AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-326 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatą – įvertinti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo reglamentavimo efektyvumą ir tobulinimo galimybes.
Lyginant su kitomis šalimis Lietuvoje taikomi vieni iš mažesnių loterijų ir lošimų mokesčio tarifų. Kaimyninėse valstybėse loterijų ir lošimų organizatorių sumokama loterijų ir lošimų mokesčio dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje toks santykis sudarė 0,04 proc., kai Latvijoje – 0,13, Estijoje – 0,11, o Lenkijoje – 0,07 procento.
Lietuvoje auga loterijų ir lošimų organizatorių įplaukos iš loterijų ir lošimų veiklos (pirmąjį 2017 metų pusmetį lošimų veiklos rezultatas sudarė 65,83 mln. eurų ir buvo 5,6 proc. didesnis, nei atitinkamą 2016 metų laikotarpį (62,36 mln. eurų); 2016 m. lyginant su 2015 m. įplaukos iš lošimų išaugo 8,4 proc., iš loterijų bilietų pardavimo – 13,4 proc.; 2015 m. lyginant su 2014 m. įplaukos iš lošimų išaugo 21,2 proc., iš loterijų bilietų pardavimo – 26,5 proc.). Augant lošimo mastui, didėja dėl lošimų visuomenės patiriama žala, valstybės išlaidos, skatinant atsakingą lošimą, kovai su neigiamomis lošimų pasekmėmis.
Lošimų ir loterijų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo taip subalansuoti taikomų mokesčių dydžius, kad būtų ribojama pavojingesnių lošimo rūšių plėtra (taip saugant piliečius nuo perteklinių paskatų lošti).
Projekto tikslas – didinti skirtingų azartinių lošimų rūšių apmokestinimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas, Asta Kubilienė, Raimundas Martinėlis, Petras Nevulis, Aušrinė Norkienė, Vida Ačienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą taikomi tarifai:
- organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, taikomas 15 procentų mokesčio tarifas nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo (angl. gross gambling revenue – GGR);
- organizuojant lošimus lošimo automatais ir stalo lošimus, mokamas fiksuotas loterijų ir lošimų mokestis už kiekvieną lošimų veiklos leidime nurodytą lošimo įrenginį: už A kategorijos lošimo automatą – 232 eurai per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą – 87 eurai per mėnesį, už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – 1738 eurai per mėnesį;
- organizuojant nuotolinius lošimus, taikomas 10 procentų mokesčio tarifas nuo GGR;
- organizuojant loterijas, išplatintų loterijos bilietų nominaliai vertei taikomas 5 procentų mokesčio tarifas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įvertinus kitose Europos Sąjungos valstybėse nustatytus didesnius lošimų ir loterijų mokesčių tarifus, siūloma 5 procentiniais punktais padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifus:
1) organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas – vietoj 15 procentų nustatyti 20 procentų mokesčio tarifą nuo GGR;
2) nuotoliniams lošimams – vietoj 10 procentų nustatyti 15 procentų mokesčio tarifą nuo GGR.
Siekiant skatinti nuotolinių lošimų organizatorius registruoti savo veiklą Lietuvoje, projekte siūloma nuotoliniams lošimams ir toliau taikyti mažesnį mokesčio tarifą negu antžeminiams lošimams;
3) lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, – nustatyti papildomą 5 procentų mokestį nuo GGR.
Atsižvelgus į tai, kad fiksuotą loterijų ir lošimų mokestį perskaičiavus į mokestį nuo GGR, pagal 2013-2015 m. duomenis lošimų stalams mokestis sudarytų 13 procentų nuo GGR, A kategorijos lošimo automatams – 15 procentų nuo GGR, B kategorijos lošimo automatams – 12 procentų nuo GGR, papildomai siūloma padidinti fiksuotą loterijų ir lošimų mokestį:
- lošimo stalams nuo 1738 iki 2027 eurų per mėnesį;
- B kategorijos automatams nuo 87 iki 111 eurų per mėnesį.
A kategorijos automatams siūloma palikti 232 eurų per mėnesį mokestį.
Padidinus fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestį, efektyvus mokesčio tarifas tiek lošimų stalams, tiek A ir B kategorijos automatams būtų suvienodintas su tarifu, šiuo metu taikomu lažyboms, bingui, totalizatoriui (15 proc. nuo GGR).
Įvertinus tai, kad loterijų organizatoriai loterijų ir lošimų mokestį moka nuo didesnės mokesčio bazės – išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, projektu siūloma loterijų mokesčio tarifą padidinti 2 procentiniais punktais – nuo 5 iki 7 procentų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Kaimyninėse valstybėse loterijų ir lošimų organizatorių sumokama loterijų ir lošimų mokesčio dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra didesnė nei Lietuvoje (pavyzdžiui, 2015 m., Lietuvoje – 0,04 %, Latvijoje – 0,13 %, Estijoje – 0,11 %, Lenkijoje – 0,07%), todėl siūlymo įgyvendinimas užtikrintų didesnes valstybės biudžeto pajamas, tačiau nepablogintų lošimų verslo sąlygų Lietuvoje vertinant regiono kontekste.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus projektą reikės keisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. V-290 „Dėl loterijų ir lošimų mokesčio deklaracijų formų bei jų pildymo taisyklių patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Numatomas valstybės biudžeto pajamų padidėjimas iki 7 mln. eurų per metus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „lošimai“, „loterijos“, „loterijų ir lošimų mokestis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai Parašas Laimutė Matkevičienė
Darius Kaminskas
Asta Kubilienė
Raimundas Martinėlis
Petras Nevulis
Aušrinė Norkienė
Vida Ačienė