LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8, 711 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIIP-495)
2017 m. balandžio 19 d. Nr. 102-P-13
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.
Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, patarėjas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: patarėjai Paulius Veršekys, Svetlana Zamara, Generalinės prokuratūros atstovas Arūnas Verenius, Nacionalinės teismų administracijos atstovė Ligita Velykienė, Ūkio ministerijos atstovė Laura Kirelevičiūtė, Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Marozas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28 |
1 |
4 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu BPK 8 straipsnį papildančia nauja 4 dalimi siekiama užtikrinti lietuvių kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo teisę jam suprantama kalba bendrauti su gynėju. Siūloma šios teisės užtikrinimui garantuoti vertėjo dalyvavimą. Pažymėtina, kad advokato ir jo kliento santykiai turi specifinių bruožų, kurių pagrindu advokatas įpareigojamas neatskleisti kliento jam patikėtos paslapties. Advokato pareiga neatskleisti kliento paslapties nustatyta Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, jog pritarus teikiamai pataisai, advokatui būtų nepagrįstai perkelta trečiajam asmeniui (šiuo atveju vertėjui) pateiktos paslapties neatskleidimo našta. |
Nepritarti |
Pastaba ginčijamos Direktyvos nuostatos. Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje aiškiai nurodyta, kad Lietuva netinkamai įgyvendino Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigojo sukurti minėtą normą BPK, todėl šios nuostatos įtraukimas į BPK 8 straipsnį nekvestionuotinas. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, BPK projekto nuostata formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai. Atitinkami BPK siūlomas įtariamojo/kaltinamojo ir jo gynėjo bendravimo vertimo žodžiu mechanizmas jau įtvirtintas minėtame įstatyme (t. y. užtikrinamas antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bendravimo su pareiškėjais vertimas žodžiu, jeigu advokatui neįmanoma bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba) bei yra praktiškai sėkmingai taikomas, teikiant pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Be to, priešingai nei teigiama, gynėjo pareiga neatskleisti jam patikėtos kliento paslapties nėra perkeliama vertėjui ir išlieka bei pirmiausiai adresuojama pačiam gynėjui. Tuo tarpu vertėjas tiesiog įpareigojamas gerbti tokio įtariamojo ar kaltinamojo ir gynėjo bendravimo konfidencialumą ir neatskleisti aplinkybių, kurias vertėjas sužinojo atlikdamas savo tiesiogines darbines funkcijas – t. y. užtikrindamas gynėjo ir įtariamojo ar kaltinamojo bendravimo vertimą. Siekiant veiksmingai garantuoti įtariamajam ar kaltinamajam jo pamatinę teisę suprasti vykstantį baudžiamąjį procesą ir tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokio pobūdžio įpareigojimas vertėjui vertintinas kaip racionalus ir proporcingas. |
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28 |
1 |
5 |
|
2. Teikiamu projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam ar jų gynėjui numatyti teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad minėti asmenys įstatyme numatytiems subjektams gali pateikti prašymus dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo. Nors įstatymo projekte yra numatytas kriterijus, kuriuo remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas priima sprendimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau, manytina, kad jis yra nekonkretus ir suteikia pareigūnams pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl prašymo pagrįstumo. Kita vertus, toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų priimti teigiamą sprendimą dėl prašymo išversti bet kokį dokumentą ar kelis dokumentus. Pastebėtina, kad jeigu tam tikras dokumentas yra baudžiamosios bylos medžiagoje, reiškia, kad jis yra reikšmingas baudžiamajai bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog klausimą dėl vertimo pagrįstumo sprendžiančiam subjektui gali būti sudėtinga paneigti prašomo dokumento vertimo būtinumą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, siekiant, kad jie tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.
|
Pritarti |
BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostata įgyvendina Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje išdėstytus nurodymus šį Direktyvoje nurodytą mechanizmą aiškiai įtvirtinti BPK. Pažymėtina, kad minėta Direktyvos nuostata yra suformuluota gana plačiai ir leidžia bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu įtariamajam ar kaltinamajam kreiptis dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo ir teisėsaugos institucijos ar teismas kiekvienu tokiu atveju turi spręsti dėl šių prašomų dokumentų vertimo raštu poreikio, t. y. spręsti ar dokumentas irgi laikytinas esminiu Direktyvos kontekste. Direktyvos nuostata iš esmės ribojama tik reikalavimu, kad įtariamojo ar kaltinamojo prašymas būtų motyvuotas (Direktyvos preambulės 30 punkte papildomai nurodytas tikslas šiuo vertimu užtikrinti proceso teisingumą). Tuo tarpu, BPK projektu, perkeliant minėtus Direktyvos ir Europos Komisijos reikalavimus, siekiama papildomais proporcingais ir Direktyvai neprieštaraujančiais kriterijais ir saugikliais kiek švelninti minėtus reikalavimus, t. y. a) papildomai nurodoma, kad gali būti verčiami tiek tokie bylos dokumentai, su kuriais su kuriais BPK nustatyta tvarka įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę susipažinti; b) nurodoma, kad gali būti verčiamos tik dokumento reikalingos dalys (o ne visas dokumentas); c) nurodomi kriterijai, kada toks prašymas gali būti (o ne privalo) tenkinamas ir pan. Kita vertus, siekiant išvengti įspūdžio, kad BPK projekto nuostatos imperatyviai nurodo, kokiais atvejais pareigūnas ar teismas privalo pateiktą prašymą tenkinti, ar kitais būdais neleistinai riboja pareigūnų diskreciją priimti tinkamą sprendimą, siūloma patikslinti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalį, nurodant prašymo pateikimo (o ne prašymo tenkinimo) kriterijus, t. y. labiau detalizuoti Direktyvoje nurodytą įtariamojo/kaltinamojo pareigą teikti tik tinkamai motyvuotus prašymus, taip paliekant pareigūnams teisę laisvai spręsti dėl prašymo pagrįstumo ir jo tenkinimo, taip pat, kad išvardytiems asmenims būtų užtikrinta teisė į gynybą, gali prašyti ir kitų, svarbių dokumentų vertimo: 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba <...> 5. <...> Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka. <...>“ |
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-28 |
1 |
5 |
|
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotės gramatinė raiška suponuoja, jog prašymą gali teikti ir gynėjas, nemokantis lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į tai, keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti - vietoje žodžių „jų gynėjas“ įrašant žodžius „tokio asmens gynėjas“. |
Pritarti |
BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalis patikslinta pagal Teisės departamento pastabą.
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4. Eil. 5. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos advokatūra 2017-04-10 |
1 |
|
|
1. Visų pirma, manytina, kad Projekto 1 straipsniu siūlomame keisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8 straipsnyje išdėstytos nuostatos nėra tarpusavyje suderintos. Štai BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamąjį procesą vykdantys subjektai per įmanomai trumpiausią laiką privalo nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, taip pat kiti proceso dalyviai moka lietuvių kalbą ir t.t., Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau - Direktyva) siekiama nustatyti ir užtikrinti minimalias asmenų, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, teises ir laisves, tuo tarpu Projektu siūloma BPK 8 straipsnio 2 dalis šį sąrašą išplečia naudojant „kitų proceso dalyvių“ sąvoką. Savo ruožtu tai leidžia manyti, kad ir, pvz., nukentėjusysis gali naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis kaip ir, pvz., įtariamasis, kuris nemoka proceso kalbos. Pažymėtina, kad kitos Projektu keičiamos BPK 8 straipsnio dalys, t. y. naujos 4 ir 5 dalys reglamentuoja tik įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo, tačiau ne „kitų proceso dalyvių“ procesines garantijas. Manytina, kad proceso kalbos principo suteikiamas garantijas reiktų diferencijuoti asmenims, kurių atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, ir asmenims, kurie yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projektu siūlomoje naujoje BPK 2 dalyje yra pagrįstai numatyta, kad joje įtvirtintos garantijos taikomos ir „kitiems proceso dalyviams“.
Kita vertus, lieka neaišku, kodėl Projektu siūlomos BPK 8 straipsnyje numatytos garantijos netaikomos išteisintojo bei asmens, kuriam byla yra nutraukta, atžvilgiu. Atrodytų, kad šiuos proceso dalyvius galėtų apimti Projektu siūloma naujoji BPK 8 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti „kitų proceso dalyvių“ sąvoką, tačiau to paties negalima pasakyti apie Projektu siūlomas naująsias BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalis, kuriose „kitų proceso dalyvių“ sąvoka nėra vartojama. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Projekte siūlomose BPK 8 straipsnio naujose dalyse įtvirtintos garantijos neturėtų būti taikomos, be kita ko, ir išteisintajam bei asmeniui, kuriam byla yra nutraukta. |
Nepritarti |
BPK projektu keičiamame BPK 8 straipsnyje proceso kalbos principo suteikiamos garantijos yra tinkamai diferencijuotos skirtingiems proceso dalyviams. Be to, BPK projektu ir nesiekiama iš esmės keisti galiojančiame BPK 8 straipsnyje jau įtvirtintą diferencijavimą, taip pat nėra siekiama ir visiems proceso dalyviams numatyti analogiškas galimybes naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis. Tuo tarpu BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje, nepaisant to, kad Direktyvos nuostatos skirtos tik įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, papildomai nurodomi ir „kiti proceso dalyviai“ (t. y. normoje nurodomi visi baudžiamojo proceso dalyviai), kadangi šie (visi) proceso dalyviai (o ne tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji) yra jau dabar nurodyti galiojančiame BPK 8 straipsnyje (ir jau šiuo metu naudojasi atitinkamomis straipsnyje nurodytomis garantijomis), t. y. 8 straipsnio 2 dalyje – „lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams“, 3 dalyje – „įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams“, 4 dalyje – „lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui“. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame BPK 8 straipsnyje nurodytos vertimo garantijos skirtos ne tik įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams, BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje siūloma bendra norma, skirta teisėsaugos institucijų ar teismo pareigai nustatyti (išsiaiškinti) ar visi šie asmenys, kurie naudosis BPK 8 straipsnyje nurodytomis garantijomis, iš tikrųjų moka proceso kalbą, taip pat turėtų būti skirta ir kitiems proceso dalyviams (jau nurodytiems BPK 8 straipsnyje).
BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse (šalia nuteistojo) buvo papildytos ir išteisintuoju. Kartu pažymėtina, kad asmens, kuriam byla yra nutraukta, nurodymas BPK 8 straipsnio normoje nėra būtinas ar tikslingas, kadangi šis proceso dalyvis BPK normose, įskaitant ir jam pritaikomas bendrojo pobūdžio nuostatas (garantijas), nėra išskiriamas ir/ar atskirai nurodomas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomi visi pagrindiniai kasacinio proceso dalyviai (t. y. nuteistasis ir išteisintasis) bei vadovaujantis BPK normų sisteminiu aiškinimu, ir be atskiro šių kasacinio proceso dalyvių išskyrimo BPK normoje akivaizdu (kaip ir visais kitais BPK analogiškais atvejais, kur šis proceso dalyvis, siekiant užtikrinti juridinės technikos glaustumą, nėra atskirai paminėtas), kad Įstatymo projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos garantijos taip pat pritaikomos ir asmeniui, kuriam byla yra nutraukta. |
2. |
Lietuvos advokatūra 2017-04-10 |
1 |
2 |
|
Antra, manytina, kad Projektu siūlomoje naujoje BPK 8 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „per įmanomai trumpiausią laiką“ sukuria teisinį neapibrėžtumą, kadangi nėra aiškus proceso dalyvio teisės į BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatytas garantijas atsiradimo momentas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aptariamoje BPK 8 straipsnio 2 dalyje numatyta sąvoka neturėtų būti tikslinama, pavyzdžiui, ją susiejant su dabar galiojančio BPK 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. |
Nepritarti |
Direktyvos nuostatos nenumato (ir neįpareigoja valstybių narių nacionalinėje teisėje įtvirtinti) teisės į vertėją privalomų atsiradimo (užtikrinimo) momentų, o tiesiog nurodo, kad valstybės narės, asmeniui tapus įtariamuoju ar kaltinamuoju, be nepagrįsto delsimo (pvz., nuo pirmo kontakto su pareigūnais ar tesimu ar pan.) yra įpareigojamos nustatyti, ar įtariamieji/kaltinamieji moka baudžiamojo proceso kalbą ir ar jiems reikalinga vertėjo pagalba (Direktyvos 2 straipsnio 4 dalis), o, jeigu nustatoma, kad proceso dalyvis proceso kalbos nesupranta, jam vertėjas nedelsiant (t. y. nuo praktiškai įmanomai anksčiausio momento) turėtų būti užtikrinamas (Direktyvos 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, BPK nėra reikalo įtvirtinti privalomus teisės į vertėją atsiradimo momentus ir juolab netikslinga juos sieti su teisės į gynėją užtikrinimo privalomais momentais. Be to, reiktų turėti omeny ir tai, kad Įstatymo projektu keičiamo BPK 8 straipsnio nauja 2 dalis yra taikoma ne tik įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams (pvz., nukentėjusiems), kuriems nei sulaikymas, nei apklausos gali būti visiškai neaktualūs. Manytina, kad itin plačiai BPK vartojama (pvz., BPK 2 str., 44 str. 5 d., 60 str. 3 d., 127 str. 7 d., 140 str. 3 d ir 5 d., 172 str. 3 d., 178 str. 3 d., 302 str. 4 d. ir pan.) formuluotė – per įmanomai trumpiausią laiką, skirta panašaus pobūdžio laiko terminams BPK apibrėžti, šiuo aspektu yra tinkama ir visiškai pakankama. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-12 |
* |
|
|
DĖL IŠVADŲ PATEIKIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-495 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8; 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-495 (toliau - Projektas). Susipažinę su Projektu, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. |
Atsižvelgti |
|
2. |
Generalinė prokuratūra 2017-04-10 |
1 |
4 |
|
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-495 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 8 straipsnio, 711 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio 3 punkto pakeitimo įgyvendinant 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL 2010 L 280, p. 1) nuostatas. Pastebėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje, kuriuo keičiamas BPK 8 straipsnis, papildant jį 4 dalimi, turėtų būti konkrečiai apibrėžta, kuri institucija (ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, teismai ar kitos įstaigos) turi užtikrinti vertimą žodžiu, kai gynėjas bendrauja su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju, kurie yra sulaikyti ar laikomi suimti. Pavyzdžiui, pagal teikiamą aptariamos BPK normos formuluotę nėra aišku, kuri institucija turi užtikrinti vertėjo dalyvavimą, kai gynėjai, naudodamiesi BPK 48 straipsnyje 1 dalies 3 punkte numatyta teise, norės bendrauti be pašaliečių su sulaikytu ar suimtu įtariamuoju, kuris nemoka lietuvių kalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad vertėjo dalyvavimas tais atvejais, kai su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, ar jie dalyvauja teismo procese, yra aiškiai reglamentuotas BPK.
|
Nepritarti |
Pažymėtina, kad BPK projekto BPK 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta bendro pobūdžio nuostata, kuri savo turiniu atitinka Direktyvos reikalavimus ir formuojama analogiškai BPK projekto nuostatai (be to, formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai). Jos detalizavimas ar priderinimas prie kiekvienos galimos praktinės situacijos ir neturi būti daromas (pvz., galiojančio BPK 8 straipsnio 2 dalies bendro pobūdžio norma analogišku aspektu nėra detalizuojama, o tiesiog numato bendro pobūdžio vertimo žodžiu garantiją). Tuo tarpu kiekvieno atskiro konkretaus BPK nurodyto atvejo, susijusio su teisės turėti vertėją užtikrinimu, praktinis realizavimas ir tokio realizavimo būdai negali būti laikomas BPK reguliavimo dalyku (ir atitinkamai neturi būti jame nurodomi), kadangi tokio pobūdžio praktiniai klausimai yra už BPK reguliavimo ir taikymo ribų. Kartu tokio pobūdžio procedūros ar tvarkos (bei jų turinys) taip pat negali būti siejamos ir su Direktyvos nuostatų įgyvendinimu (t. y. su pagrindiniu BPK projekto tikslu) ar jų perkėlimu į nacionalinę teisę. Atitinkamai pastaboje nurodytais atvejais laikino sulaikymo ar suėmimo vietų administracija, vadovaudamasi šiuo metu galiojančiomis vidaus taisyklėmis, procedūromis ar praktika, turėtų suteikti įtariamajam/kaltinamajam galimybę veiksmingai pasinaudoti teise turėti vertėją, t. y. turėtų leisti vertėjui dalyvauti tokiose susitikimuose, kuriuose vertėjas savo ruožtu nebūtų laikomas pašaliečiu. Tuo tarpu, vertėjams išmokami pinigai sudarytų, skirti atlyginti už jų darbą vadovaujantis BPK 103 – 105 straipsnių nuostatomis, sudarytų proceso išlaidas, kurios būtų atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kartu Vyriausybės nutarimo Nr. 524 10 – 11 punktuose nurodoma, kad „10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą.“ Atsižvelgiant į šias nuostatas bei į baudžiamojo proceso stadiją, būtų konkrečiu atveju atsakinga institucija. |
3. |
Generalinė prokuratūra 2017-04-10 |
* |
|
|
Dėl kitų įstatymo projekte Nr. XIIIP-495 teikiamų pakeitimų pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektu teikiamų pakeitimų sklandžiam įgyvendinimui reikės skirti prokuratūrai papildomų valstybės biudžeto lėšų proceso išlaidoms padengti. Generalinė prokuratūra 2016 metais vertimų paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti (vertimų biurams) išleido 53 773,61 eurų. |
Atsižvelgti |
|
4. |
Policijos departamentas 2017-04-11 |
* |
|
|
Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos derinimui gautas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8, 711 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Projektas) Nr. 1XIIIP-495. Įvertinę nurodytą projektą, pabrėžiame, kad esame suinteresuoti užtikrinti teisėtus asmenų interesus baudžiamajame procese, taip pat suprantame šalies įsipareigojimo perkelti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau - Direktyva) nuostatas į nacionalinė teisę svarbą ir pagal kompetenciją teikiame pastabas bei pasiūlymus. Pažymime, kad Lietuvos Aukščiausias teismas savo sprendimuose yra pasisakęs, kad Europos Sąjungos teisinis instrumentas - direktyva, pasižymi tuo, kad jis neveikia (nefunkcionuoja) kaip nepriklausoma teisinė priemonė, jos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę, kartu valstybėms narėms paliekant teisę nuspręsti, kaip direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti. Vadovaujantis nusistovėjusia praktika, nėra reikalaujama pažodinio direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, veikiau tai yra kiekvienos valstybės narės diskrecija nuspręsti, kokias teisines sąvokas ir terminologiją vartojant šalies teisės aktuose direktyvos tikslai gali būti geriausiai pasiekti.
|
Atsižvelgti |
Pritartina kaip teorijos ar bendrųjų normų įgyvendinimo doktrinai, kad ne viską pažodžiui galima perkelti į nacionalinę teisę, o atsižvelgiant į Direktyvos tikslus ir teisės sistemą, tačiau šiuo konkrečiu atveju privaloma atsižvelgti į Europos Komisijos nurodymus Lietuvai dėl Direktyvos įgyvendinimo. Taigi, pastabos autorių teiginiais, net po pradėtos pažeidimo procedūros Lietuvai, toliau kvestionuojamos Direktyvos nuostatos, tiek Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje nurodyti įpareigojimai Lietuvai. Pažymėtina, kad Europos Komisija, net kelis kartus nuodugniai įvertinusi, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi priemonių, būtinų Direktyvai įgyvendinti, padarė galutinę ir jau nebeginčijamą išvadą, kad esamas teisinis reguliavimas Lietuvoje tik iš dalies atitinka Direktyvos keliamus reikalavimus ir dėl šios priežasties pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Atitinkamai, Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra pasiekė Europos Komisijos pagrįstos nuomonės, kuri buvo pareikšta 2016 m. lapkričio 17 d., stadiją. Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje, Lietuva įpareigojama per du mėnesius nuo Komisijos pagrįstos nuomonės gavimo dienos imtis būtinų BPK pakeitimų (tai nė kartą patvirtinto ir Europos Komisijos atstovai neformalių konsultacijų metu), aiškiai ir tiksliai įgyvendinančius visus Direktyvos 2 straipsnio 2, 4 dalyse ir 3 straipsnio 3, 6 dalyse nurodytus įpareigojimus. Priešingu atveju Komisija dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris skirs finansines baudas Lietuvai. Atitinkamai, tolesnis netinkamas Direktyvos nuostatų įgyvendinimas ar Komisijos įpareigojimų ignoravimas automatiškai reikš Europos Komisijos kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. |
5. |
Policijos departamentas 2017-04-11 |
1 |
|
|
Atkreipiame dėmesį, kad Projekto tikslas – perkelti Direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti įtariamųjų/kaltinamųjų teisės į vertimą žodžiu ir raštu užtikrinimą baudžiamajame procese. Pažymime, kad Projekte Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 8 straipsnio 3 dalyje numatytos bendros visiems proceso dalyviams taikomos nuostatos, užtikrinančios teisę į bendravimą gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jie moka, ir vertėjo paslaugas. Direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms nustačius, kad įtariamasis/kaltinamasis nemoka proceso kalbos, jam nedelsiant (be nepagrįsto delsimo) būtų užtikrinama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Todėl manome, kad BPK 8 straipsnio 2 dalyje siekiamos perkelti nuostatos, neišskiriant įtariamųjų / kaltinamųjų, o nurodant visus proceso dalyvius, pritaikytos plečiamai. Siūlome pakeisti komentuojamo straipsnio 2 dalies formuluotę, pakeičiant sąvoką „baudžiamojo proceso dalyvis“ į „įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis“.
|
Nepritarti |
BPK projektu keičiamame BPK 8 straipsnyje proceso kalbos principo suteikiamos garantijos yra tinkamai diferencijuotos skirtingiems proceso dalyviams. Be to, BPK projektu ir nesiekiama iš esmės keisti galiojančiame BPK 8 straipsnyje jau įtvirtintą diferencijavimą, taip pat nėra siekiama ir visiems proceso dalyviams numatyti analogiškas galimybes naudotis tokiomis pačiomis procesinėmis garantijomis. Tuo tarpu BPK projektu keičiamo BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje, nepaisant to, kad Direktyvos nuostatos skirtos tik įtariamiesiems ir kaltinamiesiems, papildomai nurodomi ir „kiti proceso dalyviai“ (t. y. normoje nurodomi visi baudžiamojo proceso dalyviai), kadangi šie (visi) proceso dalyviai (o ne tik įtariamieji, kaltinamieji ar nuteistieji) yra jau dabar nurodyti galiojančiame BPK 8 straipsnyje (ir jau šiuo metu naudojasi atitinkamomis straipsnyje nurodytomis garantijomis), t. y. 8 straipsnio 2 dalyje – „lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams“, 3 dalyje – „įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams“, 4 dalyje – „lietuvių kalbos nemokančiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui“. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame BPK 8 straipsnyje nurodytos vertimo garantijos skirtos ne tik įtariamiesiems, kaltinamiesiems ar nuteistiesiems, bet ir kitiems proceso dalyviams, BPK 8 straipsnio naujoje 2 dalyje siūloma bendra norma, skirta teisėsaugos institucijų ar teismo pareigai nustatyti (išsiaiškinti) ar visi šie asmenys, kurie naudosis BPK 8 straipsnyje nurodytomis garantijomis, iš tikrųjų moka proceso kalbą, taip pat turėtų būti skirta ir kitiems proceso dalyviams (jau nurodytiems BPK 8 straipsnyje). |
6. |
Policijos departamentas 2017-04-11 |
1 |
4 |
|
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtariamųjų ar kaltinamųjų bendravimas su savo gynėju baudžiamojo proceso metu turėtų būti verčiamas žodžiu. Kartu Direktyvos preambulės 19 punktas papildomai paaiškina, kad įtariamiesiems ar kaltinamiesiems turėtų būti suteikta galimybė paaiškinti jų gynėjui (verčiant tokį bendravimą) savo įvykių versiją, nurodyti pareiškimus, su kuriais jie nesutinka, ir supažindinti savo gynėją su bet kuriais faktais, kurie turėtų būti panaudoti jų gynybai. Preambulės 20 punkte nurodoma, kad, siekiant sudaryti galimybes tinkamai pasirengti gynybai, proceso kalbos nemokančių įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimas, susijęs su bet kokia baudžiamojo proceso metu atlikta šių asmenų apklausa, vykusiu teismo posėdžiu ar su atitinkamų įvairaus pobūdžio skundų, prašymu ar pan. procesinių dokumentų teikimu arba kitais panašaus pobūdžio procesiniais veiksmais taip pat turėtų būti verčiamas žodžiu. Tačiau Projektu siūloma keisti BPK 8 str. 4 dalies formuluotė yra griežtesnė nei Direktyvos nuostatos ir nepagrįstai suvaržo baudžiamojo proceso subjektų veikimą. Manome, kad siūlomos įstatymo nuostatos turi būti ne deklaratyvaus pobūdžio, o praktiškai įgyvendinamos, formuluojamos atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų darbo organizavimo specifiką (darbo laikas, įtariamųjų / kaltinamųjų, kuriems apribota laisvė, laikymo sąlygos, fizinės galimybės bet kuriuo metu užtikrinti reikiamos kalbos vertėjo dalyvavimą) taip pat į tai, kad įtariamojo bendravimas su gynėju negali būti ribojamas. Todėl siūlome keisti aptariamo straipsnio dalies formuluotę, išdėstant taip: „Baudžiamojo proceso metu turi būti sudarytos sąlygos gynėjui su lietuvių kalbos nemokančiu įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar išteisintuoju bendrauti jiems suprantama kalba, o jeigu tai neįmanoma, jų bendravimas turi būti verčiamas žodžiu“. |
Nepritarti |
Pasiūlymu kvestionuojamos Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad Direktyvos konstatuojamosios dalies tekstas nekalba, kaip yra teigiama pastaboje, apie galimybių sudarymą, o įpareigoja valstybes nares užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo žodinį vertimą – t. y. „Valstybės narės užtikrina, kad <...> įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų ir jų gynėjo bendravimas <...> būtų verčiamas žodžiu. Kartu Direktyvos preambulės 19 ir 20 punktuose tik paaiškinami, išplečiami konstatuojamoje dalyje vardinami atvejai, papildomai preambulėje ir tekste šis pavyzdinis tokių atvejų sąrašas Direktyvoje paliekamas atviras. Todėl šios imperatyvios pareigos susiaurinimas iki „galimybių sudarymo“ reikštų Direktyvos nuostatų siaurinimas ir netinkamas įgyvendinimas. Kartu pabrėžtina, kad BPK projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostata formuluojama iš esmės analogiškai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 11 dalies nuostatai. Atitinkamai BPK siūlomas įtariamojo/kaltinamojo ir jo gynėjo bendravimo vertimo žodžiu mechanizmas jau įtvirtintas minėtame įstatyme (t. y. užtikrinamas antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų bendravimo su pareiškėjais vertimas žodžiu, jeigu advokatui neįmanoma bendrauti su pareiškėju jam suprantama kalba) bei yra praktiškai sėkmingai taikomas, teikiant pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties iš esmės analogiškų klausimų skirtingas reglamentavimas BPK ir VGTPĮ laikytinas nepagrįstu ir netinkamu. |
7. |
Policijos departamentas 2017-04-11 |
1 |
5 |
|
Taip pat manome, kad siūlomo BPK 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata „Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti tenkinamas tik tais atvejais, jeigu šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi, kurie gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka„ sudaro prielaidas baudžiamojo proceso metu straipsnyje išvardintiems proceso dalyviams prašyti bet kokių procesinių dokumentų vertimų juos įteikiant, nes nuostatos formuluotėje neapibrėžti konkretūs kriterijai, nurodantys kokiais atvejais kokių dokumentų vertimas proceso dalyviui yra būtinas tinkamai pasinaudoti savo teisėmis. Sprendimas dėl proceso dalyvio nurodytų procesinių dokumentų vertimo bus paremtas subjektyvia nuomone, siūloma formuluote neįgalinant teisėsaugos pareigūnus pasiremti teisiniais argumentais.
|
Pritarti |
BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalies nuostata įgyvendina Direktyvos 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje išdėstytus nurodymus šį Direktyvoje nurodytą mechanizmą aiškiai įtvirtinti BPK. Pažymėtina, kad minėta Direktyvos nuostata yra suformuluota gana plačiai ir leidžia bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu įtariamajam ar kaltinamajam kreiptis dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo ir teisėsaugos institucijos ar teismas kiekvienu tokiu atveju turi spręsti dėl šių prašomų dokumentų vertimo raštu poreikio, t. y. spręsti ar dokumentas irgi laikytinas esminiu Direktyvos kontekste. Direktyvos nuostata iš esmės ribojama tik reikalavimu, kad įtariamojo ar kaltinamojo prašymas būtų motyvuotas (Direktyvos preambulės 30 punkte papildomai nurodytas tikslas šiuo vertimu užtikrinti proceso teisingumą). Tuo tarpu, BPK projektu, perkeliant minėtus Direktyvos ir Europos Komisijos reikalavimus, siekiama papildomais proporcingais ir Direktyvai neprieštaraujančiais kriterijais (su Direktyvos nuostatomis akivaizdžiai nederančiais kriterijais būtų netinkamai siaurinami Direktyvos reikalavimai) ir saugikliais kiek švelninti minėtus reikalavimus, t. y. a) papildomai nurodoma, kad gali būti verčiami tiek tokie bylos dokumentai, su kuriais su kuriais BPK nustatyta tvarka įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę susipažinti; b) nurodoma, kad gali būti verčiamos tik dokumento reikalingos dalys (o ne visas dokumentas); c) nurodomi kriterijai, kada toks prašymas gali būti (o ne privalo) tenkinamas ir pan. Kita vertus, siūloma patikslinti BPK projekto BPK 8 straipsnio 5 dalį, nurodant prašymo pateikimo (o ne prašymo tenkinimo) kriterijus, t. y. labiau detalizuoti Direktyvoje nurodytą įtariamojo/kaltinamojo pareigą teikti tik tinkamai motyvuotus prašymus, taip paliekant pareigūnams teisę laisvai spręsti dėl prašymo pagrįstumo ir jo tenkinimo, taip pat, kad išvardytiems asmenims būtų užtikrinta teisė į gynybą, jie gali prašyti ir kitų svarbių dokumentų vertimo: 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Proceso kalba <...> 5. <...> Lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar tokio asmens gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Toks prašymas gali būti teikiamas tik tais atvejais, kai šių dokumentų ar jų dalių vertimas yra būtinas tam, kad įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar išteisintasis tinkamai pasinaudotų savo teise į gynybą arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą. Šį prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo gavimo dienos išnagrinėja ir išsprendžia motyvuotu nutarimu ar nutartimi. Šis nutarimas ar nutartis gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka. <...>“ |
8. |
Policijos departamentas 2017-04-11 |
* |
|
|
Be to, pakartotinai atkreipiame ypatingą dėmesį į tai, kad Projektu siūlomos nuostatos ženkliai padidins policijos įstaigų naštą: pareikalaus papildomų lėšų (preliminariai - ne mažiau 500000 eurų metams) ir žmogiškųjų resursų organizuojant įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, taip pat pailgins ikiteisminio tyrimo trukmę. |
Atsižvelgti |
Vyriausybėje šis klausimas projekto derinimo metu buvo apsvarstytas. Derinant su rengėjais, teikiami šie argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto pakeitimams įgyvendinti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams galimai reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų atitinkamoms proceso išlaidoms padengti. Vidaus reikalų ministerijos preliminarus lėšų poreikis policijos įstaigoms irgi įtrauktas į aiškinamojo rašto 12 punktą.
Kita vertus, abejotina ar Vidaus reikalų ministerijos argumentai, įskaitant nurodytą preliminarų papildomų biudžeto lėšų poreikį policijos įstaigoms (500 000 eurų), yra pagristi ir proporcingi Įstatymo projekto siūlomiems pakeitimams (ir šių pakeitimų padariniams). Pirma, (priešingai nei teigiama), abejotina, ar įtariamųjų ir kaltinamųjų ir jų gynėjo bendravimo žodinio vertimo poreikis būtų išties didelis (t. y. ar tokių atvejų būtų daug), kadangi Įstatymo projektu siūloma nuostata pirmiausia įpareigoja gynėją bendrauti su įtariamuoju/kaltinamuoju jam suprantama kalba, o tik, jeigu tai neįmanoma, turėtų būti užtikrintas bendravimo vertimas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atvejais, šią pagalbą teikiančio advokato ir pareiškėjo bendravimo vertimas žodžiu užtikrinamas ir finansuojamas VGTPĮ nustatyta tvarka (14, 18 straipsniai), keltinas klausimas, kiek be šių nurodytų atvejų praktiškai pasitaikytų ir tokių atvejų (jau patenkančių į BPK 8 straipsnio 4 dalies taikymo sritį), kai įtariamasis/kaltinamasis pats savo lėšomis pasisamdytų gynėją, su kuriuo negalėtų susikalbėti jokia abiem suprantama kalba ir kurių bendravimui užtikrinti reikėtų skirti vertėją, kuris savo ruožtu dalyvautų ir jų konfidencialiuose pokalbiuose, susijusiuose su gynybos organizavimu ir pan. Manytina, kad tai būtų itin reti vienetiniai praktiniai atvejai. Antra, priešingai nei yra teigiama, Įstatymo projektu siūlomais BPK pakeitimais nėra įtvirtinama pareiga užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo prašomų procesinių dokumentų vertimą raštu, o įtvirtinama tik tokia galimybė, t. y. numatyta galimybė (esant nustatytam ir pagrįstam tokio papildomo vertimo būtinumui) teikti (motyvuotus) prašymus ir dėl kitų esminių bylos dokumentų vertimo raštu. Atitinkamai, nepasitvirtinus šių dokumentų vertimo poreikiui ar būtinumui, tokie prašymai būtų atmetami, be to, suteikiama galimybė nuspręsti versti raštu tik tam tikras (reikalingas) šių dokumentų dalis. Trečia, visos papildomo išlaidos vertimui (tiek žodžiu, tiek raštu) neteks būtent (vien tik) ikiteisminių tyrimų įstaigoms (ar juolab policijos įstaigoms), o, priklausomai nuo konkrečios praktinės situacijos, būtų paskirstomos ir atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų (BPK 104 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teiginys, kad dėl Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų „policijos įstaigoms vertimo išlaidos padidės daugiau nei dvigubai“, manytina, nėra visiškai pagrįstas. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-495(2) ir Komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais).
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-495(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė