PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-880

2021-10-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	Pream-bulė			Argumentai: Kadangi Įstatymo projektu reglamentuojamas įstatyminis valstybinės kalbos konstitucinio statuso užtikrinimas, Preambulės pirmojoje pastraipoje minėtas statusas ir turėtų būti konstatuotas. Vadovaujantis Konstitucijos logika, žodžių junginys „Lietuvos žmonės“ keistinas į tautos sąvoką. Pirmąją Preambulės pastraipą tikslinga papildyti valstybinės kalbos konstitucingumo elementais, išdėstytais Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje (1999 spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt.). Pasiūlymas: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba, yra Lietuvos žmonių tautos kultūrinio ir socialinio savitumo tapatumo, pilietinės tautos integravimo, tautos suvereniteto raiškos užtikrinimo tautos orumo raiškos ir visuomenės vienijimo pagrindas, vienas iš svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo ir jos nedalijamumo požymių, piliečių lygiateisiškumo ir normalaus valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimo garantija;“
2.	Pream-bulė			Argumentai: Valstybė turi užtikrinti lietuvių kalbos – konstitucinės vertybės –apsaugos priemones, todėl lietuvių kalba kaip viešojo intereso dalykas yra išvestinis dalykas. Tikslintina antroji Preambulės pastraipa. Konstitucinis Teismas (1999 m. spalio 21 d.) yra konstatavęs: „Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė.“ Pasiūlymas: „Siekdamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis mokėtų ir gerbtų lietuvių kalbą, o valstybė užtikrintų lietuvių kalbos kaip viešojo intereso dalyko konstitucinės vertybės apsaugą ir raidą apsaugos priemones;“
3.	Pream-bulė			Argumentai: Įstatymo projekte, trečiojoje Preambulės pastraipoje, vartojamas žodžių junginys „bendrinė lietuvių kalba“, kuris turėtų būti patikslintas, laikantis kalbotyroje, mokslo tyrimuose ir studijose nusistovėjusios formuluotės „lietuvių bendrinė kalba“. Pasiūlymas: „Įtvirtindamas tradicijomis ir mokslu grindžiamą bendrinės lietuvių bendrinės kalbos puoselėjimą kaip prioritetinę lietuvių kalbos tvarkybos kryptį;“
4.	Pream-bulė			Argumentai: Lietuvių kalba kaip viešojo intereso dalykas eksplicitiškai turėtų būti įvardytas Įstatymo I skyriuje, Bendrosiose nuostatose, todėl Preambulės ketvirtojoje pastraipoje jis keistinas į konstitucinės vertybės sąvoką (1999 m. spalio 21 d.).     Laikantis Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos, žodis „apsauga“ keistinas į žodžių junginį „apsaugos priemonės“. Pastarosios apima ne tik „raidą“, todėl šio žodžio atsisakytina. Pasiūlymas:     „Vadovaudamasis Vadovaudamasi Lietuvos valstybės ir visuomenės interesu užtikrinti lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, jos išteklių visuotinį prieinamumą, gausinimą ir modernią plėtrą, galimybę jos mokytis, jos įvaizdžio stiprinimą, visuomenės kalbos kultūros puoselėjimą, Valstybė įsipareigoja užtikrinti lietuvių kalbos kaip viešojo intereso dalyko konstitucinės vertybės apsaugą apsaugos priemones ir raidą ir priima šį įstatymą.“
5.	1	2		Argumentai: Apibrėžiant Įstatymo paskirtį ir taikymą turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai įvardytas valstybinės kalbos santykis su tautinių bendrijų konstitucine teise puoselėti gimtąją kalbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnis), teise išsaugoti kalbą (Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 5 straipsnio 1 dalis), asmens teise laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą (Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 10 straipsnio 1 dalis). Pasiūlymas: „2. Įstatymas nereglamentuoja ir nevaržo tautinėms bendrijoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų bendruomenių kitų įstatymų nustatytos teisės vartoti ir puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.“
6.	1	3		Argumentai: Įstatymu nepagrįstai siaurinamas teisės subjektų ratas, formuluojant, kad „Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, tačiau eliminuojant valstybės ir savivaldybių įmones. Pastarosios reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-722). Siūlau papildyti 1 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną (2004 m. gruodžio 13 d.), pagal kurią „Lietuvių kalba pagal Konstituciją privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba.“   Pasiūlymas: „3. Įstatymas taikomas visoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, ir įstaigoms. ir įmonėms.“
7.	2	1		Argumentai: Įstatyme pateiktas „bendrinės lietuvių kalbos“ apibrėžimas tikslintinas, nurodant esminį lietuvių kalbos sunorminimo (standartizavimo) principą.     Taip pat siūlytina vartoti „lietuvių bendrinės kalbos“ formuluotę.     Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą (Nr. XIVP-880), keistina ir 2 straipsnio 1 dalies formuluotės pabaiga. Pasiūlymas:     „1. Bendrinė lietuvių kalba Lietuvių bendrinė kalba – taisyklinga ir funkcionali, sunorminta (standartizuota) lietuvių kalbos žodyno, gramatikos, rašybos ir skyrybos normomis pagrįsta rašytinė arba sakytinė lietuvių kalba, skirta viešojo gyvenimo reikmėms. vartoti viešajame gyvenime. “
8.	2	2		Argumentai: Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis turėtų būti sukonkretinta, nurodant lietuvių bendrinės kalbos normą. Pasiūlymas: „2. Lietuvių bendrinės Bendrinės kalbos norma – lietuvių kalbos dėsniais pagrįstas ir kodifikuotas kalbos faktas.“
9.	2	3		Argumentai: Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kaip pažymėta ir Teisės departamento išvadoje (Nr. XIVP-880), tikslintina formuluotė, nes esama suponuoja abstrakčios (bet kurios) kalbos statusą, bendrinę kalbą, kalbos norminimą.   Pasiūlymas: „3. Kalbos tvarkyba – valstybinės kalbos statusą ir lietuvių bendrinės kalbos vartojimo taisyklingumą užtikrinančių teisinių, finansinių ir organizacinių priemonių visuma, lietuvių kalbos norminimas ir normų sklaida, lietuvių kalbos išteklių gausinimas.“
10.	2	4		Argumentai: Teisėkūros sistemiškumo principas reikalauja suderinti teisės aktų nuostatas, teisinių sąvokų apibrėžtį. Įstatyme nemotyvuotai įvedama sąvoka „Oficialusis Lietuvos Respublikos vietovardis“, ignoruojant Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 42 dalyje įteisintą vietovardžio apibrėžimą. Siūlytina keisti sąvokos pavadinimą į Vietovardis, o tai leis suderinti sąvoką su Įstatymo 13 straipsniu Vietovardžiai. Tiesa, pastarajame kažkodėl palikti tik oficialieji Lietuvos vietovardžiai, nors tarminiai arba istoriniai Lietuvos geografinio objekto pavadinimai neprieštarautų Įstatymo paskirčiai – tik skatintų reglamentuoti vietovardžių rašymą valstybine kalba. Pasiūlymas: „4. Oficialusis Lietuvos Respublikos vietovardis –teisės aktų nustatytas Lietuvos Respublikos geografinio objekto pavadinimas lietuvių kalba. Vietovardis – oficialus, tarminis arba istorinis Lietuvos geografinio objekto pavadinimas.“
11.	3	4		Argumentai: Atsižvelgiant į lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – statusą, į   Konstitucinio Teismo doktriną (1999 spalio 21 d. etc.), siūlyčiau papildyti Įstatymo 3 straipsnį 4 dalimi, nustatant, kad lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime. Pasiūlymas: „4. Lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime.“
12.	4	3		Argumentai: Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis ignoruotų teisėkūros sistemiškumo principą, būtų perteklinė, nes neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalį: „Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba“; į LR Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 1 dalį: „1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba“; į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį: „1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba.“     Taip pat, atsižvelgus į Teisės departamento išvadą (Nr. XIVP-880), siūlytina papildyti šį straipsnį Konstitucijos 117 straipsnio 3 dalies formuluote. Pasiūlymas: „3. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.“
13.	5			Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio pavadinimas ir jo dalys nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl straipsnio pavadinimas yra tikslintinas. Pasiūlymas: „5 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų, ir įstaigų ir įmonių veikla“
14.	5	1		Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „1. Valstybės ir savivaldybių institucijų, ir įstaigų ir įmonių sprendimų priėmimo procedūrų ir vidaus administravimo veiklos vykdymo kalba yra lietuvių kalba.“
15.	5	2		Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, ir įstaigos ir įmonės tarpusavyje susirašinėja lietuvių kalba, o su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio subjektais – šalims priimtina užsienio kalba.“
16.	5	4		Argumentai: Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „4. Oficialiuose tarptautiniuose renginiuose, vykstančiuose Lietuvos Respublikoje, tarptautinių organizacijų sprendimų priėmimo procedūrose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, ir įstaigoms ir įmonėms atstovaujama lietuvių kalba arba atitinkama užsienio kalba, užtikrinant vertimą į lietuvių kalbą, jeigu tarptautinės teisės aktuose nenustatyta kitaip.“
17.	6			Argumentai: Įstatymo 6 straipsnio pavadinimas ir jo dalys nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl pavadinimas yra tikslintinas. Pasiūlymas: „6 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių ir subjektų santykiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis“
18.	6	2		Argumentai: Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „2. Viešąją informaciją valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės ir subjektai teikia lietuvių kalba bei, atsižvelgiant į poreikius, atitinkama užsienio kalba (kalbomis).“
19.	6	3		Argumentai: Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės ir subjektai viešuosius renginius organizuoja lietuvių kalba arba, esant poreikiui, užsienio kalba, užtikrinant vertimą į lietuvių kalbą. Tarptautiniuose renginiuose gali būti vartojama užsienio kalba, užtikrinant vertimą į lietuvių kalbą.“
20.	6	4		Argumentai: Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės ir subjektai su Lietuvos Respublikos juridiniais ir fiziniais asmenimis ir Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įregistruotų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialais susirašinėja lietuvių kalba arba abipusiu sutarimu – atitinkama užsienio kalba.“
21.	6	5		Argumentai: Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina. Pasiūlymas: „5. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės ir subjektai buhalterinės, finansinės apskaitos, ir kitus dokumentus iš Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų, Lietuvos Respublikoje veikiančių Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įregistruotų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų priima lietuvių kalba.“
22.	6	7		Argumentai:     Atsižvelgus į Teisės departamento išvadą (Nr. XIVP-880), siūlytina Įstatymo 6 straipsnį papildyti 7 dalimi, užtikrinančia teisinę galimybę valstybinės kalbos nemokantiems asmenims savo teises įgyvendinti per vertėją. Pasiūlymas: „7. Asmenys, nemokantys lietuvių kalbos, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka savo teises įgyvendina per vertėją.“
23.	8	1		Argumentai: Įstatyme trūksta lituanistikos studijų dalyko. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje įteisinta, kad lituanistikos prioritetas yra svarbus mokslo ir studijų principas. Pasiūlymas: „1.Valstybė pripažįsta lituanistikos mokslo tyrimų svarbą, lituanistikos tyrimams ir studijoms teikia prioritetą.“
24.	9	3		Argumentai: Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, nustatanti imperatyvų reikalavimą užsienio kalba vedamus renginius versti į lietuvių kalbą, prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams. Pasiūlymas: „3. Kultūros, meno, sporto ir kitų viešų renginių organizatoriai užtikrina informacijos apie renginius pateikimą lietuvių kalba, ir užsienio kalba vedamų renginių vertimą į lietuvių kalbą pagal poreikį.“
25.	12			Argumentai: Įstatymo 12 straipsnis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintinas. Taip pat straipsnio formuluotė koreguotina atsižvelgus į Teisės departamento išvadą (Nr. XIVP-880). Pasiūlymas: „Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių ir subjektų darbuotojai, prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų juridinių asmenų darbuotojai, taip pat kiti viešąsias paslaugas teikiantys asmenys privalo mokėti lietuvių kalbą.“
26.	14	2		Argumentai: Atsižvelgus į Konstitucijos 37 straipsnį, į Teisės departamento išvadą (Nr. XIVP-880), tikslintina 14 straipsnio 2 dalies formuluotė, įvedant teisę tautinėms bendrijoms prie viešojo užrašo lietuvių kalba pateikti užrašo vertimą į tautinės bendrijos kalbą. Pasiūlymas: „2. Turizmo informacijos ir tautinių bendrijų reikmėms, tai taip pat tarptautiniuose renginiuose prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti ne mažesnis už užrašą užsienio kalba.“
27.	15	3		Argumentai: Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis stokoja konkretumo, nes reglamentuoja valstybės pareigą užtikrinti informaciją apie bendrinę kalbą (jos normas) apskritai, o ne apie lietuvių bendrinę kalbą (jos normas) konkrečiai. Pasiūlymas: „3. Valstybė užtikrina informacijos apie lietuvių bendrinės kalbos normas ir kalbos institucijų rekomendacijų, kitų lietuvių kalbos išteklių prieinamumą visuomenei.“
28.	15	7		Argumentai: Įstatymo 15 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti lietuviškąją kultūrinę aplinką kuriančiąją ir turtinančiąją veiklą, yra fragmentiška, niveliuojanti literatūros ir literatūrologijos sąvokas, reikalaujanti konceptualesnio termino, kuriuo gali būti lituanistikos sąvoka, apimanti lietuvių tautos, Lietuvos valstybės, visuomenės, istorijos, kultūros, kalbos raidą, paveldą ir dabartį. Pasiūlymas: „7. Valstybė remia lietuviškąją kultūrinę aplinką turtinančią veiklą: lietuvių literatūros, istorijos, kultūrologijos lituanistikos darbų, literatūros kūrinių leidybą, vertimą ir sklaidą, žymiausių vertingiausių užsienio autorių kūrinių vertimų į lietuvių kalbą leidybą ir elektroninių bibliotekų steigimą.“, lietuvių kalbos tarmių puoselėjimą.“
29.	16	1		Argumentai:     Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nemotyvuotai susiaurina teisės subjektų ratą, todėl yra tikslintina.  Koreguotina ir minėtos dalies pabaiga, įvedant konkrečiai lietuvių bendrinės kalbos normas. Pasiūlymas: „1. Teisės aktų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių ir subjektų viešųjų dokumentų ir viešosios informacijos, privačiųjų juridinių asmenų viešosios informacijos, visuomenės informavimo priemonių, knygų ir kitų leidinių, įskaitant elektroninius, mokymo priemonių, ugdymo ir mokymo proceso, viešosios rašytinės ir sakytinės informacijos apie prekes, paslaugas ir užsakomuosius darbus, reklamos, viešųjų užrašų, filmų, spektaklių, radijo ir televizijos laidų vedėjų ir žurnalistų kalba, titrai ir subtitrai, turi atitikti lietuvių bendrinės kalbos normas.“
30.	18			Argumentai:     Lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės samprata savaime implikuoja jos visuomeninį pobūdį, todėl Įstatymo 18 straipsnyje esantis žodis „visuomeninės“ yra perteklinis. Pasiūlymas:     „Lietuvių kalbos, kaip visuomeninės konstitucinės vertybės priežiūrą bei ir stebėseną atlieka valstybės institucija, turinti Valstybės įgaliojimus veikti šioje srityje.“

Teikia

Seimo narys

Stasys Tumėnas