LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 8 STRAIPSNIo PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
2013 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymui (toliau – Įstatymas), sudarytos galimybės asmenims supaprastinta tvarka teikti atlygintinas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikino pobūdžio arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimas pagal paslaugų kvitą prilygintas civiliniams teisiniams santykiams, todėl šio pobūdžio darbui nėra taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimai, taip pat paslaugų gavėjui nereikia informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių apie paslaugas teikiantį asmenį bei mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priskaičiuoto atlygio už suteiktas mokamas paslaugas sumos.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), vadovaudamasi Įstatymo 8 straipsniu, nuo 2013 metų atlieka šio Įstatymo įgyvendinimo stebėseną.
Vykdant Įstatymo įgyvendinimo stebėseną buvo stebima žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, teikiamų pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, įtaka viešiesiems finansams (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio surinkimas), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (ar nėra masiško apdraustųjų asmenų perėjimo teikti paslaugas pagal kvitą vietoje darbo sutarčių) ir socialinei aplinkai. Vykdant Įstatymo įgyvendinimo stebėseną 2013 ir 2014 metais nebuvo nustatyta akivaizdaus apdraustųjų asmenų, dirbusių pas tą patį draudėją ir po to pradėjusių pas jį teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą, skaičiaus didėjimo: pvz., 2013 metais buvo nustatyta, kad 414 asmenų perėjo teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pas savo buvusį draudėją, kai žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo atvejų bendras skaičius buvo 22 905, o 2014 metais 268 asmenys (buvę apdraustieji) perėjo teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pas tą patį draudėją, kai nurodytų paslaugų teikimo atvejų skaičius buvo 15 799.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teikiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas –atsisakyti įpareigojimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kiekvienais metais vykdyti Įstatymo įgyvendinimo stebėseną.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė – Asta Aranauskienė, tel. 8 706 68100, el. p. [email protected]) Socialinio draudimo skyriaus (vedėjas – Vaidotas Kalinauskas, tel. 8 706 64215, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Ona Stravinskaitė (tel. 8 706 68115, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka Įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2013 metų kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos pateikia Vyriausybei Įstatymo įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomos teigiamos ir neigiamos Įstatymo įgyvendinimo pasekmės bei pasiūlymai dėl šio įstatymo ir kitų, su jo įgyvendinimu susijusių, įstatymų tobulinimo.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įvertinus aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytus Įstatymo įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 8 straipsnį, pagal kurį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka Įstatymo įgyvendinimo stebėseną. Manytina, kad prireikus teisinio reguliavimo stebėsena galėtų būti atliekama, kaip tai numatyta Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1R-142 „Dėl Teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo tvarkos aprašo ir Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos formos patvirtinimo“.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Kriminogeninei situacijai, korupcijai priimtas įstatymas įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Verslui ir jo plėtrai priimtas įstatymas įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama.
10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Sutaupyti lėšų nenumatoma.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.