LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 1, 2, 3, 4, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

31, 32 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-406

2021-05-19 Nr. 102-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrieliaus Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė.

Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-19				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas 2021-04-19

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Giedrius Surplys 2021-04-28	5	1		Argumentai: remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, gyvenančiu Lietuvoje ES piliečiu laikomas asmuo, kuris gyvena Lietuvoje 3 mėnesius per pusę metų ir turi leidimą laikinai gyventi. Tai – ženkliai per trumpas terminas, kalbant apie galimybę ne Lietuvos piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, nes ES pilietis gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pragyvenęs vos 3 mėnesius. N.B. Seimo ir savivaldybių tarybų kadencija Lietuvoje trunka 4 metus, Europos parlamento kadencija trunka 5 metus. Nustačius galimybę tik 3 mėnesius per metus Lietuvoje gyvenantiems ES piliečiams dalyvauti partijų steigime, gali būti sukelta sumaištis Lietuvos partinėje sistemoje (rastis įsteigtų ir pamirštų partijų) ir kilti grėsmių nacionaliniam saugumui. Pasiūlymas: nustatyti, kad partijų steigime gali dalyvauti tik nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys ES šalių piliečiai, kaip nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte. Tai prailgintų reikalavimą ES piliečiui išgyventi Lietuvoje bent iki 2 metų ir būtų liberalesnė nuostata, negu dabartinėje įstatymo redakcijoje nustatytas terminas – gyventi Lietuvoje 5 metus. Siūlomas pakeitimas: 5 straipsnis. Politinių partijų steigimas 1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.	Nepritarti	Pagal naujai siūlomą reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką ir ne mažiau kaip 6 mėnesius joje gyvenančiam, būtų suteikiama teisė tapti Lietuvos Respublikoje steigiamos politinės partijos steigėju. Politinių partijų įstatyme jau nustatytas analogiškas 6 mėnesių pragyvenimo Lietuvoje laikotarpis Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, pageidaujantiems tapti veikiančios Lietuvoje partijos nariu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į šiuo metu jau galiojantį teisinį reguliavimą, kuris garantuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečio demokratines teises, konkrečiai į Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 str. 4 d., kuri nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai laikomi nuolatiniais gyventojais ir dalyvauja rinkimuose, jei jie deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 3 d., kuri reglamentuoja, kad teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju ir dalyvauja rinkimuose, jei jis savivaldybės teritorijoje pragyveno 3 mėnesius, todėl siūlomas nustatyti 6 mėnesių terminas turėtų būti vertinamas kaip pakankamas. Seimo narys siūlo nustatyti, kad partijų steigime gali dalyvauti tik nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys ES šalių piliečiai, kaip nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punktas, tačiau šios įstatymo nuostatos skirtos trečiųjų valstybių piliečių teisiniam statusui. Pastebėtina, kad ES valstybių narių piliečių teisinę padėtį LR reglamentuoja kitos minėto įstatymo nuostatos, o konkrečiai- šio įstatymo penktasis skyrius.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo narys Giedrius Surplys

2021-04-28

Argumentai: remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, gyvenančiu Lietuvoje ES piliečiu laikomas asmuo, kuris gyvena Lietuvoje 3 mėnesius per pusę metų ir turi leidimą laikinai gyventi. Tai – ženkliai per trumpas terminas, kalbant apie galimybę ne Lietuvos piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, nes ES pilietis gali gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pragyvenęs vos 3 mėnesius. N.B. Seimo ir savivaldybių tarybų kadencija Lietuvoje trunka 4 metus, Europos parlamento kadencija trunka 5 metus. Nustačius galimybę tik 3 mėnesius per metus Lietuvoje gyvenantiems ES piliečiams dalyvauti partijų steigime, gali būti sukelta sumaištis Lietuvos partinėje sistemoje (rastis įsteigtų ir pamirštų partijų) ir kilti grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pasiūlymas: nustatyti, kad partijų steigime gali dalyvauti tik nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys ES šalių piliečiai, kaip nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte. Tai prailgintų reikalavimą ES piliečiui išgyventi Lietuvoje bent iki 2 metų ir būtų liberalesnė nuostata, negu dabartinėje įstatymo redakcijoje nustatytas terminas – gyventi Lietuvoje 5 metus.

Siūlomas pakeitimas:

5 straipsnis. Politinių partijų steigimas

1. Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kurie yra sulaukę 18 metų ir nėra kitų valstybių partijų ar politinių organizacijų nariai, išskyrus jų narystę Europos politinėse partijose, kurių steigimą ir veiklą reglamentuoja Reglamentas Nr. 1141/2014.

Nepritarti

Pagal naujai siūlomą reglamentavimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respubliką ir ne mažiau kaip 6 mėnesius joje gyvenančiam, būtų suteikiama teisė tapti Lietuvos Respublikoje steigiamos politinės partijos steigėju.

Politinių partijų įstatyme jau nustatytas analogiškas 6 mėnesių pragyvenimo Lietuvoje laikotarpis Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, pageidaujantiems tapti veikiančios Lietuvoje partijos nariu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgiant į šiuo metu jau galiojantį teisinį reguliavimą, kuris garantuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečio demokratines teises, konkrečiai į Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 str. 4 d., kuri nustato, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai laikomi nuolatiniais gyventojais ir dalyvauja rinkimuose, jei jie deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 str. 3 d., kuri reglamentuoja, kad teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis yra laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju ir dalyvauja rinkimuose, jei jis savivaldybės teritorijoje pragyveno 3 mėnesius, todėl siūlomas nustatyti 6 mėnesių terminas turėtų būti vertinamas kaip pakankamas.

Seimo narys siūlo nustatyti, kad partijų steigime gali dalyvauti tik nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turintys ES šalių piliečiai, kaip nustato Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punktas, tačiau šios įstatymo nuostatos skirtos trečiųjų valstybių piliečių teisiniam statusui. Pastebėtina, kad ES valstybių narių piliečių teisinę padėtį LR reglamentuoja kitos minėto įstatymo nuostatos, o konkrečiai- šio įstatymo penktasis skyrius.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė