LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 270
STENOGRAMA
2019 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, laba diena, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 26 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
Dėl darbotvarkės. G. Landsbergis. Prašom.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF*). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau perskaityti opozicinių frakcijų susitarimą, jeigu leistumėte, pagarsinčiau.
Susitarimas „Dėl Seimo opozicinių frakcijų koalicijos demokratijai apginti ir jos vadovo“ pasirašytas Vilniuje 2019 m. kovo 22 d.: „Atsižvelgdamos į tai, jog Seimo valdančioji dauguma sistemingai bando varžyti visuomenės ir opozicijos demokratines teises, piktnaudžiauja valdžios suteikiamais administraciniais resursais, daro spaudimą žiniasklaidai bei nepriklausomoms institucijoms, ir siekdamos galimybės efektyviau stabdyti vis dažnėjančias žalingas demokratijai iniciatyvas, Liberalų sąjūdžio frakcija, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, pasiskelbusios opozicinėmis pagal Respublikos Seimo statuto 41 straipsnio 1 dalį ir vadovaudamosi Seimo statuto 38 straipsnio 5 dalimi bei 41 straipsnio 5 dalimi, susitaria frakcijos koalicijos vadove, taip pat ir Seimo opozicijos lydere skirti Seimo narę, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnę V. Čmilytę-Nielsen. (Plojimai) Frakcijos sutaria opozicijos lyderio pareigas rotuoti tarpusavyje remdamosi frakcijų dydžio proporcingumo principu. Frakcijos, veikdamos opozicijoje, dirbs, teiks įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, balsuos ir siūlys alternatyvias politines idėjas savarankiškai, vadovaudamosi savo partijų programomis bei vertybinėmis nuostatomis. Šio susitarimo nuostatos gali būti koreguojamos tik rašytiniu trijų frakcijų bendru sutarimu arba iš esmės pasikeitus Seimo daugumai ir mažumai priklausančių Seimo narių proporcijoms.“ Pasirašo trijų frakcijų seniūnai.
PIRMININKAS. Sveikiname opozicijos vadovę V. Čmilytę-Nielsen.
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslinta 2019 m. kovo 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. V. Kamblevičius stovėjo pirmasis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Norėjau, Pirmininke, frakcijos vardu išbraukti 2-10 klausimą, tai yra Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3073.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš noriu pasveikinti susikūrusią opoziciją, šį antgamtinį darinį, nes kai gamtoje sulimpa pliusas su minusu, pavyzdžiui, mūsų kraujo ląstelės, užsikemša visa kraujotaka. Mes dabar norime užkimšti visą valstybės kraujotaką, nes kairieji ir dešinieji susijungė į vieną darinį. Tai vadinamoji silkė – socdemai ir liberalkonservatoriai. Sveikinu pačią brangiausią Lietuvos žuvį – silkę, susikūrusią Seime. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo pasiūlymas dėl darbotvarkės. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip daktaras turiu reaguoti, nes buvo pasiūlymas dėl darbotvarkės ir, kiek čia buvo susiję su darbotvarke, kiek pamenu, pozicija visada aiškino, kad silpna opozicija, nes negali išsirinkti opozicijos lyderio. Tai gal mano kolegai D. Kepeniui reikėjo tai irgi priminti. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Turime apsispręsti. V. Kamblevičiaus pasiūlymas frakcijos vardu buvo išbraukti iš darbotvarkės 2-10 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3073. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Kas už pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turėtų likti darbotvarkėje, balsuoja kitaip. Nesuprato Seimo nariai. Balsuojame dėl darbotvarkės 2-10 klausimo, kurį V. Kamblevičius frakcijos vardu siūlė išbraukti, – Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pataisą. Tie, kurie nori, kad būtų išbrauktas, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 69, prieš – 14, susilaikė 15. Pasiūlymui pritarta. 2-10 klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Ar galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3116.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – dėl vedimo tvarkos.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėjau atkreipti jūsų dėmesį, kad šie metai gausūs įvairių jubiliejų, ir mes paprastai paminime juos čia, Seimo salėje. Truputėlį gaila, kad šį kartą to nedarome, bet labai kviečiu atminti 1949 metų masinius trėmimus. Tai liečia ne vien tiktai Lietuvą, tai liečia ir mūsų brolius latvius, estus. Kaip puikiai žinome, trėmimai kodiniu pavadinimu „Bangų mūša“ vykdyti nuo kovo 25 dienos iki 29 dienos. Iš visų Baltijos šalių ištrėmė apie 95 tūkst. žmonių. Labai tikiuosi, kad tą turime minty, širdy, ir jeigu turite galimybių ir jėgų, tą žinią skleiskime ne tik savo bendruomenėse, bet ir už Lietuvos ribų.
PIRMININKAS. Darbotvarkės pasiūlymams visada yra atviros Seniūnų sueigoje, todėl prašau siūlymus teikti prieš, ne po.
10.08 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3116(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 darbotvarkės klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3116. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Priėmimas. (Balsai salėje)
Dėl darbotvarkės jau balsavome. Bendru sutarimu buvo pritarta.
Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. Pranešėjau, nebūtinai turėtumėte čia būti, bet ačiū, kad atėjote. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui – įstatymo taikymas – galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Čia už visą aš noriu, gerbiamas… Už visą. Taip? Gerbiami kolegos, iš tikro reikėtų palaikyti šitą įstatymo projektą. Jis yra svarbus tuo, kad dalis… yra keičiama tvarka finansinio atsiskaitymo ir galų gale atsakomybės, kurios šiuo metu iš dalies ir trūko. Europos direktyvos perkėlimas leis sumažinti tam tikra prasme rizikas, kurios atsiranda dėl bankinės sistemos, finansinės sistemos tam tikrų rizikų, kurios atsiranda vėlgi iš Europos ir iš pasaulio. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3116(2) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3113(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Bankų įstatymo 2, 87 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3113(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Pranešėjo taip pat į tribūną nekviečiame. Priimame pastraipsniui. Kadangi pasiūlymų nėra, kviečiu pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Pritarta. Ir 4 straipsnis – įstatymo taikymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3113(2) priimtas. (Gongas)
10.12 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 2, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3114(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo 2, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3114(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 103, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3114(2) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3115(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 106 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3115(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3115) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1131(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1131. Pranešėjas – A. Palionis. Yra pasiūlymas. Kviečiu į tribūną. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“. Yra Seimo narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymas. Jį pristato?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš galiu pristatyti.
PIRMININKAS. A. Palionis. Prašom pristatyti.
A. PALIONIS (LSDDF). Kadangi praeitą savaitę svarstymo metu minėjau, kad komitetas svarstė šitą projektą 2017 metais, ir natūralu, kad įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neįmanomas, nes mes jau svarstome po tos datos, tai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė pasiūlymą, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų liepos 1 dieną. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Teisės departamento.
A. PALIONIS (LSDDF). Teisės departamentas akcentavo, kad įsigaliojimas dabar išeina pažeidžiant pusės metų laikotarpį. Komiteto išvada būtų tokia, kad mes nedidiname mokestinės naštos, o mes kaip tik suteikiame lengvatą asmenims, neatsiranda naujų prievolių. Kadangi šitas projektas svarstytas jau kelerius metus, o lengvatos žmonėms sudaro 150 tūkst. eurų netekimo, tai siūlome nepritarti Teisės departamento išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt galime pritarti, kad būtų svarstoma ši pataisa, bendru sutarimu. Pritariame pataisai taip, kaip siūlo komitetas – pritarti, kad įsigaliojimas būtų liepos 1 diena. Bendru sutarimu galime šiai pataisai pritarti. Pritariame.
2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašė Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Noriu padėkoti ir komiteto nariams, kurie suprasdami, kad tų žmonių, kuriems mes būtume linkę, valstybė būtų linkusi kompensuoti asmens tapatybės dokumento pakeitimą, kiekvienais metais yra vis mažiau. Iš tikrųjų nėra laukti ir nėra ko delsti. Aš tiesiog norėčiau paraginti visus balsuoti už. Tiems, kas nelabai įsigilinęs į įstatymo projektą, tiesiog noriu pasakyti, kad tai yra įstatymo projektas, orientuotas į žmones, nukentėjusius nuo 1940–1990 metų okupacijos, kad tiems žmonėms būtų nemokamai keičiami asmens tapatybės dokumentai. Manau, kad palengvinimas, nors ir smulkus, bet buityje bus pastebėtas ir Seimas čia turi savo balsą pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tik norėjau pasakyti, kad Radvilė labai nesistengtų, vis tiek G. Landsbergis paagituos ir vis tiek tave išrinks europarlamentare. Gali čia labai nesistengti. Čia prieš nėra ką balsuoti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad kolegos ką tik išsakyti argumentai prieš iš tikrųjų niekaip nėra susiję su šiuo įstatymo projektu. Kad ir nedidelė paslauga, bet tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų yra nukentėję ir dokumentų keitimas reikalingas, aš manau, kad tai yra nedidelis, bet labai prasmingas žingsnis, todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 104, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1131) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1132(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1132(2). Pranešėjas – A. Palionis. Priėmimas. Yra pasiūlymas priėmimo stadijoje. Kviečiu ateiti į tribūną. A. Palionį kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra? Galime priimti bendru sutarimu? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymas. Pristato. Lygiai toks pat, kaip ir buvo.
A. PALIONIS (LSDDF). Iš esmės jis yra kaip ir dėl pagrindinio įstatymo projekto. Jeigu pritarėme anam, tai turime ir tam pritarti automatiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu tada galime pritarti šitam pasiūlymui, kad įsigaliotų liepos 1 dieną. Tada bendru sutarimu galime pritarti visam 2 straipsniui.
Teisės departamento išvada. Prašom pakomentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Teisės departamento išvada, kaip ir dėl pirmojo, kad komiteto siūloma įsigaliojimo data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys mokesčio lengvatą, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreipia dėmesį į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.
Kaip ir dėl pagrindinio projekto, jie siūlo, kad įsigaliojimas būtų ne liepos 1 dieną, o po šešių mėnesių. Bet aš manau, kad argumentai yra išlikę tie patys. Kadangi šitą projektą svarstome jau antri metai, dėl to teko keisti ir įgaliojimo datą, ir tai yra lengvata, kuriai reikia tikrai nereikšmingos pinigų sumos, tai yra viso labo per metus 150 tūkst. eurų, dar atsižvelgiant, kad yra pusmetis, tai ji bus dar mažesnė. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra?
A. PALIONIS (LSDDF). Pritarti įsigaliojimui nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Pritarti liepos 1 dienai, kaip ir siūlyta R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kurios pasiūlymui mes jau pritarėme. Dėkoju.
2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1132) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423 ir 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1876(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423 ir 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1876(2). Priėmimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Yra pasiūlymų. Kviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Pateikia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai siūlyčiau pasiūlymui pritarti, jis tikrai padėtų mums užpildyti esamas teisės spragas.
PIRMININKAS. Jeigu galite, pristatykite esmę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymu yra siūloma patikslinti, ar teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo šešerių iki vienerių metų, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Toliau tiesiog suvienodinti su kitais priimtais teisės aktais.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt bendru sutarimu galime manyti, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstoma, yra, ir tada prašysiu komiteto nuomonės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė šitam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 5 straipsniui… Pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu komitetui pritarus. Pritarėme. Tada visam 5 straipsniui su šiuo pasiūlymu gali būti pritarta bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Ir 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvuoti dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1876(2) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937(2). Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
10.28 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3110(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pasienio teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3110(2). Pranešėjas – J. Bernatonis. Svarstymas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijos kviečiu Seimo narį A. Vinkų. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, geriami Seimo nariai, aš jau ankstesniame posėdyje išreiškiau pritarimą dėl Lietuvos ir Latvijos Respublikų bendradarbiavimo greitosios medicinos pagalbos teikimo pasienio teritorijoje. Tai tikrai pozityvus ir reikalingas sprendimas. Laikausi nuostatos, kad pagrindinis kriterijus bendradarbiavimo srityje, kai reikia suteikti pagalbą nukentėjusiems, turi būti ne kieno teritorijoje įvyko įvykis, o kas operatyviau gali suteikti reikiamą pagalbą gelbstint žmogaus gyvybę.
Šis Lietuvos ir Latvijos valstybių bendradarbiavimo klausimas išsamiai ir atsakingai buvo aptariamas šį mėnesį Rygoje vykusioje Baltijos asamblėjoje. Abi valstybės tokiam sprendimui geranoriškai pritarė ir, sakyčiau, diplomatiškai latviai laukia mūsų uždelsto ratifikavimo. Labai gerai prisimenu iš praeities ne vieną įvykį, kai pasienio teritorijoje įvykus nelaimingam atsitikimui prasidėdavo ne greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas, o aiškinimasis, kurios valstybės nukentėjęs pilietis, kurios valstybės teritorijoje įvyko nelaimingas įvykis ir kurios valstybės greitosios pagalbos brigada turi važiuoti į iškvietimą.
Tikiu, kad Lietuvos ir Latvijos vyriausybių tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo šių valstybių pasienio zonoje ratifikavimas padės situaciją pakeisti iš esmės, suteiks galimybę ištikus nelaimingam atsitikimui nukentėjusiam teikti teisėtą greitosios medicinos pagalbą, įskaitant ir jo transportavimą, jei to prireiks, į pagalbos prašančios valstybės teritorijoje veikiančią artimiausią ligoninę, neapsiribojant savos valstybės teritorija. Kviečiu visus ratifikuoti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, mieli kolegos. Tikrai kolega Antanas papasakojo daug, kas buvo iki šio laiko, iki šitos sutarties ratifikavimo, dar ji, tiesa, neratifikuota. Gyvenant pasienyje irgi teko susidurti su daugeliu atvejų, kuomet neaišku, kam suteikta pagalba, po to vėl prasideda kažkokie piniginiai dalykai. Tikrai džiaugiamės, kad atėjo laikas mums ratifikuoti tą sutartį, ir ta proga tikrai norėčiau padėkoti tiems, kas prisidėjo prie to, kad mes šiandien galėtume svarstyti tą klausimą ir greitu laiku priimti įstatymą. Pirmiausia noriu padėkoti Latvijos ir Lietuvos Seimo bendradarbiavimo grupei, R. Ražukui, Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinės grupės pirmininkui ponui K. Masiuliui ir visai grupei. Taip pat noriu padėkoti Baltijos asamblėjai ir jos pirmininkui Lietuvoje V. Simulikui, Užsienio reikalų ministerijai. Be abejo, taip pat norėčiau padėkoti ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atliko visą techninį darbą, kadangi tai nebuvo taip paprasta padaryti. Labai smagu, kad per tuos metus visi draugiškai – tiek politikai, tiek vykdomoji valdžia, tiek diplomatai dirbome ir pasiekėme labai gerą rezultatą. Manau, kad tikrai kiekvieno Seimo nario, kuris gyvena pasienyje, būtų garbės reikalas patikrinti, kaip tas ratifikavimas veiks gyvenime, kaip jis bus praktiškai įgyvendinamas. Jeigu prireiktų, mes, aišku, turėtume teikti kažkokius siūlymus, jeigu kažkas būtų negerai.
Tikrai labai džiaugiuosi, kad įvairūs projektai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas tarp Latvijos ir Lietuvos sienų vyksta visu tempu. Pasienio teritorijos ar savivaldybės gauna tam tikrą paramą, pagalbą. Tai yra labai gerai.
Mieli kolegos, tikrai viliuosi, kad ratifikavus šią sutartį tikrai Latvijos ir Lietuvos pasienio gyventojų greitosios pagalbos aptarnavimo kokybė pagerės. Siūlau pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, norėčiau nuoširdžiausiai ačiū pasakyti gerbiamam ministrui A. Verygai, jis iš tikrųjų iš tų ministrų, kuris ne tik šneka, bet ima ir padaro darbą. Daug metų šita sutartis gulėjo stalčiuose, vyko derybos, pokalbiai. Nuoširdžiai dėkoju bendrai komandai, kurios dėka yra labai gražus rezultatas, jo laukia mūsų pasienio tiek Latvijos, tiek Lietuvos žmonės.
Aš labai prašyčiau Seimo Pirmininko, jeigu galima, ypatingos skubos, kad mes šiandien ratifikuotume, nes būtų labai malonu gerbiamiems mūsų kolegoms latviams pranešti, kad mes atlikome savo darbą iki galo. Labai ačiū, mieli kolegos.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys… (Balsai salėje) Atsiprašau, po svarstymo po vieną. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritariame. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, nuskambėjo V. Simuliko pasiūlymas dėl ypatingos skubos. Galiu paliudyti, kad Latvijos Saeimos pirmininkė penktadienį manęs klausė apie šią sutartį. Turbūt būtų tikrai graži žinia. Pasisakiusių prieš nebuvo, kitaip motyvuojančių nebuvo, todėl siūlau ypatingą skubą. Ar galime jai pritarti? Galime. (Šurmulys salėje) Nėra dėl motyvų?
Motyvai dėl viso. K. Masiulis, prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad jūs priėmėte tokį išmintingą sprendimą ir paskubinote priėmimą šito svarbaus dokumento. Dirbant tarpparlamentinių ryšių grupėje jau trečią kadenciją, vis tekdavo diskutuoti su kolegomis latviais. Jie visą laiką tą temą keldavo ir keldavo, o mes nesugebėjome išspręsti. Aš lygiai taip pat džiaugiuosi, kaip ir gerbiamasis A. Dumbrava, kuris irgi ne pirmą kadenciją girdi tokius pageidavimus iš kolegų latvių, kad mes pagaliau išsprendėme šitą problemą. Iš tikrųjų labai šaunu, kad ministras A. Veryga rado galimybių. Nebus daug tokių atvejų. Per sieną… Mes jau seniai diskutavome, kad bus maždaug iki kelių atvejų per metus. Tokia sutartis egzistuoja dėl greitosios pagalbos paslaugos teikimo tarp Latvijos ir Estijos, ir jie iš savo patirties mums sakė, kad yra tik iki kelių atvejų per metus, bet jei būna. O čia kad ir keli atvejai, bet juk jie susiję su žmogaus gyvybe. Tikrai labai gerai, kad mes žengėme šitą žingsnį.
PIRMININKAS. M. Puidokas – motyvai už. Gerbiami kolegos, pasveikinkime Sakartvelo parlamento delegaciją, apsilankiusią Seime. (Plojimai) Ačiū. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kolegos, iš tiesų, kalbant apie Latviją, tiek Latvija, tiek Lenkija, kiek tenka dalyvauti įvairiais užsienio politikos formatais, Europos Sąjungos, NATO formatu, visada mus aktyviai palaiko, visą laiką būna bendros pozicijos, todėl tikrai gera, kad pagaliau išsprendžiame šią problemą. Kviečiu baigti diskusijas ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, ir aš kviečiu balsuoti dėl šios sutarties ratifikavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas, ratifikuojantis sutartį (projektas Nr. XIIIP-3110(2), priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli bičiuliai! Bandžiau kelti ranką, entuziastingai, žinoma, pridardamas sutarčiai su Latvija. Mes turėjome visišką konsensusą čia pat dėl saugumo su Izraelio Valstybe. Būdamas Izraelio grupės pirmininku, aš matydamas balsavimą mūsų komitete, visiškai vieningą saugumo srityje, nematau jokių priežasčių, kodėl mes negalėtume taip padaryti dabar, jeigu jūs sutiktumėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Bet klausimas jau baigtas svarstyti. Turbūt grįžti būtų labai sudėtinga. Manau, artimiausiu metu mes ją ratifikuosime ir tikrai be jokių sutrikimų.
10.40 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141. Svarstymas. Pranešėjas – E. Vareikis, Užsienio reikalų komiteto išvada.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi. Grįždamas prie praeito klausimo, vis dėlto pasiūlyčiau išmokti bent latviškai pasakyti greitoji pagalba, nes kai skambinsite, gal nesupras. O dėl klausimo dėl molekulinės biologijos, tai kaip praeityje buvęs biochemikas siūlau iš tikrųjų pritarti projektui, tai yra sutarties ratifikavimui. Jis buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Gerbiami kolegos, galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame.
10.41 val.
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023. Svarstymas. Paskelbti Užsienio reikalų komiteto išvadą kviečiu J. Bernatonį.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, šis įstatymas yra visiškai naujas ir pakankamai sudėtingas, todėl prieš svarstant komitete buvo surengti ekspertų susitikimai. Kuratoriai rengė pasitarimą su atsakingų institucijų atstovais, išanalizavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, papildomų komitetų, taip pat Seimo narių pasiūlymus ir vienbalsiai komitetas pritarė mūsų komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbs Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė, ir į komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto išvadą paskelbs V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir komiteto pateiktus siūlymus, jiems komitetas pritarė, ir pritarti komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Taip pat komitetas registravo siūlymus, kuriems buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Migracijos komisijos išvadą paskelbs Seimo narys B. Markauskas.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, komisija 2019 m. vasario 13 d. apsvarstė Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektą Nr. XIIIP-3023 ir bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektą Nr. XIIIP-3023 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu Seimo narį K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome labai gerą ir svarbų įstatymą. Kažkada siūliau būtent tokį įstatymą priimti, tik vadinau jį Grįžimo įstatymu. Ir jeigu jūs pažiūrėtumėte į įstatymo esmę, tai čia ir kalbama apie lietuvių grįžimą į Lietuvą iš krizės ištiktų zonų. Kažkodėl neįsiklausė Užsienio reikalų komitetas ir įstatymo rengėjai į mano siūlymą vadinti daiktus tikrais vardais. Kada čia yra perkeltųjų asmenų pavadinimas, tai reiškia ne ką nors kita, kaip pažodinį vertimą iš anglų kalbos. Kada lietuviai bėgo nuo sovietų 1944, 1945 metais ir atsidūrė Vokietijoje, paskui jie būdavo perkeliami į Australiją, į Kanadą, į Jungtines Amerikos Valstijas, į Braziliją, tai ten buvo perkeliami. Tie lietuviai buvo svetimi Brazilijai arba Australijai, bet dėl humanitarinių paskatų juos perkeldavo.
Dabar mes kalbame tik išimtinai apie asmenis, kurie yra lietuvių kilmės, jie patys ar jų protėviai buvo lietuviai, ir jie išsaugojo lietuvybę, bet atsidūrė krizės situacijoje, krizės zonoje, tarkime, Venesueloje. Tai tokius asmenis, tarkime, žydai, Izraelis perkėlė. Kodėl mums irgi to paties nepadarius? Čia ta idėja kilo iš tokių realių situacijų, kada reikia padėti lietuviams.
Aš labai prašau palaikyti mano siūlymą, kurį atmetė Užsienio reikalų komitetas, bet tikrai manau, kad yra racionalus siūlymas ir šį įstatymą, ir tuos asmenis vadinti „grįžtančiais“. Kaip D. Karnegis sakė, duok šuniui gerą vardą, priešingu atveju tu gali išmesti. Kada mes jau čia kelsime kitokius asmenis iš krizės zonų, padėsime dėl humanitarinių paskatų kitiems asmenims, tada taip, tegul būna perkeltųjų asmenų, bet čia yra grįžtančiųjų asmenų, grįžimo įstatymas. (Balsai salėje)
Girdžiu repliką, o jeigu nemoka lietuvių kalbos? Na, nemoka lietuvių kalbos, tai nemoka, bet vis tiek jie turi kontaktą su Lietuva, kažką išmano apie Lietuvą ir žino, ir jaučiasi lietuviais. Į Izraelį grįžusių žydų nemaža dalis irgi nemoka jidiš ar hebrajų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Bernatonį. Svarstysime pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas yra Seimo nario K. Masiulio. Prašom pateikti K. Masiulį.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Kęstuti Masiuli, pateikite pirmąjį savo pasiūlymą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš dabar neatsiverčiau įstatymo, bet čia turbūt, kur siūlau…
PIRMININKAS. „Perkeliamasis asmuo“ pakeisti į „grįžtantysis asmuo“.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Į grįžimą, taip. Tai aš jau tą esmę pasakiau, kolegos. Pavadinkime grįžtančius į Lietuvą lietuvių kilmės asmenis grįžtančiais, o ne perkeltais asmenimis. Tai toks siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė šiam Seimo nario K. Masiulio pasiūlymui, nes įstatymo projekto paskirtis yra sudaryti galimybę su Lietuva susijusiems asmenims atvykti į Lietuvą tik iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies ir Lietuvoje integruotis, todėl manytina, kad projekte vartojamas perkeliamojo asmens terminas yra tinkamas.
Pažymėtina, kad, skirtingai nei, pavyzdžiui, Seimo nario minėtame Izraelio 1950 metais priimtame Grįžimo įstatyme, asmenų perkėlimas yra siejamas su konkrečia situacija, humanitarine krize, o Izraelio grįžimo įstatyme asmens grįžimo galimybė nėra siejama su jokia papildoma aplinkybe ir priklauso tik nuo asmens kilmės ir religijos.
Pažymėtina, kad šiuo siūlomu įstatymo projektu įtvirtinus grįžimo institutą Lietuvoje, būtų diskredituota pati jo esmė, nes Lietuvos piliečio ar lietuvių kilmės asmens atvykimas, grįžimas gyventi į Lietuvą būtų sąlygotas tik užsienio valstybėje ištikusios humanitarinės krizės. Be to, kiltų klausimų, kodėl grįžimo institutas būtų taikomas ir niekada iš Lietuvos neišvykusiems, sąryšio su Lietuva neturintiems asmenims grįžtančiųjų asmenų sutuoktiniams užsieniečiams, taip pat tiems lietuvių kilmės asmenims, kurie gimė užsienyje, ne Lietuvoje, nes grįžimas suponuoja grįžimą čia gyvenusių asmenų. Todėl nepritarė. Beje, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl šio pasiūlymo motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nepaisant to, kad Užsienio reikalų komiteto nariams grįžimas suponuoja tik tuos asmenis, kurie gyveno Lietuvoje, aš manau, kad daugeliui asmenų grįžimas yra daug platesnė sąvoka, kai kalbama apie lietuvių kilmės asmenis ir lietuvius, kurie gimė užsienyje, taip pat jų grįžimą į tėvynę. Ir nepaisant to, kad šitas įstatymas kalba tikrai tik apie tuos asmenis, kurie yra perkeliami ar grąžinami iš tam tikros krizės teritorijos, šis įstatymas vis dėlto kalba apie lietuvius, apie Lietuvos piliečius ir apie lietuvių kilmės asmenis. Nekalba apie kitus perkeliamus asmenis, kurie taip pat galėtų tikėtis būti perkelti, jeigu orientuojamės tik į pavadinimą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad šiam K. Masiulio pasiūlymui, kad įstatymą vadintume Grįžimo įstatymu, o perkeliamus asmenis – grįžtančiais asmenimis, pritarė ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat pritarė ir Migracijos komisija. Tikrai įsigilinome į pasiūlymo esmę ir manome, kad grįžimo pavadinimas tikrai tiksliau apibūdintų tą intenciją, kuria buvo kuriamas šis įstatymas, atsižvelgtų ir į mūsų tautiečius, gyvenančius tiek Venesueloje, tiek kitose krizės teritorijose, tokiose kaip Ukraina, kur kalbama būtent apie lietuvių kilmės asmenis ir jų grįžimą į Lietuvą kaip į savo istorinę tėvynę. Todėl siūlymas vadinti Grįžimo įstatymu ir grįžtančiais asmenimis tikrai būtų tikslesnis apibūdinimas to, ką mes iš tiesų norėjome pasakyti, kad susigrąžintume savo tautiečius, savo lietuvių kilmės asmenis į Lietuvą ir jiems padėtume. Siūlau pritarti K. Masiulio pasiūlymui ir tikrai įsiklausyti į paties pasiūlymo esmę.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrusios, kviečiu apsispręsti ir balsuoti. Tie, kurie pritaria K. Masiulio pasiūlymui, kad būtų vadinama grįžimu, grįžtančiais asmenimis, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 54, prieš – 10, susilaikė 30 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi priimta pataisa neatitinkanti įstatymo koncepcijos apskritai ir yra klaidinanti, nes apriboja lietuvių grįžimą kitais atvejais, išskyrus humanitarines katastrofas, ar pagrindinis komitetas gali prašyti pertraukos, ar reikia toliau tęsti pataisų svarstymą? Aš manau, kad mes turėsime atsiimti šį projektą, nes yra priimtos sąvokos, kurios iškraipo esmę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašykite pertraukos, o mes grąžinsime, Seimas grąžins komitetui svarstyti iš naujo.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerai, tai prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti tokiam siūlymui? (Balsas salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame. Gerai. Balsuojame už tai, kad būtų daroma pertrauka ir projektas būtų grąžinamas pagrindiniam komitetui svarstyti.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 71, prieš – 19, susilaikė 7 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta pagal 154 straipsnio 3 dalį: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Ir 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“ Tada lydimųjų taip pat nesvarstysime.
10.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Godą Ambrasaitę-Balynienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3313 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Godą Ambrasaitę-Balynienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3313. Pranešėja – Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą, priimtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4, 7 dalimis. Atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, šiuo dekretu Prezidentė teikia Seimui pritarti G. Ambasaitės-Balynienės atleidimui iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
G. Ambasaitė-Balynienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja buvo paskirta Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimu ir šitas nutarimas įsigalios 2019 m. gegužės 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu, Prezidentė kreipiasi patarimo į Seimą dėl G. Ambasaitės-Balynienės atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, paskyrus ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti neužsirašė Seimo nariai. Ačiū pranešėjai. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Diskutuoti neužsirašė Seimo nariai.
Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Kadangi slaptas balsavimas, tvirtiname balsavimo biuletenį. Jis standartinis, kaip visada slaptam balsavimui teikiamas. Galime pritarti tokiam balsavimo biuletenio projektui? Pritariame. Slapto balsavimo pradžia – 11 val. 10 min, pabaiga – 11 val. 30 min.
11.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Daivą Pranytę-Zalieckienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3314 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Daivą Pranytę-Zalieckienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3314. Pateikimas. Pranešėja – taip pat R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą. Atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Seimui pritarti D. Pranytės-Zalieckienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, nes ji paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
D. Pranytė-Zalieckienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja buvo paskirta taip pat Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimu, kuris įsigalios gegužės 6 dieną. Atsižvelgdama į tai, kad Apeliacinio teismo teisėjus atleidžia Prezidentas Seimo pritarimu, Prezidentė kreipiasi patarimo į jus, gerbiami Seimo nariai, dėl D. Pranytės-Zalieckienės atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, nes ji paskirta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti neužsirašė Seimo nariai. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame. Svarstymas. Neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenio formą. Ji analogiška, kaip ir ankstesni. Balsavimas tuo pačiu metu – nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 30 min. (Balsai salėje)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu išties pasidžiaugti…
PIRMININKAS. Dar minutę! Paskelbsiu, dar neatsiverčiau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, negirdėjau. Prašome.
11.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3322 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3322. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dabar jau tikrai galiu pasidžiaugti, kad valdyba bus nebe aštuonių asmenų, o devynių ir kad opozicija turi savo lyderį, na, po dvejų su puse metų, bet ir tai džiaugsmas, išsirinko V. Čmilytę-Nielsen. Prašome papildyti Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lydere Seimo valdybos sudėtį.
PIRMININKAS. Klausti Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo? Pritariame bendru sutarimu. Svarstymas. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime tam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame. (Balsai salėje) Motyvų dėl viso nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai ir visi vienbalsiai pritarė nutarimui (projektas Nr. XIIIP-3322). (Gongas) Sveikiname V. Čmilytę-Nielsen tapus valdybos nare. (Balsai salėje)
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3323 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3323. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, kaip visi žinome, valdybos nariai yra ir Seniūnų sueigos nariai, todėl maloniai prašome papildyti Seniūnų sueigą ir jos skaičių nuo 22 iki 23 įrašant V. Čmilytę-Nielsen į Seniūnų sueigos narius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarėme.
Priėmimas. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: visi balsavo už. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3323) priimtas. (Gongas)
Primenu, balsų skaičiavimo grupė, kuri pradės darbą už trijų minučių: R. Andrikis, J. Baublys, A. Bilotaitė, V. Bukauskas, J. Narkevičius, J. Olekas, S. Tumėnas. Vietoj J. Narkevičiaus – Č. Olševskis. Ir vietoj A. Bilotaitės – E. Pupinis. E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, po šio posėdžio pirmą valandą yra ilgai rengta paroda, skirta mūsų valstybės ir valstybingumo draugui, Amerikos herojui Dž. Makeinui. Mes labai prašome visus būti tos parodos metu, nes mes pagerbsime žmogų, kuris savo gyvenimą buvo atidavęs ir mūsų narystei NATO, ir mūsų apginamumui, ir šiaip Baltijos šalių nepriklausomybėms. Labai prašome. Aš, kaip organizatorius, labai prašau jūsų ateiti į Dž. Makeino parodą po šio posėdžio pirmą valandą prie senosios Nepriklausomybės Akto salės. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prisidėdamas prie E. Zingerio kviečiu visus tapti liudininkais paminint šį garbingą žmogų. Ačiū.
Skelbiu posėdžio pertrauką iki 11 val. 30 min. Pertrauka skirta slaptam balsavimui.
Pertrauka
11.31 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3034(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, norime tęsti šios dienos rytinį posėdį. Maloniai prašau jūsų užimti darbo vietas ir pradėsime labai svarbaus, ilgai svarstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3034(3) priėmimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad jis yra sujungtas su įstatymų projektais Nr. XIIIP-3034 ir Nr. XIIIP-3135. Priėmimas.
Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Vykdysime priėmimą pastraipsniui, nes yra gauta daug pasiūlymų, ir juos visus aptarsime.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas siūlo tam pritarti. Žodį „skubią“… rašyti žodį „intensyvią pagalbą“. „Skubią“ – „intensyvią“. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti? Pritariame.
Dėl 1 straipsnio taip pat yra gautas ir Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Ir čia jau norėčiau atsiklausti gerbiamojo Seimo, ar galime sutarti, kad nebalsuotume dėl kiekvieno pasiūlymo, ko reikalauja mūsų Statutas, o priimtume sprendimą neprašyti 29 balsų, o iš karto sutarti, kad leisime pateikti visus čia jau pateiktus įstatymų projektus? O jeigu pritariame… Jūsų valioje dėl visų, bet jeigu ne, galime atskirai dėl kiekvieno, o jų bus labai daug. (Balsai salėje: „Pritariame.“) Pritariame. Ačiū, kolegos. O po to dėl kiekvieno pasiūlymo balsuosime.
Seimo narys R. Karbauskis pateikė pasiūlymą dėl 19 straipsnio jį išdėstyti… Ir čia yra formuluotės. Komitetas pritarė iš dalies. Aš prašau komiteto pirmininkę. Dėl sąvokų apibrėžties.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko paėmimo iš šeimos atveju siūloma nustatyti papildomą sąlygą, kada išlieka pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Todėl siūloma papildyti minėtą straipsnį nauja 9 dalimi: „Reikšminga žala sveikatai – fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu.“ Ir atitinkamai yra pakeistos kitos minėto straipsnio dalys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių dėl to kalbėti? Nematau. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto patobulintai ir iš dalies pritartai formuluotei?
Prašom, kolegos, balsuoti dėl R. Karbauskio pasiūlymo, jam komitetas pritarė, dėl papildymo sąvoka, kad reikšminga žala sveikatai. (Balsai salėje) Už komiteto patobulintą įstatymo projekto minėto straipsnio dalį. Už komiteto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 68, prieš – 3, susilaikė 3. Pritarėme. Kita šio 1 straipsnio dalis – smurtas prieš vaiką. Taip pat yra gautas R. Karbauskio pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Čia, pirmininke, jūs radote sprendimą?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto argumentai dėl nepritarimo yra nepritartina siūlymui, nes vaiko apsaugos poreikis reglamentuojamas projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 361 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas buvo išsakęs nuomonę, kad projekte šios nuostatos kartojasi, ir svarstytina galimybė atisakyti apsaugos vaikui poreikio apibrėžimo, atsižvelgiant į tai, kad vaiko apsaugos poreikis aptartas projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 361 straipsnio 3 dalyje. Siūlytina minėtos nuostatos paprasčiausiai nekartoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Karbauskis sutinka ir neprašo? Atsiima. Ačiū.
R. Karbauskio pasiūlymas dėl 1 straipsnio 5 dalies, siūlant išbraukti 2 straipsnio 12 dalį. R. Karbauskis kalbėti neprašo. Komitetas, pasiūlymai?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarė. Galime tam pritarti? Pritariame. Daugiau pasiūlymų dėl 1 straipsnio nebuvo. Galime 1 straipsnį priimti? Norinčių kalbėti nėra. 1 straipsnį priimame.
2 straipsnis. Seimo narių D. Šakalienės ir A. Syso pasiūlymas. Ar sutinkate su komiteto formuluote? Dovile Šakaliene, norite pristatyti? Komitetas jau apsisprendė dėl šios formuluotės įrašymo kitoje vietoje.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka ir neprašo balsuoti. Dėkoju. Teisės departamentas teikė pasiūlymą ir tam komitetas pritarė. Galime tam pritarti ir papildyti „bei kiti vaiko normalios raidos vystymuisi įvertinti skirti veiksmai“? Pritariame. Dėkoju. 2 straipsnį galime priimti? Norinčių kalbėti nėra. Priimame.
3 straipsnis. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį tam tikromis dalimis. Yra gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Seimo narys neprašo kalbėti, nes komitetas pritarė, ir jis tam pritaria. Komiteto pirmininke, prašom pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies su pasiūlymu praplėsti principą, tačiau siūlytina formuluotė – tikslinti. Ir siūlymas yra toks: geriausias vaiko interesų prioritetas, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su veiksmu, kad svarbiausia geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, į jo identiškumą šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimo ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus, brandą ir užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto formuluotei, kurią ką tik išgirdote, komiteto pirmininkės išsakytiems argumentams? Pritariame.
R. Karbauskis siūlė papildyti 3 straipsnį 7 dalimi, kitaip ją suformuluojant. Komitetas tam pritarė iš dalies. R. Karbauskis sutinka su komiteto pasiūlymu ir, gerbiamoji komiteto pirmininke, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Siūloma formuluoti ne naują principą, o išplėsti biologinės šeimos prioriteto principą: „Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto ką tik perskaitytai formuluotei? Pritarėme. Dėkoju. R. Karbauskis teikia pasiūlymą papildyti projekto 3 straipsnio 6 dalį suformuluojant ją kitaip. Komitetas iš dalies pritarė ir teikia savo formuluotę. R. Karbauskis sutinka su komiteto pasiūlymu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas siūlo formuluoti ne naują principą, o praplėsti jau esamą prieinamumo principą, tai yra: „kokybiškos pagalbos prieinamumo – vaikui ir jo šeimai reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos, užtikrinant jų kokybę, veiksmingumą, savalaikiškumą, tinkamą poveikį, apimtį ir trukmę, atsižvelgiant į teikėjo galimybes ir siekiant, kad ši pagalba bei paslaugos atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą poreikius, jų teisėtus interesus“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto formuluotei? Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Minėtus straipsnius galime priimti? Priimame. 6 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Gerbiamoji komiteto pirmininke?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta iš dalies ir, įvertinant Teisės departamento pastabas, komiteto pasiūlymas yra papildyti 14 straipsnį 3 dalimi: „Vaiko laikinosios priežiūros metu ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu, kai nustatytas vaiko apsaugos poreikis, vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Seimas tam pritaria. Dar yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė ir siūlė papildyti 14 straipsnio 4 dalį.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, jeigu vaiko laikinojo apgyvendinimo paslaugą teikia juridinis asmuo, už šią paslaugą atlyginama pagal Socialinių paslaugų įstatymą kaip už socialinę priežiūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai tam pritaria. 6 straipsnį priimti galime? Galime.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 8 straipsnio yra gautas Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė – vietoj žodžių „nusikalstamas veikas“ rašyti „nusikaltimus“. Galime tam pritarti? Pritariame.
Sutvarkėme visą šį straipsnį, įvertindami Teisės departamento pasiūlymus, taip pat ir kitas dalis, įvertindami, kaip jau minėjau, Teisės departamento pasiūlymus. Daugiau dėl 8 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. 8 straipsnį galime priimti? Galime.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio yra gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas papildyti projekto 9 straipsnį 3 dalimi. Komitetas pritarė iš dalies. Iniciatorius sutinka su komiteto pritarimu iš dalies. Komiteto pirmininke, prašome, komiteto redakcija.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Yra pasiūlyta pakeisti 31 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Kai vaiko teisių apsaugos institucijos renka bet kokius su vaiku ar su jo šeima susijusius duomenis, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą informuojami apie asmens duomenų rinkimą, išskyrus tuos atvejus, kai toks informacijos pateikimas prieštarauja vaiko interesams arba nėra įmanomas dėl kitų objektyvių priežasčių.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto formuluotei? Pritariame.
Seimo narys R. Karbauskis teikė pasiūlymą dėl 9 straipsnio 4 dalies, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad dėl straipsnio taip pat yra R. Karbauskio, R. Šalaševičiūtės ir R. Tamašunienės pasiūlymas. Tai gal jūs sutiktumėte, gerbiamas Ramūnai Karbauski, atsiimti šitą ir svarstyti…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, taip, taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Karbauskis atsiima pirmąjį savo pasiūlymą.
Tada skelbiu, kad Seimo nariai R. Karbauskis, R. Šalaševičiūtė ir R. Tamašunienė teikė pasiūlymą pakeisti 9 straipsnio 4 dalį. Komitetas pritarė ir dar teikė savo pasiūlymą. Gerbiamoji pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, yra pasiūlymas pakeisti 31 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip, papildant esamą redakciją: „Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis iki 15 minučių trukmės vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su nuo 7 iki 13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto redakcijai? Pritariame. Dėkoju. 9 straipsnį su visais pasiūlymais ir redakcijomis galime priimti? Priimame.
10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
11 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Gerbiama pirmininke, jūsų komentaras.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Yra pasiūlymas pakeisti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, nei paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai tam pritaria. 11 straipsnį galime priimti? Priimame.
12 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dėl jo kalbėti nėra. Priimame. 13 straipsnis. Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Pritariame. 13 straipsnį galime priimti? Priimame. 14 straipsnis. Dėl 14 straipsnio buvo gautas Teisės departamento vienas iš pasiūlymų. Jam komitetas pritarė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip pat techninis.
PIRMININKĖ. Techninio pobūdžio. Pritariame. Dar antrasis Teisės departamento pasiūlymas dėl 14 straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies, nes manytina, kad visi policijos pareigūnai turėtų įgyti specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją. Todėl siūlytina, kad ši nuostata būtent šio straipsnio įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Kadangi numatomi skirtingi aptariamo straipsnio atskirų dalių įsigaliojimo terminai, siūlome projekto 14 straipsnį dėstyti atskiromis dalimis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tam pritariame.
Seimo nariai D. Šakalienė ir A. Sysas teikė pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 4 dalį. Komitetas pritarė iš dalies. Ar teikėjai sutinka? Sutinka.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau tik…
PIRMININKĖ. D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau. Neprašysiu dėl to balsuoti, nes suprantu, kad jokių vilčių nėra, bet noriu atkreipti dėmesį, kad reikalavimas, kad pavojus būtų ne tik realus, bet ir tiesioginis, susikerta su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Realiai mes turbūt metų gale pagal įstatymo taikymą su šitais pakeitimais matysime, kiek vaikų dėl to nukentėjo arba nenukentėjo.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Komiteto formuluotė būtų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas iš dalies siūlymui pritarė – vietoj „būtinąjį reikalingumą“ įrašyti žodį „būtinybė“. Tačiau nepritarė „ir tiesioginė“, apie ką kalbėjo gerbiama Dovilė, nes komitetas šituo klausimu jau anksčiau buvo priėmęs sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? Iniciatoriai balsuoti neprašė. Pritariame komiteto redakcijai pritarti iš dalies.
Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Techninio pobūdžio. Dėl 14 straipsnio Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas – reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Komitetas pritarė iš dalies. R. Karbauskis sutinka su komiteto redakcija.
Gerbiamoji pirmininke, jūsų komentaras dėl šios redakcijos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš tikrųjų čia yra daugiau techninio pobūdžio. Yra išbraukti žodžiai „apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, kiek kartojasi per visą šito įstatymo straipsnį. Yra išbraukta taip pat 3 dalis, susijusi su policijos pareigūnų veiksmais, ir pernumeruota. 5 dalis formuluojama truputį kitaip, tai yra: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, skubiai užtikrina (anksčiau buvo paima vaiką) vaiko saugumą ir nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 361 straipsnyje nustatyta tvarka.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto patobulintai redakcijai? Pritariame. 14 straipsnį galime priimti? Priimame. 15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio yra gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Iniciatorius sutinka su komiteto formuluote. Gerbiamoji pirmininke.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritartina siūlymui papildyti šio straipsnio 3 dalį žodžiais „reikšminga žala sveikatai“, tačiau nėra aišku, kas yra „reikšminga žala gyvybei“, todėl komitetas pasiūlė pakeisti projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 361 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai“ ir čia yra išbraukiami žodžiai „ir gyvybei“.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pritariame? Pritariame komiteto patobulintai redakcijai. 15 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Priimame.
Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime tą straipsnį priimti? Priimame. 17 straipsnis „Veiksmai, nustačius vaiko apsaugos poreikį“. Dėl šio straipsnio yra gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Iniciatorius sutinka su komiteto formuluote. Komiteto pirmininke, informuokite.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tiesiog straipsnio sudėliojimo stilius yra truputį pakeistas, visiškai nekeičiant esmės, ir yra pasiūlyta, kad formuluotė būtų tokia: „Jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 365 straipsnyje nustatyta tvarka.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto formuluotei? Pritariame. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė, patobulino ir mes pritariame taip pat. R. Karbauskio antrasis pasiūlymas dėl 18 straipsnio „Vaiko laikinoji priežiūra“. Komitetas pritarė iš dalies. Iniciatorius sutinka su pritarimu iš dalies ir komitetas pateikė naują formuluotę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pasiūlė pakeisti projekto 17 straipsnį – dėstomo įstatymo 363 straipsnį, jį papildant nauja 4 dalimi: „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko tėvai, vienas iš tėvų ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę matytis su vaiku ir palaikyti su juo ryšius, jeigu tai atitinka geriausius vaiko interesus ir nekelia realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.“
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti, komiteto patobulintai formuluotei? Pritariame. 17 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 18 straipsnio „Vaiko laikinoji priežiūra“ yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Mes taip pat pritarėme. Teisės departamento antrasis pasiūlymas. Komitetas pritarė ir nėra komentarų, taip pat galime pritarti. R. Karbauskio pasiūlymas pakeisti projekto 18 straipsnį „Vaiko laikinoji priežiūra“, komitetas pritarė iš dalies, iniciatorius sutinka. Komiteto pirmininke, komiteto pasiūlymo prašome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mūsų pasiūlymas yra dėl šio straipsnio 6 dalies, būtent dėl laikinosios priežiūros instituto trukmės pratęsimo galimybių. Pasiūlyme buvo numatyta iki 60 dienų, tačiau mes pasiūlėme, ir komitetas todėl pritarė iš dalies, kad pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. Ir jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, toliau tėvams taikoma atsakomybė pagal kitus šio įstatymo straipsnius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pritariame tokiai komiteto formuluotei? Pritariame. Ačiū. Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio, jam komitetas pritarė. Galime pritarti. Dėl viso 18 straipsnio. Galime jį priimti? Priimame.
19 straipsnis – „Vaiko paėmimo iš tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka“. Dėl jo buvo gautas Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas. Įjunkite mikrofoną. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš vasario 21 dienos pasiūlymą tiesiog atsiimu, siūlau nebalsuoti, o balsuoti už kovo 22 dienos pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iniciatorius atsiėmė savo pirmąjį pasiūlymą, vasario 21 dienos. Yra gautas kitas pasiūlymas, kovo 22 dienos, pakeisti 18 straipsnio 1 dalį. Čia prašome jau komentaro.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). 19 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKĖ. 19 straipsnio 1 dalis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dabar Seimo narys R. Karbauskis teikia savo pasiūlymą, o aš pakomentuosiu, kokį komitetas priėmė sprendimą.
PIRMININKĖ. Pirmiausia iniciatorius. Prašom. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labai ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komitetas yra pritaręs reikšmingos žalos vaiko sveikatai sąvokos apibrėžimui ir jo taikymui. Aš patikslinsiu, kad reikšminga žala apibrėžta kaip bet kokia žala vaiko fizinei ar psichinei sveikatai. Siūlau patikslinti formuluotę, kuriai pritarus būtų aiškus vaiko paėmimo pagrindas – pavojus fiziniam ir psichiniam saugumui, kuris gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir grėsti jo gyvybei. Taigi, pritarus mano pasiūlymui, vaiko paėmimas būtų pripažįstamas kraštutine priemone, kuri taikoma tada, kada kita pagalba šeimai nebepadeda.
PIRMININKĖ. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Argumentai. Komitetas nepritarė. Argumentų yra gana daug, bet esminis – manytina, kad siūloma formuluotė susiaurintų vaiko apsaugos galimybes, tai yra iš šiuo metu komitete apsvarstytų ir 2019 m. kovo 20 d. posėdyje aptartų ir pritartų penkių galimų vaiko apsaugos alternatyvų išliktų tik trys, iš kurių dvi būtų susijusios su realiu pavojumi ir reikšmingos žalos sveikatai atsiradimu – realiu pavojumi vaiko fiziniam saugumui, galinčiu sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, realiu pavojumi vaiko psichiniam saugumui, galinčiu sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, trečioji – realiu pavojumi, gresiančiu gyvybei. Palikus tris iš penkių vaiko apsaugos alternatyvų, kartu įvedant papildomai reikšmingos žalos galimybę, negalėtų būti tinkamai, visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė. Esmė, kad yra susiaurinamos galimybės. (Balsas salėje) Vyriausybės išvadų dėl pasiūlymų nebūna, gerbiamas kolega.
PIRMININKĖ. Ačiū, komiteto pirmininke, būtent tai ir norėjau pasakyti. Mieli kolegos, dėl šio pasiūlymo. Už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai dabar mes balsuosime, papulsime į tokią įdomią situaciją, nes anksčiau buvome pritarę kitai kompromisinei formuluotei, kokia dabar yra. Jeigu mes atmetame šitą formuluotę, tada kompromisinės formuluotės nelieka ir lieka tikrasis tekstas. O tikrasis tekstas yra kaip tik ta vieta, dėl ko prieštarauja 28 tūkst. parašų. Čia nėra pono R. Karbauskio siūlymas, čia yra tų žmonių siūlymas.
Mes kalbame apie vaiko atėmimo atvejį, ir logika yra aiški – vaiko paėmimas yra žala. Vaikas gali būti paimamas tada, kai mes matome didesnę žalą, taip mėginame užkardyti šitą žalą. Jeigu mes pradedame neapibrėžtus pavojus įrašinėti, tai pavojus yra ir plaukiant baseinu. Bet jeigu R. Meilutytė plaukia baseinu, turbūt tai nėra ta žala, dėl kurios mes turėtume ją užkardyti, nes ji moka plaukti. Ir tada mes vėl grįžtame prie savo diskusijų, kurias turėjome iki to. Dabar mes neturime kitos išeities, kaip balsuoti už šią pataisą, nes liks visiškas neapibrėžtumas. Nes pirmąją pataisą, kuriai komitetas buvo pritaręs iš dalies, ponas R. Karbauskis atsiėmė. Tai dabar mūsų komiteto sprendimas irgi liks pritarti iš dalies ar nepritarti iš viso? Čia pirmininkė turbūt nepaaiškino šio dalyko. Todėl nematau kitos išeities šiuo atveju, kaip balsuoti už šią formuluotę, kuri yra aiškesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Navickienė – prieš R. Karbauskio pasiūlymą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų aš noriu akcentuoti, kad ir dabartiniame ministerijos, ir komiteto kompromisiniame variante yra aiškiai užfiksuota, kad vaiko paėmimas ir taip yra kraštutinė priemonė, kurios galima imtis tik kraštutiniu atveju. Ir formuluotė dabar skamba taip: kad toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Tikrai gana aiškiai apibrėžtas straipsnis.
Man yra labai keista, kad ponas R. Karbauskis nekreipia jokio dėmesio į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją. Šiandien buvo tikrai diskusija komitete, kur ministerijos pozicija buvo išdėstyta, ir aš noriu pacituoti keletą dalykų. Ministerijos teigimu, priėmus šį pono R. Karbauskio pasiūlymą, negalėtų būti tinkamai visapusiškai užtikrinta vaiko apsauga ir gerovė. Aš cituoju iš dokumento, kuris ministerijos buvo pateiktas komitetui.
Taip pat išvadų rengėjai jau yra nepritarę papildomo pavojaus siaurinimui, kuris būtų susijęs su reikšmingos žalos atsiradimo pasekmėmis. Pasiūlymo teikėjas, kaip teigia ministerija, pakartotinai susiaurina vaikui taikomo saugumo užtikrinimo standartą, įvedant galimas pasekmes. Taip pat ministerija bei įstatymą įgyvendinančios institucijos atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasekmių vaiko sveikatai įvedimo atsirastų didesnė specialistų klaidų tikimybė dėl vaiko apsaugojimo laiku. Mažėja galimybės apsaugoti vaiką, paliekant jį realiame pavojuje, jo saugumui, bet jis nebūtinai sukelia ar sukels reikšmingą žalą sveikatai. Vaikai gali būti paliekami su atstovais pagal įstatymą, iki kol nebus akivaizdu, kad tėvų veiksmai ar neveikimas sukėlė ar sukels reikšmingą žalą vaiko sveikatai ir ar bus pavojingos sąlygos gyvybei.
PIRMININKĖ. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip pat akcentuojama, kad nėra ir negali būti vertinama kaip per plati ši sąvoka, kuri yra dabar.
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai kviečiu valdančiuosius įsiklausyti į ministerijos argumentus. Nebloginkime vaiko teisių apsaugos situacijos šiuo pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. R. Karbauskio pasiūlymas. Komitetas nepritarė, motyvai išsakyti. Balsuojame.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, šiandien nepritarėme.
PIRMININKĖ. Čia antrasis pasiūlymas. Balsuojame dėl antrojo R. Karbauskio pasiūlymo, kuris buvo registruotas kovo 22 dieną, taip bus lengviau suprasti. Balsuojame už R. Karbauskio pasiūlymą, kuris buvo registruotas kovo 22 dieną, kuriam komitetas nepritarė ir dėl kurio jūsų motyvus mes išgirdome. Pradedame balsavimą.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 68, prieš – 39, susilaikė 9. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Teisės departamentas teikė pasiūlymą dėl minėto straipsnio ir yra pritarta. Techninio pobūdžio, įrašant žodžius „skųsti teismui“, taip pat antrasis pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė, įrašius papildomas sąvokas.
Dėl viso 19 straipsnio. Gerbiami kolegos, motyvai dėl 19 straipsnio. Ar galime priimti? Balsuojame dėl 19 straipsnio. (Balsai salėje) Pabaigsime ir tada suteiksiu žodį. Dėl 19 straipsnio motyvų niekas nenori išsakyti.
Balsvo 116 Seimo narių: už – 74, prieš – 24, susilaikė 18. 19 straipsnis priimtas.
A. Sysas – dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo, nežinau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Replika po balsavimo. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad daugelis nesigilino ir neskaitė, už ką balsavo, yra tokios nuostatos. Aš labai norėčiau, kad jūs dabar pasižiūrėtumėte į šitą įstatymą – skirtinguose straipsniuose ta pati sąvoka fiksuojama skirtingais žodžiais. Aš manau, kad įstatymų leidėjas turi, kad ta pati frazė, ta pati sąvoka eitų per visą įstatymą, o tai viename straipsnyje figūruoja vienas užrašas, kitame – antras, trečiame – trečias. Va, ką mes padarėme. Ir tada kiekvienas gali traktuoti šitą reikalą, kaip nori. Būkite geri, pirmiausia įsigilinkite, o ne mechaniškai balsuokite!
PIRMININKĖ. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF) Ačiū, gerbiama Rima. Išties aš labai stebiuosi girdėdamas cituojamus Vyriausybės raštus ir neigiamą nuomonę dėl to dalyko, kurį mes ką tik priėmėme, ir nematydamas ministro. Aš suprantu, kad klausimas nelengvas, suprantu, kad geriau nuo jo pabėgti, bet vis dėlto aš manau, kad mes šiandien esame priversti išgirsti ministro poziciją ir išgirsti, ar jis prisiima atsakomybę už tai, kas šiandien buvo nubalsuota, ar ne.
Todėl aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki vakarinio posėdžio ir prašau iškviesti ministrą, kad jis pasisakytų dėl priimtų pataisų. Mieli kolegos, mes ką tik įteisinome nereikšmingą pavojų vaiko sveikatai, tai reiškia vieną sulaužytą koją. Dėl šios priežasties, jeigu šis įstatymas bus priimtas, mes rinksime parašus ir bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą, nes ekspertų išaiškinimas yra labai aiškus – negali būti ranguojamas smurtas prieš vaikus, negali būti ranguojamas pavojus, jis yra absoliutus vienetas. Kolegos, šiandien padarėme didžiulę klaidą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, norime replikas išsakyti. M. Puidokas, o po to balsuosime dėl pertraukos. Balsuosime.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tiesų žaviuosi G. Landsbergio sugebėjimu imtis vadovauti Vyriausybei, ne tiktai telkti opoziciją. Aš manau, Vyriausybei vis dar vadovauja premjeras. Taip pat žaviuosi pono A. Syso ir kitų D. Šakalienės rėmėjų pastangomis suklaidinti kitus kolegas Seimo narius. Visų pirma noriu padėkoti visiems kolegoms Seimo nariams, kurie balsavo už šią pataisą, taip pat noriu padėkoti tiems tūkstančiams žmonių, kurie buvo aktyvūs ir palaikė, kad šios pataisos atsirastų Seime, nes būtent dėl to vaikai ir šeimos galės jaustis daug saugesni. Tai ačiū jums visiems už atsakingumą. Dėkui.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Replika po balsavimo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi čia atsirado daug manipuliacijų apie tai, kad mes įteisiname ir nereikšmingą žalą sveikata, ir taip toliau, aš tiesiog paskaitysiu reikšmingos žalos sveikatai apibrėžimą, kuriam mes ką tik pritarėme ir pritarėme be jokių diskusijų. Reikšmingą žalą įstatymo leidėjas apibrėžia kaip „smurto pasekmę, pasireiškiančią vaiko fizinės ar psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu“. Tai yra bet kokį sveikatos sutrikdymą įstatymo leidėjas traktuoja kaip reikšmingą žalą sveikatai, nežiūrėdamas į to sutrikdymo laipsnį. Tai šiuo atveju, net Seimui pritarus minėtai pataisai, iš tikrųjų vaiko apsaugos standartai išlieka labai aukšti ir mes pasakome, kad bet kokia neigiama intervencija į vaiko sveikatą įstatymo leidėjo yra pripažinta kaip reikšminga žala.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – D. Šakalienė ir R. J. Dagys, ir baigiame replikuoti. Balsuosime dėl pasiūlytos pertraukos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai aš tik norėčiau pasakyti, kad, viena vertus, gaila eikvoti energiją melagio ir populisto išsakytoms pastaboms apie mane. Bet iš tiesų tai aš didžiuojuosi, kad mano, D. Šakalienės, pozicija sutampa su Socialinių reikalų ir darbo komiteto pozicija, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija, su Vaiko teisių apsaugos gynimo tarnybų pozicija ir su visomis vaiko teisių apsaugos srityje daugelį metų profesionaliai dirbančiomis organizacijomis. Manau, kad tai kaip tik ir liudija kompetenciją, skirtingai nuo populistinių žaidimų. Dėkui.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – paskutinė replika ir balsuosime dėl pasiūlytos pertraukos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, yra sukelta sumaištis visiškai neįsigilinus, už ką mes balsavome, nes ką mums kolegė M. Navickienė citavo, tai čia būtų tuo atveju, jeigu mes būtume priėmę komiteto kompromisinę formuluotę. Mes dabar dėl jos nebalsavome. Jos tiesiog nėra, nes ją…
PIRMININKĖ. Atsiėmė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …atsiėmė ponas R. Karbauskis ir liko tas tekstas, kuris išvis komiteto nekoreguotas. Iš viso. Dabar, ką mes apibrėžėme, tai ponia A. Širinskienė pacitavo, kai įvedėme apibrėžimą. Apibrėžimas… sveikatai yra labai aiškus ir suprantamas visiems. Jeigu jūs norite įvesti dar kokių nors neapibrėžtų pavojų, dėl kurių galėtume atimti vaikus, tada jūs atsistojate tarp tų organizacijų, kurios yra suinteresuotųjų pusėje, o tėvų organizacijos – 28 tūkst. parašų ir visi kiti mano, kad tokių neapibrėžtų sąvokų šituose įstatymuose neturėtų būti. Todėl mes ir tobulinome apibrėžimą, ir įvedėme čia apibrėžimą. Jis yra pakankamai aiškus ir suprantamas. Jeigu nebūtų to apibrėžimo, tada kolegų nuogąstavimai būtų vietoje, bet dabar jis yra įvestas ir, aišku, visi žino, kas yra reali žala sveikatai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl pasiūlymo daryti pertrauką iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Taip, antru klausimu.
Balsavo 115: už – 47, prieš – 54, susilaikė 11. Pertrauka iki kito posėdžio.
Buvo prašymas pakviesti socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Tokio statutinio punkto nėra, bet paprašyti informacijos Seimo nariai gali, jeigu toks pageidavimas yra. Jeigu ministras yra vietoje, ministras galėtų informuoti Seimą. Ar prašote atskirai balsuoti? (Balsai salėje) Jeigu ministras turės galimybę atvykti ir paaiškinti, jis bus išgirdęs Seimo prašymą. Mes prašymą, ne įpareigojimą, o prašymą perduodame.
Gerbiami kolegos, siūlau dirbti toliau. Lydimųjų teisės aktų priiminėti negalime, visą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir lydimuosius teisės aktus priiminėsime vakariniame posėdyje. Dabar iš karto galbūt nutarkime dėl laiko, nes vakarinio posėdžio 14 valandą prasideda, minutėlę, tuoj atsiverčiame darbotvarkę, Vyriausybės pusvalandis. Galbūt tada po Vyriausybės pusvalandžio? Ar yra kitų pasiūlymų, kada svarstyti? 16 valandą? (Balsai salėje) Nes bus visas paketas projektų (noriu su jumis pasitarti), susijusių su breksitu. Išties labai svarbu.
A. Širinskienė turi pasiūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mes siūlytume 16 valandą, nes šiuo metu ir bandome paskambinti ministrui. Jisai vis vien turi ir susitikimus nukelti, jeigu dar galės, tiesiog gal susirinkime 16 valandą.
PIRMININKĖ. Gerai. Apytikriai sutariame taip, o vėliau vakarinio posėdžio metu, jeigu kas nors keisis, jus informuosime.
12.14 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 19, 21 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208(2) (svarstymas)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208(2). Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Dumbravą perskaityti komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Išmokų vaikams įstatymo nurodytus straipsnius ir pritarė. Komiteto priimtas sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame po svarstymo bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3208(2).
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Godą Ambrasaitę-Balynienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3313 (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, noriu perskaityti balsų skaičiavimo protokolą. Pirmasis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Godą Ambrasaitę-Balynienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduoda 105 biuleteniai, rasti 105, galiojančių – 102, negaliojančių – 3. Už – 95, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Daivą Pranytę-Zalieckienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3314 (priėmimo tęsinys)
Kitas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Daivą Pranytę-Zalieckienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduoda 105 biuleteniai, rasti 105, galiojančių – 102, negaliojančių – 3. Už – 96, prieš – 4, susilaikė 2. Priimta. (Gongas)
12.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254. Pateikimas. Kviečiu ministrą A. Verygą pateikti minėtą įstatymo projektą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jums yra teikiami įstatymo pakeitimai, kurie iš esmės įgyvendina vieną iš Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonių, tai yra priemonė, kuri yra skirta mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimas, kompensuojant visą vaisto kainą ir skatinant racionalų vaistų vartojimą. Tam, kad įgyvendintume šią priemonę, buvo sudaryta darbo grupė iš Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat iš pačios ministerijos atstovų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos ir Vyriausybės atstovų. Darbo grupė, išanalizavusi galiojantį teisinį reglamentavimą, parengė šias įstatymo nuostatos, kurios yra teikiamos jums.
O šio projekto tikslas yra sudaryti sąlygas nemokant paciento priemokos gauti kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytam senatvės pensijos amžiui, arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka pripažintiems neįgaliaisiais asmenims, kurių už praeitą mėnesį gautų socialinio draudimo pensijų kartu su pensijos priemoka, šalpos pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybės pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas ir (ar) draudžiamųjų pajamų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatyme, suma sudaro mažiau nei 95 % praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau šie asmenys yra įvardinami kaip asmenys, gaunantys mažas pajamas).
Asmens pensijų ir kitų draudžiamųjų pajamų dydį siūloma vertinti pagal praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydį, atsižvelgiant į lėšų planavimo poreikį. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 165 tūkst. mažas pajamas gaunančių asmenų ir įgyvendinant šią priemonę yra parengtas projektas, kuris leistų šiai grupei asmenų įsigyti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones be priemokų. Tokios priemokos būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacija apie tai, kad asmuo priklauso mažas pajamas gaunančių asmenų grupei, būtų perduodama elektroniniu būdu, todėl tam, kad tiesiog neužtrauktume tokio darbo medikams ar kitiems specialistams, būtų suprogramuota sąsaja tarp „Sodros“ duomenų bazės ir elektroninės sveikatos duomenų bazės. Duomenys apie mažas pajamas gaunančius asmenis būtų automatiškai perduodami į elektroninę sveikatos sistemą ir pacientui nuvykus į vaistinę vaistinė jau turėtų informaciją apie tai, kad žmogus priklauso tokiai grupei, ir tokiam asmeniui tiek kompensuojami vaistai, tiek medicinos pagalbos priemonės būtų išduodamos be priemokos, kuri šiuo metu paciento yra mokama tiesiog vaistinėje.
Kviesčiau pritarti ir palaikyti, nes tai yra priemonė, kurią jau labai seniai mums rekomenduoja turėti tarptautinės organizacijos. Iš tiesų mes neturėjome susiskaičiavę tokios pacientų grupės. Kviesčiau palaikyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi D. Kaminskas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš ministro norėčiau paklausti. Šis įstatymo pakeitimo projektas yra socialiai orientuotas į mažas pajamas gaunančius žmones su negalia, tai yra išskiriama tik viena grupė žmonių. Aišku, lėšų iš PSDF nereikės, čia biudžeto lėšos. Norėčiau paklausti, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau 2017 metais nutarimu priėmė priemonių planą nelygybei mažinti, praėjo pora metų, kodėl reikėjo tokio ilgo laikotarpio tokiam socialiai orientuotam projektui parengti? Ir dar klausimas, ar, integravus tas sistemas, jos veiks? Nes informacinės technologijos labai problemiškos, sakykime, ir SPBI dabar veikla, „Sodros“. Ar jūs domėjotės, ar iš tikrųjų bus pajėgūs integruoti visą sistemą, kad nestrigtų darbas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, kiekvieną iš tų priemonių, kurios yra Vyriausybės programos priemonių plane, norėtųsi turėti greičiau. Tiesiog pagal kalendorių yra keliaujama iš eilės, kiek spėjama. Ir darbo grupė turėjo išanalizuoti, sužiūrėti, ir kiek asmenų, ir kokį teisinį mechanizmą pritaikyti, galų gale ir pačios sistemos, kaip jūs teisingai klausiate, turi būti parengtos.
Anksčiau tikrai buvo problemų su e. sveikatos ir centrine duomenų baze, reikėjo papildomai serverių nupirkti, įsigyti. Šiandien tų problemų jau yra mažiau. Kiek man teko bendrauti su tais, kurie koordinuoja tą programavimo visą procesą, jų manymu, yra realu integruoti, kad tikrai nestrigtų ir kad veiktų. Kaip veiks, pamatysime. Aišku, kiekvienos sistemos, pradėtos naudoti, matyt, gali teoriškai išaiškėti kokių nors trūkumų, kuriuos paprastai operatyviai programuotojai šalina. Bet šiandien, kiek aš turiu informacijos, yra realu visa tai padaryti, kad sistema funkcionuotų greitai ir neužkrautų gydytojo nereikalingu darbu. Žodžiu, kad viskas vyktų automatiškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi A. Salamakinas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti. Tie numatyti 2,5 mln. bus dengiami iš valstybės biudžeto, bet kaip šitie pinigai bus įkalkuliuojami į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, ten, kur valstybės numatoma draudžiamųjų pinigais drausti? Ir ar nesusidarys tokia situacija, kadangi ir taip trūksta pinigų už valstybės draudžiamuosius, ar vėl nedengsime Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigais? Ar tai bus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kišenės?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ne, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kišenės nebus, nes ir sudėtinga būtų tai padaryti. Yra planuojama, kad biudžetas papildomai skirs tų pinigų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Bet kokiu atveju, kad ir kaip ten atsitiktų, žinau tą diskusiją, kuri seniai tęsiasi, kad iš biudžeto yra nepakankamai skiriama tiems visiems poreikiams tenkinti.
Supraskime, kas atitinka, jeigu mes tokiems žmonės neužtikriname galimybės įsigyti tuos vaistus ar priemones be priemokos, – dalis tų žmonių tiesiog iš viso negali gydytis. Tada jie patiria įvairias komplikacijas, problemas, gulasi į ligoninę, ir ten jau net ir klausimo nėra, iš kur yra dengiami tie gydymo kaštai, tada jau tikrai iš PSDF. Ir galų gale mes vis tiek patiriame didesnes išlaidas, negu galėtume patirti čia, finansuodami net ir tą nedidelę priemoką. Tai santykinai nėra didelės lėšos, ir aš tikiuosi, kad jos atkeliaus mums iš biudžeto į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi J. Olekas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, du trumpi klausimai. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad reikės tik 2,5 mln. eurų metams. Jeigu yra 150 tūkst. ir daugiau tokių žmonių, kuriuos palies, ar neatrodo, kad tai yra labai menka suma?
Ir antras trumpas klausimas, taip pat jūs rašote, kad bus kompensuojamas tik pigiausias kompensuojamasis vaistas. Jeigu jis netiks klientui, ar bus galima prašyti kitų vaistų, ar ne? Ne pigiausių?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau jūsų klausimą. Ačiū. Detaliau pasigilinus, čia mes kalbame net ne apie paties vaisto kainą, kuri ir dabar dažniausiai kompensuojama 100 %, bet apie priemoką, kuri dabar jau tikrai ir nedidelė, ir yra tam tikros lubos nustatytos. Manau, kad ta suma yra ganėtinai realistiška ir tikrai turėtų tų pinigų užtekti.
O vaistas, vėlgi tinka ar netinka, dažniausiai yra susijęs ne su vaisto kaina, bet su pačia medžiaga. Ir jeigu žmogui ji netinkama, gydytojas ir šiandien gali keisti medžiagą, paprastai ir apsisprendžia taip daryti, keisdamas ne kokį nors ten, sakykime, firminį pavadinimą, bet keisdamas pačią veikliąją medžiagą, jeigu ji žmogui netinka. Tai šis mechanizmas niekaip netrukdys to padaryt.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Paskutinė ruošiasi R. Tamašunienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas yra dėl tokių dviejų saugiklių: nepasiturintis žmogus ir pensinis amžius. Bet ar nebūtų teisinga, kad visi nepasiturintys (…), nes žmogui, kuriam liko iki pensinio amžiaus, gal dar sudėtingiau. Jūs pats paminėjote, kiek paskui brangiai kainuoja jo gydymas. Jeigu mes matome, kad yra tokia žmonių grupė, gal čia reikėtų atskirti kaip tik. Jeigu mes kalbame apie tokius pagyvenusius žmones, čia buvo kelios iniciatyvos virš 75-erių, 80 metų ir kita. Bet šiuo atveju, kai kalbame apie nepasiturinčius, gal būtų galima kaip nors dirbant su Socialinės ir darbo apsaugos ministerija, jeigu jau tikrai žmogus papuola į tokią situaciją, tai to amžiaus cenzo nereikėtų taikyti. Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų labai taiklus klausimas. Aš tikrai būčiau šalininkas to, ką jūs sakote. Tiesa, buvo daryta analizė, buvo žiūrėta, kur vis dėlto yra daugiausia tokių žmonių, kurie turi tas mažas pajamas, ir vis dėlto tai yra senatvės pensiją gaunantys žmonės arba neįgalūs asmenys, turintys didelę negalią. Tai dėl to buvo apsispręsta dėl tokios grupės. O ateityje, jei matysime, kad šis mechanizmas gerai funkcionuoja, aš manau, tas grupes bus galima svarstyti ir plėsti. Pažiūrėkime, kaip funkcionuojame, bet iš tiesų nė vienas žmogus dėl savo pajamų neturėtų būti atribotas nuo galimybės gauti gydymą. Tiesiog nuo to pradedame, o paskui, matyt, galėsime galvoti apie plėtrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, paskutinė jūsų frazė daug ką pasako, kad nė vienas žmogus negali būti atribotas dėl savo pajamų nuo galimybės gauti kokybišką gydymą. Jūsų pasiūlymas, įvertinus, kad yra geras… Per siaurai turbūt mes bandome padėti žmonėms, nes vidutinė, ne minimali, bet vidutinė pensija yra 344 eurai, mano vertinimu ir daugelio čia tikriausiai vertinimu, tai nėra tos pajamos, kurios užtikrintų pragyvenimą mėnesiui, ypač pensinio amžiaus žmonėms, kuriems vaistai yra nuolat reikalingi.
Kodėl pasirenkamas toks nedidelis žingsniukas? Mūsų yra užregistruotas pasiūlymas nuo 75 metų kompensuoti visus nuolat vartojamus vaistus, ir reikia atsižvelgti, kad ypač pensinio amžiaus gyventojai savo krepšelio dalį, didelę dalį, atiduoda būtent jūsų kuruojamai sričiai, tai yra vaistams. Kodėl toks būdas, o ne kitoks pasirinktas?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Aišku, kitas variantas yra, kaip jūs sakote, susieti tiesiog su amžiumi ir bandyti kompensuoti viską. Nežinau, kiek tai būtų absoliučiai socialiai teisinga, nes turbūt sutiksime, kad yra pagyvenusių žmonių, kurių pajamos nėra mažos. Aišku, ta grupė, matyt, nebus labai didelė, bet čia šiuo atveju ir buvo būtent ieškoma to socialinio teisingumo siejant su kritiškai žemomis pajamomis. Ir vėlgi, aš dar kartą noriu akcentuoti, čia kalbama apie priemoką už vaistą, nes vaisto absoliuti dauguma… Jau dabar kompensavimo lygis yra pakeltas visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, iki 100 %. Vadinasi, tos diskriminacijos yra vis mažiau ir mažiau, nes anksčiau tikrai buvo nelogiškų dalykų: žmogus negali pasirinkti, kokia liga jam sirgti – ar astma, ar cukriniu diabetu, o vaistų kompensavimo lygiai skiriasi. Dabar jie yra pakelti iki 100 % ir čia yra likusi tiktai vadinamoji vaistinės dalis, tai yra priemokos dalis, kuri neretu atveju iš viso nesiekia ir euro už vieną vaistą, ten yra centai. Bet, aišku, žmogui, kurio pajamos yra kritiškai mažos, tie penki šeši vaistai, kad ir po eurą, gali sudaryti reikšmingas išlaidas, užtai ir buvo sudėliotas toks modelis. O paskui ateityje, kaip ir sakiau, galima galvoti apie plėtrą, jeigu matysime, kad yra daugiau žmonių, kurių neapima toks sprendimas, galėsime tikrai pagalvoti, kaip tą grupę išplėsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. A. Matulas. Prašome.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš noriu priminti, kad 2013 metais Konstitucinis Teismas yra pasakęs, cituosiu ne pažodžiui, bet esmę pasakysiu, kad įmoka į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą gali būti skirtinga, bet turi priklausyti nuo pajamų. Todėl žmonės, daugiau uždirbantys, moka didesnę įmoką į PSDF, bet, ką konstatavo Konstitucinis Teismas, paslaugų lygis turi būti vienodas, nepriklausomai nuo to, kokią įmoką moka.
Šiuo atveju mes siūlome daliai, jau, rodos, 21-ai grupei žmonių daryti išimtis iš esmės PSDF biudžeto sąskaita, nes kalbame apie tai, kad 2,5 mln. turės kompensuoti valstybės biudžetas, tai yra teisinga, bet žiūrėkite, kokia reali situacija. Mes ne taip seniai svarstėme biudžetą, valstybė pavedė vykdyti įvairių funkcijų Privalomojo sveikatos draudimo fondui už 152 mln. 218 tūkst., o skyrė 36,4 mln. Per tą laikotarpį šiais metais mes priėmėme dar įstatymą, pagal kurį kalinius gydysime nemokamai, ir tai kainuos ne vieną milijoną, dabar svarstome įstatymo projektą dėl perkeliamų asmenų, kad jie bus gydomi nemokamai iš PSDF biudžeto, ką turi kompensuoti valstybės biudžetas, tai iš esmės jau susidaro suma, viršijanti 160 mln., o skiriama 136. Tai tie du su puse milijono, beveik esu įsitikinęs, nes ministerija yra labai pasyvi ir iš biudžeto neišsireikalauja, vėlgi kris ant mūsų visų PSDF mokėtojų lėšų.
Mano manymu, idėja galbūt yra teisinga, bet tame fone, kada žmonės yra verčiami gydytis pigiausiu vaistu, nors tą pačią veikliąją medžiagą turi skirtingas modernesnis vaistas, jų terapinis poveikis yra skirtingas… Dabar kelis kartus atidėliojama ta tvarka, vieną kartą atsižvelgiant į savivaldybės rinkimus, dabar jau į Prezidento rinkimus…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir numatomą Konstitucinio Teismo posėdį. Aš iš esmės pritariu, kolegos, bet reikėtų pabaigti ir išsireikalauti iš Vyriausybės šitas lėšas, nes kitaip nukentės visi žmonės.
PIRMININKĖ. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame po pateikimo dėl Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kitų pasiūlymų negirdžiu. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Pritariame. Dėkoju.
12.34 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 58 ir 60 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3274 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 58 ir 60 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3274. Kviečiu R. Sinkevičių. Pateikimo tęsinys. Buvome paskelbę pagal protokolą tik pavadinimą ir R. Sinkevičius nespėjo pateikti. Maloniai prašome tai padaryti dabar.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetui pagal Statutą pavesta nagrinėti energetikos klausimus, tačiau atsinaujinančių energijos išteklių klausimai yra nagrinėjami pagal Statutą, kaip yra numatyta, pagal Aplinkos apsaugos komiteto kompetenciją. Aš galvoju, kad toks dvigubas išskaidymas: dalis energetikos klausimų – Ekonomikos komitete, dalis – Aplinkos apsaugos komitete, nėra teisingas būdas vykdyti vienodą politiką ir vienodai įgyvendinti bendrą Nacionalinę energetikos strategiją, kurią Seimas yra priėmęs. Ekonomikos komiteto nariai kolektyviai teikia pasiūlymą papildyti Seimo statutą ir pavesti Ekonomikos komitetui nagrinėti atsinaujinančių energijos išteklių klausimus, kadangi tai ir rinkos reguliavimo, ir kompensavimo, ir panašiai, ir panašiai klausimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti net devyni Seimo nariai. A. Salamakinas. Ruošiasi L. Balsys.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas pirmininke, mes abudu turbūt gerai prisimename (ne pirmą kadenciją) to įstatymo priėmimo, po to funkcijų atidalinimo klausimus ir buvo nutarta atiduoti Aplinkos apsaugos komitetui, nes tas komitetas tą įstatymą priiminėjo užpraeitą kadenciją. Bet praeitą kadenciją man, kaip buvusiam pirmininkui, teko patirti kitą pusę – irgi kai kurie Seimo nariai labai spaudė, kad būtų atiduota Ekonomikos komitetui. Aš nesakau, ar tai gerai, ar blogai, tačiau aš supratau, kad šitos funkcijos vaikšto pagal kai kurių Seimo narių buvimą kai kuriame komitete. Šią kadenciją aš girdžiu, kad jau reikia palikti Aplinkos apsaugos komitete. Jeigu tie Seimo nariai, kurie labai suinteresuoti šitų funkcijų kuravimu, pereis į Kultūros komitetą, ar mes ten kelsime ir šitą funkciją, ar vis dėlto paliksime pagal protą?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš nesakau, kad klausimas yra absoliučiai vienareikšmiškas. Aš manau, kad tik du komitetai galėtų užsiimti atsinaujinančių energijos išteklių klausimų kuravimu. Tačiau, jeigu jau taip žiūrėtume, būtų gerai, kad būtų bendra komitetų politika. Jeigu taip reikėtų ir Seimas apsispręstų, galbūt visus energetikos klausimus reikėtų atiduoti Aplinkos apsaugos komiteto dispozicijai ir Ekonomikos komitetas su tuo sutiktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Balsys. Ruošiasi V. Poderys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nežinau, ar jūs teisingai… ar jūs skaitėte, kas parašyta Statute apie Ekonomikos komiteto veiklos kryptis. Ten parašyta, kad energetika priskiriama tiek, kiek kalbama apie valstybinį reguliavimą energetikos ir kitose srityse. Prie Aplinkos apsaugos komiteto parašyta – tiesiogiai kuruojama sritis. Bet mano klausimas ne tas.
Jūs atveriate savotišką Pandoros skrynią kaitalioti komitetų kompetencijas. Pavyzdžiui, kaip manote, ar nebūtų tikslinga valstybės turto valdymo klausimus iš Ekonomikos komiteto atiduoti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, nes čia visiškai ne jūsų komiteto, man rodos, kompetencija?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Jeigu tiktai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pageidautų to, nebūtų jokio prieštaravimo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys. Ruošiasi S. Gentvilas. V. Poderio… Yra. Atsiprašome. Kažkaip neįsijungė mikrofonas. Dabar prašome klausti.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū komiteto pirmininkui už pateikimą. Labai norėtųsi, kad šis įstatymo projektas nebūtų suprantamas kaip koks nors galių žaidimas ar koks žaidimas tarp asmenų. Esmė turbūt yra ta, kad pagal dabartinę Energetikos strategijos esmę ir prasmę žalioji energetika yra esminė energetikos dalis ir dėl to būtų absoliučiai nelogiška ir kvaila, jeigu Ekonomikos komitetas būtų atsakingas už energetiką, o už esminę energetikos dalį – Aplinkos apsaugos komitetas. Todėl aš labai palaikau jūsų mintį, kad reikia atiduoti į vieno komiteto rankas, įtakai. Be abejo, jeigu jau taip būtų, kad būtų apsispręsta dėl Aplinkos apsaugos komiteto, kad jam liktų, turbūt turėtume kelti klausimą, kad visa energetika tada turi pereiti į Aplinkos apsaugos komiteto rankas, kas, manau, būtų visiškai neprotinga.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš palaikau gerbiamo Energetikos komisijos pirmininko išsakytas mintis. Čia klausimas nebuvo suformuluotas, bet pati palaikymo idėja, man atrodo, teisinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi K. Mažeika.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Rimantai, aš suprantu, kad 3,5 mėnesio neturint aplinkos ministro Specialiosios klimato kaitos programos pinigai buvo panaudoti ne klimato kaitai, o mokytojų atlyginimams. Dabar matome dar vieną kompetencijos sektorių atkandant, bet ar čia nebūtų atsakymas, kad gal taip nesielkime, pavyzdžiui, kaip gerbiamasis premjeras nusprendė vis dėlto nejungti dviejų ministerijų – Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos, nes pamatė perspektyvų kandidatą į aplinkos ministrus. Šiandien ryte paduota Prezidentei kandidatūra. Gal vis dėlto nenukandžiokime visiškai Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos komiteto kompetencijų, kai jau turime kandidatą į aplinkos ministrus? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Tarp ministerijų kompetencijos nėra kaip nors perskirstomos, tiesą sakant, o tarp komitetų, na, mūsų toks pasiūlymas ir tas pasiūlymas išplaukia ne iš kokių nors asmeninių paskatų ar dar ko nors, tai yra kolektyvinis Ekonomikos komiteto narių sprendimas, kuris buvo priimtas teikti tokį pasiūlymą vieningai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Skardžius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pristatėte argumentus, bet norėčiau paklausti. Jūs turbūt komitete svarstėte tą gerąją ir blogąją patirtį kitų Europos Sąjungos šalių, galbūt galite įvardinti keletą tų pavyzdžių, kur yra tas modelis, kaip jūs teigiate, ir koks tose šalyse padarytas proveržis ar kuo tai yra geriau nei dabar pas mus? Ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Specialiai nagrinėti kitų šalių patirties tokiu smulkiu klausimu tiesiog nebuvo galimybės ir nebuvo didelio poreikio. Aš manau, kad tas klausimas vieningos energetinės strategijos įgyvendinimo ir Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai didinti energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių išlieka aktualus ir skatinimo, ir rinkos priemonės kaip tik yra labiau būdingos Ekonomikos komiteto sprendimams nei Aplinkos apsaugos komiteto. Toks mūsų požiūris.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, komiteto pirmininke, išties atsinaujinanti energetika taip pat susijusi su Europos Sąjungos vykdoma klimato kaitos politika ir be išimties ministerijos daugelio Europos Sąjungos valstybių – Italijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos – taip pat šią sritį priskiria Aplinkos ministerijos sričiai, nes tradicinė energetika būtent ir yra didžiausia teršėja, prieš kurią nukreipta Europos Sąjungos klimato kaitos programa. Dabar, sakykime, galbūt yra noras paimti kuruoti šią sritį turbūt į Energetikos ministeriją, į Ekonomikos komitetą, nors komitetas turi be galo daug sričių ir neaprėpia, tiesiog tam, kad būtų sužlugdyta klimato kaitos programa ir turbūt…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …turėti viską vienoje saujoje. Ar čia nėra tas tikslas, gerbiamas pirmininke?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Žiūrėkite, jūs įvardinote, kad didžiausias aplinkos teršėjas energetikoje yra transportas, pramonė ir kita veikla, galbūt tada visą energetiką ir reikia perkelti į Aplinkos apsaugos komitetą ir nagrinėti ten tuos klausimus, jeigu jūs įžiūrite šitaip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Na, po kolegos A. Skardžiaus pasisakymo esu priblokštas. Mano buvęs pavaduotojas Ekonomikos komitete, kai buvau pirmininku, lygiai prieš trejus, ketverius metus buvo didžiausias iniciatorius ir autorius Statuto pataisos iš Aplinkos apsaugos komiteto perduoti Ekonomikos komitetui. Klausausi, nesuprantu, kas čia darosi? Klausykite, mieli kolegos, jeigu mūsų klausosi žmonės ir turi šiokią tokią atmintį, kas buvo prieš trejus, prieš ketverius metus, tai ne veltui jie mus melagiais ir vadina. Laikykimės savo principų. Tikrai, žinokite, aš esu pritrenktas, net klausimo negaliu suformuluoti išgirdęs tai, ką dabar išgirdau. Jeigu mes taip keičiame nuomones, taip ir įstatymai mūsų yra priimami. Aš iš tikrųjų pritariu ir palaikau.
Gerbiamam pirmininkui aš tokį klausimą turiu. Kaip jūs įsivaizduojate šito projekto arba tam tikrų nuostatų įgyvendinimą, nes reikės Ekonomikos komitete specialistų? Toje vietoje ar yra planuota, ar yra šnekėta su kanclere, kad iš Aplinkos apsaugos komiteto būtų galima paimti biuro darbuotoją, patarėją, kuri kuruotų šitą klausimą?
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū už palaikymą. Pasaulis nestovi vietoje, taip pat ir žmonių nuomonės nebūna vienodos skirtingais laiko tarpais. O šiaip dėl patarėjo atsiradimo ar panašiai, čia yra daugiau techninis klausimas, kuris, matyt, turi galimybę būti išspręstas, kartu ir pasitelkiant, jeigu reikėtų, Seimo valdybą, kurios narys jūs esate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, motyvai po pateikimo. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, pritarę šiai Statuto pataisai, mes prisidėtume prie energetikos klausimų svarstymo sistemiškumo. Dabar dažniausiai, kai ateina paketas, tai yra Energetikos įstatymas, Elektros energetikos, Atsinaujinančių išteklių ir kai kurie kiti, vienas projektas iš to paketo nukeliauja į vieną komitetą, visi kiti į kitą. Ir tada pati sistema stringa.
Manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, visada galėtų dėl atsinaujinančių išteklių projektų savo kietą poziciją išsakyti. O Ekonomikos komitetui liktų galimybė, viską sistemiškai matant, neiškrentant ir atsinaujinančiai energetikai, viską racionaliau spręsti. Aš siūlau nežiūrėti į šitą pasiūlymą, kad iš Aplinkos apsaugos komiteto, kuriam vadovauja valstietis, norima atimti ir atiduoti kitam komitetui, kuriam vadovauja socialdarbietis, kad nebūtų toks – iš vienos frakcijos kaip ir atima grobį, kitai atiduoda. Tai būtų tikrai neteisingas požiūris. Aš kviečiu palaikyti šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai siūlau nepalaikyti šito siūlymo ir palikti atsinaujinančią energetiką Aplinkos apsaugos komiteto kompetencijai. Toks siūlymas jau buvo 2016 metais, jeigu atsimenate. Ir tuo metu nusprendėme, kad nereikia atimti iš Aplinkos apsaugos komiteto atsinaujinančios energetikos kompetencijos. Niekas nuo to laiko nepasikeitė. Manau, argumentai tie patys, nes kas gerai veikia, to nereikia keisti.
O Aplinkos apsaugos komitetas atsinaujinančios energetikos srityje veikia labai gerai. Būtent šiame komitete buvo sukurtas Atsinaujinančios energetikos įstatymas, kuris buvo viešai diskutuotas ir dabar tikrai puikiai veikia. Būtent Aplinkos apsaugos komitete gimė ir buvo įteisinta gaminančio vartotojo kategorija ir tai atvėrė kelią masiškam atsinaujinančios energetikos naudojimui piliečių lygmeniu. Visa tai kilo iš Aplinkos apsaugos komiteto.
Kitas dalykas, čia manoma, siūloma, motyvuojama, kad energetika yra vienas dalykas ir turi būti vienas komitetas. Žinote, Afrikoje masajų gentis mano ir laikosi tvirto tikėjimo, kad visos pasaulio karvės priklauso masajams. Bet tai nereiškia, kad taip iš tikrųjų yra ir taip turi būti. Kitos tautos mano kitaip, kad karvės gali priklausyti ne tik masajams. Šiuo atveju Ekonomikos komiteto nuostatos man primena masajų genties tikėjimą.
Aplinkos apsaugos komiteto kuravimo sritis, viena iš svarbiausių, yra klimato kaita ir su tuo susijusios Europos Sąjungos direktyvos. Nuo klimato kaitos atsinaujinančios energetikos dalykai yra neatsiejami. Jeigu mes dabar perkelsime šitą klausimą į Ekonomikos komitetą, kuris atlieka bendrąjį energetikos klausimų kuravimą, Statute aiškiai parašyta, valstybės reguliavimo…
PIRMININKĖ. Dėkojame.
L. BALSYS (LSDPF). …apimtimi, tai mes tiesiog sužlugdysime klimato kaitos visą įstatymdavystę. Kitas dalykas, būtent dėl to…
PIRMININKĖ. Laikas.
L. BALSYS (LSDPF). …reikia palaikyti takoskyrą tarp tradicinių išteklių ir atsinaujinančių, kaip yra kitose šalyse – Italijoje, Prancūzijoje, ir mums čia nereikia išradinėti dviračio. Dar sykį raginu nepritarti ir to, kas gerai veikia, nedraskyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Seimo statuto 58 ir 60 straipsnių pakeitimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: 36 – už, prieš – 9, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti bendru sutarimu? Yra skirtingi pasiūlymai. Kas už grąžinimą tobulinti, spaudžia mygtuką „už“, kas, kad atmestume – mygtukas „prieš“.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 55, prieš – 28. Grąžiname tobulinti.
12.51 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 5, 15, 17, 20, 30, 32 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3099, Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 29, 45, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3100 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, maloniu pranešėjo prašymu, o šiuo atveju labai maloniai kviečiu A. Palionį prašyti ir leisti pateikti rezervinį 3.1 ir 3.2 klausimą – Centrinių kredito unijų įstatymo ir Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai trumpai ir greitai. 2016 m. birželio 30 d. Seimas pritarė naujai Centrinių kredito unijų įstatymo redakcijai ir Kredito unijų finansinės grupės įstatymui. Ir įsigaliojusius šiems teisės aktams, pradėjus reguliavimo nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo kai kurių kredito unijų ir centrinės kredito unijos veiklos aspektų. Jų teisinį reguliavimą ir siūlome pakeisti.
Vienas iš siūlymų būtų įteisinti galimybę kredito unijai vidaus audito tarnybos funkcijos vykdymą pavesti atlikti centrinei kredito unijai, kurios nariai jie yra. Taip pat siūlome tokį pakeitimą: nustatoma detali ir aiški pajinių įnašų grąžinimo tvarka. Skatindami vienodų organų darbo reglamento tvirtinimo tvarką, siūlome papildyti Centrinių kredito unijų įstatymą nustatant, kad valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Siekiant pašalinti Centrinių kredito unijų įstatymo nuostatų neatitikimus, tikslinga pakeisti įstatymo nuostatas, kad eilinis visuotinis narių susirinkimas būtų šaukiamas ir sprendimas dėl pelno paskirstymo būtų priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jeigu valstybė yra centrinės kredito unijos narė dėl laikinos valstybės pagalbos centrinei kredito unijai suteikimo, prasminga leisti lankstesnį valstybės pasitraukimo mechanizmą.
Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūlome Centrinių kredito unijų įstatymą papildyti nuostata, kuri priežiūros institucijai, tai yra Lietuvos bankui, suteiktų įgaliojimą priimti centrinės kredito unijos finansinės grupės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą reglamentuojantį teisės aktą. Taip pat siūlome pakeitimus leisti kredito unijoms išsaugoti ir organizuojamos, ir reorganizavime dalyvaujančios kredito unijos narius tuo atveju, jeigu jos yra besiribojančios savivaldybės teritorijose.
Atsižvelgiant į tai, kad bankai, įvertinę riziką, skolina pasirinkdami užtikrinimo priemones savo nuožiūra, siektina praplėsti tinkamų skolinimų užtikrinimo priemonių sąrašą ir kredito unijoms, kai jos skolina ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui. Taip pat atsižvelgdami į tai, kad kredito unija audituojama kaip centrinės kredito unijos finansinės grupės narė, siūlome panaikinti kredito unijoms prievolę atskirai audituoti metinius finansinius ataskaitų rinkinius. Trumpai būtų tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs labai išsamiai pateikėte, niekas nenori paklausti. Gerbiami kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime pritarti. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomas nėra numatytas. Ar yra kokių pasiūlymų? Nėra. Pritariame. Siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Dėkoju.
12.54 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jadvygos Šibirkštienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-74) priėmimas
Manau, kad visada pasiruošęs P. Čimbaras. Rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jadvygos Šibirkštienės peticijos“.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų kovo 13 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo J. Šibirkštienės peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktus du pasiūlymus, tai yra pakeisti įstatymus ir nustatyti, kad labai maži nameliai būtų išregistruoti iš Registro centro duomenų bazės.
Ir antras pasiūlymas, kad šiukšlių ir turto mokesčiu būtų apmokestinti tik tie sodininkai, kurie turi gyvenamuosius sodo namus ir ten gyvena bei naudojasi šiukšlių konteineriais.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Aplinkos, Teisingumo ministerijų pateiktas nuomones, komisijos posėdyje pateiktus Aplinkos ministerijos atstovo paaiškinimus ir manydama, kad teisės aktuose įtvirtinti nekilnojamojo daikto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro pagrindai yra pakankami, taip pat, kad teisės aktuose ir šiuo metu sudarytos pakankamos teisinės galimybės savivaldybėms objektyviai išskirti skirtingas atliekų turėtojų grupes, įskaitant sodų paskirties pastatus eksploatuojančius atliekų turėtojus, ir nustatyti įmoką pagal konkrečiame nekilnojamojo turto objekte galintį susidaryti atliekų kiekį. Taip pat savivaldybės turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos už komunalines atliekas dydžius bei lengvatas, įvertinus aplinkybes, susijusias su naudojimusi nekilnojamuoju turtu, kaip to ir prašo pareiškėja.
Tačiau būtina pažymėti, kad savivaldybės teisė nustatyti vietinės rinkliavos lengvatą nėra absoliuti. Savivaldybės joms suteikta teise nustatyti vietinių rinkliavų lengvatas turi naudotis įstatymų nustatytose ribose. Rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą lengvatų taikymo kriterijai turi būti pagrįsti ir neprieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, kuriuose nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių, ir teikti jiems privilegijų. Atsižvelgiant… prašau jūsų pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjos peticijoje pateiktus šiuos du konkrečius pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijos siūlymui atmesti J. Šibirkštienės peticiją. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Registruojamės ir baigsime rytinį posėdį.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
Dėkojame už darbą. Rytinį posėdį baigėme. Susitiksime 14 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.