|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
Įvertinę
įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams
ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei
pasiūlymus.
1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Darbo
kodekso (toliau – DK) 25 straipsnio 2 dalies
paskutiniame sakinyje reikėtų atsisakyti žodžio „abiejų“ arba nurodyti čia
turimas omenyje sąlygas, nes šioje dalyje yra apibrėžta daugiau nei dvi
sąlygos, tad neaišku dėl kurių dviejų sąlygų įrodyti, kad jos buvo sudarytos,
privalėtų darbdavys.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
2. Keičiamo DK 25 straipsnio 3
dalyje numatyta, kad darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti
išdėstytos lietuvių kalba, o jei darbuotojas yra
užsienietis – lietuvių kalba ir kita darbuotojui
suprantama kalba. (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Šios dalies
nuostata, pagal kurią užsieniečiui darbuotojui jam suprantama kalba turi būti
išdėstytos ir darbo teisės normos svarstytina ir tikslintina.
Pažymėtina, kad formuluotė „darbo teisės normos“ apima Konstituciją,
kodeksus, įstatymus, įgyvendinamuosius ir kitus teisės norminius aktus,
kuriuose reguliuojami darbo teisiniai santykiai. Svarstytina, ar aptariamu
teisiniu reguliavimu nustatoma proporcinga pareiga darbdaviui išdėstyti darbo
teisės normas darbuotojui suprantama kalba. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
pagal DK 44 straipsnio 1 dalį, joje nustatytą informaciją iki darbo pradžios
darbdavys privalo pateikti darbuotojui. Svarstytina, ar nepakaktų būtent čia
nustatytos informacijos pateikti darbuotojui užsieniečiui jam suprantama
kalba.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
3. Keičiamo DK 26 straipsnio 1
dalies formuluotę reikėtų tikslinti.
Pirma, formuluotėje „ketinimo
turėti vaiką, pagrindu“ nėra aiški žodžio „pagrindu“ sąsaja tiek su cituojama
formuluote, tiek su aptariamos dalies formuluote, todėl jo reikėtų atsisakyti
arba formuluotę tikslinti (pvz., atsisakyti po formuluotės „ketinimo turėti
vaiką“ kablelio arba naudoti panašią formuluotę kaip DK 59 straipsnio 2
dalyje).
Antra, formuluotėje „naudojosi
šiame kodekse numatytomis garantijomis“ vietoj žodžio „garantijomis“
siūlytina įrašyti žodį „teisėmis“, nes garantijomis gali būti suprantamos tik
tos teisės, kurios expressis verbis nurodytos kaip garantijos.
Atitinkamai tikslintina ir keičiamo DK 59 straipsnio 2 dalies formuluotė.
Trečia, DK 26 straipsnio 1
dalies formuluotėje reikėtų atsisakyti žodžio „religijos“, nes šioje dalyje yra
teikiamas nediskriminavimo reikalavimas dėl „religijos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas
dirba religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas
darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų,
atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra
įprastas, teisėtas ir pateisinamas“.
|
Pritarti
|
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
4. Keičiamo DK 26 straipsnio 2
dalies nuostatas reikėtų tikslinti ir jas tarpusavyje derinti su DK 26
straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pirma, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje
derinti nediskriminavimo dėl narystės politinėje partijoje ar asociacijoje
nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 2
straipsnio 1 dalyje, 75 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, numatytas
draudimas diskriminuoti dėl priklausymo profesinėms sąjungoms.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 75 straipsnį, laikinojo darbo naudotojas
privalo užtikrinti, kad šiame straipsnyje nurodytos nuostatos laikinajam
darbuotojui būtų taikomos tokios pačios kaip ir laikinojo darbo naudotojo
darbuotojams, galima preziumuoti, kad draudimas diskriminuoti dėl
priklausymo profesinėms sąjungoms turėtų būti nustatytas ir DK 26 straipsnyje
bei 59 straipsnio 2 dalyje.
Antra, DK 26 straipsnio 2 dalyje
nurodyta išimtis („išskyrus atvejus, kai darbuotojas dirba religinėse
bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl
išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės
bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir
pateisinamas“) sietina su nediskriminavimu dėl religijos, o ne dėl sveikatos
būklės, santuokinės ir šeiminės padėties.
|
Pritarti
|
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
5. Keičiamo DK 26 straipsnio 2 dalies 6
punkto pakeitimą reikėtų tikslinti, nes reikalavimas tinkamai pritaikyti
darbo sąlygas nevisiškai suprantamas. Jeigu čia siekta nustatyti
tinkamą darbo sąlygų sudarymą, ar darbo vietos pritaikymą,
nuostatą reikėtų atitinkamai tikslinti.
|
Pritarti
|
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
6. Keičiamo DK 36 straipsnio 2 dalį
siūloma papildyti ir nustatyti, kad „Jei terminuota darbo sutartis
sudaroma trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi
būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys
mėnesiai).“ Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes iš teikiamos formuluotės
nėra aišku kaip turėtų būti apskaičiuojamas proporcingas išbandymo terminas.
Svarstytina, ar sudarant terminuotą darbo sutartį trumpesniam nei šešių
mėnesių laikotarpiui nereikėtų atsisakyti šalių susitarimo dėl išbandymo.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
7. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 ir 3
dalių pakeitimas diskutuotinas ir tikslintinas. Keičiamo DK 44 straipsnio 1
dalyje numatyta informacija, kurią darbdavys iki darbo
pradžios privalo pateikti darbuotojui. Pažymėtina, kad visa eilė DK 44
straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos yra prievolinės darbo sutarties
sąlygos, kurios nustatomos darbo sutartyje šalių susitarimu. Atsižvelgiant į
tai, kad DK 43 straipsnyje nustatyta rašytinė darbo sutarties sudarymo ir jos
pakeitimų forma, svarstytina, ar DK 44 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti
išeliminuotos nuostatos, kurios savo esme yra ne informacija, o darbo
sutarties šalių sutartos darbo sąlygos ir yra apibrėžtos darbo sutartyje.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
8. Keičiamo DK 44 straipsnio 1 dalies 12
punkto formuluotę reikėtų tikslinti ir vietoj žodelio „ją“ aiškiai nurodyti
kas čia turėta omeny (teisė ar paslauga).
|
Pritarti
|
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
9. Keičiamo DK 57 straipsnio 7 dalyje
numatyti ilgesni įspėjimo terminai darbuotojams, kurie augina vaiką iki
keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki
aštuoniolikos metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 52, 57 straipsnio 3 dalies
2 punkte, 126 straipsnio 3 dalyje ir kitur papildomos garantijos nustatytos
darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
10. Keičiamo DK 721 straipsnio
1 dalies 7 punkto formuluotę reikėtų tikslinti, nes DK 79 straipsnio 6 dalyje
nustatyta ne tik informacijos teikimo tvarka, bet ir informacija, kurią turi
pateikti laikinojo įdarbinimo įmonė.
|
Pritarti
|
|
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
11. Keičiamo DK 113 straipsnio 1
dalį siūloma papildyti nuostata „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl
gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles
sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu
darbo laiko režimu, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar
krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki
aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos
metų arba neįgalų vaiką, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą
sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti
šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.“
Šios dalies nuostatas reikėtų tikslinti. Pirma,
formuluotė „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar
darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo
tenkinti darbuotojo prašymą <...>“ suponuoja išvadą, kad net nesant
ginčo dėl darbo laiko režimo nustatymo, darbdavys turėtų pareigą įrodyti
(neaišku kam), kad tokio režimo nustatymas dėl gamybinio būtinumo ar darbo
organizavimo ypatumų sukeltų per dideles sąnaudas. Manytina, kad įrodinėjimo
našta darbdaviui turėtų kilti tik ginčo atveju.
Antra, iš teikiamos formuluotės
neaišku, kokiam asmenų ratui būtų taikoma šios dalies norma. Formuluotė „jis
privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti jo pageidaujamu darbo laiko
režimu“ suponuoja išvadą, kad norma taikytina bet kuriam darbuotojui, tačiau
toliau teikiama formuluotė „<...> to pareikalavus nėščiai <...>“
leidžia preziumuoti, kad norma taikytina tik šioje dalyje nurodytiems
darbuotojams, kuriems suteikta teisė reikalauti tam tikro darbo laiko režimo
nustatymo.
Trečia, siekiant teisinio
reguliavimo nuoseklumo, keičiamo DK 113 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„neįgalų vaiką“ siūlytina įrašyti žodžius „iki aštuoniolikos metų“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
pakeitimo formuluotė dėstytina, pavyzdžiui, taip: „Darbdavys privalo tenkinti
prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu to pareikalavus
nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai,
darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam
auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos
metų, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos
išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti šeimos narį ar kartu su
darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo
organizavimo ypatumų tai nesukeltų darbdaviui per didelių sąnaudų.“
|
Spręsti
pagrindiniame komitete
|
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
12. Keičiamo DK 134 straipsnio 1 dalies
dviejų paskutinių sakinių pakeitimo siūlytina atsisakyti, nes teisė imti
visas atostogas iš karto ar dalimis nėra tapati teisei jas imti pakaitomis,
todėl alternatyvos tarp šių teisių negali būti nustatytos. Šiame kontekste
atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo DK 134 straipsnio 2 dalies
analogiška norma (Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas
imti pakaitomis) nėra keičiama.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
13. Keičiamo DK 134 straipsnio 3
dalyje siūloma nustatyti, kad „Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas
atostogas vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt
keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės
dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių
trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų)
gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių,
globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų
vaikui prižiūrėti dalį abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo
pačiu metu.“ Iš teikiamų nuostatų nėra aišku, ar šioje dalyje nurodytos
(dviejų mėnesių trukmės, neperleidžiamos dviejų mėnesių trukmės) atostogos
yra vaiko priežiūros atostogų dalis, ar atskiros tikslinės atostogos. Be to, šioje
dalyje, kaip atostogų vaikui prižiūrėti dalis nurodyta, kad dviejų mėnesių
trukmės, neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogos dar gali būti
suteikiamos dalimis, todėl gali kilti šių normų praktinio taikymo neaiškumų,
pavyzdžiui, suteikiant šias atostogas ar jų dalį, apskaitant jų suteikimo
faktą ir trukmę duomenų bazėse.
Pažymėtina, kad gali kilti ir neaiškumų nustatant šių
atostogų bendrą dviejų mėnesių trukmę, kai jos bus suteikiamos
dalimis, nes neaišku, koks bendras suteiktų atostogų dienų skaičius būtų
laikomas dviejų mėnesių laikotarpiu, todėl svarstytina, ar šių dviejų
mėnesių trukmės atostogų dalies nereikėtų apibrėžti kalendorinėmis
dienomis. Nurodytais aspektais nuostatas reikėtų tikslinti
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
14.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
14. Keičiamo DK 134 straipsnio 3 dalyje reikėtų
atsisakyti formuluotės „pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų)“, nes
dviejų mėnesių trukmės atostogų dalis niekam negali būti perleista.
|
Atsižvelgti
|
|
|
15.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
15. Keičiamo DK 134 straipsnio 5 dalyje reikėtų
atsisakyti žodžio „trukme“, nes išmokos mokėjimo trukmė yra viena iš Ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytų sąlygų. Šiame kontekste
atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 133 straipsnio 3 dalyje išmokos mokėjimo trukmė
nėra išskiriama.
|
Atsižvelgti
|
|
|
16.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
16. Keičiamo DK 137 straipsnio 3 dalyje siūloma
nustatyti, kad darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui,
jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos
ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai
dalyvauti. Šios dalies nuostata svarstytina.
Pagal teikiamą formuluotę,
darbdavys privalėtų suteikti darbuotojui nemokamą laisvą laiką, jeigu būtų
priežasčių visetas, t. y., kad priežastis yra: 1) skubi, 2) šeiminė; 3) liga
ar nelaimingas atsitikimas; 4) darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti.
Tokia reikalavimų apimtis kelia abejonių, svarstytina, ar vadovaujantis DK 2
straipsnyje įtvirtintais principais, nepakaktų nustatyti, kad nemokamas
laisvas laikas privalo būti suteiktas esant svarbiai priežasčiai. Aptariamoje
dalyje reikėtų tikslinti formuluotę „darbuotojas privalo tiesiogiai
dalyvauti“, nes neaišku, kur darbuotojas turi dalyvauti ir kas yra
tiesioginis dalyvavimas.
|
Spręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
17.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
17. Keičiamo DK 169 straipsnio 2 dalyje
formuluotė „struktūriniai organizaciniai dariniai“ tikslintina atsižvelgiant
į DK 21 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą darbdavio sampratą bei Lietuvos
Respublikos įstatymuose, reguliuojančiuose įmonių teisę, vartojamą terminiją.
Keičiamo DK 169 straipsnyje ar kitur reikėtų
apibrėžti jungtinės darbo tarybos sudarymo pagrindines taisykles ir
kompetenciją, nes neaišku, kokios kompetencijos nustatytos struktūrinio
organizacinio darinio darbo tarybai ir kokios jungtinei darbo tarybai.
|
Atsižvelgti
|
|
|
18.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2022-03-25 išvada Nr. XIVP-1438
|
|
|
|
18. Įstatymo projekto 30
straipsnio 2 dalyje vietoj formuluočių „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ siūlytina
įrašyti konkrečią datą, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skirtingos
įstatymo normų įsigaliojimo datos.
|
Pritarti
|
|
