PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
2023 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI XIVP-2146(2)
2022-11-17
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
14 |
3 |
1 |
Argumentai: Dabartinė Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 14 straipsnio 3 d. 1 p. formuluotė, numatanti galimybę Finansų ministerijai skolintis valstybės vardu nėra tinkama geležinkelio transporto eismo užtikrinimui. Apimtis neatitinka Geležinkelių transporto kodekse (GTK) vartojamų daug platesnių sąvokų, kur nurodyta, kad Lietuvos valstybei nuosavybės teise taip pat priklauso ir geležinkelių paslaugų įrenginiai. Be to, techninė priežiūra apima tik einamuosius geležinkelių remontus, o ne geležinkelių parametrų atkūrimą ir susiaurina GTK nurodytą apimtį: Pvz. GTK 23 str. 12 d. nurodyta, kad Išlaidos, patiriamos atliekant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, apmokamos iš užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, pajamų, gautų iš viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nuomos, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų pagal MAC sutartį, valstybės biudžeto lėšų, skiriamų viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti, paskolų, kitų lėšų.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra
pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos: su valstybės
skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos
Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo
lėšų, bendrai finansuoti, su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms
(tarp jų dėl netinkamo pridėtinės vertės mokesčio) apmokėti; Europos Sąjungos
teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti;
nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms
išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba)
rinkimų apmokėti; krašto apsaugos sistemai finansuoti – Lietuvos Respublikos
įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti iki 2,52
procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą, kai atsiranda
papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP prognozę Lietuvos
Respublikai, ir 2,52 procento BVP padidinti iki 3 procentų BVP, bet
neviršijant šios ribos, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis karinės
infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO
sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, įgyvendinti); Lietuvos Respublikos
įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu,
vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai
numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar
organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar
susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su nepaprastosios padėties,
ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų
nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės
rezervo lėšų, apmokėti; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos
Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant
teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl
sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei)
atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės)
interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų
sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas,
vykdyti; |
Teikia: Seimo narys Kazys Starkevičius