, tačiau nėra aišku, ar šio straipsnio taikymo prasme pažeidimas bus laikomas nustatytu tuo atveju, jei jis bus ginčijamas teisme, todėl kai pažeidimo padarymas bus ginčijamas teisme, jo nustatymo momentas turi būti siejamas su galutinio neskundžiamo teismo sprendimo, konstatuojančio pažeidimą, įsiteisėjimu. Tokiai punkto formuluotei (su nežymiomis redakcinėmis korekcijomis) pritarė Kaimo reikalų komitetas 2019-11-13 išvadoje Nr. 110-P-30 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIIP-3708)“.

Pasiūlymo tikslas – apibrėžti, kada pažeidimas laikomas nustatytu, užtikrinant aiškų normos taikymo pagrindų atsiradimo momentą.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 191 straipsnio keturioliktosios dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas ginčijamas teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Nepritarti

Argumentai:

Siūlytina nepritarti, kadangi pradėjus teisminį procesą, laikinąsias apsaugos priemones (pvz., nustato, kad pažeidimo padarymo faktas yra ginčijamas, todėl negali būti taikoma 191 straipsnio 14 dalies 9 punkto nuostata) nustato (jei reikia) teismas. Todėl teismui turi būti palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu pažeidimo padarymo atveju reikia apriboti aplinkos ministro įgaliotos institucijos veiksmus sprendžiant leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.

 

6.

Seimo narys

Juozas Imbrasas

2020-01-24

4

5

7)

 

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio penktosios dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimuie dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytomsų priemonėmsių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendintiimui;

Pritarti

 

7.

Seimo narys

Andriejus Stančikas

2020-01-24

4

11

9)

 

2. Pakeisti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 192 straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis. Kai šiame punkte nurodytas pažeidimas ginčijamas teisme, jis laikomas nustatytu nuo tai patvirtinančio galutinio neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Nepritarti

Argumentai:

Siūlytina nepritarti nei iki neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dažnai praeina labai daug laiko. Pritarus tokiam siūlymui šis reguliavimas praktiškai neveiktų, nes atsirastų galimybė tarpus tarp pažeidimų dirbtinai ilginti. Be to pradėjus teisminį procesą, laikinąsias apsaugos priemones (pvz., kad pažeidimo padarymo faktas yra ginčijamas, todėl negali būti taikoma 192 straipsnio 11 dalies 9 punkto nuostata) nustato (jei reikia) teismas. Todėl teismui turi būti palikta diskrecija nuspręsti, ar konkrečiu pažeidimo padarymo atveju reikia apriboti aplinkos ministro įgaliotos institucijos veiksmus sprendžiant leidimo galiojimo panaikinimo klausimą.

 

4.      Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Juozas Imbrasas

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė